Projekto lyginamasis variantas
IR
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio liepos
6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos įsakymu sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. “
6 straipsnį nauja 12 dalimi: ,,12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, netenka galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
IR
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas) , į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio liepos
6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos įsakymu sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. “
6 straipsnį nauja 12 dalimi: ,,12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“
6 straipsnio 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 13 ir 14 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
IR
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. “2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki Darbo kodekso įsigaliojimo priima šiuo įstatymu patvirtinto Darbo kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus , išskyrus Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos galiota institucija priima iki 2018 m. sausio 1 d. “
2Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas) , į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio liepos
išdėstyti taip: ,,10.
Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos įsakymu sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. “
4Papildyti 6 straipsnį nauja 12 dalimi:
,,12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“
atitinkamai 13 ir 14 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
79, 112, 114, 115, 117, 120, 144, 147, 169, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241IR 242
BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2508 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Rengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 40, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 144, 147, 169, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir L ietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) , kuris įsigalios nuo 2017 m. liepos
bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo Įstatymo Nr.
XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3; toliau kartu – Įstatymo projektai). Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel. 266 4278, el. p. [email protected] ) Darbo teisės skyriaus (vedėja – Vita Baliukevičienė, tel. 8 706 68256, el. p. [email protected] ) patarėja Rūta Juršaitė, tel. 266 4292, el. p. ruta.jursaite @socmin.lt . 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Darbo kodekse reglamentuotas tik civilinis (ne darbinis) teisnumas ir veiksnumas; darbdavys informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų teikia darbo tarybai, nesvarbu, ar ji reikalauja ar ne; dalinį darbą gali nustatyti pats darbdavys, nereikia Vyriausybės sprendimo dėl ekonominių priežasčių nustatymo; pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; nėra numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; maksimalus darbo laikas, esant suminei darbo laiko apskaitai, – vidutiniškai negali būti ilgesnis kaip 48 val., įskaitant viršvalandžius; nakties darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 1 mėnuo; darbdavys privalo tvarkyti tik dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbančių naktį ir nenustatytos apimties darbą darbuotojų darbo laiko apskaitą; nėra numatytos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; nėra numatyta, į ką turi atsižvelgti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, tvirtindamas delspinigių dydį; numatyta, kad j eigu darbovietėje yra profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; nėra numatyta, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; nėra numatyta, kas atstovauja socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė; nėra numatyti šie į Trišalę tarybą delegavimo kriterijai: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų; numatyta, kad darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos ir da rbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Darbo kodekse reglamentuotas tik civilinis (ne darbinis) teisnumas ir veiksnumas; darbdavys informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų teikia darbo tarybai, nesvarbu, ar ji reikalauja ar ne; dalinį darbą gali nustatyti pats darbdavys, nereikia Vyriausybės sprendimo dėl ekonominių priežasčių nustatymo; pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; nėra numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; maksimalus darbo laikas, esant suminei darbo laiko apskaitai, – vidutiniškai negali būti ilgesnis kaip 48 val., įskaitant viršvalandžius; nakties darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 1 mėnuo; darbdavys privalo tvarkyti tik dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbančių naktį ir nenustatytos apimties darbą darbuotojų darbo laiko apskaitą; nėra numatytos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; nėra numatyta, į ką turi atsižvelgti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, tvirtindamas delspinigių dydį; numatyta, kad j eigu darbovietėje yra profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; nėra numatyta, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; nėra numatyta, kas atstovauja socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė; nėra numatyti šie į Trišalę tarybą delegavimo kriterijai: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų; numatyta, kad darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos ir da rbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat nėra nustatyta, kad i ki Darbo kodekso įsigaliojimo nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.
Nuo
darbas atliekamas kelionėje, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte Nr. 1 socialinių partnerių pasiūlymu siekiama įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.
Darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas yra išskirti, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą ; darbdavio pareigą pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus (siekiant geresnio darbuotojų atstovavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose, kurios vykdomos įmonėje); dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos; siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo, pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras; numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (siekiant aiškiai įtvirtinti maksimalias darbo laiko ribas), atsisakoma maksimalaus darbo laiko, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatymo, nes išliekama bendros nuostatos dėl maksimalaus vidutinio darbo laiko reguliavimo, taip pat siūloma nustatyti vadinamąjį ,,opt – out“, t. y. nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką, siekiant suderinti teisės aktą su 2003 m. lapkričio 4 d.
Darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas yra išskirti, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą ; darbdavio pareigą pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus (siekiant geresnio darbuotojų atstovavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose, kurios vykdomos įmonėje); dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos; siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo, pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras; numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (siekiant aiškiai įtvirtinti maksimalias darbo laiko ribas), atsisakoma maksimalaus darbo laiko, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatymo, nes išliekama bendros nuostatos dėl maksimalaus vidutinio darbo laiko reguliavimo, taip pat siūloma nustatyti vadinamąjį ,,opt – out“, t. y. nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką, siekiant suderinti teisės aktą su
Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL
, 5 skyrius, 4 tomas, p.
apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (laikotarpis nustatomas socialinių partnerių siūlymu siekiant didesnio lankstumo dirbant nakties laiku); darbo laiko apskaitos tvarkymas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, dirbančius nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu ; atsisakyti nuostatos dėl teisės į visos trukmės kasmetines atostogas, nes nustatytas reguliavimas dėl teisės pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų bei reikalavimas, kad atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus yra jau reglamentuotas; siūloma nustatyti kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; siūloma tikslinti delspinigių nustatymą; siūloma, kad j eigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; siūloma, kad d arbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; siūloma, kad socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, atstovautų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; siūlomas kriterijų į Trišalę tarybą papildymas: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų (siekiant užtikrinti, kad tiek darbdavius, tiek darbuotojus atstovautų kompetentingos institucijos, apimančios kuo daugiau veiklos sektorių ar kuo didesnę Lietuvos teritorijos dalį) ; siūloma, kad darbo arbitražo procesą inicijuotų abi šalys bendru susitarimu; nustatyti baudų dydžius dėl darbo arbitražo sprendimo nevykdymo.
apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (laikotarpis nustatomas socialinių partnerių siūlymu siekiant didesnio lankstumo dirbant nakties laiku); darbo laiko apskaitos tvarkymas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, dirbančius nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu ; atsisakyti nuostatos dėl teisės į visos trukmės kasmetines atostogas, nes nustatytas reguliavimas dėl teisės pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų bei reikalavimas, kad atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus yra jau reglamentuotas; siūloma nustatyti kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; siūloma tikslinti delspinigių nustatymą; siūloma, kad j eigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; siūloma, kad d arbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; siūloma, kad socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, atstovautų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; siūlomas kriterijų į Trišalę tarybą papildymas: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų (siekiant užtikrinti, kad tiek darbdavius, tiek darbuotojus atstovautų kompetentingos institucijos, apimančios kuo daugiau veiklos sektorių ar kuo didesnę Lietuvos teritorijos dalį) ; siūloma, kad darbo arbitražo procesą inicijuotų abi šalys bendru susitarimu; nustatyti baudų dydžius dėl darbo arbitražo sprendimo nevykdymo. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad i ki Darbo kodekso įsigaliojimo nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. Taip pat, siekiant aiškumo, nurodyta, kad nuo Darbo kodekso įsigaliojimo materialinės sutartys netenka galios. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma, atvirkščiai – socialinis užtikrintumas gerina ekonominę padėtį. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai D arbdavio pareiga pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – profesinei sąjungai tik tuo atveju, kai šios pareikalaus. Tačiau darbdavys privalės tvarkyti visų darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus tik tuos , kurie dirbs nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.
Taip pat apsunkintas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas – s uminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgiant į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų p rojektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymų projektuose naujai apibrėžiamos sąvokos nevartojamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
kada juos turėtų priimti Iki Įstatymų p rojektų įsigaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, taip pat r eikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodeksą“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. jadvyga.andriuskeviciute @lrs.lt J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 2396850, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimai dėl Darbo kodekso 72 straipsnio
departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 38, 40, 41, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 217, 221, 237, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-587(3) pateiktas pastabas. 2. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo ir nevienodo teisės normų taikymo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyti taisyklę, kad perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta nepilna atostogų diena skaičiuojama kaip pilna atostogų diena. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. jadvyga.andriuskeviciute @lrs.lt J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 2396850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
2017-05-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, L. Savickas – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, D. Čeponas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, G. Noreika – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Bružaitė – Lietuvos verslo konfederacijos teisininkė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, J. Čyžiūtė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos narys, R. Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-26 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. R. Krinickienė; G-2016-8476; 2016-09-22
naujojo Darbo kodekso priėmimo suabejojau Lietuvos politikų sveiku protu. Jeigu konkrečiai, tai labiausiai nustebino, jog naujame kodekse numatyta, kad iki šių metų pabaigos sukauptos atostogos bus perskaičiuotos: už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų bus suteikiamos 5 darbo dienos kasmetinių atostogų. Kyla klausimas, kaip įmanoma teisėtai gautas atostogas imti ir perskaičiuoti vietoj 7 į 5 dienas? Juk įstatymas įsigalios nuo 2017 m.? Vadinasi iki 2017 m. sukauptų atostogų iš vis neturi teisės niekas liesti. Juk negalima įstatymų taikyti atgaline data. Tokiu atveju iki absurdo galima nukeliauti... Naujas Darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos turi būti skaičiuojamos atostogos, nes teisinėje valstybėje įstatymai atbulinės galios neturi ! Tarptautinėje teisėje pripažįstama galimybė tam tikroms normoms suteikti atbulinio galiojimo galią. Tai normos, nustatančios atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui bei normos, švelninančios ar panaikinančios atsakomybę. Tačiau tai yra išimtinis atvejis ir jis turi būti būtinai aptartas specialiame įstatyme (pvz. BK). Jei aptarinėjame kitką, negali būti kalbos apie atbulinį galiojimą. Ar nemanote, kad toks DK bus pripažintas prieštaraujančiu ir įstatymui dėl įsigaliojimo tvarkos, ir Konstitucijai? Ar nemanote, kad su tokiu DK galima keliauti tiesiai į teismą?
Lauksiu atsakymo su viltimi, jog tamstų politikų sveikas protas padės ištaisyti tas nesąmones, kurias patys ir sukūrė. Nepritarti. Atostogos bus perskaičiuojamos proporcingai ir darbuotojų teisės nebus pažeistos. 2. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093; 2017-04-24
Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises). Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos įsakymu sudaro Darbo kodekse nustatytu atveju privalo sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Darbuotojų atstovavimo klausimas buvo išspręstas Trišalėje taryboje ir komitetas nesiūlo jo keisti. 3. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13
Papildyti DK įgyvendinimo įstatymo 6 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip: „11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Pasibaigus šiam terminui, iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja tiek, kiek neprieštarauja šiame kodekse numatytoms taisyklėms dėl kolektyvinių sutarčių turinio .“ Nepritarti. Kolektyvinių sutarčių galiojimo po liepos 1 d. reguliavimo Trišalė tarybą keisti nesiūlo. 4.
darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093; 2017-04-24
naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK ) įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad iki šios redakcijos DK įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Manytina, kad ši nuostata yra per siaura ir nepagrįstai apriboja visų kolektyvinių sutarčių, sudarytų iki naujos redakcijos DK įsigaliojimo, galiojimo trukmę. Manoma, kad nepagrįstai neatsižvelgiama į tokių kolektyvinių sutarčių turinį, o vertinamas tik jų sudarymo laikas. Pažymėtina, kad naujos redakcijos DK 193 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „ Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ji negali būti taikoma, o taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. “ Manytina, jog analogiškos taisyklės dėl kolektyvinių sutarčių galiojimo turėtų būti taikoma ir iki šios redakcijos DK įsigaliojimo sudarytoms kolektyvinėms sutartims.
Juo labiau, kad prioritetas turi būti teikiamas socialinių partnerių susitarimų išsaugojimui, o ne jų pasibaigimui: (i) skatinant socialinės partnerystės šalis pačias pasiekti susitarimą dėl iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytų kolektyvinių sutarčių sąlygų suderinimo su Darbo kodeksu kolektyvinėmis derybomis; (ii) numatant pasekmes, kylančias nepasiekus susitarimo; (iii) leidžiant išsaugoti kolektyvines sutartys kartu užtikrinant jų suderinamumą su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pasiūlymas:
Papildyti DK įgyvendinimo įstatymo 6 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip: „11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Pasibaigus šiam terminui, iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja tiek, kiek neprieštarauja šiame kodekse numatytoms taisyklėms dėl kolektyvinių sutarčių turinio .“ Alternatyvi redakcija:
„11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos
kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas . Tokių kolektyvinių sutarčių sąlygos, prieštaraujančios Darbo kodekso nuostatoms, turi būti kolektyvinių sutarčių šalių suderintos su Darbo kodekso nuostatomis bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Kolektyvinių sutarčių sąlygos, prieštaraujančios Darbo kodekse nustatytoms taisyklėms, po 2019 m. sausio 1 d. negali būti taikomos, o vietoje jų turi būti taikomos Darbo kodekso taisyklės.“ Nepritarti. Kolektyvinių sutarčių galiojimo po liepos 1 d. reguliavimo Trišalė tarybą keisti nesiūlo. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas:
7.1 Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-05-18 1 (6) (8) Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas) , į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio liepos 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4, pirmininko balsas – už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė