Projektas Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė
eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, bet kurių taršos šaltinius būtina kontroliuoti, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos aplinkosauginės sąlygos nurodytiems įrenginiams eksploatuoti“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į
aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo, įrenginių registravimo tvarką;“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas Juridiniai ir fiziniai asmenys Fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdami pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektus objektą ir vykdydami vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.“ Juridiniai ir fiziniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektus objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektus objektą, kurio kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektus objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektus objektą ar vykdantys vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.“
Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, peržiūrėjimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o, jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o, jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos).
TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas pateikia pastabas Aplinkos ministro įgaliotai institucijai. TIPK leidimo projektą Aplinkos ministro įgaliota institucija rengia, kai yra gautas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir kai šioje dalyje nurodyta Aplinkos ministro įgaliota institucija, įvertinusi TIPK paraišką, priima sprendimą TIPK paraišką priimti. Sprendimo priimti TIPK paraišką ir sprendimo išduoti TIPK leidimą priėmimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse. Sprendimas priimti TIPK paraišką priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai atlikus gautos paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per TIPK taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir nustačius, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi leidimo sąlygoms nustatyti.
Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti paraiškos priimamas per
daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti padarytas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų paraiškai, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą, arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.
TIPK leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus. TIPK leidimas neišduodamas, jeigu: Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti TIPK paraišką, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos pateikti reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas TIPK taisykles, norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga informacija, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.
TIPK leidimas turi būti pakeistas pakeičiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
leidimas keičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytus įrenginio pajėgumo ribinius dydžius);
2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;
3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus kitiems Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti.
leidimas keičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytus įrenginio pajėgumo ribinius dydžius);
2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;
3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus kitiems Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti. 4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
Šio straipsnio 10 vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti TIPK paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva, arba,
2) jei aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytų leidimo keitimo sąlygų, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs tokį sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl TIPK leidimo pakeitimo. Terminas paraiškai pateikti turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos leidimo keitimo sąlygos, priima sprendimą nekeisti leidimo. Toks sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, šio straipsnio 10 dalies 2, 3, ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos nepakeičia TIPK leidimo leidimui pakeisti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;
23) nustatoma, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas.
TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, šio straipsnio 10 dalies 2, 3, ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos nepakeičia TIPK leidimo leidimui pakeisti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;
23) nustatoma, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, fiziniam ar juridiniam asmeniui, prieš priimant sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo aplinkybės nustatymo dienos teikiamas įspėjimas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laikotarpį pašalina trūkumus, leidimo galiojimas nenaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas naikinamas neteikiant įspėjimo. TIPK leidimo turėtojas apie tai Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio 12 keturioliktosios dalies 5 4 punkte nurodytas aplinkybes nurodytus atvejus, nurodant TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių išmetamų teršalų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo.
Aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti TIPK leidimo sąlygas ir šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytais atvejais informuoti TIPK leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti TIPK leidimą.“. 5 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19² straipsnis. Taršos leidimas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau
Taršos taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o, jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o, jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Taršos leidimas gali būti išduodamas su viena ar keliomis specialiosiomis dalimis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad paraiška atitinka Taršos taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti.
Sprendimas priimti paraišką arba nepriimti paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Taršos leidimas išduodamas jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos taisyklėse nustatytų reikalavimų paraiškai, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose taršos leidimo sąlygoms nustatyti, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo Leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką paraiškos priėmimo dienos.
Taršos leidimas neišduodamas, jeigu Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti paraišką, įrodžius teisėtomis priemonėmis nustatoma, kad paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Taršos taisykles, norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Taršos leidimas neišduodamas, jeigu Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti paraišką, įrodžius teisėtomis priemonėmis nustatoma, kad paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Taršos taisykles, norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.“ Taršos leidimas pakeičiamas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose Taršos taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai Taršos taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas arba kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos taršos leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos, arba jeigu Taršos taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti;
4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.“ Taršos leidimas pakeičiamas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose Taršos taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai Taršos taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas arba kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos taršos leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos, arba jeigu Taršos taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti;
4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis). 3) fiziniam ar juridiniam asmeniui paprašius, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta institucija (institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti taršos leidimo sąlygas ir šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais informuoti taršos leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti taršos leidimą Šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl taršos leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio aštuntosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva, arba,
2) jei aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas ir nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytų leidimo keitimo sąlygų, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs tokį sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo pateikti paraišką šiame sprendime nustatytais terminais aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl taršos leidimo pakeitimo. Terminas paraiškai pateikti turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos leidimo keitimo sąlygos, priima sprendimą nekeisti leidimo. Sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją dėl taršos leidimo pakeitimo.
Taršos leidimo galiojimas panaikinamas Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti leidimą, taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse per sprendime nustatytą terminą ir Taršos taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;
23) nustatoma, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) taršos leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas taršos leidimas.
Taršos leidimo galiojimas panaikinamas Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti leidimą, taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse per sprendime nustatytą terminą ir Taršos taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;
23) nustatoma, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) taršos leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas taršos leidimas. Taršos leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, fiziniam ar juridiniam asmeniui, prieš priimant sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo aplinkybės nustatymo dienos teikiamas įspėjimas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laikotarpį pašalina trūkumus, leidimo galiojimas nenaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas naikinamas neteikiant įspėjimo. Taršos leidimo turėtojas apie tai Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio 9 vienuoliktosios dalies 5 4 punkte nurodytas aplinkybes nurodytus atvejus, nurodant šio taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrenginių (jo dalių, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis taršos leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti taršos leidimo galiojimo.“. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 19³ straipsniu Papildyti Įstatymą 19³ straipsniu: „19³ straipsnis.
Įrenginių registravimas Organinius tirpiklius naudojantis įrenginys (toliau – įrenginys) šiame straipsnyje suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdant aplinkos ministro patvirtintose Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse (toliau – LOJ taisyklės) nurodytą vienos arba kelių rūšių veiklą, taip pat kitą tiesiogiai techniškai susijusią veiklą, kurią vykdant išmetami lakieji organiniai junginiai, suvartojamas organinio tirpiklio kiekis atitinka nurodytą minėtose taisyklėse. Šios taisyklės nustato įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų teikimo, tikslinimo ir įrenginių išregistravimo tvarką. Įrenginiai, kuriems eksploatuoti nereikia gauti šio įstatymo 1 straipsnio 23 punkte apibrėžto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba šio įstatymo 1 straipsnio 24 punkte apibrėžto Taršos leidimo, turi būti įregistruoti. Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis įrenginius įregistruojančiai institucijai. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį. Įrenginius įregistruoja, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja aplinkos ministro įgaliota institucija. Fizinis ar juridinis asmuo teisę eksploatuoti LOJ taisyklių reikalavimus atitinkantį įrenginį įgyja kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo įrenginius įregistruojančiai institucijai dienos arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po įrenginio registracijos duomenų pateikimo įrenginius įregistruojančiai institucijai dienos. Aplinkos ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia įregistruotų įrenginių sąrašą ir turimus registracijos duomenis.
Įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas įrenginyje esminis pakeitimas (kai planuojama padidinti įrenginio suvartojamų organinių tirpiklių kiekį tiek, kad dėl to išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėtų LOJ taisyklėse nustatytu procentiniu dydžiu) ir (ar) planuojama pakeisti šiame įrenginyje vykdomą veiklos rūšį, nurodytą LOJ taisyklėse;
2) LOJ taisyklėse nustatyta tvarka atlikus įrenginio eksploatavimo atitikties LOJ taisyklių reikalavimams įvertinimą, nustatoma, kad reikia laikytis griežtesnių ar papildomų įrenginio eksploatavimo sąlygų arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitikti naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai;
3) nustatoma, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys arba pateikti patikslinti įrenginio registracijos duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi) ar klaidingi, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginiui nėra prievolės būti įregistruotam. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji informuoja raštu fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais pateikti patikslintus įrenginio registracijos duomenis aplinkos ministro įgaliotai institucijai.
Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės įrenginiui būti įregistruotam;
2) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) likvidavus juridinį asmenį, pateikusį įrenginio registracijos duomenis, mirus fiziniam asmeniui, pateikusiam įrenginio registracijos duomenis, arba teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo nesikreipia dėl registracijos duomenų tikslinimo;
4) paaiškėjus, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) pateikti patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginiui nėra prievolės būti įregistruotam;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fiziniam ar juridiniam asmeniui per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikus patikslintų įrenginio registracijos duomenų.“
Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu ir išdėstyti jį taip:
„4. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1).“
1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. spalio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pagal paraiškas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui arba taršos leidimui gauti ar pakeisti, priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai išduodami ar keičiami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Jei iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo toks leidimas turi būti pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos taisyklės) reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu su atitinkamomis specialiosiomis dalimis, nurodytomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnio trečiojoje dalyje. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimą taršos leidimu inicijuoja aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri, į parengtą taršos leidimo projektą surašiusi įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas pagal Taršos taisyklių reikalavimus, supažindina su taršos leidimo projektu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytą fizinį ar juridinį asmenį ir aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais gavusi šio asmens rašytinį patvirtinimą, kad vykdoma veikla nesikeičia ir atitinka taršos leidimo projekte surašytas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas, neatlygintinai išduoda taršos leidimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto Nr. XIIIP-667 (2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė
eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, bet kurių taršos šaltinius būtina kontroliuoti, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos aplinkosauginės sąlygos nurodytiems įrenginiams eksploatuoti“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į
aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas bei ir apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo, įrenginių registravimo tvarką;“. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas Juridiniai ir fiziniai asmenys Fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdami pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektus objektą ir vykdydami vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Juridiniai ir fiziniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektus objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektus objektą, kurio kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektus objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektus objektą ar vykdantys vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.“
Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fiziniai ar juridiniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse, laikydamiesi laikydamasis šių principų: imasi visų atitinkamų reikiamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o, jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o, jeigu kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimą leidimus išduoda, pakeičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos).
TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas Aaplinkos ministro įgaliotai institucijai. TIPK leidimo projektą Aplinkos ministro įgaliota institucija rengia, kai yra gautas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir kai šioje dalyje nurodyta Aplinkos ministro įgaliota institucija, įvertinusi TIPK paraišką, priima sprendimą TIPK paraišką priimti. Sprendimo priimti TIPK paraišką ir sprendimo išduoti TIPK leidimą priėmimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse.
Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką, arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos. TIPK leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.
TIPK leidimas neišduodamas, jeigu: Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įrodoma teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas TIPK taisykles, norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga informacija, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai. TIPK leidimas turi būti pakeistas, pakeičiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
leidimas keičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai t. y. planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;
3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas arba kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus kitiems Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones išmetamiems teršalams sumažinti.
leidimas keičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai t. y. planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;
3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas arba kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus kitiems Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones išmetamiems teršalams sumažinti. 4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
Šio straipsnio 10 vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba,
2) kai aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas, nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, – gavęs šį sprendimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, šio straipsnio 10 dalies 2, 3, ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia TIPK paraiškos nepakeičia TIPK leidimo dėl leidimo pakeitimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas.
TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, šio straipsnio 10 dalies 2, 3, ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia TIPK paraiškos nepakeičia TIPK leidimo dėl leidimo pakeitimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. TIPK leidimo turėtojas apie tai Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio 12 keturioliktosios dalies 5 4 punkte nurodytas aplinkybes nurodytus atvejus, nurodant ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių išmetamų teršalų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo.
Aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti TIPK leidimo sąlygas ir šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytais atvejais informuoti TIPK leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti TIPK leidimą.“. 5 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19² straipsnis. Taršos leidimas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau
Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamiesi laikydamasis šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Išduodamas taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą.
Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Taršos leidimas išduodamas jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą.;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo Leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti paraiškos priėmimo dienos.
Taršos leidimas neišduodamas, jeigu Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo, įrodoma teisėtomis priemonėmis nustatoma, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Taršos leidimų taisykles, norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Taršos leidimas neišduodamas, jeigu Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo, įrodoma teisėtomis priemonėmis nustatoma, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Taršos leidimų taisykles, norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.“ Taršos leidimas pakeičiamas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.“ Taršos leidimas pakeičiamas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis). 3) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta institucija (institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti taršos leidimo sąlygas ir šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais informuoti taršos leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti taršos leidimą Šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo:
1) ) šio straipsnio aštuntosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba,
2) kai aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas, nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, – gavęs šį sprendimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją dėl taršos leidimo pakeitimo.
Taršos leidimo galiojimas panaikinamas Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) taršos leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas.
Taršos leidimo galiojimas panaikinamas Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) taršos leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas. Taršos leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Taršos leidimo turėtojas apie tai Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio 9 vienuoliktosios dalies 5 4 punkte nurodytas aplinkybes, nurodytus atvejus, nurodant šio ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrenginių (jo dalių, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis taršos leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti taršos leidimo galiojimo.“. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 19³ straipsniu Papildyti Įstatymą 19³ straipsniu: „19³ straipsnis.
Įrenginių registravimas Organinius tirpiklius naudojantis įrenginys (toliau – įrenginys) šiame straipsnyje suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdant aplinkos ministro patvirtintose Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse (toliau – LOJ taisyklės) nurodytą vienos arba kelių rūšių veiklą, taip pat kitą tiesiogiai techniškai susijusią veiklą, kurios metu išmetami lakieji organiniai junginiai, suvartojamas organinio tirpiklio kiekis atitinka LOJ taisyklėse nurodytąjį. Šios taisyklės nustato įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų teikimo, tikslinimo ir įrenginių išregistravimo tvarką. Įrenginiai, kuriems eksploatuoti nereikia gauti šio įstatymo 1 straipsnio 23 punkte nurodyto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba šio įstatymo 1 straipsnio 24 punkte nurodyto taršos leidimo, turi būti įregistruoti. Įrenginius įregistruoja, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja aplinkos ministro įgaliota institucija. Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį. Fizinis ar juridinis asmuo teisę eksploatuoti LOJ taisyklių reikalavimus atitinkantį įrenginį įgyja kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos. Aplinkos ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia įregistruotų įrenginių sąrašą ir turimus įrenginių registracijos duomenis.
Įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas įrenginio esminis pakeitimas (t. y. planuojama padidinti įrenginio suvartojamų organinių tirpiklių kiekį tiek, kad dėl to išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėtų daugiau kaip LOJ taisyklėse nustatytas procentas) ir (ar) planuojama pakeisti šiame įrenginyje vykdomą veiklos rūšį, nurodytą LOJ taisyklėse;
2) LOJ taisyklėse nustatyta tvarka atlikus įrenginio eksploatavimo atitikties LOJ taisyklių reikalavimams įvertinimą, nustatoma, kad reikia laikytis griežtesnių ar papildomų įrenginio eksploatavimo sąlygų arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai;
3) nustatoma, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys arba pateikti patikslinti įrenginio registracijos duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi) ar klaidingi, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis.
Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo nesikreipia dėl registracijos duomenų patikslinimo;
4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų.“
1Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios
veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, arba neįregistravus įrenginio“ 2.
Pakeisti 55 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint
taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
3Pakeisti 55 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant
šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Papildyti Įstatymo priedą 5 punktu:
„5. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1).“
1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
arba taršos leidimui gauti ar pakeisti, priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai išduodami ar keičiami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodytam įrenginiui (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatuoti iki 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo šis leidimas turi būti pakeistas šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimų taisyklės) reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimą taršos leidimu inicijuoja aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri, remdamasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens gautais duomenimis, pateiktais šios institucijos nustatyta tvarka, parengia taršos leidimo projektą pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus ir su taršos leidimo projektu supažindina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytą fizinį ar juridinį asmenį. Aplinkos ministro įgaliota institucija, savo nustatyta tvarka ir terminais gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens rašytinį patvirtinimą, kad vykdoma veikla nesikeičia ir atitinka taršos leidimo projekte nurodytas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas, neatlygintinai išduoda taršos leidimą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projektas Projekto Nr. XIIIP-667 (2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė
eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, bet kurių taršos šaltinius būtina kontroliuoti, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos aplinkosauginės sąlygos nurodytiems įrenginiams eksploatuoti“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į
aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas bei ir apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo, įrenginių registravimo tvarką;“. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas Juridiniai ir fiziniai asmenys Fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdami pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektus objektą ir vykdydami vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Juridiniai ir fiziniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektus objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektus objektą, kurio kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektus objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektus objektą ar vykdantys vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.“
Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fiziniai ar juridiniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse, laikydamiesi laikydamasis šių principų: imasi visų atitinkamų reikiamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras, suderinęs su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o, jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o, jeigu kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimą leidimus išduoda, pakeičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos).
TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas Aaplinkos ministro įgaliotai institucijai. TIPK leidimo projektą Aplinkos ministro įgaliota institucija rengia, kai yra gautas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir kai šioje dalyje nurodyta Aplinkos ministro įgaliota institucija, įvertinusi TIPK paraišką, priima sprendimą TIPK paraišką priimti. Sprendimo priimti TIPK paraišką ir sprendimo išduoti TIPK leidimą priėmimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse.
Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką, arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos. TIPK leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.
TIPK leidimas neišduodamas, jeigu: Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įrodoma teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas TIPK taisykles, norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga informacija, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai. TIPK leidimas turi būti pakeistas, pakeičiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
leidimas keičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai t. y. planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;
3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas arba kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus kitiems Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones išmetamiems teršalams sumažinti.
leidimas keičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai t. y. planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;
3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas arba kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus kitiems Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones išmetamiems teršalams sumažinti. 4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
Šio straipsnio 10 vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba,
2) kai aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas, nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, – gavęs šį sprendimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, šio straipsnio 10 dalies 2, 3, ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia TIPK paraiškos nepakeičia TIPK leidimo dėl leidimo pakeitimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas.
TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) kai aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, šio straipsnio 10 dalies 2, 3, ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia TIPK paraiškos nepakeičia TIPK leidimo dėl leidimo pakeitimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. TIPK leidimo turėtojas apie tai Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio 12 keturioliktosios dalies 5 4 punkte nurodytas aplinkybes nurodytus atvejus, nurodant ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių išmetamų teršalų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo.
Aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti TIPK leidimo sąlygas ir šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytais atvejais informuoti TIPK leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti TIPK leidimą.“. 5 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19² straipsnis. Taršos leidimas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau
Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamiesi laikydamasis šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Išduodamas taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą.
Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Taršos leidimas išduodamas jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą.;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo Leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti paraiškos priėmimo dienos.
Taršos leidimas neišduodamas, jeigu Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo, įrodoma teisėtomis priemonėmis nustatoma, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Taršos leidimų taisykles, norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Taršos leidimas neišduodamas, jeigu Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo, įrodoma teisėtomis priemonėmis nustatoma, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Taršos leidimų taisykles, norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
2) po paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.“ Taršos leidimas pakeičiamas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.“ Taršos leidimas pakeičiamas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis). 3) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta institucija (institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti taršos leidimo sąlygas ir šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais informuoti taršos leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti taršos leidimą Šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo:
1) ) šio straipsnio aštuntosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba,
2) kai aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas, nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, – gavęs šį sprendimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją dėl taršos leidimo pakeitimo.
Taršos leidimo galiojimas panaikinamas Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) taršos leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas.
Taršos leidimo galiojimas panaikinamas Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;
23) nustatoma, teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;
34) taršos leidimo turėtojo prašymu;
45) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas pripažinus jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
56) neįvykdžius neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo priimtas nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas. Taršos leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Taršos leidimo turėtojas apie tai Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio 9 vienuoliktosios dalies 5 4 punkte nurodytas aplinkybes, nurodytus atvejus, nurodant šio ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys priežastis. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrenginių (jo dalių, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis taršos leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti taršos leidimo galiojimo.“. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 19³ straipsniu Papildyti Įstatymą 19³ straipsniu: „19³ straipsnis.
Įrenginių registravimas Organinius tirpiklius naudojantis įrenginys (toliau – įrenginys) šiame straipsnyje suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdant aplinkos ministro patvirtintose Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse (toliau – LOJ taisyklės) nurodytą vienos arba kelių rūšių veiklą, taip pat kitą tiesiogiai techniškai susijusią veiklą, kurios metu išmetami lakieji organiniai junginiai, suvartojamas organinio tirpiklio kiekis atitinka LOJ taisyklėse nurodytąjį. Šios taisyklės nustato įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų teikimo, tikslinimo ir įrenginių išregistravimo tvarką. Įrenginiai, kuriems eksploatuoti nereikia gauti šio įstatymo 1 straipsnio 23 punkte nurodyto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba šio įstatymo 1 straipsnio 24 punkte nurodyto taršos leidimo, turi būti įregistruoti. Įrenginius įregistruoja, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja aplinkos ministro įgaliota institucija. Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį. Fizinis ar juridinis asmuo teisę eksploatuoti LOJ taisyklių reikalavimus atitinkantį įrenginį įgyja kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos. Aplinkos ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia įregistruotų įrenginių sąrašą ir turimus įrenginių registracijos duomenis.
Įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas įrenginio esminis pakeitimas (t. y. planuojama padidinti įrenginio suvartojamų organinių tirpiklių kiekį tiek, kad dėl to išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėtų daugiau kaip LOJ taisyklėse nustatytas procentas) ir (ar) planuojama pakeisti šiame įrenginyje vykdomą veiklos rūšį, nurodytą LOJ taisyklėse;
2) LOJ taisyklėse nustatyta tvarka atlikus įrenginio eksploatavimo atitikties LOJ taisyklių reikalavimams įvertinimą, nustatoma, kad reikia laikytis griežtesnių ar papildomų įrenginio eksploatavimo sąlygų arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai;
3) nustatoma, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys arba pateikti patikslinti įrenginio registracijos duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi) ar klaidingi, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis.
Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo nesikreipia dėl registracijos duomenų patikslinimo;
4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų.“
1Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios
veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, arba neįregistravus įrenginio“ 2.
Pakeisti 55 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint
taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
3Pakeisti 55 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant
šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Papildyti Įstatymo priedą 5 punktu:
„5. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1).“
1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
arba taršos leidimui gauti ar pakeisti, priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai išduodami ar keičiami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodytam įrenginiui (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatuoti iki 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo šis leidimas turi būti pakeistas šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimų taisyklės) reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimą taršos leidimu inicijuoja aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri, remdamasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens gautais duomenimis, pateiktais šios institucijos nustatyta tvarka, parengia taršos leidimo projektą pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus ir su taršos leidimo projektu supažindina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytą fizinį ar juridinį asmenį. Aplinkos ministro įgaliota institucija, savo nustatyta tvarka ir terminais gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens rašytinį patvirtinimą, kad vykdoma veikla nesikeičia ir atitinka taršos leidimo projekte nurodytas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas, neatlygintinai išduoda taršos leidimą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Aiškinamasis raštas Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projekto
projekto tikslai ir uždaviniai: Parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 24 punktas keičiamas siekiant gamtos išteklių išgavimą vertinti integruotai, jei jų išgavimas sukelia ar gali sukelti aplinkos taršą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniai pakeičiami ir papildomi:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6, 19 straipsniai keičiami, įstatymas papildomas 19³ straipsniu siekiant įstatymu (ne žemesnės galios teisės aktu, kaip yra dabar) nustatyti pareigą fiziniams ar juridiniams asmenims eksploatuoti šio įstatymo naujame 19³ straipsnyje nurodytus organinius tirpiklius naudojančius įrenginius (toliau – organinius tirpiklius naudojantis įrenginys), kuriems pagal šio įstatymo 19¹ ir 19² straipsnius nereikia gauti leidimo, tik aplinkos ministro įgaliotai institucijai juos įregistravus ir aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka patikslinus jų registracijos duomenis; nustatyti bendruosius organinius tirpiklius naudojančio įrenginio registracijos principus; draudimą eksploatuoti juos išregistravus; pareigą organinius tirpiklius naudojančius įrenginius registruojančiai aplinkos ministro įgaliotai institucijai viešai skelbti įregistruotų įrenginių sąrašą ir turimą informaciją apie registracijos duomenis.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo priedas papildomas šiuo įstatymu įgyvendinama 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (toliau – VDĮ direktyva, vidutinis kurą deginantis įrenginys). Projekto tikslai:
1) atsižvelgiant į susiklosčiusią Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir leidimų galiojimo panaikinimo praktiką ir pastebėtus reglamentavimo trūkumus, papildyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsnius atvejais, kada paraiškos leidimui gauti turi būti nepriimamos, patikslinti leidimų neišdavimo atvejus, patikslinti sąlygas, kada reikia pakeisti leidimą, papildyti nuostatomis, kuriomis vadovaujantis seni, teisės aktų reikalavimų neatitinkantys leidimai turėtų būti pakeičiami naujais;
2) atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – TIPK direktyva) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė joje apibrėžtas tam tikras veiklos rūšis tam tikro pajėgumo organinius tirpiklius naudojančiuose įrenginiuose vykdyti tuos įrenginius tik įregistravus, papildyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą šių įrenginių įregistravimą, registracijos duomenų tikslinimą, įrenginių išregistravimą reglamentuojančiomis nuostatomis (19³ straipsnis);
3) sudaryti teisinį pagrindą įgyvendinti VDĮ direktyvą (taikant 19² straipsnį);
4) užtikrinti, kad integruotai, per leidimų sistemą būtų vertinama, kaip ūkio subjektų išgaunami gamtos ištekliai gali įtakoti aplinkos taršą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo projekto rengėjai:
straipsnių pakeitimo ir papildymo – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected]) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus (vedėja Miglė Masaitytė, tel. 8 706 63654, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Dalia Židonytė (tel.
8 706 63645, el. p. [email protected]); 6, 19 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 19³ straipsniu – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected]) Aplinkos oro skyriaus (vedėja Elena Auglienė, tel. 8
(tel. 8 706 63550, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Danguolė Sužiedėlytė (tel. 8 706 63517, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu projektu siūlomos nustatyti naujos teisinės nuostatos, susijusios su sprendimais priimti paraiškas ar jų nepriimti, nėra aiškiai reglamentuotos, todėl praktikoje keblumų traktuojant Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsnių nuostatas. Nuostatos, susijusios su leidimų pakeitimo sąlygomis įstatyme nepakankamai aiškiai apibrėžtos, todėl atsiranda problemų, kai atsakinga institucija, gavusi informaciją apie planuojamus veiklos pakeitimus, neturi pakankamo įstatyminio pagrindo sprendimui dėl leidimo pakeitimo būtinumo priimti. Pagal dabar galiojančius įgyvendinamuosius teisės aktų reikalavimus Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK direktyvoje numatytais atvejais ir periodiškumu, taip pat atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) atliekamos veiklos vykdytojų kontrolės rezultatus ir veiklos vykdytojų planuojamus veiklos pakeitimus, peržiūri TIPK ir taršos leidimų sąlygas ir atitinkamose taisyklėse nustatyta tvarka nustačiusi, kad atsirado bent viena įstatyme nurodytų leidimo keitimo sąlygų, priima sprendimą, kad reikia keisti leidimą.
Projektu šiuos nuostatos siekiamos aiškiau sureguliuoti įstatymo lygmenyje. Pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims tam tikras veiklos rūšis tam tikro pajėgumo organinius tirpiklius naudojančiuose įrenginiuose vykdyti tokius įrenginius įregistravus ir vykdyti kitus informacinius įpareigojimus (kreipiantis dėl įrenginio įregistravimo ar registracijos duomenų tikslinimo, pateikti informaciją apie įrenginyje vykdomos veiklos rūšį, per metus suvartojamų organinių tirpiklių kiekį; vykdyti į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą; teikti šios apskaitos ataskaitas ir kt.) įtvirtinta Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – LOJ tvarka), parengtoje perkeliant į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo (ši direktyva vėliau panaikinta, o jos nuostatos perkeltos į TIPK direktyvos V skyrių).
Pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti vidutinius kurą deginančius įrenginius šio įstatymo 19² straipsnyje nustatytais pagrindais turint pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, (toliau – Taršos leidimų taisyklės, taršos leidimas) išduotą taršos leidimą šiuo metu nustatyta dėl tų vidutinių kurą deginančių įrenginių, kurie atitinka šiuos kriterijus: 1) nominalus šiluminis našumas lygus arba didesnis kaip 20 MW, bet nesiekia 50 MW;
2) yra kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra lygus arba didesnis kaip 0,5 MW, bet nesiekia 20 MW (t. y. į šiuos kriterijus nepatenka į VDĮ direktyvos taikymo sritį patenkantys vidutiniai kurą deginantys įrenginiai, kurių našumas yra 1 MW ir didesnis, bet nesiekia 20 MW, ir jie kūrenami skystuoju ar dujiniu kuru, bei kurą deginantys įrenginiai, kurie yra stacionarūs varikliai ir dujų turbinos). Pažymėtina, kad šiuo metu nepriklausomai reikia, ar nereikia turėti taršos leidimą, į VDĮ direktyvos taikymo sritį patenkantiems vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams, išskyrus tuos, kurie yra stacionarūs varikliai ir dujų turbinos, taikomos Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normose LAND 43-2013, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr.
D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“, nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, iš esmės VDĮ direktyvos nuostatas atitinkantys šių ribinių verčių laikymosi kontrolės reikalavimai, reikalavimai naudojamo kuro ir išmetamo teršalų kiekio apskaitai, apskaitos ataskaitoms. Atkreiptinas dėmesys, kad visi vidutinius kurą deginančius įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai pagal nuo 1994 m. galiojusius Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo reikalavimus, vėliau pagal nuo 2002 m. galiojusias TIPK taisykles turėjo pareigą eksploatuoti tuos įrenginius tik turint leidimą. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinių kurą deginančių įrenginių eksploatavimas ES lygiu nebuvo reglamentuotas, ši nacionalinė prievolė turėti leidimą eksploatuoti skystuoju ar dujiniu kuru kūrenamus vidutinius kurą deginančius įrenginius, kurių šiluminis našumas 1 MW ir didesnis, bet mažesnis kaip 20 MW, nuo 2012 m. buvo panaikinta. Pažymėtina, kad VDĮ direktyva priimta siekiant užpildyti ES teisėkūros spragą, ES lygiu reglamentuoti oro taršos iš vidutinių kurą deginančių įrenginių valdymą ir pagerinti oro kokybę tų įrenginių eksploatavimo vietose, nacionaliniu bei ES lygiu. Lietuvoje siekiant visiškai įgyvendinti šią direktyvą ir užtikrinti veiksmingą į jos taikymo sritį patenkančių įrenginių apskaitą bei kontrolę, numatoma grąžinti prievolę visus vidutinius kurą deginančius įrenginius eksploatuoti turint taršos leidimą.
Aplinkos ministerijos duomenimis, vidutiniai kurą deginantys įrenginiai, kurių našumas yra 1 MW ir didesnis, bet nesiekia 20 MW, ir jie kūrenami skystuoju ar dujiniu kuru (t. y. kuriems eksploatuoti pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus nereikia turėti taršos leidimo), gali sudaryti apie 20 proc. nuo visų eksploatuojamų vidutinių kurą deginančių įrenginių. Energetikos ministerijos duomenimis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos nariai Lietuvoje eksploatuoja nemažiau kaip 87 tokius vidutinius kurą deginančius įrenginius. Taršos leidimo reikalavimai vandens išgavimui iš paviršinių vandens telkinių šiuo metu yra nustatyti Taršos leidimų taisyklėse. Leidimai kitų išteklių eksploatavimui nustatyti atskirais teisės aktais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 24 punktas patikslinamas, atsisakant perteklinių apibrėžties nuostatų, kadangi būtinybė kontroliuoti taršos šaltinius nepriklauso nuo to, ar tai yra leidimo objektas, ir atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnio 2 punkte pateiktą termino „aplinkos apsauga“ apibrėžtį. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 19 straipsniai papildomi nuostatomis apie įrenginių registravimą. Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniai papildomi šiomis nuostatomis:
Tokiu atveju šiame sprendime, jei reikia, patikslinamos leidime nustatytos sąlygos, kurių turi būti laikomasi, eksploatuojant įrenginį; išskiriami atvejai, kai verslo subjektai dėl leidimo pakeitimo gali kreiptis savo iniciatyva, arba, kai atsakinga institucija priima sprendimą, kad leidimą pakeisti privaloma. Tokiu būdu aiškiau atskiriama, kada subjektui gresia atsakomybė už reikalavimo pasikeisti leidimą nevykdymą (t. y., jei nesikreipia savo iniciatyva, pvz., dėl to, kad planuoja esminį ūkinės veiklos pakeitimą, vadovaujantis įstatymo nuostata, kad veiklą galima vykdyti tik turint tokiai veiklai išduotą leidimą, negali pradėti vykdyti pakeistos veiklos, kol neturi pakeisto leidimo su nustatytomis sąlygomis tokiai veiklai).
Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą tam, kad būtų išduotas leidimas. Projekte nustatomas reikalavimas, kad per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo įrenginių, kuriems pagal 2002 m. patvirtintų TIPK taisyklių 2 priedo reikalavimus buvo išduotas seno pavyzdžio TIPK leidimas, eksploatavimui privaloma turėti Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkantį taršos leidimą. Poreikis įtvirtinti šį reikalavimą atsirado dėl to, kad 2013 m.
Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinus nuostatą vietoje TIPK leidimų, išduotų pagal 2002 m. galiojusių TIPK taisyklių 2 priedą, išduoti supaprastintus taršos leidimus pagal 19² straipsnį, ir vengiant apsunkinti verslo subjektus formalia prievole keisti leidimą iš TIPK į taršos, keitimą atliekant tik tada, kai atsiranda bent viena įstatymo 19² straipsnyje numatytų keitimo sąlygų, susiklostė situacija, kad dalis 19² straipsnio reikalavimus atitinkančių įrenginių iki šiol turi iki 2014 m. liepos 1 d. (t. y. iki 2002 m. TIPK taisyklių galiojimo panaikinimo dienos) išduotą TIPK leidimą, nors įrenginys, kuriam šis leidimas išduotas, atitinka 19² straipsnyje nurodytus taršos leidimo kriterijus. Kadangi už TIPK leidimo ir taršos leidimo sąlygų nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodekse (o prieš tai – Administracinių teisės pažeidimų kodekse) nustatytos skirtingo dydžio baudos, kontrolę atliekantiems aplinkos apsaugos pareigūnams kyla pagrįstų abejonių, kurį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį taikyti. Pasitaikė atvejų, kai jie dėl to gavo tarnybines nuobaudas, o verslo subjektai kreipėsi į teismą, dėl, jų manymu, netinkamo Administracinių nusižengimų kodekso taikymo. Be to, TIPK leidimų turiniui iki 2014 m. buvo taikomi kitokie reikalavimai, todėl praktikoje yra nemažai atvejų, kai panašią ar tokią pačią veiklą vykdantiems subjektams (t. y. turintiems seną TIPK leidimą ar taršos leidimą) galioja skirtingos sąlygos įrenginių eksploatavimui, todėl kai kurie verslo subjektai gali būti nubausti už tokių sąlygų nesilaikymą, kurios kitiems tokią pačią veiklą vykdantiems subjektams, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, net neįrašytos į taršos leidimą. Kadangi pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą iki 2014 m. liepos 1 d. išduoti leidimai iš esmės atitinka taršos leidimo reikalavimus, siūloma projekte nustatyti prievolę per 4 metus nuo šio Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo pagal 2002 m.
TIPK taisyklių 2 priedą išduotus TIPK leidimus pakeisti taršos leidimais. Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose taip pat patikslinamos kai kurios galiojančios nuostatos – leidimų pakeitimo sąlygos, nuostatos, kada neišduodami ar nekeičiami leidimai, taip pat atliekami kai kurie redakcinio pobūdžio pakeitimai. Naujame 19³ straipsnyje apibūdinami organinius tirpiklius naudojantys įrenginiai ir nustatoma:
registracijos duomenis;
tirpiklius naudojančius įrenginius.
Įstatymu reglamentavus 19³ straipsnyje nurodytų organinius tirpiklius naudojančių įrenginių, registravimą, bus sudarytos sąlygos apskaityti ir kontroliuoti šiuos įrenginius, teikti apie juos reikiamus teisingus duomenis Europos Komisijai; nustačius pareigą viešai skelbti įregistruotų organinius tirpiklius naudojančių įrenginių sąrašą ir turimus registracijos duomenis, visuomenei bus sudarytos sąlygos susipažinti su šių įrenginių sąrašu ir duomenis. Informacijos apie registruotus organinius tirpiklius naudojančius įrenginius paskelbimas internete yra laikytinas tinkamų sąlygų visuomenei susipažinti su atitinkama informacija sudarymu, nes užtikrinamas paprastas ir operatyvus priėjimas prie aktualios informacijos visiems suinteresuotiems asmenims. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Teikiamo Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, kadangi įgyvendinus projektą, bus aiškiau reglamentuoti: TIPK leidimų ir taršos leidimų rengimo, derinimo, išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo pagrindai ir sąlygos; organinius tirpiklius naudojančių įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų tikslinimo ir išregistravimo pagrindai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, o įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 19³ straipsnyje pateiktas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio apibūdinimas suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir paskelbtas kaip aprobuotas Terminų banke. 10. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti turės būti parengti šių teisės aktų pakeitimo projektai: TIPK taisyklių; Taršos leidimų taisyklių; LOJ tvarkos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniai metais):
Įstatymo įgyvendinimas nereikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas pateiktas derinti šioms institucijoms: Ūkio ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Energetikos ministerijai, Teisingumo ministerijai, Europos teisės departamentui prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijai, Lietuvos žaliųjų judėjimui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai, Vandens tiekėjų asociacijai, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijai, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijai, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijai. Į esmines pastabas atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Aplinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio pirmojoje dalyje siūloma vartoti trumpinį „fizinis ar juridinis asmuo“, kuriuo būtų laikomas „fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį)“. Pažymėtina, kad kituose galiojančio Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniuose (2, 7, 8, 9, 14, 16, 17 ir 20) vartojama „juridinių ir fizinių asmenų“ sąvoka, kuri įstatyme nėra apibrėžta. Nėra aiškus minėtų sąvokų tarpusavio santykis. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmojoje dalyje yra nurodoma į TIPK leidimo išdavimo, peržiūrėjimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką (pabraukimas – mūsų). Pažymėtina, kad Lietuvos teisėje „leidimo peržiūrėjimo“ institutas nėra žinomas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 21 straipsnį kompetentinga institucija gali persvarstyti ne patį leidimą, bet leidimo sąlygas. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 2 punkte bei tryliktoje dalyje taip pat nurodoma į leidimo sąlygų peržiūrėjimą. Atsižvelgiant į tai, aptarta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmosios dalies nuostata tikslintina. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19² pirmajai daliai. 3.
straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, kad toliau bus vartojami sąvokų trumpiniai „TIPK leidimas“, „TIPK paraiška“, tačiau kitose šio straipsnio dalyse be šių trumpinių dar vartojamos sąvokos „leidimas“, „paraiška“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sąvokų suderinamumo, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio visose nuostatose vartoti nurodytus sąvokų trumpinius. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio penktojoje dalyje nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio skaičiuojamas 7 darbo dienų terminas. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali teikti pastabas dėl TIPK paraiškos, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia šių pateiktų pastabų teisinė reikšmė, t.y., nėra aišku, ar aplinkos ministro įgaliota institucija turi pateiktas pastabas vertinti, į jas atsižvelgti, jas derinti su savivaldybės vykdomąja institucija ir pan. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas
„neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“.
Šios projekto nuostatos nedera su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsniu, kuris nustato, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Kartu pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 7, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, papildymo 16¹ straipsniu ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-502), kurio 8 straipsnyje siūloma minėto įstatymo 30 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Šį projektą Seimas 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje grąžino iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo (ar pripažinimo netekusiu galios) įstatymo projektas. 7.
suderinamumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio dešimtojoje dalyje, vienuoliktosios dalies 1 punkte vietoj žodžio „leidimo“, („leidimą“) reikėtų įrašyti sąvoką „taršos leidimo“ („taršos leidimą“). 8. Projekto 7 straipsniu siūloma papildyti įstatymo priedą 4 punktu, nurodant jame 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Pažymėtina, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4805(2)), kurio 7 straipsniu siūloma papildyti įstatymo priedą kitu ES teisės aktu – 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“. 9. Projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra aišku, kurio įstatymo - galiojančio ar projektu keičiamo įstatymo - 19² straipsnis turimas omeny. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų nurodyti ne Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnį, o šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnį. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis nustato juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar būtų numatyta juridinių asmenų atsakomybė už neįregistruotų organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimą ir pan. 11.
dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis nustato diferencijuotą juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, t. y., ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų, o ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalis nediferencijuoja fizinių asmenų atsakomybės už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, t. y., pagal šį kodeksą fiziniams asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie veiklą vykdo neturėdami taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ar taršos leidimo, gali būti skiriama to paties dydžio bauda (asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma Administracinių nusižengimų kodekso taikymo problema.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio pakeitimas, kuriame būtų diferencijuota fizinių asmenų atsakomybė priklausomai nuo leidimo rūšies (kaip tai numatyta juridinių asmenų atžvilgiu). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio antrosios dalies antrajame sakinyje, vietoj žodžių „suderinęs su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis“ įrašytini žodžiai „suderinęs su žemės ūkio ir ūkio ministrais“. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio aštuntosios dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai „nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos <...>, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio dešimtosios dalies 3 punkte siūloma nustatyti analogišką sąlygą sprendimo neišduoti ar pakeisti TIPK leidimą priėmimui. Svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra logiškas, nes, jei nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai TIPK paraiška negali būti priimta ir tolesnės TIPK leidimo išdavimo ar keitimo procedūros nėra tęsiamos.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio dešimtosios dalies
vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja“, įrašyti formuluotę „nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje“, nes gali susidaryti situacija, kai šie dokumentai galioja sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo metu, bet nustoja galioti iki sprendimo išduoti ar pakeisti TIPK leidimą priėmimo. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio septintosios dalies
straipsnio pirmojoje dalyje pateikta „įrenginio“ sąvoka tikslintina, atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą „įrenginio“ apibrėžimą
straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai „neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai „neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad šios projekto nuostatos nedera su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsniu, kuris nustato, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje Nr. 107-P-30, pažymėjo, jog Aplinkos ministerija jau yra parengusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, 16¹ straipsniu ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir derina jį su institucijomis“, tačiau iš šios išvados nėra aišku, kada šio įstatymo projektas būtų pateiktas Seimui ir, ar Seimas spėtų jį priimti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo (ar pripažinimo netekusiu galios) įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-667ES 2017-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys
Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius; padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Saulius Savickis – Žemės ūkio viceministras, Vitalijus Auglys – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius, Miglė Masaitytė - Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja, Dalia Židonytė – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistė, Saulius Jasius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Sigitas Dimaitis – ŽŪR l. e. p. pirmininkas, Algis Baravykas – Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, ŽŪR atstovas, Buivydas Vytautas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
3
3
siūloma vartoti trumpinį „fizinis ar juridinis asmuo“, kuriuo būtų laikomas
„fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės
juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį)“. Pažymėtina, kad kituose galiojančio Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniuose (2, 7, 8, 9, 14,
nėra apibrėžta. Nėra aiškus minėtų sąvokų tarpusavio santykis. Pritarti
4 (19¹)
dalyje yra nurodoma į TIPK leidimo išdavimo, peržiūrėjimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką (pabraukimas – mūsų). Pažymėtina, kad Lietuvos teisėje „leidimo peržiūrėjimo“ institutas nėra žinomas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 21 straipsnį kompetentinga institucija gali persvarstyti ne patį leidimą, bet leidimo sąlygas. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 2 punkte bei tryliktoje dalyje taip pat nurodoma į leidimo sąlygų peržiūrėjimą. Atsižvelgiant į tai, aptarta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmosios dalies nuostata tikslintina. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19² pirmajai daliai. Pritarti
4 (19¹)
pirmojoje dalyje nurodoma, kad toliau bus vartojami sąvokų trumpiniai „TIPK leidimas“, „TIPK paraiška“, tačiau kitose šio straipsnio dalyse be šių trumpinių dar vartojamos sąvokos „leidimas“, „paraiška“.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant sąvokų suderinamumo, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo
trumpinius. Pritarti
4 (19¹)
dalyje nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio skaičiuojamas 7 darbo dienų terminas. Pritarti
4 (19¹)
ketvirtojoje dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali teikti pastabas dėl TIPK paraiškos, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia šių pateiktų pastabų teisinė reikšmė, t.y., nėra aišku, ar aplinkos ministro įgaliota institucija turi pateiktas pastabas vertinti, į jas atsižvelgti, jas derinti su savivaldybės vykdomąja institucija ir pan. Pritarti
4 (19¹)
keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas
„neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“.
Šios projekto nuostatos nedera su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsniu, kuris nustato, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Kartu pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 7, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, papildymo 16¹ straipsniu ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-502), kurio 8 straipsnyje siūloma minėto įstatymo 30 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Šį projektą Seimas 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje grąžino iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo (ar pripažinimo netekusiu galios) įstatymo projektas. Pritarti
5 (19²) 7.
5 (19²)
straipsnio dešimtojoje dalyje, vienuoliktosios dalies 1 punkte vietoj žodžio
„leidimo“, („leidimą“) reikėtų įrašyti sąvoką „taršos leidimo“ („taršos
leidimą“). Pritarti
7
jame 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Pažymėtina, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4805(2)), kurio 7 straipsniu siūloma papildyti įstatymo priedą kitu ES teisės aktu – 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“. Pritarti
84
galiojančio ar projektu keičiamo įstatymo - 19² straipsnis turimas omeny. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų nurodyti ne Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnį, o šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnį. Pritarti
juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo.
Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar būtų numatyta juridinių asmenų atsakomybė už neįregistruotų organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimą ir pan. Pritarti
11Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis nustato diferencijuotą
juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, t. y., ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų, o ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalis nediferencijuoja fizinių asmenų atsakomybės už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, t. y., pagal šį kodeksą fiziniams asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie veiklą vykdo neturėdami taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ar taršos leidimo, gali būti skiriama to paties dydžio bauda (asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma Administracinių nusižengimų kodekso taikymo problema.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio pakeitimas, kuriame būtų diferencijuota fizinių asmenų atsakomybė priklausomai nuo leidimo rūšies
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) 2017-06-02 Nr.01-13 * Išrašas Iš Kiaulių augintojų asociacijos 2017-06-02 d. rašto Nr. 01-13: „<....> Nepritariame tokiam AAĮ pakeitimo projektui ir prašome, kad reglamentuojančiuose teisės aktuose nebūtų įteisintos automatinės TIPK leidimų pakeitimo sistemos dėl priežasčių, nesusijusių su gamybos apimties didėjimu. <...>“ Nepritarti LKAA pasiūlymą atsiima. (Komitetas nepritaria „Nepritarimui“, o siūlo tobulinti įstatymo projektą.)
2017-06-06 Nr.1.03-03444 (19¹) Išrašas Iš Žemės ūkio rūmų 2017-06-06 d. rašto Nr. 01.13-0344: Argumentai: „<....> Projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, kuriomis Aplinkos ministerijos įgaliota institucija turėtų teisę įpareigoti ūkinę veiklą vykdantį subjektą pakeisti galiojantį TIPK leidimą, nepriklausomai nuo to, kad subjektas nepažeidė TIPK leidimo sąlygų ir nedidino TIPK leidime numatytų veiklos apimčių. Tikslinama TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, sudaro prielaidas nepamatuoto reikalingumo papildomo poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV) procedūroms, dėl ko žemės ūkio sektoriaus subjektams sukuriama neproporcingai didelė finansinė našta ir neadekvačiai apsunkinamos veiklos sąlygos. Pasiūlymas:
Siūlome koreguoti Projekto 19' str. 11 d.
11 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „3) aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti. Jeigu yra galiojantis TIPK leidimas ir iš esmės nesikeičia ūkio veiklos subjekto gamybos apimtys, tai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas.“ Nepritarti ŽŪR pasiūlymą atsiėmė, nes pritaria Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams (Žr. šios išvados 4 lentelę). 3. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis 2017-06-08- Nr. 5-25094 (19¹) Pateikto Projekto 4 straipsnio „19¹ straipsnio pakeitimas“ antroje pastraipoje rašoma: „<...> Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras; ‘ Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nuomone, geriausiai įrenginių, jų kompleksų eksploatacinius reikalus, jų principus ir kt. žino ministerijos, kurių įtakos sferoje yra ūkio subjektai. Be to, aplinkos, ministras neturi teisės ir negali vienašmeniai nustatyti reikalavimus ūkio subjektams, juos kontroliuoti ir bausti. Tai labai bloga praktika, kurią vykdė ir toliau tebevykdo ši ministerija.
Asociacija siūlo po žodžių „aplinkos ministras“ įrašyti „suderinęs su Žemės ūkio ir
2017-06-15 Nr.01-144 (19¹) Išrašas Iš LKAA 2017-06-15 d. rašto Nr. 01-14: Argumentai:
apsaugos įstatymo pakeitimo projekto NR.XIIIP-667 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 2) punkto nuostatai, nepriimti TIPK paraiškos kol nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjus 6 mėnesiams. Manome, kad teisės aktais turi būti siekiama, kad ūkio subjektai vykdytų gamybinę veiklą ir ją vykdytų TIPK leidimo ribose. Nukrypus nuo TIPK leidime nustatytų sąlygų pirmiausiai turėtų būti siekiama, kad ūkio subjektas grįžtų į leidime išduotas sąlygas, tačiau neturėtų būti siekiama, kad ūkio subjektas nutrauktų gamybą 6 mėnesiams dėl formalių priežasčių, tam kad tokiu būdu ūkio subjektą nubausti. Tokiu būdu gamybos objektai savotiškai yra baudžiami neleidžiant 6 mėnesius priimti jų TIPK paraišką, net jei jie sutvarkė pažeidimus, dėl kurių buvo panaikintas TIPK leidimas. Tokiu būdu tai kenktų to ūkio subjekto ekonomikai ir neduotų naudos valstybei. Manome, kad svarbu yra atsižvelgti į tai, ar ūkio subjektas pašalino trūkumus dėl įrenginio esminių pakeitimų, kaip nustatyta TIPK direktyvoje. Pasiūlymas:
Remdamiesi šiais motyvais siūlome atsisakyti 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 2) punkto ir nedrausti ūkio subjektams pateikti TIPK paraišką pašalinus trūkumus. Pritarti
2017-06-15 Nr.01-144 (19¹) Argumentai:
straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 4) punkto nuostatai nepriimti paraiškos pakeisti TIPK leidimą, kai nebegalioja PAV išvada ar PAV sprendimas.
Pagrindiniai motyvai: TIPK direktyva numato, kad TIPK yra pakeičiamas esant esminiams įrenginio pakeitimams ir aiškiai nustato sąlygas, kurioms esant įvyksta esminis įrenginio pakeitimas. Įteisinus siūlomą projektą, gali susidaryti situacijos, kai TIPK leidimą gali tekti pakeisti dėl kitų priežasčių, nei kad esminis įrenginio esminiai pakeitimai. Toks reglamentavimas priveda prie to, kad ūkio subjektas įrenginiui, kuriam neatliekami esminiai įrenginio pakeitimai, dėl kitų priežasčių turės pakeisti TIPK leidimą, o tai galės atlikti tik turėdamas galiojantį poveikio aplinkai vertinimo sprendimą arba atrankos išvadą. Didžioji dauguma kiaulininkystės ūkių TIPK leidimus įgijo dar tuomet, kai nebuvo privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl atsiranda grėsmė, jog ūkiams dėl neigiamo visuomenės požiūrio, o ne dėl taršos, bus neįmanoma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar gauti atrankos išvadą. Tokiems ūkio subjektams įpareigojimas pakeisti TIPK leidimą reikš netiesioginį veiklos nutraukimą. Kiti motyvai yra išdėstyti Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos 2017-06-02 d. rašte Nr. 01-13. Pasiūlymas:
Siūlome 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 4) punkte išbraukti žodžius ,,ar pakeistas“ išdėstyti 4) punktą sekančiai: ,,4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“ Pritarti 6.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija 2017-06-15 Nr.01-144 (19¹) Pasiūlymas: Taip pat siūlome 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntą pastraipą papildyti šiuo nauju punktu: ,,5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti TIPK leidimą ir nėra parengta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;‘‘ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio aštuntą dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir nėra priimta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;‘‘
2017-06-15 Nr.01-144 (19¹) 3.
Remdamiesi analogiškais motyvais nepritariame19¹ straipsnio pakeitimo devintos pastraipos 3) punkto nuostatai priimti sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo, kai nebegalioja PAV išvada ar PAV sprendimas ir siūlome devintos pastraipos 3) punkte išbraukti žodžius ,,ar pakeistas” ir išdėstyti devintos pastraipos 3) punktą sekančiai:
Pasiūlymas: ,,3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“
2017-06-15 Nr.01-144 (19¹)
nustatyti, kad sprendimas pakeisti TIPK leidimą gali būti priimamas tik tais atvejais, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų limitus dėl esminių įrenginio pakeitimų. Motyvai: TIPK direktyva numato, kad TIPK leidimas pakeičiamas esant esminiams įrenginio pakeitimams, tačiau nekalba apie TIPK leidimo pakeitimą remiantis ,,įgaliotos institucijos priimtu sprendimo dėl prievolės pakeisti leidimą“. Tokia formuluotė suteikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai teisę bet kada ir neapibrėžtomis sąlygomis priimti sprendimus dėl TIPK pakeitimo, netgi nesant esminių įrenginio pakeitimų. Nepritariame 1) punkte nustatytai nuostatai panaikinti TIPK leidimą aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą, jei toks sprendimas nebuvo sąlygotas esminių įrenginio pakeitimų.
Pasiūlymas: Remiantis šiais motyvais, siūlome 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo keturioliktos dalies 1) punktą formuluoti taip: ,,1) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir/ar emisijų iki išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų ir TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų leidimus dėl esminių įrenginio pakeitimų;“
2017-06-15 Nr.01-145 (19²) Vadovaudamiesi analogija dėl dėl TIPK leidimų, siūlome tą patį principą išlaikyti ir dėl taršos leidimų:
įstatymo pakeitimo projekto NR.XIIIP-667 5 straipsnyje išdėstyto 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos 2) punkto nuostatai kad paraiškos taršos leidimams gali būti priimtos tik po 6 mėnesių. Tokiu būdu gamybos objektai yra baudžiami nustatant 6 mėnesių prastovą. Tai kenktų ūkio subjektų ekonomikai ir neduotų naudos valstybei. Siūlome atsisakyti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto NR.XIIIP-667 5 straipsnyje išdėstyto 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos 2) punkto nuostatų ir leisti ūkio subjektams pateikti paraišką taršos leidimui nenustatant paraiškos pateikimo išlaukimo termino. ,,2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;”
2017-06-15 Nr.01-145 (19²) 6.
Nepritariame 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos
4) punkto nuostatai nepriimti paraiškos pakeisti taršos leidimą, kai nebegalioja PAV išvada ar PAV sprendimas. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti žodžius ,,ar pakeistas” ir išdėstyti 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos
4) punktą sekančiai: ,,4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.”
2017-06-15 Nr.01-145 (19²) Pasiūlymas: Siūlome 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipą papildyti šiuo nauju punktu: „5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos leidimą ir nėra parengta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio ministerija 2017-06-064 (19¹) Pažymime, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2010/75 ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – TIPK direktyva) I priede numatyta, kad gauti TIPK leidimą žemės ūkio subjektui būtina tuomet, kai eksploatuojamas intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginys, kuriame yra daugiau kaip 2000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 20 kg), 40 000 vietų paukščiams arba 750 vietų paršavedėms.
TIPK leidimo išdavimo arba keitimo procedūros turi reikšmingą finansinę bei trukmės reikšmę žemės ūkio sektoriaus įmonėms, nes jos dažnai neatsiejamos nuo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atlikimo, kurio procedūra užtrunka iki 1,5 metų ir kainuoja brangiai. Dėl to bet kokie TIPK leidimo išdavimo ar keitimo tvarkos pokyčiai turi būti atliekami tik esant būtinybei ir aiškiam pagrįstumui. Įvertindami minėtas aplinkybes teikiame šiuos pastebėjimus bei siūlymus dėl Projekto:
Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio aštuntos dalies 2 punkte nurodoma, kad paraiškos TIPK leidimui gauti nepriimamos 6 mėn. nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo. Manome, kad šis laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, todėl ūkio subjektui turėtų būti sudaryta galimybė greičiau pateikti naują TIPK paraišką.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio
straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai; nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą.“ Nepritarti Komitetas pritarė LKAA pasiūlymui Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio aštuntos dalies 2 punktą išbraukti (žr. šios išvados 3 lentelės 4 p.):
Pasiūlymas: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio aštuntos dalies 2 punktą išbraukti:
„2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio
keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo‘ 6 mėnesiai;“
2017-06-064 (19¹) Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktos dalies 2 punkte nustatomos TIPK leidimo galiojimo sąlygos ir terminai, pažymime, kad Projekto siūlymas nustatyti išduodamų TIPK leidimų sąlygas ir terminus to tiesiogiai nesiejant su gamybos apimčių, sąlygų ar technologijų pokyčiais yra netikslingas. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punktą išbraukti: “2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas;“. Pritarti 3.
2017-06-064 (19¹) Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktos dalies 3 punkto nuostatose, numatoma, kad aplinkos ministro įgaliota institucija turi teisę vadovaudamasi TIPK taisyklėmis nustatyti griežtesnes arba papildomas įrenginio eksploatavimo sąlygas bei kontrolę, manome, kad šie įgaliojimai aplinkos ministro įgaliotai institucijai yra per dideli ir esant tokiam teisiniam reglamentavimui kyla teisės aktų interpretavimo galimybių teisės aktą įgyvendinančios institucijos lygmeniu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK
taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; Pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIIIP-667ES) bei Kaimo reikalų komiteto išvadoms ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus; 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-06-21
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau
gauti nepriimamos 6 mėnesius nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo. Manytina, kad šis laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, todėl ūkio subjektui turėtų būti sudaryta galimybė greičiau pateikti naują TIPK paraišką. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktos dalies 2 punkte siūloma nustatyti išduodamų TIPK leidimų sąlygas ir terminus to tiesiogiai nesiejant su gamybos apimčių, sąlygų ar technologijų pokyčiais yra netikslingas. Todėl siūloma jį išbraukti. Šio projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktos dalies 3 punkte įtvirtinama nuostata, kad aplinkos ministro įgaliota institucija turi teisę vadovaudamasi TIPK taisyklėmis nustatyti griežtesnes arba papildomas įrenginio eksploatavimo sąlygas bei kontrolę. Manytina, kad šie įgaliojimai aplinkos ministro įgaliotai institucijai yra per dideli ir esant tokiam teisiniam reglamentavimui kyla teisės aktų interpretavimo galimybių teisės aktą įgyvendinančios institucijos lygmeniu. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, peržiūrėjimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras suderinęs su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o, jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o, jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją.
Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas pateikia pastabas Aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Sprendimas priimti TIPK paraišką priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai atlikus gautos paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per TIPK taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir nustačius, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Jei įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti padarytas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų paraiškai, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų paraiškai, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. 5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir nėra priimta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;
Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą, arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti TIPK paraišką, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos pateikti reikalaujama pagal TIPK taisykles, norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga informacija;
2) po paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
TIPK leidimas turi būti pakeistas kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytus įrenginio pajėgumo ribinius dydžius);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas;
32) aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; Pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti.
TIPK leidimas turi būti pakeistas kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytus įrenginio pajėgumo ribinius dydžius);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas;
32) aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; Pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti. Šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti TIPK paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva, arba,
2) jei aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytų leidimo keitimo sąlygų, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą.
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs tokį sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl TIPK leidimo pakeitimo. Terminas paraiškai pateikti turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos leidimo keitimo sąlygos, priima sprendimą nekeisti leidimo. Toks sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti; aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir/ar emisijų iki išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų ir TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų leidimus dėl esminių įrenginio pakeitimų;
2) įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
3) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
4) likvidavus juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti; aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir/ar emisijų iki išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų ir TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų leidimus dėl esminių įrenginio pakeitimų;
2) įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
3) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
4) likvidavus juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1,
priimant sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo aplinkybės nustatymo dienos teikiamas įspėjimas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laikotarpį pašalina trūkumus, leidimo galiojimas nenaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas naikinamas neteikiant įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes, nurodant TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastis.“
2017-06-215 (19²) Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio penktos dalies 2 punktą: ,,2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;” Pritarti 3.
Kaimo reikalų komitetas 2017-06-215 (19²) Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio penktos dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“
2017-06-215 (19²) Pasiūlymas: Papildyti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio penktą dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos leidimą ir nėra parengta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;“
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas. Komiteto
pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, Poveikio aplinkai skyriaus vedėja Miglė Masaitytė, vyr. specialistės Dalia Židonytė, Danguolė Sužiedėlytė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovas Algis Baravykas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Jonas Sviderskis, Žemės ūkio rūmų atstovė Aušra Žliobaitė, Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio pirmojoje dalyje siūloma vartoti trumpinį „fizinis ar juridinis asmuo“, kuriuo būtų laikomas „fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį)“. Pažymėtina, kad kituose galiojančio Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniuose (2, 7, 8, 9, 14, 16, 17 ir 20) vartojama „juridinių ir fizinių asmenų“ sąvoka, kuri įstatyme nėra apibrėžta.
Nėra aiškus minėtų sąvokų tarpusavio santykis. Pritarti
„fizinis ar juridinis asmuo“ taikytinas tik Aplinkos apsaugos įstatymo 19, 19¹,
19² ir 19³ straipsniuose ir yra suderintas su sąvoka, pateikta naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir nurodytuose Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniuose ši sąvoka būtų suprantama vienodai (t. y. taikoma tiems patiems asmenims), kadangi tai susiję su reikalavimais, taikomais minėtiems asmenims, pvz., kad TIPK ar taršos leidimas gali būti išduotas, tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir turint galiojantį sprendimą dėl ūkinės veiklos leistinumo ar teigiamą atrankos išvadą. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, manytina, kad aiškumo dėlei Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio pirmąją dalį siūlytina patikslinti taip: „Fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹,
asmuo), <...>“. 4511
straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmojoje dalyje yra nurodoma į TIPK leidimo išdavimo, peržiūrėjimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką (pabraukimas – mūsų). Pažymėtina, kad Lietuvos teisėje
„leidimo peržiūrėjimo“ institutas nėra žinomas. Šiame kontekste atkreiptinas
dėmesys į tai, kad pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 21 straipsnį kompetentinga institucija gali persvarstyti ne patį leidimą, bet leidimo sąlygas.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 2 punkte bei tryliktoje dalyje taip pat nurodoma į leidimo sąlygų peržiūrėjimą. Atsižvelgiant į tai, aptarta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmosios dalies nuostata tikslintina. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19² pirmajai daliai. Pritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmąją dalį siūloma tikslinama taip: „<...> Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, <...>.“ Atitinkamai Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio pirmąją dalį siūloma tikslinti taip: „<...> Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką.“41
straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, kad toliau bus vartojami sąvokų trumpiniai „TIPK leidimas“, „TIPK paraiška“, tačiau kitose šio straipsnio dalyse be šių trumpinių dar vartojamos sąvokos „leidimas“, „paraiška“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sąvokų suderinamumo, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio visose nuostatose vartoti nurodytus sąvokų trumpinius.
Pritarti iš dalies Komiteto nuomonė: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio šeštoji, tryliktoji, penkioliktoji dalis ir dvyliktosios dalies 2 punktas tikslintini vietoje „leidimas“ įrašant „TIPK leidimas“; 19¹ straipsnio penktąją dalį siūloma išdėstyti taip: „Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. <...>“, 19¹ straipsnio šeštoji, septintoji dalis, aštuntosios dalies 1 punktas, dešimtosios dalies 2 punktas, dvyliktosios dalies 2 punktas tikslintini, vietoje „paraiška“ įrašant „TIPK paraiška“. Tačiau 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 1 punkte tikslingiau palikti pasiūlytą formuluotę „<...> nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti“, kadangi 19¹ straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta santrumpa „TIPK paraiška“ apima ir paraišką TIPK leidimui gauti, ir paraišką TIPK leidimui pakeisti, tačiau 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 1 punkte minima tik paraiška TIPK leidimui pakeisti. 45
straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio penktojoje dalyje nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio skaičiuojamas 7 darbo dienų terminas. Pritarti Patikslinti 19¹ straipsnio penktąją dalį, nurodant, kad terminas skaičiuojamas nuo informacijos gavimo dienos. 44
straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali teikti pastabas dėl TIPK paraiškos, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia šių pateiktų pastabų teisinė reikšmė, t.y., nėra aišku, ar aplinkos ministro įgaliota institucija turi pateiktas pastabas vertinti, į jas atsižvelgti, jas derinti su savivaldybės vykdomąja institucija ir pan.
Nepritarti Komiteto nuomonė: 19¹ straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad TIPK taisykles tvirtina aplinkos ministras, o šios taisyklės nustato „paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo <...> tvarką“. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, aplinkos ministro įsakymu patvirtintose TIPK taisyklėse yra nustatyta paraiškos viešinimo, derinimo, pastabų nagrinėjimo tvarka (tiek savivaldos institucijų, taip pat ir visuomenės, sveikatos priežiūros institucijų ir kt.), todėl manytina, kad nurodytos 19¹ straipsnio dalies tikslinti nereikia. 451411
19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“.
Šios projekto nuostatos nedera su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsniu, kuris nustato, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Kartu pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 7, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, papildymo 16¹ straipsniu ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-502), kurio 8 straipsnyje siūloma minėto įstatymo 30 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Šį projektą Seimas 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje grąžino iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo
Komiteto nuomonė: Aplinkos ministerija jau yra parengusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX-1005 3, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, 16¹ straipsniu ir
institucijomis. 510
straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio dešimtojoje dalyje, vienuoliktosios dalies 1 punkte vietoj žodžio „leidimo“, („leidimą“) reikėtų įrašyti sąvoką „taršos leidimo“ („taršos leidimą“). Pritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio dešimtoji, dvyliktoji dalis, devintosios dalies 2 punktas ir vienuoliktosios dalies 1 punktas tikslintini vietoje „leidimas“ įrašant „taršos leidimas“. 8 priedas
įstatymo priedą 4 punktu, nurodant jame 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Pažymėtina, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4805(2)), kurio 7 straipsniu siūloma papildyti įstatymo priedą kitu ES teisės aktu – 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“. Pritarti Pasiūlymas papildyti įstatymo priedą 4 punktu, nurodant jame 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193, parengtas atsižvelgiant į dabar galiojančią Aplinkos apsaugos įstatymo priedo redakciją, kuriame yra išvardyti 3 punktai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017-11-01 įsigalioja pastaboje nurodytas LR aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas, šio projekto numeracija turi būti pakeista (t. y. vietoje 4 įrašyta 5). 94 9.
94
straipsnio 4 dalies nuostatose nėra aišku, kurio įstatymo - galiojančio ar projektu keičiamo įstatymo - 19² straipsnis turimas omeny. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų nurodyti ne Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnį, o šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnį. Pritarti Siūloma projektą patikslinti, nurodant, kad
„...per ketverius metus nuo šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Aplinkos apsaugos įstatymo 19²
straipsnio įsigaliojimo dienos...“6
dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis nustato juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar būtų numatyta juridinių asmenų atsakomybė už neįregistruotų organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimą ir pan. Pritarti Siūloma papildyti projektą straipsniu, nurodančiu 55 straipsnio pakeitimus, atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto pavadinimą ir 7, 8 straipsnių numeraciją. 55 straipsnio pakeitimą išdėstyti taip: “7 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios
veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, neįregistravus įrenginio“
2Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint
taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba kai pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti užregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“ 3.
Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant
šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis nustato diferencijuotą juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, t. y., ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų, o ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalis nediferencijuoja fizinių asmenų atsakomybės už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, t. y., pagal šį kodeksą fiziniams asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie veiklą vykdo neturėdami taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ar taršos leidimo, gali būti skiriama to paties dydžio bauda (asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma Administracinių nusižengimų kodekso taikymo problema.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio pakeitimas, kuriame būtų diferencijuota fizinių asmenų atsakomybė priklausomai nuo leidimo rūšies (kaip tai numatyta juridinių asmenų atžvilgiu). Nepritarti Komiteto argumentai:
Manytina, kad netikslinga kartu su pateiktu Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu teikti Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio pakeitimo projektą, kadangi keičiamos Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neįtakoja Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio taikymo. Manytina, kad prireikus, atsižvelgiant į pastaboje išdėstytus pastebėjimus, Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio pakeitimo projektas gali būti teikiamas atskirai. Būtina pastebėti, kad Aiškinamajame rašte, siekiant paaiškinti siūlomą 8 straipsnio 4 dalies nuostatą, įsivėlė netikslumas dėl Administracinių nusižengimų kodekso taikymo problematikos. Anksčiau galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo taikomos skirtingo dydžio baudos už TIPK leidimo sąlygų ir taršos leidimo sąlygų nesilaikymą, tačiau nuo 2017 m. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse už tokius pažeidimus taikomos vienodo dydžio baudos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija 2017-06-02 Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr.
2008/1 EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau -TIPK direktyva), priežastis gauti TIPK leidimą žemės ūkio subjektui atsiranda tuomet, kai šis eksploatuoja intensyvaus kiaulių auginimo įrenginį, kuriame yra daugiau kaip 2000 kiaulių arba 750 vietų paršavedėms. Aplinkos ministro 2013 m. liepos0 15 d. įsakymo Nr. D1-528 ,,Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK išdavimo taisyklės) XI skyriuje yra nustatyta, kada ūkio subjektas privalo pakeisti turimą TIPK leidimą, tačiau skirtingai nuo TIPK direktyvos nuostatų, šie atvejai nebėra tiesiogiai susiję su TIPK direktyvoje numatytomis gamybos apimtimis, tačiau priklauso nuo AAA vykdomos TIPK leidimo sąlygų peržiūros , kurios metu neapibrėžtomis sąlygomis gali atsirasti nurodymas pakeisti TIPK leidimą. Sąlygos, dėl kurių peržiūrimas TIPK leidimas ir gali atsirasti nurodymas pakeisti TIPK leidimą yra siejamos su ne ūkio subjekto valioje esančiais veiksniais, kaip pvz:
ketverius metus nuo naujų ar atnaujintų ir ES aprobuotų GPGB išvadų ;
pokyčiai leidžia sumažinti išmetimus ir iš tikrųjų veiklos vykdytojas, nepatirdamas neproporcingai didelių, palyginus su aplinkai teikiama nauda, sąnaudų, susijusių su naujų technologijų, kurios dar neįtrauktos į GPGB išvadas, tačiau siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio jos gali būti naudojamos, diegimu, juos gali sumažinti;
teisės aktams, pagal kuriuos nustatomos leidimo sąlygos;
aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją; Šios sąlygos nėra identiškos TIPK direktyvoje išdėstytoms sąlygoms ir nuostatoms ir tik iš dalies jas primena, tačiau lietuviškuose teisės aktuose apibrėžiamos jau be verslui palankių išimčių.
TIPK direktyvoje nustatyti gana aiškūs kriterijai kada yra atliekamas TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, tačiau TIPK direktyva nesiekia rutininio besikartojančio TIPK keitimo, kuris atsiranda Aplinkos ministerijos parengtų teisės aktų visumoje. Mums itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad TIPK leidimo sąlygų peržiūros išdava gali būti TIPK išdavimo taisyklių 97 punkte išdėstytomis neaiškiomis aplinkybėmis, be rimtų motyvų ir net dėl subjektyvių priežasčių atsiradęs reikalavimas ūkio subjektui pasikeisti TIPK leidimą. Kad tokia grėsmė tikrai egzistuoja, parodo kai kurių įmonių uždarymo pavyzdžiai. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I—2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projekto – (toliau - AAĮ pakeitimo projektas) 4 straipsnyje numatoma, kad sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai nebegalioja PAV atrankos išvada arba sprendimas dėl PAV.
Daugelio didelių kiaulininkystės įmonių atvejais dėl įmonių dydžio TIPK leidimas būtų išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nebent su reta išimtimi, kai PAV buvo atliktas ne anksčiau kaip prieš 5 metus, arba PAV atranka atlikta ne anksčiau kaip prieš 3 metus. PAV atlikimo procedūra užtrunka ilgai – 1,5 metų ir ilgiau, kainuoja brangiai – nuo 30 tūkst. €, kiaulininkystės objektams praktiškai visuomet tenka susidurti su priešiška visuomenės reakcija ir dažnai PAV atlikti yra neįmanoma, o ir kam yra naudinga padaryti PAV atlikimą privaloma nuolatos besikartojančia rutinine veikla? Manome, kad įvairius GPGB pokyčius, aplinkai palankias naujoves, naujus techninius reikalavimus ir pan. turėtų lydėti ne teisinis grasinimas nutraukti ūkio subjekto veiklą, o priešingai sankcijoms - ženkli parama tokiems aplinkai draugiškiems novatoriškiems pokyčiams. Mūsų asociacijos nuomone, jei ūkio subjektas iki šiol dirba turėdamas TIPK leidimą ir nekeičia esminių šio leidimo išdavimo sąlygų – t. y. TIPK leidime nurodytų gamybos apimčių, tai kiti papildomi veiksniai neturėtų lemti TIPK leidimo atėmimo ir teisinio vertimo iš naujo atlikti PAV. Įvairūs neesminiai nusižengimai, atsitiktiniai incidentai ar nenumatytos avarijos yra suvaldomi baudų pagalba, o TIPK leidimo atėmimas turėtų būti itin kraštutinė-išimtinė priemonė. Jei įmonė praeityje atliko PAV ir dirba tose pačiose gamybos apimtyse (maksimalus nustatytas sutartinių gyvulių skaičius nedidinamas), vadinasi niekas iš esmės gamyboje nesikeičia ir įmonės poveikis aplinkai yra toks pats, kaip buvo PAV atlikimo metu.
Įmonės, kurios istoriškai atsirado be PAV, tačiau turi TIPK leidimą, mūsų nuomone, taip pat neprivalėtų atlikti PAV vien dėl atlikimo fakto, kadangi šios įmonės neprivalo kas kartą atsiklausti aplinkinių ar gali vykdyti veiklą, o ir aplinkiniai jau seniai yra prisitaikę prie šių įmonių ilgamečio egzistavimo. Manytume, kad resursų švaistymas yra itin prieštaraujantis aplinkos apsaugos principams, o normos ribose veikiančių įmonių, į kurias investuota daug kapitalo uždarymas kaip tik ir yra resursų švaistymas. Šis parengtas AAĮ pakeitimo projektas vers kiaulininkystės įmones (o taip pat kitus ūkio subjektus, kuriems yra privalomas TIPK leidimas) periodiškai ir/arba dėl kitų ne su ūkio gamybos apimtimi susijusių veiksnių keisti TIPK leidimą, o tai automatiškai vers kiaulininkystės įmones periodiškai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritariame tokiam AAĮ pakeitimo projektui ir prašome, kad reglamentuojančiuose teisės aktuose nebūtų įteisintos automatinės TIPK leidimų pakeitimo sistemos dėl priežasčių, nesusijusių su gamybos apimties didėjimu. Nepritarti Įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant aiškiau reglamentuoti esmines leidimų išdavimo, pakeitimo, ir galiojimo panaikinimo nuostatas, tuo tarpu asociacijos rašte išdėstyti klausimai ir nuogąstavimai iš esmės susiję su įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, kurios atitinkamai bus tikslinamos, priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2017-06-06 Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-667 (toliau - Projektas).
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - Direktyva) pateikti tikslūs pereinamumo dydžiai pramoninės veiklos rūšims, tarp jų ir konkrečioms žemės ūkio šakoms, nusakantys gamybos pajėgumus arba našumą, kuriuos viršijus atsiranda pareiga gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimą. Integruotos taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklėse nustatyta TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo sistema. Projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, kuriomis Aplinkos ministerijos įgaliota institucija turėtų teisę įpareigoti ūkinę veiklą vykdantį subjektą pakeisti galiojantį TIPK leidimą, nepriklausomai nuo to, kad subjektas nepažeidė TIPK leidimo sąlygų ir nedidino TIPK leidime numatytų veiklos apimčių. Tikslinama TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, sudaro prielaidas nepamatuoto reikalingumo papildomo poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV) procedūroms, dėl ko žemės ūkio sektoriaus subjektams sukuriama neproporcingai didelė finansinė našta ir neadekvačiai apsunkinamos veiklos sąlygos. Siūlome koreguoti Projekto 19¹ str. 11 d.
aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti. Jeigu yra galiojantis TIPK leidimas ir iš esmės nesikeičia ūkio veiklos subjekto gamybos apimtys, tai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas.“ Nepritarti Argumentai pateikti prie Kiaulių augintojų asociacijos 2 rašto pastabų (žemiau)
pasiūlymą atsiėmė, nes pritaria Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams
2017-06-08 Pateikto Projekto 4 straipsnio „19¹ straipsnio pakeitimas“ antroje pastraipoje rašoma:
„<...> Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį
(jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras; <...>“. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nuomone, geriausiai įrenginių, jų kompleksų eksploatacinius reikalus, jų principus ir kt. žino ministerijos, kurių įtakos sferoje yra ūkio subjektai. Be to, aplinkos ministras neturi teisės ir negali vienasmeniai nustatyti reikalavimus ūkio subjektams, juos kontroliuoti ir bausti. Tai labai bloga praktika, kurią vykdė ir toliau tebevykdo ši ministerija.
Asociacija siūlo po žodžių „aplinkos ministras“ įrašyti „suderinęs su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis“. Nepritarti Komiteto nuomonė:
apibrėžtis yra įtvirtinta Direktyvoje 2010/75/ES ir yra perkelta į nacionalinę teisę aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528, nes šios direktyvos perkėlimas yra Aplinkos ministerijos kompetencijoje. Perkeliama direktyvos nuostata negali būti kitokia ar siauresnė, negu nustatyta direktyvoje. 2. Aplinkos ministras nenustato pačių GPGB turinio, jį nustato Europos Komisija, Direktyva 2010/75/ES nustato prievolę jų laikytis. 3. Įstatyme netikslinga nustatyti prievolę derinti su kitais ministrais, kadangi visi klausimai, susiję su kitų institucijų kompetencija, derinami su kompetentingomis institucijomis LRV darbo reglamento nustatyta tvarka arba vadovaujantis LR teisėkūros pagrindų įstatymu ir teisingumo ministro patvirtintomis Teisės aktų rengimo rekomendacijomis
apsaugos įstatymo pakeitimo projekto NR.XIIIP-667 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 2) punkto nuostatai, nepriimti TIPK paraiškos kol nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjus 6 mėnesiams. Manome, kad teisės aktais turi būti siekiama, kad ūkio subjektai vykdytų gamybinę veiklą ir ją vykdytų TIPK leidimo ribose. Nukrypus nuo TIPK leidime nustatytų sąlygų pirmiausiai turėtų būti siekiama, kad ūkio subjektas grįžtų į leidime išduotas sąlygas, tačiau neturėtų būti siekiama, kad ūkio subjektas nutrauktų gamybą 6 mėnesiams dėl formalių priežasčių, tam kad tokiu būdu ūkio subjektą nubausti. Tokiu būdu gamybos objektai savotiškai yra baudžiami neleidžiant 6 mėnesius priimti jų TIPK paraišką, net jei jie sutvarkė pažeidimus, dėl kurių buvo panaikintas TIPK leidimas. Tokiu būdu tai kenktų to ūkio subjekto ekonomikai ir neduotų naudos valstybei.
Manome, kad svarbu yra atsižvelgti į tai, ar ūkio subjektas pašalino trūkumus dėl įrenginio esminių pakeitimų, kaip nustatyta TIPK direktyvoje. Remdamiesi šiais motyvais siūlome atsisakyti 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 2) punkto ir nedrausti ūkio subjektams pateikti TIPK paraišką pašalinus trūkumus. Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies siūloma redakcija išdėstyta prie Kaimo reikalų komiteto analogiško pasiūlymo
straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 4) punkto nuostatai nepriimti paraiškos pakeisti TIPK leidimą, kai nebegalioja PAV išvada ar PAV sprendimas. Pagrindiniai motyvai: TIPK direktyva numato, kad TIPK yra pakeičiamas esant esminiams įrenginio pakeitimams ir aiškiai nustato sąlygas, kurioms esant įvyksta esminis įrenginio pakeitimas. Įteisinus siūlomą projektą, gali susidaryti situacijos, kai TIPK leidimą gali tekti pakeisti dėl kitų priežasčių, nei kad esminis įrenginio esminiai pakeitimai. Toks reglamentavimas priveda prie to, kad ūkio subjektas įrenginiui, kuriam neatliekami esminiai įrenginio pakeitimai, dėl kitų priežasčių turės pakeisti TIPK leidimą, o tai galės atlikti tik turėdamas galiojantį poveikio aplinkai vertinimo sprendimą arba atrankos išvadą. Didžioji dauguma kiaulininkystės ūkių TIPK leidimus įgijo dar tuomet, kai nebuvo privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl atsiranda grėsmė, jog ūkiams dėl neigiamo visuomenės požiūrio, o ne dėl taršos, bus neįmanoma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar gauti atrankos išvadą. Tokiems ūkio subjektams įpareigojimas pakeisti TIPK leidimą reikš netiesioginį veiklos nutraukimą. Kiti motyvai yra išdėstyti Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos 2017-06-02 d. rašte Nr. 01-13.
01-13. Siūlome 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntos pastraipos 4) punkte išbraukti žodžius ,,ar pakeistas“ išdėstyti 4) punktą sekančiai: ,,4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“ Taip pat siūlome 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo aštuntą pastraipą papildyti šiuo nauju punktu: ,,5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti TIPK leidimą ir nėra parengta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;‘‘ Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies siūloma redakcija išdėstyta prie Kaimo reikalų komiteto analogiško pasiūlymo 3.
Remdamiesi analogiškais motyvais nepritariame19¹ straipsnio pakeitimo devintos pastraipos 3) punkto nuostatai priimti sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo, kai nebegalioja PAV išvada ar PAV sprendimas ir siūlome devintos pastraipos 3) punkte išbraukti žodžius ,,ar pakeistas” ir išdėstyti devintos pastraipos 3) punktą sekančiai: ,,3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“ Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies siūloma redakcija išdėstyta prie Kaimo reikalų komiteto analogiško pasiūlymo 4.
Siūlome Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti, kad sprendimas pakeisti TIPK leidimą gali būti priimamas tik tais atvejais, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų limitus dėl esminių įrenginio pakeitimų. Motyvai: TIPK direktyva numato, kad TIPK leidimas pakeičiamas esant esminiams įrenginio pakeitimams, tačiau nekalba apie TIPK leidimo pakeitimą remiantis ,,įgaliotos institucijos priimtu sprendimo dėl prievolės pakeisti leidimą“. Tokia formuluotė suteikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai teisę bet kada ir neapibrėžtomis sąlygomis priimti sprendimus dėl TIPK pakeitimo, netgi nesant esminių įrenginio pakeitimų. Nepritariame 1) punkte nustatytai nuostatai panaikinti TIPK leidimą aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą, jei toks sprendimas nebuvo sąlygotas esminių įrenginio pakeitimų.
Remiantis šiais motyvais, siūlome 4 straipsnyje išdėstyto 19¹ straipsnio pakeitimo keturioliktos dalies 1) punktą formuluoti taip: ,,1) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir/ar emisijų iki išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų ir TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų leidimus dėl esminių įrenginio pakeitimų;“ Nepritarti Direktyva 2010/75/ES nustato daugiau TIPK leidimo keitimo atvejų, ne tik dėl esminio pakeitimo, todėl šis pasiūlymas pažeidžia minėtą direktyvą, nes susiaurina jos nuostatas. Aplinkos ministro įgaliota institucija priima sprendimą dėl prievolės pakeisti leidimą, jei nustato bent vieną iš įstatymo 19¹ str. vienuoliktojoje dalyje nurodytų leidimo keitimo pagrindų (sąlygų). Tai nesusiję su įrenginio gamybos apimčių sumažinimu ar išmetimų sumažinimu. Kadangi leidimas gali būti pakeistas tik ūkio subjektui pateikus paraišką dėl leidimo pakeitimo, įgaliota institucija negali jo pakeisti vienašališkai, jei ūkio subjektas nevykdo prievolės pateikti paraišką. Tokiu atveju taikoma sankcija – leidimo panaikinimas Vadovaudamiesi analogija dėl TIPK leidimų, siūlome tą patį principą išlaikyti ir dėl taršos leidimų:
apsaugos įstatymo pakeitimo projekto NR.XIIIP-667 5 straipsnyje išdėstyto 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos 2) punkto nuostatai kad paraiškos taršos leidimams gali būti priimtos tik po 6 mėnesių. Tokiu būdu gamybos objektai yra baudžiami nustatant 6 mėnesių prastovą. Tai kenktų ūkio subjektų ekonomikai ir neduotų naudos valstybei.
Siūlome atsisakyti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto NR.XIIIP-667 5 straipsnyje išdėstyto 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos 2) punkto nuostatų ir leisti ūkio subjektams pateikti paraišką taršos leidimui nenustatant paraiškos pateikimo išlaukimo termino. ,,2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;” Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies siūloma redakcija išdėstyta prie Kaimo reikalų komiteto analogiško pasiūlymo
pakeitimo penktos pastraipos 4) punkto nuostatai nepriimti paraiškos pakeisti taršos leidimą, kai nebegalioja PAV išvada ar PAV sprendimas. Siūlome išbraukti žodžius ,,ar pakeistas” ir išdėstyti 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipos
4) punktą sekančiai: ,,4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.” Bei siūlome 19² straipsnio pakeitimo penktos pastraipą papildyti šiuo nauju punktu:
5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos leidimą ir nėra parengta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos; Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies siūloma redakcija išdėstyta prie Kaimo reikalų komiteto analogiško pasiūlymo
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Žemės ūkio ministerija 2017-06-08 Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos parengtą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-667) toliau – Projektas), teikia šiuos pastebėjimus. Pažymime, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – TIPK direktyva) I priede numatyta, kad gauti TIPK leidimą žemės ūkio subjektui būtina tuomet, kai eksploatuojamas intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginys, kuriame yra daugiau kaip 2000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 20 kg), 40 000 vietų paukščiams arba 750 vietų paršavedėms. TIPK leidimo išdavimo arba keitimo procedūros turi reikšmingą finansinę bei trukmės reikšmę žemės ūkio sektoriaus įmonėms, nes jos dažnai neatsiejamos nuo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atlikimo, kurio procedūra užtrunka iki 1,5 metų ir kainuoja brangiai. Dėl to bet kokie TIPK leidimo išdavimo ar keitimo tvarkos pokyčiai turi būti atliekami tik esant būtinybei ir aiškiam pagrįstumui. Įvertindami minėtas aplinkybes teikiame šiuos pastebėjimus bei siūlymus dėl Projekto. Dėl Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punkto nuostatų nurodoma, kad paraiškos TIPK leidimui gauti nepriimamos 6 mėn. nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo. Manome, kad šis laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, todėl ūkio subjektui turėtų būti sudaryta galimybė greičiau pateikti naują TIPK paraišką.
Siūlome šį punktą išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai; nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą.“ Dėl Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punkto nuostatų, kai nustatomi TIPK leidimo galiojimo sąlygos ir terminai. Pažymime, kad Projekto siūlymas nustatyti išduodamų TIPK leidimų sąlygas ir terminus to tiesiogiai nesiejant su gamybos apimčių, sąlygų ar technologijų pokyčiais yra netikslingas. Dėl to siūlome šį punktą išbraukti: “2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas;” Dėl Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 punkto nuostatų, pagal kurią aplinkos ministro įgaliota institucija turi teisę vadovaudamasi TIPK taisyklėmis nustatyti griežtesnes arba papildomas įrenginio eksploatavimo sąlygas bei kontrolę. Manome, kad šie įgaliojimai aplinkos ministro įgaliotai institucijai yra per dideli ir esant tokiam teisiniam reglamentavimui kyla teisės aktų interpretavimo galimybių teisės aktą įgyvendinančios institucijos lygmeniu.
Siūlome šį punktą išdėstyti taip: „3) aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; Pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti.” Pritarti iš dalies Visų ŽŪM rašte išdėstytų pakeitimų AAK komiteto siūlomos redakcijos išdėstytos prie Kaimo reikalų komiteto analogiškų pasiūlymų
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-06-21 Pritarti iniciatorių pateiktam Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIIIP-667ES) bei Kaimo reikalų komiteto išvadoms ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus.
Pritarti iš dalies Komiteto argumentai: Pritarti iš dalies, kadangi ne visiems Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams pritariama, argumentai dėl nepritarimo pateikti ties konkrečiais Kaimo reikalų komiteto pasiūlymais
2017-06-214 (19¹)2 Pasiūlymas:
Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, peržiūrėjimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras suderinęs su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o, jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o, jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pasiūlymas pildyti antrąją dalį nepriimtinas, nes:
apibrėžtis yra įtvirtinta Direktyvoje 2010/75/ES ir yra perkelta į nacionalinę teisę aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528, nes šios direktyvos perkėlimas yra Aplinkos ministerijos kompetencijoje. Perkeliama direktyvos nuostata negali būti kitokia ar siauresnė, negu nustatyta direktyvoje. 2. Aplinkos ministras nenustato pačių GPGB turinio, jį nustato Europos Komisija, Direktyva 2010/75/ES nustato prievolę jų laikytis. 3.
derinti su kitais ministrais, kadangi visi klausimai, susiję su kitų institucijų kompetencija, derinami su kompetentingomis institucijomis LRV darbo reglamento nustatyta tvarka arba vadovaujantis LR teisėkūros pagrindų įstatymu ir teisingumo ministro patvirtintomis Teisės aktų rengimo rekomendacijomis
2017-06-214 (19¹)82 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau
leidimui gauti nepriimamos 6 mėnesius nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo. Manytina, kad šis laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, todėl ūkio subjektui turėtų būti sudaryta galimybė greičiau pateikti naują TIPK paraišką. Pasiūlymas:
„TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą
panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją.
Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas pateikia pastabas Aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Sprendimas priimti TIPK paraišką priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai atlikus gautos paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per TIPK taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir nustačius, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Jei įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti padarytas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų paraiškai, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“ Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Draudimas 6 mėn. teikti paraišką buvo pasirinktas kaip sankcija už padarytus pažeidimus atsižvelgiant į Direktyvos 2010/75/ES 79 straipsnio reikalavimą, kad „Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.<...>“ ir atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinėje teisėje taikomas panašias sankcijas. Tačiau, atsižvelgiant į Kiaulių augintojų asociacijos pastabą, siūloma iš dalies pritarti, kadangi, manytina leidimo galiojimo panaikinimas yra pakankamai veiksminga ir atgrasanti poveikio priemonė.
Siūloma šią dalį išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 2 ar 5 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“
2017-06-214 (19¹)84 Pasiūlymas:
4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti 19¹ straipsnio aštuntosios dalies 4 punkto pradžią ir išdėstyti taip: „4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“, Išbraukimui nepritarti Siūloma atitinkamai patikslinti ir 19² straipsnio penktosios dalies 4 punktą. 5.
2017-06-214 (19¹)8 Pasiūlymas: „5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir nėra priimta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos; Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą, arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma 5 punktu nepildyti, o, atsižvelgiant į KRK pasiūlymą, patobulinti 19¹ straipsnio aštuntosios dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) 4) nėra atrankos išvados dėl poveikio
aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“ 6.
Kaimo reikalų komitetas 2017-06-214 (19¹)8 Pasiūlymas: „5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir nėra priimta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos; Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą, arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma 5 punktu nepildyti, o, atsižvelgiant į KRK pasiūlymą, patobulinti 19¹ straipsnio aštuntosios dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) 4) nėra atrankos išvados dėl poveikio
aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“
2017-06-214 (19¹)103 Pasiūlymas: Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti TIPK paraišką, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos pateikti reikalaujama pagal TIPK taisykles, norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga informacija;
2) po paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Kaimo reikalų komitetas 2017-06-214 (19¹)103 Pasiūlymas: Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti TIPK paraišką, įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos pateikti reikalaujama pagal TIPK taisykles, norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga informacija;
2) po paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti 19¹ straipsnio dešimtosios dalies 3 punkto pradžią ir išdėstyti taip: „3) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“, Išbraukimui nepritarti. 7.
2017-06-214 (19¹)112 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktos dalies 2 punkte siūloma nustatyti išduodamų TIPK leidimų sąlygas ir terminus to tiesiogiai nesiejant su gamybos apimčių, sąlygų ar technologijų pokyčiais yra netikslingas. Todėl siūloma jį išbraukti. Pasiūlymas:
TIPK leidimas turi būti pakeistas kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytus įrenginio pajėgumo ribinius dydžius);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas; Nepritarti Komiteto argumentai: Keičiamo 19¹ straipsnio vienuoliktosios dalies 2 punktas buvo paliktas nepakeistas (taip, kaip yra dabar galiojančioje redakcijoje), ši nuostata taikoma iki 19¹ straipsnio įsigaliojimo išduotiems leidimams, kuriems tuo metu galioję reikalavimai leido į patį TIPK leidimą įrašyti reikalavimą (sąlygą) jį pakeisti iki tame leidime nurodytos datos. 8. Kaimo reikalų komitetas 2017-06-214 (19¹)113 Šio projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktos dalies 3 punkte įtvirtinama nuostata, kad aplinkos ministro įgaliota institucija turi teisę vadovaudamasi TIPK taisyklėmis nustatyti griežtesnes arba papildomas įrenginio eksploatavimo sąlygas bei kontrolę. Manytina, kad šie įgaliojimai aplinkos ministro įgaliotai institucijai yra per dideli ir esant tokiam teisiniam reglamentavimui kyla teisės aktų interpretavimo galimybių teisės aktą įgyvendinančios institucijos lygmeniu.
Pasiūlymas:
nustačius, kad reikia nustatyti griežtesnes ar papildomas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; Pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos TIPK leidime nustatomos įrenginio eksploatavimo sąlygos, arba jeigu TIPK taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti. Pritarti iš dalies Šis KRK pasiūlymas susiaurina Direktyvos 2010/75/ES taikymo sritį. Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio vienuoliktosios dalies 3 punktas apima reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 2010/75/ES dėl leidimų sąlygų peržiūrėjimo ir pakeitimo (Direktyvos 21 straipsnio 1, 4, 5 dalys, 14 straipsnio 2 dalis). Šių nuostatų esmė – kad kompetentinga institucija privalo periodiškai persvarstyti (peržiūrėti) leidimo sąlygas, ir nustatyti, ar reikia pakeisti leidimą (t. y. leidimas turi būti keičiamas ne kiekvieną kartą atsiradus naujiems ar pasikeitus teisės aktų reikalavimams, o tik tada, kai atsakinga institucija, įvertinusi naujus teisės aktus ar teisės aktų pakeitimus ir peržiūrėjusi, ar išduotų leidimų sąlygos atitinka šiuos pakeitimus, nustato, kad yra 3 punkte nurodytas pagrindas leidimo keitimui).
Nustačiusi pagrindą atsakinga institucija turi priimti pagrįstą sprendimą pakeisti leidimą (pvz., kai įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad leidime įrašytos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti peržiūrimos, arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į leidimą, kai eksploatavimo saugai užtikrinti reikia naudoti kitas technologijas, kai reikia užtikrinti atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai). Atsižvelgiant į ŽŪM pasiūlymą, LRS Teisės departamento 2 pastabą ir Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintas aplinkos apsaugos normatyvo, aplinkos apsaugos standarto, aplinkos kokybės normos apibrėžtis, vienuoliktosios dalies 3 punkto siūloma tokia formuluotė:
„3) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta
tvarka nustato, kad įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones.“ 9.
Kaimo reikalų komitetas 2017-06-214 (19¹)141 Pasiūlymas: „Šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti TIPK paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva, arba,
2) jei aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytų leidimo keitimo sąlygų, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs tokį sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai dėl TIPK leidimo pakeitimo. Terminas paraiškai pateikti turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų.
Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos leidimo keitimo sąlygos, priima sprendimą nekeisti leidimo. Toks sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti; aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir/ar emisijų iki išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų ir TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų leidimus dėl esminių įrenginio pakeitimų;
2) įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
3) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
4) likvidavus juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti; aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir/ar emisijų iki išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų ir TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos TIPK leidimui pakeisti, kai įrenginys viršija TIPK leidime nustatytus gamybos ir/ar emisijų leidimus dėl esminių įrenginio pakeitimų;
2) įrodžius teisėtomis priemonėmis, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
3) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
4) likvidavus juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, teismui pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1,
priimant sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo aplinkybės nustatymo dienos teikiamas įspėjimas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laikotarpį pašalina trūkumus, leidimo galiojimas nenaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas naikinamas neteikiant įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes, nurodant TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastis.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Direktyva 2010/75/ES nustato daugiau TIPK leidimo keitimo atvejų, ne tik dėl esminio pakeitimo, todėl šis pasiūlymas pažeidžia minėtą direktyvą, nes susiaurina jos nuostatas. Aplinkos ministro įgaliota institucija priima sprendimą dėl prievolės pakeisti leidimą, jei nustato bent vieną iš įstatymo 19¹ str. vienuoliktojoje dalyje nurodytų leidimo keitimo pagrindų (sąlygų). Tai nesusiję su įrenginio gamybos apimčių sumažinimu ar išmetimų sumažinimu. Kadangi leidimas gali būti pakeistas tik ūkio subjektui pateikus paraišką dėl leidimo pakeitimo, įgaliota institucija negali jo pakeisti vienašališkai, jei ūkio subjektas nevykdo prievolės pateikti paraišką. Tokiu atveju taikoma sankcija – leidimo panaikinimas 10.
Kaimo reikalų komitetas 2017-06-215 (19²)52 Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio penktos dalies 2 punktą: ,,2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;” Pritarti iš dalies Draudimas 6 mėn. teikti paraišką buvo pasirinktas kaip sankcija už padarytus pažeidimus atsižvelgiant į Direktyvos 2010/75/ES 79 straipsnio reikalavimą, kad „Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.<...>“ ir atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinėje teisėje taikomas panašias sankcijas. Tačiau, atsižvelgiant į asociacijos pastabą, pasiūlymui siūloma pritarti, kadangi, manytina leidimo galiojimo panaikinimas yra pakankamai veiksminga ir atgrasanti poveikio priemonė. Siūloma redakcija: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 2 ar 5 punkte nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą.“ 11.
Kaimo reikalų komitetas 2017-06-215 (19²)54 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio penktos dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomas tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas, esant galiojančiam šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.“ Pritarti iš dalies Siūloma 19² straipsnio aštuntosios dalies 4 punkto pradžią papildyti: „4) nėra atrankos išvados....“, Argumentai pateikti žemiau. 12. Kaimo reikalų komitetas 2017-06-215 (19²) Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio penktą dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos leidimą ir nėra parengta atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos;“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas prieštarauja LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymui, kuris nustato, kokiais atvejais keičiant veiklą (jos mastą ar kt.) reikia atlikti PAV procedūras.
Be to, pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo
sprendimo galiojimo terminas yra svarbus išduodant pirmą leidimą visoje veiklai įgyvendinti reikalingų leidimų grandinėje, t. y., jeigu projektui įgyvendinti reikia statybą leidžiančio ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK leidimo), atrankos išvados ar sprendimo galiojamas būtų aktualus gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Be to, LR aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-530 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimas dėl galiojimo netaikomas, jeigu TIPK ar taršos leidimas, kuris buvo išduotas, pakeistas ar koreguotas iki įstatymo įsigaliojimo yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu. Atkreiptinas dėmesys, kad 19¹ ir 19² straipsnių pakeitimai niekaip nesusiję su ūkio subjekto prievole atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, o (šiuo atveju) tik nustato tvarką, kokios procedūros turi būti atliktos iki paraiškos teikimo leidimui gauti – t. y. paraiška negali būti teikiama, jei neatliktos PAV procedūros, arba jei PAV sprendinių galiojimas yra pasibaigęs.
Tačiau, siekiant aiškumo, siūloma 19² straipsnio aštuntosios dalies 4 punkto pradžią papildyti: „4) nėra atrankos išvados....“,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas Pritarti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-667 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinko apsaugos komitetas
2 Argumentai: kadangi įstatymo projektas buvo perduotas Seimui svarstyti pavasario sesijos pabaigoje ir jis pradėtas svarstyti tik rudens sesijoje, tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis siūloma išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 20178 m. lapkričio sausio1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
4 Argumentai: Kadangi aplinkos ministro įgaliota institucija per 4 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turės peržiūrėti nemažai seno pavyzdžio TIPK leidimų ir perrašyti juos į visiškai kitokios formos taršos leidimus, institucijai gali pritrūkti duomenų iš senųjų TIPK leidimų, kad tinkamai surašytų taršos leidimų sąlygas pagal Taršos leidimų taisykles.
Siekiant išspręsti šį nesklandumą, būtina sudaryti galimybę institucijai pareikalauti trūkstamų duomenų (ar jų patikslinimo) iš ūkio subjektų be paraiškos teikimo ir derinimo procedūrų, kurios nepagrįstai padidintų administracinę naštą ūkio subjektui. Tuo pačiu būtų įteisinta prievolė ūkio subjektui šiuos duomenis tinkamai ir laiku pateikti, kad aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų įstatyme nustatytu terminu įvykdyti įpareigojimą išduoti naujus taršos leidimus. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 8 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Jei iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo toks leidimas turi būti pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos taisyklės) reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu su atitinkamomis specialiosiomis dalimis, nurodytomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnio trečiojoje dalyje.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimą taršos leidimu inicijuoja aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri, remdamasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens gautais duomenimis, pateiktais šios institucijos nustatyta tvarka, į parengtą parengia taršos leidimo projektą surašiusi įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas pagal Taršos taisyklių reikalavimus, ir supažindina su taršos leidimo projektu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19²straipsnyje nurodytą fizinį ar juridinį asmenį. ir aplinkos ministro Šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais gavusi šio nurodyto asmens rašytinį patvirtinimą, kad vykdoma veikla nesikeičia ir atitinka taršos leidimo projekte surašytas įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas, aplinkos ministro įgaliota institucija neatlygintinai išduoda taršos leidimą.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-667(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė