Projektas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO nR. xi-2017 8 STRAIPSNIO
20
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2021 2026 m. sausio 1 d.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Antanas Matulas Raimundas Martinėlis Eugenijus Gentvilas Aušrinė Armonaitė
Projektas Projekto lyginamasis variantas (2) LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO nR. xi-2017 8 STRAIPSNIO
20
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2023 m. liepos 1 d.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkas Antanas Matulas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Seimo 2012 m. gegužės
pakeitimai, kuriais nustatyta, jog „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“. Ši Farmacijos įstatymo nuostata (35 str. 12 d.) turi įsigalioti 2021 m. sausio 1 d., o po jos įsigaliojimo visose Lietuvoje veikiančiose vaistinėse darbo laiku turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Todėl keičiasi vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) savarankiško darbo vaistinėse galimybės, kadangi farmakotechnikai galės dirbti tik kartu su vaistininku, o per šį laikotarpį nebuvo paruošta pakankamai specialistų, kurie galėtų pakeisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus), todėl gyventojų aprūpinimas vaistais, ypatingai nutolusiuose regionuose vienareikšmiškai prastėtų. Tai labai aktualu kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur vaistinių nėra tiek jau daug, o taip reikiamų vaistininkų – trūkumas. Todėl dėl personalo trūkumo dalis vaistinių negalėtų tęsti savo veiklos ir privalėtų užsidaryti. Valstybei esant Covid-19 pandemijos akvaizdoje, gyventojų aprūpinimas vaistais yra ypatingai svarbus, todėl nepratęsus įstatymo pakeitimo įsigaliojimo terminui, Lietuvai būtų sunkiau suvaldyti esančią sveikatos apsaugos krizę. Taip pat, būtų nustatytas protingas laikotarpis valstybei suformuoti specialistų rengimo užsakymą aukštosioms mokykloms, ryšiumi su neblogėjančiu gyventojams vaistų prieinamumu.
Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) įgijęs savo kvalifikaciją turi reikalingą kvalifikaciją saugioms farmacijos paslaugoms teikti, kaip ir iki šiol teikė, o pereinamuoju laikotarpiu farmacijos paslaugų teikimo kokybė nenukentėtų, taip pat aukštosios mokyklos rengiančios vaistininkus sugebės parengti trūkstamą specialistų skaičių. Inicijuojamu pakeitimu siekiama nukelti Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimą tam, kad tiek mokymo įstaigos, būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Antanas Matulas ir Raimundas Martinėlis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Farmacijos įstatymo nuostata „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ (35 str. 12 d.) įsigalios 2021 m. sausio 1 d., jei nebūtų priimti siūlomi pakeitimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Farmacijos įstatymo 35 str. 12 d. „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigaliojimą pratęsti iki 2026 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį dalis farmakotechnikų galės persikvalifikuoti į vaistininko profesiją. Būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, Numačius ilgesnį laiko tarpą nuostatos įsigaliojimui, būtų galima išvengti galimos sumaišties sektoriuje. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 5. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo
koronaviruso pandemijos, sudarys s ą lygas nuo 2021 m. sausio 1 d. nepabloginti
vaistais. 6. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, Sveikatos apsaugos ministerijai reikės parengti ir priimti teisės aktą reglamentuojantį vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros tvarką. 7. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 8. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Priešingai – leidžia užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio saugomą teisę į teisingą teismą. 9. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Papildomų teisės aktų nereikės priimti. 10. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 11. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 12. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „vaistinė“,
„vaistininkas“, „vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas)“. 13. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Antanas Matulas Raimundas Martinėlis Eugenijus Gentvilas Aušrinė Armonaitė
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Pažymėtina, kad nuostata, jog v aistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, buvo priimta 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2017. Jame buvo numatyta, kad ši nuostata įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2015 m. birželio 25 d Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymu šios nuostatos įsigaliojimas buvo nukeltas į 2021 m. sausio 1 d. Teikiamu projektu siūloma šios nuostatos įsigaliojimą nukelti dar penkeriems metams. Ne pačiame projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra argumentuojama, kodėl ūkio subjektai per tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį (daugiau nei 8 metus) negalėjo prisitaikyti prie keičiamų vaistinių veiklos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad nuostata, jog v aistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, iš esmės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės reikalavimai dėl veiklos, kuria gali užsiimti tik vaistininko kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo, manome, kad siūlomas nuostatos įsigaliojimo nukėlimo terminas turi būti ne tik aiškiai pagrįstas, tačiau ir objektyviai būtinas.
Aptartame kontekste taip pat pažymime, kad aiškinamojo rašto teiginys, kad „ dėl personalo trūkumo dalis vaistinių negalėtų tęsti savo veiklos ir privalėtų užsidaryti“ nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nurodančiais kiek ir kokių specialistų vaistinėse trūksta, kiek vaistinių dėl to galėtų užsidaryti, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri sąlygotų tolimesnį įstatymo nuostatų nesuderinamumą su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis @lrs.lt D. Zebleckis, tel. ( 8 5) 239 6906, el.
DĖL FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12 -11 Nr. XIIIP-5368(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis @lrs.lt D. Zebleckis, tel. ( 8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 8 STRAIPSNIO
2020-12-04 Nr. 111-P-34(3)
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga, R. Žemaitaitis. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, V. Valainytė, padėjėjos D. Žukauskė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Oraitė, R. Balserienė, M. Domeikienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovė I. Trečiokienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto atstovai prof. R. Morkūnienė, prof. dr. V. Jakštas, Kauno kolegijos atstovai A. Galkontas, J. Dovydaitis, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovai K. Nemaniūtė-Gagė, R. Bardauskienė, Lietuvos farmacijos sąjungos atstovė V. Petrikaitė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai L. Ganatauskienė, A. Paulauskienė, M. Katauskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas V. Dirma, farmakotechnikai L. Čibinskienė, D. Raginis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-11-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Pažymėtina, kad nuostata, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, buvo priimta 2012 m. gegužės 15 d.
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2017. Jame buvo numatyta, kad ši nuostata įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2015 m. birželio 25 d Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymu šios nuostatos įsigaliojimas buvo nukeltas į 2021 m. sausio 1 d. Teikiamu projektu siūloma šios nuostatos įsigaliojimą nukelti dar penkeriems metams. Ne pačiame projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra argumentuojama, kodėl ūkio subjektai per tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį (daugiau nei 8 metus) negalėjo prisitaikyti prie keičiamų vaistinių veiklos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad nuostata, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, iš esmės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės reikalavimai dėl veiklos, kuria gali užsiimti tik vaistininko kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo, manome, kad siūlomas nuostatos įsigaliojimo nukėlimo terminas turi būti ne tik aiškiai pagrįstas, tačiau ir objektyviai būtinas. Aptartame kontekste taip pat pažymime, kad aiškinamojo rašto teiginys, kad „dėl personalo trūkumo dalis vaistinių negalėtų tęsti savo veiklos ir privalėtų užsidaryti“ nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nurodančiais kiek ir kokių specialistų vaistinėse trūksta, kiek vaistinių dėl to galėtų užsidaryti, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri sąlygotų tolimesnį įstatymo nuostatų nesuderinamumą su Europos Sąjungos teisės reikalavimais.
Pritarti iš dalies Argumentai: įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, manytina, kad universitetams parengti tokį vaistininkų skaičių, kuris patenkintų rinkos poreikius, užtektų ir trumpesnio laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad papildomas 2,5 metų laikotarpis padėtų išspręsti dabartinę situaciją, susijusią su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse bei leistų pertvarkyti dėl pandemijos sutrikdytas veiklas ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams, kad vaistinėje nuolatos privalo dirbti bent vienas vaistininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikosi nuomonės, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja
2026 2023
liepos
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2020-12-01 Teisingumo ministerija įvertino Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5368 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei. Projektu siekiama nukelti nuostatos, kuria nustatomas reikalavimas, kad vaistinėje dirbtų bent vienas vaistininkas, įsigaliojimą datą. Šia nuostata taip pat pratęsiama galimybė farmakotechnikams vykdyti vaistininkų veiklą prižiūrint vaistininkui, kai vaistininkas tiesiogiai nebūna vaistinėje. Atsižvelgdami į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą [1] , kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikomės nuomonės, kad
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, 2020-12-01 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ekspertai ir specialistai, atsižvelgdami į 2020 m. lapkričio 26 dienos Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje išsakytus argumentus ir verslo nuogąstavimus, išreikštus dėl Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies punkto, kai vaistinės darbo metu turi dirbti bent vienas vaistininkas, įsigaliojimo, siūlo nukelti šios 2012 metais priimtos Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimo datą iki 2021 m. liepos 1 d. Toks, mūsų nuomone, visoms suinteresuotoms pusėms priimtinas sprendimas leistų išspręsti keletą kilusių problemų. Visų pirma,
Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigs 146 vaistininkai. Toks specialistų skaičius leistų pilnai patenkinti šiuo metu Lietuvos vaistinių asociacijos viešai deklaruojamą 140 vaistininkų trūkumą. Antra, atsiradus COVID-19 vakcinai ir epidemiologinei situacijai švelnėjant, labai tikėtina, nebeliks realios grėsmės kilti vaistų prieinamumo sutrikimams. Papildomas 6 mėn. laikotarpis leistų vaistinėms pertvarkyti COVID-19 situacijos sutrikdytas veiklas bei vasaros laikotarpiu ramiai pasirengti 2012 metais Farmacijos įstatymu numatytiems pokyčiams, kad vaistinėje nuolatos privalo dirbti bent vienas vaistininkas. Pritarti iš dalies Argumentai: įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d.
Manytina, kad laikotarpis iki 2021 m. liepos 1 d. yra per trumpas, kad būtų išspręsta situacija, susijusi su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse, nepakaktų laiko persitvarkyti dėl pandemijos sutrikdytų veiklų ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikosi nuomonės, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja
2026 2023
liepos
darbuotojų profesinė sąjunga, 2020-11-27 Teikiame savo pastabas siūlomam įstatymo pakeitimui. 1. Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga mano, kad vaistinės darbo metu joje turi dirbti mažiausiai du farmacijos specialistai – vaistininkas ir vaistininko padėjėjas. Kiekvienas vykdytų funkcijas pagal savo kompetenciją. Dėl to labai pagerėtų farmacinės paslaugos kokybė. 2. Siūlomas įstatymo projektas eliminuoja galimybę į regionus pritraukti jaunus specialistus vaistininkus.
Vaistinių tinklams nebelieka paskatos papildomai motyvuoti darbuotojų, kurie sutinka vykti j regionus, nes pagal pakeistas įstatymo nuostatas, ten gali būti įdarbinam i tik mažiau apmokami vaistininko padėjėjai. 3. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus nėra jokių saugiklių, kad verslas praėjus kuriam laikus pats neuždarytų vaistinės, jei nuspręstų, kad jam tai nepelninga. 4. Manome, kad vaistinių tinklų pelnai leidžia perskirstyti darbuotojus taip, kad būtų išvengta atleidimų, bei padidinti etatų kiekį vaistinėse, kad leistų užtikrinti farmacinės paslaugos teikimą gyventojams pilna apimtimi. 5. Esant laisvam judėjimui ES, vaistinėje gali įsidarbinti vaistininko padėjėjai, kurių studijų kokybė skiriasi nuo suteikiamos Lietuvoje. Neaišku, kaip tada būtų užtikrinama gyventojų teisė į kokybišką farmacinę paslaugą, jei vaistinėje visą jos darbo laiką nedirba vaistininkas. 6. Suprasdami esamos situacijos sudėtingumą bei COVID-19 įtaką, palaikytume svarstymus laikinai pakeisti dabartinio įstatymo nuostatas, taikant išimtys. Jei miestelyje ar gyvenvietėje yra vienintelė vaistinė, numatyti sąlygas, per kiek laiko ten turi būti įdarbinamas ir vaistininkas, kad pilnavertė farmacijos specialistų komanda galėtų teikti kokybišką farmacinę paslaugą. 7. Kaip vieną iš galimų sprendimų, palaikome Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto pasiūlymą atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2021 m. liepos 1 d. Pritarti iš dalies Argumentai: įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d.
Manytina, kad laikotarpis iki 2021 m. liepos 1 d. yra per trumpas, kad būtų išspręsta situacija, susijusi su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse, nepakaktų laiko persitvarkyti dėl pandemijos sutrikdytų veiklų ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikosi nuomonės, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja
2026 2023
liepos
farmacijos sąjunga, 2020-11-30 Lietuvos farmacijos sąjunga, įvertinusi LR Sveikatos reikalų komitetui pateiktus ekspertų raštus dėl Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies punkto, numatančio, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos kiekvienoje vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, bei š. m. lapkričio mėn. 26 d. Komiteto posėdyje išsakytas universitetų, organizacijų bei verslo pozicijas, pritaria po šio aptarimo universitetų atstovams pasiūlytam sprendimui minėtos nuostatos įsigaliojimą atidėti iki 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos farmacijos sąjunga atstovauja ir vaistininkus, ir vaistininkų padėjėjus.
Norėtume pabrėžti, kad siekiant užtikrinti kokybišką farmacinės paslaugos teikimą Lietuvos gyventojams, vaistinėse turi dirbti abu specialistai – vaistininkas ir vaistininko padėjėjas – kaip viena komanda. Abi profesijos yra svarbios ir kiekvienas specialistas turi atlikti funkcijas pagal savo įgytą išsilavinimą ir kompetencijas bei užtikrinti kvalifikuotą paslaugos teikimą Lietuvos žmonėms. Universitetų siūlymas atidėti Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimą nuo liepos 1 dienos, atitinkamai padėtų spręsti su dabartine situacija dėl COVID-19 pandemijos vaistinėse, susijusią su vaistininkų trūkumu. Pritarti iš dalies Argumentai: įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad laikotarpis iki 2021 m. liepos 1 d. yra per trumpas, kad būtų išspręsta situacija, susijusi su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse, nepakaktų laiko persitvarkyti dėl pandemijos sutrikdytų veiklų ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikosi nuomonės, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja
2026 2023
liepos
sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Lietuvos farmacijos sąjunga, Vaistinės darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos vaistininkų sąjunga, 2020-12-03 Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas) 2012 m. gegužės 15 d. priimtu įstatymu Nr. XI-2017 buvo įtvirtinta Farmacijos įstatymo nuostata, jog
„vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas
vaistininkas“. Šią nuostatą daugumos balsų valia nulėmė ir šioje kadencijoje esančių partijų narių balsai. 2012 m. birželio mėn. duomenimis, Seime dirbo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (44 Seimo nariai), Liberalų sąjūdžio (12 Seimo narių), Liberalų ir centro sąjungos (12 Seimo narių) frakcijos, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (23 Seimo nariai), „Tvarkos ir teisingumo“ (17 Seimo narių), Darbo partijos (10 Seimo narių), Krikščionių partijos (8 Seimo nariai) frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė (13 Seimo narių). Priimdamas šia nuostatą, Seimas iš esmės įgyvendino ES teisę ir nustatė, kaip bus teikiama farmacinė paslauga, koks bus jos teisinis reglamentavimas ir politika ES valstybėje narėje. Ši Farmacijos įstatymo nuostata (35 str. 12 d.) turi įsigalioti 2021 m. sausio 1 d. Šiuo metu Lietuvoje galioja praktika, kai vaistinėje dirba ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), kurie gali teikti dalį vaistinėje teikiamų paslaugų, bet tik prižiūrimi vaistininko. Atkreipiame dėmesį, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) išsilavinimas, remiantis ES direktyva 2005/36/EB ir ją papildančia direktyva 2013/55/ES, nesuteikia teisės šiam specialistui konsultuoti pacientų, todėl jis negalės teikti farmacinės paslaugos.
Vaistininko padėjėjas galės išduoti pagal gydytojo receptą paskirtus vaistus ir vykdyti kitas šio specialisto funkcijas pagal kvalifikaciją. Jei įstatymo nuostatos įsigaliojimas bus atidėtas, tai apribos Jūsų ir Jūsų rinkėjų teisę gauti farmacinę paslaugą
vakcinacijos paslaugą. Tai ypač aktualu pandemijos efektyviam valdymui. Norime pabrėžti, kad vaistininkui nuolatos dirbant vaistinėje mažėtų regionų atskirtis, ir rajonų gyventojams būtų suteikta galimybė gauti tinkamą farmacinę paslaugą iš tinkamos ir ES mastu pripažįstamos profesijos bei kvalifikacijos asmens, kas ypatingai aktualu COVID-19 situacijoje, kai dalis gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugų neteikia. Nukėlus įstatymo nuostatos įsigaliojimą, Lietuvos Respublikai galimai kiltų reali teisminių ginčų rizika
Sąjungos teisminėse institucijose. Prašome nepritarti Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto teikimui. Nepritarti Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad papildomas 2,5 metų laikotarpis padėtų išspręsti dabartinę situaciją, susijusią su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse bei leistų pertvarkyti dėl pandemijos sutrikdytas veiklas ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m.
Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikosi nuomonės, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 5. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2020-12-03 Gerbiami LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, kreipiamės į Jus prašydami socialiai teisingo sprendimo dėl farmakotechnikų tolimesnio darbo. Nuo Jūsų pozicijos , teisingai atstovaujant Valstybės interesą , ir priklausys šių Lietuvos piliečių galimybės išlikti darbo vietose, dirbti toliau darbą, kurio profesinę praktinę patirtį įgijo per dešimtmečius. Prašome atkreipti dėmesį:
Tai Lietuvos piliečiai, farmacijos specialistai parengti Lietuvoje . Studijų trukmė 3 metai -aukštųjų neuniversitetinių studijų, pusės metų praktika, kai kitose ES šalyse 1,5 ar 2 metai bendras profesinis arba vidurinis profesinis išsilavinimas (Sorbonos universiteto nepriklausomo teisininko išvadas pridedame). ES teisės aktai leidžia valstybei pačiai nustatyti šių specialistų kontrolę nacionalinėje teisėje. Šie specialistai Lietuvoje rengiami aukštojoje neuniversitetinėje švietimo įstaigoje, pagal LR ŠMM patvirtintą programą. Studijos finansuojamos iš Valstybės biudžeto. Teisės aktų prieštaravimai (2007 m. rugpjūčio 8. dienos LR Vyriausybės Nutarimas Nr.805) leidžia abejoti nuostatomis, kurios šiandien yra prieštaringai traktuojamos. Šių dienų susidariusi Covid -19 situacija parodo, kad vaistinė yra vienintelė sveikatinimo įstaiga lengviausiai pasiekiama gyventojams.
Neatsakingai priimtas sprendimas nulems miestelių vietovėse likusių vaistinių likimą, nes ten pagrinde dirba farmakotechnikai prižiūrimi vaistininkų nuotoliniu būdu. Būtų labai neatsakingas Jūsų požiūris ,rinkėjų atžvilgiu, paliekant juos be gyvybiškai svarbios paslaugos. Išdėstėme tik nedidelę dalį svarbių argumentų, tikime naujai išrinktu Seimu, jo įžvalgumu ir tarnyste Lietuvos piliečiams. Prašome ir toliau leisti farmakotechnikams dirbti, kaip jie dirba iki dabar, tai yra ne tik su gyva, bet ir su nuotoline vaistininkų priežiūra. Pritarti Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. 6. Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, 2020-12-04
Todėl teiginiai ir pagrindiniai šio pakeitimo motyvai, kad norima apsaugoti farmakotechnika, kuris vienas dirba vaistinėje ar yra jos savininkas, kelia nerimą.
Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J.
Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos
A. Lančinskienė. 2020-12-04 Dirbu vaistinėje, esu farmakotechnikė ir šiuo metu jaučiuosi labai blogai. Artėja 2021m.sausio 1d.,kai įsigalios Farmacijos įstatymas ir aš negalėsiu savarankiškai dirbti be vaistininko priežiūros. Tuomet iškyla klausimas ar išviso turėsiu darbą, ar teks papildyti bedarbių gretas. Aš jau sulaukiau 61 metų, bet pratęsus pensijinį amžių man dar lieka 3 metai dirbti. Šioje darbo srityje jau turiu 40 metų darbo stažą, per šį laikotarpį įgavau labai didelę darbo patirtį ir daug naujų žinių. Kiekvienais metais savo žinias tobulinu tose pačiose farmacijos tobulinimo programose, kurios skirtos ir vaistininkams ir farmakotecnikams. Todėl visas naujienas vienodai įsisavina tiek vaistininkas, tiek farmakotecnikas. Kas 5 metus pristatome šias tobulinimosi kvalifikacines valandas farmakotecniko darbo leidimui pratęsti. Persikvalifikuoti į vaistininkus aš tiesiog neturėjau galimybės finansiškai. Kompensuojamų vietų buvo mažai, o susimokėti mano finansinė padėtis to neleido. Kadangi mano amžius link pensijinio dar ir sveikatos galimybės neleido, kad galėčiau dirbti visu krūviu ir mokytis visus savaitgalius. Mano darbu patenkinti ir darbdaviai, ir kolegos, ir mano pastovūs klientai. Tokiu būdu, kaip dirbom lig šiol, jeigu reikia pasikonsultuodami su vaistininku ryšio priemonėmis, norėčiau dirbti ir toliau. Tikrai dar noriu dirbti, gauti atlyginimą ir sumokėti mokesčius į biudžetą, o ne atvirkščiai būti atleista ir gauti bedarbio išmoką iš biudžeto, o tuo pačiu sumažėtų mano būsimos pensijos dydis. Labai tikiuosi jūsų supratimo ir teisingo sprendimo mums visiems. Pritarti Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J.
Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. 8. Farmakotechnikas P. Vilkas, 2020-12-04 Kreipiuosi į jus dėl tos pačios priežasties kaip ir daugelis farmakotechnikų. Kaip jau be abejo žinote, norima įvesti įstatymo pataisą draudžiančią farmakotechnikams dirbti vaistinėje vieniems be vaistininko priežūros. Manau galiu drąsiai teigti, kad didžioji dauguma vaistinėje dirbančių specialistų nepritaria šioms pataisoms, nes tai tikrai atsilieps vaistinių darbo laikams bei sukels farmacijos specialistams daug nepatogumų – tiek darbo laiko, tiek darbo vietos prasme. Norint Lietuvoje turėti daugiau vaistininkų
specialiuose mokymuose ir kursuose, tad visi gauname visas naujausias žinias. Antras labai svarbus dalykas šioje temoje – studijų kaina, tikrai nedaugelis galėtų sau leisti už studijas mokėti tokius pinigus, juo labiau kai studijas reikėtų derinti su darbu vaistinėje.
Negana to, ką turėtų daryti vyresnio amžiaus farmakotechnikai, kurie pradirbę vaistinėse 30 ar 40 metų, juolab tie, kurie iš jų dirba vieni nuošalesnėse vaistinėse ar kuriems iš jų nebedaug likę iki pensijos? Kalbant apie patį darbą vaistinėje, tiek farmakotechnikai, tiek vaistininkai atlieka tas pačias funkcijas (nebent jie yra vaistinės vedėjai, tuomet be abejo turi papildomų atsakomybių). Daugelis farmacijos specialistų tikrai pritartų tam, kad ilgesnį laiką dirbančiam farmakotechnikui tikrai nėra būtina vaistininko priežiūra (pvz.: tokioje situacijoje kaip 7 metus visuomenės vaistinėje dirbantis farmakotechnikas ir ką tik mokslus baigęs vaistininkas. Kaip manote, kas turės daugiau patirties, praktikos ir žinių? Aišku, situacija situacijai nelygi, bet čia tik vienas iš pavyzdžių.) Beje, gyvename tokiais laikais, kai turime begalę greitų susisiekimo prietaisų bei technologijų, tad iškilus klausimui ar atsiradus neaiškumams – visuomet galima pasiskambinti kolegom pasitarti ar paprašyti pagalbos ir nuotoliniu būdu. Taip pat, turime prieigas prie medicininės literatūros, specialių internetinių puslapių bei iškilus klausimams dėl paciento vartojamų vaistų ar sveikatos būklės, neretai skambiname ir juos prižiūrintiems gydytojams. Dirbant visuomenės vaistinėje, tikrai įgaunama daug patirties įvairiose situacijose, išmokstama gerai spręsti iškylančias problemas tiek patiems, tiek pasitarus kartu su kolegomis bei taip pat įgyjamas pacientų pasitikėjimas. Dirbame tuos pačius darbus ir vieni kitiems visuomet padedame, tad vaistininkui užkrauti tokį papildomą darbą kaip „farmakotechniko priežiūra“ yra šiek tiek neracionalu.
Baigiant šią temą, mes farmacijos specialistai tikimės, kad priimant ar pakeičiant šiuos įstatymo punktus, bus tinkamai atsižvelgta į esamą situaciją ir nebus trikdomas vaistinių bei jų esamų darbuotojų darbas. Iki šiol vaistinėse viskas vyko tikrai sklandžiai, nes iškilus klausimams ar atsiradus nenumatytoms problemoms visuomet galime lengvai vienas su kitu sukontaktuoti ir pasitarti. Tačiau, jei kitos išeities nėra, mes bent jau tikėtumėmės gerų sąlygų išlyginamosioms studijoms, nes įvykus tokiam perversmui, daugelis norėtų stoti į šias studijas, kurių šiuo metu net nėra... Norėtume, kad priimtumėte gerai apgalvotą sprendimą šiuo klausimu ir lauksime tik gerų naujienų. Pritarti Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. 9. Farmakotechnikė J. Genrich, 2020-12-04 Aš Julija Genrich, 1962 g.m. 1985 metais baigiau Medicinos mokyklą Nr.2 m.Kijevo, Ukraina,farmacijos specialybės kursą, gavau farmacininkės kvalifikaciją /1982-1985m/. Po Černobylio avarijos 1986 metais persikėliau su šeima į Lietuvą, Elektrėnus. 1986 m. pradėjau dirbti Lietuvoje. 13 metų dirbau farmakotechnike m.Lentvaris /1986-1999/ Lentvario vaistinėje. 5 metus dirbau S.I. Elektrėnų vaistinėje./1999-2004/. Beveik 17 metų dirbu UAB Eurovaistinė Elektrėnai./2004-2020/. 2004 m gavau Licenciją fiziniam asmeniui verstis farmacijos praktika Nr. 1248FP. Kas 5 metus patvirtinau profesinės kvalifikacijos kėlimą. Turiu 35 metų stažą pagal specialybę. Pastoviai dalyvauju seminaruose ir mokymuose, tobulinu farmacines žinias.
Studijuoti išlyginamosiose kursuose Universitete neturėjau galimybės dėl šeimyninių ir materialinių priežasčių. Valstybinio studijų finansavimo nebuvo, mokslų kaina didelė, darbe grafikas buvo sunkiai suderinamas, nes buvo kolektyve studijuojančių kolegų. 5.5 metus studijuoti neturėjau galimybės. Pagal būtinybes kolegės -vaistininkės konsultuoja telefonu, visada yra galimybė susisiekti. Naudojame šiuolaikines ryšio priemones, kad galėtume teikti kokybiškas paslaugas klientams. Darbdavys sudaręs sąlygas konsultacijai vaizdo priemonėmis, kuomet konsultuojamės su farmacinės veiklos vadove ir kolegėmis vaistininkėmis tiesiogiai. Atsižvelgti Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L. Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai L. Slušnys, J. Sejonienė, 2020-12-031 Argumentai: įstatymo projektu Nr. XIIIP-5368 siūloma Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11 dalies nuostatos, kad v aistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas , įsigaliojimą nukelti iki 2026 m. sausio
suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, manytina, kad universitetams parengti tokį vaistininkų skaičių, kuris patenkintų rinkos poreikius, užtektų ir trumpesnio laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos įsigaliojimą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.
Papildomas 2,5 metų laikotarpis padėtų išspręsti dabartinę situaciją, susijusią su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse bei leistų pertvarkyti dėl pandemijos sutrikdytas veiklas ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams, kad vaistinėje nuolatos privalo dirbti bent vienas vaistininkas. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2026 2023
liepos
M. Danielė, R. Šalaševičiūtė, E. Dobrovolska, M. Ošmianskienė, T. V. Raskevičius, S. Lengvinienė, K. Adomaitis, G. Kindurys. M. Matijošaitis, G. Burokienė, 2020-12-031 Argumentai:
1Jei nuostatos įsigaliojimas bus atidėtas,
tai apribos asmen ų teisę gauti farmacinę paslaugą – konsultaciją apie vaistus ir gydymo būdus, racionalų vaistų vartojimą ir vakcinacijos paslaugą. Tai ypač aktualu pandemijos efektyviam valdymui. 2. COVID-19 vakcina jau pakeliui, epidemiologinė situacija vasarą nebebus aštri, todėl grėsmės kilti vaistų prieinamumo sutrikimams, dėl sergančių ar saviizoliacijoje esančių vaistininkų neliks. 3. 2021 metų birželio mėnesį farmacijos studijas Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigs 146 vaistininkai. Šie specialistai pilnai patenkins šiuo metu viešai deklaruojamų 140 vaistininkų trūkumą. 4. Nukėlus įstatymo nuostatos įsigaliojimą, Lietuvos Respublikai galimai kiltų reali teisminių ginčų rizika – tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Europos Sąjungos teisminėse institucijose. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas „2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja
Nepritarti Įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pritarta Seimo narių L.
Slušnio ir J. Sejonienės pasiūlymui, pagal kurį nuostatos , jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidedamas iki 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad laikotarpis iki 2021 m. liepos 1 d. yra per trumpas, kad būtų išspręsta situacija, susijusi su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse, be to, nepakaktų laiko persitvarkyti dėl pandemijos sutrikdytų veiklų ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, atsižvelgiant į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai vaistininko veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, laikosi nuomonės, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5368(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Kuzmickienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė [1] 2010 m. gruodžio 20 d. Europos Komisijos raštas Nr. MARKT/D4/AM/em (2010) 1052776 975681 „Atsakymas – vaistininkų veiklos vykdymas Lietuvoje“; 2015 m. spalio 5 d. Europos Komisijos raštas Grow/E5/AB/rh ARES(2015)4577848 „Regulation of activities of pharmacist assistants (farmakotechnikai) in the Republic of Lithuania“.