Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 21, 23, 31, 32, 40, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241 IR 242
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį darbinį teisnumą (g alėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo , išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka . Darbuotojo darbinis teisnumas ir veiksnumas įgyjamas jam sukakus šešiolika metų, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatytas išimtis . “
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
Darbdavio juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį momentą. Darbdavio fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai , ir o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai ;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys.
Tokiu atveju gali būti susitarta susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“ 4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai atlyginti mokėti darbo užmokestį .“ 5 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,8. Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia pareikalavus darbo tarybai , o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai , darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ 6 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina pavyzdinę darbo sutarties formą.“ 7 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių , objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (šio kodekso 63 straipsnis).“ 8 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą , o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą , apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“9 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;“. 10 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų , ar neįgalų vaiką iki 18 metų arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 11 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą, ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių.
Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo. “
2Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga , ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą. Darbdavys tokio pranešimo kopiją pateikia darbo tarybai, kuri gali pateikti teritorinei darbo biržai savo pastabas ir pasiūlymus.“ 12 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ 13 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3.
Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus pareikalavus teikia darbo tarybai , o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Laikinojo darbo naudotojas kartą per metus teikia savo įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tarybai pareikalavus, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, privalo teikti informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas , taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa , bei šių asmenų sąrašą ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.“16 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„114 straipsnis. Maksimaliojo darbo laiko
reikalavimai 1.
Jeigu šio kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio kodekso 117 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas ; . 5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. 2. Darbdavys negali reikalauti darbuotojo dirbti ilgiau nei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą darbo laiką, išskyrus, kai yra darbuotojo rašytinis sutikimas. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojas nepatirs jokių nuostolių, jei atsisakys dirbti ilgiau nei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką. Darbdavys privalo turėti darbuotojų, dirbančių ilgiau nei šio straipsnio
darbo inspekcijai jos reikalavimu.
Valstybinė darbo inspekcija turi teisę uždrausti tokiems darbuotojams dirbti ilgiau nei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką dėl su darbuotojų sauga ar sveikata susijusių priežasčių.“17 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas
115 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“
115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“
115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimalaus penkiasdešimti dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį termino, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.“
Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio trijų mėnesių laikotarpį.“
Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų , dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą , išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. “
straipsnio pakeitimas
netekusia galios 127 straipsnio 1 dalį. 1. Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių. 2. Pakeisti 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;“. 21 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais “. 2. Papildyti 144 straipsnį 8 dalimi:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.
Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.“
Pakeisti 147 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario
vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lyginant praėjusiųjų metų gruodį su užpraeitų metų gruodžiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.“23 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas
169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis
darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. “
169 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė viena trečioji visų darbovietės darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip viena trečioji darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė .“
Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Visų Kandidatų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip keturiolika dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais.
Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.“
Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
2021 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.“26 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Socialinėje partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams
valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė,
185 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos ( toliau – organizacijos ), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai;
dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų. 9) organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų .“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 9.
Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse : bei dėl
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos;
5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.“28 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas Pakeisti 195 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kolektyvinę sutartį registruoti per dvidešimt dienų nuo jos pasirašymo pateikia kolektyvinės sutarties šalis
organizacija. Profesinei sąjungai ar jų organizacijai neįregistravus kolektyvinės sutarties per šį terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis
29 straipsnis. 197 straipsnio pakeitimas Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų
nariams. Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) . Konferencija – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas.
Jeigu nesant darbdavio lygmenyje veikiančios profesinės sąjungos kolektyvinę sutartį sudaro šakos profesinė sąjunga, kuri šio kodekso nustatyta tvarka buvo įgaliota vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties, ir darbdavys, tokia kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbdavio darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) .“30 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas Papildyti 204 straipsnį 6 dalimi:
„6. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbo tarybos pateiktos
nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.“31 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba
ar profesinė sąjunga per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šio kodekso ar kitų įstatymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.“32 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose darbo ginčų komisijos nuostatuose.“33 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas Pakeisti 237 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų darbo apmokėjimo atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .“ 34 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiui atleidžiami nuo darbo pareigų. Arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .“
35 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas Pakeisti 241 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kai yra šiame kodekse nustatytos sąlygos, darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos abi šalys bendru susitarimu , Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikdamos ginčo komisijos ar tarpininko sprendimą dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže.“ 36 straipsnis. 242 straipsnio pakeitimas Pakeisti 242 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims. Sprendime gali būti nustatyti šio sprendimo nevykdymo padariniai ( baudos , delspinigiai) kitos ginčo šalies naudai ir nustatyta, kad suėjus darbo arbitražo sprendime numatytam įvykdymo terminui, tačiau šio sprendimo neįvykdžius, terminą pažeidusiai šaliai atsiranda pareiga kitos ginčo šalies naudai mokėti baudą, kurios maksimalus dydis − 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki dienos, kai šis sprendimas buvo įvykdytas, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius . Darbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 21, 23, 31, 32, 38, 40, 41, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 168, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204,
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį darbinį teisnumą (g alėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo , išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka . Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įstatymų nustatytas išimtis . “
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,
3Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
Darbdavio juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai , ir o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie :
darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai ;
kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys.
Tokiu atveju gali būti susitarta susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai atlyginti mokėti darbo užmokestį .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Susitarimas dėl nekonkuravimo
1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas , pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. 2 . Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3 . Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas.
Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4 . Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5 . Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia pareikalavus darbo tarybai , o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai , darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas , kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir organizavimo ir vykdymo konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina pavyzdinę darbo sutarties formą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių , objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (šio kodekso 63 straipsnis).“10 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą , o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą , apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;“. 12 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų , ar neįgalų vaiką iki 18 metų arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 13 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą, ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių.
Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo. “
2Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga , ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą. Darbdavys tokio pranešimo kopiją pateikia darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai , kuri gali pateikti teritorinei darbo biržai savo pastabas ir pasiūlymus.“
3Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5 . Darbo sutartis negali būti nutraukta pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbo taryba ar su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga .“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ 15 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3.
Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus pareikalavus teikia darbo tarybai , o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir
darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. “
Papildyti 73 straipsnį 4 punktu: „
4) darbo laiko režimo ir darbo laiko normos. “
Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo
naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu.
Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai. Vykdydamas šią pareigą laikinojo darbo naudotojas turi pateikti informaciją laikinojo įdarbinimo įmonei apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį. “
pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Laikotarpiai tarp siuntimų dirbti Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per mėnesį . Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Laikinojo darbo naudotojas kartą per metus teikia savo įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tarybai pareikalavus, o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, privalo teikti informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas , taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa , ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams asmenims , dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. “
Pripažinti netekusiu galios 114 straipsnio 5 punktą. „
5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. “
115 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“
115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“
115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimti dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.“
Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, nesusitarta kitaip. “
Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų , dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą , išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. “
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: ,,127 straipsnis Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį “. 2.Pripažinti netekusia galios 127 straipsnio 1 dalį. 1. Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių. 3. Pakeisti 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;“. 27 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu “. 2. Papildyti 144 straipsnį 8 dalimi:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio
ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.“
ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario
paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusiųjų metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus
atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų . Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų . “
ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti.
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos a dministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotojų patikėtiniu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. “
169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis
darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. “
169 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė viena trečioji visų darbovietės darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip viena trečioji darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė .“
Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.
Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Visų Kandidatų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip keturiolika dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.“
Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
2021 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.“
Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Socialinėje partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams
valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė,
1Pakeisti 185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1 . Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos narių: penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų ir ji įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu .“
ją išdėstyti taip: ,,2.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos ( toliau – organizacijos ), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai;
dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų. 9) organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams arba organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų .“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 9.
Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse : ir dėl
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos;
5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
kuriuos reikia apsvarstyti remiantis vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.“
Pakeisti 195 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kolektyvinę sutartį registruoti per dvidešimt dienų nuo jos pasirašymo pateikia kolektyvinės sutarties šalis
organizacija. Profesinei sąjungai ar jų organizacijai neįregistravus kolektyvinės sutarties per šį terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis
Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų
nariams. Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) . Konferencija – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas.
Jeigu nesant darbdavio lygmenyje lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos kolektyvinę sutartį sudaro šakos profesinė sąjunga, kuri šio kodekso nustatyta tvarka buvo įgaliota vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties, ir darbdavys, tokia kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbdavio darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) .“
Papildyti 204 straipsnį 6 dalimi:
„6. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbo tarybos pateiktos
nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.“
Pakeisti 209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba
ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šio kodekso ar kitų įstatymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.“39 straipsnis. 217 straipsnio pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisi a mos . ”
Pakeisti 221 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose darbo ginčų komisijos nuostatuose.“ 41 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas Pakeisti 237 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų darbo apmokėjimo atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .“ 42 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiui atleidžiami nuo darbo pareigų. Arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .“ 43 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas Pakeisti 241 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Kai yra šiame kodekse nustatytos sąlygos, darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos abi šalys bendru susitarimu , Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikdamos ginčo komisijos ar tarpininko sprendimą dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže.“ 44 straipsnis. 242 straipsnio pakeitimas Pakeisti 242 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims.
Sprendime gali būti nustatyti šio sprendimo nevykdymo padariniai ( baudos , delspinigiai) kitos ginčo šalies naudai ir nustatyta, kad suėjus darbo arbitražo sprendime numatytam įvykdymo terminui, tačiau šio sprendimo neįvykdžius, terminą pažeidusiai šaliai atsiranda pareiga kitos ginčo šalies naudai mokėti baudą, kurios maksimalus dydis − 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki dienos, kai šis sprendimas buvo įvykdytas, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius . Darbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
straipsnį 6 dalimi: „
6Priėmus sprendimą dėl streiko ir streiko metu darbdaviui draudžiama:
1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
3) sudaryti kitas sąlygas ar priimti sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą).“
straipsnį 7 dalimi: „7. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų teikimą, bet nėra galimybės to atlikti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti ribojimai netaikomi, jeigu šio kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 21, 23, 31, 32, 38, 40, 41, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209,
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį darbinį teisnumą (g alėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo , išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka . Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įstatymų nustatytas išimtis . “
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,
3Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai , ir o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie :
darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai ;
kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys.
Tokiu atveju gali būti susitarta susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai atlyginti mokėti darbo užmokestį .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Susitarimas dėl nekonkuravimo
1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas , pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. 2 . Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3 . Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas.
Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4 . Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5 . Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia pareikalavus darbo tarybai , o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai , darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas , kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir organizavimo ir vykdymo konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina pavyzdinę darbo sutarties formą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių , objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (šio kodekso 63 straipsnis).“10 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą , o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą , apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;“. 12 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų , ar neįgalų vaiką iki 18 metų arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 13 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą, ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių.
Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo. “
2Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga , ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą. Darbdavys tokio pranešimo kopiją pateikia darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai , kuri gali pateikti teritorinei darbo biržai savo pastabas ir pasiūlymus.“
3Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5 . Darbo sutartis negali būti nutraukta pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbo taryba ar su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga .“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ 15 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3.
Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus pareikalavus teikia darbo tarybai , o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė. “
2Buvusias 72 straipsnio 2, 3,
4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis. 17 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Papildyti 73 straipsnį 4 punktu: „
4) darbo laiko normos. “
Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo
naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų dirbti gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu. Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai.
Laikinojo darbo naudotojas, vykdydamas šią pareigą, laikinojo įdarbinimo įmonės pareikalavimu turi pateikti informaciją apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą darbo užmokestį. “
pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Laikotarpiai tarp siuntimų dirbti Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per mėnesį . Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Laikinojo darbo naudotojas kartą per metus teikia savo įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tarybai pareikalavus, o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, privalo teikti informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas , taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa , ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams asmenims , dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. “
114 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko , per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos; “
straipsnio 5 punktą. „
5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. “
115 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“
115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) , o kai jos nėra – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“
115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimti dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.“
Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, nesusitarta kitaip. “
Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų , dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą , išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. “
straipsnio pakeitimas 1.
127 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: ,,127 straipsnis Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį “. 2.Pripažinti netekusia galios 127 straipsnio 1 dalį. 1. Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių. 3. Pakeisti 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;“. 27 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu “. 2. Papildyti 144 straipsnį 8 dalimi:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio
ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.“
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.
Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario
paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus
atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų šešių . Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų šešių .“
169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio
darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. “
169 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė viena trečioji visų darbovietės darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip viena trečioji darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė .“
Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Visų Kandidatų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolika i dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais.
Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.“ 31 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
20 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.“ 32 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Socialinėje partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, – atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 33 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1 . Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos dvidešimt vieno narių nario :
penkių septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų deleguotų atstovų, penkių septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir penkių septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų.
Trišalės tarybos sudėtis įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu . “
ją išdėstyti taip: ,,2.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos ( toliau – organizacijos ), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai;
dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų. 9) organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams arba organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų .“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 9.
Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse : ir dėl
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos;
5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
kuriuos reikia apsvarstyti remiantis vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.“
Pakeisti 195 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kolektyvinę sutartį registruoti per dvidešimt dienų nuo jos pasirašymo pateikia kolektyvinės sutarties šalis
organizacija. Profesinei sąjungai ar jų organizacijai neįregistravus kolektyvinės sutarties per šį terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis
Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų
nariams. Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) . Konferencija – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas.
Jeigu nesant darbdavio lygmenyje lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos kolektyvinę sutartį sudaro šakos profesinė sąjunga, kuri šio kodekso nustatyta tvarka buvo įgaliota vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties, ir darbdavys, tokia kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbdavio darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) .“
Papildyti 204 straipsnį 6 dalimi:
„6. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbo tarybos pateiktos
nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.“
Pakeisti 209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba
ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šio kodekso ar kitų įstatymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.“38 straipsnis. 217 straipsnio pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisi a mos . ”
Pakeisti 221 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose tvirtinamuose darbo ginčų komisijos nuostatuose.“ 40 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas Pakeisti 237 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų darbo apmokėjimo atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .“ 41 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiui atleidžiami nuo darbo pareigų. Arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .“ 42 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas Pakeisti 241 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Kai yra šiame kodekse nustatytos sąlygos, darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos abi šalys bendru susitarimu , Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikdamos ginčo komisijos ar tarpininko sprendimą dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže.“ 43 straipsnis. 242 straipsnio pakeitimas Pakeisti 242 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims.
Sprendime gali būti nustatyti šio sprendimo nevykdymo padariniai ( baudos , delspinigiai) kitos ginčo šalies naudai ir nustatyta, kad suėjus darbo arbitražo sprendime numatytam įvykdymo terminui, tačiau šio sprendimo neįvykdžius, terminą pažeidusiai šaliai atsiranda pareiga kitos ginčo šalies naudai mokėti baudą, kurios maksimalus dydis − 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki dienos, kai šis sprendimas buvo įvykdytas, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius . Darbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
79, 112, 114, 115, 117, 120, 144, 147, 169, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241IR 242
BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2508 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Rengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 40, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 144, 147, 169, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir L ietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) , kuris įsigalios nuo 2017 m. liepos
bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo Įstatymo Nr.
XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3; toliau kartu – Įstatymo projektai). Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel. 266 4278, el. p. [email protected] ) Darbo teisės skyriaus (vedėja – Vita Baliukevičienė, tel. 8 706 68256, el. p. [email protected] ) patarėja Rūta Juršaitė, tel. 266 4292, el. p. ruta.jursaite @socmin.lt . 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Darbo kodekse reglamentuotas tik civilinis (ne darbinis) teisnumas ir veiksnumas; darbdavys informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų teikia darbo tarybai, nesvarbu, ar ji reikalauja ar ne; dalinį darbą gali nustatyti pats darbdavys, nereikia Vyriausybės sprendimo dėl ekonominių priežasčių nustatymo; pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; nėra numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; maksimalus darbo laikas, esant suminei darbo laiko apskaitai, – vidutiniškai negali būti ilgesnis kaip 48 val., įskaitant viršvalandžius; nakties darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 1 mėnuo; darbdavys privalo tvarkyti tik dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbančių naktį ir nenustatytos apimties darbą darbuotojų darbo laiko apskaitą; nėra numatytos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; nėra numatyta, į ką turi atsižvelgti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, tvirtindamas delspinigių dydį; numatyta, kad j eigu darbovietėje yra profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; nėra numatyta, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; nėra numatyta, kas atstovauja socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė; nėra numatyti šie į Trišalę tarybą delegavimo kriterijai: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų; numatyta, kad darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos ir da rbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Darbo kodekse reglamentuotas tik civilinis (ne darbinis) teisnumas ir veiksnumas; darbdavys informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų teikia darbo tarybai, nesvarbu, ar ji reikalauja ar ne; dalinį darbą gali nustatyti pats darbdavys, nereikia Vyriausybės sprendimo dėl ekonominių priežasčių nustatymo; pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; nėra numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; maksimalus darbo laikas, esant suminei darbo laiko apskaitai, – vidutiniškai negali būti ilgesnis kaip 48 val., įskaitant viršvalandžius; nakties darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 1 mėnuo; darbdavys privalo tvarkyti tik dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbančių naktį ir nenustatytos apimties darbą darbuotojų darbo laiko apskaitą; nėra numatytos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; nėra numatyta, į ką turi atsižvelgti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, tvirtindamas delspinigių dydį; numatyta, kad j eigu darbovietėje yra profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; nėra numatyta, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; nėra numatyta, kas atstovauja socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė; nėra numatyti šie į Trišalę tarybą delegavimo kriterijai: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų; numatyta, kad darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos ir da rbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat nėra nustatyta, kad i ki Darbo kodekso įsigaliojimo nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.
Nuo
darbas atliekamas kelionėje, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte Nr. 1 socialinių partnerių pasiūlymu siekiama įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.
Darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas yra išskirti, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą ; darbdavio pareigą pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus (siekiant geresnio darbuotojų atstovavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose, kurios vykdomos įmonėje); dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos; siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo, pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras; numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (siekiant aiškiai įtvirtinti maksimalias darbo laiko ribas), atsisakoma maksimalaus darbo laiko, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatymo, nes išliekama bendros nuostatos dėl maksimalaus vidutinio darbo laiko reguliavimo, taip pat siūloma nustatyti vadinamąjį ,,opt – out“, t. y. nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką, siekiant suderinti teisės aktą su 2003 m. lapkričio 4 d.
Darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas yra išskirti, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą ; darbdavio pareigą pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus (siekiant geresnio darbuotojų atstovavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose, kurios vykdomos įmonėje); dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos; siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo, pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras; numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (siekiant aiškiai įtvirtinti maksimalias darbo laiko ribas), atsisakoma maksimalaus darbo laiko, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatymo, nes išliekama bendros nuostatos dėl maksimalaus vidutinio darbo laiko reguliavimo, taip pat siūloma nustatyti vadinamąjį ,,opt – out“, t. y. nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką, siekiant suderinti teisės aktą su
Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL
, 5 skyrius, 4 tomas, p.
apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (laikotarpis nustatomas socialinių partnerių siūlymu siekiant didesnio lankstumo dirbant nakties laiku); darbo laiko apskaitos tvarkymas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, dirbančius nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu ; atsisakyti nuostatos dėl teisės į visos trukmės kasmetines atostogas, nes nustatytas reguliavimas dėl teisės pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų bei reikalavimas, kad atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus yra jau reglamentuotas; siūloma nustatyti kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; siūloma tikslinti delspinigių nustatymą; siūloma, kad j eigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; siūloma, kad d arbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; siūloma, kad socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, atstovautų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; siūlomas kriterijų į Trišalę tarybą papildymas: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų (siekiant užtikrinti, kad tiek darbdavius, tiek darbuotojus atstovautų kompetentingos institucijos, apimančios kuo daugiau veiklos sektorių ar kuo didesnę Lietuvos teritorijos dalį) ; siūloma, kad darbo arbitražo procesą inicijuotų abi šalys bendru susitarimu; nustatyti baudų dydžius dėl darbo arbitražo sprendimo nevykdymo.
apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (laikotarpis nustatomas socialinių partnerių siūlymu siekiant didesnio lankstumo dirbant nakties laiku); darbo laiko apskaitos tvarkymas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, dirbančius nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu ; atsisakyti nuostatos dėl teisės į visos trukmės kasmetines atostogas, nes nustatytas reguliavimas dėl teisės pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų bei reikalavimas, kad atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus yra jau reglamentuotas; siūloma nustatyti kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; siūloma tikslinti delspinigių nustatymą; siūloma, kad j eigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; siūloma, kad d arbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; siūloma, kad socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, atstovautų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; siūlomas kriterijų į Trišalę tarybą papildymas: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų (siekiant užtikrinti, kad tiek darbdavius, tiek darbuotojus atstovautų kompetentingos institucijos, apimančios kuo daugiau veiklos sektorių ar kuo didesnę Lietuvos teritorijos dalį) ; siūloma, kad darbo arbitražo procesą inicijuotų abi šalys bendru susitarimu; nustatyti baudų dydžius dėl darbo arbitražo sprendimo nevykdymo. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad i ki Darbo kodekso įsigaliojimo nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. Taip pat, siekiant aiškumo, nurodyta, kad nuo Darbo kodekso įsigaliojimo materialinės sutartys netenka galios. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma, atvirkščiai – socialinis užtikrintumas gerina ekonominę padėtį. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai D arbdavio pareiga pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – profesinei sąjungai tik tuo atveju, kai šios pareikalaus. Tačiau darbdavys privalės tvarkyti visų darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus tik tuos , kurie dirbs nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.
Taip pat apsunkintas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas – s uminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgiant į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų p rojektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymų projektuose naujai apibrėžiamos sąvokos nevartojamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
kada juos turėtų priimti Iki Įstatymų p rojektų įsigaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, taip pat r eikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodeksą“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojo darbinis teisnumas ir veiksnumas įgyjamas jam sukakus šešiolika metų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, neaišku, kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė nustatytų tokias išimtis. Siekiant aiškumo, tokie kriterijai nustatytini DK. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo išimčių nustatymas poįstatyminiame teisės akte gali apriboti asmenų teisę į darbą, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, tokie santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą reikėtų tikslinti, atriboti darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens teisinio statuso apibrėžimą ir nustatyti, kad darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.
Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsteigimo terminą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 3. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo DK 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarstytina, ar kartu nereikėtų atitinkamai patikslinti DK 72 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą laikinojo darbo sutarties sąvoką, DK 85 straipsnio 4 dalį ir kt., kiek tai susiję su darbo užmokesčio mokėjimu. 4. DK 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto tekstą reikėtų susieti kalbiniu ir loginiu ryšiu su šios dalies pirmuoju sakiniu. 5. Siekiant teisinio aiškumo, DK 23 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, DK 52 straipsnio 8 dalyje, DK 71 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, nes iš siūlomos formuluotės neaišku, ar darbdavys privalo teikti šioje dalyje nurodytą informaciją tik pareikalavus darbo tarybai, ar ir savo iniciatyva reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
dalies pirmojo sakinio nuostatas, siūlytina patikslinti šios dalies paskutinįjį sakinį ir numatyti, kad darbdavys pranešimo kopiją teikia ir darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. 7. DK 112 straipsnio 4 dalyje siūlomas pakeitimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų nustatyti asmenų sąrašą, suformuluotas ydingai, neaišku kokių asmenų sąrašą turės nustatyti Vyriausybė. Jeigu čia norėta nustatyti darbus, profesijas ar pareigybes, kurias dirbantiems asmenims taikomos sutrumpinto darbo laiko normos, tai reikėtų ir nurodyti. 8. DK 114 straipsnio normos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalį nesuprantama, nes 2 dalyje reguliuojamos su šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu darbo laiku susijusios pareigos darbdaviui. Neaišku koks darbo laikas apibrėžiamas DK 114 straipsnio 2 dalyje formuluote „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą laiką, išskyrus kai yra darbuotojo rašytinis sutikimas
“ – darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo ar
kokį kitą darbo laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 114 straipsnio 1 dalyje suformuluotos imperatyvios maksimaliojo darbo laiko taisyklės. 9. Atsižvelgiant į DK vartojamą formuluotę „ maksimaliojo darbo laiko reikalavimai“, tikslintina DK 115 straipsnio 3 dalies formuluotė „ maksimalaus penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį termino “. 10.
straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma, kada atsiranda teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pripažįstama netekusia galios, tikslintinas straipsnio pavadinimas (pvz., Teisė į kasmetines atostogas). 11. DK 144 straipsnio 8 dalį reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar čia siūloma kompensuoti kelionių ir važiavimų išlaidas, ar nustatyti padidintą darbo užmokestį už kelionėse ir važiavimuose būtą laiką. Jeigu čia siūloma nustatyti kelionių ir važiavimų išlaidų kompensaciją, ji neturėtų būti siejama su darbo užmokesčio sudedamąja dalimi ir neturėtų būti ribojama 50 procentų baziniu (tarifiniu) darbo užmokesčio dydžiu. Jeigu čia siekiama nustatyti padidintą darbo užmokestį už kelionėse ir važiavimuose būtą laiką, jis turėtų būti reguliuojamas kaip DK 139 straipsnyje apibrėžta darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139
Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. jadvyga.andriuskeviciute @lrs.lt J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 2396850, el. p. [email protected]
DĖL
65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nekonkuravimo susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Ši formuluotė tikslintina, nes ji gali būti suprantama kaip apibrėžianti susitarimo sudarymo momentą, nors čia, matyt, siekiama apibrėžti ne susitarimo galiojimą laike, todėl svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti, kad susitarimas nekonkuruoti gali būti sudarytas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. 2. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus (čia ir toliau – išskirta mūsų) atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė“.
Reikalavimas laikinojo įdarbinimo įmonei atitikti tam tikrus Vyriausybės nustatytus kriterijus yra susijęs su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principo ribojimu, todėl remiantis Konstitucinio Teismo doktrina tokie ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Be to, ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis paslaugų teikėjai, turi būti nustatomi įstatymais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kriterijus, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, įtvirtinti įstatyme. Be to, neaišku, ką reiškia siūlomoje formuluotėje nustatytas reikalavimas laikinojo įdarbinimo įmonei ,,atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką
“. Tvarkos nustatymas poįstatyminiuose teisės aktuose reiškia tam
tikrų procedūrų sureguliavimą (įstatymo nuostatų įgyvendinimą), tačiau iš siūlomos formuluotės neaišku, apie kokią tvarką kalbama. Nuostata tikslintina ir kalbos požiūriu, nes tvarkų aprašais asmenys vadovaujasi, o ne juos atitinka. Taigi siūlomos 72 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl atitikimo nustatytai tvarkai reikėtų atsisakyti arba ją tikslinti nurodytais aspektais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį laikinojo įdarbinimo įmonės turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių . 3.
projekto 23 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 115 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams “. Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Keičiamo DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų .“ Ši nuostata suponuoja pareigą laikytis DK 114 straipsnyje nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, tačiau pripažinus netekusiu galios DK 114 straipsnio 5 punktą, darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą būtų reguliuojamas DK 115 straipsnyje, todėl neaišku, kokie maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, nurodyti DK 115 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti taikomi darbo laiko režimui pagal suminę darbo laiko apskaitą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 118 straipsnyje reguliuojami darbo laiko režimo ypatumai budint. Pagal šio straipsnio 3 dalį, darbuotojų aktyviojo ir pasyviojo budėjimo darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad DK 115 ir
per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko taisyklė nebūtų taikoma budėjimo darbams (laikui).
Keičiamo DK 115 straipsnyje reguliuojamas darbo laiko režimas (o ne darbas) taikant suminę darbo laiko apskaitą, todėl formuluotė „netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams “ nevisiškai tiksliai apibrėžia išimtį, kurią čia norima nustatyti (kad į maksimalųjį darbo laiką neįskaitomas darbo laikas pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo laikas). Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. jadvyga.andriuskeviciute @lrs.lt J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 2396850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197,
2017-05-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, L. Savickas – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, D. Čeponas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, G. Noreika – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Bružaitė – Lietuvos verslo konfederacijos teisininkė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, J. Čyžiūtė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos narys, R.
Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-04-27
keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojo darbinis teisnumas ir veiksnumas įgyjamas jam sukakus šešiolika metų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, neaišku, kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė nustatytų tokias išimtis. Siekiant aiškumo, tokie kriterijai nustatytini DK. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo išimčių nustatymas poįstatyminiame teisės akte gali apriboti asmenų teisę į darbą, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, tokie santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. Pritarti Šį klausimą reguliuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Siekiant įvertinti šią pastabą siūlome įrašyti, kad ,,darbuotojo darbinis teisnumas ir veiksnumas įgyjamas jam sukakus šešiolika metų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų nustatytas išimtis“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-27
keičiamo DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą reikėtų tikslinti, atriboti darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens teisinio statuso apibrėžimą ir nustatyti, kad darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.
Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsteigimo terminą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
Darbdavio juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
straipsniu keičiamo DK 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarstytina, ar kartu nereikėtų atitinkamai patikslinti DK 72 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą laikinojo darbo sutarties sąvoką, DK 85 straipsnio 4 dalį ir kt., kiek tai susiję su darbo užmokesčio mokėjimu. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta keisti tik 32 DK straipsnį. Manome, kad kitų straipsnių pataisos būtų perteklinės, nes DK 139 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „
už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. “
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
tekstą reikėtų susieti kalbiniu ir loginiu ryšiu su šios dalies pirmuoju sakiniu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai , ir o jos nesant
darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai ;
kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, DK 52 straipsnio 8 dalyje, DK 71 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, nes iš siūlomos formuluotės neaišku, ar darbdavys privalo teikti šioje dalyje nurodytą informaciją tik pareikalavus darbo tarybai, ar ir savo iniciatyva reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta būtent dėl tokios šių straipsnių formuluotės. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-27
dalies pirmojo sakinio nuostatas, siūlytina patikslinti šios dalies paskutinįjį sakinį ir numatyti, kad darbdavys pranešimo kopiją teikia ir darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga , ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą.
Darbdavys tokio pranešimo kopiją pateikia darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai , kuri gali pateikti teritorinei darbo biržai savo pastabas ir pasiūlymus.“ Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Darbo sutartis negali būti nutraukta pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga .“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
pakeitimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų nustatyti asmenų sąrašą, suformuluotas ydingai, neaišku kokių asmenų sąrašą turės nustatyti Vyriausybė. Jeigu čia norėta nustatyti darbus, profesijas ar pareigybes, kurias dirbantiems asmenims taikomos sutrumpinto darbo laiko normos, tai reikėtų ir nurodyti. Pritarti Pasiūlymas:
Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas , taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa , bei šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams asmenims , dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. “
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
ir derintinos tarpusavyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalį nesuprantama, nes 2 dalyje reguliuojamos su šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu darbo laiku susijusios pareigos darbdaviui. Neaišku koks darbo laikas apibrėžiamas DK 114 straipsnio 2 dalyje formuluote „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą laiką, išskyrus kai yra darbuotojo rašytinis sutikimas
“ – darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo
ar kokį kitą darbo laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 114 straipsnio 1 dalyje suformuluotos imperatyvios maksimaliojo darbo laiko taisyklės. Pritarti Išbraukta iš projekto siūlyta 114 straipsnio 2 dalis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-27
formuluotę „ maksimaliojo darbo laiko reikalavimai“, tikslintina DK 115 straipsnio 3 dalies formuluotė „ maksimalaus penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį termino “. Pritarti Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: ,,3.
Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimalaus maksimaliojo penkiasdešimti dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį termino laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma, kada atsiranda teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pripažįstama netekusia galios, tikslintinas straipsnio pavadinimas (pvz., Teisė į kasmetines atostogas). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 127 straipsnio pavadinimą:127 straipsnis. Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-27
tikslinti, nes neaišku, ar čia siūloma kompensuoti kelionių ir važiavimų išlaidas, ar nustatyti padidintą darbo užmokestį už kelionėse ir važiavimuose būtą laiką. Jeigu čia siūloma nustatyti kelionių ir važiavimų išlaidų kompensaciją, ji neturėtų būti siejama su darbo užmokesčio sudedamąja dalimi ir neturėtų būti ribojama 50 procentų baziniu (tarifiniu) darbo užmokesčio dydžiu. Jeigu čia siekiama nustatyti padidintą darbo užmokestį už kelionėse ir važiavimuose būtą laiką, jis turėtų būti reguliuojamas kaip DK 139 straipsnyje apibrėžta darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-588).
XIIIP-588). Pritarti iš dalies Tai yra išlaidų atlyginimas, o ne darbo užmokesčio dalis. Apribojimai nustatyti siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, nes nuo jų yra nemokami mokesčiai. Šiuo metu analogiškas reguliavimas yra nustatytas LRV nutarimu. Pasiūlymas:21 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu “. 2. Papildyti 144 straipsnį 8 dalimi:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093; 2017-04-24 Argumentai: Pritartina Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. liepos 5 d. dekreto Nr. 1K-705 dėl darbo kodekso (toliau – Prezidento dekretas ) išdėstytiems argumentams dėl būtinybės grąžinti profesinėms sąjungoms nauju darbo kodeksu (toliau -DK) eliminuotas teises, atitinkamai koreguojant DK 6, 23, 40, 52, 57, 63, 71, 79, 115, 165, 168, 169, 171, 175, 176, 203-209 str. nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo. Detaliai argumentai išdėstyti Prezidento dekreto 1 str. 9.1 - 9.3 punktuose: „9.1. Pirma, Kodekso 169 straipsnio 1 dalis nustato privalomą darbo tarybų steigimą įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau.
Privalomą informavimą ir konsultavimą su darbuotojais, jei įmonėje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų Europos Sąjungos valstybes nares įpareigoja įgyvendinti 2002 m. kovo 11 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/14/EB „Dėl Europos Bendrijos darbuotojų bendros informavimo ir konsultavimo sistemos sukūrimo“ (toliau – Direktyva), tačiau Direktyva nenumato privalomo darbo tarybų steigimo; privalomo informavimo ir konsultavimo funkcijas gali vykdyti profesinė sąjunga, jei darbo tarybos nėra ar ją atsisako sudaryti darbuotojų susirinkimas. Nors nustatytu teisiniu reguliavimu ir siekiama socialinio dialogo tarp darbdavio ir darbuotojų skatinimo, toks privalomas reikalavimas ženkliai padidintų administracinę naštą įmonėms ir neprisidėtų prie efektyvesnio darbuotojų atstovavimo:
Europos Sąjungoje atliktuose darbuotojų atstovavimo tyrimuose pripažįstama, jog bendrojoje regiono tendencijoje būtent profesinių sąjungų vaidmuo yra dominuojantis, o darbo tarybos prie darbuotojų atstovavimo reikšmingai neprisideda. Atsižvelgiant į tai, galimybė rinkti darbo tarybą įmonėje turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. 9.2. Antra, siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų interesų gynimą ir pasibaigus darbo santykiams, būtina suteikti galimybę profesinėms sąjungoms atstovauti visiems darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims., t. y. ne tik savo nariams, kurie dirba pagal darbo sutartis ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme nustatytais pagrindais, bet ir, pavyzdžiui, asmenims, kurie yra galimai neteisėtai atleisti iš darbo ir savo atleidimo teisėtumą ginčija įstatymų nustatyta tvarka. 9.3.
9.3. Trečia, atsisakius privalomo darbo tarybų steigimo ir siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų atstovavimą, būtina grąžinti profesinėms sąjungoms darbuotojų konsultavimo ir informavimo funkciją, kuri priimtame Kodekse visa apimtimi buvo perduota darbo taryboms.“ Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti Darbo kodekso taip kaip išdėstyta šių siūlymų 1.1 – 1.28p. Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtam darbuotojų atstovavimo modeliui. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-236 Siūlo pakeisti Kodekso 6 str. ir jį išdėstyti taip: „
aiškinimas
aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.” Pritarti Ši nuostata jau yra priimta. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
2 Argumentai: pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. liepos 5 d. dekreto Nr. 1K-705 dėl darbo kodekso (toliau – Prezidento dekretas ) 1 str. 5.1 punkte „ būtina sudaryti galimybes negalią turintiems asmenims integruotis į darbo rinką. Kodekso 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbuotoju gali būti tik visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Vyriausybės nustatyta tvarka. Galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Tuo tarpu priimto Kodekso 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbuotojo sąvoka siejant ją su visišku civiliniu teisnumu ir veiksnumu užkerta kelią asmenims, turintiems negalią dirbti ir užsidirbti: proto ir psichikos negalią turinčių asmenų civilinis veiksnumas, vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsniu, gali būti apribotas tam tikrose civilinių santykių srityse, bet tokie asmenys gali būti darbingi ir dirbti specialiai jiems pritaikytą darbą. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau
Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.” Pritarti iš dalies Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
3 Argumentai: pateikti Prezidento dekrete 1 str. 5.1 punkte, siūlant keisti DK 21 str. 2 ir atitinkamai 3 d., 3 dalies keitimą argumentuojant taip: „siekiant nuoseklaus Kodekso taikymo ir aiškinimo, Kodekso 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbdavio sąvoka taip pat turi būti siejama ne su jo visišku civiliniu, bet su darbiniu teisnumu ir veiksnumu, kaip ir nustatyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnyje“ . Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.
Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.” Pritarti iš dalies Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Analogiškas pasiūlymas registruotas LR Seime, DK keitimo projekto numeris XIIP-4752. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip
dvidešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai , kai jos nėra,
privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.” Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai. Birutė Čepienė Panevėžio PS KT pirmininkė; 2017-05-0923
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai , ir o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai ;
įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“ Pakeisti:
yra daugiau kaip dvidešimt, privalo informuoti veikiančią profesinę sąjungą ir darbo tarybą, teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai ; kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“
Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia pareikalavus darbo tarybai , o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai , darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ :
Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8.
Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia privalo teikti informaciją v eikiančiai profesinei sąjungai ir darbo tarybai, apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai , darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per
kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą , o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą , apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus teikti informaciją v eikiančiai profesinei sąjungai ir darbo taryba apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ 2,5,8 ir visi kiti straipsniai ( kur info teikiama darbo taryboms) - kodėl negali būti teikiama informacija lygiagrečiai ir profesinei sąjungai ir darbo tarybai, kad dirbtų jos kartu - kaip Vokietijos praktikoje. Jei jau išvis nėra galimybės išsiderėti - nekurti darbo tarybos, esant profesine sąjungai. Sunku įsivaizduoti – ar galėsim įkurti profesines sąjungas – įkūrę darbo tarybas – naikinamės patys. To ir laukia darbdaviai, tam ruošiamasi. Čia Lietuva ir neviską galime pritaikyti ES šalių kas tik pagerintų darbuotojų situacija. 23 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta,
kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. “
2Pakeisti 169 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, , darbo taryba nesudaroma , ir profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Naujas - Jeigu įmonėje yra veikiančios profesinės sąjungos, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinės sąjungos arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė . (1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms – didelėje įmonėje yra sudėtingą surinkti.) Iš dalies pritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23245 Kodekso 24 str.
5 d. numato, kad kiekviena iš darbo santykių šalių privalo vengti interesų. Siekiant užtikrinti Konstitucijos garantuojamą teisę laisvai pasirinkti darbą, siūlo išbraukti reikalavimą vengti interesų konflikto ir 24 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.“ Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
5 A rgumentai: pateikti Prezidento dekreto 4.1 punkte „4.1. Pirma, Kodekso 24 straipsnio 5 dalis nustato, jog kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Nustatyta pareiga vengti interesų konflikto iš esmės suponuoja draudimą darbuotojui darbo sutarties galiojimo metu dirbti pas kitą darbdavį. Praktikoje ši nuostata įgyvendinama tarp darbdavio ir darbuotojo sudarant susitarimą dėl nekonkuravimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi tik su specialių žinių turinčiais darbuotojais, šie susitarimai gali būti sudaromi tiek darbo santykių galiojimo metu, tiek ir jiems pasibaigus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekonkuravimo susitarimais yra ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, visais atvejais tokie susitarimai turi būti terminuoti ir darbuotojui mokama adekvati kompensacija. Remiantis Kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, galimybė sudaryti susitarimą nekonkuruoti ir darbdavio pareiga mokėti specialių žinių turinčiam darbuotojui kompensaciją yra nepagrįstai ribojama – ji nustatoma tik pasibaigus darbo santykiams.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, svarbu užtikrinti, jog visais susitarimo nekonkuruoti sudarymo atvejais, t. y. ir kai toks susitarimas sudaromas darbo santykių metu, darbdavys turi kompensuoti dėl tokio ribojimo darbuotojo patiriamus praradimus ir mokėti jam adekvačią kompensaciją, siekiančią ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir susitarimo dėl nekonkuravimo po darbo santykių pasibaigimo atveju.“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4725. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.” Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12245 A rgumentai: pateikti Prezidento dekreto 4.1 punkte „
šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Nustatyta pareiga vengti interesų konflikto iš esmės suponuoja draudimą darbuotojui darbo sutarties galiojimo metu dirbti pas kitą darbdavį. Praktikoje ši nuostata įgyvendinama tarp darbdavio ir darbuotojo sudarant susitarimą dėl nekonkuravimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi tik su specialių žinių turinčiais darbuotojais, šie susitarimai gali būti sudaromi tiek darbo santykių galiojimo metu, tiek ir jiems pasibaigus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekonkuravimo susitarimais yra ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, visais atvejais tokie susitarimai turi būti terminuoti ir darbuotojui mokama adekvati kompensacija. Remiantis Kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, galimybė sudaryti susitarimą nekonkuruoti ir darbdavio pareiga mokėti specialių žinių turinčiam darbuotojui kompensaciją yra nepagrįstai ribojama – ji nustatoma tik pasibaigus darbo santykiams. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, svarbu užtikrinti, jog visais susitarimo nekonkuruoti sudarymo atvejais, t. y. ir kai toks susitarimas sudaromas darbo santykių metu, darbdavys turi kompensuoti dėl tokio ribojimo darbuotojo patiriamus praradimus ir mokėti jam adekvačią kompensaciją, siekiančią ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir susitarimo dėl nekonkuravimo po darbo santykių pasibaigimo atveju. “ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4725. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.” Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
5 Įpareigoti darbdavį mokėti kompensaciją darbuotojui, kai, vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį.
Ši nuostata taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams. Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12334 Argumentai: DK neturėtų būti leidžiama nukrypti neleisti nukrypti nuo darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių, net jei darbuotojo atlygis viršija 2 Lietuvos ūkio VDU. Juolab, kad didesnis atlyginimas nebūtinai reiškia didesnę darbuotojo derybinę galią. Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4725. Pasiūlymas:
Išbraukti 33 straipsnio 4 dalį, o 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis: „
mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė.
Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. 5. 4. Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. 6. 5. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka .“ Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
4 Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 VDU (buvo 2 VUD, – keliama riba iki 3 VDU (2244 Eur). Tokių darbuotojų būtų apie 3%. Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
4 Argumentai: DK neturėtų būti leidžiama nukrypti neleisti nukrypti nuo darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių, net jei darbuotojo atlygis viršija 2 Lietuvos ūkio VDU. Juolab, kad didesnis atlyginimas nebūtinai reiškia didesnę darbuotojo derybinę galią. Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4725. Pasiūlymas:
Išbraukti 33 straipsnio 4 dalį, o 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis: „ 4.
Darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. 5. 4. Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. 6. 5. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Trišalėje taryboje nebuvo susitarta dėl šios pataisos. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-1238 Argumentai:
pateikti Prezidento dekreto 1 str.
4.1 punkte (žr. šių pasiūlymų 3 punktą), be to,
susitarimai turėtų būti sudaromi su darbo rinkoje vertinamais, konkurencingais specialistais, kurių darbo užmokestis būtų siekia bent 2,5 minimalaus darbo užmokesčio, o įvertinus tai, kad tokie susitarimai riboja darbuotojų galimybes dirbti bei užsidirbti jiems mokama kompensacija neturėtų būti mažesnė nei minimalusis darbo užmokestis, bei
leisti nekonkuravimo susitarimus šalims sudaryti ir darbo sutarties galiojimo metu susitariant dėl už nekonkuravimo laikotarpį mokamos kompensacijos, kartu būtina palikti draudimą šalims susitarti dėl nekonkuravimo kompensacijos mokėjimo darbo santykių laikotarpiu – palikus tokį leidimą sudaromos sąlygos darbuotojo darbo užmokesčio dalį formaliai įvardinti kaip kompensaciją už nekonkuravimo laikotarpį taip realiai paliekant darbuotoją su neatlygintiniu nekonkuravimo įsipareigojimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas , pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. 2. Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3.
nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau negu minimalusis darbo užmokestis . Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą laikotarpiu po darbo sutarties pasibaigimo negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4. Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5. Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.“ Pritarti iš dalies. Pritarta projekte Nr. XIIP-4752 pateiktai šio straipsnio 1 ir 3 d. redakcijai: „1 . Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas , pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. 3 .
3. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. “ Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093; 2017-04-2438 Argumentai:
punkte (žr. šių pasiūlymų 3 punktą), be to,
rinkoje vertinamais, konkurencingais specialistais, kurių darbo užmokestis būtų siekia bent 2,5 minimalaus darbo užmokesčio, o įvertinus tai, kad tokie susitarimai riboja darbuotojų galimybes dirbti bei užsidirbti jiems mokama kompensacija neturėtų būti mažesnė nei minimalusis darbo užmokestis, bei
sudaryti ir darbo sutarties galiojimo metu susitariant dėl už nekonkuravimo laikotarpį mokamos kompensacijos, kartu būtina palikti draudimą šalims susitarti dėl nekonkuravimo kompensacijos mokėjimo darbo santykių laikotarpiu
Pakeisti Darbo kodekso 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas
, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.
Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. 2. Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau negu minimalusis darbo užmokestis . Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą laikotarpiu po darbo sutarties pasibaigimo negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4. Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5.
nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.“
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12404 Argumentai: siūlytina atsisakyti teisinį neapibrėžtumą sukuriančios nuostatos, jog esant svarbioms sąlygoms darbdavys gali netenkinti darbuotojo prašymo dirbti ne visą darbo laiką, kadangi „svarbios priežastys“ yra subjektyvus, neišmatuojamas ir nepatikrinimas apibrėžimas. Kaip nurodyta analogišką keitimą siūlančio Lietuvos Respublikos Seime registruoto DK keitimo projekto Nr. XIIP-4752 aiškinamąjame rašte. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką. Darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių . Nepritarti Išbraukus šį sakinį būtų pabloginta darbuotojų padėtis. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
4 Argumentai: siūlytina atsisakyti teisinį neapibrėžtumą sukuriančios nuostatos, jog esant svarbioms sąlygoms darbdavys gali netenkinti darbuotojo prašymo dirbti ne visą darbo laiką, kadangi „svarbios priežastys“ yra subjektyvus, neišmatuojamas ir nepatikrinimas apibrėžimas.
Kaip nurodyta analogišką keitimą siūlančio Lietuvos Respublikos Seime registruoto DK keitimo projekto Nr. XIIP-4752 aiškinamąjame rašte. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką. Darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių . Nepritarti Išbraukus šį sakinį būtų pabloginta darbuotojų padėtis. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12405 Argumentai: s iekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai bet kuriuo iš šių atvejų:
sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis ; arba
įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį ;
pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai
įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ) , jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai;
darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
5 Argumentai: s iekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai bet kuriuo iš šių atvejų:
sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis ; arba
pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį ;
pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai , ;
;
įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ) , jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai;
darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
8 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Analogiškas pasiūlymas registruotas LR Seime, DK keitimo projekto numeris XIIP-4752. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia profesinei sąjungai, kai jos nėra – darbo tarybai , informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas; 2017-05-0940 4.1 Darbdaviai privalės pareikalavus darbo tarybai, o jos nesant darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai , teikti ne rečiau kaip kartą (Įstatymo projekto 5 str. keičiama 40 str. 8 d., 8 str. keičiama 52 str. 8 d., 13 str. keičiama 71 str. 3 d.) ar kartą (Įstatymo projekto 14 str. keičiama 79 str. 4 d.) per metus atnaujinamą informaciją apie dirbančių darbuotojų skaičių ir užimamas pareigybes ir jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai, vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį apie:
duomenys, kai įmonėje daug tokio pobūdžio darbo santykių bei sutarčių, ne tik sukelia administracinę naštą darbdaviams, bet nesukuria jokios pridėtinės naudos ir darbuotojams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra įvertinta tokio siūlymo administracinė našta. Siūlome neįpareigoti darbdavių teikti informaciją apie dirbančiuosius ir atsisakyti Įstatymo projektuose numatytų DK 40 str., 52 str., 71 str., 79 str. pakeitimų. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai.
Gediminas Gemskis; G-2017-2613;
4 Atsisakyti neaiškių kodekso teisinių sąvokų
darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“. Nepritarti. „Protingas terminas“ apima ir ilgesnius nei trys darbo dienos ir trumpesnius nei trys darbo dienos terminus, kurie gali būti reikalingi keičiant kitas, o ne būtinąsias, darbo sąlygas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
4 Argumentai: apriboti terminą, kada vėliausiai darbuotojas turi būti informuotas apie darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva, iki penkių darbo dienų. Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą , kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos . Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.” Nepritarti. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
6 Argumentai: šalyje su mažais atlyginimais ir aukštomis kainomis, reikia vengti situacijų, leidžiančių mokėti mažesnius atlyginimus dirbančiajam. Mažiau nei darbuotojo vidutinį darbo užmokestį turi būti leidžiama mokėti tik nuo 5 prastovos dienos, kas rodytų, jog prastovą lemia realiai susidariusi probleminė situaciją, o ne darbdavio trumpalaikės priežastys, kurios neturėtų būti sprendžiamos darbuotojų sąskaita. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1.
Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. 2. Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos penkių darbo dienų , darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje. 3. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio. 3. 4. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų penkių darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki
nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt septyniasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio. 4. 5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. 5. 6. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).
Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šio straipsnio
4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093; 2017-04-2448 Argumentai: apibrėžti, kad svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių gali būti nustatomas dalinis darbas, turi objektyviai egzistuoti tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir būti tokiomis pripažintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl
svarbių ekonominių priežasčių , objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (šio kodekso 63 straipsnis). 2. Dalinis darbas yra iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo .
Darbdavio sprendime dėl dalinio darbo nustatymo nurodoma sutrumpinto darbo laiko normos dalis, nurodoma, kas trumpinama (darbo dienų per darbo savaitę skaičius, darbo valandų per dieną skaičius arba ir viena, ir kita), dalinio darbo pradžia ir trukmė, darbuotojai, kuriems taikomas dalinis darbas. 4. Darbdavio sprendimas dėl dalinio darbo nustatymo įsigalioja nuo tos dienos, nuo kurios vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu pradedama mokėti dalinio darbo išmoka.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarta 1 dalies pakeitimui. Lietuvos laisvosios rinkos institutas; 2017-05-0948 Įstatymo projektu tikslinamos sąlygos, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės , darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (7 str. keičiama DK 48 str. 1d.). Dalinis darbas, kaip galimybė neatleisti darbuotojų dėl nurodytų ekonominių priežasčių ir esant grupės darbuotojų atleidimo prielaidoms, buvo numatytas dar 2015 m. DK projekte, pateiktame Socialiniame modelyje [1] . Šios sąlygos, kuomet nereikalaujama Vyriausybės sprendimo dalinio darbo įvedimui, buvo įtvirtintos ir nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame DK (48 str.). Dalinio darbo nustatymui kaip pagrindas numatytas Socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo (48 str. 3 d.).
tai, dalinio darbo, kuris leidžia darbdaviui lanksčiau reaguoti ir neatleisti darbuotojų ( pvz., krizės atveju mažinant darbo vietų skaičių) įvedimo sąlygų tikslinimas nesumažina finansinės naštos. Tik dar labiau apribojamos darbdavio galimybės spręsti dėl šio darbo įvedimo. Numatyti įpareigojimai mokėti kompensaciją – dalinio darbo išmoką – kelia grėsmę viešųjų finansų tvarumui, o siūloma tvarka, kuomet dalinio darbo kompensacijos skiriamos administraciniu sprendimu, gali sukurti prielaidas neskaidriam išmokų skyrimui atskiroms įmonėms. Siūlome palikti dalinio darbo galimybę atsisakant dalinio darbo išmokų (kompensacijų) mokėjimo bei nekeičiant įvedimo sąlygų. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12494 Argumentai: tyrimas gali būti pradėtas remiantis tik subjektyvia darbdavio nuomone. Be to, sprendimas nušalinti darbuotoją nuo darbo ar ne priklauso išimtinai nuo darbdavio valios, todėl nušalinimo sąlygos turi būti nepažeidžiančios darbuotojo garbės ir orumo. Situacija, kai darbuotojas negali dirbti savo darbo ar juolab tuo metu net neturi darbo vietos, ką stebi kiti kolegos, sukelia darbuotojui psichologinį diskomfortą. Leidimas tyrimo metu nebūti darbovietėje ar juolab tuo metu panaudoti savo kasmetines atostogas (kai darbuotojo buvimas darbovietėje nėra būtinas tyrimo atlikimui) subalansuotų darbuotojo ir darbdavio interesus ir leistų išvengti darbuotojo garbę ir orumą žeminančios situacijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nušalintas darbuotojas, jei jis sutinka, gali būti perkeltas į
kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Jei nušalinimo laikotarpiu darbuotojui nėra suteikiamas kitas darbas, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje ne daugiau nei yra būtina galimo pažeidimo tyrimui.
Nušalintam darbuotojui pageidaujant nušalinimo metu jam privalo būti suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
4 Argumentai: tyrimas gali būti pradėtas remiantis tik subjektyvia darbdavio nuomone. Be to, sprendimas nušalinti darbuotoją nuo darbo ar ne priklauso išimtinai nuo darbdavio valios, todėl nušalinimo sąlygos turi būti nepažeidžiančios darbuotojo garbės ir orumo. Situacija, kai darbuotojas negali dirbti savo darbo ar juolab tuo metu net neturi darbo vietos, ką stebi kiti kolegos, sukelia darbuotojui psichologinį diskomfortą. Leidimas tyrimo metu nebūti darbovietėje ar juolab tuo metu panaudoti savo kasmetines atostogas (kai darbuotojo buvimas darbovietėje nėra būtinas tyrimo atlikimui) subalansuotų darbuotojo ir darbdavio interesus ir leistų išvengti darbuotojo garbę ir orumą žeminančios situacijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nušalintas darbuotojas, jei jis sutinka, gali būti perkeltas į
kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Jei nušalinimo laikotarpiu darbuotojui nėra suteikiamas kitas darbas, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje ne daugiau nei yra būtina galimo pažeidimo tyrimui. Nušalintam darbuotojui pageidaujant nušalinimo metu jam privalo būti suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai.
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12496 Argumentai: būtina patikslinti sąvoką, jog žala atlyginama ne tik tuo atveju, kai darbuotojas nušalintas nuo darbo be pagrindo, bet ir/ar tais atvejais kai nušalinimas tęsiamas ilgiau nei būtina – t. y. kai jo tikslu netgi nėra galimo pažeidimo tyrimas, o tik siekis taikyti mobingo priemones prieš darbuotoją. Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai ir/ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo ilgesnį nei šiame straipsnyje nurodytas laikotarpis , jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
6 Argumentai: būtina patikslinti sąvoką, jog žala atlyginama ne tik tuo atveju, kai darbuotojas nušalintas nuo darbo be pagrindo, bet ir/ar tais atvejais kai nušalinimas tęsiamas ilgiau nei būtina – t. y. kai jo tikslu netgi nėra galimo pažeidimo tyrimas, o tik siekis taikyti mobingo priemones prieš darbuotoją. Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai ir/ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo ilgesnį nei šiame straipsnyje nurodytas laikotarpis , jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
3 Argumentai: š alyje su mažais atlyginimais ir aukštomis kainomis, reikia vengti situacijų, leidžiančių darbuotojui nukentėti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų.
Siekiant apsaugoti darbuotojo teises ir padaryti šiame straipsnyje numatytą darbuotojo savigyną nuo neteisėtų darbdavio sprendimų realiai įgyvendinama, tokia savigynos priemonė turi sąlygoti kuo mažesnius finansinius praradimus darbuotojui. Be to siūlomas nuostatos pakeitimas turėtų prevencinę reikšmę - drausmintų darbdavius. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
septyniasdešimties procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio , bet ne mažesnę mažiau kaip vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai . “
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12522 Argumentai: siekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, arba vyresnį įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas) , jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai , ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2 Argumentai: siekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, arba vyresnį įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas) , jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai , ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
8 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, informuoti profesinę sąjungą, kai jos nėra - darbo tarybą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų pogrupius ir lytį.” Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai. Birutė Čepienė Panevėžio PS KT pirmininkė;
8
taip:
„8. Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per
kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą , o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą , apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Pasiūlymas p akeisti :
Darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus informuoti veikiančią profesinę sąjungą ir darbo tarybą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1 Argumentai: prioritetas turi būti teikiamas neterminuotam darbui ir darbdaviui nepasiūlant darbuotojui neterminuotų darbo santykių, turi būti minimaliai ribojama darbuotojo galimybė susiradus naują - neterminuota sutartimi grįstą
Pakeisti Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių penkias darbo dien ų as .“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-2356 Siūlo pakeisti Kodekso 56 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priežasčių , darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus,
Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1 Argumentai: argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5 punkte „Siekiant darbo santykių lankstumo ir socialiai orientuotos valstybės principų pusiausvyros, įgyvendinant socialinės atskirties mažinimo tikslus, būtina imtis papildomų priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą socialiai pažeidžiamiausių asmenų interesų apsaugą “, tikslas išskirti darbo užmokestį kaip išimtį, nustatant priežastis dėl kurių darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:
organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą ;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis (išskyrus darbo užmokestį) ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
perdavimo atveju;
darbdavys. „ Nepritarti DK 47 straipsnyje yra nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
3 Argumentai: Techninio nuostatų suderinimo korekcija dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Papildomai pateikti argumentai dėl suteikimo prioriteto darbuotojams auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5.2 punkte („5.2. Antra, socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms – darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, darbuotojams iki 18 metų, neįgaliesiems būtina nustatyti papildomas garantijas, leisiančias šioms darbuotojų grupėms jaustis socialiai ir finansiškai saugiai. <...>“ ) Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3.
Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga profesine sąjunga, kai jos nėra, – su darbo taryba . Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas profesinės sąjungos ar darbo tarybos narys.
Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų, augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.” Pritarti iš dalies Pritarta 2 punkto pataisai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-2357 Siūlo pakeisti 57 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu
darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų , ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų ir, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.” Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 57 straipsnio redakcijai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613; 2017-03-0157 Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautriausioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Naujajame Darbo Kodekse darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 m., įspėjimo terminas trumpėja nuo 4 mėn. iki 2 mėnesių. Siūlau šį terminą ilginti iki 4 mėn., papildomai numatant 3 mėn. įspėjimo terminą darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18m. Taip pat numatant įpareigojimą darbdaviui teikti pirmenybę likti darbe darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 57 straipsnio redakcijai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-2359 Kodekso 59 str. 1 d. numatytas atleidimas darbdavio valia su šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka yra pernelyg liberali norma. Atleidimas darbdavio valia yra kur kas labiau pažeidžianti darbuotojo interesus ir sukurianti didelį emocinį nesaugumą atleidimo iš darbo forma lyginant su atleidimu darbdavio iniciatyva (įspėjimo apie atleidimą terminas, atleidimo priežastys, jų nurodymas arba pareigos nurodyti nebuvimas, ir pan.), todėl išeitinės išmokos dydis turėtų būti lygus ne mažiau kaip dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui. Siūlo pakeisti Kodekso 59 str.
1 d. ir ją išdėstyti taip: „1 . Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių dvylikos mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Dėl išeitinės išmokos dydžio keitimo nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12591 Argumentai: pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5.3 punkte „ Kodekso 59 straipsnis numato galimybę darbo sutartį nutraukti darbdavio valia įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokant 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taip staiga darbo netekęs asmuo tampa itin socialiai pažeidžiamas, toks trumpas darbuotojo įspėjimo terminas turi lemiamos įtakos jo galimybėms susirasti kitą jo kvalifikaciją ir darbo patirtį atitinkantį darbą iki darbo santykių nutraukimo bei turi neigiamos įtakos darbuotojo bei jo šeimos finansiniam saugumui. Be to, pagal Kodekso 57 straipsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės teisinį reguliavimą, kai atleidžiant darbuotoją dėl nurodytų priežasčių ir jį apie tai įspėjus, pavyzdžiui, prieš 3 mėnesius, atleidimo atveju jam turi būti mokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Taigi realūs darbdavio patiriami darbuotojo atleidimo iš darbo kaštai minėtais dviem atvejais skiriasi tik vienu darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo skubotu atleidimu nenurodant priežasčių ir dėl to patiriant minimalią finansinę žalą lyginant su darbuotojui kur kas didesnį saugumą užtikrinančiais atleidimo pagrindais, išeitinės išmokos dydžio pakėlimas nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių leistų ženkliai sumažinti galimas socialines įtampas, rizikas dėl darbdavių piktnaudžiavimo darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia įspėjus darbuotoją vos prieš tris darbo dienas. Šis kompromisas buvo pasiektas ir su darbdavių atstovais . “ Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių dvylikos mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.” Nepritarti Dėl išeitinės išmokos dydžio keitimo nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1 Argumentai: pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5.3 punkte „Kodekso 59 straipsnis numato galimybę darbo sutartį nutraukti darbdavio valia įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokant 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Taip staiga darbo netekęs asmuo tampa itin socialiai pažeidžiamas, toks trumpas darbuotojo įspėjimo terminas turi lemiamos įtakos jo galimybėms susirasti kitą jo kvalifikaciją ir darbo patirtį atitinkantį darbą iki darbo santykių nutraukimo bei turi neigiamos įtakos darbuotojo bei jo šeimos finansiniam saugumui. Be to, pagal Kodekso 57 straipsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės teisinį reguliavimą, kai atleidžiant darbuotoją dėl nurodytų priežasčių ir jį apie tai įspėjus, pavyzdžiui, prieš 3 mėnesius, atleidimo atveju jam turi būti mokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Taigi realūs darbdavio patiriami darbuotojo atleidimo iš darbo kaštai minėtais dviem atvejais skiriasi tik vienu darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo skubotu atleidimu nenurodant priežasčių ir dėl to patiriant minimalią finansinę žalą lyginant su darbuotojui kur kas didesnį saugumą užtikrinančiais atleidimo pagrindais, išeitinės išmokos dydžio pakėlimas nuo
galimas socialines įtampas, rizikas dėl darbdavių piktnaudžiavimo darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia įspėjus darbuotoją vos prieš tris darbo dienas. Šis kompromisas buvo pasiektas ir su darbdavių atstovais . “ Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių dvylikos mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.” Nepritarti Dėl išeitinės išmokos dydžio keitimo nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2 Argumentai: Atleidžiant darbuotoją iš darbo šio straipsnio pagrindu – darbdavio valia, darbdaviui praktiškai nereikia grįsti atleidimo iš darbo objektyviomis priežastimis ar aplinkybėmis. Šis atleidimo pagrindas gali tapti įrankiu atleisti iš darbo darbuotojų atstovus, ir taip užkirsti kelią kolektyviniam darbuotojų teisių ir interesų atstovavimui, bei profesinių sąjungų darbdavio lygmeniu veikimui, todėl siūlytina aiškiai nurodyti , kad diskriminaciniais motyvais draudžiančiais darbuotojų atleidimą laikoma ir narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl narystės profesinėje sąjungoje arba dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu , dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613; 2017-03-0159 Didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo VDU, kai atleidžiama darbdavio valia. Nepritarti Dėl išeitinės išmokos dydžio keitimo nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Gediminas Gemskis; G-2017-2613; 2017-03-0160 Į Darbo kodeksą grąžinti dabartinį išeitinės išmokos dydį (į 2 VDU), kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sukako pensijinis amžius dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo). Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12613 Argumentai: naujasis DK: · draudžia atleisti tėvus, auginančius vaikus iki 3 metų darbdavio iniciatyva (t. y. kai darbdavys turi svarbių priežasčių atleidimui ); · leidžia atleisti tėvus, auginančius kūdikius nuo 4 mėn. darbdavio valia (t. y. kai darbdavys neturi jokių svarbių priežasčių atleidimui ), jei tėvai derindami šeimos ir darbo interesus dirba ir nesinaudoja vaiko priežiūros atostogomis. Toks reglamentavimas yra ydingas, neskatina tėvų derinti įsipareigojimų šeimai ir darbdaviui.
Jei įstatymų leidėjas draudžia darbuotojų su mažamečiais vaikais atleidimą esant svarbioms priežastims, tai nėra jokio pagrindo tą atleidimą leisti nesant svarbių priežasčių (taisyklės abiem atvejais turi būti bent jau vienodos, todėl DK 61 str. 3 d. tikslintina). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų
, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, taip pat darbdavio valia (šio Kodekso 57,
). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio darbo kodekso 59 straipsnis “
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12613 Argumentai: Analogiški pateiktiems šių siūlymų 19.1 p. papildomai siekiama suteikti apsaugą ne tik mažamečius vaikus auginantiems tėvams, bet ir tėvams kurie neseniai įvaikino vaiką, siekiant apsaugoti naujai sukurtą šeimą nuo finansinio stabilumo praradimo ir tai galinčių sąlygojančių psichologinių problemų/sunkumų vaikui įsiliejant į šeimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų
arba auginančiais vyresnį įvaikintą vaiką (vaikus) ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas) jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai , darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, taip pat darbdavio valia (šio Kodekso 56,
).
Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio darbo kodekso 59 straipsnis “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
3 Argumentai: naujasis DK: · draudžia atleisti tėvus, auginančius vaikus iki 3 metų darbdavio iniciatyva (t. y. kai darbdavys turi svarbių priežasčių atleidimui ); · leidžia atleisti tėvus, auginančius kūdikius nuo 4 mėn. darbdavio valia (t. y. kai darbdavys neturi jokių svarbių priežasčių atleidimui ), jei tėvai derindami šeimos ir darbo interesus dirba ir nesinaudoja vaiko priežiūros atostogomis. Toks reglamentavimas yra ydingas, neskatina tėvų derinti įsipareigojimų šeimai ir darbdaviui. Jei įstatymų leidėjas draudžia darbuotojų su mažamečiais vaikais atleidimą esant svarbioms priežastims, tai nėra jokio pagrindo tą atleidimą leisti nesant svarbių priežasčių (taisyklės abiem atvejais turi būti bent jau vienodos, todėl DK 61 str. 3 d. tikslintina). Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų , darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, taip pat darbdavio valia (šio Kodekso 57,
). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio darbo kodekso 59 straipsnis “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
3 Argumentai: Analogiški pateiktiems šių siūlymų 19.1 p. papildomai siekiama suteikti apsaugą ne tik mažamečius vaikus auginantiems tėvams, bet ir tėvams kurie neseniai įvaikino vaiką, siekiant apsaugoti naujai sukurtą šeimą nuo finansinio stabilumo praradimo ir tai galinčių sąlygojančių psichologinių problemų/sunkumų vaikui įsiliejant į šeimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų
arba auginančiais vyresnį įvaikintą vaiką (vaikus) ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas) jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai , darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, taip pat darbdavio valia (šio Kodekso 56,
).
Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio darbo kodekso 59 straipsnis “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
3 Argumentai: praktikoje dažnos situacijos, kai grupės darbuotojų atleidimo atveju darbdaviai nevykdo informavimo ir konsultavimo procedūrų arba jas vykdo formaliai, iš tiesų nesigilindami į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų (pvz. profesinių sąjungų) pastabas ir pasiūlymus bei nesiekdami ieškoti kompromisų. Dėl to informavimo ir ypač konsultavimo procedūra tampa vien formaliu mechanišku veiksmu, kuomet darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims pateikiama informacija dėl grupės darbuotojų atleidimo, tačiau jokie tolimesni derinimo veiksmai neatliekami. Kitais atvejais darbdaviai pakviečia profesinių sąjungų atstovus į susirinkimą/posėdį, kuriame pristatomi numatomi pakeitimai, tačiau visiškai neatsižvelgia į profesinių sąjungų atstovų pateiktus klausimus, pastabas bei siūlymus, o vien tokį formalų veiksmą laiko tinkamu informavimo ir konsultavimo procedūros įgyvendinimu.
Taigi darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys neturi jokios realios įtakos procesams, dėl kurių vedamos konsultacijos. Manytina, kad tokia situacija yra ydinga ir neužtikrinanti tinkamo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje“ įgyvendinimo. Mūsų nuomone, šiuo metu DK yra neįgyvendinami šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies c punkto reikalavimai, pagal kuriuos konsultavimas turi vykti inter alia ir „dėl informacijos, kurią pateikė darbdavys“, ir
„dėl darbuotojų atstovų nuomonės“, t. y. apsvarstant abiejų šalių pozicijas. Taip pat neįgyvendinamas direktyvos 4 straipsnio 4 dalies e punktas, pagal
kurį konsultacijos turi būti vedamos „siekiant susitarimo dėl <...> darbdavio kompetencijai priklausančių sprendimų“, t. y. siekiant realaus šalių valios suderinimo. Be to, šiuo metu nėra tinkamai įgyvendintos ir aptariamos direktyvos 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios valstybes nares numatyti „ atitinkamas priemones, jeigu darbdavys arba darbuotojų atstovai nesilaiko šios direktyvos“ bei užtikrinti „atitinkamas administracines ir teismines procedūras, kurios šiai direktyvai įsigaliojus padės užtikrinti numatytus įsipareigojimus“, o „Darbdaviui arba darbuotojų atstovams pažeidus šią direktyvą“, numatyti ir taikyti „atitinkamas sankcijas“, kurios turi būti „veiksmingos, adekvačios ir atgrasančios“. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti DK 63 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3.
Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – profesinę sąjungą profesinę sąjungą, kai jos nėra, – darbo tarybą , ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą. Darbdavys privalo apsvarstyti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus. Darbdavio sprendimas, kuriuo neatsižvelgiama į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus, gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. “ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 63 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13633 Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti DK 63 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – profesinę sąjungą profesinę sąjungą, kai jos nėra, – darbo tarybą , ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą. Darbdavys privalo apsvarstyti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus.
Darbdavio sprendimas, kuriuo neatsižvelgiama į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus, gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. “ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 63 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
3 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – profesinę sąjungą profesinę sąjungą, kai jos nėra, – darbo tarybą , ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą . ir realiai sušvelninti galimas neigiamas pasekmes. ” Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 63 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
4 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises), tačiau kartu siekiant formuluočių suderinamumo. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su profesine sąjunga, kaip jos nėra - darbo taryba ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą. Darbdavys tokio pranešimo kopiją pateikia profesinei sąjungai, kaip jos nėra
Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 63 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
5 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises), tačiau kartu siekiant formuluočių suderinamumo. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbo sutartis negali būti nutraukta pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su profesine sąjunga,kai jos nėra
Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 63 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
6 Argumentai:
kokybiškai darbo paieškai: pokalbiams, mokymams ir t.t., t. y. nepasiekiamas šia taisykle siekiamas efektas . Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Darbuotojo prašymu įspėjimo termino laikotarpiu jam turi būti suteikta ne mažiau kaip dešimt dvidešimt procentų buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurio metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis.
Šalims susitarus dėl didesnės negu dešimt procentų buvusios darbo laiko normos, šios darbo laiko dalies apmokėjimas yra sprendžiamas šalių susitarimu.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis; G-2017-2613; 2017-03-0166 Atsisakyti nenustatytos apimties sutarties rūšies, kaip socialiai nesaugios, garantuojančios tik 8val. per mėnesį darbą. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-2366 Kodekso ketvirtasis skirsnis „Nenustatytos apimties darbo sutartis“ reglamentuoja vadinamąsias „0 valandų“ sutartis, kurios neužtikrina darbuotojui socialinės apsaugos, pakankamo uždarbio ir darbo apskaitos taisyklių laikymosi, leidžia vykti nelegaliam darbui ir vengti mokesčių. Siūloma atsisakyti šios darbo sutarčių rūšies, išbraukti 66 str. 1 d. 5 p. ir visą ketvirtą skirsnį. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-2367 Kodekso 67 str. 4 d. leidžia sudaryti terminuoto darbo sutartį nuolatiniam darbui, tai didins terminuotų darbo sutarčių skaičių ir darbuotojų socialinį bei emocinį nesaugumą. Siūloma palikti esamą reguliavimą ir terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui reguliuoti per kolektyvines sutartis, kaip ir buvo susitarta LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Kodekso 67 str. 4 d. išdėstyti taip:
„4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma,
jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“ Nepritarti. Dėl didesnio terminuotų sutarčių ribojimo Trišalėje taryboje sutarta nebuvo.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
4 Argumentai: pateikti Prezidento dekreto 1 str. 6.2 punkte „ terminuotos darbo sutartys suteikia galimybę darbdaviams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų, tačiau darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis taip pat yra socialiai pažeidžiamesni nei darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama galimybė išplėsti terminuotų darbo sutarčių taikymą, numatant, kad jos gali būti sudaromos ir nuolatinio pobūdžio darbui, siekiant didesnės darbuotojų interesų apsaugos, būtina be jau šioje dalyje esančio tokių darbdavio sudarytų sutarčių skaičiaus ribojimo (tokių sutarčių negali būti daugiau nei dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių), numatyti ir papildomą saugiklį, t.y. terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui leisti sudaryti tik tada, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutariama kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.” Nepritarti. Dėl didesnio terminuotų sutarčių ribojimo Trišalėje taryboje sutarta nebuvo. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613; 2017-03-0167 Leisti šias sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, kad terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20% Įmonės darbuotojų. Nepritarti. Dėl didesnio terminuotų sutarčių ribojimo Trišalėje taryboje sutarta nebuvo.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
3 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus teikia
profesinei sąjungai, kai jos nėra
, informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 71 straipsnio redakcijai. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija, G-2016-8620; 2016-09-2872 Laikinojo įdarbinimo teisinius santykius reglamentuoja 2011 m. gegužės 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas (toliau - Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įstatymas), kuriuo iš esmės Įgyvendinama 2008 m. lapkričio 19 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo Įdarbinimo įmones (toliau - Direktyva dėl darbo per laikinojo Įdarbinimo Įmones). Direktyvos dėl darbo per laikinojo Įdarbinimo įmones 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Direktyva taikoma darbuotojams, pasirašiusiems darbo sutartį ar turintiems darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmone, kurie paskirti laikinai dirbti įmonėse laikinojo darbo naudotojose jiems prižiūrint ir vadovaujant.
Direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudojimosi darbu per laikinojo įdarbinimo įmones draudimai ar apribojimai yra pateisinami tik dėl bendro intereso, visų pirma susijusio su laikinųjų darbuotojų apsauga, darbuotojų sveikatos ir saugos darbe reikalavimais arba poreikiu užtikrinti, kad darbo rinka veiktų tinkamai ir kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimams. Taigi Direktyva Įtvirtina konkrečius atvejus, kuriais gali būti taikomi apribojimai ar draudimai dėl naudojimosi darbu per laikinojo įdarbinimo įmones. Pažymėtina, kad tiek dabar galiojančiame Laikino įdarbinimo įstatyme, tiek Naujajame Darbo kodekse įtvirtinti visi Direktyvoje nurodyti apribojimai ir garantijos laikiniesiems darbuotojams. Be to, Naujame DK nustatyta papildomų nuostatų, susijusių su laikinųjų darbuotojų apsauga: subsidiari laikino darbo naudotojo atsakomybė už atlyginimų mokėjimą, duomenų teikimas apie laikiną jdarbinimą darbuotojų atstovams. Žemiau pateikiame kitus argumentus, pagrindžiančius, kad licencijavimas būtų perteklinis reguliavimas. Akcentuojame, kad realiai licencijavimo sistema Lietuvoje jau veikia: teikiama informacija LR VDI (Valstybinė darbo inspekcija) apie laikinojo įdarbinimo veiklos pradžią ir kiti svarbūs duomenys. Esmė -ne formaliai leidimo vykdyti veiklą gavimas, o atskaitingumas kontroliuojančioms institucijoms. Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi laikino įdarbinimo įmones, konstatavo, kad esminių pažeidimų nėra.
Asociacijos nuomone, pagrindinis dalykas, užtikrinantis laikinųjų darbuotojų apsaugą būtų ne naujos licencijavimo sistemos įvedimas, o sankcijų už nepranešimą apie vykdomą laikinąjį įdarbinimą nustatymas, nes būtent apie tai nepranešusios įmonės išvengia kontrolės. Tokią praktiką patvirtina ir Europos valstybių patirtis: Nyderlanduose - jos turi registruoti savo veiklą, Suomijoje
Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomi suvaržymai, susiję su licencijavimu, prieštarautų siekiui didinti darbo rinkos funkcionavimo efektyvumą ir mažinti nelegalaus darbo mastą. Kaip rodo praktika, tokie suvaržymai sąlygotų, kad laikino įdarbinimo įmonės tiesiog viešai nedeklaruotų, kad jų veikla laikinas įdarbinimas, paslėpdami šiuos santykius po paslaugų teikimo ir rangos santykiais. Labai svarbu paminėti ir bendrą valstybės politiką mažinti nereikalingus suvaržymus verslui, o licencijavimas būtent tai ir paneigtų. Tai prisidėtų prie biurokratizmo didinimo ir papildomų kaštų valstybei. Tai pagrindžia žemas laikino įdarbinimo mastas - tik apie 0,25 % nuo visų dirbančiųjų Lietuvoje, palyginus su 1,6% Europos Bendrijos vidurkiu arba 4% (tai yra, 16 kartų daugiau) Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje laikino įdarbinimo sektoriaus augimas labai nedidelis. Be to, laikinuoju įdarbinimu naudojasi Lietuvoje investuojančios užsienio kapitalo ir stambaus verslo įmonės, kurios laikosi įstatymų ir moka mokesčius, veikia skaidriai, latentiškumo nėra.
Jei einame tokia linkme, tai reiktų ne licencijuoti laikinąjį įdarbinimą, o grąžinti licencijavimo tarpininkaujant įdarbinant darbuotojus darbui užsienio valstybėse tvarką, kas buvo panaikinta, nes būtent iš darbuotojų, dirbančių užsienyje, kai jie darbinasi tiesiogiai pas užsienio darbdavį, sulaukiama skundų ir pretenzijų. Atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad licencijavimas niekaip nėra susijęs su poreikiu užtikrinti, kad darbo rinka veiktų tinkamai ir kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimams. Įvertinti Gediminas Gemskis;
G-2017-2613; 2017-03-0172 Įteisinti laikino įdarbinimo įmonių licencijavimą. Pritarti Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1 Argumentai: argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 6.3 punkte
„daugelyje Europos Sąjungos valstybių laikinojo įdarbinimo veikla yra
licencijuojama (pavyzdžiui, Švedijoje laikinojo įdarbinimo įmonės turi būti autorizuotos, Suomijoje jos privalo pranešti darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojančiai valstybės įstaigai apie savo veiklą, Nyderlanduose – jos turi registruoti savo veiklą). Atsižvelgiant į tokią užsienio šalių praktiką, manytina, kad laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas ir su tuo susijusi efektyvesnė tokias paslaugas teikiančių įmonių valstybinė priežiūra leistų ženkliai sumažinti šių įmonių veiklos specifikos nulemtas rizikas darbuotojų, dirbančių pagal laikinojo darbo sutartis, socialiniam ir finansiniam saugumui.“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752 ir projekte XIIP-4725.. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau –laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. ” Pritarti Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093; 2017-04-2473 Argumentai: argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 6.3. punkte „ Valstybinės darbo inspekcijos atlikti tyrimai rodo, kad laikinojo įdarbinimo įmonėse įdarbinti darbuotojai paprastai siunčiami dirbti į tų ekonominių veiklos sričių įmones, kuriose yra padidinta rizika dėl galimo piktnaudžiavimo viršvalandiniais darbais, darbais ne darbo grafike nustatytu laiku, netinkamo apmokėjimo už darbą naktį, švenčių dienomis ir pan. <...> Įvertinus tai, kad laikinojo įdarbinimo sektoriuje dažni darbo laiko apskaitos pažeidimai, būtina taip pat numatyti, kad laikinojo darbo sutartyje turi būti aiškiai susitariama ir nustatoma laikino darbuotojo darbo laiko režimo ir darbo laiko normos.
“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos
Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752.
XIIP-4752. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Be šiame kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikinojo darbo sutartyje turi būti susitarta dėl:
1) laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo formos ir tvarkos, nepažeidžiant šio kodekso 74 straipsnio reikalavimų;
2) laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui formos ir tvarkos;
3) darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos;
4) darbo laiko režimo ir darbo laiko normos. Pritarti Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
2 Argumentai: argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 6.3 punkte „darbas per laikinojo įdarbinimo įmones skiriasi nuo įprastinio pobūdžio darbo tuo, jog darbo santykiuose dalyvauja ir trečioji šalis – laikinojo įdarbinimo įmonė. Šių santykių specifiką atspindi tai, kad asmenis, dirbančius per laikinojo įdarbinimo įmones, įdarbina ir jiems darbo užmokestį moka laikinojo įdarbinimo įmonė (prisiimanti darbdavio funkcijas), o darbuotojo darbui vadovauja darbo naudotojas. Atsižvelgiant į tai, jog su darbuotoju atsiskaito ne darbo naudotojas, bet laikinojo įdarbinimo įmonė, neužtikrinus tinkamos laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklos priežiūros ir su tuo susijusio jų finansinio stabilumo, iškyla didelė darbuotojų teisių pažeidimų rizika. Būtinybę imtis papildomų priemonių darbuotojų, dirbančių pagal laikinojo darbo sutartis, apsaugai užtikrinti rodo ir Valstybinės darbo inspekcijos šioje srityje nustatomi pažeidimai.“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu. Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, ir kitų pareigų įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai. Vykdant šią pareigą laikinojo darbo naudotojas turi pateikti informaciją laikinojo įdarbinimo įmonei apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį .” Iš dalies pritarti. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093; 2017-04-2476 Argumentai: argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 6.3 punkte „Būtinybę imtis papildomų priemonių darbuotojų, dirbančių pagal laikinojo darbo sutartis, apsaugai užtikrinti rodo ir Valstybinės darbo inspekcijos šioje srityje nustatomi pažeidimai.
Pavyzdžiui, darbuotojams negarantuojama minimali mėnesinė alga už ilgesnį kaip už penkių iš eilės einančių darbo dienų laikotarpį tarp siuntimų dirbti, taip pat neužtikrinama, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už darbo užmokestį, kuris būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje.“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4725. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per paskutinius tris mėnesius . Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“. Iš dalies pritarti. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
4 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Laikinojo darbo naudotojas kartą per metus teikia savo įmonės, įstaigos, organizacijos profesinei sąjungai, kai jos nėra - darbo tarybai informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 79 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
3 Argumentai: siekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. S iekiama sudaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, prašymą laikinai, iki vaikui (įvaikiui) sukaks septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi .
Darbdavys taip pat privalo, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vyresnį nei septynerių metų įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), prašymą laikinai, iki pasibaigs treji metai nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi. Tok s ie darbuotoj as ai turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi darbo sutartį j am iems galiojusią kitos rūšies darbo sutartį, raštu įspėję s darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12933 Argumentai: siekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. S iekiama sudaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, prašymą laikinai, iki vaikui (įvaikiui) sukaks septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi . Darbdavys taip pat privalo, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vyresnį nei septynerių metų įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), prašymą laikinai, iki pasibaigs treji metai nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi. Tok s ie darbuotoj as ai turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi darbo sutartį j am iems galiojusią kitos rūšies darbo sutartį, raštu įspėję s darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12951 Argumentai: siekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų.
Siekiama sudaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi darbo sutartis lieka galioti vieną mėnesį, iki darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas jam pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio kodekso 93 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei vieneri metai , kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1 Argumentai: siekiama s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Siekiama sudaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi darbo sutartis lieka galioti vieną mėnesį, iki darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju.
Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas jam pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio kodekso 93 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei vieneri metai , kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12107 7N Argumentai:
DK 117 straipsnyje nelieka šiuo metu galiojančios DK redakcijos 154 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos, pagal kurią „Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu “.
Analogiškai DK 119 straipsnyje nelieka apribojimų pavedant atlikti viršvalandinius darbus, nors šiuo metu galiojančios DK redakcijos 150 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog „Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu . Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada“. Naujos redakcijos DK 107 straipsnyje nėra šiuo metu galiojančio DK
pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę tik jų sutikimu “. Pasiūlymas: Manytina, jog būtina įtvirtinti šią socialiai pažeidžiamų darbuotojų grupių garantiją nesutikti dirbti nakties metu, vykti į tarnybinę komandiruotę ir atlikti viršvalandinius darbus, atitinkamai papildant DK 107 straipsnį nauja 7 dalimi, 117 straipsnį nauja 5 dalimi, 119 straipsnį nauja 5 dalimi ir jas išdėstyti taip:
1) Papildyti Darbo kodekso 107 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų arba vyresnį įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai, o taip pat darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti siunčiami į komandiruotę tik jų sutikimu.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
107 Argumentai: DK 117 straipsnyje nelieka šiuo metu galiojančios DK redakcijos 154 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos, pagal kurią „Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu “.
Analogiškai DK 119 straipsnyje nelieka apribojimų pavedant atlikti viršvalandinius darbus, nors šiuo metu galiojančios DK redakcijos 150 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog „Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu . Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada“. Naujos redakcijos DK 107 straipsnyje nėra šiuo metu galiojančio DK
pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę tik jų sutikimu “. Pasiūlymas: Manytina, jog būtina įtvirtinti šią socialiai pažeidžiamų darbuotojų grupių garantiją nesutikti dirbti nakties metu, vykti į tarnybinę komandiruotę ir atlikti viršvalandinius darbus, atitinkamai papildant DK 107 straipsnį nauja 7 dalimi, 117 straipsnį nauja 5 dalimi, 119 straipsnį nauja 5 dalimi ir jas išdėstyti taip:
1) Papildyti Darbo kodekso 107 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų arba vyresnį įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai, o taip pat darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti siunčiami į komandiruotę tik jų sutikimu.“
2) Papildyti Darbo kodekso 117 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai , taip pat darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.“
2) Papildyti Darbo kodekso 119 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai taip pat darbuotojai vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu, įskaitant išimtinius atvejus.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
1124 Argumentai: Argumentai pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. liepos 5 d. dekreto Nr.
1K-705dėl darbo kodekso (toliau – Prezidento dekretas ) 1 str. 7.2 punkte: „7.2. Antra, asmenims, kurių pagal Kodekso 112 straipsnio 4 dalį darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, taip pat darbuotojams pagal Kodekso 177 straipsnio 4 dalį dirbantiems naktį, dėl tokio darbo daromos didesnės žalos darbuotojo sveikatai jokiais objektyviais argumentais nepateisinamas šiuo metu tokiems darbuotojams galiojančių garantijų sumažinimas, todėl už sutrumpintą darbo laiką jiems turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko
normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. ”
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23112 Siūloma papildyti Kodekso 112 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5.
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus“ Pritarti Ši nuostata jau yra priimtame Darbo kodekse. Muitinės
būti įvedama vienam, keliems arba visiems darbuotojams be jokių sąlygų darbo pobūdžiui. Vienintelis reikalavimas visiems darbo laiko režimams, taip pat ir suminei apskaitai, kuri iš esmės apsunkina darbuotojo teisinę padėtį, įvesti yra susitarimas darbo sutartyje. Manytina, jog toks reguliavimas ydingas, kadangi sudaro prielaidas suminę darbo laiko apskaitą įvesti nesant realios nuolatinio pobūdžio būtinybės, o siekiant taupyti lėšas ir lanksčiau organizuoti darbą, prireikus lengviau pasitelkti darbuotojus poilsio dienomis, už tai papildomai neapmokant. Pasiūlymas: nustatyti sąlygas/darbų pobūdį (pvz. nepertraukiamu režimu, pamainomis dirbantiems), kada gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Šiuo metu galiojančiame DK numatyta, kad suminė apskaita įvedama atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, taip pat kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais. Tikslinga palikti nuostatą dėl suminės darbo laiko apskaitos sąlygų nustatymo kolektyvinėje sutartyje, atitinkamai pakoreguojant naują darbo kodeksą (2017-07-01 redakcija)
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23114 Kodekso 114 str. 5 p. reglamentuoja maksimalųjį darbo laiką dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą vidutiniškai 48 valandos per apskaitinį laikotarpį. Siūloma išbraukti žodį
„vidutiniškai“. Tokia formuluotė leidžia priversti darbuotoją tam tikrą
savaitę dirbti 72 valandas ir nemokėti jam viršvalandžių. Reikalaujama palikti trišalėje taryboje bei socialinių reikalų ir darbo komitete suderintą formuluotę ir Kodekso 114 str.
5 p. išdėstyti taip: „5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą , įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos , skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. “ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1955;
114
Trišalė taryba 2017 01 31 svarstė klausimą dėl suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimo (114 str. „Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai" 5 p.) ir nusprendė, kad maksimalus darbo laikas per kiekvieną 7 d. laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Manome, kad toks reglamentavimas yra netinkamas pirmiausia dėl to, kad sukuria dviprasmišką, neaiškų reguliavimą. Žvelgiant į Darbo kodekso keitimo procesą, verta atkreipti dėmesį, kad pirmiausia šis 114 str. 5 punktas buvo įvestas specialiai suminei darbo apskaitai. Todėl dabar, išbraukus punkto dalį, kuri sako, kad nuostata taikoma suminei darbo laiko apskaitai, tampa nebeaišku, kokiais apskritai atvejais jis taikomas - ar kai apskaita yra suminė, ar įprastai darbo laiko apskaitai, ar visai atvejais? Šis pasiūlymas kelia ir kitą neaiškumą dėl 48 valandų neviršijimo. Kadangi Šis pasiūlymas įpareigotų išlaikyti maksimalų 48 valandų darbo laiką per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį, kyla loginis neapibrėžtumas: neaišku, ar 48 valandos turi būti išlaikomos/ neviršijamos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, ar vidutiniškai skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad jeigu būtų išbraukta nuostata, numatanti, kad į maksimalų darbo laiką neįskaitomas susitarimas dėl papildomo darbo, tuomet maksimalus 48 valandų darbo laikas būtų taikomas visiems darbuotojo darbams apskritai, nepriklausomai nuo to, kiek jis dirba darbų. Taigi pasiūlyta formuluotė sukuria per ne lyg neaiškų reguliavimą. Manome, kad svarstant Darbo kodeksą dviprasmybių vengimas turėtų būti vienas iš svarbiausių kriterijų, todėl siūlome taikyti tokią šiuo metu Darbo kodekse esančią formuluotę, kuri leistų įtvirtinti tikslų ir aiškų reguliavimą:
„5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko
apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį." Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2016-8936; 2016-10-07114 Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 114 str. 5 p. numatyta, jog maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Projekto 6 str. iš esmės keičiama Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 114 str.
XII-2603 114 str. 5 p. normos struktūra ir paskirtis, numatant didesnę darbo laiko normą per 7 dienų laikotarpį taikant suminę darbo laiko apskaitą, t.y. 48 val. Norime atkreipti dėmesį, kad panaši nuostata savo reikšme ir darbo laiko norma buvo numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (
administracinėje byloje Nr. A-575-2063-08 ) tokią darbo laiko trukmę yra išaiškinęs, kaip normą, pagal kurią apskaičiuojama bendra darbo laiko trukmė „ Vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 29 straipsnio („Pareigūnų darbo laikas“) 1 dalyje yra nustatyta, kad „pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą
kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.“.
Tad buvo susidariusi situacija, kuria vadovaujantis pareigūnams, priešingai nei galiojusiame Darbo kodekse, maksimalaus darbo laiko norma buvo numatyta ilgesnė ir siekė 48 val. per savaitę ir dėlto, taikant suminę darbo laiko apskaitą, tokiems asmenims bendra suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma buvo didesnė. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau, manome, jog keičiant teisės normos paskirtį (nustatant maksimalią savaitės darbo laiko trukmę), būtina Projekto 6 str. pateiktą pasiūlymą patikslinti ir nustatant, jog ši maksimali darbo laiko norma per 7 dienų laikotarpį nebūtų taikoma apskaičiuojant bendrą apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-1311411 Siūlome pakeisti DK 114 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Jeigu šio kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali
pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos;“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai. Muitinės
vidutinę savaitės darbo laiko trukmę. Kadangi suminės darbo laiko apskaitos ypatumai reglamentuojami šio straipsnio 1 d. 5 p., vadinasi, DK 114 str. 1 d. 1 p. numato bendrąją taisyklę.
Tačiau pastebėtina, jog nė vienas kitas darbo laiko apskaitos režimas nesudaro pagrindo taikyti darbo laiko išlyginimą ir skaičiuoti vidutinę atitinkamo laikotarpio darbo laiko trukmę. Dėl to manytina, jog ši formuluotė yra netiksli ir turėtų būti koreguojama, kad įtvirtintų maksimalią savaitės (o ne vidutinę) darbo laiko trukmę. Be to Siūloma DK 114 str.1 d. 1 p. ištaisyti techninę klaidą ir vietoje „papildomo darbo laiko“ įrašyti „papildomo darbo“, kadangi šioje nuostatoje kalbama apie susitarimą dėl papildomo darbo (analogiškai kaip ir 2 p. – jame formuluotė teisinga), o tokios sąvokos kaip „papildomas darbo laikas“ DK nereglamentuoja ir jos palikimas suponuotų neaiškumą ir apsunkintų DK taikymą praktikoje. Pasiūlymas:
Pakeisti 114 str. 1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko , per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos; Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-1311415 Siūlome pakeisti ir papildyti DK 114 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Darbo diena (pamaina) negali būti ilgesnė nei 24 val. Jeigu pavedama atlikti viršvalandinius darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 26 val. Bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma neturi viršyti keturiasdešimt valandų per savaitę dirbantiems darbuotojams nustatytos darbo laiko trukmės .“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai.
Muitinės
redakcija) suminės darbo laiko apskaitos atveju numatomas maksimalus darbo laikas per septynių dienų laikotarpį, tačiau nelieka šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje įtvirtintos nuostatos apie bendrą viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Naujos redakcijos DK 115 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad papildomai su darbuotoju turi būti atsiskaitoma, kai „ apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma“. Tačiau nėra aišku, kokia yra bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą. Pasiūlymas:
Papildyti 114 str. 1 d. 5 p., įtraukiant nuostatą, kad bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma atitinka DK 112 str. 3 d. numatytą normą (keturiasdešimt valandų per savaitę). Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 114 straipsnio redakcijai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas; 2017-05-091151 Įstatymo projekto 17 str. keičiamoje DK 115 str. 1 d. nurodoma, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę . Pagal DK 165 str. 2 d. ir 3 d. darbuotojų atstovais laikoma profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Profesinės sąjungos kolektyviai atstovauja savo nariams, darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis – visiems darbuotojams. Be to, darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turės savo atstovą darbo taryboje (24 str. keičiamas DK 171 str.).
Tad reikalavimas suminės apskaitos įvedimą derinti ir su darbo taryba, ir su profesine sąjunga, yra nereikalingas proceso apsunkinimas, didinantis administracinę naštą. Taip pat šiuo pakeitimu profesinėms sąjungoms suteikiamos precedento neturinčios galios – įtvirtinama darbdavio pareiga ne tik konsultuotis su profesine sąjunga, bet ir atsižvelgti į jos nuomonę. Joks kitas DK straipsnis nesuteikia profesinėms sąjungoms tokių teisių; netgi darbo taryboms (visų, o ne dalies darbuotojų atstovams) panaši „ suderinimo “ teisė numatoma tik dėl atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų, bet ne dėl paties sprendimo mažinti darbuotojų skaičių (DK 57 str.) ir dėl darbo grafikų derinimo tvarkos (DK 115 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad kituose Įstatymo projektais keičiamuose DK straipsniuose (pvz., 23, 40, 52, 63, 71, 79 str. pakeitimai) kalbama tik apie darbo tarybą arba jos nesant
laiko apskaitos įvedimo principo, kaip dabar galiojančio DK 149 str. 1 d. (t. y. paliekama būtinumo sąlyga ir prievolė atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę), visgi numatoma nauja imperatyvi prievolė darbdaviams – informavimo ir konsultavimo procedūra su darbo taryba. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame DK jau ir taip yra nuostatos, kurios detaliai nurodo darbdavio pareigas vykdant informavimo ir konsultavimo procedūrą (203-206 str.). Taigi, Įstatymo projekte numatytais pakeitimais ne tik iš esmės grįžtama prie dabar galiojančio DK nuostatų, bet ir įvedami dar griežtesni reikalavimai toliau mažinantys darbo santykių lankstumą. Profesinei sąjungai, kuri yra tik dalies darbuotojų atstovas, suteikiama sprendimo teisė. Siūlome palikti tas pačias suminės darbo laiko apskaitos įvedimo sąlygas, kurios buvo numatytos 2016 m. priimtame DK.
Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-231152 Siūloma atsisakyti Kodekso 115 str. 2 d. darbdaviui suteiktos galimybės vienašališkai keisti darbuotojų darbo grafikus ir Kodekso 115 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne
vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1152 Argumentai: pateikti Prezidento dekreto 1 str. 7.1 punkte: „Kodekso 115 straipsnio 2 dalis numato darbdaviui galimybę keisti darbuotojo darbą grafiką įspėjus jį vos prieš dvi jo darbo dienas. Darbdaviui piktnaudžiaujant tokia galimybe, dažnas darbo grafiko keitimas gali turėti neigiamos įtakos darbuotojo socialiniam ir finansiniam saugumui, nes tokia nuostata ne tik neleidžia darbuotojui planuoti savo laisvo laiko, bet leidžia darbdaviui išvengti dvigubo apmokėjimo darbuotojui už darbą poilsio dieną. Atsižvelgiant į tai, kad darbas poilsio dieną, jeigu darbuotojas su tuo sutinka, yra atlyginamas dvigubai pagal Kodekso 144 straipsnio 1 dalį, siūloma atsisakyti Kodekso 115 straipsnio 2 dalis nuostatos, jog darbo grafikas gali būti keičiamas įspėjus darbuotoją vos prieš dvi darbo dienas ir visais atvejais darbuotojui sutikus, už jo darbą poilsio dieną mokėti dvigubai.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „2.
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia profesine sąjunga, kai jos nėra - darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojo sutikimu jis gali būti kviečiamas dirbti ne darbo (pamainos) grafike nurodytą dieną, už tai apmokant jam kaip už poilsio dieną. ” Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1152 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
„2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip
prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia profesine sąjunga, kai jos nėra - darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.” Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2016-8936; 2016-10-07115 Projekto 7 str., priešingai nei numatyta Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603
darbo (pamainų) keitimo terminų. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 115 str. 2 d. numatyta, jog darbo (pamainų) grafikai gali būti keičiami darbuotoją įspėjus prieš dvi jo darbo dienas. Taigi Projektu iš esmės siekiama atsisakyti galimybės keisti patvirtintus ir jau įsigaliojusius darbo (pamainų) grafikus, net jei toks keitimas yra sąlygotas nuo darbdavio nepriklausančių priežasčių. Pažymėtina, kad darbo (pamainų) keitimo klausimas kėlė (ir panašu, kad kels) nemažai klausimų ir neaiškumų dėl darbo šalių valios derinimo. Dėl to, norime atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kurie , Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo nuomone, yra svarbūs sprendžiant galimybė keisti grafikus. Pažymėtina, kad darbo (pamainų) grafikai tai darbo laiko (valandų) numatymas ateičiai, t.y. kaip ir kuriomis dienomis, valandomis, darbuotojas privalo būti darbdavio žinioje ir vykdyti jam pavestas darbines funkcijas. Laisvas nuo darbo laikas – poilsio laikas – tai laikas skirtas darbuotojui atgauti jėgas nuo darbo, vykdyti šeiminius įsipareigojimus, ilsėtis ir atlikti kitus, asmeninius reikalus. Tokiu būdu darbo (pamainų) grafikų nekintamumas ir pastovumas yra labai svarbus darbo ir poilsio laiko išsidėstymo grafike numatytu laikotarpiu aspektu.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 28 str., darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų. Analogiška pareiga yra numatyta ir Tarptautinės darbo organizacijos 1981 m. birželio 23 d. konvencijoje „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“. Akivaizdu, kad darbo (pamainų) grafiko nekintamumas įneša daug stabilumo ir planavimo į darbuotojo gyvenimą, dėl to laikytinas teigiamu darbuotojui aspektu. Taip pat pastebėtina, kad tvirtinant ilgesnio laikotarpio darbo (pamainų) grafikus, pvz. 1 mėn., darbo laiko keitimas gali būti būtinas esant nuo darbdavio nepriklausančioms sąlygoms (keičiant grafiką ir apmokant kaip už darbą poilsio dieną) arba tais atvejais, kai darbuotojai pageidautų apsikeisti darbo laiku grafike. Vis dėlto, vienu ar kitu atveju, būtina išlaikyti abiejų šalių pusiausvyrą ir svarstant Projekto 7 str. atkreipti dėmesį į galimas rizikas. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. Muitinės
kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t.y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis.
Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų arba vyresnį įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas) , jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-121153 Argumentai:
S udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis.
Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų arba vyresnį įvaikintą vaiką (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas) , jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131156 Siūloma pakeisti ir papildyti DK 115 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu darbuotojas viršija darbo dienos (pamainos) ar savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko trukmę arba ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. “ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
115 Argumentai: Pagal naujos redakcijos DK (2017-07-01), dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandiniais darbais, už kuriuos turi būti papildomai atsiskaitoma, laikomas tik toks darbo laikas, kuris viršija bendrą viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą.
Tačiau suminės darbo laiko apskaitos taikymas yra susijęs su daugiau nukrypimų nuo įprastų darbo sąlygų, kurie taip pat turėtų būti kompensuojami. Pirma, suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams kiekvieną savaitę gali būti pavedama dirbti ilgiau nei DK 112 str. 3 d. numatyta keturiasdešimties valandų per savaitę darbo laiko norma. Be to, suminės darbo laiko apskaitos režimas leidžia nukrypti ir nuo naujos redakcijos DK 114 str. 1 d. 1 p. numatytos maksimalios vidutinės savaitės darbo laiko trukmės, įskaitant viršvalandžius (48 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį). DK 114 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad, taikant suminę darbo laiko apskaitą, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Tai reiškia, kad per konkrečią savaitę (7 dienų laikotarpį) darbuotojui gali būti pavedama dirbti ilgiau nei 48 val., t. y. viršijant ne tik įprastą darbo laiko normą (DK 114 str. 1d. 1p.), bet ir DK 114 str. 1 d. 1 p. numatytą maksimalią savaitės darbo laiko trukmę kartu su viršvalandžiais. Tačiau galimos situacijos, kai bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę nėra viršijama, todėl už šiuos ypatumus darbuotojams neatlyginama. Antra, naujos redakcijos DK nenumatyta darbo dienos (pamainos) trukmės apribojimų suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams. Vadinasi, jiems gali būti pavedama dirbti ilgiau nei DK 114 str. 1 d.
viršvalandiniais darbais laikomas ne tik toks faktiškai dirbtas laikas, kuris viršija darbo režimo nustatytą darbo dienos (pamainos) ir apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę, bet ir viršijantis savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko trukmę:
viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos), savaitės ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. UAB Vilniaus duona; G-2017-2845;
117 Dėl naujojo darbo kodekso projekto 117 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų Naujojo DK 117 str. 3 ir 4 dalys nustato, kad, „
naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį;
4Dirbančių naktį darbuotojų,
išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų. Šiuo metu, siekiant efektyviausio darbo organizavimo, 3/4 visų mūsų darbuotojų dirba pamainomis po 12 valandų per pamainą, slenkančiu grafiku. Dirbant tokiu režimu susidaro neišvengiami viršvalandžiai iki 180 val. valandų per metus. Vadovaujantis naujojo DK 117 str. 3 ir 4 d. nuostatomis, tokie viršvalandžiai būtų negalimi. Todėl tektų organizuoti 3 pamainas vietoj 2 ir turimų darbuotojų nebeužtektų. Apklausę darbuotojus sužinojome, kad jiems taipogi neramu dėl siūlomų darbo ir poilsio laiko apribojimų naujajame darbo kodekse. Vadovaujantis dabartinėmis naujojo DK 117 str.
3 ir 4 d. nuostatomis, darbuotojai, dirbantys pamainomis ir gaunantys valandinį atlygį, esant tokiam reglamentavimui, uždirbtų mažiau, nei kad uždirba dabar. Darbuotojų darbo grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad darbuotojai turėtų daugiau, bet trumpesnių darbo dienų ir automatiškai rečiau gautų kelias poilsio dienas, einančias iš eilės. Įmonė turėtų ne tik pertvarkyti visų darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio režimą, bet ir negalėtų pasinaudoti 3 mėnesių suminės apskaitos laikotarpio privalumais, kokie egzistuoja dabar. Esant gaminamos produkcijos poreikio svyravimui, mūsų darbuotojai negalėtų dirbti viršvalandžių, nors galimybė dirbti viršvalandžius yra numatyta ir naujajame darbo kodekse. Tai ženkliai išdidintų kintamuosius įmonės kaštus ir atitinkamai atsilieptų produktų savikainai. Todėl tektų didinti gaminamos produkcijos kainą. Taigi, toks darbo ir poilsio laiko reglamentavimas sukeltų ženklių sunkumų įmonei bei galimai sumažintų darbuotojų pajamas bei įsitraukimą. Mūsų verslas dėl tokio darbo ir poilsio režimo nelankstumo patirtų papildomų sąnaudų ir taip būtų ženkliai pablogintos mūsų verslo sąlygos Lietuvoje. Nepritarti Pritarta komiteto patobulintai 117 straipsnio 3 d. redakcijai: ,,3. Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio trijų mėnesių laikotarpį, jei aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, nesusitarta kitaip.
: pateikti Prezidento dekreto 1 str.
7.2 punkte: „dirbantiems naktį, dėl tokio darbo daromos didesnės žalos darbuotojo sveikatai jokiais objektyviais argumentais nepateisinamas šiuo metu tokiems darbuotojams galiojančių garantijų sumažinimas, todėl už sutrumpintą darbo laiką jiems turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali
viršyti aštuonių valandų septynių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį . Ši taisyklė netaikoma, kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį. Už sutrumpintą darbo laiką naktį mokama kaip už visą darbo laiką.” Nepritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131174 Siūlome pakeisti ir papildyti DK 117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso
fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), negali būti pavedama dirbti nakties laiku ilgiau nei aštuonias darbo valandas, skaičiuojant bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu. , kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų .“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 117 straipsnio redakcijai, patikslinus jo 3 dalį.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1174 Argumentai: pateikti Prezidento dekreto 1 str. 7.2 punkte (žr. aukščiau) Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių septynių darbo valandų. Už sutrumpintą darbo laiką naktį mokama kaip už visą darbo laiką. ” Pritarti iš dalies. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
117 Grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (kenksmingomis sąlygomis, naktimis, nepilnamečiams ir kt.), apmokėjimą kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 val., apmokant kaip už visą darbo laiką. Pritarti iš dalies. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12117 5N
2) Papildyti Darbo kodekso 117 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai , taip pat darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131184 Siūlome pakeisti ir papildyti DK 118 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Pasyviai budėti namuose negali būti skiriama dažniau nei vieną kartą per 7 dienų laikotarpį. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį . Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.
Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį kuris negali viršyti šešiasdešimt valandų per savaitę ir darbuotojo darbo laiko normos per apskaitinį laikotarpį . Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės . Pasyvus budėjimas kartu su darbo laiku negali viršyti maksimalios darbo dienos (pamainos) trukmės. Skiriant pasyviai budėti namie, turi būti užtikrinamas minimalus paros ir savaitės nepertraukiamas poilsio laikas, kuris skaičiuojamas nuo pasyvaus budėjimo namie pabaigos arba iki jo pradžios. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1184 Argumentai: Naujoje DK redakcijoje (2017-07-01) numatoma, kad pasyvus budėjimas namuose nelaikomas darbo laiku. Visgi toks buvimas pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus arba atvykti į darbovietę negali būti laikomas kokybišku bei pilnaverčiu poilsio laiku, kadangi sukelia darbuotojui tam tikrų apribojimų, dėl kurių jis negali tokio poilsio laiko naudoti savo nuožiūra, pvz. jis negali išvykti, turi nuolat būti pasiekiamas ryšio priemonėmis, negali planuoti dalyvavimo renginiuose ir pan., kadangi darbuotojo laisvalaikio veikla bet kuriuo metu gali būti nutraukta būtinybės vykdyti savo darbines funkcijas. Manytina, jog tokie nepatogumai ir apribojimai turi būti taikomi užtikrinant atitinkamas garantijas darbuotojams. Naujos redakcijos DK 118 str. 4 d. numatyta, kad pasyvusis budėjimas namuose negali trukti ilgiau kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį.
Manytina, jog tokie apribojimai yra nepakankami, kadangi sudaromos prielaidos darbuotoją skirti budėti namuose po 5-6 dienas kiekvieną savaitę, kas nesudarytų nepertraukiamos vienos savaitės trukmės. Pasiūlymas: numatyti aiškesnius pasyvaus budėjimo periodiškumo apribojimus, pvz. ne daugiau nei vieną kartą per savaitę. Numatyta, kad darbuotojas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namuose tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip 11 valandų iš eilės. Manytina, jog ši norma nepakankamai apsaugo darbuotojus ir neužtikrina jų teisės į netrikdomą poilsį, kadangi yra aktuali tik tiems darbuotojams, kurie dirba ne trumpesnėmis nei 11 val. trukmės pamainomis ir kuriems nesuteikiama pertrauka pailsėti bei pavalgyti. Pasiūlymas: aiškiau reglamentuoti atvejus, kada asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namuose (pvz., kai jis tą dieną dirbo ne mažiau nei 11 valandų, nereikalaujant, kad ši darbo laiko trukmė būtų nepertraukiama) ir numatyti maksimalią pasyviojo budėjimo namuose trukmę. Taip pat numatyta, kad pasyviai budint faktiškai dirbtas darbo laikas gali siekti iki 60 valandų per savaitę. Pasiūlymas: patikslinti šią nuostatą, pabrėžiant, jog neturi būti viršyta maksimali apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmė – vidutiniškai 48 val. per savaitę: „Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį kuris negali viršyti šešiasdešimt valandų per savaitę ir darbuotojo darbo laiko normos per apskaitinį laikotarpį
“. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23119 Kodekso 119 str. 3 d. reguliuoja darbuotojo viršvalandžių skaičius per apskaitinį laikotarpį.
LR Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad šis apskaitinis laikotarpis bus vienas mėnuo, tačiau priėmimo LR Seime metu šis terminas buvo išbrauktas ir paliktas neaiškumas koks apskaitinis laikotarpis turi būti taikomas. Jei bus taikomas suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis - trys mėnesiai - tokiu atveju atsiveria erdvė nemokėti darbuotojui už išdirbtus viršvalandžius. Siūloma grąžinti sutartą vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį ir Kodekso 119 str. 5 p. išdėstyti taip:
„3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti
dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Nepritarti. Komitetas nesiūlo keisti 119 straipsnio nuostatų dėl kurių nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1193 Argumentai: pateikti Prezidento dekreto 1 str. 8.1 punkte: „Kodekso 119 straipsnio 3 dalyje nenustatytas aiškus apskaitinis laikotarpis, remiantis kuriuo skaičiuojamas viršvalandinis darbuotojo darbas. Toks neapibrėžtumas sukuria prielaidas darbdaviams skaičiuojant viršvalandžius ir už juos atsiskaitant su darbuotoju taikyti darbuotojams mažiau palankų 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį, todėl būtina aiškiai nustatyti, jog skaičiuojant darbuotojų viršvalandžius, taikomas vieno mėnesio apskaitinis laikotarpis.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 119 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.” Nepritarti. Komitetas nesiūlo keisti 119 straipsnio nuostatų dėl kurių nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
119 Gražinti trišalėje taryboje pasiektą susitarimą, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų „vienas mėnuo“. Nepritarti. Komitetas nesiūlo keisti 119 straipsnio nuostatų dėl kurių nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1955;
1191
Trišalės tarybos posėdyje svarstant 119 str. „Viršvalandžiai" buvo siūloma nustatyti vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį viršvalandžių skaičiavimui. Manome, kad toks reglamentavimas būtų ydingas, nes sukeltų daug neaiškumo jos praktiniame įgyvendinime: Pirmiausia, pasiūlymas (115 str. 1 d.), kad visais atvejais vidutinė
skaičiuojant per 1 mėnesio apskaitinį laikotarpį, yra nesuderintas su sumine darbo laiko apskaita.
Jeigu punktas bus taikomas ir suminei apskaitai, atsiras kolizija su 114 str. 5 d., numatančia maksimalų 48 valandų darbo laikas per savaitę jį skaičiuojant pagal apskaitinį laikotarpį (kuris gali būti iki 3 mėnesių). Tuo pačiu 114 str. 5 d. norma taptų neveiksni, o suminė darbo laiko apskaita su 2-3 mėn. apskaitiniu laikotarpiu panaikinama. Senajame Darbo kodekse buvo numatyta, kad suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis yra iki 4 mėn., naujajame - iki 3 mėn., bet pagal siūlomą nuostatą visais atvejais bus privalu maksimalų darbo laiką sekti/skaičiuoti tik 1 mėnesio laikotarpiu. Taip pat pagal senąjį Darbo kodeksą ir naujojo Darbo kodekso 119 str. 1 d., viršvalandiniu darbu, esant suminei apskaitai, yra laikomas apskaitinio laikotarpio (iki 3 mėn.) bendros darbo laiko trukmės viršijimas. Atitinkamai, darbo laiko balansas suvedamas tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje ir tik tada galima konstatuoti buvus viršvalandžius. Jeigu skirsis suminės apskaitos laikotarpis ir viršvalandžių kontrolės laikotarpis, atsiras kolizija su naujo Darbo kodekso
ir kaip viršvalandžius apskaičiuoti bei už juos atsiskaityti. Atsižvelgiant į iškylančias problemas, siūlome palikti dabartinėje Darbo kodekso versijoje esantį punktą, papildant nuostata, tinkama suminės apskaitos specifikai:
„3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali
būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimų dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu.
Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį arba per apskaitinį laikotarpį, kai dirbama pagal suminę apskaitą. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės ." Nepritarti. Komitetas nesiūlo keisti 119 straipsnio nuostatų dėl kurių nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131191 Siūlome papildyti DK 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos), savaitės ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.“ Nepritarti. Komitetas nesiūlo keisti 119 straipsnio nuostatų dėl kurių nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12119 5N Papildyti Darbo kodekso 119 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai taip pat darbuotojai vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu, įskaitant išimtinius atvejus.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23120 Kodekso 120 str. leidžia darbdaviui neapskaityti visų darbuotojų darbo laiko. Siūloma Kodekso 120 str. 1 ir 2 d. išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų
, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, ir darbuotojų, dirbančių naktį, darbo laiko apskaitą. 2. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį;
5) darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko.” Pritarti iš dalies. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 120 straipsnio redakcijai.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1201 Argumentai: Būtina įtvirtinti darbdaviui imperatyvų reikalavimą tvarkyti visų darbuotojų darbo laiko apskaitą. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų
, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 120 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13121 2N Siūloma papildyti DK 121 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose, kuriose darbo sutartys nesudaromos, maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo laiko apskaitos taisyklės, taip pat atsiskaitymo už nustatytą darbo laiko normą viršijantį darbą bei darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso reikalavimų. Valstybės tarnautojų padėtis negali būti bloginama, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas. Darbo laiko ir poilsio laiko bei atsiskaitymo už atliktą darbą ypatumus šiose institucijose ir įstaigose nustato specialieji įstatymai ar kolektyvinės sutartys.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
12322 Argumentai: Atsižvelgiant į vidutinę dienos trukmę (8 val.) tikslingą pietų pertrauką numatyti po 4 val. darbo. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) ne vėliau kaip po penkių keturių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti.
Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę; “
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23124 Siūlo pakeisti Kodekso 124 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma,
atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki dešimt keturiolikos metų ar neįgalų vaiką;
3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.”
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12126 2, 3 Argumentai: Siūlytina grąžinti šiuo metu galiojančiame DK numatyta atostogų trukmę. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 126 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „
mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: darbuotojams iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. 3. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
126 2, 3 Argumentai: Siūlytina grąžinti šiuo metu galiojančiame DK numatyta atostogų trukmę. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 126 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „
mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: darbuotojams iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. 3. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1275 Argumentai: darbuotojas neturi prarasti teisės į kasmetines atostogas, jei jis ne dėl savo kaltės neturėjo galimybės jomis pasinaudoti ir tokia situacija turi būti aiškiai apibrėžta DK.
Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. , tačiau tik tuo atveju, kai darbdavys dėjo visas pastangas suteikti darbuotojui kasmetines atostogas, tačiau darbuotojas nepagrįstai atsisakė eiti kasmetinių atostogų. “ Nepritarti. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 127 straipsnio redakcijai. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-121284 Argumentai: s udaryti sąlygas tėvams, kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t. y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
metų arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai ;
vaiką iki aštuoniolikos metų;
darbo dienų;
metus. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės
kurie neseniai įvaikino vaiką galimybę daugiau laiko skirti pirmiesiems vaiko įsiliejimo į šeimą metams ir finansinę apsaugą tokiai šeimai, t.y. iš esmės traktuoti tokius tėvus, kaip ir tėvus, auginančius biologinius vaikus iki 3 metų. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
metų arba vyresnį įvaikintą vaiką ( išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas ), jei nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos praėjo mažiau nei treji metai ;
vaiką iki aštuoniolikos metų;
darbo dienų;
metus. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12133 Argumentai: šis pasiūlymas teiktas DK keitimo projekte Nr. XIIIP-290 Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-847 vaiko teisių apsaugos pakete. Tikslas - suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką, Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso 133 straipsnį nauja 2 dalimi, buvusią 133 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:
„2. Per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti
įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos.
Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos. „
ir 2 dalyje dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
133 Argumentai: šis pasiūlymas teiktas DK keitimo projekte Nr. XIIIP-290 Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-847 vaiko teisių apsaugos pakete. Tikslas - suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką, Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 133 straipsnį nauja 2 dalimi, buvusią 133 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:
„2. Per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti
įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos.
Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos. „
ir 2 dalyje dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka. “ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12134 Argumentai:
Analogiškas DK keitimo projektas Nr. XIIIP-290, teiktas Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-847 vaiko teisių apsaugos pakete, tikslu suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką. Šiuo pasiūlymų siūloma patobulinti teiktą projektą leidžiant vaiko priežiūros atostogas tėvams imti dalimis ir/arba naudotis ne visos trukmės atostogomis. Tai leistų priartinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, prie sąlygų auginti pagimdytą biologinį vaiką. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos p P agal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų, suteikiamos trijų mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti iki sueis dvidešimt keturi mėnesiai, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos . Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1342 Argumentai: Analogiškas DK keitimo projektas Nr. XIIIP-290, teiktas Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-847 vaiko teisių apsaugos pakete, tikslu suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką. Šiuo pasiūlymų siūloma patobulinti teiktą projektą leidžiant vaiko priežiūros atostogas tėvams imti dalimis ir/arba naudotis ne visos trukmės atostogomis.
Tai leistų priartinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, prie sąlygų auginti pagimdytą biologinį vaiką. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienosp P agal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų, suteikiamos trijų mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti iki sueis dvidešimt keturi mėnesiai, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos . Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.“ Atsižvelgti Įvertinant 2017 m. kovo 30 d. priimtas Darbo kodekso pataisas, ir siekiant suvienodinti tėvų, įtėvių ir globėjų darbo teises ir garantijas, komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompleksiškai įvertinti visas Darbo kodekso nuostatas ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamas įstatymo pataisas. Mindaugas K.;
135 Kreipiuosi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) taikymo/tikslinimo. Darbo kodekso 178 straipsnio 4 punkte numatyta tikslinės mokslo atostogos (jos yra konkrečiai įvardintos Darbo kodekso 181 str.).
Vadovaujantis Darbo kodekso 181 straipsnio 2 dalimi, darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti
Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete ir kt. ) yra privaloma atlikti praktiką. Šios problemos sprendimas
ir/ ar laboratoriniams darbams atlikti bei konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose ar praktikose sutartyse ".
Teisinis pagrindas tikslinti Darbo kodeksą . Atlikus Darbo kodekso 181 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimą būtų tinkamai užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio įgyvendinimas, nes "[...] Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus gebėjimus
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131374 Siūloma papildyti DK 137 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti
išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. Darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1374 Argumentai: DK 131 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad viena iš tikslinių atostogų rūšių yra nemokamos atostogos. Jos gali būti suteikiamos, inter alia , visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms atlikti (DK 137 straipsnio 4 dalis). Manome, jog veikla profesinėje sąjungoje laikytina tam tikra visuomeninių pareigų forma.
Tačiau veikla profesinės sąjungos valdymo organuose, ypač vienasmeniuose, dažniausiai trunka ilgesnį laiką ir reikalauja didesnių darbuotojo laiko ir energijos sąnaudų nei kitos visuomeninių pareigų formos. Dėl to suderinti šios funkcijos su pareigomis, atliekamomis pagal darbo sutartį, gali būti sudėtinga. Siekiant skatinti profesinių sąjungų veiklą ir sudaryti jiems tinkamas veiklos sąlygas bei garantijas, siūloma suteikti darbuotojams, kurie buvo išrinkti į darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos vienasmenį valdymo organą ir sudarė su profesine sąjunga darbo sutartį, teisę pasinaudoti nemokamomis atostogomis visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negalėtų būti ilgesnė nei profesinės sąjungos įstatuose numatyta vienos kadencijos (įgaliojimų) trukmė. Tokiu atveju, pasibaigus kadencijos (įgaliojimų) trukmei, darbuotojas turėtų teisę grįžti į tas pačias arba lygiavertes pareigas, o darbdavys turėtų pareigą grąžinti darbuotoją į buvusias pareigas pagal DK 131 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Papildyti DK 137 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. Darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės.“
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23138 Siūlo pakeisti Kodekso 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Darbuotojams iki 18 metų,
darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt septynių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt dviejų darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti , ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “ Pritarti iš dalies. Šis straipsnis jau yra pakeistas.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1381 Argumentai: Prezidento 2016-07-05 dekretas, siūlantis pailginti atostogų trukmę socialiai pažeidžiamiausiai darbuotojų grupei iki atitinkamai 27 ir 32 darbo dienų (šiuo metu 20 ir 30). Argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5.2 punkte: „socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms – darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, darbuotojams iki 18 metų, neįgaliesiems būtina nustatyti papildomas garantijas, leisiančias šioms darbuotojų grupėms jaustis socialiai ir finansiškai saugiai. Todėl siūloma nustatyti tris kartus ilgesnius įspėjimo dėl atleidimo terminus darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki
vaiką iki 18 metų, taip pat nustatyti ilgesnes kasmetines darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams“. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių septynių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt dviejų darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
138 Grąžinti nuostatą, kad už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Oksana Mažeikaitė;
138 A š esu mama, viena auginanti 5 metų dukrą ir man aktualu atostogų laikas. Ar bus padarytos korekcijos pagal seną darbo kodeksą (166 str. numatyta minimali atostogų trukmė - 35 kalendorinės dienos "<...>2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;"). Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
138 Ilgesnės kasmetinės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. Arba neįgalų vaiką iki 18 m., darbuotojams iki 18 m., neįgaliesiems (ne mažiau nei 27 darbo dienos). Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. UAB Vilniaus duona; G-2017-2845;
144 Dėl naujojo darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalies nuostatos Naujojo DK 144 str. 4 dalis nustato, kad, 4.
4 dalis nustato, kad,
darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Toks naktinio darbo ir viršvalandžių apmokėjimo apskaičiavimas šiuo metu būtų neįmanomas, nes naudojant turimas darbo laiko apskaitos sistemas negalėsime nustatyti, kada susidarė viršvalandžiai - dirbant dieną ar dirbant naktį. Taigi tektų papildomai ieškoti programinių alternatyvų, kad būtų galima paskaičiuoti darbo užmokestį pagal naujojo darbo kodekso reikalavimus. Tai pareikalautų papildomų laiko ir materialinių sąnaudų. Todėl prašytume atsižvelgti į mūsų argumentus ir nekeisti nusistovėjusios darbo laiko režimo taikymo tvarkos, reglamentuojamos dabar galiojančiame darbo kodekse. Nepritarti. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 144 straipsnio redakcijai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
144 Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą į įspėja tik prieš 2 dienas. Nepritarti. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 144 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1447 Argumentai: Darbo kodekso 144 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, taip pat viršvalandinį darbą, yra vienas iš pavyzdžių, kai liberalizuojant darbo rinką pažeidžiami silpnesniosios darbo santykių pusės interesai – nėra nustatytas minimalus apmokėjimo dydis už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų ar padidinamas darbo mastas, todėl darbdavys už tokį darbą galės mokėti tik simboliškai padidintą užmokestį ir nebus motyvuotas gerinti darbo sąlygas.
Siekiant motyvuoti darbdavius gerinti darbo sąlygas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui menkai apmokamu darbu nenormaliomis sąlygomis, būtina nustatyti minimalų apmokėjimo dydį už tokį darbą. (žr. Seimo nario Naglio Puteikio pasiūlymo naujo DK keitimo projektui Nr. XIIP-4752 argumentus). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis , palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“ Nepritarti. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 144 straipsnio redakcijai. Jungtinė komunalinio ūkio darbuotojų profesinė sąjunga; 2017-05-04144 Jungtinė komunalinio ūkio darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) siekia atkreipti dėmesį į šiuo metu svarstomą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 40, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 175, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas).
Projekto 21 straipsnio 2 dalį ketinama papildyti Darbo kodekso 144 str. 8 d. išdėstant sekančiai: „ Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio“. Profesinė sąjunga šiuo raštu nori atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojanti Darbo kodekso redakcija, kompensacijų dydžio nustatymui nukreipia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (Darbo kodekso 216 str.). Vyriausybės nutarimu taip pat aptariami kompensuojamų išmokų įskaitymo į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, papildomų atostogų suteikimo ir kiti klausimai. Profesinė sąjunga siūlo Projekte papildomai numatyti šių klausimų išsprendimą arba pateikti blanketinę normą į kitą poįstatyminį teisės aktą, reglamentuojančius šiuos klausimus, kad būtų aiškiai reglamentuota tvarka dėl kompensacijų įskaitymo į vidutinį darbo užmokestį, papildomų atostogų suteikimo galimybės ir kt. Manome, kad tai turi būti aiškiai nurodyta teisės aktuose, siekiant išvengti darbuotojų interesų apsaugos ir skirtingo šio klausimo darbdavių traktavimo. Iš dalies pritarti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas; 2017-05-09144 Įstatymo projektų daromais pakeitimais vėl grįžtama prie dabar galiojančio DK - kilnojamojo pobūdžio ir su kelionėmis ar važiavimais susijusio darbo kompensacijų (Įstatymo projekto 21 str. keičiamo DK 144 str.). Šio reguliavimo buvo atsisakyta nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame DK paliekant galimybę dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžių susitarti darbuotojui ir darbdaviui.
Taigi, DK pakeitimu imperatyviai numatomas kompensacijų mokėjimas ir jų dydis. Kilnojamasis darbo pobūdis apsunkina darbdavio ir darbuotojų teisinius santykius bei sudaro sąlygas mokestiniam piktnaudžiavimui bei fiktyvioms darbuotojų komandiravimo galimybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog praktikoje [2] taikant šias nuostatas darbdaviams neretai kyla sunkumų teisingai ir tinkamai įforminant darbuotojų išvykimą darbo funkcijoms atlikti į užsienį ar kitą Lietuvos miestą. Tokiais atvejais sudėtinga atskirti kilnojamojo pobūdžio darbo sąlygas nuo tarnybinėse komandiruotėse atliekamo darbo bei pasirinkti tinkamiausią variantą – darbuotojo darbo funkcijas labiausiai atitinkantį, teisės aktams neprieštaraujantį ir mokestine prasme palankiausią tiek darbuotojui, tiek ir darbdaviui. Darbo sutarties šalys geriausiai žino dėl kokio darbo atlikimo tariasi, todėl ir darbo apmokėjimo detales tikslinga palikti šalių susitarimui. Siūlome atsisakyti DK 144 str. pakeitimų. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 144 straipsnio redakcijai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23147 Kodekso 147 str. 2 d. numato, kad, d arbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti netesybų dydis – vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Siūlo pakeisti Kodekso 147 str. 2 d. ir išdėstyti taip:
„2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus
atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų .
Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų . “ Pritarti
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-121472 Argumentai: argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5.4 punkte „ darbo netekusio asmens finansinio saugumo neleidžia užtikrinti ir Kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui delsiant atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, tačiau jų dydis yra apribotas trimis darbuotojo vidutinio darbo užmokesčiais. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas yra tiek socialiai, tiek ekonomiškai silpnesnė darbo santykių šalis, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris skatintų darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais ir dirbtinai neribotų netesybų dydžio tais atvejais, kai darbdavys delsia atsiskaityti su atleistu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. “ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų .
Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų
argumentai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 5.4 punkte „darbo netekusio asmens finansinio saugumo neleidžia užtikrinti ir Kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui delsiant atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, tačiau jų dydis yra apribotas trimis darbuotojo vidutinio darbo užmokesčiais. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas yra tiek socialiai, tiek ekonomiškai silpnesnė darbo santykių šalis, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris skatintų darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais ir dirbtinai neribotų netesybų dydžio tais atvejais, kai darbdavys delsia atsiskaityti su atleistu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės.“ Analogiškas pasiūlymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seime registruotame DK keitimo projekte Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų .
Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš
sąlygas, skatinančias darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais – gražinti finansiškai neapribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės. Pritarti iš dalies
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12153 1, 2 Argumentai: DK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas, kuris dėl savo didelio neatsargumo padarė turtinės žalos darbdaviui, privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančios DK redakcijos 254 straipsnyje maksimali atlygintina turtinės žalos riba yra trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Be to, jis nėra diferencijuojama pagal kaltės formą. Manytina, jog darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribų padidinimas iki 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio yra nepagrįstas, ypač turint omenyje, kad jokie teisės aktai neapibrėžia didelio neatsargumo sąvokos turinio. Tai sudaro prielaidas šią kaltės formą laisvai interpretuoti ir lanksčiai taikyti, nepagrįstai inicijuojant teisminius procesus dėl darbuotojui didelės sumos (iki 6 VDU) išieškojimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlytina nedidinti šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje numatytų maksimalių atlygintinos turtinės žalos ribų.
Be to, siūloma sumažinti ir maksimalias darbuotojo atlygintinos žalos ribas, dėl kurių leidžiama susitarti kolektyvinėse sutartyse. Pasiūlymas: Pakeisti DK 135 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio . 2. Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
153 1, 2 Argumentai: DK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas, kuris dėl savo didelio neatsargumo padarė turtinės žalos darbdaviui, privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančios DK redakcijos 254 straipsnyje maksimali atlygintina turtinės žalos riba yra trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Be to, jis nėra diferencijuojama pagal kaltės formą. Manytina, jog darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribų padidinimas iki 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio yra nepagrįstas, ypač turint omenyje, kad jokie teisės aktai neapibrėžia didelio neatsargumo sąvokos turinio. Tai sudaro prielaidas šią kaltės formą laisvai interpretuoti ir lanksčiai taikyti, nepagrįstai inicijuojant teisminius procesus dėl darbuotojui didelės sumos (iki 6 VDU) išieškojimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlytina nedidinti šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje numatytų maksimalių atlygintinos turtinės žalos ribų.
Be to, siūloma sumažinti ir maksimalias darbuotojo atlygintinos žalos ribas, dėl kurių leidžiama susitarti kolektyvinėse sutartyse. Pasiūlymas: Pakeisti DK 135 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio . 2. Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.“
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23165 Kodekso 165 str. 3 d. nėra numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis. Tokia nuostata riboja žmogaus teisę į asociacijų laisvę ir draudžia visiems asmenims, sulaukusiems 16 metų, stoti į profesines sąjungas. Kodekso formuluotė grąžina iki 2013 m. galiojusią formuluotę. Siūloma Kodekso 165 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3. Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų
nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose.
Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“ Nepritarti. Dėl 165 straipsnio pakeitimo nebuvo sulygta Trišalėje taryboje. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1719;
165
atstovavimo įgyvendinimo LVK supranta, kad darbuotojų interesų atstovavimas yra svarbi ir būtina sėkmingai veikiančios įmonės ar organizacijos dalis. Mes siekiame kuo aiškesnio ir sklandžiai organizuoto darbuotojų atstovavimo mechanizmo sukūrimo Lietuvoje, todėl siūlome, kad
savo narius ir tik dėl jų sudarytų kolektyvines sutartis
atstovavimo galimybė - kolektyvinės sutartys galėtų būti išplėstos ir kitiems įmonėms darbuotojams, jeigu tokia galimybė būtų numatyta pačioje kolektyvinėje sutartyje ir jeigu dėl to balsuotų dauguma visos įmonės darbuotojų. Norėtume atkreipti dėmesį, kad kitu atveju, jei profesinės sąjungos visada atstovautų visus įmonės darbuotojus (nepriklausomai nuo to, ar jie yra nariai, ar ne) galėtų būti pažeisti įmonės darbuotojų interesai – darbuotojai nebūtinai norėtų būti atstovaujami profesinės sąjungos, kurios net nėra nariai. Tapimas profesinės sąjungos nariu būtų kaip pritarimo ženklas, kad darbuotojas sutinka, kad jį atstovautų konkreti profesinė sąjunga. Taip pat pažymime, kad kita kylanti grėsmė – neįgyvendinta reali darbuotojo teisė būti atstovautam: kadangi profesinės sąjungos steigimui užtenka 3 narių, didelėse įmonėse, pavyzdžiui, kur dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, nebebūtų steigiama darbo taryba, kurią renka visi darbuotojai balsavimu, o 3 nariai atstovautų tūkstantį, kurie net nėra nariais.
Esant tokiai situacijai profesinės sąjungos galėtų derėtis dėl geresnių sąlygų savo valdymo organų nariams, tačiau realiai neatstovaudamos kitų darbuotojų, kurių atstovėmis būtų paskelbtos formaliai. Nepritarti. Dėl 165 straipsnio pakeitimo nebuvo sulygta Trišalėje taryboje. Gediminas Gemskis; G-2017-2613;
1653 Grąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims. Nepritarti. Dėl 165 straipsnio pakeitimo nebuvo sulygta Trišalėje taryboje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1653 Argumentai: Būtina suteikti galimybę profesinėms sąjungoms atstovauti visiems darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims., t. y. ne tik savo nariams, kurie dirba pagal darbo sutartis ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme nustatytais pagrindais, bet ir, pavyzdžiui, asmenims, kurie yra galimai neteisėtai atleisti iš darbo ir savo atleidimo teisėtumą ginčija įstatymų nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais
kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams.
Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“ Nepritarti. Dėl 165 straipsnio pakeitimo nebuvo sulygta
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131662 Siūloma papildyti DK 166 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą. Už neteisėtą kišimąsi į profesinių sąjungų veiklą ar trukdymą jai įstatymų numatytais atvejais taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
1662 Argumentai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą trukdymą profesinių sąjungų veiklai, tačiau praktikoje susiduriama su keletu minėtos normos taikymo problemų. Pirma, mūsų žiniomis, ši nuostata niekada nebuvo pritaikyta. Antra, baudžiamoji atsakomybė yra ultimaratio priemonė, todėl už veikas, nepasiekiančias baudžiamojo nusižengimo pavojingumo, praktiškai netaikoma jokia atsakomybė. Dėl to siūloma numatyti administracinę atsakomybę už mažiau pavojingas profesinių sąjungų veiklai trukdančias veikas. Pasiūlymas:
Papildyti DK 166 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą. Už neteisėtą kišimąsi į profesinių sąjungų veiklą ar trukdymą jai įstatymų numatytais atvejais taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. “
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131681 Siūloma papildyti DK 168 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų
atstovaujamųjų ir valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis. Laikas, skirtas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų dalyvavimui darbdavio sudaromų komisijų ar darbo grupių veikloje, įtraukiamas į darbo laiką.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
168 1, 5 Argumentai: DK 168 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims siūloma skirti iki 60 darbo valandų per metus jų atstovavimo pareigoms vykdyti. Taip pat numatyta, kad darbdavio lygiu veikiančiose profesinėse sąjungose šia garantija galės pasinaudoti tik valdymo organų nariai. Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, tokia garantija suteikiama ne tik valdymo, bet taip pat ir atstovaujamųjų organų nariams.
Taigi, DK numatyta nuostatas siaurina esamos garantijos apimtį. Manytina, kad toks siaurinimas yra nepagrįstas ir varžo profesinių sąjungų veiklos laisvę, apribodamas galimybes kiekvienai profesinei sąjungai laisvai apsispręsti, kokio organo narius pasitelkti atstovavimo pareigai vykdyti. Dėl to siūloma šio apribojimo netaikyti ir į DK perkelti šiuo metu galiojančią nuostatą, suteikiančią vienodas galimybes tokia garantija pasinaudoti tiek valdymo, tiek atstovaujamųjų organų nariams. Laiką, kai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys dalyvauja darbdavio sudaromų darbo grupių ar komisijų veikloje siūloma įtraukti į darbo laiką, t. y. jo nepriskirti tam laikui, kuris pagal DK 168 straipsnio 1 dalį skiriamas darbuotojų atstovavimo funkcijai atlikti. DK 168 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis garantijomis gali pasinaudoti ribotas darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos narių skaičius. Mūsų nuomone, toks reguliavimas turėtų būti dispozityvus, suteikiantis galimybes atsižvelgti į skirtingų ekonominės veiklos sričių ypatumus ir specialiuosiuose įstatymuose nustatyti kitokias atstovavimo proporcijas arba jų apskritai netaikyti. Tai ypač reikšminga tais atvejais, kai darbdavio struktūra yra didelė ir sudėtinga, sudaryta iš daugelio visoje Lietuvos teritorijoje išsidėsčiusių padalinių. Taip yra kai kuriose valstybės tarnybos institucijose (pvz. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip darbdavys, turi 13 geografiškai nutolusių teritorinių padalinių, Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė turi 7 dideliu atstumu nutolusius struktūrinius padalinius).
Natūralu, kad tokiu atveju maksimalaus 11 atstovų skaičiaus gali nepakakti, taip pat dažniausiai nepakanka vieno atstovo viename padalinyje. Be to, praktikoje dažnos situacijos, kai profesinė sąjunga dėl vienų ar kitų priežasčių (pvz. atskirų valdymo organo narių kompetencijos skirtumų atskirose srityse) neturi galimybių atstovavimo funkcijoms pasitelkti tų pačių atstovų. Todėl toks reguliavimas apsunkintų profesinių sąjungų teisę laisvai veikti ir savo nuožiūra spręsti, koks valdymo organo narys konkrečiu atveju turėtų vykdyti atstovavimo funkcijas. Dėl to siūloma suteikti teisę šiuos klausimus reglamentuoti specialiais įstatymais ir/arba numatyti socialinių partnerių susitarimuose. Pasiūlymas:
Papildyti DK 168 str. 1 d. ir 5 d. ir jas išdėstyti taip:
„1. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų
atstovaujamųjų ir valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis. Laikas, skirtas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų dalyvavimui darbdavio sudaromų komisijų ar darbo grupių veikloje, įtraukiamas į darbo laiką. 5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir valdymo organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal šio kodekso 170 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių.
Įstatymai ir socialinių partnerių susitarimai gali nustatyti kitokią šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų garantijų apimtį ir tvarką.“
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23168 Kodekso 168 str. 3 d. nuo atleidimo gina tik profesinės sąjungos pirmininką. Tokia pati apsauga privalo būti nustatyta visiems renkamo organo nariams, kurie atstovauja darbuotojus ir prisiima papildomą riziką būti atleistiems. Siūloma pakeisti Kodekso 168 str. 3 d. paskutinį sakinį ir išdėstyti taip: „ Darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos vadovu ir darbuotojų patikėtiniu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.“ Pritarti. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1683 Argumentai: Apsauga nuo atleidimo galiotų visiems darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims. LR Seime registruotas analogiškas pasiūlymas, projektas Nr. XIIP-4752. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti.
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotojų patikėtiniu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Pritarti. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1719;
168
darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsaugos nuo diskriminacijos (kodekso 168 str. 3 dalis) LVK siekdama subalansuoto darbo santykių reguliavimo palaiko idėją, kad dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atleidimo iš darbo yra reikalingas Lietuvos Respublikos vyriausio valstybinio darbo inspektoriaus sutikimas. Siekiant užtikrinti balansą, kad būtų paisoma tiek darbdavio, tiek darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų interesų, yra nustatytas neutralaus asmens (t. y. valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo) sutikimas dėl atstovų atleidimo iš darbo, būtinųjų darbo sąlygų keitimo ir kitų nuostatų, laikotarpiu kuriam jie išrinkti. Manome, kad neutralaus asmens dalyvavimas procese leistų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Tikime, kad tai yra skaidriausias ir konstruktyviausias būdas, kadangi trečiasis asmuo galėtų be išankstinių nuostatų ir išskirtinai nepalaikydamas nei vienos pusės padėti spręsti situacijas, kai darbdavių ir darbuotojus atstovaujančių asmenų interesai nesutampa. Nepritarti. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-131685 Siūloma papildyti DK 168 str.
5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir valdymo organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal šio kodekso 170 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. Įstatymai ir socialinių partnerių susitarimai gali nustatyti kitokią šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų garantijų apimtį ir tvarką.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
168 Grąžinti protingą apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams (ne tik pirmininkui), realiai dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose. Darbuotojo teises gina profsąjungos, taip pat darbuotojas turi teisę ginti savo teises tiesiogiai. Darbdaviui draudžiama persekioti darbuotoją už jo profsąjunginę veiklą darbovietėje. Darbdavys darbuotojui gali skirti drausminę nuobaudą ir atleisti tik už darbo drausmės pažeidimus ir pareigų neatlikimą. Pritarti iš dalies. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
169 Argumentai: Privalomas reikalavimas dėl darbo tarybų steigimo ženkliai padidintų administracinę naštą įmonėms ir neprisidėtų prie efektyvesnio darbuotojų atstovavimo. Atsižvelgiant į tai, galimybė rinkti darbo tarybą įmonėje turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos, kurios efektyviau atstovauja darbuotojų interesus. Analogiškas pasiūlymas registruotas LR Seime, projekto Nr. XIIP-4752 Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva gali būti, o darbuotojų prašymu privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. 2.
kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 169 straipsnio redakcijai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23169 Kodekso reguliavimas atima profesinių sąjungų teisę dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose, ir perduoda ją darbo taryboms, nors per dvylika metų veiklos darbo tarybos nepasiteisino, nes pavieniai renkami darbuotojai objektyviai neturi reikiamos kvalifikacijos, išteklių ir patirties tinkamai atstovauti darbuotojus. Todėl darbuotojai neinicijuoja ir nerenka darbo tarybų, o Kodeksas niekaip negali priversti jas rinkti. Atsiranda didelė tikimybė, kad daugelyje Lietuvos įmonių ES direktyva dėl informavimo ir konsultavimo bus visai nevykdoma. Siekiant užtikrinti ES direktyvos įgyvendinimą ir suefektyvinti informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimą, s iūloma pakeisti Kodekso 169 str. 3 d. ir išdėstyti taip:
„3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga,
kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas“. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 169 straipsnio redakcijai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
169 Atsisakyti privalomų darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. Gražinti profesinėms sąjungoms informavimo ir konsultavimo teisę. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 169 straipsnio redakcijai. Gediminas Gemskis; G-2017-2613;
169 Darbovietės darbo taryboje turi būti 51 proc. darbuotojų atstovų.
Paaiškinimas: Manau, dažnai darbovietėse sukuriamos pseudo darbo tarybos, kurių nariai daro tai kas naudinga darbdaviui. Dėl darbuotojų atstovų darbo tarybose galėtų balsuoti darbuotojai rinkimų keliu, bei darbuotojai gali teikti kandidatų į darbo tarybas pasiūlymus. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 169 straipsnio redakcijai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas; 2017-05-09169
neproporcingai išplečiamos profesinių sąjungų galios bei ribojamos šalių susitarimų galimybės. Pagal naujo DK 169 str. 3 d., jei darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų , darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus. Įstatymo projekto 23 str. keičiamo DK 169 str. 3 d. pagrindu užtenka vienos trečiosios visų darbdavio darbuotojų , kad profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso jai priskirtas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinė sąjunga pagal DK ir taip turi išimtinių teisių (DK 165 str. 3 d.), ko neturi darbo taryba bei turės bent vieną savo atstovą darbo taryboje (DK 171 str. 5 d.). Be to, profesinės sąjungos vienija tik apie 10 proc. šalies darbuotojų, kurių didžioji dalis dirba viešajame sektoriuje. [3] Todėl darbo tarybų, kaip visų darbuotojų atstovo, įgaliojimų suteikimas profesinėms sąjungoms, kaip dalies darbuotojų atstovams, yra visiškai nepagrįstas. Siūlome atsisakyti DK 169 str. 3 d. pakeitimo paliekant sąlygą, jog profesinei sąjungai darbo tarybos įgaliojimai būtų suteikiami tik tada, jei darbovietėje yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų. Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai straipsnio redakcijai.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1703 Argumentai: Ne bet koks įgaliojimas išduotas įmonės, įstaigos ar organizacijos vardu turi riboti darbuotojo teise būti darbuotojų atstovu, o tik toks, kuris suteikia teisę veikti juridinio asmens (darbdavio) vardu kaip bendrovės vadovui, t. y. vykdyti visa juridinio asmens vadovui suteiktas funkcijas darbo teisės srityje, toks įgaliojimas savo esme yra prokūra, apibrėžta CK 2.176 str. „ Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu . “ Palikus neapibrėžtumą, jog darbuotojui turinčiam bet kokį darbdavio išduotą įgaliojimą (pvz. ir labai siauroje nieko bendro su įgaliojimais darbo teisės srityje neturinčiais įgaliojimais) draudžiama būti darbo tarybos nariu, sudaromos sąlygos ir darbdavių piktnaudžiavimui, kai vien tik išduoto įgaliojimo pagrindu darbuotojui apribojamos teisės būti išrinktu ar eiti darbo tarybos nario pareigas, kaip ir darbuotojų kolektyvo teisės tokį darbuotoją rinkti ar išlaikyti darbo tarybos nariu. Pasiūlymas: „
3Darbdavys ir pagal įstatymus,
įgaliojimus ar steigimo dokumentus ar prokūrą jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
171 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises ) Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 171 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos, išskyrus šio kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį .
Pirmajame posėdyje rinkimų komisija iš savo narių išsirenka pirmininką ir:
nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos;
nustato datą, iki kurios gali būti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutinį kandidatų sąrašą;
abėcėlės tvarka. Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko;
darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąrašą;
vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos ;
organizuoti ir vykdyti. “ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 171 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
175 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises).
DK 175 str. numatyti procedūriniai susitarimai (t. y. susitarimai nesusiję su darbuotojų darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini kolektyvinėje sutartyje ) sudaromi tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo atstovų, tačiau darbuotojų kolektyvo atstovais pakeitus DK 169 str. gali būti tiek darbo taryba tiek profesinė sąjunga, todėl tikslintinos DK 175 str. numatytos sąvokos. Svarstytina dėl šios nuostatos perkėlimo į DK II skyriaus I skirsnį. Pasiūlymas: „175 straipsnis. Darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarimas
darbo taryba darbuotojų atstovai gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos darbuotojų atstovų kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos darbuotojų atstovų ir darbdavio bendradarbiavimą. 2. Darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje. 3. Darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Kai susitarimą sudaro darbo taryba , J j o galiojimo trukmė negali būti ilgesnė negu vieni metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos. 4. Darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarimąbet kuri iš šalių gali nutraukti įspėjusi raštu kitą šalį bent prieš tris mėnesius.
Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai išrenkama nauja darbo taryba arba kai nepasibaigus darbo tarybos kadencijai nustatyta tvarka įmonėje yra įsteigiama ir pradeda veikti įmonės profesinė sąjunga ar įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai ir galioja darbdavio ir buvusios darbo tarybos sudarytas susitarimas.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1764 Argumentai: Būtina apibrėžti situacija, kai veikiant darbo tarybai įmonėje pradeda veikti profesinė sąjunga. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 176 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Jei nepasibaigus darbo tarybos kadencijai nustatyta tvarka įmonėje yra įsteigiama ir pradeda veikti įmonės profesinė sąjunga ar įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbo taryba netenka įgaliojimų po dviejų mėnesių nuo profesinės sąjungos veiklos pradžios (profesinės sąjungos įmonėje įsteigimo ar darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos perdavimo atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai), o darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimą toliau vykdo darbdavys ir profesinė sąjunga. Per tris mėnesius nuo profesinės sąjungos veiklos įmonėje pradžios darbo taryba perduoda profesinei sąjungai darbo tarybos turimus su darbuotojų kolektyvo atstovavimu susijusius dokumentus.” Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
179 5N Argumentai: Valstybė skatina tam tikrą gyventojų elgesį įvairias būdais, taip pat ir sumažindama mokestinę naštą atitinkamų išlaidų turinčioms gyventojų grupėms.
Pavyzdžiui, išlaidos draudimui, studijoms ir kt. yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str.). Manome, jog profesinėms sąjungoms sumokamas nario mokestis taip pat neturėtų būti apmokestinamas. Profesinių sąjungų surenkama nario mokesčio suma valstybės mastu nėra itin didelė, tačiau ji gali būti gana didelė individualiam darbuotojui jo pajamų kontekste. Dėl to valstybės parama, skatinimas ir palaikymas asmenų jungimosi į jų teises ir teisėtus interesus atstovaujančias organizacijas yra itin svarbus ir reikšmingas. Tačiau tam būtinos atitinkamos prielaidos (ištakos) aukštesnės teisinės galios teisės aktuose. Dėl to siūloma DK
narystės profesinėse sąjungose skatinimu ir atitinkamų lengvatų nario mokestį mokantiems profesinių sąjungų nariams taikymu. Ši nuostata galėtų būti įgyvendinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant, kad profesinės sąjungos nario profesinei sąjungai sumokėtas nario mokestis priskiriamas prie išlaidų, kurios atimamos iš apmokestinamų pajamų (21 str. 1 d.). Pasiūlymas:
Papildyti DK 179 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybė skatina narystę profesinėje sąjungose. Įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka profesinių sąjungų nariams taikomos lengvatos, susijusios su profesinės sąjungos nario mokesčiu.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 179 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13179 5N Siūloma papildyti DK 179 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybė skatina narystę profesinėje sąjungose.
Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka profesinių sąjungų nariams taikomos lengvatos, susijusios su profesinės sąjungos nario mokesčiu.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 179 straipsnio redakcijai. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, 2017-05-05185 Manome, kad siūloma Darbo Kodekso (DK straipsnių pakeitimo įstatymo 27 str.) 185 str. 2 d. papildymas 4 p.: „yra tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijų nariai;“ turėtų būti išbrauktas dėl sekančių priežasčių:
klausimu trišalėje taryboje nebuvo pasiektas konsensusas. Šiuo pertekliniu punktu, nesurištu su pakankamu atstovavimu Lietuvos Respublikoje, buvo siekiama užkirsti kelią į trišale tarybą įtraukti naujus narius. Šiuo punktu mažėjančios organizacijos stengėsi užblokuoti augančių ir aplenkiančių juos pagal dydį naujų organizacijų atstovavimo teises. 2. S iūlomas perteklinis 185 str. 2 d. 4 p. prieštarautų TDO Konvencijos Nr. 873 str. kuris suteikia organizacijai teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas. Kiekviena organizacija gali laisvai nusistatyti savo veiklos prioritetus: ar pirmiausiai orientuosis į Lietuvą, ar jos prioritetas - atstovavimas užsienyje. Tai jos programos reikalas. Riboti šią pasirinkimo laisvę ar taikyti dėl tokio pasirinkimo ribojimus, draudžia minėtos Konvencijos 3 str. 2 d. 3. Šis,
atstovavimu darbuotojams Lietuvos mastu, nustato tinkančioms pagal atstovavimo kriterijus organizacijoms, nelygias teises. Vadinasi toks reikalavimas ne tik perteklinis, bet ir prieštarauja LR Konstitucijos 50 str. imperatyviems reikalavimams. 4. Būtinas dalyvavimas tarptautinėse organizacijose būtų tinkamas ir tokiose organizacijose, kurios turi aiškias anarchistines ar post tarybines tendencijas.
Ar toks niekuo nepamatuotas ir perteklinis reikalavimas nepaskatins dalyvavimo ir tokiuose procesuose? Pažymėtina, kad mūsų nuomone, tai būtų greičiausiai, lengviausiai ir pigiausiai įgyvendinama. Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 185 straipsnio 2 ir 9 dalies redakcijai ir patikslino 185 straipsnio 1 dalį. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
185 2, 3, 4 Argumentai:
1) Siūlytina keisti trišalės tarybos formavimo principus, kad joje galėtų dalyvauti tiek profesinės sąjungos ar darbdavių organizacijos, kurios susivienijo įsteigiant naują juridinį asmenį, tiek profesinės sąjungos, kurios susivienijo neįsteigiant naujo juridinio asmens, o veikia jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties pagrindu, t .y. prioritetas turi būti teikiamas ne pavienei profesinei sąjungai ar darbdavių organizacijai, o tokių juridinių asmenų susivienijimams, nepriklausomai kuri iš susivienijimo formų būtų pasirinkta. Be to siūlytina atsisakyti perteklinio reikalavimo dėl tokio susivienijimo veiklos tęstinumo, kas skatina tik trišalės tarybos uždarumą, o dėl objektyvių kriterijų, įrodančių profesinės sąjungos pajėgumą tinkamai atstovauti dirbančiuosius:
Dėl narių teritorinio pasiskirstymo
Lietuvos savivaldybių.
Dėl tarptautinio atstovavimo
Pakeisti Darbo kodekso 185 straipsnio 2 dalį ir papildyti 185 straipsnį nauja 3 ir 4 dalimi buvusias 3-12 dalis laikant atitinkamai 5-14 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „
trišalė taryba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos narių: penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. 2.
organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
arba veikia jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties pagrindu ;
sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos (toliau – organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
arba veikia jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties pagrindu ;
sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų. 7) profesinių sąjungų organizacijos nariai – profesinės sąjungos vienija narius, dirbančius ne mažiau nei ketvirtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių, o darbdavių organizacijos nariai – darbdaviai – įdarbina darbuotojus ne mažiau kaip ketvirtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių;
8) priklauso tarptautinėms profesinių sąju ngų ar darbdavių organizacijoms.
deleguoti atstovą į Trišalę tarybą, privalo pagrįsti savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje numatytiems kriterijams, taip pat ir susijusiems su vienijamų narių ir/ar įdarbinamų darbuotojų skaičiumi. 4.Jei vienu metu pretenduoja daugiau šio straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus atitinkančių profesinių sąjungų organizacijų ir/arba darbdavių organizacijų nei gali dalyvauti Trišalės tarybos sudėtyje, šios organizacijos skiriamos rotacijos principu. Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 185 straipsnio 2 ir 9 dalies redakcijai ir patikslino 185 straipsnio 1 dalį. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13185 2, 3, 4 Siūloma pakeisti ir papildyti DK 185 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos (toliau – organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
4) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
5) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
6) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
7) profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;
8) įsteigtos ir įregistruotos kaip profesinių sąjungų ar darbdavių susivienijimas;
9) profesinių sąjungų organizacijos nariai – profesinės sąjungos - vienija narius, dirbančius ne mažiau nei ketvirtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių, o darbdavių organizacijos nariai – darbdaviai – įdarbina darbuotojus ne mažiau kaip ketvirtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių;
10) priklauso tarptautinėms profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijoms.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos (toliau – organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
4) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
5) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
6) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
7) profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;
8) įsteigtos ir įregistruotos kaip profesinių sąjungų ar darbdavių susivienijimas;
9) profesinių sąjungų organizacijos nariai – profesinės sąjungos - vienija narius, dirbančius ne mažiau nei ketvirtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių, o darbdavių organizacijos nariai – darbdaviai – įdarbina darbuotojus ne mažiau kaip ketvirtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių;
10) priklauso tarptautinėms profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijoms. 3.
nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 7 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas. Pirmos penkios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos penkios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip penkios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia penkis . Organizacijos, pretenduojančios deleguoti atstovą į Trišalę tarybą, privalo pagrįsti savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje numatytiems kriterijams, taip pat ir susijusiems su vienijamų narių ir/ar įdarbinamų darbuotojų skaičiumi. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo atstovus į Trišalę tarybą deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Jei vienu metu pretenduoja daugiau šio straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus atitinkančių profesinių sąjungų organizacijų ir/arba darbdavių organizacijų nei gali dalyvauti Trišalės tarybos sudėtyje, šios organizacijos skiriamos rotacijos principu.“ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 185 straipsnio 2 ir 9 dalies redakcijai ir patikslino 185 straipsnio 1 dalį.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
1859 Argumentai: siūlymo esmė – išplėsti Trišalės tarybos kompetenciją, apimant darbuotojams taikomų mokesčių klausimus. Manytina, jog mokesčių sistema glaudžiai susijusi su darbo užmokesčio ir socialinio draudimo bei socialinės apsaugos politika ir reikšmingai prisideda prie darbuotojų socialinės padėties. Dėl to svarbu suteikti įgaliojimus socialiniams partneriams svarstyti šį klausimą ir dėl jo pasisakyti. Pasiūlymas:
Papildyti 185 str. 9 d. nauju 4 p., buvusius 4-6 punktus laikant atitinkamai 5-7 punktais, ir juos išdėstyti taip:
„9. Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo,
socialinės ir ekonominės politikos srityse:
4) darbuotojams taikomos mokesčių sistemos;
darbuotojų saugos ir sveikatos;
socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.“ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 185 straipsnio 2 ir 9 dalies redakcijai ir patikslino 185 straipsnio 1 dalį. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-1318512 Siūloma pakeisti ir papildyti DK 185 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Trišalė taryba turi teisę priimti sprendimus ir teikti šalims išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius ir išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais. Trišalė taryba kviečia į posėdžius ir išklauso šalių atstovus. “ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 185 straipsnio 2 ir 9 dalies redakcijai ir patikslino 185 straipsnio 1 dalį. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
18512 Argumentai: Siūloma numatyti, kad šalių atstovai į Trišalės tarybos posėdžius kviečiami ir išklausomi ne Trišalės tarybos pasirinkimu (ne dispozityviai), o privalomai (imperatyviai). Manytina, kad tokia imperatyvi nuostata sudarytų vienodas sąlygas šalims pareikšti savo nuomonę ir argumentus svarstomais klausimais ir pašalintų prielaidas negatyviai diskriminacijai, kai šalių atstovų teisė dalyvauti posėdžiuose priklauso išimtinai nuo Trišalės tarybos valios. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti DK 85 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Trišalė taryba turi teisę priimti sprendimus ir teikti šalims
išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius ir išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais. Trišalė taryba kviečia į posėdžius ir išklauso šalių atstovus. “ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 185 straipsnio 2 ir 9 dalies redakcijai ir patikslino 185 straipsnio 1 dalį. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1882 Argumentai: Detaliai argumentai išdėstyti Prezidento dekreto 1 str. 9.4 punkte: „9.4.
9.4 punkte:
„9.4. Ketvirta, siekiant išvengti kolektyvinių derybų vilkinimo, būtina nustatyti
aiškias nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, nes tai ypač aktualu derybų dėl kolektyvinės sutarties atvejais, kai įmonėje veikia dvi ir daugiau profesinių sąjungų. „ Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios
profesinės sąjungos ir nesudaroma jungtinė jų atstovybė , darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų (profesinių sąjungų narių) susirinkimas slaptu balsavimu. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija) darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, profesinių sąjungų narių susirinkimui (konferencijai) nepriėmus sprendimo dėl atstovavimo ar darbuotojų kolektyvo susirinkimui darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavus atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinę sutartį sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga. “ Nepritarti
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23188 Kodekso 188 str. 3-5 dalyse išbraukta nuostata, reglamentuojanti profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklės kolektyvinėms deryboms darbdavio ar darbovietės lygmenyje.
Siūloma grąžinti šią nuostatą, kadangi priimta šio straipsnio redakcija leidžia dirbtinai vilkinti kolektyvines derybas ir mažina kolektyvinių sutarčių skaičių Lietuvoje:
„3. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų
susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas slaptu balsavimu. 4. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija) darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. 5. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, profesinių sąjungų narių susirinkimui (konferencijai) nepriėmus sprendimo dėl atstovavimo ar darbuotojų kolektyvo susirinkimui darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavus atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinę sutartį sudaro daugiausia narių turinti įmonės profesinė sąjunga.“ Nepritarti Trišalė taryba nesiūlė keisti šio straipsnio. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
192 Grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklių, numatančių aiškią tvarką, kaip įmonėse, kur veikia 2 ir daugiau profsąjungų, turi derėtis abi pusės (tai ypatingai svarbu derybose dėl kolektyvinių sutarčių). Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
1933 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad imperatyvios darbo kodekso nuostatos numato tik minimalius elgesio standartus, kurių privaloma laikytis siekiant nepažeisti darbuotojų teisių, siūlytina šalių susitarimu neleisti nukrypti nuo įstatymo imperatyvo. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 193 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ji negali būti taikoma, o taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. „ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1719;
203
sąjungų dalyvavimo konsultavime ir informavime su darbdaviais LVK matydama, kad darbuotojų konsultavimas ir informavimas yra svarbus veiksnys darbuotojams, siūlo, kad būtų vykdomas darbo tarybų konsultavimas ir informavimas. Manome, kad naujojo Darbo kodekso vienas iš pagrindinių tikslų buvo, kad įvedus darbo tarybas, joms būtų reikšmingai padidintas teikiamos informacijos kiekis, kartu ir ypač jautrios informacijos.
Todėl jeigu būtų nuspręsta, kad vietoje darbo tarybų visa informacija susijusi su konsultavimu ir informavimu turėtų būti pateikiama visiems darbuotojus atstovaujantiems atstovams, tuomet duomenys, kurie būtų jiems pateikiami turėtų būti apriboti šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatomis. Norime pabrėžti, kad darbdaviai yra linkę kurti atvirus ir pasitikėjimu grįstus santykius su savo darbuotojais, todėl galėtų dalintis informacija su darbo tarybomis, kurios būtų sudaromos išimtinai iš darbuotojų. Tačiau profesinės sąjungos atstovais gali būti ir pas darbdavį nedirbantys asmenys, kurie nėra suinteresuoti viso kolektyvo gerove, nežino darbdavio darbo specifikos, realių darbuotojų poreikių. Kadangi profesinių sąjungų nariai nėra vien tik darbdavio darbuotojai, būtų akivaizdžiai pažeidžiamas darbdavio informacijos konfidencialumas, nes profsąjungų narių nesieja joks tiesioginis santykis su darbdaviu. Tai yra ypač aktualu, nes profesinės sąjungos atstovauja ir kitas, konkuruojančias įmones, todėl kyla grėsmė dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2031 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 203 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per profesines sąjungas, kai jų nėra - darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.” Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
204 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sąvokos ir principai
informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar profesinei sąjungai, kai jos nėra - darbo tarybai , siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp profesinių sąjungų, kai jų nėra - darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. 2. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją profesinei sąjungai, kai jos nėra - darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą. 3. Darbo tarybos Darbuotojų atstovai , pateikusios pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti.
Neatsižvelgiant į darbo tarybų narių darbuotojų atstovimą įgyvendinančių asmenų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. 4. Profesinių sąjungų, kai jų nėra - d D arbo tarybų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai Darbuotojų atstovams raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos darbuotojų atstovai nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai. 5.
komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, arba atsisakyti pradėti konsultacijas su darbo tarybomis darbuotojų atstovais , jeigu tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įstaigai, organizacijai arba jos veiklai. Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti informaciją gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavio atsisakymas pateikti informaciją ar pradėti konsultacijas yra nepagrįstas, darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 204 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
204 Argumentai: Praktikoje dažnos situacijos, kai darbdaviai nevykdo informavimo ir konsultavimo procedūrų arba jas vykdo formaliai, iš tiesų nesigilindami į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų (pvz. profesinių sąjungų) pastabas ir pasiūlymus bei nesiekdami ieškoti kompromisų, derinti šalių valios. Dėl to informavimo ir ypač konsultavimo procedūra praktikoje tampa vien formaliu mechanišku veiksmu, kuomet darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims pateikiama informacija (pvz., dėl numatomų struktūrinių pertvarkymų ar grupės darbuotojų atleidimo), tačiau jokie tolimesni derinimo veiksmai neatliekami. Neretai pasitaiko situacijos, kai darbdavys pateikia su numatomais pertvarkymais susijusią informaciją, tačiau nepateikia platesnio paaiškinimo dėl jų įtakos darbuotojų teisinei padėčiai.
Kitais atvejais darbdaviai pakviečia profesinių sąjungų atstovus į susirinkimą/posėdį, kuriame pristatomi numatomi pakeitimai, tačiau visiškai neatsižvelgia į profesinių sąjungų atstovų pateiktus klausimus, pastabas bei siūlymus, o vien tokį formalų veiksmą laiko tinkamu informavimo ir konsultavimo procedūros įgyvendinimu. Tačiau darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys neturi jokios realios įtakos procesams, dėl kurių vedamos konsultacijos. Manytina, kad tokia situacija yra ydinga, todėl siūloma atitinkamai pakeisti ir papildyti DK 204 straipsnio nuostatas, numatant kelis esminius konsultavimo procedūros aspektus/reikalavimus:
apibrėžtį, aiškiai įtvirtinant, kad pagrindinis konsultavimo tikslas yra suderinti šalių valią ir siekti abi šalis tenkinančio sprendimo;
apsvarstyti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pateiktus pasiūlymus;
darbdavys konsultavimo procedūrą vykdo formaliai, t. y. neatsižvelgia į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pateiktus siūlymus ir akivaizdžiai nesiekia abiem šalims priimtino sprendimo. Manome, kad šių nuostatų įtvirtinimas DK 204 straipsnyje užtikrins Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB
„Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos
sukūrimo Europos bendrijoje“ tinkamą įgyvendinimą. Mūsų nuomone, šiuo metu DK yra neįgyvendinami šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies c punkto reikalavimai, pagal kuriuos konsultavimas turi vykti inter alia ir
„dėl informacijos, kurią pateikė darbdavys“, ir „dėl darbuotojų atstovų
nuomonės“, t. y. apsvarstant abiejų šalių pozicijas.
Taip pat neįgyvendinamas direktyvos 4 straipsnio 4 dalies e punktas, pagal kurį konsultacijos turi būti vedamos „siekiant susitarimo dėl <...> darbdavio kompetencijai priklausančių sprendimų“, t. y. siekiant realaus šalių valios suderinimo. Be to, šiuo metu nėra tinkamai įgyvendintos ir aptariamos direktyvos
atitinkamas priemones, jeigu darbdavys arba darbuotojų atstovai nesilaiko šios direktyvos“ bei užtikrinti „atitinkamas administracines ir teismines procedūras, kurios šiai direktyvai įsigaliojus padės užtikrinti numatytus įsipareigojimus“, o „Darbdaviui arba darbuotojų atstovams pažeidus šią direktyvą“, numatyti ir taikyti „atitinkamas sankcijas“, kurios turi būti
„veiksmingos, adekvačios ir atgrasančios“. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti DK 204 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims , siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas , siekiant suderinti šalių valią ir priimti abi socialinės partnerystės šalis tenkinantį sprendimą . 4. Darbo tarybų Darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos.
Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai Darbdavys privalo apsvarstyti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus.Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai. Darbdavio sprendimas, kuriuo neatsižvelgiama į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus, gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavio atsisakymas atsižvelgti į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus arba siekti abi šalis tenkinančio sprendimo yra nepagrįstas, darbdavio priimti sprendimai panaikinami, o darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį iš naujo pradėti konsultacijas .“ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 204 straipsnio redakcijai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13204 Siūloma pakeisti ir papildyti DK 204 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims , siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas , siekiant suderinti šalių valią ir priimti abi socialinės partnerystės šalis tenkinantį sprendimą . 4. Darbo tarybų Darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai Darbdavys privalo apsvarstyti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.
Darbdavio sprendimas, kuriuo neatsižvelgiama į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus, gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavio atsisakymas atsižvelgti į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pasiūlymus arba siekti abi šalis tenkinančio sprendimo yra nepagrįstas, darbdavio priimti sprendimai panaikinami, o darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį iš naujo pradėti konsultacijas .“ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 204 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
205 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 205 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
informavimas ir konsultavimas
vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją profesinei sąjungai, kai jos nėra - darbo taryb oms ai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę profesinės sąjungos, kai jos nėra - darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis. 2.
informaciją apie:
1) darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo;
2) įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas;
3) darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus;
5) dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (jeigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);
6) kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba darbuotojų atstovavai gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su profesine sąjunga, kai jos nėra
ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos. 54 .
5
4. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
206 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Be to, numatoma, jog konsultacijos dėl lokalių teisės aktų, išvardintų DK 206 str., kurie apibrėžia darbuotojų darbo sąlygas (pvz. darbo normos, darbo užmokestis), laikomos baigtomis tik pasiekus susitarimą, t. y. suderinus tokias sąlygas raštu. Priešingu atveju sukuriama tokia situacija, kai darbdavys įgyja teisę pakeisti esmines darbuotojų darbo sutarties sąlygas vienašališkai – be konkretaus darbuotojo ir netgi be darbuotojų atstovų sutikimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 206 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus 1.
Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti profesinę sąjunga, kai jos nėra - darbo tarybą , ir su ja konsultuotis ir pasirašytinai suderinti priimdamas priimamus sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) dėl darbo tvarkos taisyklių, nustatančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) dėl darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;
3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties;
4) dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
5) dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;
6) dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;
7) dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;
8) dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių;
9) dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo;
10) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. 2. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų profesinė sąjunga, kai jos nėra - darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. 3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba darbuotojų atstovai gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo profesinės sąjungos, kai jos nėra – darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba darbuotojų atstovais . Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų darbuotojų atstovų susitarimai. 4.
ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 54 . Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
207 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 207 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
konsultavimasis grupės darbuotojų atleidimo atveju
grupės darbuotojų (kaip tai nustatyta šio kodekso 63 straipsnyje) atleidimo iš darbo, kaip nustatyta šiame kodekse, darbdavys privalo informuoti profesinę sąjungą, kai jos nėra - darbo taryba darbo tarybas ir su jomis ja konsultuotis. 2. Ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios darbdavys profesinei sąjungai, kai jos nėra - darbo tarybai darbo taryboms raštu turi suteikti informaciją apie:
1) planuojamo atleidimo priežastis;
2) bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas;
3) laikotarpį, per kurį bus nutrauktos darbo sutartys;
4) atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus;
5) darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. 3. Kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime.
Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 43 . Suteiktos informacijos pagrindu per penkias dienas nuo informacijos gavimo dienos pradedamos konsultacijos su darbo tarybomis darbuotojų atstovais , kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šio atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis, kurios skirtos, be kita ko, numatomiems atleisti darbuotojams perkvalifikuoti arba iš naujo įdarbinti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 54 . Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip dešimt darbo dienų nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
208 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
konsultavimasis verslo ar jo dalies perdavimo atveju 1.
Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti profesinę sąjungą, kai jos nėra - darbo taryb as ą ir konsultuotis su jomis ja dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. 2. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios darbdavys profesinei sąjungai, kai jos nėra - darbo taryb oms ai raštu turi suteikti informaciją apie:
1) perdavimo datą arba siūlomą perdavimo datą;
2) perdavimo teisinį pagrindą;
3) perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams;
4) priemones, numatytas darbuotojams. 3. Kai įmonėje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 43 . Suteiktos informacijos pagrindu vyksta konsultacijos su darbo tarybomis darbuotojų atstovais , kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ar juos sušvelninti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 5.
darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
2091 Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas,
darbo taryba darbuotojų atstovai turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytą atsakomybę.“ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 209 straipsnio redakcijai. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1719;
210
sąjungų galimybės dalyvauti juridinio asmens valdyme Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens valdymo organų nariai turi ypatingą atsakomybę įmonės valdyme, jiems yra keliami itin aukšti specialūs kompetencijos reikalavimai, siūlome, kad profesinės sąjungos neturėtų dalyvauti įmonės valdymo organuose, tačiau galėtų tartis dėl darbuotojų interesų atstovavimo kitais abiem pusėms priimtinais formatais. Valdymo organų nariai turi turėti bendrą supratimą apie visus įmonėje vykstančius procesus, nes priima esminius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, tuo tarpu darbuotojus priimant į darbą keliami kiti reikalavimai, atitinkantys jų darbo poziciją, todėl darbuotojų ir darbdavių kompetencija skiriasi.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priešingu atveju, jei profesinės sąjungos taptų valdymo organų nariais, būtų pažeidžiama akcininkų teisė skirti valdymo organo narius ir atstovaujančiųjų proporcija (pavyzdžiui, jei vienas akcininkas turi 70%, o kiti trys po 10%, nėra aišku kokią dalį užimtų profesinės sąjungos narys). Atitinkamai turėtų būti keičiamas ir akcinių bendrovių įstatymas. Norėtume prabrėžti, kad dalyvavimas juridinio asmens valdymo organe yra ypač atsakingas veiksmas, už kurį organo nariai turi pilną materialinę atsakomybę (įskaitant savo asmeninį turtą). Kadangi profesinių sąjungų narių, kaip darbuotojų, atsakomybė apsiribotų iki 3 vidutinio darbo užmokesčių, o valdymo organe priimti sprendimai galėtų sukelti įmonei reikšmingą finansinę žalą, galinčią siekti ir milijonus eurų, tokia ribota profsąjungų narių atsakomybė yra neadekvati. Taip pat norėtume išreikšti susirūpinimą, jog nėra aišku, kaip profesinių sąjungų atstovai dalyvaudami įmonės valdyme panaudotų gautą informaciją ir kokiu tikslu ji jiems yra reikalinga. Jeigu ji būtų perduota kitiems profesinių sąjungų nariams, tai būtų traktuojama kaip konfidencialios informacijos atskleidimas. Galiausiai norime pažymėti, kad ne visa informacija ir duomenys, dėl kurių sprendžiama valdymo organų susirinkimuose, yra susijusi su darbuotojais ir jų tiesiogiai neliečia, todėl konstruktyviai aptarti darbdavių ir darbuotojų santykių klausimus galima ne tik formaliai skiriant atstovus į valdymo organus. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-132143 Siūloma papildyti DK 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Bylose dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo, priimamo remiantis šio Kodekso 168 straipsnio 3 dalimi, taip pat bylose dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo pareigų pažeidimo, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui. Įstatymuose gali būti nurodyti kiti atvejai, kai įrodinėjimo našta paskirstoma tarp darbo ginčo šalių skirtingai.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2143 Argumentai: Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 straipsnyje numatyta, kad „ Da rbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas.“ Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
derybas principų taikymo“ 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad darbuotojai yra tinkamai ginami nuo diskriminacijos veiksmų, kuriais norima
„atleisti darbuotoją arba padaryti jam žalą kitokiu būdu dėl jo narystės
profesinėje sąjungoje ar dalyvavimo jos veiklioje ne darbo metu, arba, esant atitinkamam darbdavio sutikimui, ir darbo metu.“ Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys yra stipresnė darbo santykių šalis, manytina, jog ši apsauga turi apimti ne tik tiesioginę apsaugą, bet ir apsaugą iškilus ginčui dėl galimo darbuotojų atstovų persekiojimo ar kitokių veiksmų, kuriais jiems gali būti daroma žala. Dėl to, siekiant užtikrinti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų veiklos laisvę ir apsaugą nuo nepagrįsto persekiojimo, poveikio ar diskriminacijos, siūloma papildyti DK 214 str. 3 d. ir joje numatyti papildomus atvejus, kuomet iškilus darbo ginčui, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui. Tokiems atvejams siūloma priskirti ginčus dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo, kuriuo sutinkama arba atsisakoma sutikti su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimu, taip pat ginčus dėl galimo darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo pareigų pažeidimo.
Siūlymas taip pat grindžiamas šio pobūdžio bylose suformuota bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktika, pagal kurią bylose dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti drausminę nuobaudą jos nariui, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2000; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 -123/2012). Pasiūlymas:
Papildyti DK 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Bylose dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo, priimamo remiantis šio Kodekso 168 straipsnio 3 dalimi, taip pat bylose dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo pareigų pažeidimo, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui. Įstatymuose gali būti nurodyti kiti atvejai, kai įrodinėjimo našta paskirstoma tarp darbo ginčo šalių skirtingai.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai.
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23217 Šiandiena Darbo ginčų komisija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl darbdaviai su atskiru ieškiniu kreipiasi į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisiamos ne tik bylinėjimosi išlaidos Darbo ginčų komisijoje, bet ir išlaidos už ieškinį teismui dėl bylinėjimosi išlaidų. Pati Darbo ginčų komisijų esmė – sudaryti erdvę darbuotojui ir darbdaviui susitarti be papildomų išlaidų. Darbuotojams nereikia samdytis brangiai kainuojančio teisininko, mokėti kitų ginčo sprendimo išlaidų ar mokesčių, todėl ši koncepcija paskatino darbuotojus ginti savo teises naudojant Darbo ginčų komisijų mechanizmą, kadangi jis nereikalauja profesionalių teisinių žinių, darbuotojas gali savarankiškai užpildyti dokumentus ir atstovauti save ginčo metu. Siūloma Kodekso 217 str. papildyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo ginčų komisijoje, nagrinėto darbo
ginčo dėl teisės, ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. “ Iš dalies pritarti.
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-122173 Argumentai: DK formuluotė, jog „ Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia“ yra beprasmė ir perteklinė (teisinis reglamentavimas nesikeičia nepriklausomai ar ta nuostata būtų ar ne – ji teisine prasme nieko nereiškia), t. y. ji nereiškia, jog tokios išlaidos nebus priteisiamos, o tik reiškia, jog šio klausimo neišspręs DGK, ir tokios ginčo šalių DGK patirtos išlaidos bus priteisiamos joms teisme (praktikoje paprastai tai yra darbdavio išlaidos, reikalaujamos priteisti iš darbuotojo, nes darbuotojas DGK dažnai dalyvauja be advokatų, o jei ir pasitelkęs advokatą darbuotojas laimi bylą prieš darbdavį – tai vis tiek paprastai vengia tolesnio bylinėjimosi teismuose, kuris reikalauja specialių teisinių žinių ar papildomų finansinių resursų). Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 217 straipsnį 3 dalį: „
3Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia
. Ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės darbo ginčų komisijoje, nėra atlyginamos .“ Iš dalies pritarti.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
2173 Argumentai: DK formuluotė, jog „ Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia“ yra beprasmė ir perteklinė (teisinis reglamentavimas nesikeičia nepriklausomai ar ta nuostata būtų ar ne – ji teisine prasme nieko nereiškia), t. y. ji nereiškia, jog tokios išlaidos nebus priteisiamos, o tik reiškia, jog šio klausimo neišspręs DGK, ir tokios ginčo šalių DGK patirtos išlaidos bus priteisiamos joms teisme (praktikoje paprastai tai yra darbdavio išlaidos, reikalaujamos priteisti iš darbuotojo, nes darbuotojas DGK dažnai dalyvauja be advokatų, o jei ir pasitelkęs advokatą darbuotojas laimi bylą prieš darbdavį – tai vis tiek paprastai vengia tolesnio bylinėjimosi teismuose, kuris reikalauja specialių teisinių žinių ar papildomų finansinių resursų). Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 217 straipsnį 3 dalį: „
3Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia
. Ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės darbo ginčų komisijoje, nėra atlyginamos .“ Iš dalies pritarti. G. Gruzdienė,
2173 Papildyti 217 straipsnį 2 dalimi, 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi: „2. Darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal šią nuostatą, piktnaudžiavimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuriais „ Dalyvaujantis byloje asmuo, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą“. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (pagal kurį sprendžiami valstybės tarnautojų darbo ginčai) 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad „Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.“ Tačiau piktnaudžiavimu nėra laikomi kitos ginčo šalies veiksmai, kurie buvo tiesioginė kilusio teisminio ginčo priežastis (prielaida). Tai ypač akivaizdu bylose, kylančiose iš darbo teisinių santykių. Šio pobūdžio bylose į teismą paprastai kreipiasi darbuotojas, ginčydamas tam tikrų darbdavio veiksmų, neveikimo ar sprendimų teisėtumą. Praktikoje gana dažnos situacijos, kai darbdavys, siekdamas atidėti tam tikrų savo įsipareigojimų vykdymą (pvz. dėl darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, apmokėjimo už viršvalandinius darbus ar įprastą darbų mastą viršijantį darbą), akivaizdžiai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisako patenkinti darbuotojo reikalavimus. Tokiu atveju darbuotojas, siekiantis apginti pažeistą savo teisę ar teisėtą interesą, yra priverstas inicijuoti darbo ginčą. Ypatingai tai pastebėtina tais atvejais, kai didelė grupė darbuotojų susiduria su identišku jų teisės pažeidimu.
Nors yra aiškiai suformuota teismų praktika, tačiau darbdavys, gavęs pagrįstą atskiro darbuotojo pretenziją, neretai atsisako ją tenkinti (netiesiogiai pasiūlo kreiptis į teismą), o darbuotojas inicijuoja individualų ginčą. Tokių ginčų vedimas yra susijęs su dideliais ne tik darbuotojo, bet ir ginčą nagrinėjančio organo (netiesiogiai – valstybės) kaštais. Ginčo n agrinėjimas paprastai yra gana ilgas ir pareikalauja darbuotojo laiko ir finansinių išlaidų, o taip pat ginčą nagrinėjančių organų, tarp jų ir teismų, darbo, žmoniškųjų bei finansinių išteklių. Šie kaštai realiai nekompensuojami – žyminis mokestis nemokamas (ir darbdaviui nereikia jo atlyginti pralaimėjus bylą), o visos bylinėjimosi išlaidos darbuotojui neretai nepriteisiamos. Taigi, ginčo kaštus realiai dengia valstybė ir darbuotojas. Atsižvelgdami į skandinavų patirtį šioje srityje, siūlome nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatyta darbdavio atsakomybė už nepagrįstą ir nesąžiningą darbo ginčų inicijavimą (atsisakymą tenkinti pagrįstas darbuotojų pretenzijas). Siūlome nustatyti darbdavio atsakomybę darbo ginčuose pralaimėjus darbo ginčą, kuri apimtų šias sankcijas:
teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio arba jis buvo sumažintas;
turėtas bylinėjimosi išlaidas;
taikyti ne tik tiesiogiai nepagrįstą ginčą inicijavusiai šaliai, bet ir šaliai, savo nepagrįstais veiksmais sudariusiai prielaidas ginčo atsiradimui.
Siūlomos sankcijos iš esmės atitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas sankcijas procesu piktnaudžiaujantiems asmenims. Šie teisės aktai numato teismo teisę skirti baudas (ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai; CPK 95 straipsnio 2 dalis), taip pat įpareigoti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 straipsnio 4 dalis), atlyginti dėl piktnaudžiavimo kitos šalies patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas:
Papildyti DK 217 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatęs, kad darbdavys piktnaudžiauja savo teisėmis, ginčą dėl
teisės nagrinėjantis teismas turi teisę darbdaviui skirti iki 3 000 eurų baudą. Bauda skiriama darbuotojo naudai. Piktnaudžiavimu teisėmis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįstą, nesąžiningą darbdavio atsisakymą tenkinti darbuotojo reikalavimus, teisminio proceso vilkinimą ar kitus veiksmus, kuriais akivaizdžiai siekiama atidėti darbuotojo reikalavimų tenkinimą. Piktnaudžiavimo atveju darbdavys taip pat atlygina visas darbuotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sumoka žyminį mokestį, net jei darbuotojas buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo jo mokėjimo.“ Nepritarti. Komitetas pritarė A. Syso pasiūlymui dėl 3 dalies pakeitimu, kuri turėtų užtikrinti nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-12218 1N Argumentai:
DK nėra apibrėžtos neteisėto prastovos paskelbimo pasekmės, atitinkamai tokiais atvejais galimi ginčai. Siūlytina šią situaciją išspręsti, nustatant neteisėtai paskelbtos prastovos pasekmes ir darbuotojo dėl tokio neteisėto sprendimo prarasto darbo užmokesčio išieškojimo pagrindą.
Be to, dėl skirtingų darbo apmokėjimo sistemų paskelbus prastovą neįmanoma nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio, kurį jis būtų uždirbęs (pvz. jei atlygis skaičiuojamas pagal faktiškai pasiektus rezultatus), todėl vienintelis objektyvus dydis, galintis atkurti pažeistas darbuotojo teises – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki prastovos paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 218 straipsnio pavadinimą, papildyti straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeičiant likusių dalių numeraciją: „
neteisėtai paskelbtos prastovos ar neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo
pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją iš prastovos ir už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisia darbuotojui skirtumą tarp jo vidutinio darbo užmokesčio, buvusio iki neteisėto sprendimo priėmimo, ir prastovos metu darbuotojui mokėto darbo užmokesčio bei patirtą turtinė ir neturtinę žalą. „ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
218 1N Argumentai: DK nėra apibrėžtos neteisėto prastovos paskelbimo pasekmės, atitinkamai tokiais atvejais galimi ginčai. Siūlytina šią situaciją išspręsti, nustatant neteisėtai paskelbtos prastovos pasekmes ir darbuotojo dėl tokio neteisėto sprendimo prarasto darbo užmokesčio išieškojimo pagrindą.
Be to, dėl skirtingų darbo apmokėjimo sistemų paskelbus prastovą neįmanoma nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio, kurį jis būtų uždirbęs (pvz. jei atlygis skaičiuojamas pagal faktiškai pasiektus rezultatus), todėl vienintelis objektyvus dydis, galintis atkurti pažeistas darbuotojo teises – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki prastovos paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 218 straipsnio pavadinimą, papildyti straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeičiant likusių dalių numeraciją: „
neteisėtai paskelbtos prastovos ar neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo
pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją iš prastovos ir už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisia darbuotojui skirtumą tarp jo vidutinio darbo užmokesčio, buvusio iki neteisėto sprendimo priėmimo, ir prastovos metu darbuotojui mokėto darbo užmokesčio bei patirtą turtinė ir neturtinę žalą. „ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai.
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-122182 Argumentai: · darbuotojas negali įtakoti teisminių procesų trukmės, o laukdamas teismo sprendimo yra neapibrėžtoje situacijoje ir kiekvieną tokį ginčo nagrinėjimo mėnesį prarandą pajamas, t. y. dėl darbdavio kaltės patiria žalą, todėl neaišku, kodėl siekiama darbdavį, kaip atsakingą už žalą asmenį atleisti nuo atsakomybės, o darbuotoją palikti be pajamų; · darbo santykių liberalizavimu negali būti siekiama pateisinti darbo teisės pažeidimus ar mažinti atsakomybę už juos, priešingai siekiant užkardinti darbo teisės pažeidimus ir formuoti darbo santykių šalių įprotį gerbti bendro gyvenimo taisykles ir laikytis įstatymų, - prevencinės priemonės, kai ir sankcijos darbdaviui turi būti griežtinamos, kad susiformuotų įprotis elgtis teisėtai. Šiuo atveju neteisėto darbuotojo atleidimo našta darbdaviui mažintina ne trumpinant darbuotojui priteistinos kompensacijos laikotarpį iki vienerių metų, bet siekiant, jog darbo ginčai būtų nagrinėjami kuo operatyviau. Jei darbo ginčas būtų išnagrinėjamas bent per vienerius metus, būtų pasiekiamas tas pats tikslas, tačiau nepažeidžiant darbuotojo teisių. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto
pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus , ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. „ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai.
darbuotojas negali įtakoti teisminių procesų trukmės, o laukdamas teismo sprendimo yra neapibrėžtoje situacijoje ir kiekvieną tokį ginčo nagrinėjimo mėnesį prarandą pajamas, t. y. dėl darbdavio kaltės patiria žalą, todėl neaišku, kodėl siekiama darbdavį, kaip atsakingą už žalą asmenį atleisti nuo atsakomybės, o darbuotoją palikti be pajamų; · darbo santykių liberalizavimu negali būti siekiama pateisinti darbo teisės pažeidimus ar mažinti atsakomybę už juos, priešingai siekiant užkardinti darbo teisės pažeidimus ir formuoti darbo santykių šalių įprotį gerbti bendro gyvenimo taisykles ir laikytis įstatymų,
Pakeisti Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar
pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus , ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. „ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai.
aktyvių mamų sambūris; G-2017-4655; 2017-04-122184 Argumentai: Pagal priimtą teisinį reguliavimą darbuotojui mokėtina išeitinė išmoka teisėto atleidimo atveju yra didesnė nei neteisėto atleidimo atveju darbuotojui priteistina išeitinė išmoka. Neteisėtai atleistam iš darbo darbuotojui mokėtinos išeitinės išmokos dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis nei bet kuris jos dydis, mokėtinas to darbuotojo teisėto atleidimo atveju (bet kuriuo iš pagrindų). Be to, teisinis reglamentavimas pagal kurį darbdavio sąnaudos teisėto atleidimo atveju bus didesnės nei darbuotoją atleidus neteisėtai iš esmės skatina darbdavį rinktis būtent neteisėtą darbuotojo atleidimą. Po atleidimo iš karto pripažįstant darbuotojo ieškinį tik prašant jo negrąžinimo į darbą (toks prašymas pagal DK 218 str. 5 d. netgi privalėtų būti tenkinamas). Pateikiamas darbdavio sąnaudų/darbuotojo gautinų sumų palyginimas atleidžiant 1 metus ir 5 metus išdirbusį darbuotoją šiais pagrindais: teisėtai pagal 57 str. (darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės), teisėtai pagal 59 str. (darbdavio valia), neteisėtai
Kai darbuotojas dirba 1 metus: Teisėtas atleidimas Neteisėtas atleidimas
str. 4 d. Įspėjimo terminas nuo 1 iki 3 mėn.
Išeitinė išmoka – 2 VDU Išeitinė išmoka – 6 VDU Išeitinė išmoka – 1 VDU Kai darbuotojas dirba 5 metus: Teisėtas atleidimas Neteisėtas atleidimas
str. 4 d. Įspėjimo terminas nuo 1 iki 3 mėn.
Išeitinė išmoka – 2 VDU Išeitinė išmoka – 6 VDU Išeitinė išmoka – 2 VDU Ilgalaikio darbo išmoka – 1 VDU
Toks reglamentavimas ydingas, todėl keistinas. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. išeitinei išmokai numatytai darbo kodekso 59 straipsnyje (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia).“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2184 Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad
darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. išeitinei išmokai numatytai darbo kodekso 59 straipsnyje (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia).“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2351 Argumentai: Ginčų kyla ne tik dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, tačiau ir dėl kolektyvinės sutarties keitimo bei kitų ginčų dėl intereso, nesusijusių su kolektyvine sutartimi. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalį:
„1. Profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacijos,
siekiančios sudaryti ar pakeisti kolektyvinę sutartį ar teikiančios kitus reikalavimus ar pasiūlymus , turi raštu kreiptis į darbdavį (darbdavių organizaciją) ir išdėstyti savo reikalavimus. Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti, motyvuoti, išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar darbdavių organizacijai.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2366 Argumentai: Reikia suteikti teisinį statusą ir privalomą taikymą ir kitiems darbuotojų ir darbdavių susitarimams. Šiuo metu kyla problemų dėl tokių susitarimų nevykdymo.
Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 236 straipsnio 6 dalies 1 punktą:
„1) konstatuoti išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų, jeigu
sudaroma kolektyvinė sutartis ar kitas susitarimas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų dalyko. Toks susitarimas šalims turi kolektyvinės sutarties galią;“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
240 Argumentai: pagal šiuo metu galiojančio DK 75 straipsnio 1 dalį, darbo arbitražas „sudaromas prie apylinkės teismo kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo
patvirtintų Darbo arbitražo nuostatų
teismo teisėjas, paskirtas to teismo pirmininko, ir 6 arbitrai, paskirti kolektyvinio darbo ginčo šalių.“ Naujos redakcijos DK 240 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo arbitražą numatoma sudaryti nebe prie apylinkės teismo, bet prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Be to, „ Į arbitrų sąrašus gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys (DK 240 straipsnio 4 dalis), taigi, nelieka reikalavimo, kad bent vienas arbitras būtų teisėjas. Manytina, kad teisėjai turi specialių žinių ir įgūdžių, būtinų kolektyvinių darbo ginčų išsamiam, pagrįstam teisės aktais ir teisingam išnagrinėjimui, todėl siūloma, kad bent vienu darbo arbitražo nariu būtų skiriamas teisėjas. Pasiūlymas:
Papildyti DK 240 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Arbitrų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Į arbitrų sąrašus ketverių metų kadencijai su teise pratęsti kadenciją dar ketveriems metams gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys. Bent vienu iš arbitrų skiriamas teisėjas arba ne trumpesnį nei trejų metų teisėjo darbo stažą turintis asmuo. “ Nepritarti Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai 240 straipsnio redakcijai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2432 Argumentai: Būtina užtikrinti tarpininkavimo metu priimto susitarimo vykdymą. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 243 straipsnio 2 dalies 3 punktą:
tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
2433 Argumentai: Nepanaikinus lokauto galimybės streikas neturi prasmės. Pasiūlymas: Pripažinti netekusiu galios Darbo kodekso 243 straipsnio 3 dalį, bei Darbo kodekso ir 255 – 260 straipsnius: „
šiais atvejais:
1) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje;
2) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos skelbia streiką, kurio skelbimas teismo buvo atidėtas arba pripažintas neteisėtu. “ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093;
2451 Argumentai: Siekiama: 1) pašalinti neaiškumą dėl pritariančių streikui profesinės sąjungos narių skaičiaus; 2) pašalinti neaiškumą, kuomet darbdaviai reikalauja atskiro balsavimo kiekvienoje prie šakos streiko prisijungiančioje įstaigoje.
Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 245 straipsnio 1 dalį:
„1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga
ar jų organizacija jų įstatuose nustatyta tvarka šio kodekso243 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas. Skelbiant šakos lygmens streiką šioje dalyje numatyta darbdavio lygmens streiko organizavimo tvarka įstaigose papildomai netaikoma. Šakos lygmens streikui skelbti įmonėse nėra papildomai taikoma šioje dalyje numatyta darbdavio lygmens streiko organizavimo tvarka. „
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-132481 Siūloma papildyti DK 248 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams
ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai, išskyrus atvejus, kai streiko metu užtikrinamas minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimas . Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. 3.
kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2481 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš asociacijų laisvės sudedamųjų dalių – darbuotojų teisė, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus, streikuoti. DK 248 str. 1 d. numatyta, kad streikuoti draudžiama greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ši teisė draudžiama kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms, tarp jų statutiniams valstybės tarnautojams (žr. pvz. Lietuvos Respublikos vidus tarnybos statuto 31 str. 1 d. 7 p.) . Tačiau ši teisė pagal LR Konstituciją ir DK 248 str. garantuojama kitiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimas kai kurioms darbuotojų kategorijoms pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Pasiūlymas:
Papildyti DK 248 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams
ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai, išskyrus atvejus, kai streiko metu užtikrinamas minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimas .
Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. 3. Galiojant kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.“ Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
2502 Argumentai: Siekiama patikslinti darbuotojo pareigas darbdaviui streiko metu. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso 250 straipsnio 2 dalį: „Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. Streikuojantis darbuotojas darbo vietoje būti neprivalo.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto siūlomą 250 straipsnio redakciją. Lietuvos verslo konfederacija Nr. G-2017-1719;
250
nuostatų įtvirtinančių darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką (kodekso 250 str. 6 ir 7 d.) LVK nepritaria siūlomam reglamentavimui streiko atveju, dėl šių priežasčių: Norime pažymėti, kad siūlomos 246 straipsnio 6 ir 7 dalys konkuruoja su Darbo kodekse nustatyto lokauto nuostatomis 257 (253) str.
(streikuojančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymo sustabdymą) leidžiama į atsilaisvinusias vietas priimti darbuotojus, ar pasiūlyti kitiems įmonės darbuotojams papildomą darbą: „2. Į atsilaisvinusias darbo vietas darbdavys gali pagal terminuotas darbo sutartis priimti naujus darbuotojus, pasitelkti laikinuosius darbuotojus ar pasiūlyti kitiems įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams, nepažeisdamas šio kodekso nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, dirbti papildomą darbą.“ Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 250 str. 6 d. pakeitimas numato, kad darbdavys negali trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas ir naudotis darbo įrankiais - šis pasiūlymas nelogiškas, nes jeigu darbuotojas galėtų ateiti į darbo vietą ir naudotis įrankiais, jis juos galėtų panaudoti ne pagal paskirtį ir trukdyti nestreikuojantiems darbuotojams atlikti savo funkcijas. Pažymime, kad tam tikrose situacijose siūlomos nuostatos praktiškai nebūtų pritaikomos, pavyzdžiui, darbe gamykloje. Jeigu asmuo, galintis dirbti su tam tikru aparatu, su kuriuo dirbti reikalingos specifinės žinios, streikuotų ir dėl to stotų visas gamybos procesas, tokiu atveju darbdavys privalėtų priimti sprendimus, kurie sustabdytų organizacijos darbą, o remiantis šiuo metu siūloma nuostata – darbdavys to padaryti negalėtų. Atsižvelgti Žr. komiteto siūlomą 250 straipsnio redakciją. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga;
G-2017-5093;
250 6, 7 Argumentai: detaliai pateikti Prezidento dekreto 1 str. 8.2 punkte „8.2. Antra, Konstitucijos 51 straipsnis įtvirtina darbuotojų teisę streikuoti ginant savo ekonominius ir socialinius interesus.
Streiko atveju, t.y. kai profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuoja darbuotojų darbo nutraukimą, siekdamos kolektyvinio darbo ginčo sprendimo arba pasiekto sprendimo įvykdymo, Kodekso 250 straipsnyje neužtikrinus streikuojantiems darbuotojams apsaugos nuo atleidimo prasidėjus streikui iki lokauto paskelbimo, baimė būti atleistam galėtų turėti lemiamos neigiamos įtakos konstitucinės teisės streikuoti įgyvendinimui.“ Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso 250 straipsnį naujomis 6,7 dalimis: „
ir garantijos
1Niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Streiko laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties
vykdymas sustabdomas išsaugant darbo stažą ir teisės aktų nustatyta tvarka teisę į socialinį draudimą. 2. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. 3. Derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, kad streike dalyvaujantiems darbuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis. 4. Profesinės sąjungos ir jų organizacijos gali įkurti specialius piniginius ar draudimo fondus, iš kurių būtų skiriama finansinė parama streike dalyvaujantiems darbuotojams. 5. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl streiko negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės arba jie gali būti su jų sutikimu perkelti į kitą darbą. 6.
darbdaviui draudžiama:
1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
3) sudaryti kitas sąlygas ar sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą). 7. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.”
profesinių sąjungų konfederacija; 2016-09-23253 Siūloma įtraukti nuostatą „Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką“. Šiame straipsnyje įvardintos garantijos streikuojantiems darbuotojams užtikrina streiko, kaip kolektyvinio ginčo sprendimo priemonės, efektyvumą. Siūloma Kodeksą papildyti 2531 str. ir jį išdėstyti taip: “2531 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką
draudžiama:
1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonė, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
3) sudaryti kitas sąlygas ar sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą). 2.
streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.” Siūloma ištaisyti Kodekso technines klaidas, kadangi tai padėtų paprasčiau ir aiškiau taikyti naujai priimtą dokumentą ir panaikintų dviprasmybes:
klaidą ir vietoje „papildomo darbo laiko“ įrašyti „papildomo darbo“, kadangi šioje nuostatoje kalbama apie susitarimą dėl papildomo darbo, o tokios sąvokos kaip „papildomas darbo laikas“ Kodeksas nereglamentuoja ir jos palikimas suponuotų neaiškumą ir apsunkintų Kodekso taikymą praktikoje. Siūloma Kodekso 114 str. 1 p. išdėstyti taip: „1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko , per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos;“
lygmens kolektyvinės sutarties taikymo sitis gali būti išplėsta visiems darbuotojams, jei tam pritaria visuotinis darbuotojų susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, kad surinkti visuotinį darbdavio darbuotojų susirinkimą yra sudėtinga ir toks reikalavimas gali užkirsti kelią kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimui, siūloma vietoje visuotinio darbdavio darbuotojų susirinkimo įrašyti „darbdavio darbuotojų konferencija“ ir Kodekso 197 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) .
Jeigu nesant darbdavio lygmenyje veikiančios profesinės sąjungos kolektyvinę sutartį sudaro šakos profesinė sąjunga, kuri šio kodekso nustatyta tvarka buvo įgaliota vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties, ir darbdavys, tokia kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbdavio darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto siūlomą 250 straipsnio redakciją. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613;
253 Gražinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto siūlomą 250 straipsnio redakciją. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga; G-2016-10775; 2016-12-07 Remiantis Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų [statymo 14 str. (Profesinių sąjungų teisė teisės aktų leidyboje), 17 str. (profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbo ir profesinių sąjungų įstatymų laikymąsi), LR Darbo kodekso 33 str. (Nevalstybinė darbo Įstatymų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolė), Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Trišalę tarybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atkreipdama dėmesį į atlyginimų nemokėjimą darbdavių naudojimą kaip susidorojimo su neklusniais darbuotojais metodą. Padažnėjo atvejų, kai darbdaviai nemoka darbuotojams atlyginimo po 2-4 mėnesius ir daugiau. Lietuvos įstatymai, apibrėžiantys tarp darbuotojų ir darbdavių kylančių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarką turi darbdaviams palankių spragų.
Mūsų siūlomas sprendimas - išplėsti profesinių sąjungų funkcijas ir suteikti joms, jų dispozicijoje esančioms inspekcijoms, surašyti pažeidėjams administracinius teisės pažeidimo protokolus. Tokia teisė suteikta Valstybinei darbo inspekcijai, tačiau šios institucijos kai kurie tarnautojai, kaip rodo neseni faktai, yra su korupcijos kvapu, elgiasi pasyviai ir dažnai nuolaidžiauja darbdaviams, taip pažeisdami darbuotojų interesus, tuo žemindami šios institucijos vardą. Profesinės sąjungos, jų darbo inspekcijos yra pasirengusios perimti kai kurias kontrolės funkcijas iš Valstybinės darbo inspekcijos. Tam darbui profsąjungos turi kvalifikuotų žmonių ir teisininkų. Darbo ginčas yra civilizuotas, tačiau toks procesas, nagrinėjantis visas darbo santykių aplinkybes, argumentus, priežastinį ryšį tarp veikimo ir neveikimo padarinių užtrunka ilgai. Todėl esant tokiai situacijai, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga rekomenduoja pritaikytus visuomeninėms organizacijoms ir visuomeninių savaveiksmių organizacijų atstovams taikomą teisę LR ATPK 259 str. ir įstatymu priimti (papildyti) LR ATPK 25911 str., tokią teisę suteikti profesinėms sąjungoms, jų dispozicijoje esančioms inspekcijoms surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus dėl šiurkščių darbo įstatymų bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės normų pažeidimų, su teise perduoti protokolus teismams ar administracinėms komisijoms prie savivaldybių, kurios priimtų galutinį sprendimą dėl asmens padaryto administracinės teisės pažeidimo. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“; G-2016-10207; 2016-11-22 LPS „Solidarumas“ valdyba palaiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos planus didinti žmonių pajamas ir yra pasiruošusi prisidėti prie Nacionalinės gyventojų pajamų didinimo programos sukūrimo ir įgyvendinimo.
Suprantame, kad vykdomosios valdžios sprendimai nėra vienintelis būdas atlyginimų kėlimui. Esame Šiuolaikinė, vakarietiškų vertybių profesinė sąjunga ir norime prisidėti prie žmonių pajamų didinimo. Siūlome pavesti LR Trišalei tarybai paruošti Nacionalinį socialinių partnerių ir politinių partijų susitarimą dėl atlyginimų didinimo. Darbo santykiuose turi būti ne vien tik liberalizavimas, bet ir kolektyvinės derybos tam, kad didėtų vidutinis atlyginimas, o MMA būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Valstybės politika turi aktyviai skatinti socialinį dialogą, stiprinti profesines sąjungas. Profsąjungų veiklos efektyvumui didinti galimybei pritraukti naujus žmones į profesinę sąjungą, derybinėms galioms stiprinti, prisidėti prie atlyginimų kėlimo dirbant su savo nariais, būtina:
profesinės sąjungos renkamų organų nariams, kurie derasi dėl atlyginimų ir darbuotojų darbo sąlygų;
organizavimą. Lietuvoje susiformavo praktika, kai teismai uždraudžia streikuoti net ir tose bendrovėse, kurios nevykdo visuomenei būtinos veiklos ar paslaugų,
sąjungoms administruoti nedarbo draudimo fondą, remiantis Skandinavijos Šalių pavyzdžiu. Tokiu būdu profesinės sąjungos galės rūpintis darbo netenkančiais asmenimis, jų kvalifikaciją bei mažinti žmonių baimę derėtis dėl didesnio atlyginimo ir likti be pajamų. Esame pasiruošę diskutuoti ir rasti bendrus sprendimus bei dirbti kartu siekiant pokyčių šalyje, pajamų didėjimo, socialinės atmosferos visuomenėje gerėjimo. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga; G-2017-4501; 2017-04-10 2017 m. liepos 1 d.
Seimo valdančioji koalicija ketina pagaliau priimti Darbo kodeksą kuriame bus įtvirtintos ir tos nuostatos, dėl kurių Trišalėje taryboje susitarta nebuvo, tačiau, atmetę Prezidentės veto, už jas balsavo XVI-ojo Seimo nariai. Atkreiptinas dėmesys, jog politikai, pusei metų atidėdami Darbo kodekso įsigaliojimą ir Trišalę tarybą įgaliodami jį svarstyti toliau, neįvertino nelygiavertės profesinių sąjungų bei darbdavių pozicijos. Darbdaviai nesuinteresuoti derėtis ir ieškoti kompromisų, nes juos tenkina naujojo Darbo kodekso nuostatos, parengtos grupės darbdavius palaikančių mokslininkų. Todėl Lietuvos profesinės sąjungos kreipiasi į LR Seimo narius, ragindamos priimti tik tas Darbo kodekso pataisas, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė LR Trišalėje taryboje. Taip pat, balsuojant už Trišalėje taryboje nesutartas Darbo kodekso nuostatas, Lietuvos profesinės sąjungos ragina Seimo narius būtinai atsižvelgti į LR Prezidentės vetuotus bei Seimo narių, dar iki svarstymų Trišalėje taryboje, individualiai užregistruotus įstatymų projektus. Lietuvos profesinės sąjungos tikisi, jog Darbo Kodekso, o tuo pačiu ir šalies darbo rinkos likimą nulemsiantys naujai išrinkto Seimo nariai blaiviai suvoks ne tik surastų kompromisų, bet ir kitų, Trišalėje taryboje nesutartų, projektų svarbą darbuotojams ir ras tvirtos politinės valios priimti Lietuvos darbo rinkos stabilumą skatinančius bei socialinę nelygybę ir emigraciją stabdančius šaliai būtinus teisingus sprendimus. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga bei Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjunga ryžtingai pasisako prieš bet kokį siūlymą priimti Darbo kodekso nuostatas dėl kurių nebuvo susitartą LR Trišalėje taryboje. Darbdaviai nesuinteresuoti derėtis su profesinėmis sąjungomis ir ieškoti kompromisų.
Juos tenkina taip vadinamų mokslininkų-frankenšteinų parengtas naujasis Darbo kodeksas, už kurį jiems išmokėta 5 milijonai litų iš mokesčių mokėtojų lėšų. Palaikome šį; aukščiau išvardytą kreipimąsi į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę bei Lietuvos Respublikos Seimą. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis;
G-2017-2613; 2017-03-01 Darbdavio paskelbtas darbo skelbimas juridinę reikšmę turintis dokumentas. Darbo skelbime privaloma pateikti teisingą, tikrovę atitinkančią informaciją apie pareigas ir atlyginimo dydį. Jei darbdavys darbo skelbime paskelbė neteisingą informaciją, jis už tai atsako teisinėmis pasekmėmis. Darbo skelbimas privalo būti paskelbtas viešai masinėse informacijos priemonėse (jis neturi būti slaptas ar nežinomas). Darbo skelbimas turi būti apskaitytas registracijos numeriu (kad galimai nebūtų sukeistas), kuris nurodomas ant skelbimo, kitas egzempliorius laikomas pas darbdavį - pridedamas prie darbo sutarties ir pridedamas prie darbo istorijos kortelės. Paaiškinimas: siekiant išvengti darbdavių neteisingų, melagingų, nepagrįstų darbo skelbimų ir juose nurodytos neteisingos informacijos (pvz. apie pareigas, atlyginimo dydį, darbo pobūdį ir t.t.), nes būna darbdaviai apgaudinėja - darbo skelbime paskelbia vienas pareigas ir sąlygas, o iš tiesų, jos neatitinka tikrovės. Darbdavys darbo sutartyje privalo nurodyti tikslias ir teisingas darbo pareigas ir sąlygas, atlyginimo dydį, darbovietės adresą, ir darbo laiką, ir galimas kenksmingas darbo sąlygas, kurie privalo atitikti tikrovę. Darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, visais darbovietėje galiojančiais teisės aktais reglamentuojančiais jo darbą, leisti darbuotojui apžiūrėti savo būsimą darbo vietą ir darbo sąlygas.
Darbuotojas privalo praeiti sveikatos patikrą valstybės gydymo įstaigose dėl tinkamumo konkrečioms pareigoms. Darbuotojui neleidžiama pradėti dirbti be medicininio sveikatos patikrinimo, ypač jei atliekamas darbas priskiriamas pavojingų darbų kategorijai. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo sveikatos apsaugą, jo saugumą ir darbo saugą. Jeigu už atliekamą darbą be fiksuoto atlyginimo, yra papildomas atlyginimas, jis privalo būti aiškiai tiksliai reglamentuotas darbo sutartyje (pvz. darbai už atliktus pardavimus procentais, už atliktus kvadratinius metrus ir t.t.) Paaiškinimas: jei tas nenumatyta darbo sutartyje, kad darbdavys negalėtų manipuliuoti atlyginimo sumomis, viena pasakęs, o kitaip realiai moka ir esant ginčui nėra įrodymo jas pagrįsti. Įpareigoti darbdavį sukurti kiekvieno darbuotojo darbo istorijos kortelę, kurioje būtų sutrumpintai visa darbuotojo toje darbovietėje istorijos išklotinė (darbuotojo kortelėje laikyti darbo skelbimą, darbo sutartį, visų išmokėtų atlyginimų, drausminių nuobaudų duomenis, jeigu tokios yra, praleistas laikas dėl ligos, dirbti viršvalandžiai, atleidimo iš darbo duomenys). Darbuotojo pageidavimu darbdavys privalo jam suteikti visą turimą informaciją apie jį. Darbuotojui pageidaujant, darbuotojas gali pateikti raštu darbdaviui savo pageidavimus dėl savo darbo ir pareigų tobulinimo (pvz. kad patogiau, protingiau ir tiesiau atlikti savo pareigas, jei yra sveikatos problemos, kad darbdavys atsižvelgtų į krūvius, siūlyti darbdaviui kas reikalinga darbo ir pelno tobulinimui). Darbdavys gali savo nuožiūra tenkinti ar netenkinti šiuos pageidavimus.
Negali būti darbo sutarčių, kuriose nėra konkrečiai ir aiškiai apibrėžti - pareigos ir darbai, kuriuos atlieka darbuotojas ir atlyginimo dydis ir priedai (pvz.: jei darbuotojas darbo sutartyje įrašytas kaip pagalbinis darbininkas tai gauna minimalią algą, o dirba viską, nuo gatvių šlavimo iki aukštalipio bei kitus kvalifikuotus darbus. O jei darbuotojas pasiskundžia darbo inspekcijai, tai darbdavys gali teigti, kad darbuotojas - tik pagalbinis) Nes būna kai darbo sutartyje nurodytos vienos pareigos, o dirbama su pareigybe nesusiję darbai, būna nurodomas vienas atlyginimas, o tikrovėje mokamas kitas atlyginimas, ar mokama ,,juodais'' pinigais, nurodomos vienos darbo valandos, realiai dirbama kitokiomis valandomis). Manau, turėtų griežtai baudžiama baudomis, jeigu darbo sutarties sąlygos sudarytos fiktyvios ir neatitinkančios tikrovės. Darbuotojo pasiruošimas darbui (darbo vietos tvarkymas ir priežiūra) įskaitomas į darbo laiką. Juk tai irgi su darbu susijęs darbas. Darbdavys turi kontroliuoti ir užtikrinti darbuotojų gerą psichologinę atmosferą darbovietėje, esant darbuotojų sunkumams padėti jam (pvz. adaptuotis kolektyve, jeigu žmogus neišmano ko nors darbe, nesupranta kaip atlikti darbą, mobingo atveju, kai kiti darbuotojai terorizuoja ir skriaudžia darbuotoją) Nes darbdavys yra vadovas ir tik jis gali kontroliuoti psichologinę atmosferą darbe. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl trumpesnio kasdieninio darbo laiko trukmės nei 8 val. už sutartą atlyginimą. Paaiškinimas: jeigu darbuotojui reikalingas laisvas laikas šeimos poreikiams, slaugyti sergantį artimą žmogų, mokytis ir kitiems poreikiams.
Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. per savaitę Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų Darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų Už darbo grafikų ir žiniaraščių duomenų teisingumą atsako darbdavys teisinėmis pasekmėmis. Po darbo grafikų ir žiniaraščių dokumentais turi būti darbdavio ir darbuotojo parašas. Darbovietės tarnybiniai raštai (darbuotojų ir darbdavių) privalomi saugoti darbovietės archyve 20 metų. Atleidžiamas darbuotojas ne dėl jo kaltės įspėjamas apie atleidimą prieš 2 savaites (kadangi jam reikia laiko naujo darbo paieškoms ir jis turi turėti pajamas tam laikotarpiui pragyventi), pagal etatų mažinimą - įspėjus ne mažiau prieš
ieškant darbo, darbdavys privalo jį išleisti darbo pokalbiui darbo metu. Darbuotojui suteikiamos 1 mėnesio atostogos, o rizikos faktorius turinčiuose darbuose ir ilgesnes atostogas. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl ilgesnių nei 1 mėnesio atostogų. Etatų mažinimo atveju darbdavys įsipareigoja sumokėti darbuotojui 1- 6 mėnesių atlyginimą (pagal išdirbtą laiką). Diferencijuoti išeitines išmokas (pvz. darbuotojas turintis ilgesnį darbo stažą, tarkime 10 metų turi savaime suprantama gauti daugiau nei darbuotojas dirbęs 1 metus) nuo 1 iki 6 mėnesinių atlyginimų. Viršvalandžiai privalo būti apskaitomi ir fiksuojami raštu, pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Manau, daug viršvalandžių neapskaitomi ir darbdaviai nemoka už viršvalandžius.
Griežtai laikytis viršvalandžių apmokestinamo tvarkos (jei darbdavys nesumoka darbuotojui viršvalandžių, jis baudžiamas bauda, sumą galima svarstyti, tarkime pvz. pirmą kartą bauda 200 EUR, antrą kartą - bauda 500 EUR, trečią kartą - 1000 EUR bauda ir t.t.) Numatyti, kad žmogus su aukštuoju išsilavinimu turi gauti mažiausiai 30 proc didesnį nei minimalus atlyginimas atlyginimą (žemesnės kvalifikacijos darbai ir su aukštuoju mokslu reikalavimu darbai diferencijuojami). Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbdavys tokiu atveju privalo išleisti žmogų. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti ir pasitraukti iš darbo vietos, jeigu darbovietėje susidaro žalingos sveikatai ir gyvybei pavojingos sąlygos ir turi teisę nedirbti tol, kol darbdavys darbuotojo darbo vietoje neužtikrins sveikų normalių sąlygų Darbo inspekcija ar teismas darbuotojui pateikus prašymą raštu turi nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbovietės bei nutraukti vienašališkai darbo sutartį, nurodžius priežastį, jeigu dirba žalingomis sveikatai ar pavojingomis gyvybei sąlygomis (jas nustato darbo inspekcija arba teismas). Ir įgyja teisę reikalauti iš darbdavio 3 atlyginimų dydžio kompensacijos. Jeigu dėl darbdavio kaltės darbuotojas susirgo darbovietėje, darbdavys privalo apmokėti darbuotojo gydymo išlaidas bei išmokėti 3 mėnesių darbuotojo atlyginimo išmoką, jeigu dėl darbdavio kaltės darbuotojas tampa neįgaliu, tai darbdavys jam turi mokėti neįgalumo išmoką visą gyvenimą ir atlyginti visas gydymo išlaidas.
Darbuotojas turi teisę gauti atostogų laiką (kelioms valandoms ar dienai) labai svarbiems asmeniniams šeimoms reikalams, jeigu tai raštu patvirtina ir kitas šeimos narys su kuriuo tai susiję. Jeigu darbdavys nesutinka, darbuotojas gali kreiptis į darbo inspekciją ir jos pavedimu gauna laisvą laiką savo šeimos reikalams. Jeigu darbuotojas turi gerą įdėją, kurios autorius jis yra ir ta idėja sukuria darbdaviui ir jo įmonei gerą pelną ar kitą pasisekimą, jis gali reikalauti iš darbdavio sulygtą priedą (procentais) prie atlyginimo. Pagal darbuotojo prašymą, priedų procentų dydį sprendžia darbdavys su darbuotoju, o jeigu nesusitaria - darbo ginčų komisija susipažinusi su įmonės dokumentais ir darbovietės pelno duomenimis. Darbdavys privalomai kartą per 2 metus turėtų praeiti Darbo kodekso įsisavinimo, supratimo ir psichologinio bendravimo ir santykių su darbuotojais kursus ir išlaikyti egzaminus. Šie kursai turėtų būti apmokami darbdavio lėšomis, o ne valstybės. Kiekvienais metais darbuotojui, skatinant jį likti lojaliu tai pačiai darbovietei progresyviai bent minimaliai keliamas atlyginimas (pvz.už išdirbus metus, jau sekančiais metais jis gautų 5 proc. didesnį atlyginimą, kitais metais nuo atlyginimo tiek pat daugiau, jeigu tarkime žmogus uždirbo 400 EUR, kitais metais jis uždirbtų 420 EUR ir t.t.) Manau, mūsų valstybėje žmonės vienoje darbovietėje dirba labai trumpai, dažnai ją keičia, nėra motyvacijos joje likti, taip stabilizuotų žmogaus buvimą darbovietėje.
Jeigu darbdavys nemoka atlyginimo darbuotojui ilgiau nei 2 mėnesius dėl nepateisinamos priežasties (išskyrus bankrotą), jam taikoma baudžiama atsakomybė ir valstybė skiria didelę baudą (1 išreikalauja darbuotojui nesumokėtą atlyginimą, 2 mokama bauda valstybės biudžetui). Manau, bauda turėtų būti didelė 3000 EUR, jei pasikartoja didinti 5000 EUR ir t.t.(tai reikalinga užkirsti kelia darbdavio piktnaudžiavimui ir užtikrinti darbuotojo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį), jeigu pažeidimai nuolatiniai ir piktybiški, tai valstybė taiko dar griežtesnes sankcijas. Tokius darbdavius registruoja darbo inspekcija ir vidaus reikalų ministerija. Darbdavys negali drausti darbuotojams kalbėti telefonu darbo vietoje. Darbuotojai turintys šeimas ir mažamečių vaikų ir šeimoje sergančių asmenų, turi teisę atsiliepti į skambučius darbo vietoje ar kitaip susisiekti (jei pvz. neįmanoma pasiekti telefonu), jei skambina vaikai ar šeimos nariai (nes gali būti ir nelaimė, liga ir reikalinga bet kokia pagalba šeimos nariui) ir turi teisę kalbėti telefonu ir su asmeniu prižiūrinčiais asmenimis (gydytojais, slaugytojais), vaikus globojančiais ar prižiūrinčiais asmenimis (darželio auklėtoja, mokytoja, auklė, prižiūrintis vaiką suaugęs asmuo) Esant ekstremaliu atveju (sunkiai ligai, nelaimingam atsitikimui, nusikaltimui) darbdavys privalo paleisti darbuotoją iš darbo vietos .
Esant daugkartiniams nuolatiniams darbdavio pažeidimams, darbdavys turi mokėti baudas valstybės biudžetui (baudos turėtų būti didelės, pvz. 10000 EUR), toliau pažeidimams kartojantis - valstybė likviduoja įmonę (valstybė turi užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą) ir išreikalauja darbuotojams atlyginimus iš kaltininko darbdavio. Tokius darbdavius registruoja darbo inspekcija ir vidaus reikalų ministerija. Darbdavys darbuotoją gali atleisti iš darbo tik po 3 darbo drausmės pažeidimo, išskyrus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (pvz. neatvykimas į darbą, vagystė ir panašiai). Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo šalių susitarimu. Šalių susitarimo sąlygas derina darbuotojas ir darbdavys. Esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš karto, apie tai informavus darbo inspekciją ir įgyja teisę reikalauti jam atlyginti žalą atsiradusią dėl to šiurkštaus pažeidimo. Darbuotojas turi teisę apskųsti jam pareikštą darbo drausmės pažeidimą savo darbovietės darbo tarybai, darbo ginčų komisijai ir teismui. Įrodyti darbo drausmės pažeidimą privalo tas kuris kaltina - darbdavys.
Jeigu darbdavys nepagrįstai darbuotojui skyrė darbo drausmės pažeidimo aktą ir tai patvirtina darbo ginčų komisija ar teismas, darbdavys privalo atlyginti darbuotojui moralinę žalą - 2 mėnesių atlyginimą ar didesnę žalą. Darbuotojo išėjimo iš darbo dieną darbdavys privalo su juo visiškai atsiskaityti pinigais, išimtinais atvejais esant sunkumams ne vėliau kaip po savaitės privalo būti atsiskaitymas. Darbdaviui atleidimo datą neatsiskaičius, jis turės sumokėti netesybas, kurias sudaro vidutinis darbuotojo atlyginimas. Esant darbuotojo ir darbdavio ginčui, darbuotojui valstybė užtikrina nemokamą skundų nagrinėjimą, kreipiantis į darbo ginčų komisiją prie Darbo inspekcijos. Darbo ginčų komisijos sprendimai darbdaviui privalomi. Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Darbuotojai ir darbdaviai, kurių teisės pažeidžiamos, turi kreiptis į darbo ginčų komisijas, įsteigtas prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių padalinių. Darbo ginčų komisijos sprendimas darbdaviui ir darbuotojui privalomas. Jeigu darbuotojo ar darbdavio netenkina darbo ginčų komisijos sprendimas, jis turi teisę jį apskųsti teismui per 3 mėnesių terminą. Jei Darbuotojui kyla problemų su darbdaviu, jis gali kreiptis į teismą. Tačiau, manau, retas kuris norėtų ten kreiptis, nes reikia sumokėti advokatui ( o jeigu tarkime darbuotoją atleido jam nesumokėjus atlyginimo) ir jei jis pralaimės bylą, tai jam reikės padengti bylinėjimosi išlaidas, todėl bijant taip rizikuoti darbuotojas negina savo teisių teisme. Manau, tokie ginčai turi nemokamai keliauti į darbo ginčų komisiją, kur trys nariai bandytų darbuotoją sutaikyti su darbdaviu, o nepavykus, darbo ginčų komisijos sprendimai darbdaviui būtų privalomi. Darbuotojui, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai kreipimasis į teismą nemokamas (atleidžiamas nuo žyminio mokesčio).
Jeigu darbuotojas neturi pinigų advokatui, jam suteikiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Teismo pralaimėjimu atveju iš darbuotojo negali būti išreikalauta didesnė suma, nei jis pajėgus sumokėti (pvz. ne daugiau nei 1 mėnesinį atlyginimą). Nes dėl finansinių priežasčių nemažai darbuotojų atsisako ginti savo teises teisme (nes prarado darbą ir pajamas ir turi baimę dėl teismo pasekmių, kad gali tekti atlyginti priešingos šalies advokato paslaugas ir t.t.) Darbuotojas, kuris atleistas pagal etatų mažinimą (ne dėl jo kaltės) įgyja pirmumo teisę įsidarbinti kitoje įmonėje tose pačiose pareigose Darbdavys gali atestuoti darbuotoją dėl jo tinkamumo darbui. Dėl darbuotojų atlyginimo dydžio Žemiausios ir aukščiausios grandies darbuotojų, įskaitant įmonės vadovo atlyginimai gali skirtis ne daugiau 5-7 kartų. Pareigybė turi atitikti išsilavinimą (pareigos susijusios su išsilavinimu, pvz. žmogus su aukštuoju išsilavinimu negali dirbti valytoju, kiemsargiu ar kasininku, nebent jis pats taip pasirenka) Jeigu darbuotojas su aukštuoju išsisilavinimu pasirenka žemesnės kvalifikacijos pareigas, jis gauna prie tų pareigų atlyginimo 30 proc. dydžio priedą. Pvz. jeigu profesorius priverstas eiti dirbti kiemsargiu ar valytoju jis gauna 30 prc. didesnį atlyginimą. Darbuotojo atlyginimo dydis priklauso nuo pareigybės (įvedamos kategorijos, pagal kurias yra nustatyto dydžio atlyginimai, tarkime parduotuvės kasininkė ar valytoja gali gauti 400-500 EUR, pardavėjas 500-600 EUR, skyriaus vėdėjas 600-700 EUR, vadybininkas 700-800 EUR, vadovas 800-2000-2500 EUR , nes jo atsakomybė didžiausia). Iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti daromos bet kokios išskaitos.
Darbdavys iš darbuotojo negali reikalauti atlyginti žalą už ne dėl jo kaltės atsiradusią žalą, išskyrus atvejus, kai jis asmeniškai atsako už turtą (nes pvz. neteisinga, jeigu iš parduotuvės pavogta prekių, kažkas vogė, apsauga nesužiūrėjo, neatliko savo pareigų, o paskui paskaičiuojama ir reikalaujama susimokėti žmones, kurie nieko nepadarė). Gerai atliekantis savo pareigas darbuotojas turi būti skatinimas piniginėmis premijomis. Darbuotojui baigus aukštąjį išsilavinimą jam turi atsipirkti pinigai išleisti mokslams, 10 procentų nuo išleistų pinigų konkrečiai specialybei, pridedami prie jo atlyginimo (jeigu tarkime žmogus išleido mokslams 4800 EUR , tai žmogus gauną vienkartinę išmoką 480 EUR, kurią apmoka darbdavys ar valstybė. Esmė valstybė turi skatinti ir motyvuoti žmones siekti išsilavinimo, švietimo, kad būtų žmogui motyvacija išsilavinti ir investuoti savo pinigus į mokslą. Nes jei pvz. žmogus yra be aukštojo išsilavinimo ir mato, kad į kurias nors pareigas pvz. pardavėjo priimami žmonės su aukštuoju išsilavinimu, tai jis nemato prasmės siekti išsilavinimo ir leisti mokslams savo pinigus. Dėl pensijos stažo Darbo stažas pensijai 30 metų , siūlau kategoriškai nepritarti pensijos stažo didinimui iki 35 metų (senatvėje žmogus turėtų daugiau ilsėtis skirti daugiau laiko savo šeimai, turėti laisvalaikio, būtina saugoti brandaus amžiaus žmonių sveikatą) Taip pat siūlau kitus teisės aktus susijusius su Darbo specifika:
Siūlau padidinti Darbo inspekcijos teises kontroliuojant įmones ir ginant darbuotojų teises Dėl Darbo inspekcijos darbo . Siūlau įsteigti ,,budinčio'' darbo inspektoriaus etatą pagr. Lietuvos apskrityse (tai galėtų pasikeisdami pagal grafiką dirbti darbo inspektoriai, pvz.
mėn. kitas darbo inspektorius) kuris galėtų nuvykti į darbo pažeidimų vietą po darbo laiku (vakarais, naktį, savaitgalio ir švenčių dienomis) Reiktų viešai gausiai paskleisti informaciją, kuriais telefonais skambinti darbuotojui, esant pažeidimams, kad ,,budintis'' darbo inspektorius operatyviai atvyktų į tą darbovietę ir užfiksuotų pažeidimus. Manau, būtina suvaldyti darbuotojų išnaudojimo ir pažeidimų situaciją visoje valstybėje, todėl imtis rimtų priemonių, nes žmonės paskui bijo ir nenori pas darbdavius dirbti ar masiškai emigruoja, baudos už darbdavių pažeidimus turėtų padengti kaštus už ,,budinčių'' darbo inspektoriaus etatus. Jeigu pvz. pažeidimas daromas naktį ar savaitgalį ir jei darbuotojas kreipiasi tik pvz. pirmadienį, tai yra pavėluotai, tai tie pažeidimai sunkiai įrodomi ar neįrodomi, o darbdavys aišku dažnai viską neigs. Darbo inspektoriui suteikti didesnių galių - filmuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus darbovietėse, apklausti darbuotojus ir vadovą (apklausa privaloma), taip pat darbo inspektoriui pareikalavus darbdavys privalo parodyti jam patalpas, atidaryti reikiamas spinteles, stalčius, paprašyti parodyti vieną ar kitą daiktą apžiūrai ir panašiai (esant darbuotojų skundams, pvz. mokant ,,juodus'' pinigus ar sveikatai pavojingoms sąlygoms darbo inspektorius negali pareikalauti apžiūrai jam reikiamų daiktų). Manau, mokesčių inspekcija ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi daugiau galių nei darbo inspekcija ir tai reikia spręsti, kad valstybė kontroliuotų darbo pažeidimus, rimtai gintų darbuotojų teises, nes esu pats turėjęs neigiamą patirtį ir nuolat apie tai girdžiu iš žmonių, dėl to darbuotojai ir nenori dirbti Lietuvoje, emigruoja, jei jų teisės pakankamai neginamos ir maži atlyginimai.
Esant nuolatiniams darbuotojų skundams kokioje konkrečioje darbovietėje, darbo inspektorius gali atvažiuoti ir stebėti kelias valandas ar visą darbo dieną, kaip elgiasi darbdavys su darbuotojais, kaip dirba darbuotojai ir kaip laikomasi darbo įstatymų. Taip pat siūlau Darbo inspekcijos vadovams kontroliuoti darbo inspektorius, kad informacija iš Darbo inspekcijos nepatektų pas darbdavius. Manau, darbdavys neturi būti informuotas iš anksto apie darbo inspektoriaus vizitą, kad darbdavys nepasiruoštų tam ir nesusitvarkytų savo galimų pažeidimų. Darbuotojo prašymu darbo inspekcija gali jam suteikti vaizdo, garso įrašų aparatūrą darbo pažeidimų įrodymams surinkti. Darbo inspekcija pasirašytinai suteikia darbuotojui tokį leidimą. Paaiškinimas
Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo žmogaus poreikių sąlygas (sudaryti higienos sąlygas, darbuotojui nusiplauti rankas su muilu, pavalgyti, jei reikia vartoti vaistus, darbovietėje turėti tualetą ir darbuotojui nueiti į tualetą, kai jam reikia, atsižvelgti į sveikatos ir nuovargio būseną, jeigu žmogui pasidaro bloga su sveikata, darbdavio atsakomybė suteikti jam pagalbą ar iškviesti greitąją medicinos pagalbą, leisti pailsėti, jei pervargo leisti atokvėpio pertraukėles, išgerti arbatos, kavos, vandens, pavalgyti ir t.t.), jeigu yra ekstremali situacija (pvz. sunkiai susirgo jo artimas žmogus, ar pasimetė vaikas) darbdavys turi išleisti darbuotoją į namus. Paaiškinimas: būna, kad nesuteikiamos šios žmogaus poreikio sąlygos. Siūlau didinti darbuotojo apsaugą skundo metu:
Jeigu darbuotojas skundžiasi darbo inspekcijai, teismui ar kitai institucijai dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, jis rizikuoja, kad dėl to bus darbdavio persekiojamas ir praras darbą ir pajamas. Todėl labai daug žmonių bijo neigiamų pasekmių dėl darbo vietos ir pajamų ir nesikreipia į darbo inspekciją ar į teismą. Todėl siūlau, kad jeigu darbuotojas pateikė skundą (neanonimišką) ir jei pasitvirtino pažeidimas, tai Valstybė darbuotojo atleidimo atveju ar priversto išėjimo savo noru (kai nepakeliama psichologinė atmosfera) sumoka tam darbuotojui jo 6 mėnesių atlyginimą, bet ne iš valstybės biudžeto, o išreikalauja iš kaltininko, tai yra iš darbdavio, jei darbdavys nesutinka išmokėti šios sumos, valstybė išreikalauja minėtą sumą teismo keliu. Jeigu darbuotojas atskleidė valstybei didelę jai daromą žalą iš darbdavio šalies (pvz. mokėjimas ,,juodais'' pinigais, mokesčių vengimas), Valstybė už tai darbuotojui skiria didelę premiją, priklauso nuo sumų, pvz.
Valstybė deda visas pastangas apsaugoti darbuotoją nuo galimo persekiojimo ir susidorijmo su juo. Valstybė, darbo inspekcija ir teismai darbo ginčuose palaiko silpnesnę šalį - darbuotoją. Taip pat siūlau nustatyti darbdaviui pinigines baudas pagal koeficientą (pagal Darbo kodekso pažeidimų šiurkštumą), tuo papildytumėte valstybės biudžetą ir tai būtų darbdaviui atgrasymo priemonė pažeidinėti darbo įstatymus. Pvz. nedidelis Darbo kodekso pažeidimas 1 straipsnis bauda 20 EUR, šiurkštus Darbo kodekso pažeidimas 1000-10000 EUR dydžio bauda. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacija „Vaikų gerovė“, 2017-04-13;
G-2017-4751 Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacija „Vaikų gerovė“ pastebi ir reiškia susirūpinimą dėl naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų, kuriomis nėra ginami darbuotojų, globojančių vaikus, interesai. Iš naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, reglamentuojančių tam tikras garantijas darbuotojams, pastebime, jog Darbo kodekse (pvz. DK 57 str. 3 d. 2 p., 61 str. 3 d., 95 str. 1 d., 127 str. 4. d. 9 p., 138 str. 3 d.,4 d. ir kt.) yra naudojamos formuluotės, tokios kaip:
„darbuotojai, auginantys vaikus“, „darbuotojai, auginantys vaikus (įvaikius)“,
„tėvai, auginantys vaikus. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog šios formuluotės
yra dviprasmiškos ir neapibrėžtos. Akivaizdu, jog įvaikiai savo įtėviams pagal įstatymą yra vaikai, vienok, įstatymo leidėjas šią sąvoką tikslina, nurodydamas ne tik „vaikus“, bet ir „įvaikius“ , tačiau nieko nekalba apie „globotinius". Pažymėtina ir tai, jog DK 127 str. 4 d. 9 p. kalbama apie papildomą poilsio laiką „tėvams, auginantiems vaikus , tuo tarpu DK 138 str.
reglamentuojama papildomo poilsio suteikimo tvarka, kalbama apie
„darbuotojus, auginančius vaikus“ . Atsižvelgiant į tai lieka neaišku kaip ginami (ir ar ginami) darbuotojų,
globojančių vaikus, interesai. Manytume, kad tokios Darbo kodekso nuostatos, nepagrįstai blogina, darbuotojų, globojančių vaikus,, padėtį. '’ Atsižvelgiant į tai. prašome inicijuoti atitinkamas pataisas naujajame Darbo kodekse, t. y. naudoti tik sąvoką „darbuotojai, auginantys vaikus“, kas būtų suprantama tiek biologinius, tiek įvaikintus, tiek globojamus vaikus, arba šias sąvokas tikslinti, nurodant „darbuotojai, auginantys vaikus (įvaikius, globotinius), taip pat sąvoką „tėvai, auginantys vaikus“ atitinkamai keisti į „darbuotojai, auginantys vaikus (įvaikius, globotinius). Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. Gediminas Gemskis, 2017-05-02; G-2017-5512 Darbuotojas nuo pat skelbimo dėl darbo ar kitu keliu gautos informacijos apie darbą, nuo derybų pokalbio dėl darbo pradžios, darbo sutarties sąlygų pateikimo ir įvairių ginčų metu tikrai yra silpnoji šalis lyginant su darbdaviu. Darbdavys dominuoja prieš darbuotoją. Manau, visiškai neteisinga ir absurdiška laikyti darbuotoją ir darbdavį lygiaverčiomis šalimis, kai darbdavis viską sprendžia nuo priėmimo į darbą, kurį žmogų priimti, kurį ne, nustato jo pareigas, atlyginimo dydį, jo darbo sąlygas, sprendžia dėl darbuotojo atleidimo, kai priešingai darbuotojas to negali spręsti ir įtakoti ir iš esmės nenustato ir negali nustatyti darbdaviui savo sąlygų... Įpareigoti darbdavį mokėti kompensaciją darbuotojui, kai, vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Ši nuostata taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 VDU (buvo 2 VUD, – keliama riba iki 3 VDU (2244 Eur). Tokių darbuotojų būtų apie 3%. Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautriausioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Naujajame Darbo Kodekse darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 m., įspėjimo terminas trumpėja nuo 4 mėn. iki 2 mėnesių. Siūlau šį terminą ilginti iki 4 mėn., papildomai numatant 3 mėn. įspėjimo terminą darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18m. Taip pat numatant įpareigojimą darbdaviui teikti pirmenybę likti darbe darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m. Didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo VDU, kai atleidžiama darbdavio valia. Į Darbo kodeksą grąžinti dabartinį išeitinės išmokos dydį (į 2 VDU), kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sukako pensijinis amžius dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo). Nustatyti sąlygas, skatinančias darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais – gražinti finansiškai neapribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės. Atsisakyti neaiškių kodekso teisinių sąvokų – formuluotę „protingas terminas“ keisti į
„apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau
kaip prieš 3 darbo dienas“. Atsisakyti nenustatytos apimties sutarties rūšies, kaip socialiai nesaugios, garantuojančios tik 8val. per mėnesį darbą. Leisti šias sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, kad terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20% Įmonės darbuotojų. Įteisinti laikino įdarbinimo įmonių licencijavimą.
Gražinti trišalėje taryboje pasiektą susitarimą, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų „vienas mėnuo“. Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbąį įspėja tik prieš 2 dienas. Grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (kenksmingomis sąlygomis, naktimis, nepilnamečiams ir kt.), apmokėjimą kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 val., apmokant kaip už visą darbo laiką. Grąžinti nuostatą, kad už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Ilgesnės kasmetinės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. Arba neįgalų vaiką iki 18 m., darbuotojams iki 18 m., neįgaliesiems (ne mažiau nei 27 darbo dienos). Grąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims. Grąžinti protingą apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams (ne tik pirmininkui), realiai dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose. Darbuotojo teises gina profsąjungos, taip pat darbuotojas turi teisę ginti savo teises tiesiogiai. Darbdaviui draudžiama persekioti darbuotoją už jo profsąjunginę veiklą darbovietėje. Darbdavys darbuotojui gali skirti drausminę nuobaudą ir atleisti tik už darbo drausmės pažeidimus ir pareigų neatlikimą. Atsisakyti privalomų darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. Gražinti profesinėms sąjungoms informavimo ir konsultavimo teisę. Gražinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką Grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklių, numatančių aiškią tvarką, kaip įmonėse, kur veikia 2 ir daugiau profsąjungų, turi derėtis abi pusės (tai ypatingai svarbu derybose dėl kolektyvinių sutarčių).
Darbovietės darbo taryboje turi būti 51 proc. darbuotojų atstovų. Paaiškinimas: Manau, dažnai darbovietėse sukuriamos pseudo darbo tarybos, kurių nariai daro tai kas naudinga darbdaviui. Dėl darbuotojų atstovų darbo tarybose galėtų balsuoti darbuotojai rinkimų keliu, bei darbuotojai gali teikti kandidatų į darbo tarybas pasiūlymus. Darbdavio paskelbtas darbo skelbimas juridinę reikšmę turintis dokumentas. Darbo skelbime privaloma pateikti teisingą, tikrovę atitinkančią informaciją apie pareigas ir atlyginimo dydį. Jei darbdavys darbo skelbime paskelbė neteisingą informaciją, jis už tai atsako teisinėmis pasekmėmis. Darbo skelbimas privalo būti paskelbtas viešai masinėse informacijos priemonėse (jis neturi būti slaptas ar nežinomas). Darbo skelbimas turi būti apskaitytas registracijos numeriu (kad galimai nebūtų sukeistas), kuris nurodomas ant skelbimo, kitas egzempliorius laikomas pas darbdavį - pridedamas prie darbo sutarties ir pridedamas prie darbo istorijos kortelės. Paaiškinimas: siekiant išvengti darbdavių neteisingų, melagingų, nepagrįstų darbo skelbimų ir juose nurodytos neteisingos informacijos (pvz. apie pareigas, atlyginimo dydį, darbo pobūdį ir t.t.), nes būna darbdaviai apgaudinėja - darbo skelbime paskelbia vienas pareigas ir sąlygas, o iš tiesų, jos neatitinka tikrovės. Darbdavys darbo sutartyje privalo nurodyti tikslias ir teisingas darbo pareigas ir sąlygas,atlyginimo dydį, darbovietės adresą, ir darbo laiką, ir galimas kenksmingas darbo sąlygas, kurie privalo atitikti tikrovę.
Darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, visais darbovietėje galiojančiais teisės aktais reglamentuojančiais jo darbą, leisti darbuotojui apžiūrėti savo būsimą darbo vietą ir darbo sąlygas. Darbuotojas privalo praeiti sveikatos patikrą valstybės gydymo įstaigose dėl tinkamumo konkrečioms pareigoms. Darbuotojui neleidžiama pradėti dirbti be medicininio sveikatos patikrinimo, ypač jei atliekamas darbas priskiriamas pavojingų darbų kategorijai. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo sveikatos apsaugą, jo saugumą ir darbo saugą. Jeigu už atliekamą darbą be fiksuoto atlyginimo, yra papildomas atlyginimas, jis privalo būti aiškiai tiksliai reglamentuotas darbo sutartyje (pvz. darbai už atliktus pardavimus procentais, už atliktus kvadratinius metrus ir t.t.) Paaiškinimas: jei tas nenumatyta darbo sutartyje , kad darbdavys negalėtų manipuliuoti atlyginimo sumomis, viena pasakęs, o kitaip realiai moka ir esant ginčui nėra įrodymo jas pagrįsti. Įpareigoti darbdavį sukurti kiekvieno darbuotojo darbo istorijos kortelę, kurioje būtų sutrumpintai visa darbuotojo toje darbovietėje istorijos išklotinė (darbuotojo kortelėje laikyti darbo skelbimą, darbo sutartį, visų išmokėtų atlyginimų, drausminių nuobaudų duomenis, jeigu tokios yra, praleistas laikas dėl ligos, dirbti viršvalandžiai, atleidimo iš darbo duomenys). Darbuotojo pageidavimu darbdavys privalo jam suteikti visą turimą informaciją apie jį.
Darbuotojui pageidaujant, darbuotojas gali pateikti raštu darbdaviui savo pageidavimus dėl savo darbo ir pareigų tobulinimo (pvz. kad patogiau, protingiau ir tiesiau atlikti savo pareigas, jei yra sveikatos problemos, kad darbdavys atsižvelgtų į krūvius, siūlyti darbdaviui kas reikalinga darbo ir pelno tobulinimui). Darbdavys gali savo nuožiūra tenkinti ar netenkinti šiuos pageidavimus. Negali būti darbo sutarčių, kuriose nėra konkrečiai ir aiškiai apibrėžti - pareigos ir darbai, kuriuos atlieka darbuotojas ir atlyginimo dydis ir priedai (pvz.: jei darbuotojas darbo sutartyje įrašytas kaip pagalbinis darbininkas tai gauna minimalią algą, o dirba viską, nuo gatvių šlavimo iki aukštalipio bei kitus kvalifikuotus darbus. O jei darbuotojas pasiskundžia darbo inspekcijai, tai darbdavys gali teigti, kad darbuotojas - tik pagalbinis) Nes būna kai darbo sutartyje nurodytos vienos pareigos, o dirbama su pareigybe nesusiję darbai, būna nurodomas vienas atlyginimas, o tikrovėje mokamas kitas atlyginimas, ar mokama ,,juodais'' pinigais, nurodomos vienos darbo valandos, realiai dirbama kitokiomis valandomis). Manau, turėtų griežtai baudžiama baudomis, jeigu darbo sutarties sąlygos sudarytos fiktyvios ir neatitinkančios tikrovės. Darbuotojo pasiruošimas darbui (darbo vietos tvarkymas ir priežiūra) įskaitomas į darbo laiką. Juk tai irgi su darbu susijęs darbas. Darbdavys turi kontroliuoti ir užtikrinti darbuotojų gerą psichologinę atmosferą darbovietėje, esant darbuotojų sunkumams padėti jam (pvz. adaptuotis kolektyve, jeigu žmogus neišmano ko nors darbe, nesupranta kaip atlikti darbą, mobingo atveju, kai kiti darbuotojai terorizuoja ir skriaudžia darbuotoją) Nes darbdavys yra vadovas ir tik jis gali kontroliuoti psichologinę atmosferą darbe. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų.
Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl trumpesnio kasdieninio darbo laiko trukmės nei 8 val. už sutartą atlyginimą. Paaiškinimas: jeigu darbuotojui reikalingas laisvas laikas šeimos poreikiams, slaugyti sergantį artimą žmogų, mokytis ir kitiems poreikiams. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. per savaitę Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų Darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų Už darbo grafikų ir žiniaraščių duomenų teisingumą atsako darbdavys teisinėmis pasekmėmis. Po darbo grafikų ir žiniaraščių dokumentais turi būti darbdavio ir darbuotojo parašas. Darbovietės tarnybiniai raštai (darbuotojų ir darbdavių) privalomi saugoti darbovietės archyve 20 metų. Atleidžiamas darbuotojas ne dėl jo kaltės įspėjamas apie atleidimą prieš 2 savaites (kadangi jam reikia laiko naujo darbo paieškoms ir jis turi turėti pajamas tam laikotarpiui pragyventi), pagal etatų mažinimą - įspėjus ne mažiau prieš
numatyti, kad suderinus su kolektyvine darbo sutartimi sergantis žmogus gali paimti 3 laisvas nedarbo dienas (informavus vadovą gali nedirbti 3 darbo dienas), tam kad sergantis žmogus turi galimybę pasveikti per tą laiką nepaėmus nedarbingumo lapelio, kad galėtų nedirbti sergantis (kaip kai kurie darbuotojai daro), bijodami, kad jie negautų sumažinto atlyginimo, nes sunku pragyventi su mažu atlginimu ir pvz. neužkrėstų ligomis kitų darbuotojų. Jeigu darbuotojas nepasveiksta per 3 darbo dienas, tai jis tolimesniam gydymui privalo gauti nedarbingumo lapelį gydymo įstaigoje. Darbuotojui ieškant darbo, darbdavys privalo jį išleisti darbo pokalbiui darbo metu. Darbuotojui suteikiamos 1 mėnesio atostogos, o rizikos faktorius turinčiuose darbuose ir ilgesnes atostogas.
Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl ilgesnių nei 1 mėnesio atostogų. Etatų mažinimo atveju darbdavys įsipareigoja sumokėti darbuotojui 1- 6 mėnesių atlyginimą (pagal išdirbtą laiką). Diferencijuoti išeitines išmokas (pvz. darbuotojas turintis ilgesnį darbo stažą, tarkime 10 metų turi savaime suprantama gauti daugiau nei darbuotojas dirbęs 1 metus) nuo 1 iki 6 mėnesinių atlyginimų. Viršvalandžiai privalo būti apskaitomi ir fiksuojami raštu, pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Manau, daug viršvalandžių neapskaitomi ir darbdaviai nemoka už viršvalandžius. Griežtai laikytis viršvalandžių apmokestinamo tvarkos (jei darbdavys nesumoka darbuotojui viršvalandžių, jis baudžiamas bauda, sumą galima svarstyti, tarkime pvz. pirmą kartą bauda 200 EUR, antrą kartą - bauda 500 EUR, trečią kartą - 1000 EUR bauda ir t.t.) Numatyti, kad žmogus su aukštuoju išsilavinimu turi gauti mažiausiai 30 proc didesnį nei minimalus atlyginimas atlyginimą (žemesnės kvalifikacijos darbai ir su aukštuoju mokslu reikalavimu darbai diferencijuojami). Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbdavys tokiu atveju privalo išleisti žmogų. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti ir pasitraukti iš darbo vietos, jeigu darbovietėje susidaro žalingos sveikatai ir gyvybei pavojingos sąlygos ir turi teisę nedirbti tol, kol darbdavys darbuotojo darbo vietoje neužtikrins sveikų normalių sąlygų Darbo inspekcija ar teismas darbuotojui pateikus prašymą raštu turi nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma.
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbovietės bei nutraukti vienašališkai darbo sutartį, nurodžius priežastį, jeigu dirba žalingomis sveikatai ar pavojingomis gyvybei sąlygomis(jas nustato darbo inspekcija arba teismas). Ir įgyja teisę reikalauti iš darbdavio 3 atlyginimų dydžio kompensacijos. Jeigu dėl darbdavio kaltės darbuotojas susirgo darbovietėje, darbdavys privalo apmokėti darbuotojo gydymo išlaidas bei išmokėti 3 mėnesių darbuotojo atlyginimo išmoką, jeigu dėl darbdavio kaltės darbuotojas tampa neįgaliu, tai darbdavys jam turi mokėti neįgalumo išmoką visą gyvenimą ir atlyginti visas gydymo išlaidas. Darbuotojas turi teisę gauti atostogų laiką (kelioms valandoms ar dienai) labai svarbiems asmeniniams šeimoms reikalams, jeigu tai raštu patvirtina ir kitas šeimos narys su kuriuo tai susiję. Jeigu darbdavys nesutinka, darbuotojas gali kreiptis į darbo inspekciją ir jos pavedimu gauna laisvą laiką savo šeimos reikalams. Jeigu darbuotojas turi gerą įdėją, kurios autorius jis yra ir ta idėja sukuria darbdaviui ir jo įmonei gerą pelną ar kitą pasisekimą, jis gali reikalauti iš darbdavio sulygtą priedą (procentais) prie atlyginimo. Pagal darbuotojo prašymą, priedų procentų dydį sprendžia darbdavys su darbuotoju, o jeigu nesusitaria - darbo ginčų komisija susipažinusi su įmonės dokumentais ir darbovietės pelno duomenimis. Darbdavys privalomai kartą per 2 metus turėtų praeiti Darbo kodekso įsisavinimo, supratimo ir psichologinio bendravimo ir santykių su darbuotojais kursus ir išlaikyti egzaminus.
Šie kursai turėtų būti apmokami darbdavio lėšomis, o ne valstybės. Kiekvienais metais darbuotojui, skatinant jį likti lojaliu tai pačiai darbovietei progresyviai bent minimaliai keliamas atlyginimas (pvz.už išdirbus metus, jau sekančiais metais jis gautų 5 proc. didesnį atlyginimą, kitais metais nuo atlyginimo tiek pat daugiau, jeigu tarkime žmogus uždirbo 400 EUR, kitais metais jis uždirbtų 420 EUR ir t.t.) Manau, mūsų valstybėje žmonės vienoje darbovietėje dirba labai trumpai, dažnai ją keičia, nėra motyvacijos joje likti, taip stabilizuotų žmogaus buvimą darbovietėje. Jeigu darbdavys nemoka atlyginimo darbuotojui ilgiau nei 2 mėnesius dėl nepateisinamos priežasties (išskyrus bankrotą), jam taikoma baudžiama atsakomybė ir valstybė skiria didelę baudą (1 išreikalauja darbuotojui nesumokėtą atlyginimą, 2 mokama bauda valstybės biudžetui). Manau, bauda turėtų būti didelė 3000 EUR, jei pasikartoja didinti 5000 EUR ir t.t.(tai reikalinga užkirsti kelia darbdavio piktnaudžiavimui ir užtikrinti darbuotojo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį), jeigu pažeidimai nuolatiniai ir piktybiški, tai valstybė taiko dar griežtesnes sankcijas. Tokius darbdavius registruoja darbo inspekcija ir vidaus reikalų ministerija. Darbdavys negali drausti darbuotojams kalbėti telefonu darbo vietoje.
Darbuotojai turintys šeimas ir mažamečių vaikų ir šeimoje sergančių asmenų, turi teisę atsiliepti į skambučius darbo vietoje ar kitaip susisiekti (jei pvz. neįmanoma pasiekti telefonu), jei skambina vaikai ar šeimos nariai (nes gali būti ir nelaimė, liga ir reikalinga bet kokia pagalba šeimos nariui) ir turi teisę kalbėti telefonu ir su asmeniu prižiūrinčiais asmenimis (gydytojais, slaugytojais), vaikus globojančiais ar prižiūrinčiais asmenimis (darželio auklėtoja, mokytoja, auklė, prižiūrintis vaiką suaugęs asmuo) Esant ekstremaliu atveju (sunkiai ligai, nelaimingam atsitikimui, nusikaltimui) darbdavys privalo paleisti darbuotoją iš darbo vietos . Esant daugkartiniams nuolatiniams darbdavio pažeidimams, darbdavys turi mokėti baudas valstybės biudžetui (baudos turėtų būti didelės, pvz. 10000 EUR), toliau pažeidimams kartojantis - valstybė likviduoja įmonę (valstybė turi užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą) ir išreikalauja darbuotojams atlyginimus iš kaltininko darbdavio. Tokius darbdavius registruoja darbo inspekcija ir vidaus reikalų ministerija. Darbdavys darbuotoją gali atleisti iš darbo tik po 3 darbo drausmės pažeidimo, išskyrus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (pvz. neatvykimas į darbą, vagystė ir panašiai). Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo šalių susitarimu. Šalių susitarimo sąlygas derina darbuotojas ir darbdavys. Esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš karto, apie tai informavus darbo inspekciją ir įgyja teisę reikalauti jam atlyginti žalą atsiradusią dėl to šiurkštaus pažeidimo. Darbuotojas turi teisę apskųsti jam pareikštą darbo drausmės pažeidimą savo darbovietės darbo tarybai, darbo ginčų komisijai ir teismui. Įrodyti darbo drausmės pažeidimą privalo tas kuris kaltina - darbdavys.
Jeigu darbdavys nepagrįstai darbuotojui skyrė darbo drausmės pažeidimo aktą ir tai patvirtina darbo ginčų komisija ar teismas, darbdavys privalo atlyginti darbuotojui moralinę žalą - 2 mėnesių atlyginimą ar didesnę žalą. Darbuotojo išėjimo iš darbo dieną darbdavys privalo su juo visiškai atsiskaityti pinigais, išimtinais atvejais esant sunkumams ne vėliau kaip po savaitės privalo būti atsiskaitymas. Darbdaviui atleidimo datą neatsiskaičius, jis turės sumokėti netesybas, kurias sudaro vidutinis darbuotojo atlyginimas. Esant darbuotojo ir darbdavio ginčui, darbuotojui valstybė užtikrina nemokamą skundų nagrinėjimą, kreipiantis į darbo ginčų komisiją prie Darbo inspekcijos. Darbo ginčų komisijos sprendimai darbdaviui privalomi. Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Darbuotojai ir darbdaviai, kurių teisės pažeidžiamos, turi kreiptis į darbo ginčų komisijas, įsteigtas prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių padalinių. Darbo ginčų komisijos sprendimas darbdaviui ir darbuotojui privalomas. Jeigu darbuotojo ar darbdavio netenkina darbo ginčų komisijos sprendimas, jis turi teisę jį apskųsti teismui per 3 mėnesių terminą. Jei Darbuotojui kyla problemų su darbdaviu, jis gali kreiptis į teismą. Tačiau, manau, retas kuris norėtų ten kreiptis, nes reikia sumokėti advokatui ( o jeigu tarkime darbuotoją atleido jam nesumokėjus atlyginimo) ir jei jis pralaimės bylą, tai jam reikės padengti bylinėjimosi išlaidas, todėl bijant taip rizikuoti darbuotojas negina savo teisių teisme. Manau, tokie ginčai turi nemokamai keliauti į darbo ginčų komisiją, kur trys nariai bandytų darbuotoją sutaikyti su darbdaviu, o nepavykus, darbo ginčų komisijos sprendimai darbdaviui būtų privalomi. Darbuotojui, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai kreipimasis į teismą nemokamas (atleidžiamas nuo žyminio mokesčio).
Jeigu darbuotojas neturi pinigų advokatui, jam suteikiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Teismo pralaimėjimu atveju iš darbuotojo negali būti išreikalauta didesnė suma, nei jis pajėgus sumokėti (pvz. ne daugiau nei 1 mėnesinį atlyginimą). Nes dėl finansinių priežasčių nemažai darbuotojų atsisako ginti savo teises teisme (nes prarado darbą ir pajamas ir turi baimę dėl teismo pasekmių, kad gali tekti atlyginti priešingos šalies advokato paslaugas ir t.t.) Darbuotojas, kuris atleistas pagal etatų mažinimą (ne dėl jo kaltės) įgyja pirmumo teisę įsidarbinti kitoje įmonėje tose pačiose pareigose Darbdavys gali atestuoti darbuotoją dėl jo tinkamumo darbui. Dėl darbuotojų atlyginimo dydžio Žemiausios ir aukščiausios grandies darbuotojų, įskaitant įmonės vadovo atlyginimai gali skirtis ne daugiau 5-7 kartų. Pareigybė turi atitikti išsilavinimą (pareigos susijusios su išsilavinimu, pvz. žmogus su aukštuoju išsilavinimu negali dirbti valytoju, kiemsargiu ar kasininku, nebent jis pats taip pasirenka) Jeigu darbuotojas su aukštuoju išsisilavinimu pasirenka žemesnės kvalifikacijos pareigas, jis gauna prie tų pareigų atlyginimo 30 proc. dydžio priedą. Pvz. jeigu profesorius priverstas eiti dirbti kiemsargiu ar valytoju jis gauna 30 prc. didesnį atlyginimą. Darbuotojo atlyginimo dydis priklauso nuo pareigybės (įvedamos kategorijos, pagal kurias yra nustatyto dydžio atlyginimai, tarkime parduotuvės kasininkė ar valytoja gali gauti 400-500 EUR, pardavėjas 500-600 EUR, skyriaus vėdėjas 600-700 EUR, vadybininkas 700-800 EUR, vadovas 800-2000-2500 EUR , nes jo atsakomybė didžiausia). Iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti daromos bet kokios išskaitos.
Darbdavys iš darbuotojo negali reikalauti atlyginti žalą už ne dėl jo kaltės atsiradusią žalą, išskyrus atvejus, kai jis asmeniškai atsako už turtą (nes pvz. neteisinga, jeigu iš parduotuvės pavogta prekių, kažkas vogė, apsauga nesužiūrėjo, neatliko savo pareigų, o paskui paskaičiuojama ir reikalaujama susimokėti žmones, kurie nieko nepadarė). Gerai atliekantis savo pareigas darbuotojas turi būti skatinimas piniginėmis premijomis. Darbuotojui baigus aukštąjį išsilavinimą jam turi atsipirkti pinigai išleisti mokslams, 10 procentų nuo išleistų pinigų konkrečiai specialybei, pridedami prie jo atlyginimo (jeigu tarkime žmogus išleido mokslams 4800 EUR , tai žmogus gauną vienkartinę išmoką 480 EUR, kurią apmoka darbdavys ar valstybė. Esmė valstybė turi skatinti ir motyvuoti žmones siekti išsilavinimo, švietimo, kad būtų žmogui motyvacija išsilavinti ir investuoti savo pinigus į mokslą. Nes jei pvz. žmogus yra be aukštojo išsilavinimo ir mato, kad į kurias nors pareigas pvz. pardavėjo priimami žmonės su aukštuoju išsilavinimu, tai jis nemato prasmės siekti išsilavinimo ir leisti mokslams savo pinigus. Taip pat siūlau kitus teisės aktus susijusius su Darbo specifika:
Siūlau padidinti Darbo inspekcijos teises kontroliuojant įmones ir ginant darbuotojų teises Dėl Darbo inspekcijos darbo . Siūlau įsteigti ,,budinčio'' darbo inspektoriaus etatą pagr. Lietuvos apskrityse - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio (tai galėtų pasikeisdami pagal grafiką dirbti darbo inspektoriai, pvz. 1 mėn. vienas darbo inspektorius, kitą mėn. kitas darbo inspektorius) kuris galėtų nuvykti į darbo pažeidimų vietą po darbo laiku (vakarais, naktį, savaitgalio ir švenčių dienomis) Reiktų viešai gausiai paskleisti informaciją, kuriais telefonais skambinti darbuotojui, esant pažeidimams, kad ,,budintis'' darbo inspektorius operatyviai atvyktų į tą darbovietę ir užfiksuotų pažeidimus.
Manau, būtina suvaldyti darbuotojų išnaudojimo ir pažeidimų situaciją visoje valstybėje, todėl imtis rimtų priemonių, nes žmonės paskui bijo ir nenori pas darbdavius dirbti ar masiškai emigruoja, baudos už darbdavių pažeidimus turėtų padengti kaštus už ,,budinčių'' darbo inspektoriaus etatus. Jeigu pvz. pažeidimas daromas naktį ar savaitgalį ir jei darbuotojas kreipiasi tik pvz. pirmadienį, tai yra pavėluotai, tai tie pažeidimai sunkiai įrodomi ar neįrodomi, o darbdavys aišku dažnai viską neigs. Darbo inspektoriui suteikti didesnių galių - filmuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus darbovietėse, apklausti darbuotojus ir vadovą (apklausa privaloma), taip pat darbo inspektoriui pareikalavus darbdavys privalo parodyti jam patalpas, atidaryti reikiamas spinteles, stalčius, paprašyti parodyti vieną ar kitą daiktą apžiūrai ir panašiai (esant darbuotojų skundams, pvz. mokant ,,juodus'' pinigus ar sveikatai pavojingoms sąlygoms darbo inspektorius negali pareikalauti apžiūrai jam reikiamų daiktų). Manau, mokesčių inspekcija ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi daugiau galių nei darbo inspekcija ir tai reikia spręsti, kad valstybė kontroliuotų darbo pažeidimus, rimtai gintų darbuotojų teises, nes esu pats turėjęs neigiamą patirtį ir nuolat apie tai girdžiu iš žmonių, dėl to darbuotojai ir nenori dirbti Lietuvoje, emigruoja, jei jų teisės pakankamai neginamos ir maži atlyginimai.
Esant nuolatiniams darbuotojų skundams kokioje konkrečioje darbovietėje, darbo inspektorius gali atvažiuoti ir stebėti kelias valandas ar visą darbo dieną, kaip elgiasi darbdavys su darbuotojais, kaip dirba darbuotojai ir kaip laikomasi darbo įstatymų. Taip pat siūlau Darbo inspekcijos vadovams kontroliuoti darbo inspektorius, kad informacija iš Darbo inspekcijos nepatektų pas darbdavius. Manau, daarbdavys neturi būti informuotas iš anksto apie darbo inspektoriaus vizitą, kad darbdavys nepasiruoštų tam ir nesusitvarkytų savo galimų pažeidimų. Darbuotojo prašymu darbo inspekcija gali jam suteikti vaizdo, garso įrašų aparatūrą darbo pažeidimų įrodymams surinkti. Darbo inspekcija pasirašytinai suteikia darbuotojui tokį leidimą. Paaiškinimas
Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo žmogaus poreikių sąlygas (sudaryti higienos sąlygas, darbuotojui nusiplauti rankas su muilu, pavalgyti, jei reikia vartoti vaistus, darbovietėje turėti tualetą ir darbuotojui nueiti į tualetą, kai jam reikia, atsižvelgti į sveikatos ir nuovargio būseną, jeigu žmogui pasidaro bloga su sveikata, darbdavio atsakomybė suteikti jam pagalbą ar iškviesti greitąją medicinos pagalbą, leisti pailsėti, jei pervargo leisti atokvėpio pertraukėles, išgerti arbatos, kavos, vandens, pavalgyti ir t.t.), jeigu yra ekstremali situacija (pvz. sunkiai susirgo jo artimas žmogus, ar pasimetė vaikas) darbdavys turi išleisti darbuotoją į namus. Paaiškinimas: būna, kad nesuteikiamos šios žmogaus poreikio sąlygos. Siūlau didinti darbuotojo apsaugą skundo metu:
Jeigu darbuotojas skundžiasi darbo inspekcijai, teismui ar kitai institucijai dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, jis rizikuoja, kad dėl to bus darbdavio persekiojamas ir praras darbą ir pajamas. Todėl labai daug žmonių bijo neigiamų pasekmių dėl darbo vietos ir pajamų ir nesikreipia į darbo inspekciją ar į teismą. Todėl siūlau, kad jeigu darbuotojas pateikė skundą (neanonimišką) ir jei pasitvirtino pažeidimas, tai Valstybė darbuotojo atleidimo atveju ar priversto išėjimo savo noru (kai nepakeliama psichologinė atmosfera) sumoka tam darbuotojui jo 6 mėnesių atlyginimą, bet ne iš valstybės biudžeto, o išreikalauja iš kaltininko, tai yra iš darbdavio, jei darbdavys nesutinka išmokėti šios sumos, valstybė išreikalauja minėtą sumą teismo keliu. Jeigu darbuotojas atskleidė valstybei didelę jai daromą žalą iš darbdavio šalies (pvz. mokėjimas ,,juodais'' pinigais, mokesčių vengimas), Valstybė už tai darbuotojui skiria didelę premiją, priklauso nuo sumų, pvz.
Valstybė deda visas pastangas apsaugoti darbuotoją nuo galimo persekiojimo ir susidorojimo su juo. Valstybė, darbo inspekcija ir teismai darbo ginčuose palaiko silpnesnę šalį - darbuotoją. Taip pat siūlau nustatyti darbdaviui pinigines baudas pagal koeficientą (pagal Darbo kodekso pažeidimų šiurkštumą), tuo papildytumėte valstybės biudžetą ir tai būtų darbdaviui atgrasymo priemonė pažeidinėti darbo įstatymus. Pvz. nedidelis Darbo kodekso pažeidimas 1 straipsnis bauda 20 EUR, šiurkštus Darbo kodekso pažeidimas 1000 - 10000 EUR dydžio bauda. Perduoti svarstyti naujai Trišalei tarybai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys A. Sysas, 2017-05-117
Argumentai: Šiuo metu Vyriausybė tvirtina privalomą konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašą. Siekiant užtikrinti pakankamą skaidrumą darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, įdarbinimo procese, siūloma Darbo kodekse aiškiai reglamentuoti pareigą Vyriausybei nustatyti pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą, t.y. DK 41 str. 3 d. išbraukti žodžius ,,gali būti“. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas , kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir organizavimo ir vykdymo konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. “ Pritarti Seimo nariai G. Skaistė, M. Navickienė, 2017-05-1121
Argumentai: Dabar nuostata, kad asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką yra patvirtinama Vyriausybės nutarimu. Siūloma šią nuostatą įtvirtinti Darbo kodekse, kad būtų išvengta galimybių nuostatą vienašališkai keisti ar išskirti atskiras grupes. Taip būtų užtikrinamos garantijos darbuotojams į teisingą atlygį.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto
taip: P akeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, bei šių asmenų sąrašą ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Pritarti iš dalies. Pasiūlymas:
Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas , taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa , ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams asmenims , dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą
straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
darbuotojams, kurie dirba ne visą darbo laiką (šio kodekso40 straipsnis). “ Atsiėmė svarstymo komitete metu. Seimo narys A.
Seimo narys A. Sysas, 2017-05-0939
Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisi a mos . ” Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas: 7.1 Sprendimas:
1) pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;
2) sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-587 su įstatymų projektais Nr. XIIP-4725 ir XIIP-4752 (šių projektų atitinkamas nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIIP-587) ir pateikti Seimui svartyti vieną bendrą projektą Nr. XIIIP-587(2). 7.2.1 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-05-0922
Išbraukti iš iniciatorių pateikto projekto 16 straipsnio 2 dalį: „
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą darbo laiką, išskyrus, kai yra darbuotojo rašytinis sutikimas. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojas nepatirs jokių nuostolių, jei atsisakys dirbti ilgiau nei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką. Darbdavys privalo turėti darbuotojų, dirbančių ilgiau nei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką sąrašus ir juos pateikti Valstybinei darbo inspekcijai jos reikalavimu. Valstybinė darbo inspekcija turi teisę uždrausti tokiems darbuotojams dirbti ilgiau nei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką dėl su darbuotojų sauga ar sveikata susijusių priežasčių. “ Atitinkamai patikslinti projekto 1 dalį, išbraukiant nuorodą į antrą dalį. Pritarti 2.
ir darbo komitetas, 2017-05-12 I Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 168, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 217, 221, 237, 240, 241, 242 IR 250
ir darbo komitetas, 2017-05-1234
Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos narių: penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų ir ji įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu .“
ir darbo komitetas, 2017-05-1845
1Papildyti 250 straipsnį 6 dalimi:
„
streiko metu darbdaviui draudžiama:
1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
3) sudaryti kitas sąlygas ar priimti sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą).“
2Papildyti 250 straipsnį 7 dalimi:
„7.
Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų teikimą, bet nėra galimybės to atlikti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
3Papildyti 250 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti ribojimai netaikomi, jeigu šio
kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas.“ Pritarti 7.2.2 Pasiūlymai: Įstatymų projektuose Nr. XIIP-4725 ir Nr. XIIP-4752 siūlomų keisti straipsnių, kurių projektų iniciatoriai A. Sysas ir R. J. Dagys neatsiėmė svarstymo komitete metu ir, kurių pakeitimams komitetas nepritarė, komitetas siūlo į įstatymo projektą neįkelti. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. XIIP-4725
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. “. Nepritarti. 2. XIIP-4725
pripažinti netekusia galios
darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. “ Nepritarti. 3. XIIP-4752
Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą , kuris negali būti trumpesnis negu trys darbo dienos . Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.“ Nepritarti. 4. XIIP-4752
Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio
darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“ Nepritarti. 5. XIIP-4725
Pakeisti 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne vėliau kaip po penkių keturių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;“. Nepritarti. 6.
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios
profesinės sąjungos ir nesudaroma jungtinė jų atstovybė , darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų (profesinių sąjungų narių) susirinkimas slaptu balsavimu. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija) darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, profesinių sąjungų narių susirinkimui (konferencijai) nepriėmus sprendimo dėl atstovavimo ar darbuotojų kolektyvo susirinkimui darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavus atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinę sutartį sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga. “ Nepritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė [1] Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis - administracinis modelis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu parengė Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro konsorciumas; 2015 m. kovas) . [2] http://www.jurex.lt/komandiruotes-ir-kilnojamojo-pobudzio-darbas-skirtumai-ir-apmokestinimas/ [3] Lietuvos verslo konfederacija. Naujasis Darbo kodeksas. Dirbkime ir gyvenkime geriau.