1
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant užtikrinti, kad topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Taip sutvarkyti erdviniai duomenys būtų tinkami įvairiapusiam naudojimui, pvz., teritorijų planavimui, statybų projektavimui, taip pat būtų užtikrintos sąsajos su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis. Iki šiol topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis turėjo tvarkyti savivaldybės pagal geodezininkų pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, tačiau savivaldybėse sukauptų topografinių planų erdvinių duomenų analizė parodė, kad tik Vilniaus miesto, Kauno miesto ir keletas kitų savivaldybių nuolat tvarkė erdvinių duomenų rinkinius. Kitose savivaldybėse topografinių planų erdviniai duomenys kaupiami taikant supaprastintas technologijas, tačiau tokie duomenys netinka įvairiapusiam jų naudojimui. Paminėtina, kad kai kurios savivaldybės visiškai netvarko topografinių planų erdvinių duomenų. Siekdama iš esmės pagerinti susiklosčiusią situaciją Žemės ūkio ministerija 2017 m. parengė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlė vieną iš geodezijos ir kartografijos darbų – savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą
įstatymo pataisoms, todėl nuo 2018 m. išaugo savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbų apimtys, todėl tikimasi, kad paspartės teritorijų planavimo, statybų planavimo bei projektavimo ir kt. susiję procesai. Siekiant užtikrinti, kad naudotojus pasiektų aktualūs savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenys, Projekte numatytos prielaidos įsteigti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kurioje topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Akcentuotina, kad siekiant išvengti darbų dubliavimo topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje Projektu siūloma nubrėžti aiškią takoskyrą tarp minėtus duomenis tvarkančių institucijų: savivaldybėms numatoma pavesti tvarkyti Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, išskyrus kitų asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinius duomenis, o inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros erdvinius duomenis siūloma pavesti tvarkyti šiuos objektus valdančioms institucijoms ir įmonėms. Pažymėtina, kad topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis savivaldybės bei inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą valdančios institucijos ir įmonės tvarkytų pagal vieningus erdvinių duomenų modelius ir šie duomenys būtų pasiekiami per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
1 ir
siekiama suderinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) nuostatas su Projekto nuostatomis, užtikrinant vieningą inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymą ir jų pasiekiamumą per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą. Iki šiol nesant vieningos informacinės sistemos inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniams duomenims tvarkyti, ERĮ yra reglamentuota specifinė tam tikros informacijos apie inžinerinę infrastruktūrą rinkimo ir teikimo tvarka, kurios siūloma atsisakyti atsižvelgiant į Projekte įtvirtinamą centralizuotą šių duomenų tvarkymą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Projektus parengė Ž emės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus (vedėjas Vytautas Paršeliūnas, tel. (8 5) 210 0522, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Palmira Petniūnienė, tel. (8 5)210 0525, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra apibrėžtos Inžinerinio tinklo, Inžinerinių tinklų plano , Kartografinio kūrinio, Palydovinės nuotraukos, Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio , Savivaldybės geodezinio tinklo, Specialiojo geodezinio tinklo, Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo bei Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sąvokos.
Leidimų atlikti geodezijos ir kartografijos darbus valstybės sienos apsaugos zonoje ir teritorinėje jūroje, teisės aktuose nustatytuose valstybinės reikšmės rizikos objektuose, draudžiamose zonose, kariniuose poligonuose, taip pat leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga reikalavimai yra nustatyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio
taikomi visais atvejais atliekant geodezijos ir kartografijos darbus, ar tik vykdant Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus. Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis, Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priskirtas gyvenamųjų vietovių ribų kartografavimas (4 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų (t. y. ir gyvenamųjų vietovių) sampratą, jų steigimo, ribų nustatymo ir keitimo principus nustato Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriame Vyriausybės įgaliotai institucijai tokios funkcijos nenumatytos.
Pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos Seime ir Vidaus reikalų ministerijoje ne kartą vyko pasitarimai dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių pavadinimų išsaugojimo, tačiau nei Geodezijos ir kartografijos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kurios institucijos kompetencijai turėtų būti priskirtas informacijos apie geografinius vietovardžius (tarp jų ir gyvenamųjų vietovių pavadinimų) tvarkymas. Šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi ne rečiau kaip kas 5 metai . Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdant valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus sukurta geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija yra valstybės turtas, jeigu ji parengta valstybės biudžeto ir užsienio paramos valstybei lėšomis. Tokia išlyga suponuoja mintį, kad valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija galėtų būti parengta ne tik valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbams vykdyti turi būti neatlyginamai suteikiama prieiga prie užsakovo lėšomis parengtos geodezinės ir kartografinės produkcijos. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie teminių geodezijos ir kartografijos darbų priskirti karinių poligonų, kovinių pozicijų ir kitų karinių objektų ar teritorijų (ribų) susiejimo su geodeziniu pagrindu darbai.
Pastebėtina, kad šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatyme nenustatyta, prie kokių geodezijos ir kartografijos darbų (valstybinių, teminių ar savivaldybių) priskirtini geodezininko atliekami geodezijos ir kartografijos darbai, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai gali būti finansuojami ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau nėra reglamentuota, kam ir kokiais pagrindais priklausytų geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jei ji būtų parengta valstybės biudžeto lėšomis. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia instituciją geodezijos, kartografijos ir valstybiniams georeferenciniams erdviniams duomenims kaupti ir tvirtina jos nuostatus. Šiuo metu visus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, iš jų ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimą, organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba. Minėti darbai vykdomi viešųjų pirkimų būdu. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, patikėjimo teise valdo, naudoja geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją, sukurtą vykdant valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, ir ja disponuoja bei administruoja valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autorių išimtines turtines teises. Iš dabartinio teisinio reglamentavimo nėra aišku, ar inžinerinių tinklų planų informacija yra sudedamoji topografinių planų dalis, ar visgi inžinerinių tinklų planų sudarymas yra atskira geodezijos ir kartografijos darbų rūšis.
Dėl tokio neapibrėžtumo savivaldybės, vykdydamos topografinių planų ir erdvinių duomenų rinkinių sudarymo ir tvarkymo darbus, kartu tvarko ir inžinerinių tinklų planų informaciją, o tai sudaro prielaidas darbų dubliavimui. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nėra sukurta informacinių technologijų priemonių, kurios leistų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis tvarkyti ir teikti pagal vieningą erdvinių duomenų modelį. Taigi, minėti duomenys skirtingose institucijose tvarkomi pagal skirtingus duomenų tvarkymo modelius ir tai užkerta kelią įvairiapusiam tokių duomenų panaudojimui, pvz., užtikrinti sąsajas su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, naudoti teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan. Šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra nustatyti atsisakymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pagrindai. Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad g eodezininkų, turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašas skelbiamas jų kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 18 straipsnyje apibrėžta Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtis, iš kurios išeitų, kad į šią infrastruktūrą patenka Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema ir Georeferencinio pagrindo kadastras, tačiau minėti komponentai yra aprašyti atskiruose Geodezijos ir kartografijos įstatymo skyriuose.
Akcentuotina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijos ribą iki šiol nėra tvarkoma jokiame valstybės registre ar kadastre, o tai gali sudaryti prielaidas ginčams reguliuojant visuomeninius santykius, sprendžiant ekonominius, teisėsaugos ir kt. uždavinius. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija visiems naudotojams teikiama neatlygintinai, išskyrus atvejus, kai ši produkcija naudojama pridėtinės vertės paslaugoms ar produktams sukurti. Į
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti nuostatas,
381 ir 39 straipsniai įtvirtina specialų informacijos apie numatomą įrengti ir esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti tinkamą fizinę infrastruktūrą (toliau
suteikimo reglamentavimą, siekiant užtikrinti sąlygas bendram tokios infrastruktūros naudojimui.
381 straipsnio 1 ir 2 dalimis, infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti tam tikros elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus, turi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) pateikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) ERĮ numatytą informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant atitinkamus įrengimo darbus. Šią informaciją Tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje. Pagal ERĮ 39 straipsni o 8 dalį ir 9 dalies 1 punktą, Tarnyba turi sudaryti galimybę infrastruktūros naudotojams elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, viešosios įstaigos privalo tuo pirmiau minėti tikslu suteikti Tarnybai prieigą prie jų elektroniniu būdu valdomos ir (arba) tvarkomos informacijos apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo Projekto 2 straipsnyje įtvirtinamos Inžinerinio tinklo, Inžinerinių tinklų plano , Kartografinio kūrinio, Kartografinės projekcijos, Palydovinės nuotraukos, Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio, Savivaldybės geodezinio tinklo, Specialiojo geodezinio tinklo, Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo bei Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sąvokos bei patikslinamos Aerofotografinės nuotraukos, Geodezijos, Geodezininko, Geodezinio tinklo, Georeferencinio pagrindo žemėlapio, Kartografijos, Teminės kartografijos, Topografinio plano, Topografinio žemėlapio, Valstybinio georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio ir Žemėlapio sąvokos. Be to, atsisakoma Projekte nevartojamų sąvokų Erdvinis objektas, Kartografinių duomenų rinkinys, Kosminio vaizdo žemėlapis, Spausdintinis žemėlapis ir Topografija . Patikslinus Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą (valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimą (derinimą) numatomai veiklai) bei šią nuostatą perkėlus į Projekto 3 straipsnį, aiškiai nustatoma, kad pirmiau minėti reikalavimai taikomi visais atvejais vykdant geodezijos ir kartografijos darbus. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 13 str. nustatyta, kad dokumentų ir pasiūlymų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniams vienetams steigti ar panaikinti, jų ir gyvenamųjų vietovių pavadinimams suteikti ar keisti, teritorijų riboms nustatyti ar keisti <...>, jų teritorijų ribų nustatymo ar keitimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių [1]
vietovių teritorijų ribų planų (M 1:10000 ir M 1:50000) parengimą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
p. yra reglamentuota, kad savivaldybėms įstatymuose priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų, išskyrus savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą, organizavimas ir vykdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Atsižvelgiant į šias nuostatas Projekte iš valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašo siūloma išbraukti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų kartografavimo darbus, kadangi Vyriausybės įgaliota institucija jų nevykdo, ir patikslinus šio darbo pavadinimą įrašyti prie savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų (Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Paminėtina, kai tai nėra nauja funkcija, priskiriama savivaldybėms projektu, kadangi ši funkcija savivaldybėms jau yra nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. Taip būtų užtikrinta, kad Geodezijos ir kartografijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatos būtų suderintos.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Vidaus reikalų ministerijoje vykusių pasitarimų metu išsakytą nuostatą, kad gyvenamųjų vietovių pavadinimai yra vertinga mūsų tautos kultūros paveldo dalis, kurią būtina išsaugoti, Projekte siūloma prie valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų priskirti geografinių vietovardžių tvarkymą (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Praktika parodė, kad atsižvelgiant į meteorologines sąlygas visos Lietuvos teritorijos ortofotografinius žemėlapius optimaliausia atnaujinti per 3 metų laikotarpį (kasmet atnaujinant 1/3 šalies teritorijos). Siekiant užtikrinti tinkamą 2014–2020 m. laikotarpio bendros žemės ūkio politikos finansavimą, valdymą ir stebėseną, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-900 nustatyta, kad nuo 2015 m. ortofotografiniai žemėlapiai atnaujinami kas 3 metai. Atsižvelgiant į tai Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai būtų sudaromi ne rečiau kaip kas 3 metai. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, o vykdant šiuos darbus sukurta geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija apskaitoma kaip valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai tikslinamos Projekto 4 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Projektu taip pat siūloma pakeisti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 5 straipsnį ir į teminių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašą įtraukti geodezininko atliekamus geodezijos ir kartografijos darbus (topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų sudarymas, pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas, suprojektuotų statinių (jų dalių), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietų žymėjimas ir jų faktinės padėties schemų sudarymas), erdvinių paviršiaus modelių sudarymo, nuotolinio skenavimo, vidaus vandens kelių, locmano žemėlapių sudarymo darbus ir pastatų fasadų fotogrametrinius matavimus, kurie iki šiol nebuvo priskirti prie jokios geodezijos ir kartografijos darbų srities. Be to, iš teminių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašo siūloma išbraukti karinių poligonų, kovinių pozicijų ir kitų karinių objektų ar teritorijų
(ribų) susiejimo su geodeziniu pagrindu darbus. Manytume, kad siūlomi pakeitimai leistų užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą. Priklausomai nuo to, kas užsako teminius geodezijos ir kartografijos darbus, šie darbai gali būti finansuojami iš skirtingų finansavimo šaltinių: jei teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas yra valstybės institucija, šie darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, jei užsakovas savivaldybės institucija
Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis (jei tokių būtų gauta).
Dalis savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų (t. y. savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbai) finansuojami iš valstybės biudžeto, todėl Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti, kam ir kokiais pagrindais priklausytų geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jei ji būtų parengta valstybės biudžeto lėšomis. Kiti savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai (t. y. nurodyti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose) finansuojami savivaldybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau
Žemės ūkio ministerijos funkcijos ir žemės ūkio ministro tvirtinami teisės aktai . A tsižvelgiant į tai ir siekiant sukurti vientisą dokumentą atitinkamai Projekte siūloma taip pat apibrėžti ir kitų institucijų kompetenciją (8–11 straipsnių nuostatos). Geodezijos ir kartografijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad erdviniai duomenys, kurie yra nustatomi abipus dviejų ar daugiau valstybių narių sienų, būtų darnūs, Žemės ūkio ministerija kartu su valstybėmis narėmis, turinčiomis su Lietuvos Respublika bendrą valstybės sieną, prireikus bendru sutarimu sprendžia dėl tokių bendrų elementų vaizdavimo ir padėties.
Remiantis šiomis nuostatomis Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu Nacionalinei žemės tarnybai siūloma pavesti organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus, o Projekto 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu Nacionalinei žemės tarnybai siūloma pavesti patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinę geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją, sukurtą vykdant valstybės sienos kartografavimo darbus , ir ja disponuoti. Lietuvos valstybės sienos darbus planuoja ir organizuoja Vyriausybės komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, Lietuvos Respublikos išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti, Lietuvos
Lietuvos
Lietuvos
tarpvalstybinės sienos komisijos. Pažymėtina, kad, kaip rodo praktika, perkant sienos kartografavimo paslaugas viešųjų pirkimų būdu ne visada galima tiksliai nustatyti darbų apimtis, galutinių rezultatų priėmimo tikslius terminus, nes rezultatų priėmimas ir vertinimas priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kitos valstybės politikos ir sprendimų priėmimo procesų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai komisijų iškeltas užduotis dėl sunaikintų valstybės sienos ženklų ar hidrografinių pasikeitimų reikia spręsti greitai, profesionaliai, objektyviai, trumpais terminais su esamomis priemonėmis ir turimais darbo resursais.
Komisijų darbui būtinas tiek ekspertų, tiek rangovų pastovumas, jų nuolatinis dalyvavimas demarkavimo komisijos posėdžiuose, techninių darbo grupių veikloje ir bendravimas su užsienio valstybių sienos demarkavimo ir sienos priežiūros partneriais, kurie ypač vertina įgytą pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai Projekto
kartografijos darbų (Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus) pavesti vykdyti VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrui „GIS-Centras“ (toliau – GIS-Centras), kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Pagal siūlomas nuostatas GIS-Centras vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina. Paaiškiname, kad nors GIS-Centras rinkoje veikia ir kaip privatus subjektas, tačiau didžioji dalis įmonės atliekamų funkcijų priskirtina prie viešojo administravimo
sudaro administracinių paslaugų teikimas. Paminėtina, kad dar 2004 m. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatuose [2] buvo įtvirtinta, kad ši įmonė, be kita ko, vykdys veiklą, reikalingą siekiant tenkinti viešuosius interesus geoinformacinių technologijų, kartografijos ir geodezijos srityse; toks šios įmonės veiklos tikslas išliko iki šiol. Taigi, pavedus GIS-Centrui vykdyti valstybei būtiną funkciją, tokia veikla (t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbų vykdymas) atitiktų tikslą, kurį įmonei pavesta įgyvendinti.
Svarbu pažymėti, kad nei viena kita Lietuvoje veikianti įmonė neturi patirties atliekant Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus, o užsienio subjektų dalyvavimas vykdant šiuos darbus galimai keltų grėsmę gautų valstybės sienos duomenų konfidencialumui. Akcentuotina, kad GIS-Centras informacijos apsaugai yra įdiegęs informacijos saugos vadybos sistemą, kuri yra sertifikuota pagal ISO/IEC 27001:2013 standarto reikalavimus. Tai vienintelė geodezijos ir kartografijos srityje veikianti įmonė Lietuvoje, kurios veiklos procesai ir informacijos sauga sertifikuoti pagal minėto tarptautinio sertifikato reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad valstybės sienos kartografavimo darbų rezultatai svarbūs visai valstybei ir todėl reikia ypatingai patikimo tokių darbų vykdytojo, manytina, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus tikslinga pavesti vykdyti GIS-Centrui. Manytina, kad pavedant valstybei svarbias funkcijas vykdyti šiai įmonei, turėtų būti taikoma analogija su viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarka, todėl tokią funkciją aiškiai įvardyti ir įgaliojimus ją atlikti siūlytina įtvirtinti šios valstybės įmonės veiklą reglamentuojančiame įstatyme (Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, Projektu numatoma, kad GIS-Centras, kaip ir dabar, teiks Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei atliks Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau
užtikrins nepertraukiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą (Projekto 10 straipsnio 3 dalies 2
Akcentuotina, kad GIS-Centras yra sukaupęs didžiulę patirtį erdvinės informacijos informacinių išteklių tvarkymo srityje: nuo 2004 m. įmonė vykdo LitPOS priežiūrą, nuo 2011 m. yra Georeferencinio pagrindo kadastro ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas. Pažymėtina, kad vieną iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo paslaugų
derinimo elektroninę paslaugą sukūrė ir ją naujina GIS-Centras . Naudojantis šios paslaugos modeliu ir GIS-Centro specialistų kompetencija tvarkant su erdviniais duomenimis susijusias el. paslaugas ir jį tobulinant yra kuriamos su erdviniais duomenimis susijusios TIIIS paslaugos ir modernizuojamos kitų susijusių informacinių sistemų paslaugos (naudojant TIIIS bendro naudojimo žemėlapių naršyklę tobulinamos Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos VIISP, IS InfoStatyba teikiamos paslaugos, kuriama paslauga, kuri leis viešinti elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti tinkamos infrastruktūros erdvinę informaciją, kurią be erdvinių duomenų šiuo metu skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba).
Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį įmonė yra suformavusi specialistų, turinčių kompetencijos erdvinių duomenų tvarkymo srityje, komandą, taip pat įvertinus tai, kad ji šiuo metu kartu su Žemės ūkio ministerija įgyvendina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo projektą, bei į tai, kad TIIIS steigėjos, tai yra Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, neturi kitos erdvinių duomenų ir su jais susijusių paslaugų tvarkymą vykdančios kompetentingesnės pavaldžios institucijos, GIS-Centrą planuojama skirti ir Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytoju. Pažymėtina, kad valstybės informacinių sistemų tvarkymas yra viešojo administravimo veikla (administracinių paslaugų teikimas numatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkte).
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, v alstybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
nustatyta, kad b iudžeto asignavimų valdytojai privalo paskirstyti asignavimus pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti, Projekte siūloma įtvirtinti
punktų nuostatas ir GIS-Centrui pavesti konkrečias viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti būtų skirtas tiesioginis finansavimas .
Taip pat Projekte siūloma įtvirtinti 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kuriomis remdamosi i nžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nuo 2021 m. sausio 1 d. per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą priimtų pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose yra pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, taip pat užtikrintų, kad per šią informacinę sistemą naudotojai pasiektų jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, tvarkomus pagal vieningą specifikaciją. Paaiškiname, kad šiuo metu šios subjektų pareigos nustatytos žemesnės galios teisės aktuose.
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo [3]
vertina ir jiems sudaryti reikalingą inžinerinio tinklo ar kitos inžinerinės infrastruktūros informaciją geodezininkams teikia inžinerinius tinklus ar infrastruktūrą valdančios institucijos ar įmonės vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už planų vertinimą ir informacijos teikimą geodezininkams. Šiuo metu topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo procedūros bei jiems sudaryti reikalinga informacija teikiami per Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių [4]
nustatyta, kad kelio planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas, o 259 punkte nustatyta, kad geležinkelių linijos planas turi būti suderintas su užsakovu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, jei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nėra užsakovas. Tai reiškia, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams pareiga derinti planus, kuriuose pažymėti jų valdomi inžinerinės infrastruktūros objektai, numatyta jau šiuo metu, todėl įtvirtinus Projekto 11 straipsnio
subjektams iš esmės nesikeis. Įtvirtinus Projekto 11 straipsnio
geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kadangi šiuo metu šiems subjektams teisės aktuose nėra nustatytos pareigos teikti naudotojams jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų duomenis.
Atkreipiame dėmesį, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai Projekto 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas funkcijas nuo 2021 m. sausio 1 d. pradės vykdyti per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kuri, manytina, paspartins ir palengvins šių subjektų šiuo metu vykdomas funkcijas. Siekiant sukurti teisinį pagrindą i nžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams tvarkyti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis siūloma įtvirtinti Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Nors iki šiol pirmiau minėtiems subjektams teisės aktuose ir nebuvo nustatytos pareigos tvarkyti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis (išskyrus Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kuri tvarko Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos duomenis), pažymėtina, kad dalis tokių institucijų ir įmonių erdvinius duomenis tvarko ir dabar. Ministerijos duomenimis, jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis šiuo metu tvarko AB „AmberGrid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LitGrid“, AB „Telia Lietuva“ ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“, tačiau jų tvarkomi erdviniai duomenys ne tik sunkiai pasiekiami naudotojams, bet dažnu atveju nėra tinkami įvairiapusiam jų naudojimui, pvz., užtikrinti sąsajas su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, naudoti teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan.
Dėl šių priežasčių šiuo metu norint turėti patikimus stambaus mastelio erdvinius duomenis, tos pačios teritorijos erdviniai matavimai atliekami po kelis kartus, dėl to užtrunka teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir kiti susiję procesai. Į tvirtinus Projekto
tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis pradėtų tvarkyti pagal vieningus erdvinių duomenų modelius, o tai užtikrintų galimybę juos naudoti įvairiais tikslais (pvz., teritorijų planavimui, statybų projektavimui, įgyvendinant statinio gyvavimo ciklo procesus ir kt. reikmėms). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad dėl Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimo inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms bei geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kurie ir dabar tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, administracinė ir finansinė našta neturėtų padidėti.
Manytina, kad finansinė našta galėtų atsirasti tik toms inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms, kurios iki šiol netvarkė jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų, tačiau vertinant tą aplinkybę, kad tokių įmonių valdomi inžineriniai tinklai apima nedideles teritorijas, t. y. vienos savivaldybės ar kelių gyvenamųjų vietovių, finansinės naštos padidėjimas turėtų būti nežymus. Paaiškiname, kad vertinant finansinę naštą dėl Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimo, kuri, tikėtina, atsirastų smulkioms inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms, buvo remtasi bandomojo projekto, kurio metu buvo tvarkomi Trakų rajono savivaldybės erdviniai duomenys, rezultatais. Iš projekto rezultatų matyti, kad per mėnesį vienas specialistas gali sutvarkyti ir įkelti į erdvinių duomenų rinkinį apie 35 planus (100 m ilgio, jei plane vaizduojamas inžinerinis tinklas), o 100 m ilgio duomenų integravimas kainuoja 55 Eur. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninės paslaugos statistinės informacijos matyti, kad vienai inžinerinius tinklus valdančiai įmonei per metus vidutiniškai tektų sutvarkyti ir įkelti į erdvinių duomenų rinkinį 48 planus (4 800 m ilgio, jei plane vaizduojamas inžinerinis tinklas), o tai kainuotų apie 2 600 Eur per metus. Šią sumą sudarytų darbuotojų darbo užmokestis ir kitos išlaidos (ryšių paslaugų įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo, kitų prekių ir paslaugų įsigijimo bei pan. išlaidos).
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNS įstatymas). SŽNS įstatyme nurodyti objektai ir jų apsaugai skirtos teritorijos, kuriose turi būti taikomos SŽNS įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – objektų teritorijos). Vadovaujantis šio įstatymo
registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pranešimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) SŽNS įstatyme nurodytas objektų teritorijas kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis
įstatymo 141 straipsnyje numatyta, kad asmenys, suinteresuoti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, tai yra tie patys Projekte nurodyti inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, SŽNS įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir
kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Siekiant, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams galimai atsirandanti našta būtų kiek įmanoma mažesnė, Projekto 11 straipsnio 5 dalies 3 punktu nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio pabaigos data sutampa su SŽNS įstatyme nustatyta data 2022 m. gruodžio 31 d.
Per šį laikotarpį asmenys turės susitvarkyti jų valdomos infrastruktūros erdvinius duomenis ir juos paskelbti TIIIS, taip pat tuos pačius duomenis panaudos SŽNS įstatyme nurodytų teritorijų erdviniams duomenims parengti. Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata geodeziniams punktams įrengti žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatyme nustatyta, kad žemė paimama visuomenės poreikiams tik išimtiniais šiame įstatyme nustatytais 9 atvejais, tarp kurių nėra nurodytas geodezinio punkto įrengimas. Kadangi geodezinio punkto įrengimas Žemės įstatymu nepriskirtas prie nurodytų atvejų, dėl kurių žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, minėtos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos atsisakoma. Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Projekto
alstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės bei savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, atitinkančius Vyriausybės patvirtintas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas, privalo užtikrinti, kad erdvinių duomenų rinkinius naudotojai pasiektų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.
Siekiant sudaryti teisinį pagrindą šioms institucijoms tvarkyti minėtus erdvinių duomenų rinkinius, Projekto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu siūloma s uinteresuotoms ministerijoms ir valstybės įstaigoms, pavesti tvarkyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas atitinkančius erdvinių duomenų rinkinius, teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis Projekto 12 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti atsisakymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pagrindus. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio
2016/679 reguliavimą bei šio reglamento nuostatų kontekste įvertinus Geodezijos ir kartografijos įstatymo
proporcingumą siekiamiems tikslams Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl g eodezininkų, turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Duomenys apie geodezininko nuobaudas (įspėjimo apie tai, kad nepašalinus pažeidimų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas, data, terminas, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai, ir pažeidimų pašalinimo data; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo data ir pagrindas; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data ir pagrindas; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo data ir pagrindas), kaip ir dabar, bus tvarkomi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre, tačiau viešai skelbiami nebus. Šiuo metu savivaldybės, vykdydamos topografinių planų ir erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus, kartu tvarko ir inžinerinių tinklų planų informaciją, o tai sudaro prielaidas dubliuoti darbus. Siekiant išvengti darbų dubliavimo topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje, Projektu siūloma nubrėžti takoskyrą tarp minėtus duomenis tvarkančių institucijų: nuo 2021 m. sausio
antropogeninių objektų, išskyrus kitų asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinius duomenis (Projekto
geležinkelių infrastruktūros erdvinius duomenis siūloma pavesti tvarkyti šiuos objektus valdančioms institucijoms ir įmonėms (Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Paminėtina, kad tam, jog tvarkomus topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis būtų galima naudoti įvairiais tikslais (pvz., teritorijų planavimui, statybų projektavimui, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymui, įgyvendinant statinio gyvavimo ciklo procesus ir kt. reikmėms), visi topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys turėtų būti tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Atsižvelgiant į tai Projekte numatytos prielaidos sukurti valstybės informacinę sistemą (Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą), kuri būtų skirta informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai tvarkyti ir vieno langelio principu teikti pastatytų ir projektuojamų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, naudojamus su teritorijų planavimu ir priežiūra, statybos valstybiniu valdymu ir statybos valstybine priežiūra, turto valdymu susijusiuose procesuose.
Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo
5 punkte nustatyta, kad, jeigu informacinė sistema steigiama kelių bendru pavaldumu nesusijusių institucijų funkcijoms atlikti, valstybės informacinę sistemą steigiančios institucijos rengia bendrą teisės akto, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai ir viena iš valstybės informacinę sistemą steigiančių institucijų skiriama valstybės informacinės sistemos valdytoja, projektą, kadangi per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą numatoma teikti elektronines paslaugas, su kuriomis susijusią politiką formuoja ne tik Žemės ūkio ministerija, bet ir Aplinkos ministerija, Projekto 25 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus tvirtintų ž emės ūkio ministras kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru (toliau – aplinkos ministras). Šios informacinės sistemos valdytoja siūloma paskirti Žemės ūkio ministeriją. Planuojama, kad Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema bus sukurta ir pradės veikti nuo 2021 m. sausio 1 d.
Projekto trečiajame skirsnyje siūloma apibrėžti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos teikiamas paslaugas, erdvinius duomenis ir jų teisinį statusą, taip pat vadovaujantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į inžinerinės infrastruktūros objektų svarbą siūloma nustatyti, kad prieigos prie inžinerinių tinklų erdvinių duomenų bus nustatomos Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatuose . Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenų tvarkymas ir šios sistemos veiklos palaikymas reikalauja didelių lėšų. Iš valstybės biudžeto savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams, kurie sudarys Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos informacinį pagrindą, tvarkyti skiriama kasmet apie 1,5 mln. eurų, o šiai sistemai palaikyti reikės apie 0,6 mln. Eurų kasmet. Projekto 7 straipsnio 5 dalimi nustatoma, kad Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės palaikymas bus finansuojamas iš Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
Siekiant aiškiai apibrėžti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetenciją topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų, kurie naudojami teritorijų planavimui, statybai ir jos priežiūrai, tvarkymo srityje, Projekte siūloma Žemės ūkio ministerijai pavesti koordinuoti ir kontroliuoti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus bei patvirtinti šio rinkinio specifikaciją ir aprašą, o Aplinkos ministerijai
infrastruktūros informacinėje sistemoje suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus ir patvirtinti šių rinkinių specifikacijas ir aprašus. Atsižvelgiant į Geodezijos ir kartografijos įstatymo 18 straipsnyje apibrėžtą Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, į šią infrastruktūrą patenka Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema ir Georeferencinio pagrindo kadastras, kurie aprašyti atskiruose Geodezijos ir kartografijos įstatymo skyriuose. Siekiant logiško susiejimo ir teisinio reguliavimo vientisumo Projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros informacinius išteklius sudaro Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema, Georeferencinio pagrindo kadastras bei LitPOS (Projekto 19 straipsnis), bei šios infrastruktūros komponentus aprašyti viename skyriuje (VI skyrius).
Akcentuotina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijos ribą iki šiol nėra tvarkoma jokiame valstybės registre ar kadastre, todėl siekiant užpildyti šią teisinio reglamentavimo spragą, Projekto 29 straipsnyje siūloma praplėsti Georeferencinio pagrindo kadastro objektų sąrašą, įtraukiant į jį Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje ribą. Europoje erdvinių duomenų kūrimo srityje vyrauja tendencija, kad vis daugiau šių duomenų teikiama neatlygintinai. Manytina, kad tokią praktiką turėtų taikyti ir Lietuva, todėl Projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, naudojama pridėtinės vertės paslaugoms teikti ar pridėtinės vertės produktams sukurti, būtų teikiama atlygintinai. Be to, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1024, įsigaliojusios 2019 m. birželio 20 d., dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostatas Projektu nustatoma, kad valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai yra atviri, tai yra pagal tarptautinį „Creative Commons“ autorinių teisių modelį priskiriami d uomenų rinkinio pakartotinai naudoti leidimo tipui, nurodytam Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamose Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijose. Kiti Projekto pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir siūlomi siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą, nuoseklumą ir vientisumą.
Viena iš Projekte numatomų Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos paslaugų yra informacijos apie numatomą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą viešinimo paslauga. Atsižvelgiant į tai, ERĮ pakeitimo projektu siūloma numatyti, kad atitinkama informacija apie numatomą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (ar) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą skelbiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje, atitinkamai atsisakant šios informacijos teikimo Tarnybai ir jos skelbimo Tarnybos interneto svetainėje. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Projektu įtvirtinamas esamų infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymas Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje, numatant, kad prieiga prie erdvinių duomenų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą yra vieša, kartu įtvirtinant prieigos prie šioje sistemoje tvarkomų duomenų bei jų viešinimo sąlygas, ERĮ pakeitimo projektu siūloma atsisakyti ERĮ
infrastruktūros naudotojams elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų elektroniniu būdu valdomą ir
(arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir
(arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, numatant, kad šią informaciją infrastruktūros naudotojams turi teisę gauti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat ERĮ pakeitimo projektu atliekami kiti redakcinio pobūdžio patikslinimai. 5.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą ir ERĮ pakeitimo projektą (toliau kartu – projektai) neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas teisinis reguliavimas teigiamai paveiks vieningų ir suderintų stambaus mastelio informacinių išteklių
numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: Projektui įgyvendinti reikės papildomų lėšų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leistų taupyti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas, nes vieningi ir suderinti stambaus mastelio informaciniai ištekliai būtų nuolat naudojami skirtingų institucijų daugelyje sričių: valstybės registrų, kadastrų ir valstybės informacinių sistemų duomenims kurti, teritorijų planavimui, statybų projektavimui, elektroninių ryšių infrastruktūros plėtojimui ir pan. Tai sudarytų prielaidas išvengti darbų dubliavimo topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi viename prieigos taške
informacinėje sistemoje
pasiekiami vieningi topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys.
Tokiu atveju Lietuvos ir užsienio verslo subjektams (projektuotojams, geodezininkams, matininkams, žemėtvarkininkams, statybininkams, infrastruktūros naudotojams ir kt.) reikės mažiau laiko ir pastangų pasiekti oficialius ir patikimus stambaus mastelio erdvinius duomenis, taip pat šie duomenys leis tiksliau įvertinti planavimo, projektavimo ar miestų ūkio infrastruktūros objektų priežiūros darbų apimtį, netiesiogiai spartins žemės kasimo, statybos ir kt. leidimų išdavimą, sudarys prielaidas mažinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo sąnaudas. 8. Į statymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojami nauji terminai ir sąvokos įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
s Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, Žemės ūkio ministerija turės parengti ir iki 2020 m. rugs ė jo 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“ pakeitimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1853 „Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 215 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“ pakeitimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1043 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pakeitimo“ . 2. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, žemės ūkio ministras iki 2020 m. rugs ė jo 31 d. turės priimti šiuos įsakymus:
informacijos infrastruktūros koordinavimo struktūros nustatymo“;
žemės ūkio ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 3D-629 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančios geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
žemės ūkio ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr.
3D-630 „Dėl Atlygio už valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos naudojimą pridėtinės vertės produktui kurti ir (ar) pridėtinės veiklos paslaugai teikti nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ;
žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-350 Nr. 3D-629 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo “ pakeitimo“;
tinklų g eodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Informacijos apie geodezinių ženklų būklę teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
planų ir inžinerinių tinklų planų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų tvarkymo aprašo patvirtinimo“;
per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“. 3. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2020 m. rugs ė jo 31 d. aplinkos ministras turės įsakymu patvirtinti suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus. 4. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2020 m. rugsėjo 31 d. žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras turės patikslinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus. 5. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2020 m. rugsėjo 31 d.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorius t urės priimti šiuos įsakymus:
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1P-209 „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir Riboženklių standartų patvirtinimo“ pakeitimo“;
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1P-710-(1.3 E.) „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančios geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo formų pavyzdžių patvirtinimo“ pakeitimo“;
geodezinių ženklų standartų patvirtinimo“;
valstybiniais erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudojimo leidimo formos patvirtinimo“ . 6. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2020 m. rugsėjo 31 d. s avivaldybių administracijų direktoriai įsakymais t urės patvirtinti:
kartografinės veiklos produkcijos bei savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarkos aprašą;
g eodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad Projektui įgyvendinti, tai yra Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai palaikyti, iš Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos asignavimų nuo 2021 metų kasmet reikės skirti po 530 tūkst. Eur. Šios lėšos bus skirtos sistemos palaikymo darbus vykdysiančių 15 specialistų darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms (ryšių paslaugų įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo, kitų prekių ir paslaugų įsigijimo bei pan. išlaidos).
Pradėjus veikti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai viena šios sistemos paslaugų pakeis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamą Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą, kurios modelio pagrindu ir kuriama planų tikrinimo paslauga, taip pat sukurta sistema leis atsisakyti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ erdvinio duomenų modulio, tai yra lėšos, šiuo metu skiriamos paslaugai ir moduliui palaikyti, bus perskirstytos Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai palaikyti. Paaiškiname, kad minėtai valstybės informacinei sistemai sukurti valstybės biudžeto lėšų nereikia – ji yra kuriama įgyvendinant Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo projektą pagal 2014
metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto
„Informacinės visuomenė skatinimas“ 2.3 investicinio prioriteto „Taikomųjų IRT
(informacinės ir ryšių technologijos) e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“
orientuotais elektroniniais sprendimais padidinti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ investicinio projekto įgyvendinimo veiklas „E lektroninių paslaugų gyventojams ir verslui kūrimas tokiose srityse, kaip įvairių administracinių procedūrų tvarkymas“ ir „Erdvinių duomenų suderinamumo ir pasiekiamumo užtikrinimas“. Kitoms Projekto ir ERĮ pakeitimo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
Paaiškiname, kad Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkymas, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų atnaujinimas ir palaikymas, LitPOS priežiūra (atitinkamai 770 tūkst. eurų, 570 tūkst. eurų ir 140 tūkst. eurų) šiuo metu finansuojami Žemės ūkio ministerijos strateginio veiklos plano Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programos priemonėms įgyvendinti skirtomis lėšomis. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: planas, duomenų bazė . ERĮ pakeitimo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: elektroninių ryšių infrastruktūra, bendras elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas ir (ar) naudojimas . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. [2] Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatai, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr.
1P-86 „Dėl Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatų tvirtinimo“. [3] Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-754 „Dėl Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [4] Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. [5] Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo Geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžio „kartografinė“ įrašant žodį „kartografinę“. 2. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio
įrašant žodžius „geodezinė ir kartografinė veikla vykdoma“. Be to, šiose keičiamo įstatymo nuostatose tikslintinas nurodyto reglamento pavadinimas, vietoj žodžio „sieną“ įrašant žodį „sienas“. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodoma, kad Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje būtų centralizuotai tvarkomi ir teikiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra apibrėžiami tik „suprojektuoti statiniai“, tuo tarpu „suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų“, minimų keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje bei 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sąvoka projekte pateikiama nėra. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte vartojamas sąvokas derinti tarpusavyje arba atitinkamai apibrėžti. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto įstatymo pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą pilnas šio įstatymo pavadinimas yra paminėtas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktui, nes pilnas šiose projekto nuostatose minimo įstatymo pavadinimas yra nurodytas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. 5. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
siekiant aiškumo ir sistemiškumo, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos „šio straipsnio 4 dalyje“, vietoj jos įrašant nuorodą „šio straipsnio 3 dalyje“. 6. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatose nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 mėnesių terminas, t. y. neaišku, ar minėtas terminas būtų skaičiuojamas nuo ankstesnio prašymo pateikimo dienos, ar nuo rašytinio motyvuoto atsisakymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gavimo dienos. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Analogiška pastaba dėl termino skaičiavimo atskaitos momento taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 daliai. 7. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatose pateikta nuoroda „šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje“ yra teisinga, nes geodezijos ir kartografijos darbai yra nurodyti 12 straipsnio 9 dalyje. 8. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuorodoje
„šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose bei 22 straipsnio 2
dalyje“ po žodžio „bei“ brauktinas skaičius ir žodis „22 straipsnio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3, 10 ir 13 dalyse pateiktai analogiškai nuorodai. 9.
straipsnio 6 ir 7 dalyse, bet ir šio straipsnio 9 dalyje yra nustatomi apribojimai prieigai prie tam tikrų erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, tikslintinos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos. 10. Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje vartojamos įvairios formuluotės, pavyzdžiui, 3 dalies 3 punkte, 11 dalyje – „erdvinių duomenų rinkinių teikėjai“, 10 dalyje „erdvinių duomenų ir paslaugų teikėjai“,
nuostatose turimi omenyje tie patys, ar skirtingi subjektai. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų šiose nuostatose suvienodinti minėtų formuluočių vartojimą. 11. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio
platintojai“ turimi omenyje. 12. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šiose projekto nuostatose minimos institucijos pavadinimas yra nurodytas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje. 13. Tikslintina keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuoroda
„šio įstatymo 29 straipsnyje“, nes minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje nėra
nurodomi jokie registruojami gamtiniai ir antropogeniniai objektai. 14. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintina įstatymą įgyvendinančiųjų teisės aktų priėmimo data, vietoje 2021 m. sausio 1 d. įrašant
įgyvendinantys teisės aktai, todėl jie turi būti priimti anksčiau nei įsigalioja įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pastebėtina, kad iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotės nėra aiškus nuostatos “ derina <…> topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams“ turinys, nes įprastai objekto atitiktis teisės akto reikalavimams yra „vertinama“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas yra priskiriamas savivaldybių funkcijai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, nurodant, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės bei geležinkelių infrastruktūros valdytojai topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų vertinimą, savivaldybėms reikalingą keičiamo įstatymo 11 straipsnio
pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 daliai, kurioje dėstoma keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija nuo 2022 metų sausio 1 dienos. 3. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – „2021 m. birželio 1 d.“ yra reali.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir įstatymo įsigaliojimo data būtų keičiama, tai atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo įgyvendinimo data – „2021 m. gegužės 31 d.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto
2021-04-07 Nr. 110-P-13 2021-03-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(1)
galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo Geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžio „kartografinė“ įrašant žodį „kartografinę“. Pritarti. Įstatymo projekto keičiamo 1 straipsniu 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas reglamentuoja geodezinę ir
kartografin ė ę veiklą, jos valstybinį valdymą, geodezininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas, geodezinių punktų skirstymą, įrengimą ir jų apsaugą, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autorių teisių apsaugą ir jų naudojimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(3)
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, vietoje žodžių „vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima“ įrašant žodžius „geodezinė ir kartografinė veikla vykdoma“. Be to, šiose keičiamo įstatymo nuostatose tikslintinas nurodyto reglamento pavadinimas, vietoj žodžio „sieną“ įrašant žodį „sienas“. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sien ą as , Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima geodezinė ir kartografinė veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis ir gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimą (derinimą) numatomai veiklai .“
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19) 1(2)
ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje būtų centralizuotai tvarkomi ir teikiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra apibrėžiami tik „suprojektuoti statiniai“, tuo tarpu „suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų“, minimų keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje bei 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sąvoka projekte pateikiama nėra. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte vartojamas sąvokas derinti tarpusavyje arba atitinkamai apibrėžti. Nepritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
itos įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatyme. Šio įstatymo 3 str. 121
naudoti tinkama fizinė infrastruktūra“). Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
nurodytų suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkin ių duomenys detalizuoti būtent šiame punkte.
Numatomi įrengti objektai bus nustatyta poįstatyminiais teisės aktais (TIIIS suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių specifikacijose ir tvarkymo aprašuose). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(6) 1(23) (3),
4Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto įstatymo pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą pilnas šio įstatymo pavadinimas yra paminėtas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktui, nes pilnas šiose projekto nuostatose minimo įstatymo pavadinimas yra nurodytas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
kartografinės veiklos produkcija, jeigu ji parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei. Savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jeigu ji parengta savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
Šios produkcijos valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. “ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „
1) atlygis už valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustatomas Lietuvos Respublikos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka; “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(12)
atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (dėl nuorodos į kvalifikacijos pažymėjimą) ir siekiant aiškumo ir sistemiškumo, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos „šio straipsnio 4 dalyje“, vietoj jos įrašant nuorodą „šio straipsnio 3 dalyje“. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padaliniai gali atlikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar paslaugų sutartį ir atliekantis geodezijos ir kartografijos darbus, turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą, nurodytą šio straipsnio43 dalyje, ar kitus dokumentus, kuriais suteikta teisė atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus. “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(12) 1(14) (8),
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatose nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 mėnesių terminas, t. y. neaišku, ar minėtas terminas būtų skaičiuojamas nuo ankstesnio prašymo pateikimo dienos, ar nuo rašytinio motyvuoto atsisakymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gavimo dienos. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Analogiška pastaba dėl termino skaičiavimo atskaitos momento taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 daliai. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Fizinis a smuo, pateikęs melagingus klaidingus duomenis, turi teisę pakartotinai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ne anksčiau kaip po6 mėnesių nuo ankstesnio prašymo pateikimo dienos . “ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „
geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po 2 metų nuo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo dienos , išskyrus šio straipsnio 5 dalies 6 ir
kvalifikacijos pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų laikotarpiui. “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(14)
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatose pateikta nuoroda „šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje“ yra teisinga, nes geodezijos ir kartografijos darbai yra nurodyti 12 straipsnio 9 dalyje. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ 1.
geodezininkas, atlikdamas šio įstatymo 12 straipsnio109 dalyje nurodytus darbus, nesilaiko šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų jo veiklai keliamų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą, tai laikoma geodezininko veiklos pažeidimu. “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(23) (2, 3, 10, 13)
nuorodoje „šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose bei 22 straipsnio 2 dalyje“ po žodžio „bei“ brauktinas skaičius ir žodis „22 straipsnio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3, 10 ir 13 dalyse pateiktai analogiškai nuorodai. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Paslaugos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 1 ir 2 punktuose, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos neatlygintinai, o paslaugos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3,
neatlygintinai, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.“ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose ir
atlygintinai: “ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „ 10.
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei
2 dalyje nurodytas paslaugas, naudotojai, įgydami teisę naudotis erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, privalo sudaryti naudojimosi sutartis su erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų teikėjais ar jų įgaliotais platintojais, jeigu to reikalauja erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų teikėjai ar jų įgalioti platintojai ir kitų teisės aktų nenustatyta kitaip. “ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „
dalies 3, 4, 5 punktuose ir
paslaugų teikėjas turi užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių naudotojams galimybes naudotis elektroninės prekybos paslaugomis. “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(23) (1, 5)
9Atkreiptinas dėmesys,
kad ne tik keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 ir 7 dalyse, bet ir šio straipsnio 9 dalyje yra nustatomi apribojimai prieigai prie tam tikrų erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, tikslintinos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša, išskyrus šio straipsnio 6 , ir
dalyse nurodytus atvejus. “ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „ 5.
Valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, turi teisę riboti prieigą prie erdvinių duomenų rinkinių per Lietuvos erdvinės informacijos portalą tik šio straipsnio 6 , ir
dalyse nustatytais atvejais. “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 )
23 )
straipsnyje vartojamos įvairios formuluotės, pavyzdžiui, 3 dalies 3 punkte,
ir paslaugų teikėjai“, 13 dalyje „paslaugų teikėjai“, iš kurių nėra pakankamai aišku, ar šiose nuostatose turimi omenyje tie patys, ar skirtingi subjektai. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų šiose nuostatose suvienodinti minėtų formuluočių vartojimą. Pritarti. Pasirinkta formuluotė „ erdvinių duomenų rinkinių teikėjai“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 )
23 )
dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų nurodyti, kokio subjekto „įgalioti platintojai“ turimi omenyje. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „
kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti ir kiti asmenys, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo, reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo. Asmenys, pageidaujantys sukurti kartografinius kūrinius naudodamiesi valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenimis, privalo įgyti tam teisę erdvinių duomenų rinkinių teikėjų nustatyta tvarka. Pridėtinę vertę turinčius kartografinius kūrinius naudotojams teikia įgalioti platintojai erdvinių duomenų rinkinių teikėjų nustatyta tvarka . “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 ) 1(24)
straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šiose projekto nuostatose minimos institucijos pavadinimas yra nurodytas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 24 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „
Respublikos aplinkos Aplinkos ministerija planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus, tvirtina šių rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus. “
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)
26 )
straipsnio nuoroda „šio įstatymo 29 straipsnyje“, nes minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje nėra nurodomi jokie registruojami gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 26 straipsnį išdėstyti taip: „
pagrindo kadastro paskirtis – registruoti šio įstatymo2928 straipsnyje nurodytus gamtinius ir antropogeninius objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims kadastro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus kadastro duomenų tvarkymo veiksmus. “
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-12-19 )2
dalyje tikslintina įstatymą įgyvendinančiųjų teisės aktų priėmimo data, vietoje 2021 m. sausio 1 d. įrašant 2020 m. gruodžio 31 d., nes įstatymui įsigaliojus, kartu turi įsigalioti ir jį įgyvendinantys teisės aktai, todėl jie turi būti priimti anksčiau nei įsigalioja įstatymas. Pritarti. Siūloma numatyti įstatymo įsigaliojimą 2021 m. birželio 1 d., o įgyvendinančiųjų teisės aktų priėmimą -2021 m. gegužės 31 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kartografų draugija (2021-02-01, Nr.: LKD/R/2021-01) * Lietuvos kartografų draugija yra akademinė asociacija, vienijanti Lietuvos kartografijos ir geografinės informacijos mokslo bei technologijų specialistus, Tarptautinės kartografų asociacijos nacionalinė narė. Teikiame Lietuvos kartografų draugijos poziciją dėl Projekto, kuriai vienbalsiai pritarta Lietuvos kartografų draugijos valdybos 2021 m. sausio 29 d. posėdyje. 1. Lietuvos kartografų draugija pritaria ir laiko vertingu pasiekimu tai, kad Projekte nustatoma, kad valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai yra atviri .
Ir kitų šalių, ir Lietuvos patirtis rodo, kad atvėrus svarbius erdvinius duomenis kuriama reikšminga ekonominė ir socialinė nauda, didesnio jų naudojimo dėka priimami geriau pagrįsti sprendimai, išvengiama duomenų dubliavimo ar alternatyvių blogesnės kokybės duomenų šaltinių naudojimo. Atvėrus duomenis verslui, neabejotinai bus kuriami inovatyvūs pridėtinės vertės produktai. 2. Lietuvos kartografų draugija pritaria Projekte nurodytam vietovardžių tvarkymo priskyrimui prie valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų ir vertina jį kaip svarbų žingsnį gerinant valstybės informacinių sistemų sąsajas. Vietovardžiai, tiek dabartiniai, tiek istoriniai, yra geografiniai duomenys, naudojami žemėlapiuose, yra neatsiejami nuo įvardijamų geografinių objektų ir sudaro labai svarbią valstybės erdvinių duomenų dalį. Todėl svarbu, kad valstybės mastu būtų užtikrinamas sistemiškas geografinių vietovardžių duomenų tvarkymas. 3. Lietuvos kartografų draugija pritaria Projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams dėl šiuo metu viešųjų pirkimų būdu vykdomų valstybės sienos kartografavimo darbų pavedimo atsakingai valstybės įmonei ir laiko, kad tai butų valstybės lėšas taupantis, informacijos saugumą užtikrinantis ir darbų efektyvumą gerinantis sprendimas. 4. Lietuvos kartografų draugija pritaria Projekte siūlomam Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje ribos duomenų įtraukimui į Georeferencinio pagrindo kadastrą . Tai svarbūs referenciniai erdviniai duomenys, kurie privalo būti inventorizuoti, o jų įtraukimas į Georeferencinio pagrindo kadastrą yra logiškai pagrįstas ir racionalus. 5.
pritaria Projekte nurodytam topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų sudarymo, suprojektuotų statinių (jų dalių), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietų žymėjimo ir jų faktinės padėties schemų sudarymo, erdvinių paviršiaus modelių sudarymo, nuotolinio skenavimo, vidaus vandens kelių, locmano žemėlapių sudarymo darbų priskyrimui prie teminių geodezijos ir kartografijos darbų . 6. Lietuvos kartografų draugija palaiko siūlymą, kad inžinerinius tinklus valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis pradėtų tvarkyti pagal vieningą erdvinių duomenų modelį . Vieningo erdvinių duomenų modelio naudojimas valstybės mastu užtikrina sąveikumą, vientisumą, ir, perspektyvoje, ekonominį erdvinės informacijos valdymo efektyvumą. 7. Lietuvos kartografų draugija neturi prieštaravimų dėl kitų Projekto nuostatų. Atsižvelgti. 2. Litgrid AB (2021-02-02, Nr.:21SD-344) * Įvertinę Projekte nustatytus pakeitimus, informuojame, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui neturime . Atsižvelgti. 3. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) * Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungą, išanalizavusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 naują redakciją (toliau - Projektas) ir visą su ja susijusią informaciją, teikia pastabas ir pasiūlymus. Bendros pastabos:
. Lietuvoje teritorijų, statinių ir inžinerinių statinių (keliai, geležinkeliai, inžineriniai tinklai) projektavime vis dažniau naudojamos naujos trimatės (3D) technologijos. Nuo 2021 metų statinio informacinio modeliavimo metodika (BIM) yra privaloma taikyti projektuojant ir statant naujus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis, tačiau Projekte šių technologijų ir procesų teisiniai ir techniniai klausimai nepaliesti.
geodezininkai statybų sektoriuje dirba be tinkamo teisinio reglamentavimo, t. y. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose pateikiamos nuorodos į Geodezijos ir Kartografijos įstatymą ir Geodezijos ir kartografijos techninius reglamentus, kuriuose teisinio geodezinių tyrinėjimų statybos sektoriuje nėra. Statybų sektoriaus geodezinio tyrinėjimo teisinis reglamentavimas ne tik neužtikrina tinkamos statybų kontrolės, bet ir kelia daug klausimų dėl kuriamos Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - TIIIS) duomenų atnaujinimo . Atsižvelgti. Statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodika šiuo metu yra tik kuriama, ji dar nėra reglamentuota galiojančiuose teisės aktuose. Kai metodika ir kiti su BIM susiję dokumentai bus sukurti, ŽŪM peržiūrės susijusius teisės aktus ir esant poreikiui juos papildys. Statybų kontrolę reglamentuoja Statybos įstatymas ir šio įstatymo poįstatyminiai teisės aktai (STRai). Dėl TIIIS duomenų atnaujinimo įstatymo projektas nustato, kad duomenis pagal vieningą specifikaciją tvarkys (įskaitant atnaujinimą) ir teiks į TIIIS savivaldybės ir infrastruktūros valdytojai. 4. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga
. Geodezininkai nuo 2014 metų ne tik rengia planus užsakovui, bet ir teikia savivaldybėms topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, parengtus pagal techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“.
Projekte vartojamas sąvokas „topografinis planas“, „inžinerinių tinklų planas“ siūlome keisti arba papildyti sąvokomis „topografinių objektų erdvinių objektų rinkinys“ ir „inžinerinių tinklų objektų erdvinių objektų rinkinys“ . Šias sąvokas būtina patikslinti ir suvienodinti visame projekte. Pritarti. Sąvokos patikslintos ir suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo2 straipsnio 18 punkt ą išdėstyti taip: „
tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami inžineriniai tinklai ir su jų eksploatacija susiję požeminiai bei antžeminiai statiniai ir (arba) kiti antropogeniniai objektai, siekiant nustatyti šių kilnojamųjų arba nekilnojamųjų daiktų vietą Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo dokumentas, kurį sudaro dvi dalys: inžinerinių tinklų ir su jų eksploatacija susijusių požeminių bei antžeminių statinių ir
(arba) kitų antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinys, kuriame šie objektai vaizduojami grafiniais elementais ir apibūdinamos jų savybės, ir planas, kuriame šio erdvinių duomenų rinkinio objektai vaizduojami tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 38 punktą išdėstyti taip: „38.
Topografinis planas
, kuriame tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami gamtiniai ir antropogeniniai objektai, esantys Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, siekiant nustatyti šių objektų vietą Žemės paviršiuje dokumentas, kurį sudaro dvi dalys: gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, erdvinių duomenų rinkinys, kuriame šie objektai vaizduojami grafiniais elementais ir apibūdinamos jų savybės, ir planas, kuriame šio erdvinių duomenų rinkinio objektai vaizduojami tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais.“
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(25)
pastaba . Projekte (24, 25 straipsniai) numatyta steigti centralizuotą topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIIS) ir jos veiklos funkcionavimui numatytas finansavimas ne tik Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimo lėšomis, bet ir iš kitų finansavimo šaltinių. Projekto aiškinamajame rašte numatytos sumos TIIIS palaikymui yra numatytos per mažos ir neatitinkančios tikrovės. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytos specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti numatyta kasmet apie 1,5 mln. eurų. Šias lėšas taip pat būtina priskirti prie TIIIS palaikymo išlaidų. Geodezininkų profesinė visuomenė, teikianti užsakovo lėšomis parengtus stambaus mastelio topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis (t.y. TIIIS sistemos informaciniai ištekliai) TIIIS neatlygintinai, reikalauja, kad Projekte būtų numatytas neatlygintinas duomenų gavimas iš TIIIS geodezininko funkcijoms vykdyti. Pritarti . Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 25 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4.
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys teikiami neatlygintinai.“
(2021-02-01, Nr.:R-095)
4 pastaba . Sėkmingas TIIIS įgyvendinimas, t.y. aktualių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir pateikimo užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo nepertraukiamo erdvinių duomenų atnaujinimo proceso užtikrinimo. Geodezijos, statybos ir projektavimo darbus reglamentuojančioje teisinėje sistemoje yra nemažai spragų, kuriomis pasinaudoja projektuotojai bei statybinės organizacijos, todėl nemaža dalis duomenų nepatenka į savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius . Būtinas griežtas teisinis reguliavimas, užtikrinantis visų geodezinių tyrinėjimų metu (statybos metu ir po statybų) sukuriamų erdvinių duomenų rinkinių patekimą į savivaldybių erdvinių duomenų rinkinį, tuo pačiu ir TIIIS . Tikslinga būtų numatyti ir kitų duomenų, kaip žemės sklypų kadastrinių matavimų metu sukuriamų erdvinių duomenų, skenavimo, markšeiderinių planų ir t.t. patekimą į TIIIS. Nepritarti . Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
ūkio ministras tvirtina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos (
Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo aprašą ir specifikaciją. ŽŪM pažymi, kad šiuose poįstatyminiuose teisės aktuose bus detaliai reglamentuoti TIIIS kaupiami erdviniai duomenys. 7. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(2) Pastabos pagal atskirus straipsnius: ( pateiktų pastabų ir pasiūlymų numeracija tęsiama toliau, nuo Nr.
5 ) Argumentai: Ši sąvoka kyla iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. lP-(1.3.)-65 „ Dėl techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai" patvirtinimo. Vadovaujantis šiuo reglamentu geodezininkai rengdami topografinį planą parengia ir Topografinių objektų erdvinių objektų rinkinį, kuris yra vienas iš TIIIS informacinių šaltinių. Projekte reglamentuojamas duomenų 2 metodais realaus pasaulio objektų padėties erdvėje ir charakteristikų nustatymas. 5. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį naujomis sąvokomis: „Topografinių objektų erdvinių objektų rinkinys
charakteristikų duomenų kaupimas....“ „ Geodeziniai tyrimai
Pritarti iš dalies . Sąvokos „Topografinis planas“ ir „Inžinerinio tinklo planas“ patikslintos (žr. išvados 3.4 punktą). Siūloma nepritarti sąvokos
„Geodeziniai tyrimai“ įtvirtinimui įstatymo projekte, kadangi ši
sąvoka įstatyme nenaudojama - ji bus reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, vykdydama Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 2.10 p. pavedimą, ministerija patvirtino Inžinerinių geodezinių statybinių tyrimų reikalavimų aprašą. 8. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(4) 1(5)
Argumentai: Nuotolinis skenavimas priskiriamas prie Valstybinių teminių, geodezijos ir kartografijos darbų.
Būtina konkretizuoti ar įvardinti, kokių teritorijų nuotolinis skenavimas priskiriamas vieniems ar kitiems darbams, nes tokius darbus atlieka ir privatūs geodezininkai. 6. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 14 punktas: „4) nuotolinis skenavimas“; „14) nuotolinis skenavimas“ Nepritarti . Nėra galimybės aprašyti visų konkrečių teritorijų, kuriose bus vykdomas skenavimas: valstybinio nuotolinio skenavimo atveju teritorija priklausomai nuo biudžeto asignavimų bus nustatoma valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programose (tvirtina žemės ūkio ministras), o teminio nuotolinio skenavimo atveju tai spręs to teminio darbo užsakovas. Be to, teritorijos gali dubliuotis, pvz. Vilniaus mieste galimas skenavimas ir valstybės reikmėms, ir bet kokiam nuo užsakovo poreikio priklausančiam teminiam darbui (pvz. konkrečiam statybos projektui ir pan.). 9. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(5) Argumentai:
Šiame straipsnyje prie teminių geodezijos ir kartografijos darbų priskiriama 14 darbų, tarp kurių yra topografinio plano sudarymas ir t.t., tačiau IV skyriaus 12 straipsnio 9 skyriuje geodezininko kvalifikacinis pažymėjimas reikalingas tik 4 darbams atlikti. Visiems 5 straipsnyje išvardintiems darbams yra keliami specifiniai techniniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, todėl nesuprantama, kodėl jie nėra priskirti prie darbų, kuriems reikalingas kvalifikacinis pažymėjimas . Kuriant TIIIS nesuprantamas tokių sąvokų, kaip „topografinio plano“,
„Inžinerinių tinklų plano sudarymas“ vartojimas. Daugelyje atvejų jau dabar
nebespausdinami planai, o užsakovui perduodami elektroniniu parašu patvirtinti išrašai ir šiuo metu egzistuojančios TOPD sistemos. 7.
7Pasiūlymas:
išskiriant teminius ir neteminius geodezijos ir kartografijos darbus. Nepritarti . Galiojančiame Geodezijos ir kartografijos įstatyme nustatyta, kad geodezininko pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti 4 darbus ir ši nuostata įstatymo projektu nekeičiama. Siūlymas geodezininkams pavesti atlikti ir kitus 5 straipsnyje nurodytus darbus būtų perteklinis, kadangi jiems atlikti geodeziniai matavimai nereikalingi, todėl juos gali vykdyti matininkai, kartografai, kelininkai, statybininkai ir kiti specialistai, bet ir geodezininkams nedraudžiama juos vykdyti. Be to, tokiu būdu būtų galimai ribojama konkurencija. 10. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(5) N Argumentai:
Markšeiderinio plano sudarymą reglamentuoja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintos taisyklės. Jose pateikti kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys konkurenciją, todėl būtina šiuos darbus reglamentuoti Įstatyme . 8. Pasiūlymas:
Įtraukti naują punktą „Markšeiderinis planas“; Nepritarti . Siūlomas keisti straipsnis reglamentuoja teminius geodezijos ir kartografijos darbus. Markšeiderinio plano (kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinės nuotraukos (topografinio plano)) sudarymas priskirtas Aplinkos ministerijos kompetencijai. Aplinkos ministerijos patvirtintose markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosiose taisyklėse nustatyta, kad markšeiderinius darbus turi teisę atlikti asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes ir geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą. 11. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(5) N Argumentai:
Geodezininkai , sudarydami topografinį ar inžinerinių tinklų planą parengia ne tik dokumentą (planas) (I skyrius 2 straipsnis 18, 3 rinkinių sudarymas.
ir topografinių objektų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų rinkinį, kurie projekte nėra reglamentuoti. 9. Pasiūlymas: Įtraukti naują punktą: „Topografinių objektų erdvinių duomenų rinkinių sudarymas; Inžinerinių tinklų erdvinių duomenų rinkinių sudarymas.“ Pritarti . Sąvokos „Topografinis planas“ ir „Inžinerinio tinklo planas“ patikslintos (žr. išvados 3.4 punktą). 12. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(6)
Projektas numato sukurtų erdvinių duomenų nuosavybę priklausomai nuo to, kas finansavo erdvinių objektų matavimų ir jų pagrindu
Projekto turinio visiškai neaišku, kaip turėtų būti užfiksuojama sukurtų erdvinių duomenų nuosavybė, parengta privačių užsakovų lėšomis - fizinių ir juridinių asmenų, kai matavimai atliekami vykdant įvairią ūkinę veiklą, ir kaip šiems užsakovams turėtų būti atlyginama už pakartotinį jų užsakymu parengtų duomenų naudojimą . Dėl neaiškių sąvokų ateityje gali kilti teisiniai ginčai. Pažymėtina, kad iki šiol fiziniai ir juridiniai asmenys neįgydavo jokių nuosavybės teisių į erdvinius duomenis, kurie būdavo perduodami savivaldybėms. 10. Pasiūlymas: 5 straipsnio 3 dalis 3 punktas:
Esama redakcija: „
3) teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo lėšomis, nuosavybės teise priklauso teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui :“ Pritarti iš dalies. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 4 dalį ir ją dėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos , išskyrus 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą produkciją, valdytojai turi suteikti neatlyginamą prieigą prie jų valdomos produkcijos“. 13. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga
topografinių objektų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų rinkiniai susisteminti ir sutvarkyti informacinių technologijų priemonėmis negali tapti savivaldybės ar valstybės nuosavybe , todėl gali kilti teisinių ginčų dėl tokios produkcijos platinimo. 11. Pasiūlymas: 6 straipsnio 2 dalis:
straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija: “ Nepritarti . Geodezininkas užsakovo lėšomis rengia n teritorijos topografinį planą ar inžinerinio tinklo planą, kuris sudaromas naudojant erdvinių objektų rinkinį, kurie priklauso užsakovui. Kai savivaldybės (valstybės) lėšomis visų n teritorijų planų duomenys yra pertvarkomi pagal kitą specifikaciją ir integruojami į vieną rinkinį, apimantį visos savivaldybės teritoriją, šis rinkinys tampa savivaldybės ar kito rinkinį sutvarkiusio asmens nuosavybe. 14. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(6)
Argumentai: Savivaldybės neturi nei intelektualinių, nei finansinių galimybių vykdyti šiuos darbus . Siekiant užtikrinti tokių darbų priežiūrą - kontrolę reikalingos papildomos investicijos į matavimo techniką ir duomenų apdorojimo programinę įrangą. Už tokių darbų priežiūrą galėtų būti atsakingas statybos darbų vadovas arba statybos užsakovas. 12. Pasiūlymas:
Naikintinas 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Esama redakcija : „ suprojektuotų statinių vietų žymėjimo vietovėje priežiūra “ Pritarti .
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą panaikinti ir atitinkamai Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 papunkčius išdėstyti taip:
„3 ) suprojektuotų statinių vietų žymėjimo vietovėje priežiūra ;
1 (11) 1(25) (2) (3), (4) (5), Argumentai: Būtina, kad duomenų teikimo tvarką nustatytų Žemės ūkio ministerija , kadangi savivaldybės tokių tvarkų nėra nusistačiusios ir duomenų geodezininkams neteikia, arba reikalinga paruošti vieningą visoms savivaldybėms duomenų teikimo tvarkos aprašą. 13. Pasiūlymas:
Patikslinti arba papildyti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą: „
5) teikia geodezininkams savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą neatlygintinai“. Esama redakcija: „
5) teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;“ Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą savivaldybės administracijos direktoriaus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka“. Panaikinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
3 dalį : „ 3.
Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina:
geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos bei savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarkos aprašą;
2) savivaldybės geodezinių tinklų g eodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą“. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą25 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys teikiami neatlygintinai.“
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(11)
5 ) N Argumentai: Projekte inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams numatyta neatlygintina prieiga prie teminės ir savivaldybių valdomos geodezinės ir kartografinės produkcijos. Geodezininkai inžinerinės infrastruktūros tvarkytojams pateikia sutvarkytą topografinių objektų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų rinkinius pagal Žemės ūkio ministro patvirtintą erdvinių duomenų teikimo aprašą. 14. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnio 6 dalimi: „
6) 5 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punkto darbams vykdyti paminėtiems darbams atlikti teminės, inžinerinės infrastruktūros objektų ir savivaldybių geodezinės ir kartografinės produkcijos valdytojai turi suteikti neatlyginamą prieigą prie jų valdomos produkcijos “ Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 11 straipsnį papildyti 5 dalimi:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10
ir 11 punkto darbams vykdyti paminėtiems darbams atlikti teminės, inžinerinės infrastruktūros objektų ir savivaldybių geodezinės ir kartografinės produkcijos valdytojai turi suteikti neatlyginamą prieigą prie jų valdomos produkcijos“. 17.
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(12) 1(12)
(3), Argumentai: Kas gali nustatyti, ar pateikti duomenys yra melagingi, ar pateikti neteisingi? Užtenka 7 punkte išdėstytų nuostatų. 15. Pasiūlymas:
8Fizinis asmuo, pateikęs melagingus duomenis,
turi teisę pakartotinai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių .“ Pritarti iš dalies. Terminas nustatomas tam, kad asmenys duomenis teiktų atsakingai (be klaidų), o Nacionalinė žemės tarnybai galėtų tinkamai vykdyti kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo darbus. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 12 straipsnio 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) Nacionalinei žemės tarnybai pateikė melagingus klaidingus duomenis apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus“. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 12 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Fizinis a smuo, pateikęs melagingus klaidingus duomenis, turi teisę pakartotinai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ne anksčiau kaip po
nuo ankstesnio prašymo pateikimo dienos .“
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(12)
Kodėl tik šiems darbams reikalingas kvalifikacinis pažymėjimas o ne visiems, nurodytiems 5 straipsnio 1 dalyje? Tokie darbai, kaip specialiųjų tinklų sudarymas (7 punktas) yra sudėtinė topografinių objektų erdvinių duomenų nustatymo dalis. Būtina tikslinti sąvokas . Toks nevienodas šių darbų kompetencijų ir kvalifikacijų reikalavimas iššaukia neproporcingą administracinę naštą, taip darydama neigiamą poveikį konkurencinei verslo aplinkai.
Atkreipiame dėmesį, kad nepaminėti tokie šiuo metu geodezininkų atliekami darbai kaip:
Tikslinti iš esmės 12 straipsnio 9 dalį: „
turintis asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus:
1) nustatyti pastatų ir kitų statinių nuosėdžius ir posvyrius;
2) pažymėti suprojektuotų statinių vietas vietovėje ir sudaryti jų faktinės padėties schemas;
3) sudaryti topografinius planus;
4) sudaryti inžinerinių tinklų planus .“ Pritarti iš dalies. Ne tik geodezininkai gali atlikti nurodytus darbus – jų priskyrimas atlikti tik geodezininkams galimai ribotų konkurenciją ir nepagrįstai eliminuotų įmones, neturinčias geodezininko, tačiau šiuo metu vykdančias minėtus darbus. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo 12 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis
asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus:
1) nustatyti pastatų ir kitų statinių nuosėdžius ir posvyrius;
2) pažymėti suprojektuotų statinių vietas vietovėje ir sudaryti jų faktinės padėties schemas;
3) sudaryti topografinius planus;
4) sudaryti inžinerinių tinklų planus . ;
5) sudaryti valstybinį geodezinį pagrindą;
6) sudaryti batimetrinius planus.“
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(12)
10 ) Argumentai: Projekto 12 straipsnio 3 dalyje numatyti kvalifikaciniai reikalavimai geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti.
Užsakovo keliami kvalifikaciniai reikalavimai kitiems geodezijos ir kartografijos darbams ne tik neužtikrins sąžiningos konkurencijos laisvės tarp geodezinius ir kartografinius darbus vykdančių juridinių ir fizinių asmenų, bet gali iššaukti ir teisminių procesų. Siūlome tikslinti. Užsakovas, mūsų manymu, gali nustatyti nebent geodezinių darbų tikslumo, detalumo reikalavimus. 17. Pasiūlymas:
Tikslinti 12 straipsnio 10 dalį: „
kartografijos darbus, kurie neišvardyti šio straipsnio 9 dalyje, kvalifikacinius reikalavimus nustato darbų užsakovas.“ Atsiimta KRK klausymų metu. 20. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(13)
Argumentai: Dviprasmiškas Projekto punktas iš esmės gali stabdyti arba užtęsti geodezijos ir kartografijos darbų terminus. Kadangi geodezijos ir kartografijos darbai yra sudėtinė projektavimo dalis, tai jų vykdymui konkurso sąlygose yra numatyti trumpi terminai, dėl ko gali kilti problemų su projektų parengimų ir patvirtinimu, kas iššauks nenumatytą žalą tretiems asmenims. Punkte numatytas gretimo sklypo savininko sutikimo gavimas. Kokia forma jis turi būti gautas? Per kiek dienų turi būti gautas? Ar tinka žodinis ar reikalingas rašytinis? 18. Pasiūlymas:
Tikslinti 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Siūlomas variantas: „
2) vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą patekti į gretimus žemės sklypus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų “; Esama redakcija: „
2) gavęs gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų sutikimą Įeiti Į gretimus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus, jei tai būtina vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą.
Apie numatomus atlikti darbus ir jų vykdymo datą gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų vykdymo; “ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo
2 punktą išdėstyti taip: „
2) gavęs gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų rašytinį arba žodinį sutikimą įeiti į gretimus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus, jei tai būtina vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą. Geodezininkas apie numatomus atlikti darbus ir jų vykdymo datą gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams turi būti praneš t a raštu ne vėliau kaip prieš
dienas iki jų vykdymo; “
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(14)
Atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką derinant per TOPD sistemą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakyme Nr. 3D-754 numatytus derinimo terminus būtina koreguoti pažeidimo pašalinimo terminus . 19. Pasiūlymas: Patikslinti 14 straipsnio 3 dalį: vietoje „20“ įrašyti „40“. Nepritarti . Terminas susijęs su geodezininko veiklos pažeidimu ir jo kvalifikacijos vertinimu, kurį atlieka NŽT (jai turi būti pateikti pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentai) – terminas nesusijęs su plano derinimo procedūra. Jei būtų pailgintas terminas, per tą laiką sustabdžius kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą geodezininkas ilgesnį terminą negalėtų vykdyti ir kitų darbų. 22.
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(14)
Projekte numatyta, kad „Geodezininkui per geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką ištaisius veiklos pažeidimus“. Kaip sustabdžius pažymėjimo galiojimą, bus vykdomas geodezininko veiklos darbas taisant klaidas per TIIIS sistemą? Ši dalis iš esmės prieštarauja 5 dalies 2 punktui, kadangi geodezininkas tik tęsdamas veiklą gali ištaisyti savo klaidas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vis labiau integruojant skaitmenines paslaugas pažymėjimo galiojimo sustabdymas gali reikšti ir tai, kad gali būti automatiškai sustabdoma prieiga prie tam tikrų resursų, reikalingų geodezininko veiklai vykdyti. 20. Pasiūlymas:
NĖRA TEKSTO. 14 straipsnio 4 dalis Papildyti punktu: 1) Atsižvelgti. Nepateiktas siūlymas, kuo papildyti, be to, numatoma patikslinti Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1853
„Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame ŽŪM planuoja reglamentuoti, kad sustabdžius pažymėjimo galiojimą, geodezininkas galės vykdyti pažeidimo šalinimo veiksmus. 23. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (2021-02-01, Nr.:R-095) 1(24)
Argumentai: Jei tiesiogiai iš TIIIS sistemos bus teikiami duomenys projektavimui, nebus užtikrinamas duomenų tikslumo, atsakomybės klausimas, nes erdvinių duomenų tvarkytojams nėra keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Kaip bus užtikrinama užsakovo lėšomis parengtų duomenų apsauga? Siūlome projektavimui numatyti tik duomenų peržiūros paslaugą. 21.
21Pasiūlymas:
Tikslinti 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą: „
1) topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų ir kitos informacijos gavimas projektuoti ir tyrinėti vietovę;“ P ritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
taip: „1) topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų ir kitos informacijos gavimas projektuoti ir tyrinėti vietovę ;“
(2021-02-01, Nr.:R-095) 1(25)
Argumentai: Geodezininkai neatlygintinai per TIIIS teikia, pagal galiojančius standartus ir metodikas parengtus, topografinių objektų erdvinius duomenis, kurie yra šios sistemos informaciniai ištekliai. Projekte būtina numatyti neatlygintiną šių duomenų gavimą iš TIIIS geodezininkams, jeigu jų pagrindų atnaujinami duomenys ir pateikiami atgal į sistemą . Apmokestinus šių duomenų gavimą, pakils visų geodezinių darbų kainos, kadangi TIIIIS duomenų naudojimas geodeziniame tyrinėjime yra privalomas. 22. Pasiūlymas:
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos neatlygintinai 5 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktuose numatytiems darbams vykdyti ir jeigu užtikrinamas jų pagrindu sukurtų objektų erdvinių duomenų integravimas į Lietuvos erdvinės informacijos portalą .“
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos neatlygintinai, o paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose bei 22 straipsnio 2 dalyje, teikiamos neatlygintinai, jeigu kitą Įstatymą nenustatyta kitaip .“ Pritarti
4 dalimi: „4. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys teikiami neatlygintinai“. 25.
(2021-03-15 raštas Nr. R-09) 1(13)
Argumentai: Topografinių planų sudarymas yra sudėtinė projektavimo ir statybos darbų dalis. Projekte numatyta prievolė iš anksto informuoti gretimų žemės sklypų savininkus raštu yra neproporcinga, sukurianti didžiulę administracinę naštą. Prievolės įvedimas atsilieps projektavimo ir statybos darbų terminų prailginimui ir sulėtins visus susijusius procesus. Šiuo metu išankstinį savininkų informavimą - kartu kviečiant juos atvykti į vietą - vykdo tik matininkai sklypų ribų paženklinimo metu (matuojamo sklypo kadastro duomenų nustatymas nuo asmenų atvykimo nebepriklauso). Svarstymų komitete metu ŽŪM išsakytas argumentas, kad darbų uždelsimas, atsirandantis dėl savininkų informavimo, yra tik privataus susitarimo tarp užsakovo ir matininko ar geodezininko reikalas, visiškai neįvertina to aspekto, kiek tai įtakos visus procesus vertinant valstybiniu lygiu. Vykdant ES lėšomis finansuojamus projektus yra numatyti konkretūs ir trumpi darbų atlikimo terminai (pvz.projektavimui iki 3 mėn.). Dėl projekte numatytų prievolių geodezininkams gali strigti net ES lėšų įsisavinimas. Tokia biurokratinė našta ilgins geodezinių darbų atlikimo terminus ir lėtins šalyje atliekamus įvairiausių rūšių darbus. Būtų tikslinga, kad pasiūlymą teikusi pusė (ŽŪM) pateiktų skaičius, kiek statistiškai būta nusiskundimų ir kokia reali žala yra buvusi padaryta asmeniui, jei geodezininkas darydamas matavimus užeina į gretimą žemės sklypą pamatuoti kelių žemės paviršiaus taškų? LGMS mano, kad suformuojant nepagrįstus ir neįgyvendinamus reikalavimus jų iš viso nebus laikomasi, tokiu būdu kuriant teisinį nihilizmą. LGMS siūlo atsisakyti šio perteklinio reikalavimo.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą
2) gavęs gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų sutikimą įeiti į gretimus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus, jei tai būtina vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą. Apie numatomus atlikti darbus ir jų vykdymo datą gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų vykdymo ;
Iš dalies pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „
rašytinį arba žodinį sutikimą įeiti į gretimus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus, jei tai būtina vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą. Geodezininkas apie numatomus atlikti darbus ir jų vykdymo datą gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams turi būti praneš t a raštu ne vėliau kaip prieš
dienas iki jų vykdymo;“
(2021-03-15 raštas Nr. R-09) 1(13)
Duomenys būtini vykdant 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 2 dalį: 2. Atlikdamas teminius geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas turi teisę: 5) informavimo tikslais gauti matuojamos teritorijos žemės sklypų nuosavybės dokumentus bei informaciją apie jų savininkų deklaruotą gyvenamąją vietą. Duomenys būtini vykdant 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 2 dalies 3 - 5 punktus išdėstyti taip:
„3) gauti informaciją apie gretimų žemės sklypų
savininkus ar naudotojus ir jų adresus;
gauti visą reikalingą geodezinę ir kartografinę medžiagą iš ja disponuojančių institucijų teminiams geodezijos ir kartografijos darbams atlikti;
vienytis į asociacijas.“
(2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(2) (
Bendrovės nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtų tikslinga papildyti Projekto 2 straipsnio 31 punktą konkretizuojant „kitų asmenų“ sąvoką . 1. Pasiūlymas:
sąvokos „31. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys
Pritarti iš dalies . Nepritarti dėl žodžių „nuosavybės teise“, kadangi dalis inžinerinių tinklų yra kilnojamieji daiktai (ryšių, elektros) ir jų nuosavybės teisė nėra registruojama Nekilnojamojo turto registre. Be to, šiame registre nėra registruota ir didelė dalis nekilnojamųjų inžinerinių tinklų. Šiame rinkinyje bus tvarkomi objektų erdviniai duomenys, nepriklausomai nuo jų turėjimo nuosavybės teise. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
išdėstyti taip: „ 31.
Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų savivaldybės teritorijos gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, išskyrus kitų fizinių ir juridinių asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinių duomenų, atitinkančių 1:2 000 ir stambesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, visuma. “
2Pasiūlymas:
Bendrovės nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtų tikslinga papildyti Projekto 4 straipsnio 5 dalį numatant, prie kokios konkrečiai valdomos produkcijos turėtų būti suteikta neatlygintina prieiga . Taip pat, Bendrovės nuomone, Projekto 4 straipsnyje tikslinga būtų numatyti aiškius principus, kaip bus suteikiamos prieigos teisės fiziniams ir juridiniams asmenims arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame bus detaliai reglamentuota tokių prieigos teisių suteikimo tvarka. Pritarti iš dalies . ŽŪM siūlo nepritarti pasiūlymo daliai dėl papildomo numatymo, prie kokios konkrečiai valdomos produkcijos turėtų būti suteikta neatlygintina prieiga , kadangi te minė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija yra išvardinta įstatymo p rojekto 5 straipsnio 2 dalyje, o savivaldybių geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija – 6 straipsnio 2 dalyje.
Dėl savivaldybių geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo (analogiškas LGMS pasiūlymas) siūloma įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir
kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą savivaldybės administracijos direktoriaus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka“. 29. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(5), 1(6)
3Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsnio 2 punkte reglamentuota sąvoka „Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija“. Tuo tarpu Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „<...> kita geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija“. Bendrovės nuomone, siekiant teisinio apibrėžtumo būtų tikslinga suvienodinti Projekto 5 ir 6 straipsniuose naudojamas sąvokas . Nepritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
pateikti galimos teminės ir savivaldybių geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos sąrašai. Technologijoms kintant labai sparčiai, neįmanoma surašyti visų ateityje galimai būsimų produktų, todėl šis sąrašas negali būti baigtinis. 30. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(2) 1(6)
Bendrovės nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtų tikslinga papildomai Projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyti, prie kokios konkrečiai valdomos produkcijos turėtų būti suteikta neatlygintina prieiga.
Taip pat, Bendrovės nuomone , Projekto 6 straipsnyje tikslinga būtų numatyti aiškius principus, kaip bus suteikiamos prieigos teisės fiziniams ir juridiniams asmenims arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame bus detaliai reglamentuota tokių prieigos teisių suteikimo tvarka. Pritarti iš dalies
produkcija yra išvardinta projekto 1 straipsniu keičiamo
2 dalyje . Ž r. išvados 3.28 punkt ą . 31. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(10)
Bendrovės nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtų tikslinga detalizuoti Projekto 10 straipsnio
“, t.y. konkrečiai įvardinti, kas jais gali būti. Nepritarti. „Kiti asmenys“ apibrėžti
11 dalyje : „ kiti asmenys, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo, reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo“. 32. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(11)
6Pasiūlymas:
Bendrovės nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtų tikslinga detalizuoti Projekto 11 straipsnio
, t.y. numatyti ar gali Savivaldybė tikrinti kitiems asmenims – juridiniams ir fiziniams, nuosavybės teise priklausančius topografinius ir inžinerinių tinklų planus, kurie 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti kaip „Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, nuosavybės teise priklausanti darbų užsakovui“. Nepritarti.
Nepritarti. Savivaldybė yra viešojo administravimo institucija, kuriai įstatymo projektu pavesta topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų, nesvarbu kieno lėšomis jie parengti, tikrinimo - atitikties teisės aktų reikalavimams - funkcija. Planas tampa dokumentu tada, kai yra patvirtintas savivaldybės atsakingo asmens (turi patikrinimo žymą), jei tokios žymos nėra - tai tik plano projektas, kuris negali būti naudojamas tolimesniuose procesuose, pvz. projektuoti, baigti statybos procesą, registruoti nekilnojamąjį turtą ir t.t. 33. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016)
, kaip institucijos, atliekančios tikrinimo funkciją, ir valdytojo , kaip valdančio tą turtą nuosavybės teise bei teikiančios erdvinius duomenis į topografijos ir inžinerijos informacinę sistemą (toliau
2 dalies
žemės ūkio ministro nustatyta tvarka derins topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o 11 straipsnio3 dalyje nustatytos inžinerinės infrastruktūros valdytojo funkcijos, kurių reikalavimai bus apibrėžti žemės ūkio ministro patvirtintose tvarkose (projektai rengiami). 34 .
3
4. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(11) 1(13)
(6), Bendrovės nuomone, siekiant išvengti galimai neteisingų ir/ar nekorektiškų duomenų pateikimo ir priėmimo per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, tikslinga nustatyti teisinį reguliavimą, jog parengtų ir inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms pateiktų topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir duomenų teisingumą atsako juos parengę bei patikrinę subjektai ir tuo tikslu papildyti Projekto 11 straipsnį 6 dalimi. 8. Pasiūlymas: „6. Už parengtų ir per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų, kuriuose pažymėti infrastruktūros valdytojų valdomi inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir juose atvaizduotų duomenų teisingumą atsako juos parengę bei patikrinę subjektai.“
1
geodezininkas, atlikdamas geodezijos ir kartografijos darbus ir parengęs teminės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją, savo parašu patvirtina, kad ši produkcija atitinka teisės aktų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbus, reikalavimus. Atsakomybė dėl topografinių ir inžinerinių tinklų planų erdvinių duomenų, kuriuos savivaldybės ir infrastruktūros valdytojai tvarkys (integruos į savo erdvinių duomenų rinkinį) ir teiks į TIIIS rinkinį bus apibrėžta žemės ūkio ministro tvirtinamuose šių rinkinių tvarkymo ir integravimo į TIIIS aprašuose. 35.
Projekto 11 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto įpareigojimo įgyvendinimo pereinamąjį laikotarpį , susiejant jį su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnio įsigaliojimo terminu, t.y. ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuomone, būtų tikslinga iki 2024 m. gruodžio 31 d. palikti galioti topografinių planų rengimo ir derinimo principus (kaip dabar veikia Stambaus mastelio topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimas (toliau - TOPD paslaugoje) ir atsakomybes:
TOPD paslaugoje;
Kadangi: iki šiol topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis turėjo tvarkyti savivaldybės pagal geodezininkų pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus; kai kurios savivaldybės visiškai netvarkė topografinių planų erdvinių duomenų, ko pasėkoje dalis duomenų sukaupta interpretuotai; geodezininkas, pagal poreikį, turi sutikslinti vietovėje ir pateikti duomenis tiek planus tikrinančiai, tiek eksplotuojančiai ir/ar valdančiai organizacijai ir/ar savivaldybei;
Bendrovė, per nustatytą terminą, turi susitvarkyti erdvinius duomenis ir įkelti į infrastruktūros informacinę sistemą, kuri buvo tvarkoma ir kaupiama pagal bendrovėje nustatytą metodiką o ne pagal TIIIS. Pažymėtina, jog Bendrovėje jau yra diegiamos ir 2 (dviejų) met ų laikotarpyje bus įdiegtos naujos Turto valdymo ir Geografinė informacinė (GIS) sistemos.
O nauja TIIIS sistema reikalauja pokyčio ir papildomų kaštų dėl integracijos su Bendrovės jau kuriama sistema. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Projekto 9 straipsnio 2 dalies
Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinius pagal parengtą aprašą ir specifikacijas, o tuo tarpu inžinerinių tinklų valdytojai gali pateikti tik inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinius, kurie nurodyti Projekto 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte. 9. Pasiūlymas: „11 straipsnis. Kitų institucijų, savivaldybių, įstaigų ir įmonių kompetencija geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse
reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka:
3) ne vėliau kaip iki 20242 m. gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateikia pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies1415 punkte nurodytą specifikaciją sutvarkytus jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Iki šio termino į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gali teikti iki 2021 m. sausio 1 d. parengtų inžinerinių tinklų planų erdvinius duomenis šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies. Išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą ir siūlo nuo įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyti pusės metų pereinamąjį laikotarpį – iki 2021 m. gruodžio
.
Nepritarti dėl siūlymo tikslinti: „
1415 punkte“, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktuose yra nurodyti du skirtingi žemės ūkio ministro teisės aktai: specifikacija ir tvarkymo aprašas. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
2 punktą išdėstyti taip:
„2) tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros
objektų erdvinius duomenis ir juos integruoja į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį ; . N e vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateikia pagal šio įstatymo 9 straipsnio
infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Iki šio termino į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gali teikti iki 2021 m. sausio gruodžio31
straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka.“
apibrėžtumo būtų tikslinga papildyti Projekto 11 straipsnio 5 dalį numatant, prie kokios konkrečiai valdomos produkcijos turėtų būti suteikta neatlygintina prieiga . Taip pat, Bendrovės nuomone, Projekto 11 straipsnyje tikslinga būtų numatyti aiškius principus , kaip bus suteikiamos prieigos teisės fiziniams ir juridiniams asmenims arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame bus detaliai reglamentuota tokių prieigos teisių suteikimo tvarka.
Nepritarti Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija yra išvardinta įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo 5 straipsnio
projekto 1 straipsnyje dėstomo 6 straipsnio 2 dalyje. 37. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(13)
Bendrovės nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtų tikslinga papildyti Projekto 13 straipsnio 3 dalį numatant kaip konkrečiai gali būti pasirašomas dokumentas, t.y. kokiu konkrečiu parašu: fiziniu, elektroniniu ir/ar kt. būdais. Pritarti ŽŪM suderino su RRT. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
geodezijos ir kartografijos darbus ir parengęs teminės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją, savo kvalifikuotu elektroniniu parašu patvirtina, kad ši produkcija atitinka teisės aktų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbus, reikalavimus. “
(2021-02-03, Nr.: 21KR-SD-2016) 1(25)
Argumentai: Vadovaujantis
„Sutartinių topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų“
techninių reikalavimų reglamentu, erdviniai objektai planuose vaizduojami nuo 1:500 ir smulkesniu masteliu. Todėl Bendrovės nuomone, Projekto 25 straipsnyje nurodyti mastelio matmenys turėtų būti suvienodinti su kituose teisės aktuose naudojamais mastelių matmenimis. 12. Pasiūlymas: „25 straipsnis. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys, jų teisinis statusas ir prieiga prie jų 3.
Prieiga prie erdvinių duomenų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą yra vieša, išskyrus inžinerinių tinklų erdvinius duomenis. Prieigos prie inžinerinių tinklų erdvinių duomenų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ribojimai:
2) inžinerinių tinklų erdviniai duomenys per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą teikiamas paslaugas vaizduojami 1:1000 1:500 ir smulkesniu masteliu.“ Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „
2) inžinerinių tinklų erdviniai duomenys per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą teikiamas paslaugas vaizduojami 1:1000 1:500 ir smulkesniu masteliu. “
1(11)
Argumentai: Inžinierinio ryšio tinklo infrastruktūra buvo statoma įvairiais laikotarpiais pagal tuo metu galiojusius skirtingus teisės aktų techninius reikalavimus. Vadovaujantis LR Statybos įstatymu „Telia“, po atliktų tinklo statybos ar modernizavimo darbų, inžinierinio ryšio tinklo erdvinius duomenis pateikdavo savivaldybėms duomenų įnešimui į savivaldybių teritorijų tinklų duomenų bazes jų kaupimui ir tvarkymui. Atsižvelgiant į tai, kad „Telia“ perduodavo erdvinių duomenų dokumentus savivaldybėms, „Telia“ nevykdė inžinierinio ryšio tinklo erdvinių duomenų kaupimo ir tvarkymo pagal naujai Įstatymo naujos redakcijos projekte numatytus reikalavimus, erdvinius duomenis kaupė tik vidaus poreikių užtikrinimui vykdant eksploatacijos darbus, nesusijusius su projektavimu. Įstatymo naujos redakcijos projekte nėra numatyta pareiga savivaldybėms sukauptus inžinierinių tinklų erdvinių duomenis tinkamai sutvarkyti ir neatlygintinai perduoti inžinierinių tinklų valdytojams, todėl tokius duomenis teks kurti naujai.
Komentuojamas Įstatymo naujos redakcijos projektas numato inžinierinių tinklų erdvinių duomenų kaupimo, tvarkymo atsakomybių perkėlimą inžinierinių tinklų valdytojams nuo jo įsigaliojimo dienos, t.y. nenustatant pereinamojo laikotarpio įstatymo nuostatų įgyvendinimo pasirengimui, nors šiuo metu pareiga tinkamai tvarkyti savivaldybių teritorijose esančių inžinierinių tinklų erdvinius duomenis pagal galiojančius teisės aktus yra nustatyta savivaldybėms. Inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms, kurios iki šiol duomenis tvarkė tik vidaus poreikiams ir kurios konkuruodamos rinkoje negali šios naštos perkelti paslaugų vartotojams didinant paslaugų kainas, atsiras reikšminga finansinė našta duomenų sukaupimui ir pritaikymui prie reikalavimų. „Telia“ turimi inžinierinio ryšio tinklo erdviniai duomenys šiuo metu apima apie 60% eksploatuojamo inžinierinio ryšių tinklo trasų. Likusios inžinierinio ryšių tinklo dalies (dešimtys tūkstančių kilometrų) trasų erdvinių duomenų nėra arba jie yra preliminarūs (neatitinkantys Įstatymo naujos redakcijos projekte keliamų reikalavimų), juos būtų privaloma sukaupti ir tikslinti. Vertinant erdvinių duomenų sukaupimui, tikslinimui ir pritaikymui reikalingus vidaus resursus ir galimybes, perkant paslaugas rinkoje, mūsų vertinimu, tai neįmanoma greičiau negu per 4 metus. Pažymėtina, kad panašios apimties erdvinių duomenų surinkimo ir tikslinimo darbų projektą elektros energijos tiekimo įmonė vykdė 3-4 metus. Atsižvelgiant į tai pažymime, kad „Telia“ turimi inžinierinio ryšių tinklo sukaupti erdviniai duomenys vidaus poreikių užtikrinimui neatitinka Įstatymo naujos redakcijos projekto keliamų reikalavimų, o per šio projekto 11 str.
paruošimui ir perdavimui į reikalaujamas kompiuterines sistemas (TIIS). Galiojančiame LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos pareigos - inžinierinių tinklų valdytojams dėl (tinklų erdvinių duomenų sukaupimo) tinklų apsaugos zonų registravimo - įgyvendinimui nustatytas laikotarpis iki 2024-12-31. Pagal prigimtį, tai analogiški reikalavimai, todėl Įstatymo naujos redakcijos projekte turėtų būti numatytas analogiškas prievolės įgyvendinimo terminas. Įstatymo naujos redakcijos projektu keičiami dabar galiojantys topografinių planų rengimo, derinimo principai ir atsakomybės, inžinierinių tinklų valdytojams neturint erdvinių duomenų bei nesuteikiant pereinamojo laikotarpio juos sukaupti ir pritaikyti pagal Įstatymo reikalavimus, sukels neapibrėžtumą tarp tinklus projektuojančių, darbus vykdančių subjektų ir inžinierinių tinklų valdytojų. Numačius neprotingai trumpą įstatymo įgyvendinimo terminą tokios didelės apimties darbams pritrūks kvalifikuotų specialistų, galinčių per tokį terminą įgyvendinti reikalavimus. Netinkamas Įstatymo naujos redakcijos projekto įgyvendinimas prisidės prie inžinierinių tinklų infrastruktūros nutraukimo atvejų, o „Telia“ elektroninių ryšių tinklo elementai priskiriami prie kritinės infrastruktūros, galinčios turėti įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Pasiūlymas: Nustatyti LR Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatų įsigaliojimo pereinamąjį laikotarpį iki 2024-12-31, susiejant tai su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo terminu;
ą ir jį išdėstyti taip: „2) tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis ir juos integruoja į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį ; 3) ne . Ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateikia pagal šio įstatymo 9 straipsnio
infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Iki šio termino į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gali teikti iki 2021 m. sausio gruodžio31 d. parengtų inžinerinių tinklų planų erdvinius duomenis šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka.“ Papildoma informacija: 2020-01-01 įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNS įstatymas).
SŽNS įstatyme nurodyti objektai ir jų apsaugai skirtos teritorijos, kuriose turi būti taikomos SŽNS įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – teritorijos). Vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikiamas pranešimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) SŽNS įstatyme nurodytas teritorijas kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis . SŽNS įstatymo 141 straipsnyje numatyta, kad asmenys, suinteresuoti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu , tai yra tie patys Projekte nurodyti inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, SŽNS įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti ne vėliau kaip iki 2022-12-31. Siekiant, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams papildomos naštos neatsirastų arba galimai atsirandanti našta būtų kiek įmanoma mažesnė, Projekto 11 str. 5 d. 3 p. nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio pabaigos data sutampa su SŽNS įstatyme nustatyta data 2022-12-31. Per šį laikotarpį asmenys turės susitvarkyti jų valdomos infrastruktūros erdvinius duomenis ir panaudoti SŽNS įstatyme nurodytų teritorijų erdviniams duomenims parengti ir taip pat tuos pačius duomenis paskelbti TIIIS.
Jei būtų pritarta siūlomam termino nukėlimui, vadinasi ir minėta
įstatymo nuostata galimai būtų neįgyvendinta. Taip pat pažymėtina, kad topografinių planų rengimo tvarka Projektu nekeičiama. 40. Telia
Atsižvelgiant į ankščiau paminėtus argumentus prašome:
Inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka:
pagal kompetenciją vertina, pritaria, teikia pastabas ar motyvuotai atmeta per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys. Pritarti iš dalies Pasiūlyme nurodomi veiksmai („ vertina, pritaria, teikia pastabas ir atmeta“ ) priskirtini viešajam administravimui, todėl infrastruktūros valdytojams (suinteresuotam asmeniui) tokios funkcijos neturėtų būti pavestos. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) priima per Topografijos ir inžinerinės
infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, gavę savivaldybių kreipimusis juos vertina ir teikia savivaldybėms turimą papildomą informaciją ;“ Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo
įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:
„1) priima per Topografijos ir inžinerinės
infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gavę savivaldybių kreipimusis juos vertina ir teikia savivaldybėms turimą papildomą informaciją“. 41. Telia (2021-03-15, Nr.
Telia (2021-03-15, Nr. 2021-00676) 1(11) 1(11)
(3),
2) tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis ir juos integruoja į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį, išskyrus šio straipsnio
; Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
taip:
„2) tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros
objektų erdvinius duomenis ir juos integruoja į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį ; 3) ne . Ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateikia pagal šio įstatymo 9 straipsnio
infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Iki šio termino į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gali teikti iki 2021 m. sausio gruodžio31 d. parengtų inžinerinių tinklų planų erdvinius duomenis šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka.“ Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
5. Jei inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemoje nėra, š io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktuose nurodytiems darbams vykdyti paminėtiems darbams atlikti teminės, inžinerinės infrastruktūros objektų ir savivaldybių geodezinės ir kartografinės produkcijos valdytojai turi suteikti neatlyginamą prieigą prie jų valdomos produkcijos jų valdomą produkciją teikia per šio įstatymo24 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą paslaugą.“
(2021-03-15, Nr.
gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateikia pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytą specifikaciją sutvarkytus jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Iki šio termino į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gali teikti iki 2021 m . sausio 1 gruodžio 31 d. parengtų turimų inžinerinių tinklų planų erdvinius duomenis šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 3 dalies
ą ir jį išdėstyti taip: „2) tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis ir juos integruoja į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį ; 3) ne . Ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateikia pagal šio įstatymo 9 straipsnio
infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Iki šio termino į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gali teikti iki 2021 m. sausio gruodžio31 d. parengtų inžinerinių tinklų planų erdvinius duomenis šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka.“
(2021-03-15, Nr. 2021-00676)
ir 3 punkt e uose nurodytam darbui vykdyti teminės ir savivaldybių geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos valdytojai turi suteikti neatlyginamą prieigą prie jų valdomos produkcijos. Pritarti iš dalies. Žr. išvados 3.41 ir 3.42 punktus . 44.
sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(25)
Argumentai: Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių Sąjunga, yra savanoriškai susivienijusių specialistų organizacija, vienijanti daugiau kaip 1000 narių vykdančių veiklas geodezijos ir kartografijos, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo, žemėtvarkos ir hidrotechnikos srityse. Susipažinus su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 nauja redakcija (toliau – Projektas) teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus: 1. Parengtas Projektas iš esmės akcentuotas į Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros ir topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinių sistemų steigimo ir tvarkymo principus . Projekte įvardijami erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojai ir jų pareigos, tačiau ignoruojami erdvinius duomenis rengiantys ir teikiantys bei statybos inžinerinius geodezinius tyrinėjimus atliekantys specialistai – geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus turintys fiziniai asmenys . Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, specialistas yra įvardijamas kaip tyrėjas, galintis atlikti statybinius inžinerinius geodezinius tyrimus ir kuris privalo atlikti tyrimus pagal normatyvinius dokumentus, ir pateikti tyrimų rezultatus tyrimų užsakovui. Pažymime, kad nėra jokių geodezijos normatyvinių dokumentų reglamentuojančių statinio statybos inžinerinius geodezinius tyrimus, juolab tų tyrimų tikslumą . Statybos geodeziniai tyrimai yra neatsiejama statybos technologinio proceso dalis užtikrinanti statybos darbų kontrolę, todėl nesuprantama, kodėl Projekte statybinė (inžinerinė) geodezija visiškai nepaliesta įstatymo lygmenyje . 1. Pasiūlymas:
Teikiame esminį siūlymą. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.
IX-415 pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 3 punkte numatyta vieša prieiga prie erdvinių duomenų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (toliau –TIIS). Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos funkcijos vykdytinos tik tais atvejais, kai geodezininkai pateiks išmatuotus topografinių ir inžinerinių infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Neteisinga, kad šiuos duomenis teikiantys asmenys jų tikrinimui ir tvarkymui būtų galimai apmokestinti už pirminių duomenų panaudojimą ar naujai išmatuotų, patikslintų duomenų teikimą. Toks topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų naudojimas, kai pagrindiniam erdvinių duomenų rengėjui ir teikėjui – geodezininkui duomenys bus apmokestinti, teatitiks lygiateisiškumo bei duomenų viešumo principo. Profesinė bendruomenė primygtinai prašo, kad Geodezijos ir kartografijos įstatyme būtų aprašyta tvarka, leidžianti aiškiai suprasti, kad, išmatuotų topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis rengiantiems ir atnaujinantiems geodezininkams pirminių duomenų gavimas ir teikimas į Topografinės inžinerinės infrastruktūros sistemą (toliau –TIIS) būtų neatlygintinas. Todėl reikalaujame šio įstatymo projekto 25 straipsnį papildyti 4 dalimi: „
4Šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 2,
punktuose nurodytos Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos paslaugos teikiamos neatlygintinai .“ Pritarti . Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 25 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi: „
informacinės sistemos erdviniai duomenys teikiami neatlygintinai“. 45.
sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(2) Argumentai: Įstatymas iš esmės akcentuotas į Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros ir topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinių sistemų steigimo ir tvarkymo principus, tačiau nėra akcentuota ši sąvoka. 2. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį sąvoka: „ Topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys
Pritarti iš dalies . Apsvarstyta 03-31 d. posėdyje. Patikslintos „topografinio plano“ ir „inžinerinių tinklų plano“ sąvokos. Įstatymo projekte „Topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys“ sąvoka nevartojama, o šie duomenys ir jų nustatymo būdai bus numatyti ir aptarti poįstatyminiame teisės akte (GKTR). 46. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(2) Argumentai:
Geodeziniai darbai yra neatsiejama statybos technologinio proceso dalis ir turi būti atliekami visuose statinių statybos ir inžinerijos etapuose. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimą būtina reglamentuoti šių tyrimų atlikimo tvarką ir tikslumus. Tai neatsiejama kuriamo BIM (skaitmeninė statyba) dalis. 3. Pasiūlymas:
„Inžineriniai geodeziniai statybiniai tyrimai –
statybos proceso metu arba baigus statybas atliekami statybos konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir statinių kontroliniai geodeziniai matavimai ir techninės dokumentacijos parengimas. “ Nepritarti Apsvarstyta 03-31 d. posėdyje. Įstatymo projektas Inžinerinių geodezinių statybinių tyrimų nereglamentuoja (žr. išvados 3 .7 punktą, analogiškas Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pasiūlymas). Be to, vykdydama Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr.
geodezinių statybinių tyrimų reikalavimų aprašą. 47. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(5)
Įstatyme siekiama įteisinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jos veikimo principus. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinius duomenis šiai sistemai teikia geodezijos specialistai. Todėl turi būti numatyta ir veikla. 4. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo 5 straipsnio 1 dalį papildyti punktu įrašant
„Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų
erdvinių duomenų rinkinių sudarymas“. Pritarti iš dalies. Apsvarstyta 03-31 d. posėdyje. Sąvokos „Topografinis planas“ ir „Inžinerinio tinklo planas“ patikslintos (žr. išvados 3.4 punktą, analogiškas Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pasiūlymas). 48. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(12)
kartografijos darbai reikalauja tikslumo, specialaus techninio pasiruošimo, atsakingumo. Šiuos darbus gali atlikti tik geodezijos specialistas. Be to, vienas svarbiausių geodezinių darbų atliekant visus geodezijos darbus yra geodezinių tinklų sutankinimas (specialiųjų geodezinių tinklų sudarymas, atnaujinimas ir tvarkymas). Taip pat LŽHIS nuomone, būtinai turi būti kvalifikuojamas „sudaromų batimetrinių planų rengimas“, kuris yra svarbus atliekant vandens telkinių tyrimus, vandens telkinių valymo darbus ir statant statinius vandens telkiniuose. 5.
5Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 12 straipsnio 9 punktą pakeisti į: „ Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus nurodytus 5 straipsnio 1 dalyje.“ Nesvarstyta Žr. išvados 3 .19 pu nktą (analogiškas L ietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pasiūlymas – atsiimta KRK klausymų metu). 49. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(11)
Argumentai: Įstatyme tikslinga numatyti vienodą tvarką teikiant savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą. 6. Pasiūlymas: Siūlome koreguoti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punkto 5 dalį taip:
„5) teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir
kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka .“ Pritarti iš dalies . Apsvarstyta 03-31 d. posėdyje Žr. išvados
3.15 pu nktą (analogiškas
geodezininkų ir matininkų sąjungos13 pasiūlymas ). 50. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2021-02-0 3, Nr.:2021–01) 1(12)
Manome, nevalia pradėti geodezininko veiklos pateikiant melagingus duomenis. Todėl pateikus tokius duomenis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti toks poelgis turėtu būti priskirtas prie įstatymo projekto 14 straipsnio 2 punkto 2 dalies. 7. Pasiūlymas: Siūlome projekto 12 straipsnio 8 dalį tikslinti jį suvienodinant su projekto 14 straipsnio 5 punkto 7 dalimi, t. y. „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimas ne anksčiau kaip po 2 m.“ Pritarti iš dalies.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomame
geodezininko veiklos pažeidimai, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, sustabdymo panaikinimas , panaikinimas bei patikslinimas, o 12 straipsnis apibrėžia reikalavimus asmenims, pageidaujantiems gauti pažymėjimą, kurie dar nėra padarę veiksmų, dėl kurių turėtų būti priimamas sprendimas dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Siūlomas 2 metų terminas būtų per didelis apribojimas veiklos dar nevykdžiusiam asmeniui. 51. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2021-02-04, Nr.:SD(LG)-313) * Atsakydami į Jūsų 2021-01-06 rašte Nr. 110-S-1 nurodytą prašymą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5353), informuojame, kad jam pastabų ir pasiūlymų neturime . Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio ministerija (2021-01-28, Nr.: 2D-233 (12.145 E)) 1(7)
posėdžio sprendimu dėl Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5353) (toliau – Projektas) parengiamųjų darbų nutarta prašyti ekspertų išvadų. Diskutuojant su ekspertais dėl Projekto nuostatų paaiškėjo, kad Projekto 7 straipsnio 4 dalis nebuvo patikslinta atsižvelgiant į derinančių institucijų pastabas. Paaiškiname, kad su suinteresuotomis institucijomis derinto įstatymo projekto varianto (TAIS Nr.
20-4658(3) 11 straipsnio 4 dalyje buvo įrašyta, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas atliks LitPOS ( Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas ) stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, vykdys nepertraukiamą duomenų priėmimą ir apdorojimą, tikslins su LitPOS funkcionalumu susijusius valstybinio geodezinio pagrindo komponentus, palaikys integralumą su Europos geodeziniais tinklais, tikrins ir kalibruos LitPOS techninės įrangos komponentus, o atitinkamai 7 straipsnio 4 dalyje įrašyta, jog šie Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbai bus finansuojami iš Žemės ūkio ministerijai patvirtintų biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Atsižvelgdami į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastabą, kad įgaliojimai Vilniaus Gedimino technikos universitetui galimai pažeistų aukštosios mokyklos autonomijos principą, projekto (TAIS Nr. 20-4658(3) 11 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto funkcijos panaikinome, tačiau dėl techninės klaidos 7 straipsnio 4 dalies nepatikslinome . Pasiūlymas:
Prašome patikslinti Projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų“. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo 7 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1–3
punktuose ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų“. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2021-02-02, Nr. 1SD-209-(11.39 E.)) * Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020-04-01 raštu Nr.
2D-99-(12.141 E) pateikė Tarnybai derinti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektą. Tarnyba 2020-04-30 raštu Nr. 1SD-897-(3.7 E) ŽŪM teikė pastabas ir siūlymus. Įvertinę Projektą, informuojame, kad kitų pasiūlymų ir pastabų Projektui neturime. Atsižvelgti. 3. Rietavo savivaldybės administracija (2021-02-02, Nr.: R4-136) * Pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti. 4. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (2021-02-09, Nr.:2-2184) * Pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-02-09, Nr.: (18)-SD-98) 1(11)
Argumentai: Įstatymo projekto III skyriaus 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte savivaldybėms numatyta prievolė tikrinti topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams . Tai reikštų, kad savivaldybės privalėtų tikrinti ir techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ nustatytų reikalavimų atitiktis. Todėl išaugtų savivaldybėms administracinė našta. 1 pasiūlymas. Siūloma 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą koreguoti taip, kaip buvo viešai pristatant TIIIS projekto tarpinius rezultatus, t.y. atsisakant nuostatos, kad savivaldybės tikrina inžinerinių tinklų planus:
„6) žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka
tikrina derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininkų pateiktų topografini ų us plan ų us ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams ;“
0 4-07 KRK posėdyje. Lietuvos savivaldybių asociacijos 2021-03-08 raštu Nr. (18)-SD-157 ankstesni pasiūlymai patikslinti. 6.
(2021-02-09, Nr.: (18)-SD-98) 1(11)
Argumentai: Inžinerinių tinklų tinkamas aprašymas, pavaizdavimas planuose, GKTR 2.11.03:2014 reikalavimų išpildymas yra aktualus tuos tinklus eksploatuojančioms institucijoms ir įmonėm s. Savivaldybės siūlo, kad inžinerinius tinklus valdančios institucijos ir įmonės pačios atliktų inžinerinių tinklų planų teisinės atitikties tikrinimą ar derinimą . 2 pasiūlymas. Siūlome atitinkamai papildyti 11 str. 4 dalį 4 - 6 punktais:
„4) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka tikrina per
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininkų pateiktus inžinerinių tinklų planus ir derina topografinius planus, kol inžinerinių tinklų valdančių institucijų ir įmonių erdvinių duomenų rinkiniai bus paskelbti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje;
5) atlieka geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų, jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų priežiūrą ir apie pastebėtus pažeidimus raštu informuoja Nacionalinę žemės tarnybą. 6) teikia naudotojams jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, kol inžinerinių tinklų valdančių institucijų ir įmonių erdvinių duomenų rinkiniai bus patalpinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje.“
0 4-07 KRK posėdyje. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-02-09, Nr.: (18)-SD-98) 1(13)
pareiga apie numatomus atlikti darbus informuoti žemės sklypų savininkus ir naudotojus, tačiau neparašyta, kas šią pareigą turi vykdyti . Jei šią prievolę pagal nutylėjimą yra numatyta pavesti savivaldybei, tai padidins administracinę naštą . Kyla abejonių ar subjektai, kurie atlieka topografinių planų bei inžinerinių tinklų planų tikrinimo bei integravimo darbus turės galimybę naudotis VĮ Registrų centro duomenų baze, kurioje būtų galima šią informaciją patikrinti.
Nenurodžius įstatyme funkciją vykdančio subjekto, negalima bus ateityje kelti klausimo ir dėl tokių duomenų neatlygintino naudojimo remiantis konkrečia įstatymo norma. Atsiimta0 4-07 KRK posėdyje. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-02-09, Nr.: (18)-SD-98) 1(11) 1(11)
(1),
straipsnio 4 dalies 2 punktą, kuriuose minima erdvinių duomenų rinkinių integravimo funkcija. Siūloma sukonkretinti, kuriuos erdvinių duomenų rinkinius į Topografijos ir inžinerijos infrastruktūros informacinę sistemą integruoja savivaldybės, o kuriuos inžinerinius tinklus valdančios institucijos ir įmonės . Atsiimta 04-07 KRK posėdyje. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-02-09, Nr.: (18)-SD-98) 1(10)
Argumentai: Institucijos ir asmenys turėtų būti įgalinti tiesiogiai pateikti pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus Nacionalinei žemės tarnybai. 5 pasiūlymas. Siūlome koreguoti 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą, išbraukiant žodžius „ taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus
“. Atsiimta KRK klausymų metu. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-03-08
raštas Nr.:(18)-SD-157) 1(11) 1(9)
(6),
inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tai reikštų, kad savivaldybės privalėtų tikrinti ir techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ bei kitų standartais nustatytų reikalavimų atitiktis.
Todėl išaugtų savivaldybėms administracinė našta, o inžinerinių tinklų valdytojai netektų teisės visaverčiai dalyvauti tikrinimo ir derinimo procesuose. Todėl siūlome 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą redaguoti taip:
„6) žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka
tikrina derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininkų pateiktų topografinius planus ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams;“ . Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnio keičiamo
išdėstyti taip:
„6) žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka
tikrina derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininkų pateiktų topografinius planus ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams;“. Įstatymo projekto 1 straipsnio keičiamo
išdėstyti taip: „
tikrinimo derinimo tvarkos aprašą; “
Nr.:(18)-SD-157) 1(11)2
(1),
2Inžinerinių tinklų tinkamas aprašymas, pavaizdavimas planuose,
GKTR 2.11.03:2014 reikalavimų išpildymas yra aktualus tuos tinklus eksploatuojančioms institucijoms ir įmonėms. Savivaldybės siūlo, kad inžinerinius tinklus valdančios institucijos ir įmonės pačios atliktų inžinerinių tinklų planų teisinės atitikties tikrinimą, turėtų teisę ne tik reikėti pastabas, bet ir motyvuotai atmesti nekokybiškai parengtus planus.
Atkreipiame dėmesį, kad LR Statybos įstatymo 6 skirsnio 27 straipsnio 9 dalies 10 punktas nurodo, kad statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina: inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. Prašome Žemės ūkio ministerijos poįstatyminiais teisės aktais parinkti tinkamą apibrėžimą, kuris apibrėžtų tikrinimo funkciją ir tikrinančių subjektų kompetencijas . Savo ruožtu, Įstatymo projekte siūlome keisti 11 str. 4 dalies 1 punktą taip: „1) pagal kompetenciją vertina, pritaria, teikia pastabas ir motyvuotai atmeta per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys.“;
Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 1 straipsnio keičiamo 11 straipsnio
išdėstyti taip: „1) priima per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys , gavę savivaldybių kreipimusis juos vertina ir teikia savivaldybėms turimą papildomą informaciją ;“ Papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:
„1) priima per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros
informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gavę savivaldybių kreipimusis juos vertina ir teikia savivaldybėms turimą papildomą informaciją“. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-03-08 raštas Nr.:(18)-SD-157) 1(13)
apie numatomus atlikti darbus informuoti žemės sklypų savininkus ir naudotojus, tačiau neparašyta kas šią pareigą turi vykdyti. Jei šią prievolę pagal nutylėjimą yra numatyta pavesti savivaldybei, tai padidins administracinę naštą. Kyla abejonių ar subjektai, kurie atlieka topografinių planų bei inžinerinių tinklų planų tikrinimo bei integravimo darbus turės galimybę naudotis VĮ Registrų centro duomenų baze, kurioje būtų galima šią informaciją patikrinti. Konkrečiai nenurodžius įstatyme funkciją vykdančio subjekto, negalima bus ateityje kelti klausimo ir dėl tokių duomenų neatlygintino gavimo.
Siūlome tokią 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakciją: „
2) gavęs gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų sutikimą įeiti į gretimus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus, jei tai būtina vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą. Geodezininkas apie numatomus atlikti darbus ir jų vykdymo datą gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams turi būti praneš t a raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų vykdymo; “. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2 ) gavęs gretimų žemės sklypų savininkų ar gavęs gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų rašytinį arba žodinį sutikimą įeiti į gretimus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti teminius geodezijos ir kartografijos darbus, jei tai būtina vykdant teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo užsakymą. Geodezininkas apie numatomus atlikti darbus ir jų vykdymo datą gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams turi būti praneš t a raštu ne vėliau kaip prieš
dienas iki jų vykdymo; “. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-03-08 raštas Nr.:(18)-SD-157) 1(9)
nepriklausomai nuo savivaldybės turėtų būti vienoda visoje šalyje. Todėl siūlome, kad Žemės ūkio ministerija patvirtintų bendrą valstybinių geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą, kuris tiktų visoms savivaldybėms. Atitinkamai siūlome keisti kelis Įstatymo projekto straipsnius:
straipsnio 2 dalį ir papildyti 16 punktu bei išdėstyti taip:
„16) Lietuvos geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo
tvarkos aprašą.“ 4.2.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą siūlome išdėstyti taip:
„teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir
kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą savivaldybės administracijos direktoriaus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka“ . 4.3. Siūlome Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą išbraukti:
tvirtina:
geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos bei savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarkos aprašą;
2) savivaldybės geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą. 4.4. Siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą panaikinti ir atitinkamai Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 papunkčius dėstyti taip:
gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planų sudarymas“. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 2 dalies 12 punktą išdėstyti taip: „12) valstybinių geodezinių tinklų g eodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą;“ Visi kiti tikslinimai siūlymai jau įgyvendinti, įstatymo projektą patikslinant pagal kitų subjektų pastabas. 14. Lietuvos savivaldybių asociacija (2021-03-08 raštas Nr.:(18)-SD-157) 1(11)
3 )
Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyti glausti terminai inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir kitus inžinerinius tinklus valdančioms institucijoms sutvarkyti ir pateikti duomenis į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą .
Įstatymo projekto rengėjams siūlome objektyviai įvertinti tokių darbų galimas apimtis ir atsižvelgti į inžinerinių tinklų valdytojų Seimo Kaimo reikalų komitetui teikiamas pastabas. Atsižvelgti. Išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą ir siūlo nuo įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyti pusės metų pereinamąjį laikotarpį – iki 2021 m. gruodžio 31 d . 15. Kauno miesto savivaldybė (2021-02-23, raštas Nr. (33.192.E) R-536) 1(11) (2) (7) Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad tiek Įstatymo projekto, tiek šiuo metu galiojančio Įstatymo III skyriaus 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybės teritorijoje priežiūrą ir apie pastebėtus pažeidimus raštu informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą , jos nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus, kad nelieka teisinio reglamentavimo, pagal kurį yra vykdoma geodezininkų vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų kontrolė, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti šio Įstatymo projektą minėtomis nuostatomis. Atsižvelgti. Įstatymo projekte šios nuostatos jau įtvirtintos.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda , tikslina geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą , o 5 dalyje nustatyta, kad tarnyba nagrinėja savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus. NŽT, atsižvelgdama į gautus pranešimus, vykdys geodezininkų veiklos priežiūrą: turėdama informacijos ar gavusi fizinių ar juridinių asmenų skundų arba savivaldybių ar valstybės institucijų informaciją apie galimai padarytus geodezininko veiklos pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūrą, ir tai patvirtinančius dokumentus, praneš apie tai geodezininkui ir nustatys paaiškinimų, dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo galimai padarytus pažeidimus ištirti, pateikimo terminą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulinam Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIIIP-5353(2) ir komiteto išvadoms. 8 . Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
J. Gudauskas, K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-5353(2).
XIIIP-5353(2). Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė