Projekto lyginamasis variantas
60,
Papildyti 60 straipsnio 3 dalį 5 punktu: „5) dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.“
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“
pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių
rezervatų buferinėse apsaugos zonose
draudžiama:
1) įrengti naujus karjerus;
2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose;
3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;
4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;
6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija. 2.
planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
užstatymo tipą;
tinklus;
režimo atkūrimą. 3. Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti, arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Pradėtoms ir neužbaigtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos
procedūroms, susijusioms su šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų žemės sklypų padalijimu ir (ar) atidalijimu, taikomas iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštoJO skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 (TAR, 2019-06-19, Nr. 2019-09862) 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant: · įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2014 m. balandžio 30 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-50-2-4 „Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) rekomendacijų įgyvendinimo plano 5 priemonę „Numatyti priemones, sudarančias sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą“. · įtvirtinti įstatyminę normą, nustatančią, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 66 straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, bet ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad apie 74 proc. dvarų sodybų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų yra nevientisos teritorijos ir turi kelis valdytojus, todėl dėl jų skirtingų interesų ir finansinės padėties sunku priimti bendrus sprendimus dėl tvarkybos darbų. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad Kultūros ministerija turi numatyti priemones, sudarančias sąlygas dvarų sodybų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijos vientisumą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti įstatyminę normą, draudžiančią dvarų sodybų (pagal Terminų banko aprobuotą sąvoką „dvarų sodybos“) teritorijas ir jose esančius sklypus padalyti ir
(ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Dvarų sodybų teritorijose gali būti privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, todėl ir priėmus Įstatymo projektą, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktu, bus galima formuoti namų valdos žemės sklypus šiems statiniams eksploatuoti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai buvusių dvarų sodybų teritoriją dalija keliai (pvz., Meikštų dvaro sodyba). Todėl keliams suformuoti dvarų teritorijose ir toliau galės būti formuojami kelio juostos žemės sklypai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, nurodančią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintomis Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėmis ir konkrečios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.
Pažymėtina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinius pagrindus nustatantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas neapibrėžia „dvaro sodybos“ sąvokos, Žemės reformos įstatyme naudojamas terminas „buvusios dvaro sodybos“, o Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme – „istoriniai dvaro sodybos statiniai“. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, manytina, kad tikslinga naudoti sąvoką, kuri yra Terminų banko aprobuota. Juolab, kad sąvoka „dvaro sodyba“ savo turiniu apimtų ir sąvokas „buvusių dvaro sodybų“ bei „istorinės dvaro sodybos statiniai“, kurios yra naudojamos Žemės reformos ir Saugomų teritorijų įstatymuose. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre esantys kultūros paveldo objektai, susiję su dvaro sodybomis, turi pavadinimą, susijusį su vardiniu dvaro pavadinimu be prieš tai esančių žodžių „buvusių“ ar „istorinis“ (pvz., Abromiškių dvaro sodyba, Taujėnų dvaro sodyba, Žeimių dvaro sodyba ir kt.). Įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti įstatyminę normą, nustatančią, kad SŽNSĮ 66 straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, bet ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose.
Tačiau SŽNSĮ 66 straipsnyje yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti SŽNSĮ 66 straipsnį taip, kad jame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visų, t. y. tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Įstatymo projekto tikslai:
viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto – dvarų sodybų teritorijas padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Įtvirtinti įstatyminę normą, nustatančią, kad SŽNSĮ 66 straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, bet ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, uždrausta privatizuoti žemę buvusių dvarų sodybų teritorijoje, tačiau nėra įtvirtinta įstatyminės normos, draudžiančios dalyti ir (ar) atidalyti dvarų sodybų teritorijas, jau turint jas nuosavybėje. Šiuo metu SŽNSĮ nėra nustatytos valstybinių kultūrinių rezervatų buferinių apsaugos zonų ir kultūros paveldo vietovių, nepaskelbtų saugomomis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma uždrausti viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto – dvarų sodybų teritorijose – padalyti ir (ar) atidalyti jas į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas sudarys sąlygas dvarų sodybų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti saugomų kultūros paveldo objektų – dvarų sodybų teritorijų vientisumą. Tačiau siūloma palikti išimtį tik tais atvejais, kurie yra ar bus nustatyti kituose įstatymuose. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Tokiu teisiniu reguliavimu bus užtikrinama valstybinių kultūrinių rezervatų apsauga. Kadangi šis Įstatymo projektas nustatys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūloma numatyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis įsigalios 2021 m. gegužės 1 d., o iki Įstatymo projekto 1 straipsnio įsigaliojimo dienos pradėtoms ir neužbaigtoms procedūroms, susijusioms su Įstatymo projekto 1straipsnyje nurodytų žemės sklypų padalijimu ir (ar) atidalijimu, siūloma taikyti iki Įstatymo projekto 1 straipsnio įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas galimai gali paveikti verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų terminų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 60 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 66 straipsnyje atitinkamai siūloma nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dvaro sodybų teritorijose, taip pat įtvirtinti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos naujose teritorijose - valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 66 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį turi teisę gauti kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikymo.
Asmuo, turintis teisę į kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją. Pažymėtina, kad kiek valstybės biudžeto lėšų gali reikėti tokių kompensacijų išmokėjimui projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, reikėtų įvertinti projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto lėšų poreikio aspektu. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose.
Tačiau SŽNSĮ 66 straipsnyje yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti SŽNSĮ 66 straipsnį taip, kad jame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visų, t. y. tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose“. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonos, priešingai, nei valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonos, nebuvo įtvirtintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Pastarojo įstatymo vienas iš tikslų ir buvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimą perkelti į įstatymo lygmenį. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 11 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Taigi galimi atvejai, kai minėtuose registruose 2020 m. sausio 2 d. jau būtų panaikinti įrašai ir (ar) žymos apie teikiamame įstatymo projekte nurodytas teritorijas.
Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu minėtas teritorijas vėl siūloma pripažinti teritorijomis, kuriose būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi teisinis reguliavimas, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o, įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, tokiose zonose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas nebuvo numatytas, o teikiamu įstatymo projektu valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose vėl siūloma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertintinas kaip nuolat besikeičiantis, nepastovus. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūlomų vartoti sąvokų ,,dvaro sodyba“, ,,dvaro sodybos teritorija“ turinys nėra aiškus. Minėtų sąvokų turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžtas.
Šių sąvokų turinys nėra apibrėžtas ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodytuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti aukščiau nurodytų sąvokų turinį arba kartu turėtų būti teikiamas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo papildymo įstatymo projektas, kuriame būtų atskleistas minėtų sąvokų turinys. 3. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte prieš žodį „sklypus“ įrašytinas žodis
„žemės“. 4. Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto
nuostatų, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas išdėstytas naudojant negaliojančią šio punkto redakciją. Atsižvelgiant į 2020 m. birželio 15 d. įsigaliojusią naują keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 5. Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, nėra aiškios dėl šių aspektų:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte ir jo lyginamajame variante šios projekto nuostatos yra išdėstytos skirtingai, todėl nėra aišku, kokios redakcijos nuostatos yra projekto rengėjų siūlomos. Antra, siekiant aiškumo, projekto nuostatų dviejose analogiškosiose formuluotėse „iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo“ brauktinas skaičius ir žodis „1 straipsnio“. Trečia, projekto nuostatose po formuluotės „su šio įstatymo 1 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 5 punkte“.
Ketvirta, nuostata ,,procedūros, susijusios su <...> žemės sklypų padalijimu ir (ar) atidalijimu“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatytas po įstatymo įsigaliojimo taikytinas teisinis reguliavimas atitinkamų žemės sklypų padalijimo ir (ar) atidalijimo procedūrų užbaigimui, bet ne su tuo susijusių procedūrų užbaigimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 60, 66 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-04-28
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė, komiteto biuro padėjėja Vijolė Mereckienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Indrė Ambrazienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Šarūnas Radvilavičius, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėja Algė Staniūnaitė – Tonkich, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Rūta Brazdžiūnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėja Ieva Bardauskienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja darnios plėtros ir energetikos klausimais Gabriela Kuštan, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė Rasa Butvilaitė, Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas Simonas Skukauskas, Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo įstatymo projekto 1 ir 3 straipsniais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 60 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 66 straipsnyje atitinkamai siūloma nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dvaro sodybų teritorijose, taip pat įtvirtinti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos naujose teritorijose - valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 66 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį turi teisę gauti kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikymo. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją.
Pažymėtina, kad kiek valstybės biudžeto lėšų gali reikėti tokių kompensacijų išmokėjimui projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, reikėtų įvertinti projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto lėšų poreikio aspektu. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Tačiau SŽNSĮ 66 straipsnyje yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti SŽNSĮ 66 straipsnį taip, kad jame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visų, t. y. tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose“. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonos, priešingai, nei valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonos, nebuvo įtvirtintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Pastarojo įstatymo vienas iš tikslų ir buvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimą perkelti į įstatymo lygmenį.
Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 11 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Taigi galimi atvejai, kai minėtuose registruose 2020 m. sausio 2 d. jau būtų panaikinti įrašai ir (ar) žymos apie teikiamame įstatymo projekte nurodytas teritorijas. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu minėtas teritorijas vėl siūloma pripažinti teritorijomis, kuriose būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi teisinis reguliavimas, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o, įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, tokiose zonose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas nebuvo numatytas, o teikiamu įstatymo projektu valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose vėl siūloma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertintinas kaip nuolat besikeičiantis, nepastovus.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Pritarti iš dalies Projekte siūlomos įtvirtinti įstatyminės normos, draudžiančios dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, nesudarys prielaidų minėtų žemės sklypų ar teritorijų savininkams ar kitiems valdytojams patirti nuostolių, nes nebus apribotos galimybės šiuose žemės sklypuose ar teritorijose vykdyti iki projekto patvirtinimo ir įsigaliojimo vykdytą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje tik Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui yra nustatyta buferinės apsaugos zona.
Šis rezervatas yra įsteigtas Kernavės archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 37320) apsaugai, todėl jau dabar galima teigti, kad šios saugomos kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje esantiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos SŽNSĮ 60 straipsnyje. Tačiau siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo būtina patikslinti SŽNSĮ 66 straipsnį ir jame nustatyti, kad šiame straipsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Priėmus projektą naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje esantiems žemės sklypams, iš esmės, nebus nustatytos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-181 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūlomų vartoti sąvokų ,,dvaro sodyba“, ,,dvaro sodybos teritorija“ turinys nėra aiškus. Minėtų sąvokų turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžtas. Šių sąvokų turinys nėra apibrėžtas ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodytuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti aukščiau nurodytų sąvokų turinį arba kartu turėtų būti teikiamas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo papildymo įstatymo projektas, kuriame būtų atskleistas minėtų sąvokų turinys. Pritarti Atsižvelgiant į įstatymo projektui XIIIP-5370 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-5324 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-5324(2)). 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-18 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte prieš žodį „sklypus“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti Atsižvelgiant į įstatymo projektui XIIIP-5370 gautą pastabą, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-5324 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-5324(2)). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-18 Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 3 straipsniu nesiūloma keisti keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas išdėstytas naudojant negaliojančią šio punkto redakciją. Atsižvelgiant į 2020 m. birželio 15 d. įsigaliojusią naują keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti Atsižvelgiant į įstatymo projektui XIIIP-5370 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-5324 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-5324(2)). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-18 Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, nėra aiškios dėl šių aspektų:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte ir jo lyginamajame variante šios projekto nuostatos yra išdėstytos skirtingai, todėl nėra aišku, kokios redakcijos nuostatos yra projekto rengėjų siūlomos. Antra, siekiant aiškumo, projekto nuostatų dviejose analogiškosiose formuluotėse „iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo“ brauktinas skaičius ir žodis „1 straipsnio“. Trečia, projekto nuostatose po formuluotės „su šio įstatymo 1 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 5 punkte“. Ketvirta, nuostata ,,procedūros, susijusios su <...> žemės sklypų padalijimu ir (ar) atidalijimu“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama.
Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatytas po įstatymo įsigaliojimo taikytinas teisinis reguliavimas atitinkamų žemės sklypų padalijimo ir (ar) atidalijimo procedūrų užbaigimui, bet ne su tuo susijusių procedūrų užbaigimui. Pritarti Atsižvelgiant į įstatymo projektui XIIIP-5370 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-5324 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-5324(2)). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5370, jį sujungti su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5324 ir Seimui teikti svarstyti patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arminas Lydeka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė