Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys , keleivių , transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos
1Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybine energetikos reguliavimo taryba . 2. Vežėjas, atsakingas už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos , į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:
1 ) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5, 6 ir 8 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;
2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 ir 7 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 23 . Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 34 . Draudžiamų vežti daiktų sąrašą , keleivių , transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarka numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras Susisiekimo ministerija .“
ir įgyvendinimas
įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys , keleivių , transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos
vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybine energetikos reguliavimo taryba . 2. Vežėjas, atsakingas už k eleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos , į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:1 ) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;
priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 , 7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 23 . Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 34 .
3
4Draudžiamų vežti daiktų sąrašą , keleivių ir transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarką nu ma sta to Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras Susisiekimo ministerija .“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2021 m. gegužės 31 d priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas ) parengtas atsižvelgiant į Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių gyventojų keliamas judėjimo problemas, AB „Smiltynės perkėla“ priėmus sprendimą netaikyti pirmumo tvarkos patekti į keltą, kadangi šios teisės taikymo tvarka nebuvo teisiškai reglamentuota. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti pirmumo patekti į keltą suteikimo tvarką ir nustatyti, kad pirmumo tvarka į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos , įleidžiamos transporto priemonės ir asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPPF įstatymas) 9 straipsnio 7 dalyje. KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės į keltą įleidžiami pirmumo tvarka AB „Smiltynės perkėla“ teritorijoje. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 558 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatus, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą – vietoj Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įrašyti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (l. e. grupės vadovo pareigas – Tomas Pilukas, tel.
239 3867, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Aleksandras Stupenko (tel. 239 3979, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu teisės aktai nenumato, kad Neringos miesto ir (arba) Klaipėdos miesto dalies Kuršių nerijos (Smiltynės) gyventojai, juridiniai asmenys ir jų transporto priemonės pirmumo tvarka būtų įleidžiami į keltą persikelti per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos . 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo metu Smiltynės perkėloje veikia informacinė sistema, valdoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, kuri leidžia KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims ir transporto priemonėms, turinčioms teisę į perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, per trumpą laiką, nesudarant eilių prie patikros punktų Smiltynės perkėloje, persikelti keltais per Kuršių marias. Kadangi KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės jau įrašyti į minėtos informacinės sistemos duomenų bazę, o duomenys, kurie turi būti įtraukti į minėtą informacinę sistemą, nustatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr.
Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmumo tvarka įleidžiami į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, tie, kas turi teisę į bilieto kainos kompensaciją, įvertinant savaitės dieną ir paros laiką, t. y.:
pirmumo tvarka įleidžiami į keltą:
pagrindu valdomi automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja; neįgalieji yra viena iš visuomenės grupių, kuriai būtinas papildomas dėmesys ir pagalba įvairiose gyvenimo srityse, todėl kaip ir valstybės sienos kirtimo atveju, kai į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, jie įleidžiami ir tikrinami be eilės, taip ir keliantis keltais jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą ;
greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnai, Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys kariai, valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai ir šių nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonės; minėtų tarnybų pareigūnams ir transporto priemonėms siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą įvertinus tai, kad minėtos tarnybos užtikrina viešąjį saugumą, gelbsti žmonių gyvybes, reaguoja ir šalina avarijas;
reguliaraus susisiekimo autobusai, dviračiai, autocisternos, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją; įvertinus tai, kad keleivinis kelių transportas turi griežtai laikytis eismo tvarkaraščių, o autocisternos – kuro pristatymo terminų, jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą;
gyvenamąją vietą deklaravę asmenys ir jų transporto priemonės; įvertinus problemas dėl kėlimosi per Kuršių marias, su kuriomis susiduria nuolatiniai Neringos gyventojai, t. y. kasdienis laukimas kelto vykstant į darbą ir iš jo, gydymo, švietimo įstaigas, jiems siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą .
Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmumo tvarka įleidžiami į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, tie, kas turi teisę į bilieto kainos kompensaciją, įvertinant savaitės dieną ir paros laiką, t. y.:
pirmumo tvarka įleidžiami į keltą:
pagrindu valdomi automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja; neįgalieji yra viena iš visuomenės grupių, kuriai būtinas papildomas dėmesys ir pagalba įvairiose gyvenimo srityse, todėl kaip ir valstybės sienos kirtimo atveju, kai į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, jie įleidžiami ir tikrinami be eilės, taip ir keliantis keltais jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą ;
greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnai, Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys kariai, valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai ir šių nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonės; minėtų tarnybų pareigūnams ir transporto priemonėms siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą įvertinus tai, kad minėtos tarnybos užtikrina viešąjį saugumą, gelbsti žmonių gyvybes, reaguoja ir šalina avarijas;
reguliaraus susisiekimo autobusai, dviračiai, autocisternos, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją; įvertinus tai, kad keleivinis kelių transportas turi griežtai laikytis eismo tvarkaraščių, o autocisternos – kuro pristatymo terminų, jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą;
gyvenamąją vietą deklaravę asmenys ir jų transporto priemonės; įvertinus problemas dėl kėlimosi per Kuršių marias, su kuriomis susiduria nuolatiniai Neringos gyventojai, t. y. kasdienis laukimas kelto vykstant į darbą ir iš jo, gydymo, švietimo įstaigas, jiems siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą . II. nuo pirmadienio 00 val.
II. nuo pirmadienio
penktadienio 18 val. 00 min. pirmumo tvarka įleidžiami į keltą:
valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atliekantys tarnybines funkcijas ir dirbantys darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; įvertinus problemas, su kuriomis susiduria subjektai, keldamiesi keltu per Kuršių marias, t. y. kasdienis patekimas į keltą vykstant į darbą ir iš jo, į susitikimus bei pasitarimus, jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą;
darbuotojai, dirbantys darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonės ir darbuotojai, dirbantys darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje , teikia būtinas paslaugas miesto gyventojams ir įmonėms, jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą;
perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojai ir jos transporto priemonės; įvertinus tai, kad Kuršių nerija yra unikalus gamtos objektas, kurio saugojimas ir priežiūra yra labai svarbi, siūloma leisti pirmumo tvarka patekti į keltą ir darbo reikalais vykstantiems miškų urėdijos darbuotojams ir transporto priemonėms ;
registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai; įvertinus tai, kad juridiniai asmenys kuria darbo vietas, tiekia maisto produktus ir teikia įvairiausiais paslaugas visam miestui ir jo gyventojams , jiems taip pat siūloma pirmumo tvarka patekti į keltą. Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas minėti juridiniai asmenys transporto priemonių registracijos liudijime turi būti nurodyti kaip šių transporto priemonių valdytojai.
Taip pat pažymėtina, kad siūlymas suteikti pirmumo teisę patekti į keltą juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonėms ir darbuotojams galimai neužtikrins visiško lygiateisiškumo principo įgyvendinimo juridinių asmenų, kurie veiklą vykdo Neringoje, bet registruotą buveinę turi kitoje vietoje, atžvilgiu. Bet toks juridinių asmenų grupės pasirinkimas buvo siejamas su pirmumo tvarkos užtikrinimo mechanizmo kaštais, kurie, siekiant visapusiško visų subjektų įvertinimo, būtų neproporcingai dideli ir nesudarytų sąlygų pasiekti Įstatymo projektu nustatytų tikslų, t. y. nereikės kurti naujo mechanizmo (naujos informacinės sistemos), nes pirmumo teisė patekti į keltą siejama su turima teise į kelto bilieto kompensaciją, tai, savo ruožtu, užtikrins sklandų transporto priemonių ir keleivių persikėlimą per Kuršių marias, sumažins korupcijos apraiškas ir galimą piktnaudžiavimą, nes duomenys į informacinę sistemą teikiami tik iš oficialių registrų ar kitų oficialių duomenų bazių, o asmuo galės pasinaudoti turima teise tik tuo atveju, kai jis bus įtrauktas į šiuo metu veikiančią informacinę sistemą. Atkreipiame dėmesį, kad KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės į keltą bus įleidžiami pirmumo tvarka AB „Smiltynės perkėla“ teritorijoje. Pažymėtina, kad AB „Smiltynės perkėla“ įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas nereikės kurti naujo mechanizmo (naujos informacinės sistemos), o esamos informacinės sistemos naudojimas, visų pirma, leis sutaupyti valstybės lėšas, antra, užtikrins skaidrų kontrolės mechanizmą, eliminuojant žmogiškąjį faktorių priimant sprendimus dėl leidimo išdavimo, kai keisis KPPPF 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas bilieto kainos kompensaciją gaunančių asmenų sąrašas.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavadinimas, Įstatymo projekte siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą – vietoj Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įrašyti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Siūloma nustatyti, kas Įstatymo projektas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms esminės įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą:
pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. 2. Susisiekimo ministrui reikės pakeisti Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įsigaliojus įstatymui, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Keltas“. 15.
Nėra.
DĖL
2020-11-16
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į keltą pirmumo tvarka būtų įleidžiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodyti d arbo reikalais vykstantys miškų urėdijos darbuotojai ir jų transporto priemonės tik nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 18 straipsniu, reglamentuojančiu miško apsaugą nuo gaisro ir stichinių nelaimių, miškuose privalo būti sukurta ir palaikoma valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Pastebėtina, kad šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis, siūlytina miškų urėdijos darbuotojams, vykstantiems darbo reikalais, nustatyti tokį patį pirmenybinio patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams, t. y. 24 val. per parą,
technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-04-28 Nr. XIIIP-5371(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
pirmininkas K.Starkevičius, pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; nariai: M.Skritulskas, A.Bagdonas, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, R.Miliūtė, I.Pakarklytė, V.Fiodorovas, Lukas Savickas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka, L.Jasiukėnienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys : susisiekimo viceministras J.Skačkauskas; valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius, Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, Teisės skyriaus teisininkė Inga Morkvėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte siūloma nustatyti, kad į keltą pirmumo tvarka būtų įleidžiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodyti darbo reikalais vykstantys miškų urėdijos darbuotojai ir jų transporto priemonės tik nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 18 straipsniu, reglamentuojančiu miško apsaugą nuo gaisro ir stichinių nelaimių, miškuose privalo būti sukurta ir palaikoma valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Pastebėtina, kad šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis.
Atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis, siūlytina miškų urėdijos darbuotojams, vykstantiems darbo reikalais, nustatyti tokį patį pirmenybinio patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams, t. y. 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Pritarti. Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus: „1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys, keleivių, transporto
priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos
nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 2. Vežėjas, atsakingas už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos , į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:
1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5 ir6 ir 8 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;
2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4,7 ir8 p unktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 3 .
3. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 4 . Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių, transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarka numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
taisyklėmis, projekto 2 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės birželio
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, 2020-03-261 Išrašas iš 2020-11-20 rašto Nr. 1.11-S(E)-20-2770:
pastabų VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo į statymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmumo tvarka įleidžiami į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, tie, kas turi teisę į bilieto kainos kompensaciją, įvertinant savaitės dieną ir paros laiką . Atitinkamai, pagal VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą asmenys ir jų transporto priemonės, nurodyti KPPPFĮ 9 straipsnio 7 dalies 8 punkte (VMU darbuotojai ir jos transporto priemonės), patenka prie subjektų, kuriems pirmumo teisė numatyta nuo pirmadienio 00 val.
val. 00 min., o asmenims ir jų transporto priemonėms, nurodytoms KPPPFĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte (priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų personalas ir jų transporto priemonės), pirmumo tvarka numatyta 24 val. per parą, visas 7 dienas per savaitę. Paaiškiname, kad dėl tokio numatomo teisinio reglamentavimo gali susidaryti dviprasmiškos ir mūsų Įmonės netoleruotinos situacijos, o taip pat, kaip jau minėjome, jis neigiamai paveiktų tiek VMU veiklą, tiek ir visos valstybės, jos žmonių interesus. 16 . Pavyzdžiui, VMU darbuotojams ir jos valdomoms gaisrų gesinimui pritaikytoms transporto priemonėms vykstant į gaisro vietą, pirmumo tvarka 24 val. per parą, 7 d. per savaitę būti įleistiems į keltą, manome, būtų užtikrinta, kaip priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir jos personalui, nes pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro ir žinybinės priešgaisrinės pajėgos. Tačiau kiti VMU darbuotojai, nedelsiant vykstantys į gaisravietę ne su operatyviniu transportu, o skubiai gabenantys į gaisro vietą kitas būtinas gaisro gesinimo priemones, maistą, geriamąjį vandenį ir pan., tokios pirmumo tvarkos 24 val. per parą, 7 d. per savaitę principu jau nebeturėtų , nors abiem atvejais šios dvi grupės Įmonės darbuotojų vykdytų tą pačią reikšmingą funkciją. Tikimybė kilti gaisrui miške egzistuoja 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, o savaitgalį, ir (ar) darbo dienomis, bet ne darbo valandomis, ji netgi gali būti didesnė nei kitu metu, nes, paprastai, laisvalaikiu miške lankosi daugiau žmonių.
Šis konkretus pavyzdys patvirtina, kad teisės normomis turi būti sudarytos sąlygos VMU tinkamai vykdyti jos veiklos funkcijas: visas
valdyti minėtą gaisro miške ir kitas rizikas, skubiai reaguoti į situaciją bei imtis reikalingų veiksmų; padėti užtikrinti Įmonės stabilų ir kvalifikuotą personalą, taip kartu atitinkant ir regioninės politikos lūkesčius, išdėstytus Rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių Įmonėje nustatymo. 17 . Svarbu pažymėti, kad pagal miško priešgaisrinės apsaugos sistemą nuolat vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas bei gaisrų prevencija . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 28 punkte reglamentuota, kad „ Miško gaisrai gesinami valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų priešgaisrinių komandų , priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis “. Sistemiškai vertinant tų pačių taisyklių 5-6 punkto nuostatas, gaisrams kilti ypač palankus laikotarpis yra pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams ar iškrintant sniegui. Iš aukščiau pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad VMU priešgaisrinės komandos pajėgas sudaro ne tik darbuotojai, vykstantys į gaisravietę su gaisro gesinimui pritaikytomis transporto priemonėmis, tačiau ir kitas personalas, vykstantis su kitomis transporto priemonėmis.
Dar daugiau, gaisrų kilimo vietų stebėjimas bei gaisrų prevencija miške yra nepertraukiama ir tęstinė veikla, kuri atidžiai ir rūpestingai vykdoma nuolat, įskaitant ir minėtu gaisrams kilti miške palankiu laikotarpiu, sutampančiu ir, galimai, su didžiausiais žmonių bei transporto priemonių srautais kelte, keliančiame per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Manome, kad išdėstytais argumentais tvirtai pagrindžiame būtinybę tikslinti VMU atžvilgiu teisės normas, numatytas VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. 18 . Realus poreikis dėl pirmumo tvarkos patekti į keltą užtikrinimo visas 24 val. per parą, 7 d. per savaitę (o ne nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min., kaip numatyta dabar
straipsnio pakeitimo įstatymo projekte) VMU svarbus ir reikalingas, ne tik įgyvendinant bendrą valstybinę miško priešgaisrinę apsaugos sistemą, bet ir vykdant kitas jos funkcijas , pvz.:
(1) šio rašto pirmoje dalyje aprašytos ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme bei Įmonės įstatuose įtvirtintos VMU veiklos funkcijos dėl žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ruošos, transportavimo ir pardavimo vykdymui; (2) siekiant tinkamai vykdyti didmeninės medienos prekyboje sudarytas sutartis ir užtikrinti jose numatyto medienos kiekio tiekimą, visais atvejais atsižvelgiant ir į medienos, kaip greitai gendančios prekės (produkto) savybes; (3) kitų funkcijų (miško sanitarinė apsauga, gaisrų miškams padarytos žalos padarinių likvidavimas) tinkamam vykdymui.
Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, VMU įstatų 8.7 papunktyje įtvirtintą pareigą dėl stichinių nelaimių, kitų neigiamų veiksnių miškams padarytos žalos padarinių šalinimo, kuomet taip pat gali atsirasti poreikis nedelsiant atlikti reikalingus veiksmus. 19 . Būtinybę užtikrinti VMU atžvilgiu nepertraukiamą (tiek darbo dienomis, tiek ir poilsio ar švenčių dienomis) pirmumo tvarką persikelti keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos grindžiame ir aplinkos apsaugos funkcijų vykdymu. Lietuvos Respublikos teismai vieningai pripažįsta, kad natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad „ Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka <...> valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo , Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka “. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 43 punktu VMU valstybiniai miškų pareigūnai įgalioti pradėti atitinkamuose šio kodekso straipsniuose numatytų a dministracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybiniai miškų pareigūnai atlieka ir šias pareigas: · vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; · organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos; · kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; · gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Visiškai akivaizdu, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei, VMU valstybinių miškų pareigūnų tinkamam pareigų vykdymui taip pat reikalinga minėta pirmumo tvarka persikelti keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos visas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 20 .
20. Nauju teisiniu reguliavimu, kurį ketinama įtvirtinti VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatyme, negali būti paneigiamos kitų teisės aktų nuostatos ar nepagrįstai pasunkėti šių teisės aktų reikalavimų, juose numatytų Įmonės veiklos funkcijų, siekiant tenkinti viešuosius interesus, vykdymas. Todėl pagrįstai manome, kad, svarstant VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, VMU darbuotojai ir jos transporto priemonės turėtų būti priskirti prie asmenų ir transporto priemonių, kuriems pirmumo tvarka patekti į keltą užtikrinama visas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę . Šiuo tikslu būtina patikslinti VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip: „1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sutartys , keleivių , transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos
įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 2. Vežėjas, atsakingas už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:
1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
, ir6 ir 8 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;
2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 , ir7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 3.
nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 4. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių, transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarka numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.“
21. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pagal Seimo statuto nuostatas teikiamoje
dėl VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5371 atitikties teisės aktams turėjo pastabų ir akcentavo, jog „ Atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis, siūlytina miškų urėdijos darbuotojams, vykstantiems darbo reikalais, nustatyti tą patį pirmenybinio patekimo į keltą režimą , kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams, t. y. 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę . “ Taigi, neabejotina mūsų Įmonės veiklos reikšmė ir teisės normomis turėtų būti sudarytos sąlygos VMU tinkamai vykdyti įstatymuose ir jos įstatuose nustatytas funkcijas, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Pritarti. Patikslinta redakcija išdėstyta prie Teisės departamento 1-os pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas, 2020-04-212 Argumentai: Siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
gegužės birželio
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius.Bagdonas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris