Lyginamasis variantas
1Papildyti 17 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu:
„4) sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos;“
2Buvusius 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Apskaičiuota, kad net 160 milijonų žmonių kenčia nuo su darbu susijusių (profesinių ligų), o per metus įvyksta 270 milijonų mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų. Negalima išmatuoti kančių, kurias patiria darbuotojai ir jų šeimos dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų. Tarptautinė darbo organizacija (toliau – TDO) apskaičiavo, kad
atsitikimų. Darbdaviai susiduria su tokiomis problemomis, kaip vertingiausių darbuotojų ankstyvas išėjimas į pensiją, nuostoliai dėl kvalifikuotų darbuotojų paieškos, nedarbingumas dėl ligos, didelės draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Tyrimais nustatyta, kad profesinės ligos turi kainą: visų pirma tai sergančiojo išlaidos, bet taip pat tai ir visuomenės išlaidos susirgusiems gydyti ir, žinoma, įmonių finansiniai praradimai netekus darbuotojo. Remiantis 2000–2004 metais 13-oje Europos šalių vykdyto tyrimo duomenimis profesinių ligų kompensavimo kaštai 100 tūkst. draustų darbuotojų
pradėjus labiau rūpintis ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencija bei sveikatos stiprinimu darbe. Demografinės senėjimo tendencijos taip pat skatina pačius darbuotojus galvoti, kaip pratęsti kokybišką savo gyvenimą be ligų, kam labai pasitarnauja sveikatingumo paslaugų industrija, nes neužkirtus kelio ligoms, sveikatinimo paslaugos, kaip rodo praktika, kainuoja žymiai daugiau. Atkreiptinas dėmesys, jog sveikatingumo sąvoka (angl. k. wellness) plačiau pradėta pasaulyje naudoti apie 1970- uosius, Lietuvą pasiekė dar vėliau. Ši sąvoka apima gana daug reikšmių, veiklų, patirčių, kai individas jaučiasi gerai.
Pasaulio Sveikatos Organizacija sveikatingumo sąvokoje įvardina tris esmines individo „geras savijautas“: dvasinę, psichologinę ir fizinę. Sveikatingumą galima išplėsti ir kitais elementais, kaip harmonija tarp kūno, sielos ir minčių, socialinė individo atsakomybė, fizinis pasirengimas, rūpinimasis išvaizda, sveikas maitinimasis, poilsis, meditacija, protinė veikla, edukacija, jautrumas aplinkai ir socialinius ryšius. Poreikį sveikatingumo paslaugoms sąlygoja ne tik senėjimo tendencijos, bet taip pat ir augantys sveikatos paslaugų kaštai, sveikos gyvensenos kultas. Be to, svarbios ir kitos ekspertų išskiriamos priežastys, dėl kurių, manytina, valstybė turėtų remti darbdavius skatinančius savo darbuotojus apmokant sveikatinimo bei sveikatingumo paslaugas:
nutukusių žmonių, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse;
procentų žmonių serga diabetu;
procentų visų mirties priežasčių yra ligos;
pastaruoju metu itin didėja;
priežiūrai EBPO (Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos) šalyse per 2002 – 2020 metus išaugs triskart;
virš 60 metų skaičius išaugs du kartus. Psichologai teigia, jog įvairūs priedai, tarp jų ir iš darbdavio lėšų apmokamos sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugos, yra gana pigus būdas emociškai priartėti prie darbuotojų. 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje patvirtinta, kad ekonominės paskatos atlieka sąmoningumo didinimo ir atitikties teisės aktams svertų vaidmenį. Strategijoje teigiama: „Be informavimo, ypač vidutinių ir mažųjų įmonių, gali būti taikomos tiesioginės ir netiesioginės ekonominės prevencijos skatinimo priemonės.
Tokiomis skatinimo priemonėmis galėtų būti įmanomas socialinių įmokų arba draudimo įmokų mažinimas, atsižvelgiant į padarytas investicijas ir siekiant gerinti darbo aplinką ir (arba) į nelaimingų atsitikimų sumažėjimą, ekonominė pagalba kuriant darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistemas, su darbuotojų sveikata ir sauga susijusių reikalavimų, taikytinų vykdant viešojo pirkimo sutartis, įtraukimas į šių sutarčių sudarymo procedūras.“ Mokslo tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas galima pailginti žmonių darbingumo trukmę, sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, darbo našumą. Todėl siūloma, sukuriant mokesčių lengvatas, skatinti darbdavius skirti lėšų savo darbuotojų sveikatos būklės gerinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
nariai
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato sąrašą sąnaudų ir išlaidų, kurie laikomi leidžiamaisiais atskaitymais pelno mokesčio aspektu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu numatant, kad sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo pakeitimus bus prisidedama prie mažėjančios rizikos darbuotojams susirgti profesinėmis ligomis, mažėjančia darbuotojų kaita, didėjančiu darbuotojų pasitenkinimu darbu. Pakeitimai taip pat pagerins įmonių, pasinaudosiančių įstatymo suteikiamomis lengvatomis, padėtį darbo rinkoje, reputaciją tarp tiekėjų, klientų, verslo partnerių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Mokslo tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas galima pailginti žmonių darbingumo trukmę, sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, darbo našumą
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"sveikatinimo paslaugos" "sveikatingumo paslaugos"
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamųjų atskaitymų. Ši projekto nuostata diskutuotina keletu aspektų. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu. Tai suponuoja, kad įstatyme nustatyti mokesčio elementai (įskaitant ir mokesčio lengvatas) būtų aiškūs, suprantami bei apibrėžiami, vadovaujantis objektyviais kriterijais. Tuo tarpu projekte vartojamos formuluotės
„sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“ turinys yra neaiškus, nes Lietuvos
Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtos nei sąvokos „sveikatinimas“ bei
„sveikatingumas“, nei tuo labiau „sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog įstatyminės nuostatos dėl sveikatingumo ir
sveikatinimo sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tinkamai įgyvendinti būtų praktiškai neįmanoma, t.y. jos įgyvendinimas būtų sąlygojamas ne objektyviais įstatyme įtvirtintais kriterijais, o vykdomosios valdžios subjektų (mokesčių administratorių) priimamais teisės taikymo aktais, kurių turinys dėl subjektyvaus įstatymo nuostatos aiškinimo gali ir skirtis. Toks reglamentavimas mokesčių srityje yra ydingas bei neatitinkantis esminių mokestinių santykių valstybinio reguliavimo principų.
Be to, sistemiškai vertinant pateiktą nuostatą pastebėtina, jog jos turinys turi būti atskleistas atskiru straipsniu keičiamo įstatymo V skyriuje (pvz. keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas atskleistas 18 straipsnyje ir t.t.). Taip pat pažymėtina, kad projektas yra ydingas ir kitu aspektu. Sveikatos sistemos įstatyme yra apibrėžta „sveikatinimo veiklos“ sąvoka. Pagal minėtą įstatymą, sveikatinimo veikla - tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Kitaip sakant, sveikatinimo veikla yra laikoma valstybės licencijuojama tam tikros rūšies ūkio subjektų vykdoma ūkinė veikla. Kadangi projektu siūloma ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais laikyti sveikatinimo sąnaudas, priėmus tokią įstatyminę nuostatą, susiklostytų paradoksali ir ydinga situacija, pagal kurią visos ūkio subjektų, vykdančių valstybės licencijuojamą sveikatinimo veiklą, išlaidos formaliai turėtų būti priskiriamos „sveikatinimo sąnaudomis“. Taigi pagal siūlomą reguliavimą ūkio subjektai, užsiimantys sveikatinimo veikla (ligoninės, poliklinikos, vaistinės, medicinos priemonių gamintojai ir platintojai, vaistinių preparatų gamintojai ir platintojai ir kt.) faktiškai būtų atleidžiami nuo pelno mokesčio (arba pelno mokesčio jų atžvilgiu taikymas būtų kitaip iškreiptas), nes visos jų patirtos veiklos išlaidos būtų priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau nurodytas pastabas, atkreiptinas dėmesys į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog projektu siekiama sukurti mokesčių lengvatas darbdaviui, kurios skatintų skirti lėšų savo darbuotojų sveikatos būklės gerinimui.
Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, kurioje nustatoma, jog sąnaudos - tai visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas, siūlytina tikslinti formuluotę „sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“, aiškiai nurodant, kieno ir kokiam subjektui skirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Be to, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis yra pildoma būtent 4 punktu – manytina, jog pakeitimas galėtų būti ir 13 punkte, nes atsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas pakeitimą būtų paprasčiau inkorporuoti į keičiamą įstatymą
dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 1 dalis, joje nustatant išimtį dėl aukščiau aptartos nuostatos ankstesnio įsigaliojimo. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-04-07 Nr. S-2017-3516 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-548 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XiIIP-548 2017-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas
Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Teisės departamentas, 2017-04-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamųjų atskaitymų. Ši projekto nuostata diskutuotina keletu aspektų. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu. Tai suponuoja, kad įstatyme nustatyti mokesčio elementai (įskaitant ir mokesčio lengvatas) būtų aiškūs, suprantami bei apibrėžiami, vadovaujantis objektyviais kriterijais. Tuo tarpu projekte vartojamos formuluotės
„sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“ turinys yra neaiškus, nes Lietuvos
Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtos nei sąvokos „sveikatinimas“ bei
„sveikatingumas“, nei tuo labiau „sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog įstatyminės nuostatos dėl sveikatingumo ir sveikatinimo sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tinkamai įgyvendinti būtų praktiškai neįmanoma, t. y. jos įgyvendinimas būtų sąlygojamas ne objektyviais įstatyme įtvirtintais kriterijais, o vykdomosios valdžios subjektų (mokesčių administratorių) priimamais teisės taikymo aktais, kurių turinys dėl subjektyvaus įstatymo nuostatos aiškinimo gali ir skirtis. Toks reglamentavimas mokesčių srityje yra ydingas bei neatitinkantis esminių mokestinių santykių valstybinio reguliavimo principų. Be to, sistemiškai vertinant pateiktą nuostatą pastebėtina, jog jos turinys turi būti atskleistas atskiru straipsniu keičiamo įstatymo V skyriuje (pvz. keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas atskleistas 18 straipsnyje ir t.t.). Taip pat pažymėtina, kad projektas yra ydingas ir kitu aspektu. Sveikatos sistemos įstatyme yra apibrėžta
„sveikatinimo veiklos“ sąvoka. Pagal minėtą įstatymą, sveikatinimo veikla -
tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Kitaip sakant, sveikatinimo veikla yra laikoma valstybės licencijuojama tam tikros rūšies ūkio subjektų vykdoma ūkinė veikla. Kadangi projektu siūloma ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais laikyti sveikatinimo sąnaudas, priėmus tokią įstatyminę nuostatą, susiklostytų paradoksali ir ydinga situacija, pagal kurią visos ūkio subjektų, vykdančių valstybės licencijuojamą sveikatinimo veiklą, išlaidos formaliai turėtų būti priskiriamos „sveikatinimo sąnaudomis“.
Taigi pagal siūlomą reguliavimą ūkio subjektai, užsiimantys sveikatinimo veikla (ligoninės, poliklinikos, vaistinės, medicinos priemonių gamintojai ir platintojai, vaistinių preparatų gamintojai ir platintojai ir kt.) faktiškai būtų atleidžiami nuo pelno mokesčio (arba pelno mokesčio jų atžvilgiu taikymas būtų kitaip iškreiptas), nes visos jų patirtos veiklos išlaidos būtų priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau nurodytas pastabas, atkreiptinas dėmesys į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog projektu siekiama sukurti mokesčių lengvatas darbdaviui, kurios skatintų skirti lėšų savo darbuotojų sveikatos būklės gerinimui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, kurioje nustatoma, jog sąnaudos - tai visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas, siūlytina tikslinti formuluotę „sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“, aiškiai nurodant, kieno ir kokiam subjektui skirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Be to, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis yra pildoma būtent 4 punktu – manytina, jog pakeitimas galėtų būti ir 13 punkte, nes atsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas pakeitimą būtų paprasčiau inkorporuoti į keičiamą įstatymą
2LRS Teisės departamentas,
siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami įgyvendinamieji teisės aktai.
Atsižvelgus į tai, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 1 dalis, joje nustatant išimtį dėl aukščiau aptartos nuostatos ankstesnio įsigaliojimo. Nesvarstytina
atmesti
3LRS Teisės departamentas,
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
4Europos teis4s departamentas,
2017-04-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-548 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2017-06-28 nutarimas Nr. 504 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. SV-S-250
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-548 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.
Įstatymo projekte pateiktas siūlymas sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų iš esmės jau įgyvendintas, nes šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia galimybę darbdaviams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, darbuotojų naudai patirtas išlaidas, įskaitant sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas, priskirti prie leidžiamų atskaitymų. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Sveikatos reikalų komitetas siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-548 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas: Atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-548, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 504 išdėstytus argumentus bei LRS Teisės departamento pateiktas pastabas dėl projekto. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)
Sveikatos reikalų komitetas
įstatymo NR. IX-675 17 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIp-548 2017-07-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto nariai: D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos vyr. specialistai: M. Mažylis, E. Putrimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos direktoriaus pavaduotoja A. Gaudutytė, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė R. Valentukevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamųjų atskaitymų. Ši projekto nuostata diskutuotina keletu aspektų. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu. Tai suponuoja, kad įstatyme nustatyti mokesčio elementai (įskaitant ir mokesčio lengvatas) būtų aiškūs, suprantami bei apibrėžiami, vadovaujantis objektyviais kriterijais.
Tuo tarpu projekte vartojamos formuluotės
„sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“ turinys yra neaiškus, nes Lietuvos
Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtos nei sąvokos „sveikatinimas“ bei
„sveikatingumas“, nei tuo labiau „sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog įstatyminės nuostatos dėl sveikatingumo ir
sveikatinimo sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tinkamai įgyvendinti būtų praktiškai neįmanoma, t.y. jos įgyvendinimas būtų sąlygojamas ne objektyviais įstatyme įtvirtintais kriterijais, o vykdomosios valdžios subjektų (mokesčių administratorių) priimamais teisės taikymo aktais, kurių turinys dėl subjektyvaus įstatymo nuostatos aiškinimo gali ir skirtis. Toks reglamentavimas mokesčių srityje yra ydingas bei neatitinkantis esminių mokestinių santykių valstybinio reguliavimo principų. Be to, sistemiškai vertinant pateiktą nuostatą pastebėtina, jog jos turinys turi būti atskleistas atskiru straipsniu keičiamo įstatymo V skyriuje (pvz. keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas atskleistas 18 straipsnyje ir t.t.). Taip pat pažymėtina, kad projektas yra ydingas ir kitu aspektu. Sveikatos sistemos įstatyme yra apibrėžta „sveikatinimo veiklos“ sąvoka. Pagal minėtą įstatymą, sveikatinimo veikla - tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Kitaip sakant, sveikatinimo veikla yra laikoma valstybės licencijuojama tam tikros rūšies ūkio subjektų vykdoma ūkinė veikla.
Kadangi projektu siūloma ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais laikyti sveikatinimo sąnaudas, priėmus tokią įstatyminę nuostatą, susiklostytų paradoksali ir ydinga situacija, pagal kurią visos ūkio subjektų, vykdančių valstybės licencijuojamą sveikatinimo veiklą, išlaidos formaliai turėtų būti priskiriamos „sveikatinimo sąnaudomis“. Taigi pagal siūlomą reguliavimą ūkio subjektai, užsiimantys sveikatinimo veikla (ligoninės, poliklinikos, vaistinės, medicinos priemonių gamintojai ir platintojai, vaistinių preparatų gamintojai ir platintojai ir kt.) faktiškai būtų atleidžiami nuo pelno mokesčio (arba pelno mokesčio jų atžvilgiu taikymas būtų kitaip iškreiptas), nes visos jų patirtos veiklos išlaidos būtų priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau nurodytas pastabas, atkreiptinas dėmesys į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog projektu siekiama sukurti mokesčių lengvatas darbdaviui, kurios skatintų skirti lėšų savo darbuotojų sveikatos būklės gerinimui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, kurioje nustatoma, jog sąnaudos - tai visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas, siūlytina tikslinti formuluotę „sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudos“, aiškiai nurodant, kieno ir kokiam subjektui skirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Be to, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis yra pildoma būtent 4 punktu – manytina, jog pakeitimas galėtų būti ir 13 punkte, nes atsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas pakeitimą būtų paprasčiau inkorporuoti į keičiamą įstatymą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-10 2.
Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 1 dalis, joje nustatant išimtį dėl aukščiau aptartos nuostatos ankstesnio įsigaliojimo. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas,
jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-548 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.
Įstatymo projekte pateiktas siūlymas sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų iš esmės jau įgyvendintas, nes šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio
darbdaviams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, darbuotojų naudai patirtas išlaidas, įskaitant sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas, priskirti prie leidžiamų atskaitymų. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-548 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Liesys, A. Širinskienė. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Biuro vedėja Jolanta Bandzienė