1967 Įstatymo projektas Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Petras Gražulis XIIIP-541 2017-04-05 Registruotas

Lithuania · XIIIP-541 · 2017-04-05 · Registruotas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2017-04-05
  2. Aiškinamasis raštas · 2017-04-05

Lyginamasis variantas

2017-04-05 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO

NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio

pakeitimas ir papildymas Pakeisti

4 straipsnio 1 dalį, ją papildyti ir išdėstyti

taip: „4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti

valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė. 1) Fiziniams ir juridiniams asmenims, užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims bei susijusiems asmenims, galima įsigyti tiek miškų Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. 2) Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). 3) Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 4) Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti mišką juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5) Nustatant, ar šio straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) miškų plotas neviršija šiame straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamų miškų ploto dydžių, bendru įsigytu (priklausančios) miškų plotu laikoma juridinio asmens nuosavybės teise valdomo miškų ploto dalis, proporcinga susijusio asmens (asmens (asmenų), įsteigusio (įsteigusių) kelis juridinius asmenis) šiame juridiniame asmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų (teisių, pajų) daliai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis

Aiškinamasis raštas

2017-04-05 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Miškai, kaip ir kiti minėti objektai, yra įtraukti į Konstituciją suvokiant jų svarbą ir naudą. Pirma priežastis, paskatinusi parengti šį įstatymo projektą, yra visuomenės susirūpinimas dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad viena tarptautinė įmonė vien 2017 metais Lietuvoje įsigijo 6 tūkst. hektarų miško, kuris bus panaudojamas jų produkcijos gamybai. Pastebėtina, kad dėl mažesnės miškų kainos Baltijos ir kitose Rytų Europos valstybėse, šis užsienio subjektas vien per paskutinius porą metų įsigijo daugiau kaip 100 tūkst. hektarų miškų. Antra priežastis – dviprasmiška įstatyme numatyta sąlyga, kuri leidžia įsigyti miškų plotus užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Pagrindiniai projekto tikslai ir uždaviniai – panaikinti galimybę įsigyti Lietuvos miškų plotus užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, taip pat nustatyti maksimalų miškų plotą, t.y. 500 ha, kurį gali įsigyti fiziniai, juridiniai asmenys bei užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys, taip pat susiję asmenys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai:

Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nenumatyti jokie apribojimai, kurie užkirstų kelią įsigyti neribotą kiekį miško plotų.

Taip pat įstatyme numatyta, kad užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau, turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, galima įsigyti miškų plotus Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projekte siūloma panaikinti galimybę įsigyti Lietuvos miškų plotus užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, taip pat nustatyti maksimalų miškų plotą, t.y. 500 ha, kurį gali įsigyti fiziniai, juridiniai asmenys bei užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys, taip pat susiję asmenys. Pritarus šiam ribojimui, tikimasi, kad miškus galės įsigyti ne tik turtingos užsienio kompanijos, bet ir daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kurie registruoti Lietuvoje. Šiuo metu, dėl mažesnės perkamosios galios ir atlyginimų skirtumų, užsienio šalių subjektai yra palankesnėje padėtyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įgyvendintas įstatymo projektas apribos galimybes pačioms turtingiausioms įmonėms įsigyti neribotą kiekį miško plotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 8.

kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų keisti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įgyvendinant įstatymo pakeitimus papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų neprireikė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Miškai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis