Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 11 straipsnį 13 dalimi:
„13. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytos išimtys netaikomos tuo atveju, jei daugkartinės pakuotės, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema ir vienkartinės pakuotės, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, gali būti identifikuojamos vykdant neautomatizuotą nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Sergejus Jovaiša
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Efektyviai veikianti užstato už vienkartines pakuotes sistema, turi trūkumą, kai šiek tiek struktūriškai modifikuota pakuotė priimant automatizuotu (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo būdu užstatas vartotojui nėra grąžinamas. Šio Įstatymo projekto tikslas - didinti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekų ir daugkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes atliekų surinkimo apimtis ir vartotojų interesų (grąžintino užstato) patenkinimo galimybes. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimą inicijuoja Seimo narys Sergejus Jovaiša ([email protected])
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatomos išimtys, kurių pagrindu dalinai apgadintos daugkartinės pakuotės ir vienkartinių pakuočių atliekos tampa atliekomis, už kurias sumokėto užstato vartotojai atgauti nebegali. Problematika fiksuojama dėl automatizuoto surinkimo (nedalyvaujant žmogui) mechanizmų negalėjimo fiksuoti modifikuotos formos pakuočių ir pakuočių atliekų identifikacinių duomenų. Dabar galiojančiame Įstatyme nenumatoma prievolė tokias pakuotes ir pakuočių atliekas, kurių vartotojams negalima grąžinti ir atgauti sumokėto užstato automatizuotu (nedalyvaujant žmogui) būdu - priimti tokias pakuotes ir pakuočių atliekas neautomatizuotu būdu bei grąžinti vartotojams jų sumokėtą užstatą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti pareigą daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas, kurių vartotojams negalima grąžinti ir atgauti sumokėto užstato automatizuotu (nedalyvaujant žmogui) būdu (pagal Įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas) - priimti tokias pakuotes ir pakuočių atliekas neautomatizuotu būdu bei grąžinti vartotojams jų sumokėtą užstatą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos Įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės žymios įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau turės būti plačiau įgyvendinama užstato už vienkartines pakuotes ir užstato už daugkartines pakuotes surinkimo infrastruktūra (paslaugų apimtys), kai esant automatizuotam (nedalyvaujant žmogui) surinkimo būdui privalės būdu užtikrinamos galimybės taikyti ir neautomatizuotą surinkimo būdą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Visi būtinieji pakeitimai išdėstyti šiame įstatymo projekte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui bus reikalingi įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai ir juos iki nurodytų įsigaliojimo datų turėtų priimti ir patvirtinti Aplinkos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės lėšų šio įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Iki šiol išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
atliekos, atliekų tvarkymas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kilus neaiškumams galime tiesiogiai kreiptis į Įstatymo projekto iniciatorius. Teikia Seimo narys Parašas Sergejus Jovaiša
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-27 Nr. S-2017-4208 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ
PROJEKTO NR. XIIIP-595 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-595 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu iš esmės yra siūloma numatyti pareigą daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams neautomatizuotu būdu priimti tokias pakuotes ir pakuočių atliekas, kurios neatitinka keičiamame įstatyme numatytų reikalavimų (kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, yra struktūriškai modifikuotos ar dalinai apgadintos), netaikant keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose numatytų išimčių. Šiame kontekste visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms dėl neaiškaus identifikavimo būdo vykdant neautomatizuotą pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą bei apimties, kuria keičiamame įstatyme numatytos išimtys būtų netaikomos.
Taip pat pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio 1 dalies f punktu. Remiantis Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies g punktu, techninio reglamento projektas yra techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus. Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą.
Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytos išimtys netaikomos tuo atveju, jei daugkartinės pakuotės, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema ir vienkartinės pakuotės, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, gali būti identifikuojamos vykdant neautomatizuotą nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais. Pirma, nėra aiškus projekte vartojamos formuluotės „gali būti identifikuojamos vykdant neautomatizuotą nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą“ turinys, t. y., nėra aišku, kokiu būdu (pagal užstato sistemos taikymą nurodantį ženklą ir (ar) pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojantį brūkšninį kodą, ar, jei šio ženklinimo nėra, kokiu nors kitu būdu) būtų identifikuojamos pakuotės, kurioms taikoma užstato sistema. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį daugkartinė pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jei ji nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai.
Pagal šio straipsnio 7 dalį vienkartinės pakuotės atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokia apimtimi būtų netaikomos įstatyme nurodytos išimtys, t. y., nėra aišku, ar pakuočių pardavėjai turėtų priimti ir užstatą grąžinti už visas įstatymu nustatytų reikalavimų neatitinkančias pakuotes (nėra ženklinimo, gali būti nevisiškai ištuštintos, užterštos ar deformuotos ir pan.), ar vis dėlto turi priimti tik tas pakuotes, kurios gali būti identifikuojamos pagal užstato sistemos taikymą nurodantį ženklą ir (ar) pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojantį brūkšninį kodą.
Trečia, jeigu pagal siūlomą teisinį reguliavimą, pakuočių pardavėjas turėtų priimti visas pakuotes, kurios neatitiktų reikalavimų, nustatytų įstatymo išimtyse, nėra aišku, koks subjektas turėtų grąžinti užstatą pakuočių pardavėjams už jų priimtas pakuotes, kurios nepažymėtos gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu; ar nebūtų sudarytos sąlygos priimti ir grąžinti užstatą ir už tas pakuotes (jei ant jų nėra užstato sistemos taikymą nurodančio ženklo), kurios nedalyvauja Lietuvos užstato sistemoje, ir kaip tokiu atveju būtų atlyginamos pakuočių pardavėjų dėl užstato grąžinimo turėtos išlaidos. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
vienos struktūrinės dalies numeravimo; analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniui tuo atveju, jei būtų nepritarta šios išvados 3 pastabai;
straipsnyje žodį „nuo“ reikėtų braukti kaip perteklinį. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įstatymo įgyvendinimui bus reikalingi įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai“. Atsižvelgiant į tai projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, kurioje būtų nustatytos įstatymą įgyvendinančios nuostatos, jog aplinkos ministras iki įstatymo įsigaliojimo priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio 1 dalį, joje nustatant išimtį dėl šios straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. 4.
Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu siūlomas užstato sistemos išplėtimas gali pareikalauti papildomų lėšų, susijusių su užstato sistemos administravimu, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-595 2017-09-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, VšĮ
„Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas,
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-041 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytos išimtys netaikomos tuo atveju, jei
daugkartinės pakuotės, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema ir vienkartinės pakuotės, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, gali būti identifikuojamos vykdant neautomatizuotą nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais.
Pirma, nėra aiškus projekte vartojamos formuluotės „gali būti identifikuojamos vykdant neautomatizuotą nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą“ turinys, t. y., nėra aišku, kokiu būdu (pagal užstato sistemos taikymą nurodantį ženklą ir (ar) pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojantį brūkšninį kodą, ar, jei šio ženklinimo nėra, kokiu nors kitu būdu) būtų identifikuojamos pakuotės, kurioms taikoma užstato sistema. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį daugkartinė pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jei ji nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. Pagal šio straipsnio 7 dalį vienkartinės pakuotės atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti.
Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokia apimtimi būtų netaikomos įstatyme nurodytos išimtys, t. y., nėra aišku, ar pakuočių pardavėjai turėtų priimti ir užstatą grąžinti už visas įstatymu nustatytų reikalavimų neatitinkančias pakuotes (nėra ženklinimo, gali būti nevisiškai ištuštintos, užterštos ar deformuotos ir pan.), ar vis dėlto turi priimti tik tas pakuotes, kurios gali būti identifikuojamos pagal užstato sistemos taikymą nurodantį ženklą ir (ar) pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojantį brūkšninį kodą. Trečia, jeigu pagal siūlomą teisinį reguliavimą, pakuočių pardavėjas turėtų priimti visas pakuotes, kurios neatitiktų reikalavimų, nustatytų įstatymo išimtyse, nėra aišku, koks subjektas turėtų grąžinti užstatą pakuočių pardavėjams už jų priimtas pakuotes, kurios nepažymėtos gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu; ar nebūtų sudarytos sąlygos priimti ir grąžinti užstatą ir už tas pakuotes (jei ant jų nėra užstato sistemos taikymą nurodančio ženklo), kurios nedalyvauja Lietuvos užstato sistemoje, ir kaip tokiu atveju būtų atlyginamos pakuočių pardavėjų dėl užstato grąžinimo turėtos išlaidos. Projektui siūloma nepritarti
žiūrėti Vyriausybės išvadoje
2 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo; analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniui tuo atveju, jei būtų nepritarta šios išvados 3 pastabai;
straipsnyje žodį „nuo“ reikėtų braukti kaip perteklinį. Projektui siūloma nepritarti
žiūrėti Vyriausybės išvadoje
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įstatymo įgyvendinimui bus reikalingi įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai“. Atsižvelgiant į tai projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, kurioje būtų nustatytos įstatymą įgyvendinančios nuostatos, jog aplinkos ministras iki įstatymo įsigaliojimo priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio 1 dalį, joje nustatant išimtį dėl šios straipsnio 2 dalies įsigaliojimo Projektui siūloma nepritarti
žiūrėti Vyriausybės išvadoje
Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu siūlomas užstato sistemos išplėtimas gali pareikalauti papildomų lėšų, susijusių su užstato sistemos administravimu, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Projektui siūloma nepritarti
žiūrėti Vyriausybės išvadoje
2017-08-09 Nepritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-595 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą 11 straipsnio 13 dalimi, dėl šių priežasčių: 1. Siekiant, kad užstato už daugkartines pakuotes ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos būtų efektyvios, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinos, siūlytina nenustatyti išimčių (kada daugkartinės pakuotės ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos gali būti priimamos ir užstatas grąžinamas vykdant nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą) atskiriems pakuočių pardavėjams. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą vykdyti ne tik prekybos vietose, bet ir jų teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Tačiau vertinant užstato už daugkartines ar vienkartines pakuotes sistemų išlaidas (gamintojų ir importuotojų, kurias padengiama vartotojai) vienam pakuotės vienetui priimti, automatizuotos ne parduotuvėje statomos pakuočių atliekų priėmimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į priimamų pakuočių atliekų kiekį. Nustačius išimtį parduotuvėms, kuriose pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimas vyksta rankiniu būdu, dalis vartotojų, gyvenančių vietovėse, kuriose įdiegtas automatizuotas daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimas, neturės galimybės grąžinti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų, ne negalės užtikrinti savo teisių.
Užstato sistemos tikslas − užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalies teritorijoje, t. y. patogios visiems Lietuvos gyventojams daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos būtų ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose pakuočių surinkimas vykdomas rankiniu būdu, bet ir automatizuoto surinkimo vietose. 2. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad
„gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu“. Siūlomo Įstatymo projektas numato sudaryti sąlygas priimti ir grąžinti užstatą už daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekas, jeigu ant jų nėra užstato sistemos taikymą nurodančio ženklo (toliau – ženklas) arba jeigu pakuotė nepažymėta gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu (toliau – kodas). Ženklas yra reikalingas, kad pardavėjas priimant pakuotes ir pakuočių atliekas, grąžindamas užstatą vartotojui, gautų informaciją, kad pakuotė priskiriama užstato sistemai. Kodas reikalingas gamintojams, importuotojams ir užstato sistemos administratoriui vykdant sugrąžintų daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų apskaitą.
Pakuočių žymėjimas pakuotės gamintojo ar importuotojo kodu skirtas identifikuoti pakuotės gamintoją ar importuotoją, kuris pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir
pakuotes arba pakuočių atliekas, kurioms taikoma užstato sistema. Kai nėra kodo, – vykdoma apskaita būtų netiksli, o, kai nėra ženklo ir kodo, – į užstato sistemą patektų pakuotės, kurioms užstato sistema neprivaloma, tokiu būdu būtų pažeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kurios nustato pardavėjams pareigas surinkti pakuotes, o gamintojams ir importuotojams − prievolę imti užstatą ir jį nustatyta tvarka grąžinti. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-595 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu iš esmės yra siūloma numatyti pareigą daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams neautomatizuotu būdu priimti tokias pakuotes ir pakuočių atliekas, kurios neatitinka keičiamame įstatyme numatytų reikalavimų (kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, yra struktūriškai modifikuotos ar dalinai apgadintos), netaikant keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose numatytų išimčių. Šiame kontekste visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms dėl neaiškaus identifikavimo būdo vykdant neautomatizuotą pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą bei apimties, kuria keičiamame įstatyme numatytos išimtys būtų netaikomos.
Taip pat pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio 1 dalies f punktu. Remiantis Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies g punktu, techninio reglamento projektas yra techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus. Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą.
Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Projektui siūloma nepritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-595 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė