Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 11 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas taip: 70 30 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 70 procentų į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ 2 straipsnis. 3 priedo pakeitimas Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 0,52 2,08 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,35 1,40 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – nuo 11 iki 24 procentų) 0,26 1,04 IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,13 0,52 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,08 0,32 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,07 0,28 VII Vandens telkiniai 0,03 0,12“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą. Kartu siūloma pakeisti ir įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Šiuo metu galiojantys tarifai nustatyti dar 2006 m. ir nuo tada nė karto nebuvo keičiami. Nors medžiojamieji gyvūnai yra atsikuriantys gamtos ištekliai, tačiau būtina juos naudoti racionaliai ir nustatyti tinkamus tarifus už jų naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad padidinus tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir pakeitus jų paskirstymo proporcijas, savivaldybių gaunamų lėšų kiekis ne tik nesumažės, tačiau turėtų padidėti. Todėl darytina išvada, kad nuogąstavimai, jog kai kurios savivaldybės pristigs lėšų vilkų ūkiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, nepagrįsti. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lėšos, surinktos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pakeitus lėšų, surenkamų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstymo proporcijas, bus sudarytos sąlygos racionaliau panaudoti šias lėšas, o nustačius naujus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus, šie ištekliai bus tinkamai įvertinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas bus priimamas kartu su pasiūlytais LR medžioklės įstatymo ir LR aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimais. Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „medžioklė“. Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-03 Nr. S-2017-4493 Lietuvos Respublikos Seimui
IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 11 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-644 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-644 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t.y. jos gali įsigalioti mokestinių metų viduryje.
Atsižvelgus į tai, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t.y. mokestinio laikotarpio pradžia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]