Projekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. XIII-
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti ją taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo ir miestelio parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
2Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo ir miestelio parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) Paulius Saudargas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas
Projekto XIIIP-549(2) lyginamasis variantas
m. d. Nr. XIII-
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti ją taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą,. išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtiys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
2Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą,. išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtiys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Šis įstatymas įsigalioja 20179 m. liepos gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto XIII-549(3) lyginamasis
m. d. Nr. XIII-
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti ją taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą,. išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtiys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
2Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą,. išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtiys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Šis įstatymas įsigalioja 20179 m. liepos gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Lietuvos Respublikos
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant sudaryti sąlygas miestelių gyventojams naudotis užstato sistema. Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad pagal dabar galiojančią įstatyme numatytą tvarką užstato už vienkartines pakuotes sistemoje ir užstato už daugkartines pakuotes sistemoje dalyvauti privalo visos be išimties kaimo parduotuvės, tačiau miestelių parduotuvėms tai nėra privaloma. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, toks teisinis reguliavimas yra ydingas, nes nėra atsižvelgiama į tai, jog kai kuriose miestelio statusą turinčiose gyvenvietėse esančios parduotuvės yra tik smulkios parduotuvės, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (taigi, daugkartinių pakuočių sistemoje gali nedalyvauti) ir neviršija 300 kv. m (taigi, vienkartinių pakuočių sistemoje gali nedalyvauti). Esant tokiai situacijai, miestelio gyventojai negali naudotis užstato sistema, turi vežti vienkartines ir/ar daugkartines pakuotes į kitas gyvenvietes, galimai atsiranda įvairių neteisėtų užstato supirkimo schemų. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti užstato sistemos prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Paulius Saudargas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m. Ši išimtis netaikoma tik kaimo parduotuvėms. Taip pat tik kaimo parduotuvėms netaikoma išimtis, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m. Dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja miestelių gyventojus, kuomet miestelyje yra tik viena ar kelios parduotuvės, kurių plotas yra mažesnis nei numatyta Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje, todėl joms taikoma išimtis dėl dalyvavimo užstato sistemoje, ir susidaro situacija, kuomet miestelyje nėra nei vieno pakuotes priimančio pardavėjo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma greta kaimo parduotuvių išimtis taikyti ir miestelių parduotuvėms. Tokiu būdu užstato sistema veiktų efektyviau ir ja naudotis galėtų visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius Priėmus Įstatymo projektą, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neapibrėžiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „atliekų tvarkyba“, „atliekų perdirbimas“, „atliekų laikymas“, „atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Laurynas Kasčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad
„įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-04-07 Nr. S-2017-3516 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto Nr. XIIiP-549 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-549 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu yra siekiama nustatyti reikalavimą daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams priimti pakuotes, už kurias nustatytas užstatas ir grąžinti užstatą, ne tik kaimo, bet ir miestelio parduotuvėse. Šiame kontekste pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo
informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio 1 dalies f punktu.
Remiantis Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies g punktu, techninio reglamento projektas yra techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus. Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą. Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-549 2017-09-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, VšĮ
„Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas, Nepriklausomų
prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-102 Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad „įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
2017-08-091 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-549 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1. Siekiant užstato sistemų efektyvumo ir priimtinumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu, būtina užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalyje – patogios daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos turi būti užtikrintos ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia didelės parduotuvės, bet ir miesteliuose, kaimuose. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja pakuočių pardavėjus surinkti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas ir grąžinti užstatą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą vykdyti ne tik prekybos vietose ar teritorijose, bet ir arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Tačiau vertinant užstato sistemų išlaidas (gamintojų ir importuotojų, kurias padengia vartotojai) vienam daugkartinės pakuotės ir vienam vienkartinės pakuotės atliekos vienetui priimti, automatizuotos ne parduotuvėje statomos pakuočių atliekų priėmimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į priimamų pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį. Įvertinus surenkamų daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų kiekį ir reikalingas lėšas šių paslaugų atlikimui, automatizuoto surinkimo priemonės neįrengiamos kaimo parduotuvėse.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad panaudotos daugkartinės pakuotės ir vienkartinių pakuočių atliekos gali būti priimamos prekybos salėje atskiroje vietoje (toliau nuo maisto produktų) atskiriant pertvara (pvz., medine, plastikine ar stikline sienele) ar atstumu ir laikomos uždarytose (uždengtose) talpose ar užrištuose maišuose. Todėl miestelių ir kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas – iki 50 kv. m, sudėtinga vykdyti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi. Dauguma miestelių ir kaimų parduotuvių statytos pagal tipinius projektus, t. y. jų bendras plotas vidutiniškai yra apie 60 kv. m. Taigi, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinas ir efektyvus daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo tinklas gali būti pasiektas papildomai nustatant, kad panaudotas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestelių ir kaimų parduotuvės, kurių prekybos plotas – didesnis kaip 50 kv. m. Kitose gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, miestuose) veikiančių parduotuvių ir vartotojų atžvilgiu pakanka galiojančio reglamentavimo, kad panaudotas daugkartines pakuotes priimti ir užstatą grąžinti privalo visos parduotuvės, kurių bendrasis plotas viršija 90 kv. m, o vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos parduotuvės, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. m. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už
kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą.
Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų ir miestelių parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų ir miestelių parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už
kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai užstato sistemos dalyviams (gamintojams ir importuotojams, užstato sistemos administratoriui ir pardavėjams), reikėtų nustatyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad būtų užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, atitiktis teisinio reguliavimo stabilumo principui ir atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-04-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-549 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu yra siekiama nustatyti reikalavimą daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams priimti pakuotes, už kurias nustatytas užstatas ir grąžinti užstatą, ne tik kaimo, bet ir miestelio parduotuvėse.
Šiame kontekste pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio 1 dalies f punktu. Remiantis Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies g punktu, techninio reglamento projektas yra techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus. Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą.
Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos
departamentas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jurbarko rajono verslininkų organizacija 2017-06-12 Seimo nariai P. Saudargas, L. Kasčiūnas ir S. Jovaiša pateikė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. lX-517 8 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr.Xlll-549 (toliau — Įstatymo projektas), kuriuo siūlo įpareigoti kaimų ir miestelių parduotuves priiminėti daugkartines ir vienkartines pakuotes, neatsižvelgiant i šiuo metu galiojančius ribojimus dėl parduotuvių bendrojo ir prekybos ploto. Mus labai stebina Seimo narių aiškinamojo rašto teiginiai, kad priėmus Įstatymo projektą nenumatoma neigiamų pasekmių ir jis neturės įtakos verslo sąlygoms bei jo plėtrai, korupcijai, kad rengiant pataisą negauta specialistų vertinimo ir išvadų. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūlo iš dalies pritarti Įstatymo projektui, teigiant, kad patogios pakuočių grąžinimui vietos turi būti užtikrintos ne tik miestuose, kuriuose veikia prekybos centrai, bet ir kaimuose bei miesteliuose. Ministerija postringauja, kad dauguma kaimo parduotuvių yra statytos pagal tipinius projektus, t. y. jų plotas yra apie 60 kv. m., todėl parduotuvės, atitverdamos prekybos salę pertvara, galės įvykdyti higienos reikalavimus ir surinkinėti pakuotes.
Aplinkos ministerija siūlo visas pakuotes surinkinėti kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m., daugkartines pakuotes tose miestelių parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m., o vienkartines pakuotes, visai neatsižvelgiant į miestelių parduotuvių plotą. Mes kategoriškai nesutinkame su Seimo narių P. Saudargo, L. Kasčiūno ir S. Jovaišos teikiamu Įstatymo projektu ir Aplinkos ministerijos parengtu Vyriausybės nutarimo projektu. 2016 m. gegužės
tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11 1 112 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XllP-4215, kurį pateikė tuometiniai Seimo nariai B. Pauža ir E. Šablinskas. Teiktas įstatymo pakeitimo projektas numatė panaikinti prievolę surinkinėti pakuotes toms kaimo parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršijo
už pakuotes sistemos administratorių, įpareigoti kiekvienos seniūnijos teritorijoje įrengti bent po vieną taros supirkimo punktą. Mūsų organizacija, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Tauragės apskrities verslininkų asociacija ir kitos verslo asocijuotos struktūros pritarė B. Paužos ir E. Šablinsko teiktam įstatymo pakeitimo projektui, bet jis dėl mums nežinomų priežasčių iki šiol dar nepasiekė Seimo posėdžių salės. Klausimas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projekto Nr.XllP-4215 201604-06 buvo svarstytas Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, 2016-06-28 ir 2016-09-06 Vyriausybės ministerijų atstovų pasitarimuose, kuriems vadovavo kancleris A. Mačiulis, taip pat 2016-07-21 Vyriausybėje vykusiame suinteresuotų atstovų ir verslo asocijuotų struktūrų atstovų pasitarime.
Daugelis kaimų ir miestelių parduotuvių įsikūrusios nedidelėse patalpose ir neturi galimybės surinkinėti pakuotes, nepažeisdamos galiojančių higienos reikalavimų, neužteršdamos parduodamų maisto produktų ir nesukeldamos gyventojų susirgimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau — VMVT) direktorius 2016-02-11 išleido įsakymą Nr.B1-118 „Dėl higienos reikalavimų maisto tvarkymo subjektams, organizuojantiems vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) naudotų daugkartinių pakuočių priėmimą" ir nustatė, kad pakuotes reikia priimti prie įėjimo i prekybos salę arba tam tikslui skirtoje patalpoje ar vietoje, esančioje ne prekybos salėje. Šis VMVT įsakymas galioja visoms maisto produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Buvęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas bei Aplinkos ministerijos vadovai, mūsų nuomone, visą laiką darė spaudimą VMVT, kad būtų sušvelninti ar iš esmės pakeisti higienos reikalavimai parduotuvėms dėl pakuočių surinkimo. 2016—07-21 Vyriausybėje vykusiame pasitarime Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad daugelis kaimo parduotuvių įsikūrusios tipinėse parduotuvėse, kurių prekybinis plotas yra apie 60 kv. m., nepateikdami jokių faktinių duomenų. Tačiau VMVT atstovė J. Savickaitė patvirtino, kad VMVT neturi duomenų kokiose patalpose yra įsikūrusios kaimo parduotuvės ir koks jų vidutinis prekybos plotas. VMVT tiek prieš pasitarimą, tiek jo metu išreiškė nuomonę, kad galimybę surinkinėti pakuotes lemia prekių išdėstymas parduotuvėse, prekių asortimentas, turimų patalpų kiekis, prekybinis plotas ir pan., nes mažas parduotuves privertus surinkinėti pakuotes, bus pažeisti higienos reikalavimai.
Mes ne kartą rašėme, kad šiuo metu susiklostė netoleruotina situacija kai kaimo parduotuvės savininkai ar vadovai gali būti baudžiami arba už tai, kad neturėdami sąlygų nesurenka pakuočių arba jas surenka pažeisdami galiojančius higienos reikalavimus. TAI YRA PATYCIOS IŠ SMULKAUS VERSLO. Pakuočių surinkimui gamintojai, importuotojai ir pardavėjai įkūrė dvi VšĮ — Užstato sistemos administratorių (toliau — USAD) ir - Užstatas. Aplinkos ministerijai, mūsų nuomone, akivaizdžiai proteguojant monopolinę struktūrą USAD, VšĮ Užstatas net negalėjo pradėti savo veiklos. USAD už pakuotes surenkamas per taromatus, kurie kaip taisyklė stovi prie didžiųjų prekybos centrų, moka 0,028 euro kompensaciją, o surenkant rankiniu būdu (kaimų ir miestelių parduotuvėse) moka 0,015 eurų kompensaciją. Tokius tarifus nustatė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (toliau — LPIA), Lietuvos kooperatyvų sąjungos (toliau —LKS) ir aljanso Aibė, UAB atstovai. LKS Ir aljansas Aibė, UAB yra LPIA nariai, o LPIA yra vienas iš trijų USAD steigėjų. Tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo pažeistas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau — Įstatymas) 112 str. 8 d. reikalavimas draudžiantis steigėjui ir dalyviui veikti atliekų tvarkytojų naudai. Mūsų organizacija atliko skaičiavimus, kuriuos pateikėme Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai bei informavome Seimą, kad surenkant pakuotes rankiniu būdu parduotuvė patiria 0,0363 euro sąnaudas (neįtraukiant parduotuvės veiklai būtino pelno), o USAD moka tik 0,015 euro kompensaciją. Todėl kaimų ir miestelių parduotuvės, esant dabartinei sistemai, patiria 0,0213 euro nuostolį už pakuotės surinkimą ir turi jį padengti savo sąskaita.
Be to USAD mus yra informavęs, kad į 0,015 euro kompensaciją jie įskaičiavo ir sąnaudas, kurias parduotuvės patirs pertvarkydamos savo patalpas pakuočių surinkimui, nors Įstatymas 112 str. 2 d. 5 p. įpareigoja USAD patirtas sąnaudas kompensuoti kiekvienu atveju atskirai. USAD taip ir nesugebėjo pateikti parduotuvėms mokamo kompensavimo tarifo paskaičiavimo. Norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narių B. Paužos ir E. Šablinsko teiktas įstatymo pakeitimo projektas Nr.XllP-4215 atveria kelia realiems sutartiniams santykiams tarp kaimų ir miestelių parduotuvių su USAD, kompensuojant suderintas ir pagristas pakuočių surinkimo bei jų surinkimui reikiamų patalpų įrengimo išlaidas. Aplinkos ministerija Vyriausybės nutarimo projekte eilini kartą teigia, kad siekiant užstato sistemos efektyvumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais, reikia išplėsti pakuočių priėmimo tinklą. Kas liečia aplinkosauginį aspektą, išprievartaujant kaimų ir miestelių parduotuves nuostolingai surinkinėti pakuotes, manome, kad jis nėra ženklus nes absoliuti pakuočių atliekų dalis ir taip patekdavo į savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas. Tačiau jei dar teigiama ir apie socialinį aspektą tai valstybė ir jos pareigūnai, sukūrė monopolinę struktūrą, kuri yra naudinga tik pakuočių gamintojams, jų importuotojams ir didiesiems prekybos centrams, turi išspręsti klausimą, kad valstybė pati padengtų kaimų ir miestelių parduotuvių patiriamas sąnaudas, nes privatus verslas negali būti įpareigojamas spręsti įvykdytos, mūsų nuomone, aferos socialines pasekmes. Ar šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie korupciją?
Mes jau ne kartą savo raštuose esame pabrėžę, kad jei užstato už pakuotes sistema yra tokia
„pelninga", kodėl savo pakuočių supirkimo punktų tinklo nediegia USAD, o
pastoviai atskirų Seimo narių ir valdininkų rankomis siekia išprievartauti mažas kaimų ir miestelių parduotuves. Mes pabrėžiame, kad Seimo nariams P. Saudargui, L. Kasčiūnui ir S. Jovaišai, kaip ir V. Vingrienei, turi būti gėda, kad jie rengia Įstatymo projektą net nesusipažinę su problemos esme, neįsigilinę į dokumentus ir verslo asociacijų susirašinėjimą, kuris yra Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir Vyriausybėje, nežino ką reiškia Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. „Konsultavimasis su visuomene" ir visiškai nesupranta galimo poveikio vertinimo sąvokos esmės bei prasmės. Mūsų nuomone būtų geriau, kad tokie seimūnai Visa kadenciją neteiktų neparengtų ir smulkųjį verslą žlugdančių įstatymų projektų. Mes prašome nepritarti Seimo narių P. Saudargo, L. Kasčiūno ir S. Jovaišos pateiktam Įstatymo projektui bei Aplinkos ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui. Norime pažymėti, kad pritariame Seimo nario J. Razmos pateiktam pasiūlymui dėl Įstatymo pakeitimo projekto Nr.Xll-549, kuris tikrai įsigilino į problemos esmę ir mastą. Mes taip pat prašome Seime svarstyti ir pritarti buvusių Seimo narių B. Paužos ir E. Šablinsko pateiktam „Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.lX-517 8, 11 1 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XllP-4215, kaip vieninteliam galinčiam išspręsti sukeltas problemas ir užtikrinančiam pakankamai sklandų pakuočių užstato sistemos veikimą. Nepritarti Siūlom pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos argumentams, kurie pateikti žemiau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-06-29 Siekiant užstato sistemų efektyvumo ir priimtinumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu, būtina užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalyje — patogios daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos turi būti užtikrintos ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia didelės parduotuvės, bet ir miesteliuose, kaimuose. Todėl manome, kad įregistruotas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIII-549 patikslina Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 2017 m. gegužės
pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.-IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIII-549 sumažina pardavėjų, kurie privalo priimti daugkartines pakuotes arba vienkartinių pakuočių atliekas, kurioms taikoma užstato sistema, skaičių. Taip sumažinama galimybė vartotojams lengvai atiduoti daugkartines pakuotes arba vienkartinių pakuočių atliekas, kurioms taikoma užstato sistema, ir atgauti užstatą. Atsižvelgiant į vis kylančias diskusijas ir į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą, kad panaudotos pakuotės ir pakuočių atliekos gali būti priimamos prekybos salėje atskiroje vietoje (toliau nuo maisto produktų), atskiriant pertvara (pvz., medine, plastikine ar stikline sienele) ar atstumu ir laikomos uždarytose (uždengtose) talpose ar užrištuose maišuose, nuspręsta, kad miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas iki 50 kv. m, sudėtinga vykdyti pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi.
Taigi, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinas ir efektyvus daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas gali būti pasiektas nustatant, kad panaudotas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestelių ir kaimo parduotuvės, kuriu prekybos plotas didesnis kaip 50 kv. m. Kitose gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, miestuose) veikiančių parduotuvių ir vartotojų atžvilgiu pakanka galiojančio reglamentavimo, kad panaudotas daugkartines pakuotes priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miesto parduotuvės, kurių bendrasis plotas viršija 90 kv. m, o vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestų parduotuvės, kurių prekybos plotas didesnis kaip 300 kv. m. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo projekte pateiktas siūlymas Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atlieku tvarkymo įstatymo 8 straipsnio I ir 2 dalis išdėstyti taip: l . Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, miestų parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose.
Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šiame straipsnyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2, Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, miestų parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, taip pat prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šiame straipsnyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje."
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2017-05-301 Argumentai: Dabar galiojantis įstatymas mažoms kaimų parduotuvėms sudaro daug nepatogumų dėl prievolės priimti pakuotes, už kurias nustatytas užstatas. Suprantama, kad prie jų nėra įrengtų taromatų, pardavėjui tenka tas pakuotes priimti rankiniu būdu, po to kažkaip sandėliuoti (dažniausiai talpinant šiukšlių maišuose), kol jos bus išvežtos. Neretai mažos parduotuvės neturi tam pritaikytų patalpų, dėl pakuotėse esančių gėrimų likučių kyla ir higienos problemų. Vežant tas sukauptas pakuotes centralizuotam priėmimui dalis jų gali būti deformuotos ir ten nebepriimamos, dėl to kaimo parduotuvės patiria nuostolių.
Dabar siūloma tokį pat nepatogumą dar užkrauti ir miestelių mažoms parduotuvėms. Tam nepritardamas teikiu pasiūlymus, kuriais ir kaimo parduotuvės būtų išvaduotos nuo minėtos prievolės. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už
kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo ir miestelio parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo ir miestelio parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Nepritarti Žiūrėti aukščiau pateiktus Aplinkos ministerijos argumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2017-09-202 Argumentai: Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-549 2017-09-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, VšĮ
„Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas, Nepriklausomų
prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-102 Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad „įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 2.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-04-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-549 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu yra siekiama nustatyti reikalavimą daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams priimti pakuotes, už kurias nustatytas užstatas ir grąžinti užstatą, ne tik kaimo, bet ir miestelio parduotuvėse. Šiame kontekste pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio 1 dalies f punktu. Remiantis Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies g punktu, techninio reglamento projektas yra techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus.
Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą. Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos
departamentas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jurbarko rajono verslininkų organizacija 2017-06-12 Seimo nariai P. Saudargas, L. Kasčiūnas ir S. Jovaiša pateikė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. lX-517 8 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr.Xlll-549 (toliau — Įstatymo projektas), kuriuo siūlo įpareigoti kaimų ir miestelių parduotuves priiminėti daugkartines ir vienkartines pakuotes, neatsižvelgiant i šiuo metu galiojančius ribojimus dėl parduotuvių bendrojo ir prekybos ploto. Mus labai stebina Seimo narių aiškinamojo rašto teiginiai, kad priėmus Įstatymo projektą nenumatoma neigiamų pasekmių ir jis neturės įtakos verslo sąlygoms bei jo plėtrai, korupcijai, kad rengiant pataisą negauta specialistų vertinimo ir išvadų.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūlo iš dalies pritarti Įstatymo projektui, teigiant, kad patogios pakuočių grąžinimui vietos turi būti užtikrintos ne tik miestuose, kuriuose veikia prekybos centrai, bet ir kaimuose bei miesteliuose. Ministerija postringauja, kad dauguma kaimo parduotuvių yra statytos pagal tipinius projektus, t. y. jų plotas yra apie 60 kv. m., todėl parduotuvės, atitverdamos prekybos salę pertvara, galės įvykdyti higienos reikalavimus ir surinkinėti pakuotes. Aplinkos ministerija siūlo visas pakuotes surinkinėti kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m., daugkartines pakuotes tose miestelių parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m., o vienkartines pakuotes, visai neatsižvelgiant į miestelių parduotuvių plotą. Mes kategoriškai nesutinkame su Seimo narių P. Saudargo, L. Kasčiūno ir S. Jovaišos teikiamu Įstatymo projektu ir Aplinkos ministerijos parengtu Vyriausybės nutarimo projektu. 2016 m. gegužės
tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11 1 112 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XllP-4215, kurį pateikė tuometiniai Seimo nariai B. Pauža ir E. Šablinskas. Teiktas įstatymo pakeitimo projektas numatė panaikinti prievolę surinkinėti pakuotes toms kaimo parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršijo
už pakuotes sistemos administratorių, įpareigoti kiekvienos seniūnijos teritorijoje įrengti bent po vieną taros supirkimo punktą.
Mūsų organizacija, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Tauragės apskrities verslininkų asociacija ir kitos verslo asocijuotos struktūros pritarė B. Paužos ir E. Šablinsko teiktam įstatymo pakeitimo projektui, bet jis dėl mums nežinomų priežasčių iki šiol dar nepasiekė Seimo posėdžių salės. Klausimas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projekto Nr.XllP-4215 201604-06 buvo svarstytas Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, 2016-06-28 ir 2016-09-06 Vyriausybės ministerijų atstovų pasitarimuose, kuriems vadovavo kancleris A. Mačiulis, taip pat 2016-07-21 Vyriausybėje vykusiame suinteresuotų atstovų ir verslo asocijuotų struktūrų atstovų pasitarime. Daugelis kaimų ir miestelių parduotuvių įsikūrusios nedidelėse patalpose ir neturi galimybės surinkinėti pakuotes, nepažeisdamos galiojančių higienos reikalavimų, neužteršdamos parduodamų maisto produktų ir nesukeldamos gyventojų susirgimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau — VMVT) direktorius 2016-02-11 išleido įsakymą Nr.B1-118 „Dėl higienos reikalavimų maisto tvarkymo subjektams, organizuojantiems vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) naudotų daugkartinių pakuočių priėmimą" ir nustatė, kad pakuotes reikia priimti prie įėjimo i prekybos salę arba tam tikslui skirtoje patalpoje ar vietoje, esančioje ne prekybos salėje. Šis VMVT įsakymas galioja visoms maisto produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Buvęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.
Salamakinas bei Aplinkos ministerijos vadovai, mūsų nuomone, visą laiką darė spaudimą VMVT, kad būtų sušvelninti ar iš esmės pakeisti higienos reikalavimai parduotuvėms dėl pakuočių surinkimo. 2016—07-21 Vyriausybėje vykusiame pasitarime Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad daugelis kaimo parduotuvių įsikūrusios tipinėse parduotuvėse, kurių prekybinis plotas yra apie 60 kv. m., nepateikdami jokių faktinių duomenų. Tačiau VMVT atstovė J. Savickaitė patvirtino, kad VMVT neturi duomenų kokiose patalpose yra įsikūrusios kaimo parduotuvės ir koks jų vidutinis prekybos plotas. VMVT tiek prieš pasitarimą, tiek jo metu išreiškė nuomonę, kad galimybę surinkinėti pakuotes lemia prekių išdėstymas parduotuvėse, prekių asortimentas, turimų patalpų kiekis, prekybinis plotas ir pan., nes mažas parduotuves privertus surinkinėti pakuotes, bus pažeisti higienos reikalavimai. Mes ne kartą rašėme, kad šiuo metu susiklostė netoleruotina situacija kai kaimo parduotuvės savininkai ar vadovai gali būti baudžiami arba už tai, kad neturėdami sąlygų nesurenka pakuočių arba jas surenka pažeisdami galiojančius higienos reikalavimus. TAI YRA PATYCIOS IŠ SMULKAUS VERSLO. Pakuočių surinkimui gamintojai, importuotojai ir pardavėjai įkūrė dvi VšĮ — Užstato sistemos administratorių (toliau — USAD) ir - Užstatas. Aplinkos ministerijai, mūsų nuomone, akivaizdžiai proteguojant monopolinę struktūrą USAD, VšĮ Užstatas net negalėjo pradėti savo veiklos. USAD už pakuotes surenkamas per taromatus, kurie kaip taisyklė stovi prie didžiųjų prekybos centrų, moka 0,028 euro kompensaciją, o surenkant rankiniu būdu (kaimų ir miestelių parduotuvėse) moka 0,015 eurų kompensaciją. Tokius tarifus nustatė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (toliau — LPIA), Lietuvos kooperatyvų sąjungos (toliau —LKS) ir aljanso Aibė, UAB atstovai. LKS Ir aljansas Aibė, UAB yra LPIA nariai, o LPIA yra vienas iš trijų USAD steigėjų.
Tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo pažeistas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau — Įstatymas) 112 str. 8 d. reikalavimas draudžiantis steigėjui ir dalyviui veikti atliekų tvarkytojų naudai. Mūsų organizacija atliko skaičiavimus, kuriuos pateikėme Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai bei informavome Seimą, kad surenkant pakuotes rankiniu būdu parduotuvė patiria 0,0363 euro sąnaudas (neįtraukiant parduotuvės veiklai būtino pelno), o USAD moka tik 0,015 euro kompensaciją. Todėl kaimų ir miestelių parduotuvės, esant dabartinei sistemai, patiria 0,0213 euro nuostolį už pakuotės surinkimą ir turi jį padengti savo sąskaita. Be to USAD mus yra informavęs, kad į 0,015 euro kompensaciją jie įskaičiavo ir sąnaudas, kurias parduotuvės patirs pertvarkydamos savo patalpas pakuočių surinkimui, nors Įstatymas 112 str. 2 d. 5 p. įpareigoja USAD patirtas sąnaudas kompensuoti kiekvienu atveju atskirai. USAD taip ir nesugebėjo pateikti parduotuvėms mokamo kompensavimo tarifo paskaičiavimo. Norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narių B. Paužos ir E. Šablinsko teiktas įstatymo pakeitimo projektas Nr.XllP-4215 atveria kelia realiems sutartiniams santykiams tarp kaimų ir miestelių parduotuvių su USAD, kompensuojant suderintas ir pagristas pakuočių surinkimo bei jų surinkimui reikiamų patalpų įrengimo išlaidas. Aplinkos ministerija Vyriausybės nutarimo projekte eilini kartą teigia, kad siekiant užstato sistemos efektyvumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais, reikia išplėsti pakuočių priėmimo tinklą. Kas liečia aplinkosauginį aspektą, išprievartaujant kaimų ir miestelių parduotuves nuostolingai surinkinėti pakuotes, manome, kad jis nėra ženklus nes absoliuti pakuočių atliekų dalis ir taip patekdavo į savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas.
Tačiau jei dar teigiama ir apie socialinį aspektą tai valstybė ir jos pareigūnai, sukūrė monopolinę struktūrą, kuri yra naudinga tik pakuočių gamintojams, jų importuotojams ir didiesiems prekybos centrams, turi išspręsti klausimą, kad valstybė pati padengtų kaimų ir miestelių parduotuvių patiriamas sąnaudas, nes privatus verslas negali būti įpareigojamas spręsti įvykdytos, mūsų nuomone, aferos socialines pasekmes. Ar šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie korupciją? Mes jau ne kartą savo raštuose esame pabrėžę, kad jei užstato už pakuotes sistema yra tokia
„pelninga", kodėl savo pakuočių supirkimo punktų tinklo nediegia USAD, o
pastoviai atskirų Seimo narių ir valdininkų rankomis siekia išprievartauti mažas kaimų ir miestelių parduotuves. Mes pabrėžiame, kad Seimo nariams P. Saudargui, L. Kasčiūnui ir S. Jovaišai, kaip ir V. Vingrienei, turi būti gėda, kad jie rengia Įstatymo projektą net nesusipažinę su problemos esme, neįsigilinę į dokumentus ir verslo asociacijų susirašinėjimą, kuris yra Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir Vyriausybėje, nežino ką reiškia Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. „Konsultavimasis su visuomene" ir visiškai nesupranta galimo poveikio vertinimo sąvokos esmės bei prasmės. Mūsų nuomone būtų geriau, kad tokie seimūnai Visa kadenciją neteiktų neparengtų ir smulkųjį verslą žlugdančių įstatymų projektų. Mes prašome nepritarti Seimo narių P. Saudargo, L. Kasčiūno ir S. Jovaišos pateiktam Įstatymo projektui bei Aplinkos ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui. Norime pažymėti, kad pritariame Seimo nario J. Razmos pateiktam pasiūlymui dėl Įstatymo pakeitimo projekto Nr.Xll-549, kuris tikrai įsigilino į problemos esmę ir mastą.
Mes taip pat prašome Seime svarstyti ir pritarti buvusių Seimo narių B. Paužos ir E. Šablinsko pateiktam „Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.lX-517 8, 11 1 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XllP-4215, kaip vieninteliam galinčiam išspręsti sukeltas problemas ir užtikrinančiam pakankamai sklandų pakuočių užstato sistemos veikimą. Nepritarti Siūlom pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos argumentams, kurie pateikti žemiau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017-06-29 Siekiant užstato sistemų efektyvumo ir priimtinumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu, būtina užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalyje — patogios daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos turi būti užtikrintos ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia didelės parduotuvės, bet ir miesteliuose, kaimuose. Todėl manome, kad įregistruotas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIII-549 patikslina Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 2017 m. gegužės
pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.-IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIII-549 sumažina pardavėjų, kurie privalo priimti daugkartines pakuotes arba vienkartinių pakuočių atliekas, kurioms taikoma užstato sistema, skaičių.
Taip sumažinama galimybė vartotojams lengvai atiduoti daugkartines pakuotes arba vienkartinių pakuočių atliekas, kurioms taikoma užstato sistema, ir atgauti užstatą. Atsižvelgiant į vis kylančias diskusijas ir į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą, kad panaudotos pakuotės ir pakuočių atliekos gali būti priimamos prekybos salėje atskiroje vietoje (toliau nuo maisto produktų), atskiriant pertvara (pvz., medine, plastikine ar stikline sienele) ar atstumu ir laikomos uždarytose (uždengtose) talpose ar užrištuose maišuose, nuspręsta, kad miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas iki 50 kv. m, sudėtinga vykdyti pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi. Taigi, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinas ir efektyvus daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas gali būti pasiektas nustatant, kad panaudotas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestelių ir kaimo parduotuvės, kuriu prekybos plotas didesnis kaip 50 kv. m. Kitose gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, miestuose) veikiančių parduotuvių ir vartotojų atžvilgiu pakanka galiojančio reglamentavimo, kad panaudotas daugkartines pakuotes priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miesto parduotuvės, kurių bendrasis plotas viršija 90 kv. m, o vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestų parduotuvės, kurių prekybos plotas didesnis kaip 300 kv. m. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo projekte pateiktas siūlymas Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atlieku tvarkymo įstatymo 8 straipsnio I ir 2 dalis išdėstyti taip: l .
Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, miestų parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šiame straipsnyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2, Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, miestų parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, taip pat prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šiame straipsnyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje."
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-091 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-549 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1.
užstato sistemų efektyvumo ir priimtinumo aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu, būtina užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalyje – patogios daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos turi būti užtikrintos ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia didelės parduotuvės, bet ir miesteliuose, kaimuose. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja pakuočių pardavėjus surinkti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas ir grąžinti užstatą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą vykdyti ne tik prekybos vietose ar teritorijose, bet ir arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Tačiau vertinant užstato sistemų išlaidas (gamintojų ir importuotojų, kurias padengia vartotojai) vienam daugkartinės pakuotės ir vienam vienkartinės pakuotės atliekos vienetui priimti, automatizuotos ne parduotuvėje statomos pakuočių atliekų priėmimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į priimamų pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį. Įvertinus surenkamų daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų kiekį ir reikalingas lėšas šių paslaugų atlikimui, automatizuoto surinkimo priemonės neįrengiamos kaimo parduotuvėse. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad panaudotos daugkartinės pakuotės ir vienkartinių pakuočių atliekos gali būti priimamos prekybos salėje atskiroje vietoje (toliau nuo maisto produktų) atskiriant pertvara (pvz., medine, plastikine ar stikline sienele) ar atstumu ir laikomos uždarytose (uždengtose) talpose ar užrištuose maišuose.
Todėl miestelių ir kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas – iki 50 kv. m, sudėtinga vykdyti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi. Dauguma miestelių ir kaimų parduotuvių statytos pagal tipinius projektus, t. y. jų bendras plotas vidutiniškai yra apie 60 kv. m. Taigi, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinas ir efektyvus daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo tinklas gali būti pasiektas papildomai nustatant, kad panaudotas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos miestelių ir kaimų parduotuvės, kurių prekybos plotas – didesnis kaip 50 kv. m. Kitose gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, miestuose) veikiančių parduotuvių ir vartotojų atžvilgiu pakanka galiojančio reglamentavimo, kad panaudotas daugkartines pakuotes priimti ir užstatą grąžinti privalo visos parduotuvės, kurių bendrasis plotas viršija 90 kv. m, o vienkartinių pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti privalo visos parduotuvės, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. m. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už
kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą.
Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų ir miestelių parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems kaimų ir miestelių parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 50 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
taip: „1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems miestelių ir kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 90 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Ši pareiga netaikoma pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems miestelių ir kaimų parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje straipsnio dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai užstato sistemos dalyviams (gamintojams ir importuotojams, užstato sistemos administratoriui ir pardavėjams), reikėtų nustatyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad būtų užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, atitiktis teisinio reguliavimo stabilumo principui ir atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Pritarti
narys Jurgis Razma 2017-05-301 Argumentai: Dabar galiojantis įstatymas mažoms kaimų parduotuvėms sudaro daug nepatogumų dėl prievolės priimti pakuotes, už kurias nustatytas užstatas. Suprantama, kad prie jų nėra įrengtų taromatų, pardavėjui tenka tas pakuotes priimti rankiniu būdu, po to kažkaip sandėliuoti (dažniausiai talpinant šiukšlių maišuose), kol jos bus išvežtos. Neretai mažos parduotuvės neturi tam pritaikytų patalpų, dėl pakuotėse esančių gėrimų likučių kyla ir higienos problemų. Vežant tas sukauptas pakuotes centralizuotam priėmimui dalis jų gali būti deformuotos ir ten nebepriimamos, dėl to kaimo parduotuvės patiria nuostolių. Dabar siūloma tokį pat nepatogumą dar užkrauti ir miestelių mažoms parduotuvėms. Tam nepritardamas teikiu pasiūlymus, kuriais ir kaimo parduotuvės būtų išvaduotos nuo minėtos prievolės.
Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už
kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo ir miestelio parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo ir miestelio parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Nepritarti Žiūrėti aukščiau pateiktus Aplinkos ministerijos argumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
apsaugos komitetas 2017-09-202 Argumentai: Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė