Projekto Projekto lyginamasis variantas
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsniŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO pakeitimo ir Statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais
1Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi:
„5. Prievarta – pataisos pareigūno veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.“
2Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„6. Statute vartojamos fizinės prievartos, psichinės prievartos ir specialiųjų priemonių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turėti, saugoti ir panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme , kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka. Šią teisę turi tik specialią mokymo programą baigę pataisos pareigūnai Statuto nustatytomis sąlygomis panaudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą;“. 3 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS. PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS“. 4 straipsnis. Statuto papildymas 26¹ straipsniu Papildyti Statutą 26¹ straipsniu:
„26¹ straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
gali būti naudojama tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2.
pareigūnai turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. 3. Prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
sveikatai;
2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;
6) užkirsdamas kelią nusikalstamai veikai;
7) ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu. 4. Pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
šių asmenų apžiūrą. 5. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 6. Pataisos pareigūnai fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 7.
neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;
2) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei pataisos pareigūnui žinoma arba akivaizdu, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių. 8. Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pataisos pareigūnų rengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Papildyti Statutą 26² straipsniu:
„26² straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo sąlygos
1.
Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
4) ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu. 2. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą pataisos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pataisos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 4. Nesant neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 5.
pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 6. Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Pataisos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-621 lyginamasis variantas
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsniŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO pakeitimo ir Statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais
1Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi:
„5. Prievarta – pataisos pareigūno veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.“
2Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„6. Statute vartojamos sąvokos „fizinė prievarta“, „psichinė prievarta“ ir
„specialiosios priemonės“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos policijos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turėti, saugoti ir panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme , kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka. Šią teisę turi tik specialią mokymo programą baigę pataisos pareigūnai šiame statute nustatytomis sąlygomis panaudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą;“. 3 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS. PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS“. 4 straipsnis. Statuto papildymas 26¹ straipsniu Papildyti Statutą 26¹ straipsniu:
„26¹ straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2.
turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. 3. Prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
sveikatai;
2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;
6) užkirsdamas kelią nusikalstamai veikai;
7) ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu. 4. Pataisos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
įstaigą asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą. 5. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 6. Pataisos pareigūnas fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 7.
neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;
2) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei pataisos pareigūnui žinoma arba akivaizdu, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių. 8. Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pataisos pareigūnų rengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Papildyti Statutą 26² straipsniu:
„26² straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo sąlygos
1.
Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
4) ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu. 2. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą pataisos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pataisos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 4. Kai neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 5.
pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 6. Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamųjų ginklų naudojimu. Pataisos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktus Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir
įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr.
22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektus (priimti dokumentai Nr. XII-2366−XII-2371, toliau – Priimti dokumentai), kuriais visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindai, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo atvejų. Vykdant įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, buvo parengti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais siekiama suvienodinti galimas prievartos rūšis (fizinę, psichinę) ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu visų vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatytos vienodos galimų prievartos rūšių (fizinės, psichinės) ir specialiųjų priemonių sąvokos, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 galiojančios nuostatos, susijusios su vidaus tarnybos ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, yra neaktualios. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymuose, kuriuos siūloma keisti Įstatymų projektais, specialiųjų priemonių sąvoka, psichinės, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos ir pagrindai skiriasi nuo nustatytų Priimtuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos laikinajame vidaus tarnybos įstatyme Nr.
I-2120 (toliau – laikinasis įstatymas) yra galiojančios nuostatos, susijusios su vidaus tarnybos pareigūnų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, kurios šiuo metu yra neaktualios, todėl naikintinos. Laikinąjį įstatymą pripažinus netekusiu galios, naikintinas ir šio įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas − Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama suvienodinti galimas prievartos rūšis (fizinę, psichinę) ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. Dėl šios priežasties naikintinos perteklinės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos laikinąjį laikinojo vidaus tarnybos įstatymą įstatymo, Nr. I-2120 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos reglamentuojančios fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo naudojimą. Naudodami fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą pareigūnai vadovausis jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingų situacijų atvejais pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – BVK projektas) 3 straipsnio nuostatas tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti pasitelkiami policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie BVK projekto 4 straipsnyje pripažinus netekusiais galios Bausmių vykdymo kodekso 120–124 straipsnius, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus naudos vadovaudamiesi atitinkamai Policijos įstatymu ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymu. Atsižvelgiant į Policijos įstatyme ir Viešojo saugumo tarnybos įstatyme pareigūnams suteiktus įgaliojimus naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus, ypatingosios situacijos metu tvarkos įstaigoje atkūrimą ir visuomenės saugumo užtikrinimą reglamentuos vidaus reikalų ir teisingumo ministrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymų projektai nėra susiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 „Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimų veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr.
medicininės priežiūros organizavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje“. 4. Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pasitelkimo laisvės atėmimo vietų apsaugai ir tvarkai jose palaikyti susidarius ypatingai situacijai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1011V-119. 5. Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
į Priimtus dokumentus ir į siekį nustatyti visoms teisėsaugos institucijoms aiškius ir nedviprasmiškus prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus, prašome šiuos Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti skubos tvarka. 2.
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 10(1), 16(1), 26(1), 26(2), 29(1), 35(1), 38(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-4745 (toliau − Projektas Nr. XIIP-4745), kuriame nuostatos, reglamentuojančios šaunamojo ginklo, prievartos panaudojimą, šiek tiek skiriasi tiek nuo Priimtuose dokumentuose, tiek nuo Įstatymų projektuose numatyto reglamentavimo. Dėl šios priežasties, jeigu Projektas Nr. XIIP-4745 būtų priimtas anksčiau negu Įstatymų projektai, juridinės technikos aspektu turėtų būti patikslintos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projekto nuostatos. Jeigu Įstatymų projektai būtų priimti anksčiau, Projekte Nr. XIIP-4745 nuostatų, reglamentuojančių prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimą, reikėtų atsisakyti.
`
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovas Rimvydas Laukis, Vidaus reikalų ministerijos atstovas Adomas Puidokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-09 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir abejotina, ar apskritai yra įmanoma dirbtinai suvienodinti prievartos panaudojimo sąlygas ir pagrindus, taikomus laisvėje ir įkalinimo įstaigose. Atkreipiame dėmesį į projekto derinimo su vykdomosios valdžios institucijomis stadijos metu Teisingumo ministerijos išreikštas pastabas, kad
„BVK specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai
nustatyti atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų veiklos specifiką ir galimas situacijas jose, kurios niekada nebuvo ir nebus tapačios situacijoms už šių įstaigų ribų“.
Nepritarti Projekte numatyti prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai, atitinkantys laisvės atėmimo vietų veiklos specifiką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu pildomas Statuto 2 straipsnis nauja dalimi, nustatančia prievartos sąvokos apibrėžimą. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, prievarta laikytinas pataisos pareigūno veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotė suponuoja, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą, prievarta gali būti taikoma tik dėl Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus (past. – pabraukta mūsų) administracijos reikalavimų ar nurodymų nevykdymo. Pagal Statuto 1 straipsnį, šis Statutas nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pataisos pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Statuto 2 straipsnio 1 dalis numato, kad kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos. Projektu siūlomame prievartos apibrėžime nėra numatytas pataisos pareigūno veiklos metodas, kuomet nevykdomi probacijos tarnybų administracijos reikalavimai ar nurodymai.
Pažymėtina, kad probacijos tarnybos patenka į subjektų, kurių veiklos reglamentavimui taikomos Statuto nuostatos, ratą, todėl jų nenurodymas teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Statuto 2 straipsnio 5 dalyje suponuotų įstatymo spragos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo Statuto 2 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti numatant galimybę taikyti pataisos pareigūno veiklos metodą, kuomet nevykdomi probacijos tarnybų administracijos reikalavimai ar nurodymai. Dėl aptartų priežasčių teikiamo projekto 4 straipsniu pildomo Statuto 26¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte taipogi turi būti nurodytos probacijos tarnybos. Nepritarti Pastaboje paminėtoje nuostatoje yra išskirti 2 savarankiški atvejai, kai būtų taikoma prievarta:
įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos nurodymai (taikytinas tik pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose);
neįvardinti, šiuo atveju veiklos metodą galės naudoti visi pataisos pareigūnai, o taip pat ir probacijos pareigūnas. Pažymėtina ir tai, kad probacijos tarnybose dirbantys probacijos pareigūnai nuteistųjų ir suimtųjų, esančių pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose, atžvilgiu, jokių įgaliojimų neturi. Be to, probacijos tarnybos neatlieka jokių funkcijų, kurioms būtų būtinas jų reikalavimų vykdymo užtikrinimas. Jei nevykdomi probacijos tarnybos reikalavimai, numatyti kiti probacijos tarnybos teisiniai mechanizmai daryti poveikį nuteistojo elgesiui (pvz., kreipimasis į teismą dėl bausmės pakeitimo griežtesne bausme). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-09 * 3.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime yra svarstomas alternatyvus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 10(1), 16(1), 26(1), 26(2), 29(1), 35(1), 38(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektas, Reg. Nr. XIIP-4745. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vadovautis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis ir projektus Nr. XIIIP-621 bei XIIP-4745 nagrinėti kartu. Atsižvelgti Šį projektą būtina skubiai priimti ir jis derinamas su jau priimtais dokumentais, kuriais visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindai, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo atvejų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai. 7.1 Komiteto sprendimas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-621(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo Nr. XIIIP-621(2) projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė