Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba
įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną pirmą auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), už antrą ir kiekvieną paskesnį – po 300 eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Žygimantas Pavilionis Paulius Saudargas Audronius Ažubalis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į XVII Vyriausybės programos prioritetą, susijusį su šeimai palankios aplinkos kūrimu, ir siekį mokestinėmis priemonėmis skatinti vaikus auginančias šeimas, mokesčius labiau susiejant su vaikų skaičiumi. Pavyzdžiui, papildomai sumažinant pajamų apmokestinimą du ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms. Tai yra viena iš priemonių, didinančių šeimų gerovę, o šeimų gerovės didėjimas – vienas iš motyvų skatinančių auginti vaikus. Šiuo pasiūlymu siekiama prisidėti ir prie demografinių problemų sprendimo, mažinti socialinę atskirtį, su kuria neretai susiduria daugiavaikės šeimos. Nes viena iš mažo gimstamumo priežasčių – gyventojų finansinis neapibrėžtumas, t. y. gyventojai nesijaučia tikri, kad turės pakankamai pajamų šeimos išlaikymui. Tiesa, nors gimstamumas pastaraisiais metais auga, tačiau išlieka mažas – tesiekia 1,7 vaiko vienai moteriai. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai užtikrinamas optimalus gimstamumo lygis. Tokiu atveju suminis gimstamumo rodiklis turėtų svyruoti apie 2,1. Kitaip tariant, viena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai 2 kūdikius. Tuo tarpu mažas gimstamumas kartu su jaunų žmonių emigracija lemia visuomenės senėjimo problemą. O tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje bus sunku užtikrinti socialinės, sveikatos priežiūros sistemų tvarumą. Todėl Įstatymo projekto tikslas – sumažinti mokestinę naštą mažesnes pajamas gaunantiems du ir daugiau vaikų auginantiems gyventojams, taip siekiant remti šeimas, ypač daugiavaikes, ir prisidėti prie gimstamumo skatinimo, mažinti socialinę atskirtį.
Įstatymo projekto uždavinys – siekiant aukščiau minėtų tikslų padidinti šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – PNPD) du ir daugiau vaikų (įvaikių) auginantiems gyventojams. Pažymėtina, tokia parama per su darbo santykiais susijusias pajamas kartu skatintų gyventojus dirbti ir užsidirbti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, gyventojams, auginantiems vaikus, taikomas PNPD
Padidinus PNPD, du vaikus (įvaikius) vienas auginantis asmuo visiškai nemokės gyventojų pajamų mokesčio, jeigu jo bruto darbo užmokestis neviršys maždaug 666,5 eurų per mėnesį, tris vaikus (įvaikius)
priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, padidintus PNPD du ir daugiau vaikų auginantiems tėvams, sumažės jų mokestinė našta, bus užtikrintas oresnis tokių šeimų, ypatingai gaunančių nedideles pajamas, pragyvenimo lygis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Galimas teigiamas poveikis dėl PNPD padidinimo, nes jis leistų sumažinti dalies darbo jėgos mokestinę naštą ir turėtų teigiamą poveikį vartojimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Padidinus taikytiną PNPD už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 37,9 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „PNPD“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai:
Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Žygimantas Pavilionis Paulius Saudargas Audronius Ažubalis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 37,9 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-21 Nr. S-2017-4080 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-576 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑576 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 109-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Aušra Maldeikienė, Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-04-24) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 37,9 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-04-24) 2.
Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. Nesvarstytina
projekto atmesti
teisės departamentas, 2017-04-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑576 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-08-23 Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-576 (toliau – Įstatymo projektas), kadangi daug mažiausias pajamas gaunančių ir kelis vaikus (įvaikius) auginančių asmenų jau dabar nepasinaudoja taikomu papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – PNPD): visiškai panaudoti maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį ir PNPD du vaikus (įvaikius) auginantis asmuo gali, jeigu jis uždirba bent 600 eurų (bruto darbo užmokestis), o tris vaikus (įvaikius) auginantis asmuo – 733 eurus (bruto darbo užmokestis). Pagal 2015 metų duomenis šalyje buvo apie 80 tūkstančių asmenų, kurie dėl per mažų pajamų neturėjo galimybės visa apimtimi pasinaudoti PNPD.
Įvertinant tai, kad PNPD išaugo nuo 60 eurų 2015 metais iki
neturinčių galimybės visa apimtimi pasinaudoti PNPD yra dar daugiau. Todėl padidinus PNPD už antrą ir paskesnius vaikus (įvaikius), kaip siūloma Įstatymo projekte, padidinimo naudos nepajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, dėl ko ši priemonė dažnu atveju nepasiektų Įstatymo projekto tikslo remti tas šeimas, kurioms parama būtų reikalingiausia. Atsižvelgdama į išdėstytas priežastis ir siekdama efektyvesnės paramos vaikus (įvaikius) auginančioms šeimoms, Lietuvos Respublikos
išmokų už auginamus vaikus (įvaikius). Pritarti
projektą Nr. XIIIP-576, atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2017-08-23 nutarime išdėstytus argumentus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – 1; susilaikė – 1. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė