Projekto lyginamasis variantas
švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsniO pakeitimo
m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų
švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, ir sporto mokyklos ir kiti švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Eugenijus Jovaiša
Projekto
lyginamasis variantas
švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsniO pakeitimo
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, ir sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat kitos švietimo įstaigos, kurios vykdo veiklą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
DĖL švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Švietimo įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatos dėl to, kas gali rengti ir vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programas ir kokių sričių programos gali būti teikiamos kaip FŠPU programos, nebeatitinka šių dienų realijų. Yra daugiau švietimo teikėjų ir sričių, kuriose būtų galima įgyvendinti FŠPU programas. Pavyzdžiui, krašto gynybos ir pilietiškumo ugdymo srityje, inžinerijos ir t.t. Tačiau Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje esantis FŠPU įstaigų ir per jas apibrėžtų FŠPU sričių baigtinis sąrašas to neleidžia. Teikiamo Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – nustatyti, kad FŠPU programas gali teikti ir kiti švietimo teikėjai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Eugenijus Jovaiša. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad „neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas (toliau – FŠPU), kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.“ Pateikiant baigtinį sąrašą įstaigų, turinčių teisę vykdyti FŠPU programas, ne tik ribojama teisė visiems švietimo teikėjams rengti ir vykdyti FŠPU programas, bet ir mažinama pačių FŠPU programų įvairovė, nesudaromos prielaidos kurti naujas, ne tik tradicines menų ir sporto krypčių FŠPU programas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma praplėsti Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad FŠPU programas „vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.“, ir pridėti, kad FŠPU vykdo „ir kiti švietimo teikėjai“.
Įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad „Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą.“ Tai sudarytų galimybę visiems švietimo teikėjams rengti ir vykdyti įvairias FŠPU programas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo pakeitimas įtakos šioms sritims neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintus Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Tokių teisės aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Neformalusis vaikų švietimas, formalųjį švietimą papildantis ugdymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Eugenijus Jovaiša
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildantį ugdymą vykdančių subjektų, kurie gali gauti valstybės finansavimą, ratą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad projekto rengėjas yra Seimo narys, o projektas rengimo metu nebuvo derintas su suinteresuotomis institucijomis. Vadovaujantis keičiamo Švietimo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Be to, kadangi projekto įsigaliojimo data nėra atskirai numatyta, projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos jau 2020 metais, o taip pat ir 2021 metais. Tuo tarpu, nėra siūloma tikslinti 2020 metų valstybės biudžeto įstatymą, o 2021 m. valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Seime teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 2. Iš projekto nuostatų yra aišku, kad siūloma, jog šis įstatymas įsigaliotų teisės aktų nustatyta tvarka iškart po jo priėmimo. Teisės technikos taisyklės nustato, kad įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad atsakingos institucijos spėtų iki įstatymo įsigaliojimo tinkamai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės pakeisti Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikėtų patikslinti, kurie iš šioje nuostatoje išvardintų subjektų formalųjį švietimą papildantį ugdymą turėtų vykdyti pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, ar subjektai, siekiantys vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą turėtų steigti atskirą „centrą“ arba atitinkamai keisti įstaigos pavadinimą. Ši nuostata derintina ir su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata „Neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grupės ir (ar) tipo formaliojo švietimo mokykloms“. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerija” įrašytinas žodis „ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-5358 2021-04-28
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, A. Dumbrava, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, B. Petkevič, E. Pupinis, K. Bartoševičius (pavaduojantis A. Anušauską). Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kiti asmenys: LR Prezidento patarėjas P. Baltokas, Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius, kultūros viceministras A. Vilčinskas, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė A. Skruibytė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas A. Aleknavičius, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vys. specialistė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė, Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. J. Kačergius, Generolo Jono Žemaičio katedų mokyklos laikinai einanti direktoriaus pareigas I. Levickienė, Vilkaviškio muzikos mokyklos direktorius A. Pečkaitis, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos
„Liepaitės“ direktorė E. Jaraminienė, Miltinio gimnazijos direktoriaus
pavaduotoja ugdymui G. Valaitienė, Trakų meno mokyklos direktorė N. Mišeikienė, Panevėžio muzikinio teatro direktorius N. Jakštonis, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos direktorė J. Šlajienė, Dailės mokyklų vadovų asociacijos vadovė D. Truskaitė, Muzikos mokyklų vadovų asociacijos atstovė A. Šikšnelienė, VšĮ Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius P. L.
L. Tamošiūnas, Dailės mokyklų vadovų asociacijos atstovas R. Diržys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vyr. specialistė A. Birietienė, Plungės M. Oginskio meno mokyklos direktorė R. Urniežienė, Klaipėdos m. sav. Švietimo skyriaus vyr. specialistė S. Muravjova, Utenos meno mokyklos direktorius A. Katinas, Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė N. Juškienė, Marijampolės meno mokyklos direktorė R. Kukalienė, Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos profesinės sąjungos atstovas A. Biveinis, Švietimo NVO tinklo atstovė A. Kontautaitė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas L. K. Vaičiakas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja V. Musnikienė, VšĮ „Mucisa Vitale“ vadovė N. Karaskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra siekiama praplėsti formalųjį švietimą papildantį ugdymą vykdančių subjektų, kurie gali gauti valstybės finansavimą, ratą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad projekto rengėjas yra Seimo narys, o projektas rengimo metu nebuvo derintas su suinteresuotomis institucijomis. Vadovaujantis keičiamo Švietimo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Be to, kadangi projekto įsigaliojimo data nėra atskirai numatyta, projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos jau 2020 metais, o taip pat ir 2021 metais.
Tuo tarpu, nėra siūloma tikslinti 2020 metų valstybės biudžeto įstatymą, o 2021 m. valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Seime teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LR Vyriausybės išvada gauta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šis įstatymas įsigaliotų teisės aktų nustatyta tvarka iškart po jo priėmimo. Teisės technikos taisyklės nustato, kad įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad atsakingos institucijos spėtų iki įstatymo įsigaliojimo tinkamai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės pakeisti Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus”. 3. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2020-11-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5358 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacija 2021-03-08 Formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) sąvoka pradėta vartoti 2011 m. liepos 1 d. naujoje Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo redakcijoje kaip pagal ilgalaikes programas Lietuvos meno ir muzikos mokyklose įgyvendinamo muzikinio, meninio vaikų ugdymo garantą šalies švietimo sistemoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo“ mokyklos yra parengusios ir vykdo ilgalaikes muzikos, dailės, šokio, teatro programas, kurios yra patikrintos laiko, populiarios ir veikia kaip pirminė grandis meno srities žmonių rengimui. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų veikla yra grindžiama ilgametėmis tradicijomis, jos žengia kartu su šio laikmečio diktuojamais pokyčiais, atrasdamos vis naujesnių ugdymo turinio atskleidimo būdų ir metodų. Meno ir muzikos mokyklos yra kiekvieno miesto bei rajono vaikų ir jaunimo kultūrinio gyvenimo centrai. Jose paruošti vaikai nuolat dalyvauja savo krašto kultūriniame gyvenime, įsilieja į formalaus ugdymo įstaigų, kultūros centrų muzikinę meninę veiklą, garsina savo kraštą bei šalį įvairių institucijų meninių kolektyvų sudėtyse, kelia savo krašto bendrą kultūrinį išprusimą, puoselėja tautinį identitetą. Patys gabiausieji pasirenka šios srities profesionalų kelią ir savo kompetencijas plečia konservatorijose, Muzikos ir teatro akademijoje bei kitų universitetų meno krypčių fakultetuose. Mokyklų bendruomenė – platus ratas šviesiausių rajonų centrų, didžiųjų miestų bei miestelių žmonių. Šių mokyklų ir jose teikiamų ugdymo paslaugų reikšmė yra apibrėžiama Švietimo įstatyme, todėl jį keisti nėra pagrindo.
Nėra atlikta jokio tyrimo apie tokios pataisos reikalingumą, poreikį, kaip tai paveiks esamas mokyklas, jose vykdomų programų įgyvendinimą, ar nenukentės vaikų dalykinės kompetencijos. Lietuvos meno ir muzikos mokyklų vadovų asociacija mato grėsmių, jog įgyvendinus siūlomą įstatymo pataisą, bus nusižengta Įstatyme įtvirtintiems veiksmingumo ir tęstinumo principams, meno krypties ugdymo sistema bus sužlugdyta. Skirtingos sąlygos švietimo teikėjams. Šiuo metu programas įgyvendinančios meno ar sporto krypties mokyklos yra savivaldybių biudžetinės įstaigos ir joms taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir kitoms Lietuvos ugdymo įstaigoms: mokyklų nuostatai, darbo tvarkos taisyklės, veiklą reglamentuojančios tvarkos, aprašai, planavimo dokumentai (strateginis, metinis, mėnesio planai, ugdymo planas), patvirtintos programos, dalyko teminiai planai, aprašai, vykdoma tinklinė pamokų stebėsena, mokytojų dalinimasis gerąja patirtimi, kvalifikacijos planavimas, kėlimas, integruotos pamokos, formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis pasiekimų vertinimas, tėvų švietimas, informavimas, veikia mokyklų savivaldos institucijos, sukurta vidaus kontrolės sistema, vyksta pedagogų savianalizės procesai, darbuotojų metinis vertinimas, mokyklų vadovai teikia veiklos atskaitas merams, savivaldybės taryboms, jiems taikomos kadencijos, mokyklų vertinimo agentūros kompetencijų vertinimas, konkursai. Asignavimų valdymui vadovaujantis apskaitos politika teikiamos atskiros ataskaitos steigėjui, duomenys sistemoje VSAKIS. Mokykloms atliekamas steigėjo centralizuotas vidaus auditas, išorės veiklos kokybės vertinimas. Kitiems švietimo teikėjams ar laisviesiems mokytojams tokių reikalavimų greičiausiai nebus, todėl galimai nebus užtikrinta laisvųjų mokytojų ir kitų švietimo teikėjų ugdymo proceso kokybės priežiūra, atitiktis ugdymo programoms. Grėsmės.
Grėsmės. Pradėjus FŠPU programas įgyvendinti laisviesiems mokytojams, kitiems teikėjams, iškils reali grėsmė esamoms mokykloms, nes vaikams bus siūlomi lengvesni, mažesnės apimties ugdymo planai, dalykinių kompetencijų suteikimas bei jų lygmuo nebebus prioritetas ir išskirtinis FŠPU kokybės kriterijus. Įsiliejus į sistemą supaprastinto lygmens pasiūlai, dalis meno ir muzikos mokyklos mokytojų, matydami lengvesniu būdu pasiekiamą nišą individualiam verslui, taip pat steigs savo mokyklėles, taip suskaldydami esamas ugdymo įstaigas. Daugelio mokyklų šiuo metu projektinėmis lėšomis sutvarkytos aplinkos, modernizuotos erdvės liks nebenaudojamos ir bus parduotos. Bendruomenės iširs, neliks muzikinių kolektyvų, chorų, šokių kolektyvų lygis ženklai kris. Iškils grėsmė Lietuvos dainų švenčių tradicijų tęstinumui, nebeliks ir pirminės grandies profesionalaus meno žmonių, atlikėjų rengimui. Švietimas grindžiamas šalies kultūros tradicijomis, yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis. FŠPU mokyklos yra Švietimo sistemos sandaros dalis, kuriai iškyla reali išbalansavimo grėsmė. Įstatymo pataisos rengtos be Lietuvos meno ir muzikos mokyklų vadovų asociacijos žinios, nebuvo klausiama FŠPU programas įgyvendinančių praktikų nuomonės, pataisos teikiamos skubotai, karantino laikotarpiu, neišdiskutavus su visuomene, neatlikus tyrimo dėl jų reikalingumo. Įvertinę visas šias aplinkybes ir galimą neigiamą poveikį šalies švietimo sistemai, prašome Seimo Švietimo komiteto šioms įstatymo pataisoms nepritarti. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu.
To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 2. Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija 2021-03-09 Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau – Asociacija) džiaugiasi iniciatyva inicijuoti ir priimti LR Švietimo įstatymo pakeitimus praplečiant formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau
Deja, bet reikia konstatuoti faktą, kad LR Švietimo įstatymo šiuo metu galiojanti redakcija dėl FŠPU finansavimo yra tik deklaratyvus teisės aktas. Pateikiame du pavydžius Vilniaus ir Alytaus miesto savivaldybėse. 1. Asociacija 2021 m. sausio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu dėl informacijos suteikimo. Pateiktu prašymu Asociacija Vilniaus miesto savivaldybės prašė atsakyti į klausimus, ar Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi šiuo metu galiojantį formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau - FŠPU) programų finansavimo tvarkos aprašą, o, jeigu nėra patvirtinusi tokio aprašo arba toks aprašas negalioja, atsakyti į klausimus, kokia tvarka vadovaujantis šiuo metu yra vykdomas FŠPU (muzikos, dailės, kitų menų ir sporto mokyklų/įstaigų) programų finansavimas bei kokius kriterijus atitinkantys asmenys šiuo metu gali gauti FŠPU programų finansavimą, ir kaip nustatomas tokio skiriamo finansavimo dydis. 2021 m. vasario 9 d. Asociacija gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjo Edvino Eimonto raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. A51-12087/21(3.3.11.1E-AD24) (toliau - Raštas), kuriuo, atsakant į Asociacijos užduotus klausimus, buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1938 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtinusi FŠPU programų finansavimo tvarkos aprašą.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rašte nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 punkto matyti, kad Aprašas „nustato Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) skirtų mokymo lėšų dalies, kurią Savivaldybė gali naudoti savo nustatyta tvarka, paskirstymo principus ir naudojimo tvarką. Aprašas taikomas Savivaldybės ir nevalstybinėms bendrojo ugdymo mokykloms, formalųjį ugdymą papildančioms vaikų švietimo mokykloms, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (toliau – mokyklos), Vilniaus pedagoginei psichologinei tarnybai (toliau – VPPT)“. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei skirtos mokymo lėšos paskirstomos ugdymo reikmėms tenkinti, tame tarpe ir FŠPU programoms finansuoti (4.4. p.). Nepaisant to, Aprašo 8 punkte detalizuota, kad FŠPU „programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą (1 priedas)“. Aprašo 8 punktu Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad savivaldybė išimtinai finansuoja tik tas FŠPU programas, kurių teikėjos yra mokyklos, kurių savininke arba viena iš dalininkų yra pati Vilniaus miesto savivaldybė, konstatuotina, jog galiojančiu Aprašu yra nepagrįstai ir neteisėtai apribota kitų FŠPU programų teikėjų įstatyme įtvirtinta teisė, jog jų teikiamos programos būtų finansuojamos įstatymų nustatyta tvarka.
Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai, o neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir FŠPU, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Tad, Švietimo įstatymas, priešingai nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Aprašas, aiškiai įtvirtino, jog FŠPU teikėjais gali būti visos mokyklos, taip pat, laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai, neįtvirtinant diskriminacinių bei konkurenciją ribojančių nuostatų, kad FŠPU programas gali vykdyti bei už šių programų vykdymą finansavimą gauti išimtinai tik mokyklos, kurių savininke ar dalininke yra pati valstybė ar savivaldybė. Taigi, Aprašo nuostatos, numatančios, kad FŠPU programų finansavimą gali gauti tik Vilniaus miesto savivaldybės mokyklos, kurių savininke ar dalininke yra pati savivaldybė, laikytinos nepagrįstomis, prieštaraujančiomis Švietimo įstatymui. 2. Kitoje savivaldybėje - Alytaus miesto savivaldybėje ne vienerius metus vyko ginčai teisminiu ir neteisminiu keliu dėl FŠPU finansavimo skyrimo ne savivaldybės neformaliojo švietimo mokykloms ir tik po įpareigojančio teismo sprendimo, 2020 m. birželio 25 d.
Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti ir jų naudojimo tvarkos aprašą pagal Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant aukščiau pateiktas situacijas dėl savivaldybių vykdomų Švietimo įstatymų pažeidimų arba jų ignoravimą nepriimant sprendimų, prašome atlikti Švietimo įstatymo pakeitimus, užkertančius galimybę savivaldybėms toliau tęsti esamus pažeidimus bei užkertančius savivaldybių piktnaudžiavimus priimant diskriminuojančius teisės aktus arba apeinant Švietimo įstatymą. Tikėtina, kad priėmus svarstomus Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti vienodas galimybes formalųjį ugdymą papildančio ugdymo programas įgyvendinti visiems švietimo teikėjams, nediskriminuojant jų pagal savininką, teisinę formą ar mokyklos pavadinimą, nebus pasiektas. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų.
Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 3. Dailės mokyklų vadovų asociacija 2021-03-10 Šiuo metu FŠPU programas vykdančių mokyklų tinklas dengia visą Lietuvą ir sudaro lygias galimybes mokytis menų visiems (ne vien didmiesčių) vaikams. FŠPU programos yra ilgalaikės ir tęstinės, jų apimtis ir ugdymo turinys panašus visose savivaldybėse (remiamasi ŠMSM patvirtintomis detaliomis rekomendacijomis FŠPU programoms), ugdoma kompleksiškai (programos apima pasirinktos meno srities pagrindų dalykų visumą). Kai formaliajame švietime menams skiriama itin mažai valandų, menų srityje motyvuoti vaikai įgyti gilesnių žinių ir suformuoti įgūdžių galimybės neturi. FŠPU programas įgyvendinančios meno mokyklos faktiškai teikia pagrindinį ir vidurinį ugdymą atitinkantį meno srities išsilavinimą, sudarantį prielaidas vaikams užaugti kultūros pamatą formuojančia Lietuvos visuomenės dalimi, o daliai jų - toliau studijuoti menus aukštosiose mokyklose. FŠPU programos yra integrali meninio ugdymo grandinės dalis.
Ji, skirtingai nuo kai kurių kitų švietimo sričių, veikia gerai – gausu norinčių mokytis vaikų (didesniuose miestuose net sunku sutalpinti visus norinčius), baigę programas jie atranda vietą šalies kultūriniame gyvenime, pačios mokyklos tapę kultūros sklaidos židiniais savivaldybėse. Lietuvos dailės mokyklų ir meno mokyklų dailės skyrių bendruomenė yra susirūpinusi dėl skubotai rengiamo švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo ir galimai neigiamų padarinių dabar vykdomų FŠPU programų kokybei. 1. Įstatymas keičiamas pamiršus demokratijos principus – neišdiskutavus pataisų su šiuo metu FŠPU programas vykdančia bendruomene, nepristačius numatomų kriterijų naujoms FŠPU programoms. Negirdėjome, kad būtų diskutuojama, kokiomis sritimis FŠPU galėtų būti plečiamas. Toks įstatymo keitimo būdas kelia nerimą, nes pokyčių visuma ir poveikis jau sėkmingai veikiančių FŠPU programų vykdymui ateityje nėra aiškus. 2. Nekvestionuodami naujų teikėjų teisių vykdyti programas, pasigendame lygiagrečiai aiškiai apibrėžiamų šių teikėjų pareigų užtikrinti vaikų teisę į kokybišką FŠPU ugdymą ir lygias galimybes gauti jį nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Sunku įsivaizduoti, kad laisvasis mokytojas galėtų taip pat kokybiškai vykdyti FŠPU programą, kaip mokykla, kurioje dirba būrys skirtingas specializacijas turinčių tam tikros srities profesionalų. Prioritetizuojant teikėjų teises, nesant griežtų reikalavimų FŠPU teikėjams, skirtumas tarp FŠPU ir kitų NVŠ programų tiesiog bus
„išplautas“. Manome, kad FŠPU, kaip ir bendrąjį ugdymą teikti gali tik
institucijos. Įstatymas jų ir dabar nediskriminuoja pagal savininką. Šiuo metu FŠPU programas vykdančios mokyklos tiek savo struktūra, tiek veiklos principais ir pobūdžiu yra artimos bendrojo ugdymo mokykloms. 3. Kelia klausimų įstatymo projekto numatoma įsigaliojimo data - 2021 m. rugsėjo 1 d. Pokalbiai ar diskusijos su esamais FŠPU programų teikėjais dar nėra įvykę.
Kriterijams, kokybiškoms programoms parengti, savivaldybių teisės aktams pakeisti taip pat reikia laiko. Dabar vykdomų FŠPU detalių rekomendacijų programoms ir vykdymui rengimas bei derinimas užtruko ilgiau kaip pusmetį. Ar bus rengiamos programų rekomendacijos naujoms FŠPU sritims? Jei ne – kas įvertins naujų programų kokybę? Ar bus naujos programos derinamos su bendrojo ugdymo programomis? Jei pataisos būtų priimtos, būtina skirti pakankamai laiko pasirengti kokybiškai FŠPU plėtrai, neprarandant jo esmės, nesuniveliuojant skirtumų nuo kitų NVŠ programų. Skubota, nepakankamai apibrėžta FŠPU plėtra gali jį tiesiog diskredituoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Dailės mokyklų vadovų asociacija nepritaria skubotoms, nepakankamai parengtoms įstatymo pataisoms. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene.
Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 4. Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2021-03-10 Išanalizavę LR Seimo nario Eugenijaus Jovaišos teikiamą Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimą dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) teikėjų, iš esmės jam pritariame. Pažymime, kad Nacionalinis švietimo NVO tinklas siūlymą išplėsti FŠPU programų krypčių sąrašą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir kitoms institucijoms teikė tiek raštu (2019-05-29 Neformaliojo vaikų švietimo situacija ir plėtros perspektyvos), tiek žodžiu įvairiose darbo grupėse. Lietuvos švietimo tarybos 2020 m. liepos mėn. patvirtintame Švietimo plėtotės krypčių dokumente taip pat siūloma atsisakyti FŠPU programas teikiančių mokyklų sąrašo apibrėžimo. Manome, kad šiuo metu įstatyme įtvirtintas galimų FŠPU programų teikėjų apribojimas tradicinėmis meno, dailės, muzikos ir sporto mokyklomis nebeatitinka šiandieninių vaikų ugdymosi poreikių ir šiuolaikinių švietimo sistemos formavimo principų. Ilgalaikių ir sisteminių neformaliojo švietimo (t.y. FŠPU) programų poreikis jau seniai akivaizdus tokiose srityse, kaip gamtos mokslai, robotika, informacinės technologijos ir pan. Tokių programų pasiūla jau atsiranda, tačiau įstatyme apibrėžtas baigtinis FŠPU teikėjų sąrašas pagal kryptis neskatina šių programų įvairovės didėjimo. Mūsų nuomone, įstatymo pakeitimas būtų progresyvus žingsnis link švietimo sistemos atvėrimo ir dinamiškų, aktualius poreikius atitinkančių švietimo paslaugų vaikams ir jaunuoliams užtikrinimo.
Taip pat teigiamai vertiname Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktą minimos įstatymo nuostatos formuluotę, atsisakant galimų FŠPU programų teikėjų išvardinimo ir įtvirtinant įvairių krypčių programų, t.y. švietimo paslaugų, finansavimo principą. Kadangi FŠPU programos yra sudėtinė neformaliojo švietimo programos dalis, o pastarųjų teikėjų ratas jau apibrėžtas toje pačioje 15 str. 2 dalyje, atskiras FŠPU teikėjų apibrėžimas yra perteklinis. Kaip nurodyta LR Vyriausybės nutarimo projekte, priėmus pakeitimą būtina peržiūrėti bendruosius bei savivaldybių iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus ir kitus susijusius teisės aktus, kuriuos rengiant svarbu įtraukti susijusius paslaugų teikėjus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atsisakius FŠPU krypčių sąrašo, turėtų būti peržiūrėta ir to paties įstatymo straipsnio 3 dalis, pagal kurią “Muzikos, dailės, meno, sporto krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jeigu tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkos apraše, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę švietimo ir mokslo ministro patvirtintą atitinkamą neformaliojo švietimo programą“. Siūlome šios formuluotės apskritai atsisakyti, nes aukštosios mokyklos ir be šios įstatyme įtvirtintos nuostatos turi teisę taikyti tokį reikalavimą. Tikimės Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pritarimo nurodytiems pakeitimams. Esame pasirengę bendradarbiauti. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu.
To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 5. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius 2021-03-15 Labai susirūpinę dėl numatomo Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo. Muzikos, meno, dailės, sporto mokyklos apie numatomus pakeitimus Švietimo įstatyme nebuvo informuotos. Skubotai daromi šie veiksmai, nesuderinti su mokyklomis ir jas atstovaujančiomis asociacijomis, profsąjungomis, darbo tarybomis. Nuoseklus meninis švietimas – nacionalinės svarbos ir atsakomybės dėl jaunimo ateities ir šalies kultūros vystymo reikalas, istoriškai pagrįstas svarbus ir unikalus kultūrinis paveldas. Muzikos ir meno mokyklos - švietimo institucijos, dirbančios pagal konkrečias programas.
Muzikos ir meno mokyklų tinklas yra vieningai subalansuota ir dešimtmečiais patikrinta sistema, kartu su konservatorijomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija sudaro vieningą muzikinio (meninio) švietimo tinklą. Šiuo metu nėra pagrindo keisti Švietimo įstatymo, kadangi jame yra aiškiai apibrėžta kas yra mokykla ir kas yra neformalusis ugdymas. Nėra atlikti tyrimai dėl pataisų reikalingumo ir kaip tai paveiks esamas mokyklas, jose vykdomų programų įgyvendinimą, ar nenukentės mokinių dalykinės kompetencijos. Muzikos, meno ir dailės mokyklų mokiniai nuolatos aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamose mokinių olimpiadose (Lietuvos mokinių muzikos olimpiada, dailės olimpiada ir t. t.). Olimpiados ir konkursai yra rengiami ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, yra laikomi prestižiniais ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Olimpiadų ir konkursų dalyvius rengia muzikos ir meno mokyklos. Tai yra muzikos, meno ir dailės mokyklų ryšys su formaliuoju ugdymu. Neformaliojo ugdymo įstaigos ar būreliai negali kokybiškai parengti olimpiadų ar konkursų dalyvių (tai nėra jų tikslas). Esame įsitikinę, kad įgyvendinus siūlomą įstatymo pataisą, bus nusižengta Švietimo įstatyme įtvirtintiems veiksmingumo ir tęstinumo principams, meno krypties ugdymo sistema bus sužlugdyta. Negalima sutikti su 15 str. pakeitimu, kadangi dabartiniame Švietimo įstatyme yra aiškiai reglamentuoti mokyklų ugdymo tikslai bei uždaviniai ir būrelių, teikiančių užklasinę veiklą, tikslai. Nesuprantama, kodėl yra bandoma suvienodinti mokyklos, teikiančios kryptingą ugdymą, ir būrelio ar kitokios užklasinės veiklos sąvokas. Prašome Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių šioms skubotoms, visiškai neparuoštoms ir neišdiskutuotoms įstatymo pataisoms, kurios bus svarstomos 2021-03-17, nepritarti.
Atsižvelgti Argumentai: Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 6. Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytojų profesinės sąjungos grupė 20203-15 Esame sunerimę dėl numatomo Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo. Muzikos, meno, dailės, sporto mokyklos apie numatomus pakeitimus Švietimo Įstatyme nebuvo informuotos. Nesuprantama, kodėl buvo skabotai daromi šie veiksmai, nesuderinti su mokyklomis ir jas atstovaujančiomis asociacijomis, profsąjungomis, darbo tarybomis.
Manome, kad pakeitimai buvo daromi slapta, karantino laikotarpiu ir tai pažeidė demokratijos principus. Šiuo metu nėra pagrindo keisti Švietimo įstatymo, kadangi šiame įstatyme yra aiškiai apibrėžta kas yra mokykla ir kas yra neformalusis ugdymas (būrelis). Nėra atlikti jokie tyrimai dėl pataisų reikalingumo, poreikio, kaip tai paveiks esamas mokyklas, jose vykdomų programų įgyvendinimą, ar nenukentės mokinių dalykinės kompetencijos. Muzikos, meno ir dailės mokyklų mokiniai nuolatos aktyviai dalyvauja LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamose mokinių olimpiadose (Lietuvos mokinių muzikos olimpiada, dailės olimpiada ir t. t.). Olimpiados ir konkursai yra rengiami ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, yra laikomi prestižiniais. Olimpiadų ir konkursų dalyvius rengia muzikos ir meno mokyklos. Tai yra muzikos, meno ir dailės mokyklų ryšys su formaliuoju ugdymu. Neformaliojo ugdymo įstaigos ar būreliai negali kokybiškai parengti olimpiadų ar konkursų dalyvių (tai nėra jų tikslas). Esame įsitikinę, kad įgyvendinus siūlomą įstatymo pataisą, bus nusižengta Švietimo įstatyme įtvirtintiems veiksmingumo ir tęstinumo principams, meno krypties ugdymo sistema bus sužlugdyta. Konstatuojame, kad įstatymo pataisų priėmimas yra skubotas, o priėmus nepakankamai parengtas įstatymo pataisas, kils nepasitenkinimas mokyklų bendruomenėse ir visuomenėje. Negalima sutikti su 15 str. pakeitimu, kadangi dabartiniame Švietimo įstatyme yra aiškiai reglamentuoti mokyklų ugdymo tikslai bei uždaviniai, ir būrelių, teikiančių užklasinę veiklą, tikslai. Nesuprantama, kodėl yra bandoma suvienodinti mokyklos, teikiančios kryptingą ugdymą, ir būrelio ar kitokios užklasinės veiklos sąvokas. Dėl to, prašome Seimo Švietimo komiteto narių šioms įstatymo pataisoms, kurios bus svarstomos 2021-03-17, nepritarti.
Atsižvelgti Argumentai: Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 7. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos darbuotojų profesinė sąjunga 2021-03-15 Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos darbuotojai yra labai sunerimę dėl planuojamų pokyčių formalųjį švietimą papildančio švietimo srityje. Apie planuojamus pokyčius mokyklos darbuotojų ir moksleivių tėvų bendruomenė nebuvo informuota. Diskusija nebuvo vykdoma.
Diskusija nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į gilėjančią demografinę krizę, naujų, privačių ugdymo taškų, įvardintų kaip ,,kitų švietimo įstaigų, laisvųjų mokytojų ir kitų švietimo teikėjų’’, prioritetinis finansavimas silpnins jau esančias ir gerai funkcionuojančias meno ir muzikos mokyklas skaidant vaikų srautus ir atitraukiant specialistus. Jau tris dešimtmečius gyvendami nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje džiaugiamės išsaugota muzikos mokyklų sistemą, kurios veiklos rezultatai - moksleivių pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje pasaulinio garso atlikėjai, šlovinantys Lietuvos vardą, Įvertinant tai, būtų neatsakinga pradėti griauti muzikos mokyklų sistemą pasiduodant eiliniam interesų spaudimui, kur svarbiausia ne aukštas paruošimo lygis, nes toks paruošimas kainuoja daugiau, o vaikų laisvalaikio praleidimas be jokių kvalifikacijos suteikimo dokumentų. Vaikų laisvalaikio praleidimas yra spręstina problema, bet Lietuva, kurioje žmogiškasis kapitalas yra vienas iš pagrindinių resursų, politiniame ir teisėkūros lygmenyje negalima prarasti prioritetų. Aukšto profesinio lygio švietimas, tame tarpe ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, tame tarpe ir muzikinis, turi būti ir išlikti prioritetiniu, investuojant į jau patikrintas, ne vieną dešimtmetį funkcionuojančias įstaigas ir teikiant joms pagalbą - padedant joms modernizuoti instrumentarijų, mokant orų atlygį aukštos kvalifikacijos specialistams. Tai turėtų būti prioritetinės gairės kuriant aukštos kultūros visuomenę. Tik toks požiūris yra protinga ilgalaikė strategija, leidžianti ir toliau ugdyti pasaulinio garso atlikėjus ir kurti gerovės valstybę. Todėl reikalaujame: 1.sustabdyti bet kokius teisinius pokyčius be diskusijos su bendruomenėmis, kurias tiesiogiai šie teisiniai pokyčiai gali paliesti. 2. pašalinanti Švietimo įstatymo Nr I -1489 15 str. pakeitimo svarstymą iš Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio 2021 kovo 17 d. darbotvarkės.
Atsižvelgti Argumentai: Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 8. Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2021-03-15 Muzikos ir meno mokyklos, vykdančios FŠPU programas, yra itin svarbūs kultūros ir meninio ugdymo židiniai, užtikrinantys šalies tradicijų tvarumą, atviri meno ir meninio ugdymo inovacijoms, atskleidžiantys ir ugdantys vaikų kūrybines galias. Tai svarbi būsimo Lietuvos meno žiūrovo /klausytojo ugdymo terpė, o labiausiai motyvuotiems bei gabiems mokiniams - pirmoji profesionalaus menininko karjeros pakopa.
Gavę Muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos kreipimąsi ir susipažinę su Įstatymo projektu, pažymime, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva išplėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau - FŠPU) programas įgyvendinančių įstaigų tinklą šiuo metu yra skubota ir kelia grėsmę muzikos ir meno mokyklų veiklos stabilumui bei jų vykdomų FŠPU programų kokybės užtikrinimui:
neišdiskutavus „Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų“, kuriuos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, pakeitimo projekto, neįmanoma pilnai įvertinti numatomų pakeitimų apimčių ir kaip tai paveiks šiuo metu FŠPU programas įgyvendinančių mokyklų veiklą. 2. neskyrus papildomo finansavimo, sumažės muzikos, dailės, teatro ir šokio krypčių FŠPU programų finansavimas. Kaip teigiama ŠMSM pranešime spaudai, „mokymo lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti skiriamos visoms savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas savivaldybėse, skaičių“. Išplėtus formalųjį švietimą papildančio ugdymo vykdytojų ratą ir nepadidinus finansavimo šiai sričiai, iškyla grėsmė, kad sumažės finansavimas dabar sėkmingai veikiančioms muzikos ir meno mokykloms, sumažės jų galimybės užtikrinti prisiimtus dalykinių kompetencijų ugdymo lygmens įsipareigojimus. LR Seimo Švietimo komiteto prašome įvertinti muzikos ir meno mokykloms kylančias grėsmes ir įstatymo pataisoms nepritarti. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu.
To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 9. Panevėžio muzikinio teatro direktorius N. Jakštonis, dirigentas M. Bražas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. chormeisteris V. Konstantinovas 2021-03-15 Pianistas Povilas Jaraminas + 17 parašų 2021-03-16 Esame Lietuvos menininkai, akademinės bendruomenės atstovai ir mums rūpi profesionaliai ugdomas Lietuvos kūrybingas jaunimas, atsakinga, kryptinga ir profesionali Lietuvos muzikinio ugdymo sistema, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (2011) 15 str.
mokyklų statusas - formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau - FŠPU) mokykla buvo įtvirtintas bendradarbiaujant tuometinei Švietimo ir mokslo ministerijai, LR Seimo nariams, Lietuvos iškiliems menininkams, akademinei bendruomenei bei Muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijai. Šia sąvoka buvo siekiama išryškinti ir pabrėžti ilgalaikio, profesionalaus ir kokybiško neformaliojo švietimo, jo dermės su bendrojo ugdymo mokyklų turiniu, konservatorijų, aukštojo mokslo muzikos ar kitų meno sričių programomis, buvo įvertintas ir svarbus šių mokyklų vaidmuo Lietuvos kultūrai. FŠPU programas vykdančios Meno ir muzikos mokyklos neabejotinai yra kiekvieno miesto bei rajono vaikų ir jaunimo kultūrinio gyvenimo centrai, per savo veiklą ugdantys plačią mokyklos ir savo rajonų bendruomenę. Jose paruošti vaikai, meno kolektyvai nuolat dalyvauja savo krašto kultūriniame gyvenime, garsina savo miestą bei šalį įvairiuose konkursuose, festivaliuose dalyvaudami meninių kolektyvų sudėtyse, tokiu būdu kelia savo krašto bendrą kultūrinį išprusimą bei puoselėja tautinį identitetą. Šių mokyklų sutelktos bendruomenės - mokiniai, jų tėvai, yra miestų ir rajonų kultūrinio gyvenimo dalyviai, aktyvūs koncertų lankytojai. Šiuo metu meno ir akademinę bendruomenę pasiekė grėsminga žinia apie rengiamas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo (2011)15 str. 2 p įstatymo pataisas. Jame numatoma, kad FŠPU programas galės vykdyti ne tik Muzikos, meno, dailės, sporto mokyklos, bet ir „kiti švietimo teikėjai44 (“Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai“). Mus neramina teikiamos Švietimo įstatymo 15 str.
paveikti muzikinį, meninį ugdymą Lietuvoje ir turėti tolesnes neigiamas pasekmes: susilpnės ir ilgainiui nunyks Dainų šventės, LRT vaikų ir moksleivių konkursas „Dainų dainelė“, sumenks Lietuvos vaikų pasiekimai kituose prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose, nes meninio parengimo pagrindai, užtikrinant atlikimo kokybę, įgyjami muzikos ir meno mokykloje. O teikiama pataisa atvers kelią neprofesionaliems švietimo teikėjams, neturintiems ilgalaikių ugdymo tikslų, nedirbančių pagal ilgalaikes, kompleksines muzikos, dailės, teatro ir šokio FŠPU programas, turėti vienodą statusą, galimybes, finansavimą. O tokiu būdu atsirastų ir nelygios meno ir muzikos mokyklų bei laisvųjų mokytojų ir švietimo tiekėjų konkurencinės sąlygos, nes:
1) Muzikos mokyklos dirba vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio
švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo" mokyklos yra parengusios ir vykdo ilgalaikes muzikos, dailės, šokio, teatro programas. 2) Muzikos ir meno mokyklų asociacija su bendruomene ir švietimo ekspertais parengę tokių programų turinį. 3) Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2014 m. (2021 red.) įsakymu Nr. V774 patvirtintas dokumentas - „Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas“. Jo 15 p. nustatomi aukšti profesiniai reikalavimai mokytojui, dėstančiam FŠPU mokyklose, kurie žymiai skiriasi nuo reikalavimų neformaliojo švietimo mokytojams, nes apibrėžia dalykinę mokytojo kompetenciją.
4) FŠPU programas įgyvendinančioms meno ir muzikos krypties mokykloms yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir kitoms Lietuvos bendro ugdymo įstaigoms, mokyklose sukurta didelė dokumentų bazė, veiklą reglamentuojančios tvarkos, aprašai, vyksta pasiekimų vertinimas, mokytojų dalinimasis gerąja patirtimi, aukštųjų mokyklų studentų praktika, tėvų švietimas, sukurta vidaus kontrolės sistema ir išorės veiklos kokybės vertinimas. Norime tikėti, kad Švietimas grindžiamas šalies kultūros tradicijomis, yra prioritetinė ir labai svarbi valstybės remiama sritis, o FŠPU mokyklos yra Švietimo sistemos sandaros dalis. Prašome atsižvelgti į išvardintus rengiamo LR Švietimo įstatymo 15 str. 2 p pataisos trūkumus ir į tai, jog nebuvo klausiama muzikų praktikų nuomonės, nebuvo klausimas išdiskutuotas meno krypties bendruomenėse, stabdyti tolesnę šios pataisos įtvirtinimo eigą, ir taip padėti visiems gabiems Lietuvos vaikams toliau netrukdomai gauti pasirinktą kokybišką muzikinį ar meninį formalųjį švietimą papildantį ugdymą jį teikiančiose muzikos ir meno mokyklose. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų.
Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 10. Dailės mokyklų vadovų asociacija 2021-03-15 Norime atkreipti LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių dėmesį, kad Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos pateikti faktai Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymui, mūsų žiniomis, neatitinka tikrovės ir/arba yra galimai melagingi. Kaip informavo Dailės mokyklų asociacijos tarybos narys, Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys, teiginys „Alytaus miesto savivaldybėje ne vienerius metus vyko ginčai teisminiu ir neteisminiu keliu dėl FŠPU finansavimo skyrimo ne savivaldybės neformaliojo švietimo mokykloms ir tik po įpareigojančio teismo sprendimo,
miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programoms finansuoti ir jų naudojimo tvarkos aprašą pagal Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį“ neatitinka tikrovės, nes jokio FŠPU programų finansavimo aprašo priėmimą „įpareigojančio teismo sprendimo“ nebuvo.
Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys, pats būdamas minėtos tvarkos aprašo rengimo grupės nariu, teigia, kad „aprašo rengimą iniciavo vienas miesto tarybos narys, tikėdamasis tokiu būdu nukreipti savivaldybės biudžeto pinigus į savo asmeninio kapitalo įstaigą“. Asociacija sunerimusi dėl galimo manipuliavimo faktais ir siūlo sustabdyti įstatymo pataisos svarstymą, kol nebus išsiaiškintos šių veiksmų aplinkybės. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene.
Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 11. Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2021-03-22 Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau- ŠMPS „Solidarumas“), susipažinusi su LR Seimo nario prof. Eugenijaus Jovaišos LR Švietimo įstatymo NR. I-1489 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTU, susirūpino savo narių Meno mokyklų mokytojų tolimesniu likimu. Mes visi žinome, kokį indėlį įneša muzikos, dailės ir kitų menų mokyklų mokytojai, formuodami būsimą Lietuvos pilietį, kiek daug prisideda prie vaikų auklėjimo menų pagalba. Jau daug metų gyvuoja tradicijos, gimusios būtent menų mokyklose ir kurių, manome, galėtų pavydėti kitų Europos šalių vaikai. Manome, kad jei minimas straipsnis bus pakeistas be saugiklių meno (muzikos, dailės ir kt. menų) mokyklų esamai sistemai išsilaikyti gresia griūtis dėl finansavimo iš savivaldybių trūkumo, o naujai atsiradusiems švietimo tiekėjams neformaliajame formalųjį švietimą papildančiame ugdyme nebus galimybės irgi įsitvirtinti ir plėstis dėl tos pačios priežasties-finansų trūkumo. Todėl ŠMPS „Solidarumas“ prašo labai atsakingai, žvelgiant į meno mokyklų ateitį, keisti jau minėtą LR Švietimo įstatymo straipsnį. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu.
To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 12. Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija, Lietuvos skautija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras 2021-04-07 Atsižvelgiant į šių metų kovo 30 d. LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto klausymuose išsakytas Seimo narių ir kitų suinteresuotų pusių atstovų nuomones dėl Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimo, dar kartą išreiškiame pritarimą LR Vyriausybės nutarimui (2021 m. vasario 24 d. Nr.
Nr. 124) išplėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) sampratą, atsisakant konkrečių sričių ir šias programas vykdančių švietimo tiekėjų teisinės formos (pavaldumo) įvardijimo ir išdėstyti taip:
„2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir
kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šis pakeitimas atliepia XVIII LR Vyriausybės programos nuostatą dėl viešųjų paslaugų perdavimo nevyriausybiniam ir (ar) privačiam sektoriui, kuris numatytas ir Programos įgyvendinimo priemonių plane. Galiojanti Švietimo įstatymo 15 str. 2 p. nuostata yra diskriminuojanti ir besimokančiųjų, ir įvairių švietimo paslaugų teikėjų atžvilgiu. Lietuvoje veikia apie 160 savivaldybių įsteigtų menų ir sporto mokyklų, kurioms 2020 m. savivaldybės skyrė apie 90 mln. eurų (iš šios sumos muzikos, choreografijos ir dailės mokykloms skirta per 70 mln. eurų). Valstybės biudžeto lėšos FŠPU mokykloms kasmet sudaro apie 5,7 mln. eurų. FŠPU programas lanko apie 56 tūkst. mokinių (17 proc. – 95,7 mln. eurų), NVŠ tikslinio finansavimo programas – apie 81,5 tūkst. (25 proc. - 12 mln. eurų). Konkrečių sričių įvardijimo atsisakymas Švietimo įstatyme padėtų spręsti šias problemas:
Išskirtinė meninio ir sportinio ugdymo paslaugų pasiūla riboja šių vaikų pasirinkimą, silpnina jų konkurencines galimybes tiek renkantis tolesnes studijas, tiek ir darbo rinkoje, taip didindama šių jaunų žmonių atskirtį.
tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose2, vėliau tęsia mokslus prestižiniuose pasaulio universitetuose ir sėkmingai dirba įvairiose srityse, garsindami Lietuvos vardą. Manome, kad FŠPU teisinis reglamentavimas ir finansavimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į asmens ir valstybės poreikius, kuriais remiantis bus atnaujinama esama sistema. Tikimės, kad Švietimo ir mokslo komiteto nariai atsižvelgs į aukščiau pateiktus argumentus ir siūlymus priimdami sprendimą dėl Švietimo įstatymo pakeitimų.
Atsižvelgti Argumentai: Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 13. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga
Švietimo ir mokslo komitete svarstomas Švietimo įstatymo Nr.I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį siūloma praplėsti teikėjų, turinčių teisę rengti ir vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, ratą, suteikiant teisę rengti ir vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir kitiems švietimo teikėjams. 2.
pataisos yra nemotyvuotos, skubotos, siūlomos neatlikus diskusijų su visuomene bei neįvertinus tokio sprendimo neigiamų padarinių. 3. LR Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato dvi kito neformalaus vaikų švietimo rūšis: neformalųjį vaikų švietimą bei formalųjį švietimą papildantį ugdymą. Tokios kito neformalaus vaikų švietimo rūšys buvo numatytos jau dešimtmetį ir poreikio jas keisti iš esmės nėra. Šios dvi kito neformalaus vaikų švietimo rūšys esmingai skiriasi viena nuo kitos ne vienu požymiu. 4. Pirmiausia skiriasi neformaliojo vaikų švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtys, tikslai ir uždaviniai. LR Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, tuo tarpu formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis
priežasties įstatymų leidėjas ir pasirinko skirtingą šį kitą neformalų vaikų švietimą vykdančių subjektų ratą. Tačiau pataisomis iš esmės yra siekiama suvienodinti formalųjį švietimą papildantį ugdymą vykdančių subjektų ratą su kitą neformalųjį vaikų ugdymą vykdančiais subjektais. 8. Siekiant užtikrinti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ilgalaikiškumą, neišvengiamai privalo būti taikomi griežtesni reikalavimai tiek pačioms programoms, tiek ir jų vykdytojams. Švietimo sistema yra skirta ugdyti vaikus, o vaikų interesas šiuo atveju yra svarbiausias. Įstatymų leidėjui numačius, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas, vaikų interesas būtų pažeistas neužtikrinus galimybės gauti formalųjį švietimą papildantį ugdymą nepertraukiamai, garantuojant valstybei, visą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimo laikotarpį. Tokiu būdu būtų pažeisti vaiko ir jo teisėtų atstovų teisėti lūkesčiai gauti visą formalųjį švietimą papildantį ugdymą pagal pasirinktą programą. 9. Tačiau manome, kad šių vaiko interesų apsaugos užtikrinimo pasiekti vien tik pakeitus LR Švietimo įstatymo
papildančio ugdymo programų įgyvendinimo tvarka buvo reglamentuojama atsižvelgiant į tai, kad šias programas įgyvendina muzikos, dailės, menų, sporto ir kitos mokyklos, kurios dėl savo statuso sudaro galimybę vietos savivaldai ir valstybei užtikrinti šio proceso nepertraukiamumą ir kokybę.
Mokyklos yra įpareigotos vadovautis savo steigimo dokumentais, jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, steigėjų (savivaldos ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) nurodymais, planavimo dokumentais, ugdymo procesas yra kontroliuojamas vykdant pamokų stebėseną, užtikrinama mokytojų dalinimasis gerąja patirtimi, kvalifikacijos kėlimas, atliekami pasiekimų vertinimai, veikloje aktyviai dalyvauja mokyklos savivalda, atliekamas steigėjo centralizuotas vidaus auditas, išorės veiklos kokybės vertinimas ir kt. Taip pat šios įstaigos privalo vadovautis minėtomis Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato aukštus kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, tarp jų ir dirbantiems pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas įgyvendinančioms meno ir muzikos krypties mokykloms yra taikomi tokie iš esmės patys reikalavimai, kaip ir kitoms bendrąjį ugdymą vykdančioms mokykloms. 10. Tuo tarpu kitų švietimo teikėjų veikla visomis šiomis priemonėmis nėra kontroliuojama, o tai kelia pagrįstų abejonių tokių teikėjų paslaugų kokybe. Šios pataisos sudarys galimybę formalųjį švietimą papildantį ugdymą teikti neprofesionaliems teikėjams, neturintiems ir neužtikrinantiems ilgalaikių ugdymo tikslų, nedirbantiems pagal ilgalaikes, kompleksines programas. 11.
siekiami atlikti pakeitimai kelia pagrįstą pavojų formalųjį švietimą papildančio ugdymo sukurtoms ilgametėms tradicijoms. Valstybė turi siekti išsaugoti tai, kas visuomenės yra branginama ir vertinama. Vienas iš aspektų, į kurį, manome, nėra atsižvelgta, yra ta aplinkybė, kad formalųjį švietimą papildantį ugdymą vykdančios meno ir muzikos mokyklos kiekvieno miesto bei rajono vaikų ir jaunimo kultūriniame gyvenime yra įgijusios ypatingą svarbą bei reikšmę. Šių įstaigų pagalba vaikai gauna ne tik formalųjį švietimą papildantį ugdymą, tačiau kartu dalyvauja savo krašto kultūriniame gyvenime, įsilieja į formalaus ugdymo įstaigų, kultūros centrų muzikinę meninę veiklą, garsina savo kraštą bei šalį įvairių institucijų meninių kolektyvų sudėtyse, kelia savo krašto bendrą kultūrinį išprusimą, puoselėja tautinį identitetą. Tačiau šiomis pataisomis siekiant išplėsti šio ugdymo teikėjų ratą keliamas pavojus šių saugotinų tradicijų tęstinumui. 12. Šios pataisos kelia pavojų ir pačios valstybės iki šiol vykdytai politikai bei tęstinumui formalųjį švietimą papildančio ugdymo srityje. Iki šiol buvusi tvarka skatino valstybę ir savivaldą investuoti į formalųjį švietimą papildančio ugdymo tinklą, įstaigas, gerbūvį. Tokių mokyklų tinklas apima 3 visą Lietuvą ir sudaro lygias galimybes mokytis visiems vaikams. Muzikos ir meno mokyklų tinklas yra vieningai subalansuota ir per daugybe metų patikrinta bei pasitvirtinusi sistema, kuri veikia darniai su konservatorijomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, sudarydamos vieningą muzikinio (meninio) švietimo tinklą. Tačiau praplėtus formalųjį švietimą papildančio ugdymo teikėjų ratą, kyla pavojus šios darnios sistemos išbalansavimui. Tikėtina, kad priėmus pataisas, muzikos ir meno mokyklos praras reikšmingą dalį ugdytinių, dėl ko gali kilti poreikis mažinti mokyklų teikiamų paslaugų apimtį, mokytojų ir kitų jose dirbančių asmenų skaičių, o kai kur gal netgi ir visai uždaryti tokias mokyklas.
Taip pat bus prarastas ugdymo proceso nuoseklumas ir balansas, kurį kuria darni meno ir muzikos mokyklų veikla kartu su konservatorijomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. 13. Atsižvelgiant į tai, prašome nepritarti Švietimo įstatymo Nr.I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 14.
2021-04-08 Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) išanalizavęs Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimo nario Eugenijaus Jovaišos teikiamą Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimą dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) teikėjų bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytais švietimo principais bei nuostata, jog siekiant užtikrinti mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių įvairiapusišką ir rezultatyvų formalųjį mokymąsi skirtingose dalykinėse srityse – būtina ieškoti galimybių plėsti FŠPU teikėjų apibrėžtį, kreipiasi į LR Seimo Švietimo komiteto narius, ir išreiškia palaikymą dėl įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimo būtinybės. Įstatyme nurodoma, jog švietimo kokybės samprata yra kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų (37 straipsnis), o neformalus vaikų švietimas (toliau – NVŠ) bei FŠPU – įstatymų tvarka apibrėžta, neatsiejama švietimo sistemos dalis, turinti savo principus bei kokybės standartus. FŠPU programas vykdant tik muzikos, dailės, kitų menų ir sporto mokykloms neužtikrinamos lygios teisės bei lygios konkurencinės sąlygos visiems švietimo subjektams. Atkreipiame dėmesį, jog nuolatos besikeičiančiame pasaulyje, su kurio iššūkiais susiduriama šiandien, konkurencingumas globalioje rinkoje, taip pat ir švietimo srityje, pabrėžiamas kaip viena iš būtinų sąlygų srities kokybės užtikrinimui bei globalių ir nacionalinių iššūkių įgyvendinimui, su kuriais susiduria valstybės.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo pakeitimas sudarytų vienodas sąlygas FŠPU įgyvendinti visiems švietimo teikėjams, nediskriminuojant jų pagal savininką, teisinę formą bei veiklos sritį, leistų jiems prisidėti prie sistemos kokybės sampratos gerinimo bei praktinio įgyvendinimo, sistema taptų lankstesnė bei labiau orientuota į mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių mokymo(si) interesus bei švietimo sistemos tikslus, kurių iki galo negali įgyvendinti vien bendrojo lavinimo ar šiuo metu FŠPU programų teikėjų statusą turinčios mokyklos. Departamentas neneigia meninio švietimo ir sportinio ugdymo naudos bei poveikio mokinio žinių, gebėjimų, įgūdžių ir kompetencijų tobulėjimui, kurį apibrėžia FŠPU samprata, tačiau atkreipia dėmesį, jog FŠPU programų teikėjų apribojimas tik šias sritis įgyvendinančių mokyklų programomis, ne vien nesukuria galimybės mokiniams rinktis iš platesnio ugdymo(si) sričių lauko, tačiau ir neįgyvendina akivaizdžiai matomų švietimo sistemos iššūkių. Pavyzdžiui, remiantis tarptautiniais bei nacionaliniais tyrimais – Lietuvos vaikų gamtamokslinis ir matematinis raštingumas atsilieka nuo OECD šalių vidurkio, o pastarųjų kelių metų brandos egzaminų rezultatai, abiturientų, besirenkančių tiksliųjų, gamtos mokslų studijų kryptis, nepaisant to, jog darbo rinkoje trūksta šių sričių atstovų, stoka, įrodo, kad tiksliųjų, gamtos, technologijų ir inžinerijos mokslų išmanymas bei populiarumas nedidėja, o mokinių žinios ir gebėjimai ne vien nekinta, bet ir mažėja.
Formalusis švietimas vienas negali išspręsti uždavinių bei problemų su kuriomis susiduria, nėra užtikrinamas ir tinkamas mokinių aprūpinimas programomis, kurios ne vien skatintų jų užimtumą, bet leistų įveikti sunkumus su kuriais jie susiduria bendrojo lavinimo mokyklose ar užtikrintų mokymuisi palankią aplinką, kurioje mokinys galėtų tobulinti savo aukštesniuosius gebėjimus. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ugdymo proceso užtikrinimui, papildant jį neformaliuoju švietimu, būtina plėsti teikėjų, siūlančių programų įvairovę, tinklą, o šiuo metu galiojantis Įstatymas riboja šią galimybę. Lietuvoje vis dar pasigendame tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos formalaus švietimo sąsajos su NVŠ ir FŠPU programomis bei jų metu įgytų žinių, įgūdžių, kompetencijų poveikiu dalykinio ugdymo(si) rezultatams, pasiekimams. Nepaisant to, remiantis tarptautine patirtimi bei pavieniais Lietuvos mokyklų mokinių, kurie dalyvauja jaunųjų mokslininkų, mokinių mokomųjų bendrovių konkursuose, nacionalinėse olimpiadose bei atstovauja Lietuvai tarptautiniu mastu, geraisiais pavyzdžiais, akivaizdu, jog aukšti mokinių pasiekimai – intensyvaus bendradarbiavimo tarp bendrojo lavinimo mokyklos bei FŠPU paslaugas teikusios organizacijos, rezultatas. FŠPU teikėjų apibrėžties bei su finansavimu susijusių tvarkų keitimas užtikrintų lygias galimybes mokiniams iš skirtingas pajamas gaunančių šeimų, o ypač tų, kurios negali pakankamai investuoti į savo vaikų NVŠ arba FŠPU veiklas.
Vadovaudamasis aukščiau išvardintais pastebėjimais, švietimo principais bei nuostatomis, jog įstatymo pakeitimas užtikrintų lygias teises ir vienodas sąlygas skirtingoms švietimo paslaugas teikiančioms įstaigoms bei laisviesiems mokytojams, plėtotų FŠPU programų įvairovę bei galimybę mokiniams rinktis platesnio spektro formalųjį švietimą papildančio ugdymo turinį, o taip būtų kuriama palanki aplinka tarptautiniuose ir nacionaliniuose tyrimuose, dokumentuose pabrėžiamų Lietuvos švietimo sistemos problemų sprendimui, Departamentas prašo Seimo Švietimo komiteto narių pritarti Įstatymo nr. I-1489 15 str. 2 d. pakeitimui. Jeigu reikėtų daugiau informacijos, prašau kreiptis į Departamento projektų ir programų vadovę Sandrą Gaučiūtę ([email protected] , tel. +370 633 21906). Dėkojame už bendradarbiavimą. Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan.
FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 15. Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2021-04-28 Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos
„Solidarumas“ neformalaus ugdymo komitetas svarstė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Išklausė ŠMPS „Solidarumas“
tarybos narės Raimondos Svirskienės, kuri kovo 31d. nuotoliniu būdu dalyvavo LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto (toliau-ŠMK) posėdyje , pastebėjimus. Neformalaus ugdymo komiteto nariai iškėlė sekančius klausimus ir pasiūlymus:
vaikų švietimą (toliau-NVŠ) atstovaujančios organizacijos pretenduoja į formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau-FŠPU) švietimo teikėjus, jei jos nuo 2011 m. įsigaliojusio LR švietimo įstatymo (toliau-ŠĮ) savo plėtrai, pavadintai ,,Pasirenkamasis vaikų ugdymas”, turėjusios įteisintą finansavimą (po bandomųjų pilotinių projektų), nesukūrė sėkmingai veikiančių institucijų (daugiafunkciai centrai) ŠĮ
neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai….” 2.
NŠ teikėjai ir dabar turi galimybę vykdyti įvairias NŠ programas pagal neformaliojo ugdymo (toliau-NU) nuostatas, turi galimybę susikurti finansavimą iš valstybės skiriamo mokiniui neformalaus ugdymo krepšelio lėšų bei pasitelkti kitus šaltinius. 3. Kaip buvo pastebėta daugelio ŠMK posėdyje kalbėjusių, FŠPU programų teikimas yra apsaugotas ilgalaikiu vykdymu, mokyklų, kaip institucijų, kaip aplinkos bazių, išsaugotu buvimu ir galimybe suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Kokios pretenduojančios programos galės atitikti šiuos kriterijus? Ar valstybė galės šiuo ekonomikai sunkiu, dėl Covid-19 pandemijos, laikotarpiu papildomai finansuoti naujų įstaigų kūrimą, jų aplinkos bazių aprūpinimą? 4. LR krašto apsaugos ministerijos vaikų specializuoto paruošimo idėja labai teigiama, bet veiklos, kurias siūloma ten vykdyti niekaip neatitinka formaliojo švietimo koncepcijos. Neatitinka ir FŠPU, nes pagal prasmę jis papildo mokymo programas teikiamas bendrajame ugdyme, kurios čia nespecializuotos ir neteikia meno ir sporto šakoms taip reikalingų giluminių ir nuo mažens būtinų įgūdžių įgijimo galimybių-kompetencijų, kurios leidžia valstybę reprezentuojančioms sritims kurti reprezentuojančius specialistus ir juos suprantančią kultūringą visuomenę. 5. Kodėl LR krašto apsaugos ministerija nepasinaudoja ŠĮ 15 straipsnio 2 dalies preambule- „Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai....“ ? Galbūt NVŠ, NU programų vykdymą galima įteisinti sutartimis prijungus prie jau veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba pagal jau veikiančių nacionalinio statuso gimnazijų steigimo pavyzdį ( VŠĮ nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla).
Čiurlionio menų mokykla). Reikėtų LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos Įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo Įstatymo 17 dalies: ,,Akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antrosios dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo (išbraukti-papildančio formalųjį švietimą), programas,...“. 6. Numanomai, galima teigti, kad ,,griūna“ visa Švietimo Įstatymo sandara, liečianti Neformalųjį švietimą ir jo dalį- Formalųjį švietimą papildantį ugdymą:
švietimo programas įteisina ŠĮ 28 str.- Švietimo teikėjų tinklas, 10 dalis: Neformaliojo švietimo teikėjų tinklą kuria valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys;
ir mokymosi pasiekimų įteisinimas 39 str. 5 dalis: Asmeniui baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas. Kyla klausimas: Kokių formalizuotų disciplinų/mokymų įteisinimą yra paruošusi LR krašto apsaugos ministerija, ar neformaliojo ugdymo programas teikiantys/ teiksiantys teikėjai ?
Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal vyriausybės patvirtintas metodikas.
2 dalis- Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms-iš valstybės biudžete numatytų asignavimų. 5 dalis- Mokyklose, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, neformaliojo švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programos finansuojamos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, mokinių (jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bei rėmėjų teisės aktų nustatyta tvarka, kitose mokyklose, šios programos finansuojamos mokyklos įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programoms vykdyti gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 7. Jei meno ir sporto ugdymą, puoselėjimą vykdančias mokyklas ,,sunaikins“ ruošiama
pasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat bus sunaikinti sukurtų nacionalinių menų krypčių, taip vadinamų nacionalinėmis mokyklomis, pagrindai ir istorinis tęstinumas, neliks UNESCO kultūros paveldu paskelbtų ,, Dainų švenčių“, niekas nebeatkurs/nebeatstatys prieinamų gabiems vaikams mokyklų tinklo ir galimybės siekti šių sričių aukštojo mokslo... 8.
programų idėja atėjo iš JAV naujos mokyklos paieškų koncepcijos, nes netgi ES komisijos, praeito 10-mečio, ataskaitoje pripažinta, kad vien indėlis į tiksliuosius mokslus, nesukūrė taip norimo proveržio. STEM idėja – menų mokymasis ,,tiksliukus“ paskatins pamatyti pasaulį kūrybiškiau. Taigi- matematika, fizika + menai, kaip lygiaverčiai ,,partneriai“... Iš to seka, kad turi būti įgytos gilios kompetencijos, kurios tapusios mokslo žinių, gebėjimų įrankiais sudarys prielaidas didesniam kūrybiškumui... Dabartiniu metu meno mokyklose dar vis dirba turintys aukštąjį meninį išsilavinimą mokytojai, kurie pajėgūs ugdyti gebėjimus/kompetencijas aukščiausiu lygiu... 9. Valstybinėje programoje ,,Lietuva 2020 – 2030“ siekiamybe paskelbta ,,...kultūringa ir išsilavinusi visuomenė“. Kad tai būtų pasiekta, valstybė turi kurti realiai dotuojamas meninio ugdymo ir kultūrinimo programas, kaip numatyta 2007.07.07 ES parlamento paskelbtoje „Menininkų socialinio statuso rezoliucijoje“. Apie tai pasisakė pasaulio valstybės „Darnaus vystymosi strategijoje“... Atsižvelgti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan.
FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė 2021-02-241 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5358 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus:
įteisinti nuostatą, kad neformaliajam vaikų švietimui (toliau – NVŠ) priskiriamą formalųjį švietimą papildantį ugdymą (toliau – FŠPU) galėtų vykdyti ne tik muzikos, dailės, kitos menų, sporto mokyklos (pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą), bet ir kiti švietimo teikėjai. Tai labai svarbu neformaliojo švietimo plėtrai, FŠPU programų įvairovei, sudaro vienodas galimybes FŠPU programas įgyvendinti visiems švietimo teikėjams, nediskriminuojant jų pagal savininką, teisinę formą ar mokyklos pavadinimą.
Visgi, siūloma Įstatymo projekto formuluotė yra tinkama tiek NVŠ programoms, tiek ir FŠPU programoms, todėl tokia formuluotė šiame kontekste nėra tikslinga, nes neatskleidžia FŠPU programų vykdytojų išskirtinumo, todėl siūloma ją patikslinti, nenurodant FŠPU programų vykdytojų, ir Įstatymo projektu keičiamą Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Nepritarti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan.
FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. 2. LR Vyriausybė
švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės patikslinti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus, o savivaldybės turės patikslinti savo priimtus teisės aktus, nustatančius minėtų FŠPU lėšų skyrimą ir panaudojimą pagal FŠPU programas besimokantiems vaikams savivaldybėje. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą 2021 m. rugsėjo 1 d. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama pasiūlymui nukelti įstatymo įsigaliojimo laiką į vėlesnį laikotarpį, kad ministerija spėtų priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūloma tam skirti daugiau laiko – iki 2022 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus”. 3. Seimo narys A.
Seimo narys A. Žukauskas 2021-04-261 Argumentai: XVIII LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 1.2.6 punkte numatyta, kad planuojama „atnaujinti Neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) koncepciją, kurioje būtų numatyta didesnė NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programų įvairovė, kokybės užtikrinimo sistemų ir kompetencijų ugdymo plėtra“. Taigi plėsti FŠPU programų įvairovę yra vienas iš šios LR Vyriausybės darbų. Šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai nėra deramai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Tuo pačiu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (Akademija), kartu su viena iš bendrojo ugdymo mokyklų Vilniuje, nuo 2022 metų norėtų įgyvendinti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Tačiau šiuo metu Akademija negali tam ruoštis, nes Švietimo įstatymo nuostatos teisę vykdyti FŠPU suteikia tik muzikos, dailės, kitoms menų ir sporto mokykloms. Lietuvoje taip pat įsibėgėjo STEAM centrų kūrimo procesas, kurie, įgyvendindami FŠPU programas matematikos, gamtos mokslų, inžinerijos srityse, galėtų itin ženkliai prisidėti prie mokinių pasiekimų gerinimo. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, ir jie tokios teisės neturės. Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad FŠPU programas būtina plėsti, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. Tuo pačiu būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų.
Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. Tokiu būdu bus aiškiai atskiriama, kokios programos yra FŠPU programos, o kokios (t.y. neatitinkančios šių kriterijų) – neformalaus vaikų švietimo programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama LRV programos nuostatų įgyvendinimo planą, tokį ministro įsakymą jau planuoja rengti. Siekiant sudaryti sąlygas Akademijai rengti savo FŠPU programą pilietinio ugdymo srityje, siūloma Švietimo įstatyme papildomai nurodyti, kad FŠPU programas gali vykdyti Lietuvos aukštosios mokyklos ir STEAM centrai. Toks pakeitimas ne tik sudarytų sąlygas Akademijai vykdyti savo FŠPU programą, bet ir negriautų dabartinės daugelį metų veikiančios FŠPU sistemos ir prisidėtų prie diskusijos apie FŠPU plėtrą, kurią planuoja pradėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, ir sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat kitos švietimo įstaigos, kurios vykdo veiklą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą.
Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0, susilaiko – 5. 4. Seimo narys A. Žukauskas 2021-04-262 N Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės parengti ir patvirtinti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus, taip pat į LR Vyriausybės išvadą, tikslinga numatyti įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2022 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus”. Pritarti
rezultatai: už - 8, prieš - 0, susilaiko – 3. 5. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė1 Argumentai: Norima praplėsti FŠPU programų įvairovę ir užtikrinti švietimo įstaigoms keliamus reikalavimus bei užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, ir sporto mokyklos, kitos švietimo įstaigos ir Lietuvos aukštosios mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“ Nepritarti Argumentai:
Švietimo bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad būtina plėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas, neapsiriboti vien tik muzika, daile, kitais menais ir sportu. To reikalauja besikeičiantys vaikų poreikiai, noras stiprinti kitus gebėjimus (pvz., matematikos, inžinerijos, robotikos ir kt.) Tačiau šiuo metu FŠPU sistemos pokyčiai dar nėra tinkamai išdiskutuoti, dabartiniams FŠPU teikėjams kyla pagrįstų klausimų dėl FŠPU programų kokybės užtikrinimo, finansavimo ir kt. Būtina užtikrinti aukštus FŠPU programų kokybės kriterijus, aiškiai jas atskirti nuo kitų neformalaus vaikų švietimo programų. Ministro tvirtinamuose FŠPU programų kriterijuose turi būti numatyta, kad tokios programos turi būti ilgametės (bent 3-4 metų), jas turi vykdyti tik atitinkamas kompetencijas turintys pedagogai, jos turi susidaryti iš kelių struktūrinių dalių ir pan. FŠPU programų plėtra yra numatyta LRV programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane, šie pokyčiai bus aptariami su švietimo bendruomene. Tačiau šiuo metu dar per anksti priimti tokius didelius pokyčius įtvirtinančias įstatymo pataisas, todėl siūloma apsiriboti tik leidimu FŠPU programas vykdyti aukštosioms mokykloms ir STEAM centrams. Kiek vėliau, po gilesnių diskusijų su švietimo bendruomene, būtų galima FŠPU teikėjų ratą dar labiau plėsti. Balsavimo rezultatai: už Seimo narės pasiūlymą - 5, prieš - 2, susilaiko – 4. 6.
2 N Argumentai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės parengti ir patvirtinti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus, taip pat į LR Vyriausybės išvadą, tikslinga numatyti įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. Nepritarti Argumentai: Pritariama pasiūlymui nukelti įstatymo įsigaliojimo laiką į vėlesnį laikotarpį, kad ministerija spėtų priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūloma tam skirti daugiau laiko – iki 2022 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus”. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5358(2), Komiteto išvadai ir teikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-5358(2) Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2021-04-281 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, ir sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat kitos švietimo įstaigos, kurios vykdo veiklą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0, susilaiko – 5. 2. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2021-04-282 N Pasiūlymas:
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 0, susilaiko – 3. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 5. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5358(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė