Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iki 2017 m. birželio 1 d. 2020 m. birželio 1d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies
patiektoms iki 2020 m. gegužės 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Jurgis Razma
DĖL
dalies PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą rengti paskatino nebaigta daugiabučių namų renovacija, dauguma šalies gyventojų, gaunantys mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. PVM lengvatos pratęsimas sumažintų šią naštą. Šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, už kurį atsakomybę turėtų prisiimti valstybė, o ne perkelti ant centralizuotai teikiamos šilumos vartotojų pečių. Ši lengvata turėtų galioti iki tol, kol bus vartotojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą centralizuoto šildymo paslaugą. Siūlymai, panaikinus PVM lengvatą centriniam šildymui, kompensuoti dalį padidėjusių išlaidų, socialiniais paramos gavėjais paverstų šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai yra ne tik papildoma biurokratinė našta savivaldybei, bet ir moralinė žala daugiabučių gyventojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dalis vartotojų dėl sudėtingų paramos procedūrų ir moralinės stigmos socialinės paramos nesikreiptų. Tuo tarpu dalis vartotojų, panaikinus lengvatą, neturėtų teisės kreiptis, nors ir jų namų ūkių finansinė padėtis būtų reikšmingai pablogėjusi, priartėtų, bet vis dar netenkintų kompensacijai reikalingų kriterijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta lengvata nustoja galioti 2017 metų birželio 1d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad 9 proc.
PVM mokesčio lengvata šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, galios iki 2020 m. birželio 1d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
įstatymo įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis gali būti finansuojamas didesnėmis nei planuota surenkamomis PVM pajamomis. Papildomas finansavimas taip pat turės būti numatytas 2018, 2019 ir 2020 metų valstybės, savivaldybių biudžetų projektuose. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Pridėtinės vertės mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai : Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Jurgis Razma
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigaliotų 2017 m. birželio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data. 2. Teikiamos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai.
PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-28 Nr. S-2017-4301 Lietuvos Respublikos Seimui
VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo NR. XIIIP-599 DERINIMO Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-599. Pažymime, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama pratęsti lengvatinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti), privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]