2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą. 7) turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
8 straipsnio 9 dalies 3 punktą. 3) prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
ir jį išdėstyti taip: „5 ) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;“
Pakeisti
ir ją išdėstyti taip:
„9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų,
energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų, tarifų įkainių nustatymo metodikų ir apskaičiavimo sąlygų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,510 procent ų o energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas ;
nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 10 procent ų o energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas ;
nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki210 procentų energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas ;
atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas “.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,510 procent ų o energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas ;
nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 10 procent ų o energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas ;
nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki210 procentų energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas ;
atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų , gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas “. 5 straipsnis.
į, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo galiojusia Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 5, 8, 16 IR 36 STRAIPSIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Gamtinių dujų įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant tinkamai įgyvendinti 2
direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, p anaikinančią Direktyvą 2003/54/EB ir 2
direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių p anaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (toliau kartu – direktyvos) , atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų perkėlimo (toliau – Sprendimas) . Europos Komisija, vadovaudamasi direktyvų nuostatomis, Sprendime nurodo, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos (toliau – NRI) būtų nepriklausomos, kad valstybės narės neturėtų duoti nurodymų, kaip joms atlikti reguliavimo pareigas, ir turėtų užtikrinti, kad NRI galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo.
Taip pat Europos Komisija pažymi, kad Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje nenumatyta, kad tarifų nustatymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
Vyriausybės galimybė priimti bendras politikos gaires, susijusias su reguliavimo įgaliojimais ir pareigomis. Apibendrinant nurodoma, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje numatyta galimybė Vyriausybei priimti principus, taikomus nustatant tarifus, ir tokių principų buvimas sumažina NRI veiksmų laisvę, rodo, kad Direktyvos perkeltos neteisingai. Europos Komisija Sprendime taip pat remiasi Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 6 dalies a punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktu, kuriuose nurodoma, kad „reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojama ar nustatomos sąlygos, susijusios su: prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo ir skirstymo tarifus ar jų metodikas“ ir „sąlygomis ir tarifais, kuriais suteikiama prieiga prie SDG įrenginių“.
Europos Komisijos Sprendime akcentuojama, kad vadovaujantis Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktu, NRI turėtų būti priskirta kompetencija „<...> pagal šią direktyvą arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimą nustatytų įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima įgaliojimą perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metin ės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“.
Atsižvelgiant į Sprendimo III dalyje pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad „Lietuva neįvykdė prievolių pagal: Direktyvos 2009/72/EB
Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, 35 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu ir 35 straipsnio 5 dalies a punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, 39 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu ir 35 straipsnio 5 dalies a punktu; taip pat Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktą ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktą“ , Įstatymų projektais siekiama patobulinti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme Nr. IX-884 (toliau
įstatymas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme Nr. VIII-1881 (toliau
energetikos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme Nr. VIII-1973 (toliau
įtvirtintas nuostatas, susijusias su valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principais, vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimu prie energetikos objektų bei baudų skyrimu už direktyvų įpareigojimų nesilaikymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija).
Projektus parengė Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyrius (vedėja Justina Ratkevičiūtė, 8 706 64727, el.
) , t iesioginė rengėja – Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė (tel. 8 706 64769, el. p. [email protected] ). Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus (vedėjas Dainius Bražiūnas, el. p. [email protected] , tel. 8 706 64912, vyr. specialistė Sandra Krupovnickaitė, el. p. [email protected] , tel. 8 706 64676). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad Vyriausybė t uri teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus . Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog Vyriausybė tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) rengia ir teikia Vyriausybei reguliuojamų kainų nustatymo principus. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio
„Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo
principų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašas. Energetikos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte Energetikos ministerijai priskirta funkcija nustatyti vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas.
Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad Energetikos ministerija nustato gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas . Vadovaujantis minėta Elektros energetikos įstatymo nuostata ir Energetikos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas. Apibrėžiant Komisijai priskirtas funkcijas elektros energetikos sektoriuje, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad Komisija tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais. Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta Komisijos kompetencija tvirtinti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais. Šiuo metu yra vadovaujamasi Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, kuri patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“.
Vadovaujantis minėta metodika, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punktu, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 67 straipsnio 4 –9 dalimis, priimtas Komisijos 2016 m. balandžio
elektros skirstomųjų tinklų įkainių patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainiai (be pridėtinės vertės mokesčio).
Nustatant veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmes, aktuali Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.
Nustatant veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmes, aktuali Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta, kad už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui gali būti skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais.
Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Gamtinių dujų įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog nustačiusi, kad perdavimo sistemos operatorius nebeatitinka šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, Komisija gali skirti baudas, sudarančias iki 10 procentų šios gamtinių dujų įmonės metinių pajamų, gaunamų iš perdavimo veiklos, laikinai apriboti tas asmens ar asmens dalyvių teises, kurių įgyvendinimas pažeidžia šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimus, ir įpareigoti šią gamtinių dujų įmonę per Komisijos nurodytą protingą laikotarpį pašalinti atsiradusius trūkumus. Baudos skiriamos ir diferencijuojamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu perdavimo sistemos operatorius per nurodytą protingą laikotarpį trūkumų nepašalina, Komisija pradeda naujo operatoriaus licencijavimo ir paskyrimo procedūrą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama panaikinti Vyriausybės Energetikos įstatymu ir Elektros energetikos įstatymu priskirtą funkciją, t. y. reglamentuoti ir tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų principus, kuriuos rengia ir Vyriausybei teikia Komisija.
Pažymėtina, kad Energetikos įstatymu ir Elektros energetikos įstatymu Energetikos ministerijai suteikta kompetencija nustatyti vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas, reiškia įgaliojimą nustatyti tik technines šio prijungimo sąlygas. Tuo tarpu Įstatymų projektais siekiama nustatyti, kad Komisijai būtų suteikta kompetencija nustatyti ekonomines prijungimo sąlygas, t. y. tvirtinti energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustatyti šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Taip pat, pažymėtina, kad įkainių apskaičiavimo sąlygų nustatymas neturėtų būti suprantamas, kaip naujo teisės akto priėmimas, tiesiog reikalinga išskirti, jog Komisijos tvirtinamoje įkainių nustatymo metodikoje kartu yra nustatomos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos. Tokiu būdu būtų teisingai perkeliamas Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 6 dalies a punktas ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktas, kuriais nustatoma, jog reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo bei skirstymo tarifus, taip pat su sąlygomis ir tarifais, kuriais suteikiama prieiga prie suskystintų gamtinių dujų įrenginių (dujų sektoriuje).
Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad energetikos įmonėms, įskaitant perdavimo sistemos operatorių ir vertikalios integracijos įmones, Komisija gali skirti iki 10 procentų įmonės metinių pajamų pinigines baudas, jei jos netinkamai vykdo arba nevykdo Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ar Gamtinių dujų įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Direktyvose numatytus įpareigojimus. Įsigaliojus siūlomų Įstatymų projektų nuostatoms , atsižvelgiant į vartotojų ir gamintojų interesų užtikrinimą, būtų nustatyta aiškesnė bei detalesnė prijungimo prie elektros tinklų kainų nustatymo tvarka, nes Komisija nustatytų ne tik prijungimo prie elektros tinklų įkainius, bet ir įkainių apskaičiavimo sąlygas ir tvirtintų jų nustatymo metodiką. Taip būtų užtikrintas Komisijos nepriklausomumas nustatant ekonomines prijungimo prie tinklų sąlygas. Vadovaujantis direktyvų nuostatomis, nustatomos konkrečios sankcijos už direktyvose nustatomų prievolių nesilaikymą
Tokios priemonės turėtų sumažinti Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme ir Gamtinių dujų įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikančių subjektų skaičių. Be to, įtvirtinus siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, būtų atsižvelgta į Europos Komisijos rekomendacijas, ir būtų nutraukiama Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, administracinė našta nedidės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nėra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą reikalingi įstatymų projektai teikiami kartu. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai Įstatymų projektais nenustatomi. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų nuostatas, Vyriausybė turėtų pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 1026 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ ir Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ buvo reglamentuotos sąlygos tikslinti (mažinti) nuolaidą gavusių gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis) ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainas nebuitiniams vartotojams ir siekiant užtikrinti susiklosčiusių santykių tęstinumą bei įmonių teisėtus lūkesčius, šis nutarimas turės būti papildomas atitinkamomis baigiamosiomis nuostatomis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos Sąjungos terminų žodyną Eurovoc Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai: „elektra“, „gamtinės dujos“, „elektros tarifai“, „įkainių apskaičiavimo metodika“, „reguliuojamų kainų nustatymo principai“ „prijungimas prie elektros tinklų“, „baudos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tvirtina energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad prijungimo įkainiai nustatomi pagal Komisijos patvirtintą metodiką, kurioje turėtų būti nustatyta konkreti įkainių nustatymo tvarka, neaišku, kokios „šių įkainių apskaičiavimo sąlygos“ turimos mintyje, kur tos sąlygos turėtų būti nustatytos. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, vadovaudamasi savo patvirtinta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (patvirtinta 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235), nustato vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų įkainius, o operatoriai, vadovaudamiesi nurodyta metodika, apskaičiuoja vartotojų, gamintojų ir elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų paslaugos kainas (prijungimo įmokas). Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą Komisijos nustatyta ir šiuo metu galiojanti įkainių nustatymo tvarka, įsigaliojus įstatymui, neturėtų būti keičiama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-25 Nr. S-2017-5208 Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijai Kopija: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
PROJEKTO NR. XIIIP-665, LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-666 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-665, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-666, informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad minėti Projektai yra parengti siekiant nutraukti Europos Komisijos inicijuotą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2069 dėl netinkamo 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) įgyvendinimo. Projektuose siūlomi įstatymų pakeitimai, Europos teisės departamento nuomone, yra tinkami ir būtini.
Visos siūlomos priemonės tiek dėl nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijos nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, tiek dėl sankcijų dydžių apskaičiavimo, yra siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas, pateiktas oficialiajame pranešime dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069. Be to, šie Projektai, rengimo stadijoje, jau buvo derinti su Europos teisės departamentu ir patikslinti pagal pateiktas pastabas. PRIDEDAMA:
departamento 2017 m. kovo 20 d. išvada NR-210; Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2017-06-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro patarėjai:
Raimonda Danė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys : Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyr. specialistė Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vyriausioji patarėja Medeina Augustinavičienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ekspertas Valdas Jurkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tvirtina energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad prijungimo įkainiai nustatomi pagal Komisijos patvirtintą metodiką, kurioje turėtų būti nustatyta konkreti įkainių nustatymo tvarka, neaišku, kokios „šių įkainių apskaičiavimo sąlygos“ turimos mintyje, kur tos sąlygos turėtų būti nustatytos. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, vadovaudamasi savo patvirtinta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (patvirtinta 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235), nustato vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų įkainius, o operatoriai, vadovaudamiesi nurodyta metodika, apskaičiuoja vartotojų, gamintojų ir elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų paslaugos kainas (prijungimo įmokas). Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą Komisijos nustatyta ir šiuo metu galiojanti įkainių nustatymo tvarka, įsigaliojus įstatymui, neturėtų būti keičiama. Pritarti
Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-05-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-665, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-666, informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad minėti Projektai yra parengti siekiant nutraukti Europos Komisijos inicijuotą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2069 dėl netinkamo 2009 m. liepos
energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos
vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) įgyvendinimo. Projektuose siūlomi įstatymų pakeitimai, Europos teisės departamento nuomone, yra tinkami ir būtini. Visos siūlomos priemonės tiek dėl nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijos nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, tiek dėl sankcijų dydžių apskaičiavimo, yra siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas, pateiktas oficialiajame pranešime dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069. Be to, šie Projektai, rengimo stadijoje, jau buvo derinti su Europos teisės departamentu ir patikslinti pagal pateiktas pastabas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2017-05-24 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) atkreipia Jūsų dėmesį į Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8,
Projektas) siūlymų poveikį verslo aplinkai Lietuvos energetikos sektoriuje.
Daugelis Lietuvos pramonės įmonių, optimizuodamos procesus ir didindamos energijos naudojimo efektyvumą, gamina ne tik produkciją, bet kartu ir gamina bei parduoda gamybos procesams reikalingą arba nuo jų atlikusią energiją (pvz., elektros ir/ar šilumos). Daugeliu atvejų energijos gamybos veikla yra šalutinė pramonės įmonių veikla, tačiau pagal Lietuvos teisės aktus jos taip pat laikomos energetikos įmonėmis. Projektu siūloma suteikti teisę VKEKK skirti energetikos įmonėms baudas, siekiančias iki 10% metinių pajamų. Ne pajamų iš reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padaromas pažeidimas, bet visos įmonės veiklos. Tai reiškia, kad didžiosios Lietuvos pramonės įmonės, kurių pajamos iš pagrindinės veiklos siekia kelis milijardus eurų, galėtų būti nubaustos kelis šimtus milijonų eurų siekiančiomis baudomis už pažeidimus, padarytus vykdant šalutinę ir mažos vertės veiklą. Pažymėtina, kad Projektu siūlomi baudų dydžiai kelis kartus viršija net Energetikos įstatymo 36 str. 2 d. numatytus maksimalius baudų dydžius už REMIT reglamento pažeidimus. LPK narės yra atsakingos verslo įmonės, kurios deda visas pastangas tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, tačiau sankcijos, net jei ir nebus pritaikytos praktiškai, privalo būti adekvačios. Projekto lydimojoje medžiagoje nurodyta, kad minėti Energetikos įstatymo pakeitimai susiję su Europos Komisijos pradėtomis procedūromis dėl netinkamo direktyvos 2009/72 37 str. 4 d. reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę. Iš pirmo žvilgsnio pritartina Europos Komisijai, kad galiojančioje Energetikos įstatymo 36 str. 1 d. redakcijoje nėra užtikrinama VKEKK teisė skirti direktyvos reikalaujamo dydžio baudas sistemos operatoriui ar vertikalios integracijos įmonei. Tačiau minėtoje direktyvos nuostatoje nėra konkrečių reikalavimų dėl energetikos įmonėms skirtinų maksimalių baudų dydžių.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad šioje Direktyvos nuostatoje yra aiškiai atskirti reikalavimai sankcijoms dėl:
(neskaitant perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės) – veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudos ; ir
operatoriaus/vertikalios integracijos įmonės veiksmų - skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės apyvartos . Direktyvos tekste nėra numatyta valstybių narių pareiga sulyginti galimų paskirti baudų dydžius energetikos įmonėms ir sistemos operatoriui/vertikalios integracijos įmonėms. Dar sunkiau patikėti tuo, kad toks reikalavimas galėtų egzistuoti jo nepapildant atitinkamais saugikliais, ribojančiais reguliavimo institucijos „nuožiūrą“. LPK nuomone, Projekto siūlymais ženkliai viršijami Direktyvos 2009/72 37 str. 4 dalies d) punkto reikalavimai, todėl Projekto 4 str. yra koreguotinas:
Direktyvos formuluotėmis, atskiriant sankcijų skyrimo tvarkas (i) energetikos įmonėms ir (ii) perdavimo sistemos operatoriams/vertikalios integracijos įmonėms;
nuostata dėl VKEKK pareigos baudas skirti laikantis proporcingumo principo, nes šis Direktyvoje numatytas principas į Projektą nėra įtrauktas. Prašome Jūsų įvertinti aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę koreguoti Projektą, atsižvelgiant į LPK pasiūlymus. Nepritarti Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendime Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr.
2016/2069 dėl direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB perkėlimo (toliau – Sprendimas) akcentuojama, kad vadovaujantis Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktu, nacionalinėms reguliavimo institucijoms (VKEKK) turėtų būti priskirta kompetencija
„<...> pagal šią direktyvą arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą
reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimą nustatytų įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima įgaliojimą perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metin ės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“. Sprendimu buvo pradėta pažeidimo procedūra būtent todėl, kad nebuvo užtikrinama VKEKK kompetencija skirti energetikos įmonei iki 10 procentų metinės apyvartos dydžio sankciją savo nuožiūra . Kitaip tariant, pagal minėtas direktyvų nuostatas privalu užtikrinti, kad 1) nacionalinei reguliavimo institucijai yra suteikta kompetencija nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, t. y. įstatymuose neturėtų būti sankcijų diferencijavimo, kuris varžytų minėtą reguliavimo institucijos diskreciją; 2) sankcijos turėtų būti apskaičiuojamos nuo energetikos įmonės pajamų, t. y. įstatymuose neturėtų būti mažinama energetikos įmonės apyvartos dalis, pagal kurią sankcija apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios reguliuojamos veiklos dalį. 2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2017-05-31
DĖL Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 5, 8,
energetikos įstatymo Nr. viii-1881 6, 9, 55 IR 67 straipsnių pakeitimo įstatymo IR
projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui priėmė sprendimą pritarti LR energetikos ministerijos siūlomiems LR energetikos, LR elektros energetikos ir LR gamtinių dujų įstatymu pakeitimams ir siūlyti LR Seimui priimti šiuos pakeitimus. LR Vyriausybės sprendimas motyvuojamas tuo, kad nurodyti įstatymų projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), ir į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų perkėlimo. Dėl to prašoma LR Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka. LR energetikos ministerijos rengto LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6,9,55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo bei LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad LR energetikos įstatymo 5,8 ir 36 straipsnių pakeitimas parengtas siekiant tinkami įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 (toliau- Pažeidimas ) dėl direktyvų perkėlimo. Energetikos ministerijos aiškinamajame rašte aiškiai nurodoma, kad direktyva 2009/72/EB ir direktyva 2009/73/EB reikalauja, kad
„įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir
gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 proc. metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“. Tai yra :
Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB numato įpareigojimus šalims atskirti elektros energetikos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorius ar kitomis direktyvose nurodytomis priemonėmis įgyvendinti trečios šalies prieigos prie perdavimo tinklo užtikrinimą. Būtent perdavimo sistemos operatoriams neužtikrinus nediskriminacinių trečiųjų šalių prieigos prie perdavimo tinklo priemonių ar nesilaikant direktyvose nurodytų reikalavimų gali būti skiriamos baudos iki 10 proc. metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos.
Tokiu būdu LR energetikos ministerija, siūlydama koreguoti LR energetikos įstatymo 36 straipsnio
papunktį , nustatydama, kad Komisija skiria baudas „už energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kai du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų“, pilnai įgyvendina Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB bei Pažeidime nurodytus reikalavimus. Tačiau Energetikos ministerija, prisidengdama aukščiau nurodytų direktyvų reikalavimais, inicijuoja ne tik LR energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4) papunkčio pakeitimus sietinus su aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimu, tačiau ir Energetikos įstatymo visos 36 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nustatydama maksimalios baudos dydį (iki 10 proc. metinių pajamų) ne tik elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams bet ir visoms energetikos veikla užsiimančioms įmonėms ir ne tik už direktyvose nustatytų reikalavimų nevykdymą, bet ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytų reikalavimų, visai nesiejamų su direktyvomis, nevykdymą, nepakankamą vykdymą, tame tarpe ir už informacijos Valstybinei kainų ir energetikos komisijai nepateikimą, Valstybinei kainų ir energetikos komisijos subjektyvia nuomone, nepakankamą pateikimą. LR energetikos įstatymas apibrėžia, kad energetikos įmonė yra asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.
Tame pačiame įstatyme energetikos veikla įvardijama kaip ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą. Prie energetikos įrenginių eksploatavimo priskiriama energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai, energetikos objektais laikomi elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai. Taip pat LR energetikos įstatyme apibrėžta ir reguliuojamos energetikos veiklos sąvoka reiškianti, kad tai yra energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Pagal LR energetikos ministerijos siūlomą LR Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalį visoms energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą, Komisija skiriamų baudų dydį didina iki 10 proc. nuo įmonės visos veiklos (ne tik reguliuojamos ir ne tik energetikos veiklos) pajamų. Šie LR energetikos įstatymo nuostatų pakeitimai tiesiogiai įtakos ne tik elektros ar gamtinių dujų sistemos operatorius, ne tik įmones, kurių pagrindinė veikla siejama su elektros ar gamtinių dujų sektorių veikla, bet ir įmones, kurių pagrindinė veikla nėra siejama su energetikos veikla, nei tuo labiau ji siejama su elektros ar gamtinių dujų sektoriuose vykdomomis sistemų operatorių veiklomis.
Bet kokiai pramonės ar žemės ūkio ar paslaugų įmonei, savo teritorijoje eksploatuojančiai LR energetikos įstatyme nurodytus energetikos įrenginius bei objektus, kuriems eksploatuoti išduodamas leidimas ar atestatas, susidurs su neadekvačia rizika gauti neproporcingą galimai žalai baudą, tame tarpe ir už nusižengimus, siejamus su informacijos Komisijai teikimu. Priminsime, kad šiuo metu veikia LR energetikos įstatymo nuostata, kuomet už reguliuojamos energetikos veiklos pažeidimus gali būti taikoma bauda nuo 289 Eurų iki 0,5 procentų metinių pajamų. Tai yra maksimali bauda didinama 20 kartų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manome, kad LR energetikos ministerijos siūlymas keisti LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnius, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6,9,55 ir 67 straipsnius bei LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnį kiek tai liečia baudas kitoms energetikos įmonėms (ne perdavimo sistemos operatorius) yra neproporcingas galimai žalai dėl galimų energetikos įmonių pažeidimų, neatitinka Europos Komisijos pažeidime ir direktyvose nurodytų reikalavimų ir gali būti tiesiog pražūtingas įmonėms, kurios dėl tokių neadekvačių galimam nusižengimui baudų skyrimo negalėtų toliau vykdyti veiklos. Tai kartu žymiai sumažintų Lietuvos Respublikoje investicinį patrauklumą, ypač pramonės, žemės ūkio, paslaugų, kurioms vykdyti naudojami energetikos įrengimai ir objektai. Nepritarti Žr. argumentus išdėstytus prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabų. 3.
Lietuvos energetikos asociacija, 2017-06-06 Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (toliau – Asociacija), atstovaudama Asociacijos narių interesus, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos 2017 m. birželio 7 d. posėdžio darbotvarke (toliau – Darbotvarkė), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Darbotvarkės 1 klausimo, kurio metu planuojama svarstyti klausimą dėl Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664 ES (toliau – Projektas). Projektu inter alia siūloma keisti Energetikos įstatymo 36 straipsnį įtvirtinant, jog energetikos įmonėms Komisija gali skirti iki 10 procentų įmonės metinių pajamų pinigines baudas, jei jos netinkamai vykdo arba nevykdo energetikos reguliuojamosios veiklos reikalavimų. Pažymėtina, jog atitinkami pasiūlymai dėl Energetikos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo buvo pateikti taip pat ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-375 (toliau – Projektas Nr. 2), kuriame buvo siekiama pakeisti ekonominių sankcijų už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus skyrimo tvarką. Asociacija 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. NLE_SD_2017-8 pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto Nr. 2 tobulinimo. Ekonomikos komitetas, įvertinęs tiek Asociacijos, tiek kitų suinteresuotų asmenų pastabas, 2017 m. gegužės 17 d. išvada Nr. 108-P-22 ir 2017 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 108-P-23 nusprendė pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-375(2) (toliau – Projektas Nr. 3), sujungiant Projektą, Projektą Nr. 2 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo241 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4025. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, Seimo Energetikos komisijos 2017 m. birželio 7 d. posėdyje turėtų būti svarstomas ne Projektas, o Projektu Nr.
aukščiau, Projektas buvo sujungtas su Projektu Nr. 2 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4025 . Taigi, įvertinus tai, jog Projektas, šiuo metu, kaip atskira teisėkūros iniciatyva neegzistuoja, o Projektu Nr. 3 teikiami siūlymai turės itin didelę įtaką energetikos įmonėms vykdant energetikos reguliuojamąją veiklą, siekiant konstruktyvios diskusijos dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir subalansuotos administracinės naštos, Asociacija šiuo raštu teikia konkrečius pasiūlymus dėl Projekto Nr. 3 tobulinimo:
papildyti Energetikos įstatymą 241 straipsniu, kuriuo siekiama reglamentuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) teises ir pareigas, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis reguliuojamąją energetikos veiklą apibrėžia kaip energetikos veiklą, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Atitinkamai, Įstatymo Projekto Nr. 3 3 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti minėtą Komisijos funkciją „ atlikti energetikos įmonių patikrinimus
“. Siekiant išvengti teisinių kolizijų, taikant
minėtas nuostatas, ir ištaisyti techninio pobūdžio klaidas, siūlytina patikslinti Projekto Nr. 3 3 straipsnio 3 dalį, numatant, jog Komisija atlieka energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus . 2) Projekto Nr. 3 5 straipsniu siūloma išsamiai reglamentuoti Komisijos teisės ir pareigas, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus.
Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina Komisijos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, teisės atlikti valstybinę energetikos priežiūrą ir kontroliuoti, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai bei už reguliuojamosios veikos pažeidimus taikyti ekonomines sankcijas, tačiau Projektu Nr. 3 siūlomų nustatyti Komisijos funkcijų turinys turėtų būti proporcingas siekiamiems tikslams, nepažeisti teisinės valstybės ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principų. Atitinkamai, siūlytina patikslinti Projekto Nr. 3 5 straipsnį, grindžiant šiais motyvais:
Pirma , ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, t. y. priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą (Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio
teikiamai informacijai taikomus turinio ir formos reikalavimus. Pagal Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (įskaitant Komisiją) joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Tai reiškia, jog kiekvienu atveju, priežiūros institucijos reikalavimas pateikti informaciją yra ribojamas įstatyme įtvirtinta priežiūros institucijos kompetencija, todėl nepriklausomai nuo atliekamo reguliuojamosios veiklos patikrinimo objekto, priežiūros institucija turi teisę reikalauti ne visos patikrinimui atlikti būtinos informacijos (kaip siūloma įtvirtinti Projekto Nr.
(Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o tik tokios informacijos, kuri būtų susijusi su įstatymo leidėjo nustatyta priežiūros institucijos funkcija energetikos sektoriuje. Analogiškas priežiūros subjektui teiktinos informacijos rėžimas yra įtvirtintas ir Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, jog Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams <...> pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Atitinkamai, energetikos įmonė neturėtų Komisijai teikti informacijos, jei ji nėra susijusi su Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintomis Komisijos funkcijomis, todėl šiuo metu nėra pagrįstų priežasčių energetikos sektoriuje įtvirtinti išskirtinį ir neproporcingą Komisijai teiktinos informacijos režimą. Antra , Projekto Nr. 3 5 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 8 ir 9 dalimis) siūloma numatyti Komisijos teisę atlikti kitus priežiūros veiksmus, duodant privalomus nurodymus, visiems fiziniams ar juridiniams asmenims , kurie, pavyzdžiui, net nevykdo energetikos reguliuojamosios veiklos apskritai. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos atliekami patikrinimai išimtinai susiję tik su tikrinamos energetikos įmonės reguliuojamąja veikla, todėl Projektu Nr.
gali reikšti Komisijos teisę atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimus net ir tų asmenų, kurie nevykdo reguliuojamosios energetikos veiklos, kurios administracinę priežiūra atlieka Komisija. Manytina, jog toks siūlymas yra prieštaringas ir neproporcingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Seime registruotu Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4599 yra keičiamas Energetikos įstatymo 25 straipsnis papildant minimą straipsnį nauja 6 dalimi, kuri suteiks teisę Komisijai gauti informaciją iš energetikos įmonių, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, dukterinių ar asocijuotų įmonių , todėl informacija susijusi su energetikos įmonių reguliuojamomis kainomis Komisijai bus prieinama. Dėl šios priežasties, išlaikant proporcingumo principą ir vengiant bet kokių dviprasmybių, siūlytina sukonkretinti minimo straipsnio nuostatas. Trečia , Projekto Nr. 3 5 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais) nurodytos Komisijos įgaliotiems darbuotojams suteikiamos teisės iš esmės atitinka procesinių prievartos priemonių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnyje, turinį. Šie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai ypatingai riboja ūkio subjektų bei asmenų teises, todėl yra sankcionuojami teisėjų pagal prokurorų motyvuotus teikimus. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į analogiškas Konkurencijos tarybai suteiktas teises įtvirtintas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog minėti tyrimo veiksmai, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
Šiuo atveju, siūlytina atsisakyti perteklinių patikrinimo priemonių bei numatyti būtent pačios Komisijos pareigą įrodyti tokių priemonių, taikytinų patikrinimo metu, proporcingumą ir būtinumą, Komisijai kreipiantis į teismą dėl prašymo išduoti teismo leidimą suteikimo. Tuo tikslu, siūlytina pakeisti Projekto Nr. 3 5 straipsnį (siūlomo papildyti Energetikos įstatymo 241 straipsnio 3 dalį) numatant, kad patikrinimo veiksmai, nurodyti 241 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. Taip pat pastebėtina, kad Projekto Nr. 3 5 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 2 dalies 6 punktu) nurodyta nuostata, kad Komisijos įgalioti darbuotojai turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti, nėra būtina, kadangi Komisija neatlieka tokių funkcijų, dėl kurių gali kilti grėsmė viešajai tvarkai. Ketvirta , Projekto Nr. 3 aiškinamajame rašte nurodoma, jog specialistų, ekspertų pasitelkimas ar galimybė sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija galėtų naudotis atlikdama patikrinimus, leis užtikrinti efektyvų ir kokybišką patikrinimų atlikimą per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį. Atitinkamai Projekto Nr. 3 5 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais) siūloma įtvirtinti Komisijos teisę patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus bei sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą.
Tačiau viešojo administravimo subjektų su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis sudaromi civiliniai sandoriai nereiškia, jog tokie pasitelkti asmenys civilinio sandorio pagrindo įgyja viešojo administravimo įgaliojimus ir atitinkamai administracinės priežiūros teises, kurios numatytos Projekto Nr. 3 5 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 3, 8, ir 9 dalimi). Pabrėžiame, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia santykių pobūdžio.
Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Komisija) su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis gali sudaryti civilinius sandorius, tačiau minėtu teisiniu pagrindu (civiliniu sandoriu) viešojo administravimo įgaliojimai negali būti suteikiami tokiems asmenims, kadangi toks reglamentavimas galimai prieštarautų konstituciniam principui, pagal kurį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms , nes:
(i) minėti privatūs asmenys atliktų administracinės priežiūros veiksmus, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų;
(ii) administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja tik viešojo administravimo subjektas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komisija ir iki šio Įstatymo projekto svarstymo Seime į pagalbą pasitelkdavo specialistus, ekspertus ir (ar) kitus juridinius ar fizinius asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudodavosi atlikdama patikrinimus. Tačiau visuomet prieš energetikos įmones atsakinga likdavo Komisija, kuriai būtent ir yra pavesta atlikti reguliuojamos veiklos patikrinimus. Šią situaciją siūloma išlaikyti (žinoma Projekte Nr. 3 aiškiai įtvirtinant teisę Komisijai į pagalbą pasitelkti specialistus, ekspertus ir (ar) kitus juridinius ar fizinius asmenis), kadangi Energetikos įstatymas nereglamentuoja santykių tarp energetikos įmonių ir Komisijos pasitelktų specialistų, ekspertų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti minėtas Projekto Nr.
straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 3, 8, ir 9 dalimi) nuostatas, kurios, po patikslinimo, suteiks teisę Komisijai į pagalbą pasitelkti ekspertus, specialistus ir (ar) kitus juridinius ir fizinius asmenis, tačiau kurios, po patikslinimo, nesuteiks Komisijos pasitelktiems specialistams, ekspertams ir (ar) kitiems juridiniams ir fiziniams asmenis teisių, kurias turi ir įgyvendina tik tiesiogiai pati Komisija. 3) Projekto Nr. 3 6 straipsniu siūlomi sankcijų skyrimo tvarkos, numatytos Energetikos įstatymo 36 straipsnyje, pakeitimai neužtikrina ultima ratio principo realizavimo, numatančio, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, todėl Projektu Nr. 3 siekiamos įtvirtinti poveikio priemonės nebus proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai, dėl šių motyvų:
Pirma , Projekto Nr. 3 6 straipsniu siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame, šiuo metu, numatyta, kad Komisija už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą gali skirti sankciją tik tuo atveju, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti. Manytina, jog vien prielaidų dėl galimo energetikos įmonių piktnaudžiavimo Energetikos įstatyme numatytu terminu pažeidimų pašalinimui buvimas negali būti pakankamas pagrindas keisti šiuo metu galiojančią sankcijų už informacijos nepateikimą ir (ar) nepaskelbimą skyrimo tvarką.
Nesant pagrįstų ir aiškių motyvų tokio siūlymo teikimui [žinant tai, kad Komisijos posėdžiai vyksta praktiškai kiekvieną savaitę, todėl nustatyti terminą pažeidimui pašalinti Komisija gali operatyviai], abejotina, ar sankcijos skyrimas esant galimybei pašalinti jį per Komisijos nustatytą terminą, sumažina reguliavimo institucijos teises naudotis veiksmingais įgaliojimais taikyti poveikio priemones. Galiojančios Energetikos įstatymo redakcijos
galimybė kaip tik ir užtikrina minėtų Viešojo administravimo įstatyme principų praktinį įgyvendinimą, tai yra ekonominė sankcija skiriama tik tada, kai ūkio subjektas sąmoningai ir nuosekliai, tai yra nepaisydamas įspėjimo, nevykdo pareigos laiku ir tinkamai teikti bei skelbti informaciją apie reguliuojamą veiklą. Antra , kadangi, dėl aukščiau jau minėtų priežasčių viešojo administravimo subjektai (šiuo konkrečiu atveju Komisija) negali perleisti jų turimų viešojo administravimo įgaliojimų tretiesiems asmenims, todėl Projekto Nr. 3 6 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 36 straipsnio 3 dalimi) nepagrįstai siekiama numatyti energetikos įmonių teisinę atsakomybė už Komisijos pasitelktų asmenų reikalavimų nevykdymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Komisijos reikalavimu nėra pateikiama informacija, būtina patikrinimui atlikti, šiuo metu galiojantys Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti teisinės atsakomybės pagrindai yra pakankami tam, kad energetikos įmonei būtų pritaikyta sankcija už reikalavimo pateikti informaciją nevykdymą.
Papildomai pastebėtina, kad Komisijos atliekami ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra viena iš ūkio subjektų veiklos priežiūros formų, kurios rezultatai parodo, ar energetikos įmonė tinkamai laikėsi reguliuojamos veiklos sąlygų. Komisijos konstatuoti pažeidimai, kaip energetikos įmonės veiklos netinkamo veikimo pasekmė, ir yra Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nurodytų ekonominių sankcijų objektas. Tuo tarpu sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, ne tik kad neatitinka ekonominių sankcijų skyrimo tikslo ir prasmės, bet ir iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą. Pritarus Projektui Nr. 3 nebūtų aišku, kuriais atvejais už minėtus pažeidimus energetikos įmonei skiriama sankcija pagal Energetikos įstatymą, o kuriais piniginė bauda energetikos įmonės atsakingiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Dėl to siūlytina sukonkretinti Projekto Nr. 3 5 straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 241 straipsnio 8 dalies) nuostatas, kurios numatytų, jog už Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus būtų taikomos sankcijos ne už reguliuojamos veiklos pažeidimus, o už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas (žr. Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio nuostatas), o ne nepagrįstai išplėsti sankcijų už reguliuojamos veiklos pažeidimus atvejus.
Trečia , Projekto Nr. 3 6 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu neproporcingai siūloma išplėsti teisinę atsakomybę už kitų teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, todėl siūlytina tikslinti minėtą nuostatą. Įvertinusi šiuo raštu Projektui Nr. 3 teikiamas pastabas, Asociacija prideda parengtą Projekto Nr. 3 lyginamąjį variantą , kurį siūlo apsvarstyti ir jam pritarti. NLEA siūlomas įstatymo projekto Nr. XIIIP-375(2)lyginamasis variantas Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
papildymas 241 straipsniu Papildyti Įstatymą 241 straipsniu: „241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai
ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimus.
Atlikdama patikrinimus, Komisija turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras iš tikrinamų energetikos įmonių gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi) , jų kopijas ir išrašus , reikalingus Komisijos funkcijoms atlikti ;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos patalpas duoti paaiškinimų;
gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių ir fizinių asmenų energetikos įmonių turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
informacijos apsaugos reikalavimų, pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.
administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:
1) nekliudomai įeiti į juridinių asmenų energetikos įmonių naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų energetikos įmonių darbo metu, o ne darbo laiku – šiuos veiksmus atlikti dalyvaujant juridinio asmens energetikos įmonės atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti . 3. Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4. Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus , taip pat teismo išduotą leidimą šio straipsnio
. 5.
5Tikrinama energetikos įmonė privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Komisija;
2) pateikti Komisijai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi) , jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Komisijai pareikalavus, paaiškinimus duoti Komisijos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas energetikos įmonės patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Komisijos ir jos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę:
1) informuoti Komisiją apie neteisėtus Komisijos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis , patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti, pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Komisijos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Komisijos įgalioti darbuotojai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Komisija. 8. Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims energetikos įmonėms , kuri e os privalo tinkamai bendradarbiauti su Komisija ir (ar) , jos įgaliotais darbuotojais ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis .
Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos. 9. Tikrinama energetikos įmonė , juridiniai ir fiziniai asmenys Komisijai ir (ar) , jos įgaliotiems darbuotojams ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją , būtiną patikrinimui atlikti net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Komisija , jos įgalioti darbuotojai ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 10. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinama energetikos įmonė turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Komisijos įgaliotų darbuotojų , patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 11. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Komisija atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Komisijai teikia teisės aktų nustatyta tvarka. “ Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas 1.
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
informacijos pateikimą , jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnesis, nebuvo pašalinti,
2) už teisės aktų kitų įstatymų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Komisijos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą – iki 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – iki 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais.“
straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Energetikos įmonėms už Komisijos, jos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo
įstatymo 241 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Komisija skiria baudą iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Komisija skiria baudą iki 15 000 Eur.“
straipsnio 3–18 dalis laikyti atitinkamai 4–19 dalimis. 24
kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Komisijai paskyrus baudą, per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Komisija skiria šio straipsnio 4 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos.“3
5. Pakeisti 36
skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas.
Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.“4
6. Pakeisti 36
sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio78 dalies 1, 2 ir
atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“5
7. Pakeisti 36
pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.“6
8. Pakeisti 36
sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui.
Tuo atveju, jeigu Komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Komisijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“7
9. Papildyti 36 straipsnį1920 dalimi: „20. Komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.“8
10. Buvusią 36 straipsnio
2021 dalimi.“ Nepritarti Pažymėtina, kad NLEA pateikti pasiūlymai yra suformuoti ne šio įstatymo projekto nuostatoms. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Energetikos komisija, 2017-06-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-664 ES, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komisija pritarė ir sujungti projektą su
pakeitimo ir papildymo241 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4025 ir
įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo241 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-375
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-375(2) (sujungiant įstatymų projektus: Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-375 , Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsni ų pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
8Balsavimo rezultatai:
. pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė