rengimą paskatinusios priežastys. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis). Priešingu atveju nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius. Asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę. Projektą parengti paskatino 2014 m. vasario 27 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame Konstitucinis Teismas išaiškino, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba - lietuvių kalba) „kylančių reikalavimų, gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Savo ruožtu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau VLKK) 2014 m. rugsėjo 5 d. Seimui pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad: „1. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. 2. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. 3.
į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais.“ Nagrinėdamas klausimą dėl kišimosi į asmens privatų ir šeimos gyvenimą būtinumo demokratinėje visuomenėje, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad dauguma Europos Sąjungos šalių narių pasirinko paraidinį originalios formos pavardžių perrašymą. Projektą parengti paskatino ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami Lietuvos Respublikos piliečių skundus dėl to, kad jų pavardės po santuokos yra įrašomos oficialiuose dokumentuose skirtingai nei jos yra įrašytos jų sutuoktinių dokumentuose, kas sudaro daug sunkumų, priima įvairius sprendimus ir taip Lietuvoje kuriasi vis daugiau teisinio neapibrėžtumo, o tai yra apspręsta fakto, kad įstatymų leidėjas vis dar nepriima reikalingų teisėkūros veiksmų. Kai kurie teismai priima sprendimus, tenkinančius tokių Lietuvos piliečių skundus, ir taip sudaro jiems galimybę oficialiuose dokumentuose įrašyti originalią pavardę lotyniškais rašmenimis. Štai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. paskelbė nutartį pareiškėjų B.P. ir E. P. byloje dėl pavardės rašymo santuokos liudijime.
Teismas konstatavo: „Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, į tai, kad išvadą duodančios institucijos atstovai pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, tik pažymėjo, jog trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kad lotynų rašmenys leidžiami asmens dokumentuose, atsižvelgiant į tai, kad daug Lietuvos piliečių yra sudarę santuoką su kitataučiais, į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, į tai, kad pareiškėjams vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus (pastarosioms santuokos liudijime įrašytoms skirtingai), teismas mano, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos (kuri nėra gausi sprendžiamu klausimu) ir panaikinti CMS (Civilinės metrikacijos skyriaus) sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjos pavardėje naudoti lotyniškąjį rašmenį „w““. Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir įgyvendintas.
Iš kitos pusės Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT), 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. paskelbė dvi nutartis, kuriose priėmė analogiškus sprendimus bylose dėl pavardės su „w“, „q“, „x“ raidėmis rašyba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, nurodydamas įrašyti pavardes lietuviškais rašmenimis bei originaliai, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kartu LVAT pabrėžė, kad tokį sprendimą teismas daro „įstatymų leidėjui nesiėmus reikalingų teisėkūros veiksmų“ bei tai, kad įstatymų leidėjas tokią teismo formuojamą, precedentuose įtvirtintą teisę gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti, tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu. LVAT savo sprendimuose taip pat pažymėjo, kad „iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.
Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio
Tokia situacija, kurioje randasi vis daugiau teisinio neapibrėžtumo ir tuo pat metu piliečiai patiria rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų dėl jų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, nors Konstitucinis teismas ir Valstybinė Lietuvių kalbos komisija yra rekomendavę įstatymų leidėjui imtis teisėkūros veiksmų, kurie šiuos nepatogumus panaikintų, yra pagrindinė priežastis paskatinusi parengti šį įstatymo projektą. Teikiamas įstatymo projektas yra alternatyvus įregistruotam XIIIP-471 projektui. 2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Teikiamų įstatymo ir kodekso projektų tikslas ir uždaviniai – užtikrinti veiksmingesnę vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, taikant visuomenės ir individualių asmens interesų apsaugos proporcingumo principą, sudarant teisines prielaidas dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių nelietuviškus vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projektuose aptarti klausimai. Šiuo metu galioja 1991 m. sausio 31 d.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), kuris nustato: „1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:
a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba
b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). 3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. 4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šiuo metu galiojantis minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos VLKK įvardintos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės (toliau – užsieniečiai), taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims. Taigi išimtiniais, įstatyme numatytais, atvejais – valstybės ir savivaldybių sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, kaip įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo. Pažymėtina, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki Įstatymo įsigaliojimo, galės būti keičiami pagal šio Įstatymo projekte įvardintus reikalavimus tik asmens prašymu. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Teikiami projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiant šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase” (Žin. 1991-02-20, Nr. 5-132). Priėmus teikiamą projektą minėtas nutarimas bus pripažintas netekusiu galios. 9. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, kas juos turėtų parengti. Priėmus įstatymą reikės parengti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kurias tvirtins Vyriausybė. Šios taisyklės reglamentuos vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą (taip pat būtų aptarti jų darybos dalykai), vardų ir pavardžių keitimą, nustatys, kokios kompetentingos institucijos sudarys ir išduos asmens ar kitus dokumentus. Taip pat Vyriausybei reikės parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Siekiant užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, tam reikalingų lėšų poreikį bei terminus, bus parengtas ir Vyriausybės patvirtintas Registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „vardas“, „pavardė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
47Virginijus Sinkevičius 48.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-04-05 Nr. S-2017-3379 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nagrinėjo asmenvardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis galimybes asmens tapatybės dokumentuose ir pripažino, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad esant kompetentingos institucijos pasiūlymui asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis. Todėl, jeigu Projektu siekiama sureglamentuoti ne tik asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, tačiau ir bet kokiuose kituose oficialiuose dokumentuose, manome, kad Projekte turi būti įtvirtintos papildomos taisyklės, kaip asmenvardžių rašymas bus atliekamas tokiais atvejais.
Pavyzdžiui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga kaip pagrindinę taisyklę įtvirtinti reikalavimą, kad asmenvardžiai kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomi vadovaujantis asmens tapatybės dokumentuose esančiais įrašais. 2. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo
komisijos (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui teiktas išvadas, manome, kad Projekto nuostatomis suformuluotos išimtys, kai asmenvardžius būtų galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ne visiškai tiksliai atitinka išimtis, kurias buvo pasiūliusi VLKK. Primename, kad VLKK Seimui teiktose išvadose yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Kita vertus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatomos bendrosios taisyklės (įtvirtinančios, kad asmens vardas ir pavardė bei sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis) išimtys, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė 1) šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba 2) su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagal pateiktą dokumento šaltinį įrodžiusiam, kad jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos šalies pilietybę, ir turinčiam dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis įrašytą asmenvardį, būtų suteikta teisė asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą pirmą išimtį.
Be to, nėra aišku, iki kurio tiesiosios aukštutinės giminystės laipsnio būtų galima įrodinėti, kad protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę (pavyzdžiui, svarstytina, ar proprosenelio kitos šalies pilietybės turėjimas būtų tinkamas įrodymas). Antra, kitaip nei VLKK teiktoje išvadoje, Projekto 4 straipsnio
Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio santuokuoje gimusių vaikų pavardės. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektas turi būti tikslinamas pagal VLKK pateiktas išvadas arba dėl siūlomo įtvirtinti reglamentavimo turi būti gauta nauja VLKK išvada. 3. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti užsieniečio asmenvardžių rašymo principus. Pirma, nėra aišku, kuom
„lotyniškos abėcėlės rašmenys“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalis ir 2
dalies 1 ir 3 punktai) skiriasi nuo „lotyniško pagrindo rašmenų“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Antra, nesuprantama, kodėl tais atvejais, kai vardas ir pavardė dokumento šaltinyje būtų įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vardas ir pavardė negalėtų būti perrašomi lotyniškais rašmenimis (Projekte siūloma tokiais atvejais perrašyti lietuviškais rašmenimis). 4. Manytume, jog atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus[1], Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. 5. Manome, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama „dokumento šaltinio“ apibrėžtis yra pernelyg nekonkreti ir neaiški, todėl praktikoje galėtų kilti daug klausimų, ar konkretūs dokumentai laikytini pagrindu išduoti asmens tapatybės dokumentus. 6.
6Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės,
kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl atitinkamai Projekto 2 straipsnio 1 dalis (kurioje nustatoma, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas) ir Projekto 4 straipsnis tikslintini nustatant pagrindinius asmenų be pilietybės, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo reikalavimus. Pažymime, kad šie reikalavimai negali būti diskriminaciniai ir iš esmės turėtų būti tokie patys, kaip ir taisyklės dėl užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] 1993 m. kovo 30 d. Sprendimas Konstantinidis, C-168/91, EU:C:1993:115; 2002 m. sausio 15 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-439/99, EU:C:2002:14; 2002 m. liepos 11 d. Spendimas Gräbner, C-294/00, EU:C:2002:442.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario
ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario
ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina
ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu dokumento šaltinis įrodo, kad: 1) „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ arba 2)
„su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Tokios nuostatos
neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:
1) jose išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis).
Lietuvos Respublikos piliečiui tereikėtų įrodyti, kad bent vienas iš jo protėvių kažkada turėjo užsienio valstybės pilietybę (nors pats pareiškėjas nuo pat gimimo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę);
2) jose niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (vaikų) pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (Civilinio kodekso 3.31, 3.167 straipsniai). 2. Vertinant aukščiau minėtų oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose:
1) aptariamos išimtys tik dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o ne visuose oficialiuosiuose dokumentuose, kaip siūloma projekte;
2) neaptartas mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo
(vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje).
Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Vardo (vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis. Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo (vardų) ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant teikiamą projektą neatsižvelgta į šiuo metu galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, minėtąjį įstatymą ir teikiamą projektą reikėtų papildyti, įtvirtinant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos „oficialusis dokumentas“ apibrėžimą, oficialiuoju dokumentu laikomas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą. Taigi, projekto nuostatoje vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje be asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančių dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės, tarnybinio paso) yra išduodama ir daugybė kitų įvairių dokumentų, kuriuose įrašomi skirtingi asmens statusą apsprendžiantys duomenys (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones).
Tačiau pažymėtina, kad jokie aukščiau minėtų dokumentų duomenys ar įrašai negali atstoti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, įrašytų asmens vardo ir pavardės autentiškumo, t.y., jokie kiti asmens dokumentai kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal teisinę reikšmę negali būti prilyginami ir reglamentuojami taip pat kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytą jurisprudenciją, akcentuojančią būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo priėmimo metu asmens tapatybės kortelės kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusas įstatyme dar nebuvo įtvirtintas) teisinę reikšmę valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, manytume, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje. 5. Projekto pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalyje (jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą 6 pastabą šią dalį išbraukti) prieš žodį „vardo“, o 2 dalyje prieš žodį „vardų“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“. 6.
nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes: 1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą
(vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir 2.21 straipsniai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti. 2) ginčytinas pats įstatymo tikslo kaip užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas. Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą. 7.
sąvoką „oficialus dokumentas“, atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, siūlytume keisti į formuluotę „asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose sąvoka „oficialus dokumentas“ keistina į aiškesnę formuluotę, atsižvelgiant į įstatyminės nuostatos, kurioje ši sąvoka vartojama, turinį ir jos reguliavimo objektą, t.y., atskiriant Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentus nuo kitų įvairių dokumentų, išduodamų visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. 8. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. 9. Projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostata, kurioje būtų nustatyta, kaip yra suprantama šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“. 10. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka). Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“.
Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 11 ir 13 dalis asmens tapatybės kortelė, pasas, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas (kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus), taip pat Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinis pasas bei Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės „asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmeniui dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu. 11.
nėra aišku, kas galėtų būti laikomas dokumento šaltiniu tuo atveju, kai, pvz., šešiolikmetis asmuo nori gauti pirmąjį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tokio asmens dokumento šaltinis yra civilinės būklės akto įrašas apie šio asmens gimimą. Taigi, „dokumento šaltinio“ sąvoka turėtų būti papildyta nuostatomis ir dėl civilinės būklės aktų įrašų, nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, pripažinimo galimu asmens dokumento šaltiniu. 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). 13. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi
atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti tik esminiai vardų ir pavardžių rašymo principai bei į tai, kad konkrečių vardų ir pavardžių taisyklių patvirtinimas yra labiau poįstatyminių, t.y. įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siūlytume projekto 4 straipsnyje nenurodyti konkrečių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių), o tiesiog įtvirtinti bendrą taisyklę, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais vardai ir pavardės nurašomi ar perrašomi be diakritinių ženklų. 15. Projekto 4 straipsnio nuostatos neapima pabėgėlio vardo (vardų) ir pavardės rašymo jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose, nes pastarieji asmenys, dažnai neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (dokumento šaltinio), kuriuo remiantis pabėgėlio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime. 16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnyje reikėtų atskleisti jame vartojamų formuluočių „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ bei „lotyniško pagrindo rašmenimis“ turinio skirtumus, t.y. nurodyti, kad vienu atveju asmenvardžiai rašomi be diakritinių ženklų, o kitu – su jais. 17. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė
„asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją“. Atkreiptinas
dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, visi asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte arba reikėtų tiesiogiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis), arba vartoti tokias civilinėje teisėje vartojamas kategorijas, kaip „tiesiosios aukštutinės linijos pirmojo, antrojo, trečiojo laipsnio giminaičiai“. 18.
vietoj formuluotės „dokumento šaltinis įrodo“ siūlome įrašyti žodį „įrodoma“, nes faktinės ir teisinės aplinkybės dėl piliečio giminaičio turėtos užsienio valstybės pilietybės ir giminystės ryšio tarp jų, o taip pat santuokos sudarymo faktas įrodomos remiantis ne asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (dokumento šaltiniu), o kitais dokumentais. 19. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ po žodžio „turėjo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ar turi“, nes galimi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę. 20. Nėra suprantama, kodėl esant toms pačioms projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, t.y., jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), vienu atveju nustatoma taisyklė į dokumentus asmenvardžius perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis, o kitu – nurašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „lietuvių kalbos rašmenimis“ įrašytini žodžiai „lietuviškais rašmenimis“. 21. Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžių „jo prašymu“ įrašytini žodžiai „gali būti“. 22. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti Vardų ir pavardžių rašymo taisyklų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose. 23. Pažymėtina, kad turi būti tikslinama arba įstatymo įsigaliojimo data, nurodyta projekto 5 straipsnio 1 dalyje, arba data, nurodyta projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Pagal projekto nuostatas siūloma įtvirtinti teisiškai ydingą ir teisėkūros principams prieštaraujantį reguliavimą, pagal kurį įsigaliojus įstatymui jis pusę metų negalėtų būti tinkamai taikomas dėl būtinų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo. 24. Nėra aišku, kokios Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki 2018 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes vienintelis šio įstatymo įgyvendinamasis aktas, nurodytas projekto nuostatose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės (projekto 4 straipsnio 5 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis). 25. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka“. 26. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti ir piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi „Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.
Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujas ir kitokias Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, dar kartą atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, dar kartą atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Seimui savo nuomonę yra pateikusi ne kartą - 2014 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. birželio 18 d. bei 2021 m. lapkričio 5 d. išvadose), kuriose imperatyviai ir nuosekliai laikomasi tos pačios pozicijos, t.y. kad turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tik tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisės departamentas laikosi 2017 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. XIIIP-535 išdėstytos pozicijos, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo žymiai išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis), nedera su Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija, pagal kurią Seimas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente taisykles projektu teikiamame įstatyme, negali neatsižvelgti į minėtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas oficialias išvadas ir jose išdėstytą poziciją ir siūlymus. 2. Tikslintina įstatymo priėmimo data. 3.
esmę bei šiame straipsnyje vartojamas daugiskaitines reguliavimo dalyką apibūdinančių žodžių formas, vietoj žodžių „nustato asmens“ reikėtų įrašyti žodžius „nustato asmenų“ arba visame projekte vartoti vienaskaitinę žodžių formą „asmens vardas ir pavardė. 4. Atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, projekto 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokas siūlome dėstyti abėcėlės tvarka. 5. Vertinant projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis kartu, nėra aišku, kodėl ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje, mūsų nuomone, įtvirtinama pamatinė lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo taisyklė, nėra numatyta, kad pavardė rašoma atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį. Kitaip sakant, pavardžių rašymas pagal lytį turi būti išlaikomas ne tik sutuoktiniui pavardę suteikiant sutuoktinio vaikui, tačiau ir tėvams (taip pat vienam turimam tėvui ar motinai) suteikiant pavardę savo vaikui. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų patikslinti ir aiškiau atskleisti jų santykį (skirtumą) su 3 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t.y. galbūt tikslinga projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad šioje dalyje numatytas tėvų (ar vieno iš tėvų) pavardės suteikimas gimusiam vaikui - tokiu atveju pavardė būtų rašoma atsižvelgiant į dokumento šaltinyje įrašytą tėvų (ar vieno iš tėvų) pavardę. Jeigu, vis dėlto, projekto 3 straipsnio 1 dalyje siekiama reglamentuoti kitus Lietuvos Respublikos piliečio pavardės įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose (t.y. ne jam gimus) atvejus, jie turėtų būti aiškiau atskleisti.
Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti formuluotės
„Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“ turinį, nes ši
nuostata bei sisteminė projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja, kad čia aptariama tam tikra išlyga iš bendros taisyklės, t.y. kai sutuoktinis suteikia savo pavardę ne savo vaikui, o savo sutuoktinio vaikui. 7. Sistemiškai vertinant projekto 3 straipsnio 1-3 dalių nuostatas kartu, nėra aišku, kodėl tik šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pavardė rašoma „remiantis dokumento šaltinio įrašais“. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „dokumento šaltinis” apibrėžimą, visuose šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi remiantis dokumento šaltiniu, nesvarbu, ar tai būtų lietuvių ar ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, ar užsienietis. Todėl projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmens pavardė rašoma remiantis dokumento šaltinio įrašais yra perteklinė ir neturinti jokio papildomo teisinio krūvio. Galbūt, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga būtų visose projekto 3 straipsnio 1-3 dalyse individualizuoti kokių dokumento šaltinių pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.
Tai reikėtų padaryti, nes, pavyzdžiui, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju apskritai nėra aišku, kokio dokumento šaltinio pagrindu asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente būtų rašoma ne lietuvių tautybės piliečio pavardė jo prašymu (akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, ir civilinės būklės įrašuose, ir jam išduotame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente jo pavardė būtų parašyta lietuviškais rašmenimis). 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 3 dalį siūlome išskirti į kelias dalis, kurių viena reglamentuotų užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, pavardės rašymą pagal jam užsienio valstybėje išduotą dokumento šaltinį, kita – Lietuvos Respublikos piliečių, pasirinkusių sutuoktinių
Manytume, kad būtent projekto 3 straipsnyje turi būti aiškiai išdėstyti visi kriterijai ir sąlygos, kurioms esant gali būti nukrypstama nuo bendros taisyklės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės įrašuose gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis. Tuo tarpu projekto 4 straipsnyje turėtų būti detalizuojamos ir konkretinamos vardų ir pavardžių nurašymo ar perrašymo taisyklės, esant projekto 3 straipsnio nurodytoms sąlygoms ir kriterijams. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai turėtų būti dėstomi ne kaip vardų ar pavardžių nurašymo ar perrašymo taisyklės, o kaip projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės raidėmis. Taip pat pažymime, kad šie pagrindai turėtų būti revizuojami, juos derinant tarpusavyje bei su projekto 3 straipsnio 3 dalyje jau įtvirtinta išimtimi dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymo. 9. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad dokumento šaltiniu projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma pripažinti ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „dokumento šaltinis“ turinį reikėtų atitinkamai papildyti. 10. Projekto 3 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys tikslintinas atsižvelgiant į šiuos aspektus.
Pirma, nėra aišku, kaip užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė būtų rašomi laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kuriuose numatomi vardo ir pavardės nurašymas arba perrašymas nuo dokumento šaltinio. Kitaip sakant, nėra aišku kaip asmens vardas ir pavardė gali būti perrašomi ir nurašomi, kai nėra jokio dokumento šaltinio, kurio pagrindu šiuos veiksmus galima būtų atlikti. Galbūt turima omenyje, kad tuo atveju, kai užsieniečio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumento šaltinių, patvirtinančių jo vardą ir pavardę, tokio užsieniečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis Vyriausybės patvirtintose Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse nustatyta tvarka. Antra, nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje nėra minimi civilinės būklės aktų įrašai, t.y., neaišku, kodėl nėra numatyta, kad užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė būtų rašomi ne tik kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose, tačiau ir civilinės būklės aktų įrašuose. 11.
dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodyta asmens vardo ir pavardės nurašymo ar perrašymo tvarka taikoma tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis šio įstatymo 3 straipsnio tam tikrose dalyse ar dalių punktuose nurodytais pagrindais (reikėtų konkrečiai išvardinti visas struktūrines dalis, numatančias šiuos įstatyminius pagrindus). 12. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi tiesiog protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlome tiesiogiai ir konkrečiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis, proprosenelis – vartojant vienaskaitinę šių žodžių formą), ir nevartoti tokios teisiškai neapibrėžtos asmenų kategorijos kaip „kiti protėviai“. 13. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio
„gyvena“ įrašytini žodžiai „ar gyveno“, nes dokumentų išdavimo metu jis toje
valstybėje gali ir nebegyventi. 14. Projekto 5 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip:
„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 15. Projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai
prieš žodžius „Vyriausybė“ bei „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis s O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. birželio 28 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas Elvinas Jankevičius, Prezidento patarėjas Mindaugas Lingė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento patarėja Rūta Jarukaitienė, Teisingumo ministerijos skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė, Europos teisės departamento l. e. p. atstovavimo ES teismuose vedėja Gintarė Taluntytė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu dokumento šaltinis įrodo, kad: 1) „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ arba 2) „su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:
išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis).
Lietuvos Respublikos piliečiui tereikėtų įrodyti, kad bent vienas iš jo protėvių kažkada turėjo užsienio valstybės pilietybę (nors pats pareiškėjas nuo pat gimimo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę);
niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (vaikų) pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (Civilinio kodekso 3.31, 3.167 straipsniai). Pritarti Valstybinės kalbos komisija 2017 05 23 pateikė nuomonę. 2. Vertinant aukščiau minėtų oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose:
patvirtinančiuose dokumentuose, o ne visuose oficialiuosiuose dokumentuose, kaip siūloma projekte;
2) neaptartas mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo (vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje).
Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Vardo
(vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis. Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo (vardų) ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose. Pritarti
metu galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, minėtąjį įstatymą ir teikiamą projektą reikėtų papildyti, įtvirtinant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju. Pritarti12 4.
12
vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos „oficialusis dokumentas“ apibrėžimą, oficialiuoju dokumentu laikomas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą. Taigi, projekto nuostatoje vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje be asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančių dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės, tarnybinio paso) yra išduodama ir daugybė kitų įvairių dokumentų, kuriuose įrašomi skirtingi asmens statusą apsprendžiantys duomenys (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies
(rūšių) transporto priemones).
Tačiau pažymėtina, kad jokie aukščiau minėtų dokumentų duomenys ar įrašai negali atstoti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, įrašytų asmens vardo ir pavardės autentiškumo, t.y., jokie kiti asmens dokumentai kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal teisinę reikšmę negali būti prilyginami ir reglamentuojami taip pat kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytą jurisprudenciją, akcentuojančią būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo priėmimo metu asmens tapatybės kortelės kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusas įstatyme dar nebuvo įtvirtintas) teisinę reikšmę valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, manytume, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje. Pritarti11
šioje išvadoje pateiktą 6 pastabą šią dalį išbraukti) prieš žodį „vardo“, o 2 dalyje prieš žodį „vardų“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“. Pritarti11 6.
11
užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes: 1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir 2.21 straipsniai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti. 2) ginčytinas pats įstatymo tikslo kaip užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas. Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą. Diskutuotina12 7.
12
7Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „oficialus dokumentas“,
atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, siūlytume keisti į formuluotę „asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose sąvoka „oficialus dokumentas“ keistina į aiškesnę formuluotę, atsižvelgiant į įstatyminės nuostatos, kurioje ši sąvoka vartojama, turinį ir jos reguliavimo objektą, t.y., atskiriant Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentus nuo kitų įvairių dokumentų, išduodamų visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Pritarti21
atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti2
yra suprantama šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“. Pritarti23
būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka).
Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio
Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas (kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus), taip pat Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinis pasas bei Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės „asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmeniui dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu.
23
„dokumento šaltinis“ apibrėžimą, atkreipiame dėmesį, kad iš jo nėra aišku,
kas galėtų būti laikomas dokumento šaltiniu tuo atveju, kai, pvz., šešiolikmetis asmuo nori gauti pirmąjį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tokio asmens dokumento šaltinis yra civilinės būklės akto įrašas apie šio asmens gimimą. Taigi,
„dokumento šaltinio“ sąvoka turėtų būti papildyta nuostatomis ir dėl
civilinės būklės aktų įrašų, nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, pripažinimo galimu asmens dokumento šaltiniu. Pritarti31
nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Pritarti32 13.
32
nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Pritarti4
įstatyme turėtų būti tik esminiai vardų ir pavardžių rašymo principai bei į tai, kad konkrečių vardų ir pavardžių taisyklių patvirtinimas yra labiau poįstatyminių, t.y. įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siūlytume projekto 4 straipsnyje nenurodyti konkrečių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių), o tiesiog įtvirtinti bendrą taisyklę, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais vardai ir pavardės nurašomi ar perrašomi be diakritinių ženklų. Pritarti4
rašymo jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose, nes pastarieji asmenys, dažnai neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (dokumento šaltinio), kuriuo remiantis pabėgėlio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime. Pritarti4
vartojamų formuluočių „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ bei „lotyniško pagrindo rašmenimis“ turinio skirtumus, t.y. nurodyti, kad vienu atveju asmenvardžiai rašomi be diakritinių ženklų, o kitu – su jais. Pritarti41
pagal tiesioginę giminystės liniją“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, visi asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi protėviais.
Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte arba reikėtų tiesiogiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis), arba vartoti tokias civilinėje teisėje vartojamas kategorijas, kaip „tiesiosios aukštutinės linijos pirmojo, antrojo, trečiojo laipsnio giminaičiai“. Pritarti41
„dokumento šaltinis įrodo“ siūlome įrašyti žodį „įrodoma“, nes faktinės ir
teisinės aplinkybės dėl piliečio giminaičio turėtos užsienio valstybės pilietybės ir giminystės ryšio tarp jų, o taip pat santuokos sudarymo faktas įrodomos remiantis ne asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (dokumento šaltiniu), o kitais dokumentais. Pritarti41
formuluotėje „turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ po žodžio „turėjo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ar turi“, nes galimi atvejai, kai Lietuvos
4
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, t.y., jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), vienu atveju nustatoma taisyklė į dokumentus asmenvardžius perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis, o kitu – nurašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „lietuvių kalbos rašmenimis“ įrašytini žodžiai „lietuviškais rašmenimis“. Pritarti4
dalyse po žodžių „jo prašymu“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti45 22.
45
Vardų ir pavardžių rašymo taisyklų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose. Pritarti51
23Pažymėtina, kad turi būti tikslinama arba įstatymo įsigaliojimo data,
nurodyta projekto 5 straipsnio 1 dalyje, arba data, nurodyta projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Pagal projekto nuostatas siūloma įtvirtinti teisiškai ydingą ir teisėkūros principams prieštaraujantį reguliavimą, pagal kurį įsigaliojus įstatymui jis pusę metų negalėtų būti tinkamai taikomas dėl būtinų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo. Pritarti52
straipsnio 2 dalyje, iki 2018 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes vienintelis šio įstatymo įgyvendinamasis aktas, nurodytas projekto nuostatose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės (projekto 4 straipsnio 5 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis). Pritarti53
25Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip:
„3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo
išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka“. Pritarti55 26.
55
pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi „Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai). Pritarti
Teisingumo ministerijos 2017-04-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nagrinėjo asmenvardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis galimybes asmens tapatybės dokumentuose ir pripažino, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“
profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad esant kompetentingos institucijos pasiūlymui asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis.
Todėl, jeigu Projektu siekiama sureglamentuoti ne tik asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, tačiau ir bet kokiuose kituose oficialiuose dokumentuose, manome, kad Projekte turi būti įtvirtintos papildomos taisyklės, kaip asmenvardžių rašymas bus atliekamas tokiais atvejais. Pavyzdžiui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga kaip pagrindinę taisyklę įtvirtinti reikalavimą, kad asmenvardžiai kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomi vadovaujantis asmens tapatybės dokumentuose esančiais įrašais. 2. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui teiktas išvadas, manome, kad Projekto nuostatomis suformuluotos išimtys, kai asmenvardžius būtų galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ne visiškai tiksliai atitinka išimtis, kurias buvo pasiūliusi VLKK. Primename, kad VLKK Seimui teiktose išvadose yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius.
VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Kita vertus, Projekto
asmens vardas ir pavardė bei sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis) išimtys, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė 1) šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba 2) su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis.
Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagal pateiktą dokumento šaltinį įrodžiusiam, kad jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos šalies pilietybę, ir turinčiam dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis įrašytą asmenvardį, būtų suteikta teisė asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą pirmą išimtį. Be to, nėra aišku, iki kurio tiesiosios aukštutinės giminystės laipsnio būtų galima įrodinėti, kad protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę (pavyzdžiui, svarstytina, ar proprosenelio kitos šalies pilietybės turėjimas būtų tinkamas įrodymas). Antra, kitaip nei VLKK teiktoje išvadoje, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereglamentuoti atvejai, kaip turėtų būti rašomos Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio santuokuoje gimusių vaikų pavardės. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektas turi būti tikslinamas pagal VLKK pateiktas išvadas arba dėl siūlomo įtvirtinti reglamentavimo turi būti gauta nauja VLKK išvada. 3. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti užsieniečio asmenvardžių rašymo principus. Pirma, nėra aišku, kuom „lotyniškos abėcėlės rašmenys“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 ir 3 punktai) skiriasi nuo „lotyniško pagrindo rašmenų“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Antra, nesuprantama, kodėl tais atvejais, kai vardas ir pavardė dokumento šaltinyje būtų įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vardas ir pavardė negalėtų būti perrašomi lotyniškais rašmenimis (Projekte siūloma tokiais atvejais perrašyti lietuviškais rašmenimis). 4.
atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus[1], Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. 5. Manome, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama „dokumento šaltinio“ apibrėžtis yra pernelyg nekonkreti ir neaiški, todėl praktikoje galėtų kilti daug klausimų, ar konkretūs dokumentai laikytini pagrindu išduoti asmens tapatybės dokumentus. 6. Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl atitinkamai Projekto 2 straipsnio 1 dalis (kurioje nustatoma, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas) ir Projekto 4 straipsnis tikslintini nustatant pagrindinius asmenų be pilietybės, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo reikalavimus. Pažymime, kad šie reikalavimai negali būti diskriminaciniai ir iš esmės turėtų būti tokie patys, kaip ir taisyklės dėl užsieniečių, įgijusių
esmės pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius
Vilniaus Sąjūdžio taryba NEPALAIKO LR Seime ¡registruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose ¡statymo projekto Nr. XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečio vardus ir pavardes pirmajame puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos ¡statymui bei Vyriausiojo administracinio teismo nutarimui.
Jokie tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės Konstitucijos ir kitų galiojančių teisės aktų. Vilniaus sąjūdininkai su daugeliu visuomeninių organizacijų atstovais, surinkę per 70 tūkstančių parašų, pritaria TALKOS ¡statymo projektui, kuris leidžia rašyti nelietuviškais rašmenimis tik asmenų dokumentų kitų įrašų skyriuje. Mes, Jūsų rinkėjai, viešinsime TS-LKD partijos iniciatyva pateikto projekto pasirašiusių pavardes, nebalsuosime patys už Jus ir raginsime Lietuvos piliečius už Jus nebalsuoti Seimo ir savivaldos rinkimuose, taip pat organizuosime viešas lietuvių kalbos gynimo akcijas. REIKALAUJAME atsiimti savo parašus ir balsuojant palaikyti TALKOS Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris palaiko Latvijos vardų ir pavardžių rašymą. Palaikykime brolišką latvių tautą, kurie turi panašių problemų su rusakalbiais piliečiais. Susipažinta
kompiuterininkų sąjunga
Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtu neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžiu s perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau, nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui 6 ir x. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje.
Turkų kalboje yra didžioji raidė „I“ su tašku „1“ ir mažoji raidė „i“ be taško „i“ . Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose. Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga. Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitu įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibe iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau - iki visų į U n ik o d o standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą ne diskriminuotų jo s piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms. Tad siūlome:
galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;
Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys. Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose Susipažinta 3.
Lietuvos kultūros kongresas Susipažinę su Seime
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 (pateikė 70 Seimo narių), atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jame numatomomis įvairiomis išimtimis būtų įteisintas vardų ir pavardžių įrašų valstybine lietuvių kalba ribojimas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose. Taigi būtų šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, be jokių išlygų skelbiantis, kad Lietuvos Respublikos „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“. Nemaloniai stebina, kad kiekvienos kadencijos Seime atsiranda Seimo narių, kurie, balansuodami ant priesaikos sulaužymo ribos, nesiliauja ieškoję būdų, kaip atskirais atvejais būtų galima išvengti asmenvardžių įrašų dokumentuose valstybine lietuvių kalba. Protingą, visiems geros valios Lietuvos piliečiams priimtiną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir logiką atitinkantį šios problemos sprendimą, kaip žinote, yra pasiūliusi TALKA už valstybinę lietuvių kalbą. Jos parengtam įstatymo projektui pritarė beveik 70 tūkstančių Lietuvos piliečių. Taigi Seimas, jeigu jis gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tautos valią, TALKOS siūlomą įstatymą turėtų kuo greičiau priimti. Pasekime Latvijos pavyzdžiu. Primename, kad praėjusios kadencijos Seimas nesiteikė atsakyti į jam 2016 m. balandžio 18 d. įteiktą Visuomeninių organizacijų atstovų Viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. Tikimės atsakymą sulaukti iš Jūsų.
Neprarandame vilties, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, spręsdami nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimą, nuosekliai vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turės prieš akis ne vien
„elito“, bet visų piliečių, visų valstybinės lietuvių kalbos vartotojų
interesus. Susipažinta
konferen - cijos vardu hab.dr. Kazimieras Garšva
atmesti. Susipažinta
cinė taryba LR Konstitucijai ginti Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, (Nepriklausomas jaunimo judėjimas, Lietuvos tautininkų sąjungos Kauno sk, Asociacija Lietuvos ir Latvijos forumas, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, LKKSS, „ Vilnijos “ draugijos Kauno sk, Vytautų klubas, Jotvingių kryžiaus riterių ordino dr., L ietuv o s žmogaus teisių gynimo asociacija, Senojo Kauno draugija, Senjorų klubas „ Sargėnai “) nepritaria LR Seime įregistruotam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes pirmajame LR Paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis.
Tai prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų);
Asmens tapatybės kortelėje įrašomi valstybine kalba-lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis pase kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje ar asmens tapatybės kortelėje-kitoje kortelės pusėje. Susipažinta
Vadovaujantis Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2017-04-19 priimtu nutarimu apie ATGIMIMO BANGOS organizavimą (žiūr. www.sajudis.com 2017-04-19 Atgimimo banga) 2017-05-03 Nepriklausomybės aikštėje ATGIMIMO BANGA, kurios darbotvarkėje buvo:
dokumentuose,
incidentų,
atskirties.
Vilniaus Sąjūdžio taryba, apsvarsčiusi 2017-05-03 ATGIMIMO BANGOS metu išsakytas nuomones, pateiktą vaizdinę medžiagą bei pasiūlymus NUTARĖ:
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų kalbų rašmenis. Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą. 1.2. Prašyti LR Seimą PRIIMTI
“TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), kurį parėmė 70
projektą Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant j valstybinį registrą bei naudojimą. Susipažinta
sąjunga, Koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti , Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Lietuvos laivės kovotojų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, „Vilnijos“ draugija. v Šių organizacijų vardu hab.dr. K.
K. Garšva__ Įstatymo projektas bando keisti ir griauti valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistemą:
raidžių siūlo pridėti iš viso apie 150 svetimų raidžių (su diakritikais),
leidžia kraipyti ir pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, pvz.Jovaiša, Jovaiša, Jovaisza, Jovaischa, Yowaisza, Yoweischa, Yovaysza, ir t.t.)
naujų raidžių sąrašo, jų tarimo dėsnių, nenurodo jokių neigiamų kalbos „reformos“ padarinių,
tolinti nuo artimiausios jai latvių kalbos ir artinti prie mažiau giminiškų kalbų. Po 113 metų tai yra lietuvių kalbos rašybos “reforma“, kurią politiniais motyvais vykdo ne kalbos profesionalai, kuriems priklauso tai daryti, o kalbotyros diletantai. Daugiau kaip 50 aukštųjų mokyklų profesorių, kvalifikuotų lituanistų kalbininkų ( ir Konstitucinio Teismo teisėjai) yra įsitikinę, kad LR valstybinės kalbos bendrinius ir tikrinius žodžius reikia rašyti 32 lietuvių kalbos raidėmis. Tai jie pareiškė 2003 m., 2012 ir 2014 m. ( kalbininkų diskusijos Lietuvių kalbos institute), 2015 m. Talkos už valstybinę kalbą reikalavimą parėmė per 60 lituanistų, mokslininkų ir per
kalbos instituto Mokslo taryba. Atsižvelgdama į savo įstatus prie šios pozicijos turės derintis ir VLKK.
Įstatymo projekto Nr.XIIIP-535 autoriai nuo VLKK skiriasi šiais siūlymais:
kalbos abėcėlę ir asmenvardžius rašyti visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir pagal Mašininio skaitymo taisykles iškraipytomis raidėmis,
lietuvių kalbos rašybos ir tarties sistemą, tolinant ją nuo artimiausios latvių kalbos,
Respublikos, bet ir visų Lietuvos okupacijų užsienio valstybių bet kokiais dokumentais ir bet kokiais kitais užsienio šaltiniais,
nelietuviškai rašyti ne tik LR asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose,
Respublikos gyventojus užsienietiškai tarti ir rašyti apie 150 raidžių už mokesčių mokėtojų pinigus perkeliant į registrų ir valstybės informacines sistemas. Minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir LR Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams. LR Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: valstybinė kalba-lietuvių kalba. Bet pagal teikiamą projektą kai kur valstybinės kalbos funkcijos siaurinamos, pradedami vartoti intarpai su užsienietiška rašyba ir tartimi. Rašomojoje ir šnekamojoje kalboje būtų sukelta sumaištis, nes greta Vulfas būtų pradėta rašyti Wulff ir t.t. LR Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus „teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Ribotai gyventojų grupei suteikus antikonstitucines privilegijas būtų diskriminuojama piliečių dauguma:
asmenvardžių tartis dokumentuose nebūtų nurodyta,
tautinių bendrijų atstovų neturėtų galimybės keisti ar tikslinti asmenvardžių rašybos, nes jų rašyba yra ne lotyniško pagrindo.
Dėl to, kaip pabrėžė LR Konstitucinis Teismas, „piliečiams būtų sunkiaus įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“.Pagal LR Konstitucijos 8 str. „valstybinės valdžios ir jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja“, tačiau įstatymo projekto autoriai okupacinius dokumentus laiko teisėtais. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius (Konstitucijos
antrą valstybinę kalbą ir sudaro sąlygas vėl kurti teritorinę autonomiją,. Tokiu būdu keliama grėsmė valstybės saugumui ir bloginami santykiai su Lenkija. „Talkos“ asmenvardžių rašybos projektą pasirašė per 100 000 Lietuvos piliečių, o remia jį-dauguma. „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (Konstitucijos 3 str.). Lietuvių tauta, pagal Konstituciją „išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“ nenori jos prarasti. Susipažinta 8.
Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių seimūnų išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų,
"lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių
rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas. Susipažinta
Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Autorių siekis leisti asmenvardžiuose rašyti Q, W, X raides yra geras, bet siūlomas jų įteisinimo būdas, rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui, blogas. Visuomenei skelbiama, kad būtų papildomai įteisintos tik trys raidės (visa lotyniška abėcėlė), bet nepaaiškinama, kad užsienietiškus Lietuvos piliečių(sutuoktinių, vaikų ir ainių) asmenvardžius reikėtų rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles, nors ir be diakritinių ženklų. Rašytume White, Jaquet, Baudelaire, Przezdziecki, Brzeczyszczykiewicz, o turėtume skaityti Vait, Žakė, Bodler. Būtų vartojamos prie lietuvių kalbos nederančios raidžių sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh kombinacijos. Tai nesiderintų su Lietuvos Konstitucija. Valstybės pareiga piliečių asmenvardžius pase rašyti taip, kad juos perskaityti ir parašyti sugebėtų visi šalies gyventojai. Rašykime lietuviškai, įteisinę užsienietiškuose asmenvardžiuose tik Q, W, X raides, bet ne viso pasaulio kalbos taisykles. Estijoje, Italijoje ir kitose šalyse oficialiose abėcėlėse W raidės nėra, bet užsienietiškuose asmenvardžiuose jas vartoja. 4 str.1d. Neaiškus teiginys „...vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal ICAO taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje...“.
ICAO taisyklės reikalingos perrašant lotyniško pagrindo rašmenis, o ne lotyniškos abėcėlės rašmenis (26 raidės). 4 str.2 d. 2p. Ar tikslinga ir ar įmanoma kiekvienoje įstaigoje atvykusio užsieniečio pavardę, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis? Tam yra ICAO taisyklės ir piliečio asmenvardžio įrašas paso mašininio skaitymo skyriuje. Projekte nėra paaiškinimo, kad kituose oficialiuose dokumentuose asmenvardžiai Lietuvoje rašomi taip, kaip jie teikiami asmens tapatybės dokumentuose. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Autorių bekompromisinis siekis užsienietiškus Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti lietuviškai yra kilnus, bet Q, W, X raidžių vartojimo vengimas yra abejotinas. 3 str. 3d. Neaiški pagrindinė sąvoka „...rašomi lietuviškais rašmenimis“. Ar Lietuvos pilietybę priėmusio užsieniečio pavardę White reikėtų rašyti Vhite, ar lietuviškais rašmenimis pagal tarimą –Vait? Tuo abejoja ir Seimo teisės departamentas. Keista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pozicija. VLKK pavesta saugoti lietuvių kalbą, bet visose Seimui pateiktose trijose Išvadose Komisija siūlo Lietuvos piliečių (buvusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų) asmenvardžius leisti rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pirmoje Išvadoje tai siūloma atvirai, antroje Išvadoje pridengiant dviprasmiška savoka „lotyniškais rašmenimis“, o trečioje Išvadoje - savoka
„lotyniško raidyno rašmenimis“. Visose trijose Įšvadose yra paaiškinimai
„...diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Rašyti būtų privalu su visais diakritiniais ženklais, nes dabar techninės
galimybės įrašyti į pasą bet ką, neribotos.
Manau, Lietuvai, visuomenei, lietuvių kalbai, lenkų bendruomenei būtų tinkamiausios sekančios kompromisinės nuostatos. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės (26 raidės) rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma šalių. Gal galima išimtis: valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų asmenvardžiai, juridinės galios neturinčiuose dokumentuose, gali būti rašomi autentiški, pvz., Lech Wałęsa, o ne Lech Walesa (pagal ICAO). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Lietuvos Respublikos piliečių, jų sutuoktinių ir vaikų užsienietiški asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą sugramatinti arba nesugramatinti. Raidės QWX rašomos tik užsienietiškuose asmenvardžiuose remiantis tai patvirtinančiu dokumento šaltiniu. Manau, Józef Wałęsa, tapęs Lietuvos piliečiu, asmenvardį į pasą įsirašytų pagal tarimą- Juzef Walensa, o ne pagal ICAO taisykles-Jozef Walesa. Užsieniečiai, gerbdami visuomenę kurioje nusprendė gyventi, asmenvardžius užrašo pagal tos šalies kalbos taisykles. Lietuvis Šimkevičius Amerikoje tapo Shimkus, Lenkijoje Vytautas Liškauskas tapo Witold Liszkowski. Norint išvengti dviprasmybės, minint lotynišką abėcėlę, lotynišką raidyną, ar lotyniškus rašmenis, dviprasmybės išvengimui, reikėtų nurodyti raidžių skaičių (26). Susipažinta 10.
teisių koordinavimo centras
reikalavimą nutraukti tariamą ,,tyčiojimąsi“ iš ,,konstitucinės ir istorinės teisės į vardą“ suteikiant teisę asmens dokumentuose svetimus asmenvardžius rašyti lotyniškojo pagrindo rašmenimis ’• 2017 m. balandžio 4 d. grupė LR Seimo narių įregistravo Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP- 535, toliau - Projektas) dėl lietuvių kalbos raidyno papildymo X ir Q raidėmis. Dalis Projekto iniciatorių yra_ LR_ Seimo_ senbuviai, ne pirmą kartą teikiantys įstatymo projektus, susijusius su konstitucinį valstybinės kalbos statusą turinčia lietuvių kalba. Prie jų prisijungė ir naujai išrinkti, su dideliais visuomenės lūkesčiais siejami, bet politinės patirties stokojantys Seimo nariai. Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia pastarųjų dėmesį į nepagrįstas ir nuolat pasikartojančias kai kurių politikų iniciatyvas pertvarkant asmenvardžių rašybą siaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą:
Teise į pavardę painiojama su taisyklėmis. Teisės požiūriu nepagrįstas ir nelogiškas yra 2017 m. kovo 14 d. pavienių Lietuvos intelektualų reikalavimas nutraukti tariamą ,,tyčiojimąsi“ iš jų ,,konstitucinės ir istorinės teisės į vardą“,:
a) Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (14 str.) yra įvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba (jos rašybos pagrindą sudaro lietuvių kalbos abėcėlė), todėl nėra jokių požymių, kad būtų pažeidžiama minėtų intelektualų konstitucinė teisė rašyti savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose valstybine kalba. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo nustatytas dar sovietmečiu. Lietuvos Respublikoje valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo nustatytas 1989 m. sausio 25 d.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ¡saku „Dėl Lietuvos TSR valstybines kalbos vartojimo“ statusas įtvirtintas ir 1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinajame Pagrindiniame įstatyme 3 ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta
(KT) 1999 m. spalio 21 d. nutarime yra nurodęs, jog „konstitucinis valstybinės kalbos įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė ir nurodė, jog „įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi'“. Šis konstitucinis imperatyvas pakartotas ir 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2009 m. lapkričio
valstybinis kalbos statusas gali būti keičiamas tik referendumu. Antra, kreipimosi autoriai ne tik savo, bet ir kitų asmens vardo ir pavardės nuosavybę painioja su valstybės nustatytomis vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis, kurios yra skirtingos visose ES valstybėse. Pažymėtina, kad visose ES valstybėse vardai ir pavardės asmens dokumentuose rašomi tų valstybių kalba ir nustatyta tvarka, todėl tariama
„konstitucinė teisė į vardą“ reiškia akivaizdžią
pretenziją turėti galią keisti suverenios ES valstybės nustatytas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose taisykles. Minėtas pretenzijas jau ne kartą yra paneigęs Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Teisingumo Teismas. Tarpvalstybinių įsipareigojimų keisti lietuvių kalbos raidyną nėra.
Sprendžiant iš politikų nuolat viešoje erdvėje kartojamų argumentų, kad Lietuva yra įsipareigojusi Lenkijos Respublikai įteisinti originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą, tikėtina, jog Projektas yra skirtas būtent Lietuvos sutartiniams įsipareigojimas su Lenkijos Respublika įvykdyti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos valstybės vadovai, nei valstybės atstovai negalėjo duoti Lenkijos Respublikai tokių pasižadėjimų ar įsipareigojimų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jeigu ir būta kokių nors asmeninių valdžios atstovų įsipareigojimų Lenkijos Respublikos vadovams, jie niekada nebuvo vieši, juolab nebuvo LR Seimo ratifikuoti, todėl jie yra antikonstituciniai ir de jure negaliojantys. Tokių įsipareigojimų nėra ir Lenkijos-Lietuvos sutartyje (joje asmenvardžius įsipareigojama rašyti tik „pagal skambesį“). Projektas diskriminuoja tautines mažumas. Projekto autorių iniciatyva keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra toliaregiška nei ekonominiu, nei politiniu požiūriu, nes pakeisdama lietuvių kalbos abėcėlės vartojimą asmens dokumentuose, valstybė privalės skirti didelius finansinius išteklius gyventojų registro, socialinės, sveikatos apsaugos, teisinės bei teisėtvarkos ir kitų duomenų bazių pertvarkai. Politiniu požiūriu Projektas trumparegiškas, nes diskriminuoja kitas tautines grupes, o tai neabejotinai sukiršintų Lietuvos tautines mažumas ir kurstytų piliečių nesantaiką. Žmogaus teisių požiūriu Projektas pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises. Tai, kad Projektu numatoma plėsti lietuvišką raidyną tik lotyniško pagrindo rašmenimis vienos tautinės mažumos naudai, nepaneigia galimybės kitoms tautinėms grupėms reikalauti analogiškų teisių ir sau. 1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 7 straipsnyje: „Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba“. 2011 m. gegužės 12 d.
sprendimas byloje Malgožata Runevič-Vardyn, Lukasz Wardyn prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių. Projektas pažeidžia:
a) Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str. nuostatas, kad „visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą. Šiuo atžvilgiu įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, <...> kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės <...> ar kokio nors kito požymio pagrindu."
b) Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 2 dalis taip pat įpareigoja <... užtikrinti, kad šiame Pakte išdėstytos teisės bus įgyvendinamos be jokio diskriminavimo dėl <...> tautybės <...> ar dėl kokio nors kito požymio
c) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis nurodo, kad Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl <...> kalbos <...>, priklausymo tautinei mažumai <...> ar kitokio statuso."
d) Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4 str. nuostatą, kad <...šalys įsipareigoja garantuoti tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims teisę į lygybę prieš įstatymą ir vienodą įstatymo teikiamą apsaugą. Šiuo požiūriu draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija>. Taigi tarptautinės teisės normos draudžia bet kokią piliečių diskriminaciją nacionaliniu ar tautiniu pagrindu. Vienos tautinės grupės išskirtinumas bus vertinamas kaip privilegijų įtvirtinimas kitų tautinių grupių atžvilgiu, arba pastarųjų diskriminacija.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijoms nekyla abejonių, kad Projektu neįmanoma pasiekti deklaruojami tikslų, o Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų santykiai šalyje neabejotinai pablogės. Nepagrįsti Projekto lūkesčiai, klaidinantys Projekto autorių teiginiai Aiškinamajame rašte, jog papildomų raidžių lietuvių kalbos abėcėlėje būtinybė kyla dėl to, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, daugėja Lietuvos piliečių, kurie sudaro santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyja nelietuviškos formos pavardes, kad tokiose santuokose gimstantiems vaikams, turintiems teisę į Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius (pavardes) rašyti autentiška forma (lotyniško pagrindo rašmenimis). Atkreipiame dėmesį:
a) Pastaraisiais metais į ES šalis atvyko daugiau kaip 2 mln. migrantų, tačiau nė viena valstybė dėl padidėjusios migracijos ir pagausėjusių vietos gyventojų santuokų su kitataučiais nemėgino ir, turimais duomenimis, neketina keisti savo valstybinės kalbos rašmenų.
b) Nėra nė vieno Europos Sąjungos teisės akto, kaip nors ribojančio lietuvių kalbos vartojimą Lietuvoje. Atvirkščiai, ES teisėje pabrėžiama, kad kultūrų ir kalbų įvairovė yra didelė Europos vertybė, kurią reikia puoselėti ir ugdyti.
c) Lietuvos Respublikos Konstitucija neįgalina valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir jos pagrindo (abėcėlės) keitimą sieti su emigracija, šalies demografijos pokyčiais, naryste įvairiose tarp nacionalinėse sąjungose ir kt.
d) Lietuvos piliečio santuokoje su kitataučiu (te) ir toje santuokoje gimusio vaiko vardo ir pavardei užrašyti autentiškai nepakanka lotyniško pagrindo rašmenų.
Tad akivaizdu, jog daugelio mišrioje santuokoje esančių asmenų pavardžių Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose bus neįmanoma įrašyti autentiška forma (pvz., Gawronski, Kurylowycz, Wldyslaw Niedžwiedžki, Jan Otrębski, Slonski. Vokiečių kalboje raides v [f] ir w [v], žymi skirtingus garsus. Be to, lenkiškos lotyniškų raidžių samplaikos yra ne dvi raidės, o pavienių garsų ženklai).5 Iš to darytina išvada, kad Projekto autoriu pagrindinis tikslas nėra svetimvardžiii rašymas asmens dokumentuose autentiška forma (to padaryti dažnai neįmanoma), o galimai kiti tikslai, kuriu Projekto autoriai nedeklaruoja. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas turi pakankamai informacijos apie pasiteisinusią svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose praktiką kaimyninėje Latvijoje (svetimi asmenvardžiai originalo kalba rašomi papildomame paso lape arba antrojoje tapatybės kortelės pusėje. Be to papildomai reikalaujama tautybę įrodyti dokumentais). Šios praktikos nepaneigė ir jos atitikimą tarptautinėms žmogaus teisių normoms pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, valstybės vadovams prasminga atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento 2017 m. balandžio 3 d.
„Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“
ir pasidomėti:
a) Kodėl Lietuvoje vengiama perimti asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose Latvijos Respublikoje patirtį.
b) Kodėl Projektu siekiama patenkinti viešą 2017 m. kovo 14 d. pavienių intelektualų reikalavimą, dauguma kurių nėra valstybinės lietuvių kalbos specialistai (fotomenininkai, solistai, architektai, teatrologai, lenktynininkas ir kt.), bet akivaizdžiai vengiama svarstyti alternatyvų 69 tūkst. šalies piliečių inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą (Talka už Lietuvos valstybinę kalbą). IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijos konstatuoja:
ypatinga konstitucinė vertybė ir gali būti keičiamas tik referendumu (Konstitucijos 148 str. 2 d.)
vartojimo Lietuvoje ir neįpareigoja keisti jos vartojimo taisyklių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime Runevič-Vardyn byloje (Nr. C-391/09) nurodoma, kad kompetentingoms valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus nedraudžiama atsisakyti pakeisti Sąjungos piliečio, turinčio kitos valstybės narės pilietybę, santuokos liudijimą, santuokos liudijimuose vieno iš savo piliečių vardą ir pavardę pagal kitos valstybės narės rašybos taisykles, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose laikantis tos valstybės rašybos taisyklių ir k t. 3. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą nagrinėjo skundus dėl pavardžių rašybos ir atmetė reikalavimus nacionalinių valstybių piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti ne valstybinėmis kalbomis. Pvz., 2004 m. gruodžio 7 d.
Pvz., 2004 m. gruodžio 7 d. EŽTT byloje Mentzen (Mencena) prieš Latviją nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl pavardės transkripcijos latviškais rašmenimis: Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio Mentzen reikalavo latviškame pase jos pavardę rašyti vokiškai Mentzen, tačiau Latvijos valdžios įstaiga išdavė pasą pagal latvių kalbos reikalavimus įrašyta sugramatinta pavardės forma Mencena (peticijos Nr. 71074/01). Šioje byloje EŽTT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, tokių kaip šalies teritorija, santvarka, vėliava. Todėl klaidinantys yra tiek atskirų politikų, tiek ir kai kurių visuomeninių organizacijų (Europos žmogaus teisių fondo ) reikalavimai įteisinti asmens dokumentuose originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti bet kokią piliečių diskriminaciją, įskaitant tautiniu ir nacionaliniu pagrindu. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas pastaruoju metu dviejuose savo sprendimuose nurodė, kad yra tik vienas būdas spręsti kitos šalies piliečių autentiškos rašybos perkėlimą į Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus - tai tokių įrašų kitos šalies kalba įrašymas Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje, o ne jais pakeičiant įrašą valstybine kalba. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta Lietuvos žmogaus teisių organizacijos rekomenduoja:
tautiniu pagrindu, nekelti vienos tautinės grupės teisių virš kitų - nė viena tautinė grupė negali būti laikoma geresne ar blogesne, aukštesne ar žemesne už kitas. 2. Siūlyti LR Seimo nariams atšaukti įregistruotą įstatymo Projektą (XIIIP-535). Tuo atveju, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas dėl Projekto atšaukimo, siūlyti tautinių konfliktų eskalavimui nepritariančius Seimo narius atšaukti savo parašus, o jei Projektas bus svarstomas - jį atmesti balsuojant prieš. 3.
iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuriame vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių asmens dokumentuose galėtų būti rašomi papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje (šiam projektui pritaria 69 tūkst. šalies piliečių). Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas įgyvendintų Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, ir piliečiams, kurie asmens dokumentuose nori išsaugoti asmenvardžių formą ir kitos šalies kalba, nereikėtų kiekvienu atveju kreiptis į teismą. Susipažinta
hab. dr. K.Garšva Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos yra šios VLKK išvados: Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.
VLKK, deklaruodama, jog pritaria „nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau - asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai:
Lietuvos Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol - pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“;
BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04- 27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta: „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“. Be pagrindo remtasi nemoksline
daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė - klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai.
VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad. „vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė). Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (la)
„diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“, o
pabaigoje (4.2) jų reikalaujama: „netikslinga taikyti ICAO taisykles - būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) grįžtama prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“). Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar [...] suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“. Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau „identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti, perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus: 1.
Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio „lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą asmens dokumentą“. 2. Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro „atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors
iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį: „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“. 4. VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ - komentaro 68 punktas). 1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas Susipažinta 12.
Leonas Kerosierius Nijolė Balčiūnienė Regina Jakučiūnienė Hubertas Martinkėnas
Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:
Nr. XIII-535, kurį iniciavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą. 2. PRITARTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą.
Šį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių. 3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią, į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją. 4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus
kovotojų sąjunga
įstatymo projektui XIIIP-535 ir VLKK 2017 05 23 išvadai. Susipažinta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr.
XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“. Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. 1.
1VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose. 3. Dėl projekto XIIIP-471:
taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį. 3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo. 4. Dėl projekto Nr. XIIIP-535: 4.1. Iš 4 str.
Iš 4 str. 1 dalies formuluotės „jeigu <...> dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui. 4.2. Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose. Jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose, kaip liudija VLKK atlikta institucijų apklausa, nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami asmens dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (4 str. 2 d. 2, 3). 4.3. Svarstytina, ar pagal 4 str. 4 d. nuostatą suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
41 Argumentai: Įtvirtinti galimybę savo vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ne atskiroms asmenų grupėms, o visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Pasiūlymas:
ir pavardės nurašymas ir perrašymas 1.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Nepritarti Sąvoka „dokumento šaltinis „ yra tikslintina; „dokumento šaltinis“ taip pat turi pagrįstas atitinkamais dokumentais. 2. Seimo narys Mindaugas Puidokas Argumentai: tikslintinas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) pavadinimas. Pasiūlymas. Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyt taip:
RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMAS“. Nepritarti Asmuo gali turėti keletą vardų ar pavardžių; ši daugiskaitos forma yra nusistovėjusi11 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 6 punkte pateiktą pastabą. Pasiūlymas:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip
pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą.“
12 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. S1-(1.7), pateiktą vykdant Seimo valdybos 2017-05-12 sprendimą Nr. SV-S-250 (toliau – VLKK 2017-05-23 išvada) tikslintina Įstatymo projekte nustatyta jo taikymo sritis „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pritarti21 Argumentai: siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar
užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduodamas oficialus dokumentas. Užsieniečio sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“
23 Argumentai: tikslintina Įstatymo projekte apibrėžta „Dokumento šaltinio“ sąvoka, kad nekiltų neaiškumų taikant įstatymą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos įgaliotos institucijos sudarytas arba išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gimimo įrašą liudijantis dokumentas, santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas, kuriuo remiantis šio įstatymoų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.“
31 Argumentai: atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies siūlomą pataisą, tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumentuose, gimimo įrašą liudijančiame dokumente, santuokos sudarymo įrašą liudijančiame dokumente Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“
32 Argumentai: siekiant Įstatymo projekte įtvirtinto reguliavimo tikslumo, tikslintinas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamuose kituose dokumentuose, vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“
33 Argumentai. Tikslintinas Įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, susijęs su užsieniečių vardų ir pavardžių rašymu jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose. Pasiūlymas. Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsnio 3 dalimi: „3.
Užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali pateikti dokumento šaltinio, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“ Nepritarti
nebūdinga funkcija41 Argumentai: Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Įstatymo projekto nuostata koreguotina pagal VLKK 2017-05-23 išvadą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė jeigu toks Lietuvos Respublikos yra:
1) kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu ir paėmęs jo pavardę;
3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis.“
42 Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos lietuviškais rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.“
45 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies: „5. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
nutarimas Nr.481 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SV-S-276 „Dėl įstatymų projektų išvadų“
negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašybą ir kitų valstybių išduotuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis užrašytų vardų ir pavardžių perrašą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, taip pat atsižvelgdama į tai, kad dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų vis daugėja Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, taip pat tokiose šeimose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus: 1.1.
Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ pažymėjo, jog „laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos
asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Tokios valstybės institucijos pozicija dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 yra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-252 (1.7), kuriame iš esmės numatomam teisiniam reguliavimui pritariama ir siūloma jį tobulinti.
Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo sprendime, Seimas „vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Kartu pažymėtina, kad įstatymo leidėjo prerogatyvą leisti įstatymus riboja tik konstitucinės normos, todėl įstatymo leidėjas, spręsdamas teisinius vardų ir pavardžių rašymo klausimus, turi teisę nustatyti, kokioms asmenų grupėms bus sudarytos galimybės oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, įvertinęs tai, kad VLKK pritaria, kad būtų taikomos bendros taisyklės – Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis
į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 nuostatas dėl vardų ir pavardžių perrašos pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, siūloma numatyti, kad nurašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys. Pritarti
įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ir išduodant asmens dokumentus būtų taikomas vienodas teisinis reguliavimas, siūloma kartu su Įstatymo projektu Nr.
keisti ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą. Pritarti
pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už-bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik [1] 1993 m. kovo 30 d. Sprendimas Konstantinidis, C-168/91, EU:C:1993:115; 2002 m. sausio 15 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-439/99, EU:C:2002:14; 2002 m. liepos 11 d. Spendimas Gräbner, C-294/00, EU:C:2002:442.
švietimo ir mokslo komitetas
2021-06-09
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Kristijonas Bartoševičius, Dalia Asanavičiūtė, Algimantas Dumbrava, Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Artūrą Žukauską pavaduojantis Marius Matijošaitis, Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio
įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu dokumento šaltinis įrodo, kad: 1) „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ arba 2) „su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:
1) jose išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis).
Lietuvos Respublikos piliečiui tereikėtų įrodyti, kad bent vienas iš jo protėvių kažkada turėjo užsienio valstybės pilietybę (nors pats pareiškėjas nuo pat gimimo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę);
2) jose niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (vaikų) pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
minėtų oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose:
1) aptariamos išimtys tik dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o ne visuose oficialiuosiuose dokumentuose, kaip siūloma projekte;
2) neaptartas mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo (vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje).
Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Vardo (vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis. Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo
(vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo
(vardų) ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose. Pritarti Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 pateikė savo išvadą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektą neatsižvelgta į šiuo metu galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, minėtąjį įstatymą ir teikiamą projektą reikėtų papildyti, įtvirtinant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos
„oficialusis dokumentas“ apibrėžimą, oficialiuoju dokumentu
laikomas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą. Taigi, projekto nuostatoje vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje be asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančių dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės, tarnybinio paso) yra išduodama ir daugybė kitų įvairių dokumentų, kuriuose įrašomi skirtingi asmens statusą apsprendžiantys duomenys (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones).
Tačiau pažymėtina, kad jokie aukščiau minėtų dokumentų duomenys ar įrašai negali atstoti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, įrašytų asmens vardo ir pavardės autentiškumo, t.y., jokie kiti asmens dokumentai kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal teisinę reikšmę negali būti prilyginami ir reglamentuojami taip pat kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytą jurisprudenciją, akcentuojančią būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo priėmimo metu asmens tapatybės kortelės kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusas įstatyme dar nebuvo įtvirtintas) teisinę reikšmę valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, manytume, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą 6 pastabą šią dalį išbraukti) prieš žodį „vardo“, o 2 dalyje prieš žodį „vardų“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-18 6.
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes: 1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir 2.21 straipsniai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti. 2) ginčytinas pats įstatymo tikslo kaip užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas. Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-18 7.
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „oficialus dokumentas“, atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, siūlytume keisti į formuluotę „asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose sąvoka
„oficialus dokumentas“ keistina į aiškesnę formuluotę, atsižvelgiant į
įstatyminės nuostatos, kurioje ši sąvoka vartojama, turinį ir jos reguliavimo objektą, t.y., atskiriant Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentus nuo kitų įvairių dokumentų, išduodamų visiems
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8Siekiant teisės akto glaustumo,
projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9Projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostata,
kurioje būtų nustatyta, kaip yra suprantama šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip
„kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų
pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka).
Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio
Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas (kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus), taip pat Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio
įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės
„asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę
reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmeniui dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu.
pagrindiniam komitetui
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžimą, atkreipiame dėmesį, kad iš jo nėra aišku, kas galėtų būti laikomas dokumento šaltiniu tuo atveju, kai, pvz., šešiolikmetis asmuo nori gauti pirmąjį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tokio asmens dokumento šaltinis yra civilinės būklės akto įrašas apie šio asmens gimimą. Taigi, „dokumento šaltinio“ sąvoka turėtų būti papildyta nuostatomis ir dėl civilinės būklės aktų įrašų, nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, pripažinimo galimu asmens dokumento šaltiniu. Apsispręsti pagrindiniam komitetui
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Apsispręsti pagrindiniam komitetui 13.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Apsispręsti pagrindiniam komitetui
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatyminio reguliavimo stabilumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti tik esminiai vardų ir pavardžių rašymo principai bei į tai, kad konkrečių vardų ir pavardžių taisyklių patvirtinimas yra labiau poįstatyminių, t.y. įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siūlytume projekto 4 straipsnyje nenurodyti konkrečių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių), o tiesiog įtvirtinti bendrą taisyklę, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais vardai ir pavardės nurašomi ar perrašomi be diakritinių ženklų. Nepritarti Rašant asmenvardžius pagal ICAO taisykles, diakritiniai ženklai nėra perteikiami. Atsižvelgiant į tai, kad nėra techninių kliūčių naudoti lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniais ženklais, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto nuostatas dėl vardų ir pavardžių rašymo pagal minėtas taisykles, papildant, kad rašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-18 15.
Projekto
jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose, nes pastarieji asmenys, dažnai neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (dokumento šaltinio), kuriuo remiantis pabėgėlio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime. Nepritarti Tai ne šio įstatymo projekto reglamentavimo objektas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnyje reikėtų atskleisti jame vartojamų formuluočių „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ bei „lotyniško pagrindo rašmenimis“ turinio skirtumus, t.y. nurodyti, kad vienu atveju asmenvardžiai rašomi be diakritinių ženklų, o kitu – su jais. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tiesioginę giminystės liniją“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, visi asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte arba reikėtų tiesiogiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis), arba vartoti tokias civilinėje teisėje vartojamas kategorijas, kaip „tiesiosios aukštutinės linijos pirmojo, antrojo, trečiojo laipsnio giminaičiai“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašyti žodį „įrodoma“, nes faktinės ir teisinės aplinkybės dėl piliečio giminaičio turėtos užsienio valstybės pilietybės ir giminystės ryšio tarp jų, o taip pat santuokos sudarymo faktas įrodomos remiantis ne asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (dokumento šaltiniu), o kitais dokumentais. Pritarti 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19Svarstytina,
ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ po žodžio „turėjo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ar turi“, nes galimi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ne tik Lietuvos
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
suprantama, kodėl esant toms pačioms projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, t.y., jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), vienu atveju nustatoma taisyklė į dokumentus asmenvardžius perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis, o kitu – nurašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „lietuvių kalbos rašmenimis“ įrašytini žodžiai „lietuviškais rašmenimis“. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti“. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti Vardų ir pavardžių rašymo taisyklų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23Pažymėtina,
kad turi būti tikslinama arba įstatymo įsigaliojimo data, nurodyta projekto 5 straipsnio 1 dalyje, arba data, nurodyta projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Pagal projekto nuostatas siūloma įtvirtinti teisiškai ydingą ir teisėkūros principams prieštaraujantį reguliavimą, pagal kurį įsigaliojus įstatymui jis pusę metų negalėtų būti tinkamai taikomas dėl būtinų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aišku, kokios Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki 2018 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes vienintelis šio įstatymo įgyvendinamasis aktas, nurodytas projekto nuostatose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės (projekto 4 straipsnio 5 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis). Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-04-18 26.
Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti ir piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi „Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai). Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2017-04-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
ne lietuviškais rašmenimis galimybes asmens tapatybės dokumentuose ir pripažino, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija.
Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad esant kompetentingos institucijos pasiūlymui asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis. Todėl, jeigu Projektu siekiama sureglamentuoti ne tik asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, tačiau ir bet kokiuose kituose oficialiuose dokumentuose, manome, kad Projekte turi būti įtvirtintos papildomos taisyklės, kaip asmenvardžių rašymas bus atliekamas tokiais atvejais. Pavyzdžiui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga kaip pagrindinę taisyklę įtvirtinti reikalavimą, kad asmenvardžiai kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomi vadovaujantis asmens tapatybės dokumentuose esančiais įrašais. Pritarti
Teisingumo ministerijos,
rašte nurodoma, kad Projektu siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo
kalbos komisijos (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui teiktas išvadas, manome, kad Projekto nuostatomis suformuluotos išimtys, kai asmenvardžius būtų galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ne visiškai tiksliai atitinka išimtis, kurias buvo pasiūliusi VLKK.
Primename, kad VLKK Seimui teiktose išvadose yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Kita vertus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatomos bendrosios taisyklės (įtvirtinančios, kad asmens vardas ir pavardė bei sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis) išimtys, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė 1) šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba 2) su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagal pateiktą dokumento šaltinį įrodžiusiam, kad jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos šalies pilietybę, ir turinčiam dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis įrašytą asmenvardį, būtų suteikta teisė asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą pirmą išimtį. Be to, nėra aišku, iki kurio tiesiosios aukštutinės giminystės laipsnio būtų galima įrodinėti, kad protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę (pavyzdžiui, svarstytina, ar proprosenelio kitos šalies pilietybės turėjimas būtų tinkamas įrodymas). Antra, kitaip nei VLKK teiktoje išvadoje, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereglamentuoti atvejai, kaip turėtų būti rašomos Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio santuokoje gimusių vaikų pavardės. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektas turi būti tikslinamas pagal VLKK pateiktas išvadas arba dėl siūlomo įtvirtinti reglamentavimo turi būti gauta nauja VLKK išvada. Pritarti Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 pateikė savo išvadą 29.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
dalyje siekiama nustatyti užsieniečio asmenvardžių rašymo principus. Pirma, nėra aišku, kuom „lotyniškos abėcėlės rašmenys“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 ir 3 punktai) skiriasi nuo „lotyniško pagrindo rašmenų“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Antra, nesuprantama, kodėl tais atvejais, kai vardas ir pavardė dokumento šaltinyje būtų įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vardas ir pavardė negalėtų būti perrašomi lotyniškais rašmenimis (Projekte siūloma tokiais atvejais perrašyti lietuviškais rašmenimis). Pritarti
Teisingumo ministerijos,
Teismo praktikoje įtvirtintus principus[¹], Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Pritarti
Teisingumo ministerijos,
straipsnio 3 dalyje pateikiama „dokumento šaltinio“ apibrėžtis yra pernelyg nekonkreti ir neaiški, todėl praktikoje galėtų kilti daug klausimų, ar konkretūs dokumentai laikytini pagrindu išduoti asmens tapatybės dokumentus. Pritarti
Teisingumo ministerijos,
pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo.
Todėl atitinkamai Projekto 2 straipsnio 1 dalis (kurioje nustatoma, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas) ir Projekto 4 straipsnis tikslintini nustatant pagrindinius asmenų be pilietybės, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo reikalavimus. Pažymime, kad šie reikalavimai negali būti diskriminaciniai ir iš esmės turėtų būti tokie patys, kaip ir taisyklės dėl užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2017-04-06 Vilniaus Sąjūdžio taryba NEPALAIKO LR Seime įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr.XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečio vardus ir pavardes pirmajame puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui bei Vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Jokie tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės Konstitucijos ir kitų galiojančių teisės aktų. Vilniaus sąjūdininkai su daugeliu visuomeninių organizacijų atstovais, surinkę per 70 tūkstančių parašų, pritaria TALKOS įstatymo projektui, kuris leidžia rašyti nelietuviškais rašmenimis tik asmenų dokumentų kitų įrašų skyriuje. Mes, Jūsų rinkėjai, viešinsime TS-LKD partijos iniciatyva pateikto projekto pasirašiusių pavardes, nebalsuosime patys už Jus ir raginsime Lietuvos piliečius už Jus nebalsuoti Seimo ir savivaldos rinkimuose, taip pat organizuosime viešas lietuvių kalbos gynimo akcijas.
REIKALAUJAME atsiimti savo parašus ir balsuojant palaikyti TALKOS Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris palaiko Latvijos vardų ir pavardžių rašymą. Palaikykime brolišką latvių tautą, kurie turi panašių problemų su rusakalbiais piliečiais. `Nepritarti Pagal LR Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. 2. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga, 2017-04-13
Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtu neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau, nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir ƥ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje.
Turkų kalboje yra didžioji raidė „I“ su tašku „İ“ ir mažoji raidė „i“ be taško „ı“ . Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose. Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga. Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitu įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibe iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau - iki visų į U n ik o d o standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą ne diskriminuotų jo s piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms. Tad siūlome:
dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;
Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys. Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose. Nepritarti Žr.
Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 3. Lietuvos kultūros kongresas, 2017-04-13 Susipažinę su Seime 2017 m. balandžio 4 d. įregistruotu nauju Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 (pateikė 70 Seimo narių), atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jame numatomomis įvairiomis išimtimis būtų įteisintas vardų ir pavardžių įrašų valstybine lietuvių kalba ribojimas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose. Taigi būtų šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, be jokių išlygų skelbiantis, kad Lietuvos Respublikos „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“. Nemaloniai stebina, kad kiekvienos kadencijos Seime atsiranda Seimo narių, kurie, balansuodami ant priesaikos sulaužymo ribos, nesiliauja ieškoję būdų, kaip atskirais atvejais būtų galima išvengti asmenvardžių įrašų dokumentuose valstybine lietuvių kalba. Protingą, visiems geros valios Lietuvos piliečiams priimtiną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir logiką atitinkantį šios problemos sprendimą, kaip žinote, yra pasiūliusi TALKA už valstybinę lietuvių kalbą. Jos parengtam įstatymo projektui pritarė beveik 70 tūkstančių Lietuvos piliečių. Taigi Seimas, jeigu jis gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tautos valią, TALKOS siūlomą įstatymą turėtų kuo greičiau priimti. Pasekime Latvijos pavyzdžiu. Primename, kad praėjusios kadencijos Seimas nesiteikė atsakyti į jam 2016 m. balandžio 18 d. įteiktą Visuomeninių organizacijų atstovų Viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. Tikimės atsakymą sulaukti iš Jūsų.
Neprarandame vilties, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, spręsdami nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimą, nuosekliai vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turės prieš akis ne vien „elito“, bet visų piliečių, visų valstybinės lietuvių kalbos vartotojų interesus. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 4. Pilietis Pranas, 2017-04-19 Labai prašau galutinai ir neatšaukiamai nutraukti bet kokias diskusijas dėl ,,dvigubos" pilietybės ir ,,trijų raidelių“ vartojimo. Esamų pilietybės ir kalbos įstatymų visiškai pakanka normaliai Valstybės institucijų veiklai ir LR piliečių poreikių tenkinimui. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 5. „Vilnijos“ draugijos konferencijos vardu hab. dr. Kazimieras Garšva,
valstybinės lietuvių kalbos abėcėlę, kalbos sistemą, rašybos ir tarties principus: a) prie 32 lietuvių kalbos raidžių pridėti dar apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų (su diakritikais), kurie per užsienio valstybių okupacijas buvo pridėti lietuvių protėviams ir kuriuos turi užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, b) asmenvardžius kraipyti pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, juos perkeliant iš dabar esančio nepagrindinio dokumentų įrašo į pagrindinį įrašą. 2.
valstybinės kalbos funkcijas (įvedant daugiakalbystę), pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 10, 14 straipsnius, Vyriausiojo Lietuvos administracinio teismo sprendimus asmenvardžius užsienio kalba rašyti tik papildomuose piliečių dokumentų įrašuose: a) užsienietiškai rašyti ne tik asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose, b) pagal dokumento Šaltinį asmenvardžius paraidžiui nurašius nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą (projekto 2 str. 3 d., 4 str. 1, 2 d., aiškinamojo rašto 2, 4, 11 punktai), c) toliau tas formas privaloma būtų vartoti rašomojoje ir šnekamojoje valstybinėje kalboje. 3. Projektas pažeidžia LR Konstitucinio Teismo, VLKK išaiškinimus, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11, 20, 21 str., Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 14 str., Lietuvos ir Latvijos vyriausybių suderintas bendradarbiavimo perspektyvas: „Lietuva ir Latvija, per amžius būdamos šalia, buvo ir yra susijusios daugeliu saitų [...] Mes, būdami Baltijos šalių ir vieninteliai baltų tautų atstovai, turime bendradarbiauti ne tik dėl istorinių ir geografinių priežasčių. Svarbu suvienyti pastangas ir sutelkti išteklius siekiant tinkamai atsakyti į šiuolaikinius iššūkius“ (Ministrai Pirmininkai A. Kubilius, V. Dombrovskis). 4. Aiškinamojo rašto 5, 13 ir kituose punktuose dezinformuojama, jog sudarius teisines prielaidas dokumentuose „nelietuviškus“ vardus ir pavardes rašant nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis jokių neigiamų pasekmių (t. y. padarinių) nenumatoma, tai neatsilieps kriminogeninei padėčiai ir dėl to nėra gauta specialistų vertinimų. Nutylimos 2014-04-25 d. profesionalių kalbininkų diskusijos išvados, 2015 m. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos sprendimas, profesorių Z. Zinkevičiaus, A. Butkaus, V. Labučio, A. Paulauskienės, A.
Paulauskienės, A. Piročkino, P. Kniūkštos ir kitų tyrinėjimai, straipsniai, panašių įstatymų projektų recenzijos. Su šiais duomenimis nesusipažinę Seimo nariai buvo apgauti, esą tokia asmenvardžių rašyba yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, nutylint tikrąją padėtį Lenkijoje, Danijoje, Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir visur kitur. Jokia profesionalių kalbininkų (lituanistų) institucija nesiūlė keisti lietuvių kalbos abėcėlės, Lietuvos asmenvardžių rašybos taisyklių ir neskelbė, kad užsienietiški intarpai nepažeistų lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo ir tradicijos, rašybos, tarties, morfologijos, sintaksės taisyklių, nesiaurintų valstybinės kalbos funkcijų. Joks kalbotyros žinovas nesiūlė nulietuvinti pavardžių, kurios dabar kaip tik dažnai yra autentiškesnės (originalesnės) negu svetimkalbių rašytuose teksuose. Vardinio sutuoktinė reikalauja ją rašyti Wardyn ir jai nepataria Lietuvoje lietuviškų (baltiškų) asmenvardžių nekraipyti (plg. Vardys, Vardin-avicius ir t. t.) Asmenvardžių rašyba Lietuvos Respublikoje atitinka ES ir tarptautinius standartus. Jokie įstatymai ir sutartys nereikalauja keisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos ir tarties principų. Lietuvių kalba turi 32 raides visiems garsams užrašyti: viena raidė žymi vieną atskirą garsą. Kalbose, vartojančiose lotyniško pagrindo abėcėlę, yra dideli tarties, rašybos, net ir raidžių skirtumai. Lotynų kalboje w iš viso nebuvo, ispanų kalboje po q raidė u netariama (qui = ki), o x prieš priebalsius tariamas s. Lietuvių kalboje yra nepriimta tą patį garsą žymėti skirtingomis raidėmis. Krikščioniškos, nelietuviškos kilmės lietuvių vardai ir pavardės yra kilusios iš 10 kalbų, bet jų abėcėlių ir tarties principų nesilaikoma. VLKK numatytos kai kurios užsieniečių asmenvardžių rašybos išimtys yra nepagrįstos: jos neatitinka lietuvių kalbos sistemos ir dėsnių, prieš profesionalių vardyno specialistų ir daugumos piliečių valią yra padarytos dėl kai kurių Seimo narių spaudimo ir turi būti patikslintos.
kalbomis apie asmenvardžius skelbti papildomuose dokumentų įrašuose. Šį projektą palaikė per 100 000 Lietuvos piliečių: 70 000 parašų surinko Talka valstybinei kalbai ir 30 000 parašų - Taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti. Objektyvios žinios apie asmenvardžius informacijos priemonėse dažnai yra blokuojamos, todėl šiuos siūlymus prašome aptarti Seimo frakcijose, Vyriausybėje, VLKK. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 6. Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, 2017-05-02 Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, (Nepriklausomas jaunimo judėjimas, Lietuvos tautininkų sąjungos Kauno sk., Asociacija Lietuvos ir Latvijos forumas, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, LKKSS, „Vilnijos“ draugijos Kauno sk., Vytautų klubas, Jotvingių kryžiaus riterių ordino dr., Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Senojo Kauno draugija, Senjorų klubas „Sargėnai“) nepritaria LR Seime įregistruotam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes pirmajame LR Paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis.
Tai prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų);
pažeidžia LR Konstitucijos 14 straipsnį ir laužo Seimo nario duotą priesaiką. Reikalaujame svarstyti ir priimti „Talkos“ pasiūlytą įstatymo projektą, kuriame piliečio vardas ir pavardė LR Pase ir Asmens tapatybės kortelėje įrašomi valstybine kalba-lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis pase kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje ar asmens tapatybės kortelėje-kitoje kortelės pusėje. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 7. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, 2017-05-04
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G.
Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų kalbų rašmenis. Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą. 1.2. Prašyti LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), kurį parėmė 70 000 piliečių, pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant j valstybinį registrą bei naudojimą. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 8. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
tautiniu pagrindu, nekelti vienos tautinės grupės teisių virš kitų - nė viena tautinė grupė negali būti laikoma geresne ar blogesne, aukštesne ar žemesne už kitas. 2. Siūlyti LR Seimo nariams atšaukti įregistruotą įstatymo Projektą (XIIIP-535). Tuo atveju, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas dėl Projekto atšaukimo, siūlyti tautinių konfliktų eskalavimui nepritariančius Seimo narius atšaukti savo parašus, o jei Projektas bus svarstomas - jį atmesti balsuojant prieš. 3.
Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuriame vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių asmens dokumentuose galėtų būti rašomi papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje (šiam projektui pritaria 69 tūkst. šalies piliečių). Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas įgyvendintų Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, ir piliečiams, kurie asmens dokumentuose nori išsaugoti asmenvardžių formą ir kitos šalies kalba, nereikėtų kiekvienu atveju kreiptis į teismą. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 9. „Vilnijos“ draugija, 2017-05-09 Įstatymo projektas bando keisti ir griauti valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistemą:
150 svetimų raidžių (su diakritikais),
pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, pvz. Jovaiša, Jovaiša, Jovaisza, Jovaischa, Yowaisza, Yoweischa, Yovaysza, ir t.t.)
dėsnių, nenurodo jokių neigiamų kalbos „reformos“ padarinių,
latvių kalbos ir artinti prie mažiau giminiškų kalbų. Po 113 metų tai yra lietuvių kalbos rašybos “reforma“, kurią politiniais motyvais vykdo ne kalbos profesionalai, kuriems priklauso tai daryti, o kalbotyros diletantai. Daugiau kaip 50 aukštųjų mokyklų profesorių, kvalifikuotų lituanistų kalbininkų ( ir Konstitucinio Teismo teisėjai) yra įsitikinę, kad LR valstybinės kalbos bendrinius ir tikrinius žodžius reikia rašyti 32 lietuvių kalbos raidėmis. Tai jie pareiškė 2003 m., 2012 ir 2014 m. ( kalbininkų diskusijos Lietuvių kalbos institute), 2015 m.
Talkos už valstybinę kalbą reikalavimą parėmė per 60 lituanistų, mokslininkų ir per 500 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, redaktorių, 2016 m.- Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba. Atsižvelgdama į savo įstatus prie šios pozicijos turės derintis ir VLKK. Įstatymo projekto Nr.XIIIP-535 autoriai nuo VLKK skiriasi šiais siūlymais:
asmenvardžius rašyti visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir pagal Mašininio skaitymo taisykles iškraipytomis raidėmis,
sistemą, tolinant ją nuo artimiausios latvių kalbos,
ir visų Lietuvos okupacijų užsienio valstybių bet kokiais dokumentais ir bet kokiais kitais užsienio šaltiniais,
asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose,
gyventojus užsienietiškai tarti ir rašyti apie 150 raidžių už mokesčių mokėtojų pinigus perkeliant į registrų ir valstybės informacines sistemas. Minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir LR Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams LR Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: valstybinė kalba-lietuvių kalba. Bet pagal teikiamą projektą kai kur valstybinės kalbos funkcijos siaurinamos, pradedami vartoti intarpai su užsienietiška rašyba ir tartimi. Rašomojoje ir šnekamojoje kalboje būtų sukelta sumaištis, nes greta Vulfas būtų pradėta rašyti Wulff ir t.t.
LR Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus
„teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Ribotai gyventojų grupei suteikus antikonstitucines privilegijas būtų diskriminuojama piliečių dauguma:
nurodyta,
galimybės keisti ar tikslinti asmenvardžių rašybos, nes jų rašyba yra ne lotyniško pagrindo. Dėl to, kaip pabrėžė LR Konstitucinis Teismas,
„piliečiams būtų sunkiaus įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir
būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“.Pagal LR Konstitucijos 8 str. „valstybinės valdžios ir jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja“, tačiau įstatymo projekto autoriai okupacinius dokumentus laiko teisėtais. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius (Konstitucijos 10 str.), bet projektu Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms padedama įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaro sąlygas vėl kurti teritorinę autonomiją,. Tokiu būdu keliama grėsmė valstybės saugumui ir bloginami santykiai su Lenkija. „Talkos“ asmenvardžių rašybos projektą pasirašė per 100
Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (Konstitucijos 3 str.). Lietuvių tauta, pagal Konstituciją
„išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir
papročius“ nenori jos prarasti. Nepritarti Žr.
Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 10. Petras Šidagis, 2017-05-12 Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių seimūnų išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų,
"lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių
rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.
11Vilniaus Sąjūdininkų susirinkimas,
2017-05-19 Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:
rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIII-535, kurį iniciavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą
grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Sį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių. 3.
kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją. 4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W, Q ir X raides asmenvardžių rašyboje. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 12. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu habil. dr. K.Garšva, 2017-05-30 Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos yra šios VLKK išvados:
Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.
VLKK, deklaruodama, jog pritaria „nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau - asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai:
Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol - pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“;
BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04- 27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta: „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“. Be pagrindo remtasi nemoksline 2014 m. VLKK
„išvada“: „jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro
akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė - klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai.
VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad. „vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė). Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (la) „diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“, o pabaigoje (4.2) jų reikalaujama: „netikslinga taikyti ICAO taisykles - būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) grįžtama prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“). Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar [...] suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“. Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau
„identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti,
perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus: 1.
Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio
„lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą
asmens dokumentą“. 2. Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro
„atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors 100 000 visuomenės atstovų
reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos statusą. 3. VLKK iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį: „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“. 4. VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ - komentaro 68 punktas). 1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 13. Kazimieras Petrauskas, 2017-05-31 Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Autorių siekis leisti asmenvardžiuose rašyti Q, W, X raides yra geras, bet siūlomas jų įteisinimo būdas, rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui, blogas. Visuomenei skelbiama, kad būtų papildomai įteisintos tik trys raidės (visa lotyniška abėcėlė), bet nepaaiškinama, kad užsienietiškus Lietuvos piliečių(sutuoktinių, vaikų ir ainių) asmenvardžius reikėtų rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles, nors ir be diakritinių ženklų. Rašytume White, Jaquet, Baudelaire, Przezdziecki, Brzeczyszczykiewicz, o turėtume skaityti Vait, Žakė, Bodler. Būtų vartojamos prie lietuvių kalbos nederančios raidžių sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh kombinacijos. Tai nesiderintų su Lietuvos Konstitucija. Valstybės pareiga piliečių asmenvardžius pase rašyti taip, kad juos perskaityti ir parašyti sugebėtų visi šalies gyventojai. Rašykime lietuviškai, įteisinę užsienietiškuose asmenvardžiuose tik Q, W, X raides, bet ne viso pasaulio kalbos taisykles. Estijoje, Italijoje ir kitose šalyse oficialiose abėcėlėse W raidės nėra, bet užsienietiškuose asmenvardžiuose jas vartoja. 4 str.1d. Neaiškus teiginys „...vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal ICAO taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje...“.
ICAO taisyklės reikalingos perrašant lotyniško pagrindo rašmenis, o ne lotyniškos abėcėlės rašmenis (26 raidės). 4 str.2 d. 2p. Ar tikslinga ir ar įmanoma kiekvienoje įstaigoje atvykusio užsieniečio pavardę, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis? Tam yra ICAO taisyklės ir piliečio asmenvardžio įrašas paso mašininio skaitymo skyriuje. Projekte nėra paaiškinimo, kad kituose oficialiuose dokumentuose asmenvardžiai Lietuvoje rašomi taip, kaip jie teikiami asmens tapatybės dokumentuose. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Autorių bekompromisinis siekis užsienietiškus Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti lietuviškai yra kilnus, bet Q, W, X raidžių vartojimo vengimas yra abejotinas. 3 str. 3d. Neaiški pagrindinė sąvoka „...rašomi lietuviškais rašmenimis“. Ar Lietuvos pilietybę priėmusio užsieniečio pavardę White reikėtų rašyti Vhite, ar lietuviškais rašmenimis pagal tarimą –Vait? Tuo abejoja ir Seimo teisės departamentas. Keista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pozicija. VLKK pavesta saugoti lietuvių kalbą, bet visose Seimui pateiktose trijose Išvadose Komisija siūlo Lietuvos piliečių (buvusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų) asmenvardžius leisti rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pirmoje Išvadoje tai siūloma atvirai, antroje Išvadoje pridengiant dviprasmiška savoka „lotyniškais rašmenimis“, o trečioje Išvadoje - savoka „lotyniško raidyno rašmenimis“. Visose trijose Įšvadose yra paaiškinimai „...diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Rašyti būtų privalu su visais diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės įrašyti į pasą bet ką, neribotos.
Manau, Lietuvai, visuomenei, lietuvių kalbai, lenkų bendruomenei būtų tinkamiausios sekančios kompromisinės nuostatos. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės (26 raidės)rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma šalių. Gal galima išimtis: valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų asmenvardžiai, juridinės galios neturinčiuose dokumentuose, gali būti rašomi autentiški, pvz., Lech Wałęsa, o ne Lech Walesa (pagal ICAO). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Lietuvos Respublikos piliečių, jų sutuoktinių ir vaikų užsienietiški asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą sugramatinti arba nesugramatinti. Raidės QWX rašomos tik užsienietiškuose asmenvardžiuose remiantis tai patvirtinančiu dokumento šaltiniu. Manau, Józef Wałęsa, tapęs Lietuvos piliečiu, asmenvardį į pasą įsirašytų pagal tarimą- Juzef Walensa, o ne pagal ICAO taisykles-Jozef Walesa. Užsieniečiai, gerbdami visuomenę kurioje nusprendė gyventi, asmenvardžius užrašo pagal tos šalies kalbos taisykles. Lietuvis Šimkevičius Amerikoje tapo Shimkus, Lenkijoje Vytautas Liškauskas tapo Witold Liszkowski. Norint išvengti dviprasmybės, minint lotynišką abėcėlę, lotynišką raidyną, ar lotyniškus rašmenis, dviprasmybės išvengimui, reikėtų nurodyti raidžių skaičių (26). Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 14.
14Paulius Šepetys,
2017-06-12 Seimui svarstymui šiuo metu yra pateikti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose projektai; reikia iškart atkreipt dėmesį kad jie abu nėra tinkami. Nepamirškim kad Konstitucijoj (K.) pasakyta: "Valstybinė kalba – lietuvių kalba" (K.14str.), ir DAR žinom kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K.6str.2d.). O tai REIŠKIA, kad visa kas skelbiama viešai Valstybės vardu (o pasai - tuo labiau) PRIVALO tų Konstitucijos straipsnių nepažeist, 'aš' (Šalies suverenas), mokėdamas valstybinę kalbą PRIVALAU visa tai ką Valstybė skelbia sugebėt vienareikšmiškai perskaityt, tai - neatimama 'mano' teisė. Na o kalba, jos raštiškasis atitikmuo - tai pirmiausia alfabetas, jo užrašymo ir garsų tarimo taisyklės; žinom kad lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 raidės, žinom dvibalsius, dvigarsius ir jų tarimo taisykles, yra tai patvirtinantys dokumentai; jei kažkokiems naujiems garsams užrašyt prireiktų naujų simbolių, tai juos įvest gali TIK kompetentinga institucija (ką ir Konstitucinis teismas (KT) pripažino), ir tokie pakeitimai pirmiausia paveiktų alfabetą (numatant tų simbolių rašybą, tarimą ir jų vietą abėcėlėje). Bet kol kas tokio poreikio nėra, ir visa ką girdim GALIM užrašyt savu, lietuvišku, alfabetu, ir visa kas tais simboliais užrašyta bet kuris mokantis lietuvių kalbą SUGEBA adekvačiai perskaityt, ir tai kas perskaityta visi vienareikšmiškai supranta.
Taip kad nekurių asmenų pasisakymai esą kažkokie (mums nereikalingi) nauji simboliai tos abėcėlės nekeis yra NIEKINIAI: tai kas yra LR Pase privalo būt adekvačiai perkelti į kitus viešai vartojamus valstybinius registrus, iš ten jie migruotų į kitus dokumentus bei spaudą, ir staiga paaiškėtų kad Lietuvis tai kas 'lietuviškai' parašyta nebesugeba vienareikšmiškai perskaityt (juk jau ir dabar lenkų krepšinio komandos "Idėa Šlionsk" [Idea Sląsk] pavadinimą vieni skaito 'idea slaask', o dar kiti NET 'aidie slask'); juk NET ir užrašą "Walęsa" Lietuvoje TURĖTUME skaityt 'Valeesa' (kitaip skaitančius Valstybinė kalbos komisija PRIVALO baust!) - bet tame nebūtų nei pagarbos, nei supratimo ar susikalbėjimo. Taip kad simboliams "W", "X", "Q" lietuviškuose dokumentuose kol kas (kol abėcėlė nepraplėsta) vietos NĖRA. Niekinė ir nuoroda į "asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis)" - pirm, tas 'lotyniškas' pagrindas visų autentiškumo formų neišsprendžia (tuo labiau kad teigiama kad 'W' nėra lotyniškas simbolis), o antra - Konstitucijoj parašyta: "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" (K.29str.2d.); - išaukštindami 'lotynišką' pagrindą tuo pačiu mes diskriminuojam kitos kilmės asmenis atžvilgiu tų 'lotynų'. O kadangi Pasas - Šalies suvereniteto pasireiškimo dokumentas, tai jis GALI būt rašomas tik tos Šalies rašmenimis (tai pilnai teisėta tarptautinės teisės požiūriu); bandymai legalizuot pase kažkokius kitus simbolius neišvengiamai sukels aršius tarptautinius ginčus (ypač dabar, plečiantis 'pabėgėlių' bizniui).
Taip kad: pagrindiniame Piliečio dokumente (pase) gali būt naudojami TIK nacionaliniame lygmeny įtvirtinti rašmenys ir taip kad pavardę SKAITANT ji nebūtų iškraipyta (pavardės autentiškumas yra TARIME, o ne kažkokiuose jos užrašymo kodavimuisi). Tiesa, tokiu atveju lieka problemos "įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius", ir čia Valstybė turi prievolę tokiems asmenims padėt, ir štai čia kaip tik tinka tas antrasis Paso puslapis. Nes tai vis vien oficialus įrašas (bet jis nėra skiriamas vidaus vartojimui), jo įrašymo pagrindu turi būt Piliečio tautybė (tokiu atveju ją privalu nurodyt tiek pagrindiniame, tiek ir tame papildomame puslapy), ir tokiu atveju nebelieka to dirbtinio apribojimo 'lotynišku pagrindu', toks metodas leidžia nediskriminuot nė vienos tautybės. O ir - tai yra visai teisėta: moksliniuose veikaluose leidžiami įvairūs simboliai (kadangi tai specifinės paskirties darbai); tad ir Pase galimas 'specifinis' (tautinis) puslapis, kurio vartojimui netaikomi Valstybinės kalbos įstatymai. Na bet
Ir tada NACIONALINIS dokumentas (jo pirmas puslapis) būtų parašytas
'lietuviškai' (ir visi TOS šalies gyventojai jį vienareikšmiškai
perskaitytų), antrame puslapy ta pavardė būtų užrašyta 'tautine' kalba, na o trečiasis įrašas būtų toks, kuris specialistams visame pasauly leistų tą pavardę VIENAREIKŠMIŠKAI perskaityt (nes vargu ar galim tikėtis kad 'lietuviška' (ar
'lenkiška' pavardė) visame pasauly vienodai būtų perskaityta, vargu ar į
tokius pavardės 'perskaitomus' sureaguotume. Na o baigiant... prisiminkim kad 1864 m. Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis; bandymai dabar svetimais rašmenimis 'papildyti' mūsų raidyną iš esmės reiškia TĄ PATĮ. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 15. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, 2017-06-16 Baigusios kadenciją kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIP-471 ir Nr. XIllP-535 buvo nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti Konstitucijos, lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai. Pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų VLKK to nenurodo.
Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam būtų trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkiene; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė pagal Lenkijos pašą Lietuvoje turėtų būti Wojciechowska). Dar 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo
„sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos
ar suvokietintos“. Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. A. Kubiliaus kreipimasis „Mieli bendražygiai“ yra neteisingas ir veidmainiškas. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia priešingai: Lietuvos Respublikoje, išsaugojusioje savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, valstybinė kalba - lietuvių kalba (turinti 32 raides). Lietuvių ir latvių kalbų sistemos yra panašios, bet VLKK atstovai priėmė baltų kalbų sistemos neatitinkančias ir Latvijos kalbos komisijai prieštaraujančias dvi išimtis. VLKK nepritarė A. Kubiliaus siūlymui asmenvardžius keisti visiems piliečiams pagal okupacijų metais išduotus dokumentus ir pridėti maždaug 150 naujų raidžių. A. Kubilius galėtų prisiminti ir tai, kaip jis dar 2010 m. Kalbos komisijai dėl to darė spaudimą. „Talkos” suvienyti 70
asmenvardžius reikia rašyti pagal tarimą lietuviškomis raidėmis. Kalbos kultūros metais nereikia kenkti asmenvardžių rašybai — geriau patiems Seimo nariams stengtis kalbėti ir rašyti taisyklingai. Kadaise su Latvijos Ministru Pirmininku A.
Kubilius pasirašęs dokumentą „ieškoti papildomų galimybių bendradarbiauti“, dabar artimiausią giminę ir sąjungininką palieka vieną kovoti už savo kalbą ir valstybę. Siūlomas projektas Nr. XIIIP-535 - grėsmė mūsų kalbai ir valstybei! Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 16. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2017-06-2270 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše dėl nelietuviškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. Atkreipdami dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus:
pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių. 2. Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides. 3. Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 17. Elena Stankuvienė, 2017-06-23 Gausybė mūsų protėvių atidavė savo gyvybes už Tėvynę, už gyvenimą taikoje, laisvėje. Tokiame laikotarpyje ir mes gyvename. Jūsų, seimūnų, pareiga-darbas Lietuvos labui. Vardan tos Lietuvos. Viršum visų yra Visatos kūrėjas. Nėra didesnės išminties už dieviškąją. Dievo išmintį ypač transliuoja popiežius, kunigai, vienuoliai.
Nepriklausomybės laikotarpiu tikintieji nebėra persekiojami, galima paklausyti Marijos radijo, paskaityti laikraštį ''XXI amžius'', www.bernardinai.lt. ar kitą katalikišką spaudą ir galima sužinoti teisingus atsakymus į visus iškylančius klausimus. Jokia valstybė, kad ir gerokai didesnė, neturi teisės mums nurodinėti, kokiais rašmenimis turėtume rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose. Papildomame puslapyje pase ar asmens tapatybės kortelėje, kitoje pusėje, Latvijos pavyzdžiu, rašyti būtų galima leisti. Kiek dar leisimės stumdomi? Apginkit, mūsų rinkti seimūnai, mūsų kalbą. Laikykim tvirtą dvasinį stuburą. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 18. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, 2017-06-28 Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis. Toks rašymas prieštarauja LR konstitucijai. Valstybinės lietuvių kalbos Įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tukst. piliečių parašų), prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būtį sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos), prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų Šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles).
Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę; kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusia asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklusta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoj integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe. Pritardami antikonstituciniam XIIP-535 įstatymo projektui - laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių nusivylimas savo valstybe. Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią tautinių krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje ir prašo Gerb. LR Seimo narius palaikyti šį projektą, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. piliečių.
Branginkime savo dvasinės kultūros svarbiausią elementą - kalbą, gerbkime jos žodį. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 19. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2017-07-1170 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše parlamentarų dėl lenkiškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. ATGIMIMO BANGA ATKREIPIA DĖMESĮ, kad tarp 150 šalies kultūros ir mokslo darbuotojų agitavusių rinkti 50 tūkst. parašų dėl valstybinės kalbos išsaugojimo buvo ir prof. Viktoras Pranckietis. V. Pranckietis, tapęs Seimo Pirmininku, balsuodamas prisideda prie 70-ties A. Kubiliaus - G. Landsbergio - G. Kirkilo parlamentarų grupuotės ir PAŽYMI, kad aukščiausios valstybės institucijos rengia vis griežtesnes priemones TRIMS NELIETUVIŠKOMS RAIDĖMS ĮTEISINTI. ATGIMIMO BANGA PAŽYMI, kad 2017 metai paskelbti LIETUVIŲ KALBOS KULTŪROS METAIS - tačiau SEPTYNIASDEŠIMTUKAS turbūt už Vilniaus krašto okupaciją 1920-1939 metais, už armijos Krajovos veiksmus, už bandymus sukurti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją bei už tomaševskininkų žygius niekinant Lietuvą, parašais prisiekė pažeisti Lietuvos Konstituciją ir rinkiminius pažadus - rašyti lietuviškus dokumentus lenkiškomis raidėmis. Tokie motiną, tėvą, sesę, brolį, dukrą, sūnų ir Tėvynę parduos. ATGIMIMO BANGA atkreipia dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus:
Vyriausybės nutarimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių. 2.
rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LK D Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides. 3. Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 20. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, 2017-08-10 Raginame parlamentines partijas ir frakcijas nedelsiant atmesti Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo ir Sauliaus Skvernelio inicijuotus projektus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose atsisakyti pavardės ir vardo įrašo valstybine kalba. Esame įsitikinę, kad vienintelis konstituciškai įmanomas kompromisas dėl asmenvardžių užrašymo piliečių pasuose kitomis kalbomis - tai toks įrašas papildomame paso skyriuje, o ne vietoj įrašo lietuvių kalba, kaip siūlo paminėti politikai, mėgindami įsiteikti Lenkijos šovinistams ir išduoti brolius latvius. Apgailestaujame, kad taip tų, kurie siūlo trypti lietuvių kalbą, atsidūrė nemažą dalis TS-LKD Seimo narių ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Saulius Skverelis, nors prieš rinkimus jie sakė visiškai priešingas, patriotiškas nuostatas. Kol kas tai tik nesusipratimas, bet jis gali atvesti prie lietuvių kalbos ir pačios Lietuvos išdavystės. Siūlome valstybės politikams ir pareigūnams priimti 69 000 piliečių inicijuotą, asmenvardžių rašybos latvišką variantą, arba tokį patį TS-LKD politikų Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno projektą, kai įrašas kita kalba ir kitomis, nei lietuvių abėcėlė, raidėmis piliečio pase būtų jo pageidavimu įrašomas visada tik papildomai, prie esamo įrašo valstybine kalba.
Atkreipiame dėmesį, kad priėmus šį Konstitucijai neprieštaraujantį ir Latvijoje pasiteisinusį projektą, būtų pagaliau nutrauktas ir geopolitiškai žalingas Lenkijos kiršinimas su Lietuva, nes juk Latvijai oficialioji Lenkija dėl to jokių viešų priekaištų neturi. 70 Seimo narių ir net Premjeras, atsisakę vertybinių Tautos ir jos valstybės nuostatų, nepaisydami 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų už kalbos išsaugojimą, įkyriai siūlo ydingą Seimo nutarimo projektą pažeidžiantį valstybinę lietuvių kalbą. Įvertinus mūsų teismų ir ES Teisingumo Teismo sprendimus, jog Lietuvoje tik lietuviškais rašmenimis rašomi vardai ir pavardės nepažeidžia jokių europinės teisės normų, reikalaujame svarstymus valstybiniu lygmeniu dėl nelietuviškų „w“, „q“ ir „x“ ir kitų raidžių rašybos nutraukti, nes kėslas prilygsta Seimo narių priesaikos laužymui, pačios Tautos ir valstybės išdavystei. Viliamės, kad didžioji dalis praeityje nusipelniusių, o taip pat naujos kartos politikų neįsirašys į itin gėdingą lietuvių kalbos Konstitucijos 14 straipsnio pažeidėjų ir Seimo nario priesaikos laužytojų sąrašą, priimant istorinį sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su oficialiąja lietuvių kalbos rašyba, jos sistema ir vieša vartosena. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 21. Nevyriausybinių organizacijų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti koordinacinė taryba, 2017-08-31 Siūlymai dėl asmenvardžių rašybos šiuose projektuose nėra kompromisiniai.
Pagrįstai atsisakoma tik asmenvardžių rašybos pagal užsienio „protėvius“, bet ta „netektis“ autonomininkams kompensuojama plečiant dokumentų šaltinius (2 str. 2 d., 3 str. 1 d.) ir nebeskiriant buvusių užsieniečių nuo senbuvių LR piliečių (4 str. 2 d.). Pažeidžiant Konstituciją užsienio kalbų vartojimas perkeliamas iš oficialių dokumentų į visus dokumentus, naikinamas pavardžių skirtumas pagal lytį. Projektuose daug neaiškumų, kurie įstatymą leistų traktuoti neadekvačiai, dokumentų šaltiniai prieštaringi. Prieškonstitucinis projektas pagrindiniuose įrašuose leistų vartoti mažiausiai 6 svetimas raides. Spaudoje ir visur kitur šis projektas pristatytas neteisingai, esą pagrindiniame įraše būtų tik svetimos raidės q, x, w - atsirastų dar bent trys lenkiškos cz, sz, rz vietoj lietuviškų c, s, ž. Šiame projekte palengvinama LR piliečiams įsivesti svetimas raides. Jiems nebereikia ieškoti protėvių, kaip siūlė Seimo nariai, o patys bet kokioje užsienio bažnyčioje ar metrikacijos įstaigoje gali gauti vaiko gimimo įrašą ar savo santuokos sudarymo įrašą ir jų „vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (ir pagal [CAO taisykles į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui“ (4 str. 2 d. 1 punktas). Tokį pat įrašą gali gauti ir visi LR piliečiai, turintys 30 metų ir daugiau, kurių dokumentai buvo rašomi „ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis“ (4 str. 2 d. 4 punktas). Šis projektas iš esmės skiriasi nuo „Talkos“ registruoto asmenvardžių rašymo projekto ir siūlo keisti lietuvių kalbos abėcėlę, mūsų rašybos ir tarties sistemą, svetimas raides už mokesčių mokėtojų pinigus perkelti į registrą ir valstybės informacines sistemas, siaurinti valstybinės kalbos funkcijas. Dokumentų kitų įrašų skyriuose minėtas M.
Puidoko projektas taip pat siūlo priešingai negu rašyta „Talkos“ ir A. Ažubalio projektuose: čia svetimomis raidėmis gali rašyti kiekvienas Lietuvos gyventojas, ,jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais“ (4 str. 4 d.). Projektas nedraudžia remtis ir okupaciniais šaltiniais keturiomis kalbomis, lenko korta ir t. t., taigi asmuo pase gali rašyti ką ik nori, nors tai neatitinka LR Konstitucijos, įstatymų ir valstybės interesų, kalbos sistemos dėsnių. „Kitų kalbų" (katalikiškų, atneštinių ir t. t.) vardų ir pavardžių Lietuvoje yra per 70%, bet iki šiol jie buvo lietuvinami, t. y. pritaikomi prie lietuvių kalbos sistemos (kaip daroma ir kitose kalbose). Asmenvardžių nulietuvinimo projektas parengtas kaip „dovana“ Lietuvos Respublikos šimtmečiui:
„Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius
teisės aktus". Minėtas Užsienio reikalų komiteto posėdis su 8 Seimo nariais vyko 2017-06-28 d. Jame ekspertų, konsultantų, specialistų, asociacijų, partijų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos net nesvarstytos, nors projekto klaidos ten buvo įvardytos. Nenurodyta, kad prieškonstituciniam projektui per posėdį būtų prieštaravę dar 8 kviestiniai asmenys, kurie nurodytus įstatymų pažeidimus turėtų įgyvendinti. Priėmus tokį „įstatymą“ reikštų, kad Lietuvos Respublikoje jos Konstitucija ir valstybinės kalbos įstatymas iš dalies nebeveikia: 1) vardyno srityje galioja ir užsienio kalbų rašybos, tarties dėsniai, 2) nutraukta baltų kalbų fonetinė vienybė, 3) naikinamas Lietuvos suverenitetas ir sudaromos prielaidos teritorinei autonomijai: okupacinių laikotarpių suklastoti asmenvardžiai įgauna prioritetą prieš tikruosius (autentiškus) asmenvardžius, 4) siaurinamos valstybinės kalbos funkcijos.
Konstitucinis Teismas neskelbė: VLKK dirbant neprofesionaliai ir Seimo liberalams privertus kelias VLKK atstoves ignoruoti kalbos taisyklingumo, tikslingumo, grynumo principus, pagrindinį lietuvių kalbos rašybos ir tarties principą (vienas garsas - viena raidė), galima be referendumo naikinti konstitucinį valstybinės kalbos statusą, siaurinti jos funkcijas ir vietoj 1 garso rašyti 2 raides, vietoj 1 raidės tarti 2 garsus ir vietoj 2 raidžių – 1 garsą. Prezidentė sakė: „lietuvių kalba neturi būti derybų ar politinių susitarimų įkaite“; ji neskelbė, kad valstybinės kalbos gramatiką gali redaguoti Lenkijos valdininkai, tomaševskininkai ir Seimo nario priesaiką pažeidę kalbotyros diletantai. Lietuvos Respublikai nelabai didelis skirtumas, kiek pradžiai svetimų raidžių Seimas vardynui įvestų - 6, 16 ar 60, nes vis tiek toliau teismai stengtųsi jų įteisinti iki 160. Kompromisinis šiuo klausimu yra tik „Talkos“ įstatymo projektas. VLKK pagal Valstybinės kalbos įstatymo 19, 24 str, Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendimą turėjo profesionaliai saugoti lietuvių kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius ir įspėti, kad įstatymo projektas XIIIP-535 ir į jį panašūs yra nukreipti prieš valstybinės kalbos statusą: skirtingai nuo valstybinės kalbos fonetinės ir orfografinės sistemos vienodi garsai v, č, š, ž būtų žymimi dviem skirtingomis raidėmis, o naujos raidės q, x žymėtų po du garsus, kurie skirtingose kalbose tariami nevienodai.
VLKK nesakė tiesos, neatliko savo pareigų ir ieškojo „išimčių“ politikų užsakymams. Vyriausybė pažeidė LR Konstituciją, besirūpindama užsieniečių privilegijomis ir negindama vietinių gyventojų daugumos, kuriems tektų mokėti papildomus mokesčius ir kiltų daug administracinių, profesinių, asmeninių ir kitokių nepatogumų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kalbinių ekspertizių šiuo klausimu užsakyti nėra pakankamai kompetentingas. Lietuvos Respublikoje negali būti įteisintas prievartinis lietuviškų pavardžių nulietuvinimas, vykdytas okupacinių režimų ir plačiai aprašytas Z. Zinkevičiaus, V. Maciejauskienės, A. Ragauskaitės, A. Vanago ir kitų moksliniuose darbuose. Seimo pirmininkas V. Pranckietis liepos
įstatymo 2, 15, 19, 24 str. ir Lenkijos okupacijos laikotarpiais pakeistas ir svetima valstybine kalba bei abėcėle užrašytus Lietuvos asmenvardžius perkelti į nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos raštvedybą. Taip pažeistas ir LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 5 straipsnis, pagal kurį Seimo pirmininkas ir kiti Seimo nariai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei. Lietuvos radijas ir televizija pagal savo įstatus šiuo klausimu turėtų skelbti objektyvias žinias (ne vien tik Giedroico fondo nuomonę).
Minėtų nepagrįstų ir kenksmingų pataisų bei projektų valstybinei kalbai ir daugumai piliečių nereikia. Prašome Seimą imtis svarbesnių valstybei reikalų, nepažeidinėti Konstitucijos ir patvirtinti „Talkos" iniciatyvinės grupės įregistruotą asmenvardžių rašybos projektą. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 22. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, 2017-09-28 Pritariame LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. Lietuvos piliečių. Kirkilo ir kt. teikiamas projektas yra agresyviai antikonstitucinis, pataikaujantis Lenkijos ultimatyviems reikalavimams ir sukuriantis diskriminacinę tvarką mūsų krašte, kelta grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, Išduoda Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje. Dabar Lietuvoje paso įraše yra visiška lygybė prieš įstatymus - visi piliečiai pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba, kuri atitinka tarptautinę praktiką. Lietuvos partizanai ir kiti laisvės kovų dalyviai kovojo už orią krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio ir laiko patikrinto mūsų raidyno ardymą ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančią lietuvių kalbos vartojimo erdvę. Lietuvių kalba - svarbiausias mūsų dvasinės kultūros elementas. Ji negali būti politikos preke ar sandėrių objektu. Branginkime savo kalbą, jos nesuterštą žodį. Nepritarti Žr.
Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 23. Petras Šidagis, 2017-11-29 "Trijų" raidžių problema mūsų tautoje iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, dėmesio nevertas dalykėlis, pagarbus Lenkijai ir mūsų piliečiams lenkams žestas. Tačiau neskubėkime vertinti, nes iš tikrųjų tai tik "ledkalnio viršūnėlė", už kurio slypi labai svarbūs asmeniui ir tautai dalykai, panašiai kaip ledkalnis, kurio, deja, dažnai mes nepastebime. Kokia psichologinė būsena tos mūsų tautos dalies, kuri sutinka įtraukti svetimas lietuvių abėcėlei raides į lietuvių kalbos raidyną? Gali būti labai bloga, net galiu palyginti su juose užgimstančia žydšaudžių, nacių ar net kanibalų psichologija, tik išvirkščia - neapykanta saviems, savo tautai. Pradžioje čia tos "dozės" nedaug - tik nepagarba tautai ir jos tapatybei, orumo nesilaikymas. Tačiau ši užgimstanti neapykanta savo tapatybei, tautai, kuri būtų pasmerkta be savo tapatybės, yra vis vien ta pati neapykanta, tai blogis, ir žmogui nesirūpinant savimi, savo dvasiniu pasauliu, jis gali išaugti ir nuvesti bet kur, kur pažeidžiami 10 Dievo įsakymų. Visokių bėdų skaičius gali tik išaugti. Tokia psichologija, kuri savo tautą vertina kaip niekinį, net nevertą dėmesio, panašiai, tik išvirkščia prasme, elgėsi ir naciai: vertino save, bet niekino kitas tautas - čigonus ar žydus, bet iš esmės tai yra tas pats blogis: jie sakė "jie nieko verti", o šiandien šie
"mūsiškiai" sako: "mes neverti, mes "klaida", mes -
"žydšaudžių tauta", viską darykim Lenkijai, dėl Lenkijos, būkim
"draugiški" pirmiau strateginei partnerei Lenkijai, o mūsų tauta
"palauks". Logika tokia: kaip ir mūsų tauta taip ir jos abėcėlė -
tai niekis.
Ir jie daro tai, kas prieštarauja pagarbai, logikai: prideda prie V, kurios visiškai pakanka lietuviškai abėcėlei, dar vieną raidę - W, ir dar daugiau "prieskonių" - Q, X, kurios ne pataiso, bet tik "gadina valgį", kai į jį dedame tai, ko "jam visiškai nereikia, tai ko būtų per daug". Tai neorus, nepagarbus žingsnis savo tautos tapatybės atžvilgiu, o iš esmės tai yra ir akibrokštas pačiai tautai, tautiečiams, kuri yra skirtinga tik dėl tos savo unikalios pasaulyje tapatybės. O tokią tapatybę suformavome atsiskyrę nuo kitų tautų po savo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Kaip išbrįsti iš šios bėdos? Reikia čia ugdyti save, keistis, tam, kad pasidomėti, suprasti, pamilti pirmiausia savo tautą, kuri arti, kuri artima kaip ARTIMAS. Tautiečiai vis vien yra artimesni, nei kitų tautų atstovai, net ir gyvenantys toje pačioje šalyje! Mylintiems savo tautą kaip krikščionims, katalikams kaip savo artimą, dažniausiai nekyla ranka ir prieš kitas - žydus, rusus, Lietuvoje gyvenančius kitų tautų Lietuvos piliečius. Čia išsigelbėjimas - tai empatijos ugdymas - kito supratimo ugdymas. Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti. Reikia skaityti knygas tokių autorių, kurie krikščioniškai mylėjo savo tautą, buvo patriotai, aukojosi už tautą, Tėvynę, suprato savo tautą ir jos lūkesčius. Jie jokiu būdu nebuvo žudikai, nors juos kaltina esant žydų žudikais. Jie buvo mūsų partizanai, mylintys savo tautą taip, kaip save, net atidavė savo gyvybę už Tėvynę. Tokie "trijų raidžių" pasiūlymai rodo, kad nebesuprantame savęs pačių, savo tautos, o pataikaudami Lenkijai ar pirma mylime ir gerbiame Tėvynę Lietuvą bei artimus mums tautiečius? Tėvynės meilė
Ugdykimės partizanų meilės žygdarbiu Lietuvai, kurie už tautiečių laisvę ir geresnį oresnį gyvenimą atidavė savo gyvybę ir tuo tapkime labiau empatiškais, visų pirma suprantančiais savo tautą, o vėliau tada galinčiais suprasti ir kitas tautas, ypač savo bendrapiliečius, kuriuos reikia mylėti, bet ne pataikauti jų netinkamiems norams, individualizmui, nutaikytam prieš mūsų kalbos ir Tėvynės meilę, pagarbą Tėvynei, Jos orumą. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 24. Mindaugas Tamošiūnas, 2017-12-15 Per Žinių radiją 2017 m. gruodžio 5 d. klausiausi Jūsų pokalbio su laidos vedėju žurnalistu Raigardu Musnicku. Kalbėjote argumentuotai, įtikinamai. Nemaloni išimtis - atsakymas į žurnalisto klausimą dėl tų garsiųjų trijų raidžių (Q, X ir W). Jūs atsakėte, kad esate bendros nuomonės su tais Seimo nariais, kurie yra už tų raidžių pagrindiniame paso puslapyje įteisinimą. Esą negalima atimti iš žmogaus teisės savo asmenvardį matyti dokumente parašytą gimtąja kalba. Taip manantys Seimo nariai, deja, ir Jūs, labai klystate. Pirma. Niekas tos teisės neketina atimti, nes, kaip žinote, „Talkos“ teikiamame įstatymo projekte yra numatyta nelietuviško asmenvardžio autentiškos formos papildomo įrašo galimybė. Ir tai nepalyginamai daugiau, negu minėtos trys raidės. Antra. Nemaloniai stebina, kad nemažai Seimo narių, deja, ir Jūs, šiuo atveju elgiasi taip, tarsi būtų pamiršę priesaiką, kurią dar taip neseniai iškilmingai davė, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 14 straipsnyje labai aiškiai, be jokių išlygų, parašyta: Valstybinė kalba - lietuvių kalba. Be to, turime Konstitucinio Teismo nutarimus, plačiai paaiškinančius, kodėl pagrindinis vardo ir pavardės įrašas Lietuvos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Beje, šis svetimvardžių rašybos principas taikytinas visiems viešiesiems lietuviškiems tekstams. Nepritarti Žr.
Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 25. Sambūris „Patirtis“, 2018-01-23 Kiekvienos pasaulio kalbos abėcėlė yra unikalus paveldas, į kurį niekas neturi teisės iš šalies kėsintis. Lietuviška abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės ir kuri galutinai susiformavo XX amžiaus pradžioje, tinkamai išreiškia lietuvių kalbos fonetines subtilybes. Lenkijos politikų siūlymai naudoti nelietuviškas raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje, kaip yra daroma Latvijos Respublikoje. Kadangi Lenkijos politikai neprieštarauja dėl tokios Latvijos Respublikoje taikomos praktikos, galima manyti, kad jų įsakmūs reikalavimai Lietuvai dėl papildomų raidžių įvedimo į lietuvišką abėcėlę galbūt slepia tolimus Lietuvos suverenitetui pavojingus tikslus. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 26. Antanas Gipiškis, 2018-02-09 Noriu pasidalinti nuomone, kaip rašyti kitataučių pavardes Lietuvos piliečių pasuose. Apie tai labai daug diskutuojama. Mano supratimu, pavardės turi būt rašomos tos valstybės priimtu rašymui raidynu. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui gaunančiam Lietuvos piliečio pasą, jo vardas ir pavardė, nepriklausomai nuo tautybės, turi būti rašoma tik Lietuvos valstybinės kalbos raidėmis be jokių, kitose kalbose ir raidynuose naudojamų raidžių kaip W, X ar Q ir kitokių raidžių. Rašymas pase naudojant raides, kurių Lietuvos raidyne nėra, tolygu Lietuviško dokumento išniekinimu, kaip ištepant Lietuvos vėliavą.
Kas nori, kad Lietuvos piliečio pase būtų jų pavardės ir vardai rašomi raidėmis, kurių Lietuvos raidyne nėra? Ogi tie, kurie savo tautybė laiko aukščiau už Lietuvos pilietybę. Labiausia tai liečia lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Ar rasite bent vieną, gyvenantį Lenkijoje lietuvį, Lenkijos pilietį, kuriam būtų išduotas Lenkijos piliečio pasas, kuriame būtų įrašyta jo vardas ir pavardė, Lietuvos raidyne naudojamomis raidėmis, pavyzdžiui, Česlovas Ščerbickas. Tikriausiai su taip įrašyta pavarde ir vardu Lenkiškame pase ne rasite. Tą patį galima sakyti ir apie Vokiečių ar Anglų pasus. Nerasite nei Č, nei Š, nei Ž nekalbant apie balses su nosinėmis. Keista būtų, Lietuvos piliečio Lietuviškas pasas, o jame pavardė įrašyta: vokiečių, anglų ar lenkų kalbomis, dar keisčiau, kinų ar arabų jų priimtu raidynu. Pasas tai PILIEČIO dokumentas, rodantis jo PILIETIBĖ, o ne tautybė. Pase yra
viena mano nuomonė. Pavardes pasuose ne reikia sulietuvinti, o rašyti taip kaip tariama tos tautos kalboje. Pavyzdžiui: Ivanov, Fišer, Tečer, Jankovskij, Achmiedov, Sachno, Burdanidzė ir kitų tautybių pavardės. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 27. Etninės kultūros globos taryba, 2018-04-16 Etninės kultūros globos taryba (toliau - Taryba) yra ne kartą svarsčiusi ir teikusi siūlymus LR Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos kitataučių piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis (Tarybos raštai 2013-03-25 Nr. S-44; 2014-04-10 d. Nr. S-60; 2017-03-21 d. Nr. S-57). Šios kadencijos Taryba išnagrinėjo ankstesnius siūlymus ir nutarė, kad jiems pritaria, todėl pakartotinai teikia juos šios kadencijos Seimui.
Tarybos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą jų asmenvardžius dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis turėtų visiškai patenkinti TALKOS iniciatyvinės grupės, surinkusios apie 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto priėmimas. Pagal šį projektą Lietuvos piliečių nelietuviški asmenvardžiai pageidaujant būtų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos. Jame siūlomas piliečių asmenvardžių užrašymo būdas kitataučių kalbos rašmenimis visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, nes leidžia visiems piliečiams kitataučiams suteikti vienodas galimybes, neišskiriant vien tų tautų, kurios naudoja lotynišką abėcėlę su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis. Pritardama šiam siūlymui, Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Įsidėmėtina, kad didžioji dalis kitataučių pavardžių neapsiriboja lotyniškos abėcėlės „w“, „q ir „x raidėmis, nes kai kuriose yra ir kitų lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų raidžių su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, lenkų pavardėse yra „ł“ raidė ir kt.). Dėl to šios pavardės vis tiek liktų užrašytos ne originalo kalba ar net jas iškraipant, jei būtų apsiribojama vien minėtomis trimis raidėmis.
Be to, nėra jokio pagrindo šių trijų raidžių įteisinimo sieti būtent su lenkų kilmės piliečių teisėmis rašyti savo pavardes originalo kalba, kadangi lenkų kalboje nėra nei „q“, nei „x“ raidės. Svarbu pastebėti, kad kai kurie panašūs garsai kitataučių pavardėse jų kalbomis žymimi įvairiais raidžių deriniais, kuriuos sudaro lietuviškos abėcėlės raidės, tačiau jos tariamos kitaip. Pavyzdžiui:
Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 28.
28Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,
2020-01-09 Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialiosios kalbos (tarp jų ir lietuvių kalba). Šios kalbos vartoja lotynų, slavų kalbų pagrindo ir graikų abėcėles. Kiekvienoje ES valstybėje lotynų kalbos pagrindo abėcėlės skiriasi. 2011-05-12 d. ES Teisingumo Teismas byloje Wardyn/Vardyn prieš Lietuvą atmetė Lietuvos pilietės, dabartinės vad. Europos žmogaus teisių fondo pirmininkės skundą dėl jos pavardės rašybos ir esą ES teisės laisvai judėti pažeidimo, dėl tariamo LR ir ES teisės normų konflikto ir nurodė, kad pagal ES teisę vardų ir pavardžių įrašų civilinės būklės aktuose teisinis reguliavimas priklauso ES valstybių kompetencijai (žr. E. Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 174-176). 2019 m. gruodžio mėn Europos Komisijos atstovės raštas Lietuvos Respublikai tuo kiausimu yra perteklinis ir nepagrįstas, neteisėtas, neetiškas dėl to, kad pažeidžia minėtą ES Teisingumo Teismo sprendimą ir proteguoja Wardyn/Vardyn fondo kėslus pažeisti lietuvių kalbos sistemą. LR Teisingumo ministerija neturi teisės keisti valstybinės lietuvių kalbos funkcijų, sistemos, ignoruoti LR Konstitucijos 14, 28, 29 straipsnių, Valstybinės kalbos įstatymo 2, 4, 15, 19 straipsnių. Dėl to ministerija turi atsisakyti planų keisti asmenvardžių rašybą reglamentuojančius aktus. Pažeisti įstatymus dėl asmenvardžių rašybos kursto ir kai kurie Seimo nariai. Juos liečia LR Konstitucinio Teismo 2006-05-10 d. sprendimas: nepakankamai integravęsi į Lietuvos visuomenę piliečiai nėra visaverčiai pilietinės bendruomenės nariai ir negali priimti valstybinės reikšmės sprendimų (5 punktas). Valstybinės kalbos politikos gairių 27 punktas skelbia: vardyno norminimas grindžiamas onomastikos mokslo tyrimais, kurių didžioji dalis atliekama Lietuvių kalbos institute. Tačiau žiniasklaida ir įvairios institucijos žinių apie vardyną dažnai kreipiasi ne į vardyno specialistus. Tokia buvo ir 2019-12-23 d. LRT laida apie asmenvardžius.
LRT laida apie asmenvardžius. Tada advokato padėjėja ir VU darbuotojas bandė netiksliai pasakoti apie VLKK ir
„Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, o VLKK nariai ir šios gramatikos
autoriai ignoruoti. Į LRT laidas kalbininkus atstovauti dažniausiai kviečiama tik liberalioji L. Vaicekauskienė. Prašytume pagal įstatymus padėti išlaikyti tradicinę lietuvių kalbos sistemą. Reikalaujame į viešas diskusijas kviesti akademinės bendruomenės ir VLKK narius. Atsižvelgti
29„Vilnijos“ draugija,
2021-06-07 Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 atitinka svarbiausius LR Konstitucijos, kalbos mokslo reikalavimus ir gali būti priimtas. Bet skubiai brukamas prieškonstitucinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-535, pagal kurį būtų galima rašyti iki 150 svetimų raidžių dokumentuose greta 32 lietuviškų raidžių. Neatliktas ir nenumatomas atlikti tokio poveikio vertinimas, konsultacijos su visuomene ir net su tuo klausimu kompetentingomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (VLKK, LKI ir t.t.). Vyriausybė be diskusijų tendencingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų po 4 mėnesių, o įstatymas įsigaliotų po to jau kitą dieną (rugsėjo 1 d.). Klastojamas ir 2009-11-06 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Jis skelbė: valstybinė kalba – lietuvių kalba, todėl įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Projektą rengusi Teisingumo ministerija sąmoningai šį KT teiginį iškraipė: esą Lietuvos Respublikos patvirtintuose ir išduotuose dokumentuose „toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“, todėl „nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos“. Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis.
Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių priesagomis ir galūnėmis. Projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijos 3, 10, 14, 29 straipsniams ir yra nepriimtinas. Atmestini projekto XIIIP-535 šie straipsniai: 1. Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai (asmenvardžiai) netiksliai vadinami pagrindiniais asmens tapatybės žymenimis ir nenurodoma, kuo skiriasi lotyniškos abėcėlės rašmenys, lotyniški rašmenys ir lotyniško pagrindo rašmenys. 4.1, kuriuo Lietuvos Respublikoje siūloma grąžinti ir plėtoti LR okupacijų padarinius – prievarta suslavintus ar suvokietintus lietuvių asmenvardžius tiems, kurių „protėviai turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“. Per praėjusius šimtą metų daugumos mūsų protėviai turėjo Sovietų sąjungos, Vokietijos ar Lenkijos pilietybę, kurios buvo okupavę Lietuvą ar jos dalis. 4.2, kuriuo būtų paraidžiui rašomos visų šalių lotyniško pagrindo abėcėlės ir svetimų raidžių susidarytų ne 3 (w, x, q), o iki 150. Nepasakoma,
a) kiek tiksliai ir kokių naujų rašmenų atsirastų, b) kaip tie svetimi rašmenys valstybinėje lietuvių kalboje būtų tariami, c) kas tai suprastų ir kodėl Lietuvos piliečiai už savo teisių pažeidimus turėtų dar ir apmokėti, d) kokią darytų žalą raidyno, rašybos, tarties principų painiojimas valstybei, piliečiams ir valstybinei kalbai, e) kas leidžia be referendumo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas, keisti susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę, naikinti LR valstybingumą. Aiškinamajame rašte meluojama, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, o „projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados“. Šiam projektui prieštaravo VLKK, 13 prie projekto registruotų nevyriausybinių organizacijų, 100 000 LR piliečių: 50 kvalifikuotų kalbininkų, 300 lituanistų, daugybė mokslininkų ir t.t.
Įstatymo pataisose LR piliečių teises pažeisti ir juos diskriminuoti siūloma dar daugiau: užsienio valstybės pakeistus Lietuvos piliečių asmenvardžius Lietuvoje siūloma taip pat rašyti užsienietiškai. 4.3, 4.4 str. piliečio prašymu pirmiausia dokumentuose būtų rašoma ne įprasta asmenvardžio lietuviška forma (lietuvių kalbai neprimetant slaviškų, germaniškų vienaskaitos vardininko formų), o tik lietuviškais rašmenimis. Projekto XIIIP-535 straipsniai 4.2 - 4.4 turi būti keičiami, dėl to lieka tik vienas tinkamas pasirinkimas – palaikyti gerai parengtą projektą XIIIP-471. Vyriausybės išvados šiais klausimais yra nepagrįstos, nekompetentingos, neatitinka valstybės interesų. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 30. Etninės kultūros globos taryba, 2021-06-08 Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje
pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, kurie buvo parengti dar 2017 metais. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) dar 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-109 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Kultūros komitetą, pateikdama savo nuomonę. Čia pakartotinai pateikiame Tarybos išvadą šiuo klausimu. Taryba pritaria projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlo atmesti projektą Nr. XIIIP-535 dėl šių priežasčių:
asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o projektas Nr.
XIIIP-535 nustato asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos archyvų ir dokumentų įstatyme apibrėžta oficialaus dokumento sąvoka yra daug platesnė už asmens dokumento sąvoką (oficialieji dokumentai – tai įvairių institucijų, įstaigų ar įmonių sudaryti, patvirtinti ar gauti įvairūs dokumentai, įtraukti į apskaitą), todėl abiejų projektų teisinio reguliavimo aprėptis yra skirtinga. Projekte Nr. XIIIP-535 terminas „asmens dokumentas“ panaudotas tik du kartus – 2 straipsnio 3 dalyje kalbant apie sąvoką dokumento šaltinis ir 5 straipsnio 3 dalyje kalbant apie iki Įstatymo įsigaliojimo išduotų asmens dokumentų keitimą, todėl kyla abejonių, ar šis projektas nustato asmenvardžių rašymą būtent asmens dokumentuose. Kita vertus, asmens dokumentai yra pirminiai, kuriais remiantis nurodoma asmens tapatybė kituose oficialiuose dokumentuose. 2. Pritariame projekto Nr. XIIIP-471 aiškiai įvardytai nuostatai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o lotyniško pagrindo rašmenimis – tik Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Pritardama šiam siūlymui Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, taip pat tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. · Nepritariame projektui Nr.
XIIIP-535, kurio 4 straipsnis sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę vien tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisykles) – taigi be jokių diakritinių ženklų. Abejotina, ar yra pavyzdžių kitose valstybėse, kurios susietų savo piliečių asmenvardžių oficialią rašybą su ICAO taisyklėmis, nes tai visiškai neužtikrina asmens tapatybės žymenų teisinės apsaugos. Primename, kad daugumos užsieniečių asmenvardžiuose naudojamos ne tik lotyniškos abėcėlės raidės „w“, „q“ ir „x“, bet ir diakritiniai ženklai: pavyzdžiui, lenkų asmenvardžiuose nėra „q“ ir „x“ raidžių, tačiau yra yra „ł“, „ś“,„ć“,„ż“, „ź“ ir kiti diakritiniai rašmenys. Projekto Nr. XIIIP-535 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas Įstatymo tikslas – „užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą“, tačiau 4-ame straipsnyje nustatytos asmenvardžių rašymo reglamentavimo priemonės nesudaro galimybių šį tikslą pasiekti. · Projektas Nr. XIIIP-535 pažeidžia daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – lietuvių – teises, kadangi jiems nesudaromos galimybės teisingai perskaityti asmens dokumentuose įrašytus asmenvardžius, kadangi šio projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose gali būti užrašomi remiantis vien iš užsienio gautu asmens ar jo protėvio, turėjusio užsienio pilietybę, dokumento šaltiniu.
Įvairiose užsienio kalbose tas pats garsas neretai žymimas skirtingomis lotyniškos abėcėlės raidėmis ar jų deriniu, nors tariamas vienodai. Pavyzdžiui, garsas „š“ lenkų kalba rašomas „sz“ arba „rz“, vokiečių kalba – kaip „sch “ arba „s“, anglų kalba – kaip „sh“; prancūzų kalba – kaip „ch“; garsas „č“ lenkų kalba rašomas kaip „cz“, vokiečių kalba – kaip „tsch“, anglų kalba – kaip „ch“ arba „tsch“, prancūzų kalba – kaip „ch“ ir t. t. Dėl to paties garso užrašymo skirtingomis kalbomis įvairovės būtų apsunkintos daugumos Lietuvos žmonių galimybės teisingai perskaityti kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, užrašytus vien nelietuviškais rašmenimis. Tai sukeltų sumaištį, kuri gali turėti neigiamų pasekmių teikiant skubią pagalbą šiems asmenims arba kilus kitoms kritinėms aplinkybėms, kai reikia asmenį pašaukti teisingai ištariant jo asmenvardį remiantis asmens ar kitų oficialių dokumentų įrašais. Taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmeniniuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius lietuviškais rašmenimis, suteikiant galimybę kitataučiams ar užsieniečių sutuoktiniams pasirinkti asmenvardžių galūnes (su lietuviška galūne ar be jos), taip pat užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Nepritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2017-05-23 Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519
įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. 1.
pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose. 3. Dėl projekto XIIIP-471:
taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį. 3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo. 4. Dėl projekto
4.1. Iš 4 str.
Iš 4 str. 1 dalies formuluotės „jeigu <...> dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui. 4.2. Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose. Jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose, kaip liudija VLKK atlikta institucijų apklausa, nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami asmens dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (4 str. 2 d. 2, 3). 4.3. Svarstytina, ar pagal 4 str. 4 d. nuostatą suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Gintaras Steponavičius,
1 Argumentai: Įtvirtinti galimybę savo vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ne atskiroms asmenų grupėms, o visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Pasiūlymas:
perrašymas 1.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Nepritarti Siūlyti 4 straipsnio 1 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.5. pastabą. 2. Seimo narys Mindaugas Puidokas, 2017-06-19 Argumentai: tikslintinas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) pavadinimas. Pasiūlymas. Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyt taip:
PAVARDŽIŲĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMAS“. Nepritarti Asmuo gali turėti daugiau nei vardą ar pavardę. 3. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 6 punkte pateiktą pastabą. Pasiūlymas: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą.“ Pritarti Žr. Teisės departamento 6 pastabą. 4. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. S1-(1.7), pateiktą vykdant Seimo valdybos 2017-05-12 sprendimą Nr. SV-S-250 (toliau – VLKK 2017-05-23 išvada) tikslintina Įstatymo projekte nustatyta jo taikymo sritis „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pritarti iš dalies Siūlyti 1 straipsnio 2 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.1. pastabą. 5. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis,
kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduodamas oficialus dokumentas. Užsieniečio sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“
6Seimo narys Mindaugas Puidokas,
3 Argumentai: tikslintina Įstatymo projekte apibrėžta „Dokumento šaltinio“ sąvoka, kad nekiltų neaiškumų taikant įstatymą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos
įgaliotos institucijos sudarytas arba išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gimimo įrašą liudijantis dokumentas, santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas, kuriuo remiantis šio įstatymoų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.“ Pritarti iš dalies Siūlyti 2 straipsnio 3 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.3. pastabą. 7.
7Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies siūlomą pataisą, tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę
patvirtinančiame dokumentuose, gimimo įrašą liudijančiame dokumente, santuokos sudarymo įrašą liudijančiame dokumente Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“ Pritarti iš dalies Siūlyti 3 straipsnio 1 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.4. pastabą. 8. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2 Argumentai: siekiant Įstatymo projekte įtvirtinto reguliavimo tikslumo, tikslintinas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta
pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamuose kituose dokumentuose, vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“ Nepritarti Neaiškus siūlymo išbraukti tikslas. 9. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
3 Argumentai. Tikslintinas Įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, susijęs su užsieniečių vardų ir pavardžių rašymu jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose. Pasiūlymas. Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsnio 3 dalimi: „3.
Užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali pateikti dokumento šaltinio, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“ Nepritarti Atsižvelgiant į LR Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 str. nustatytus jai keliamus uždavinius, manytina, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso VLKK kompetencijai. 10. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Įstatymo projekto nuostata koreguotina pagal VLKK 2017-05-23 išvadą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė jeigu toks Lietuvos Respublikos yra:
1) kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu ir paėmęs jo pavardę;
3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis.“ Pritarti iš dalies Siūlyti 4 straipsnio 1 dalį suformuluoti atsižvelgiant į Teisės departamento 17 pastabą ir LRV nutarimo Nr. 392 2.5. pastabą. 11. Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2 Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsieniečio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos lietuviškais rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.“
pagrindiniam komitetui
12Seimo narys Mindaugas Puidokas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pasiūlymas. Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies:
„5. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma
Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Pabrėžtina, kad Įstatymo projektas nustato tik pagrindinius vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reikalavimus, todėl kartu Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr.
SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.
SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr.
XIIIP-471 dėl šios priežasties: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų. Pritarti
nutarimas Nr. 39212
Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
dalis apibrėžia, kad įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo pagrindinius reikalavimus oficialiuose dokumentuose. „Oficialaus dokumento“ sąvoka, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą.
Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ akcentuojama būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase teisinė reikšmė valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, o Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne tik pasas, bet ir asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, todėl Įstatymo projektu turėtų būti reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose. Pabrėžtina, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog duomenys apie pilietį, įskaitant asmens vardą ir pavardę, asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Vienas iš pagrindinių šių duomenų atsiradimo Gyventojų registre šaltinių yra civilinės būklės aktų įrašai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu svarbiausia reglamentuoti asmens vardo ir pavardės rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.
Kituose dokumentuose vardas ir pavardė galėtų būti rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar Gyventojų registro įrašus, o tais atvejais, kai nėra Gyventojų registro įrašų ir (arba) pateikiami užsieniečių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vardo ir pavardės rašymo kituose dokumentuose tvarka galėtų būti detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visame Įstatymo projekto tekste atsisakyti žodžių „oficialus dokumentas“, o 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pritarti
nutarimas Nr. 39233
asmenvardžių teisinę apsaugą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės savo asmenvardžius vartoti mažumos kalba bei teisės į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas, ir pripažįstama, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės).“ Atitinkamai siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė
nutarimas Nr. 39223
dalyje dokumento šaltinis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę Įstatymo projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, bet kuris asmeniui išduotas dokumentas neturėtų būti laikomas dokumento šaltiniu.
Pirmiausia dokumento šaltiniu siūlytina laikyti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir civilinės būklės aktų įrašus (gimimo, santuokos, vardo ar pavardės pakeitimo, santuokos nutraukimo), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais dokumento šaltiniu reikėtų pripažinti ir kitus oficialius dokumentus, tokius kaip teismų sprendimai ar išrašai iš registrų. Pritarti
nutarimas Nr. 39231
papunktyje pateiktus argumentus dėl oficialaus dokumento ir šio nutarimo 2.2 papunktyje pateiktą pasiūlymą, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“
nutarimas Nr. 39241
Aiškinamajame rašte, asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, susijusią su, visų pirma, Europos Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teise ir iš to kylančiomis pasekmėmis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais). Pritarti
nutarimas Nr. 392422
rašte pažymima, kad Įstatymo projektu nustatomos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlytina nuosekliai laikytis šių principų, t. y. nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių, patenkančių į asmenų, kuriems taikomos šiame straipsnyje nustatytos išimtys, kategorijas, vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, būtų iš dokumento šaltinio nurašomi paraidžiui, ir Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „lotyniško arba“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas nedera su tos pačios dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose iš esmės numatoma, kad užsieniečio vardas ir pavardė nurašomi paraidžiui pagal ICAO taisykles. Pritarti
nutarimas Nr. 392 2.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, rašant asmenvardžius pagal ICAO taisykles, diakritiniai ženklai nėra perteikiami. Atsižvelgiant į tai, kad nėra techninių kliūčių naudoti lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniais ženklais, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto nuostatas dėl vardų ir pavardžių rašymo pagal minėtas taisykles, papildant, kad rašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys. Pritarti
nutarimas Nr. 39245
dalis nustato, kad asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė. Siekiant labiau atskleisti šių taisyklių turinį, siūlytina patikslinti jų pavadinimą ir jas vadinti Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėmis.
Be to, šios taisyklės turėtų būti taikomos visais asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose atvejais, o ne tik tais, kurie šiuo metu yra nustatyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1–4 dalyse. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio
įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu rašomi šio įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka. Pritarti
nutarimas Nr. 392
civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį nurodant, kad asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
nutarimas Nr. 3925
straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d., o įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai priimami iki
nutarimas Nr. 392
nustatomą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 18 d. Įstatymo projektui pateiktos išvados 9, 13 ir 24 punktų pastabas. Pritarti
nutarimas Nr. 392 2.12.
392 2.12. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad
„laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio,
kylančių reikalavimų gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Tokios valstybės institucijos pozicija dėl Įstatymo projekto yra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-252 (1.7) (toliau – Raštas), kuriame iš esmės numatomam teisiniam reguliavimui pritariama ir siūloma jį tobulinti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir į tai, kad šio nutarimo 2.2 ir 2.5 papunkčiuose siūloma papildyti Įstatymo projektą ir kitomis bendrosios taisyklės – Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis – išimtimis, kurios nėra paminėtos VLKK Rašte, atkreiptinas Seimo dėmesys į tai, kad jei būtų nuspręsta pritarti šioms išimtims, turėtų būti gauta VLKK išvada (pritarimas). Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo sprendime, Seimas, „vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“
nutarimas Nr. 392 3.
392
Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymams (toliau – Seimo nario pasiūlymas):
projekto 3 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatančia, kad užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi dokumento šaltinio ir negali jo pateikti, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato VLKK. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus jai keliamus uždavinius, manytina, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso
nutarimas Nr. 392
atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektas nustato tik pagrindinius vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reikalavimus, todėl kartu Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Seimo nario pasiūlymas atsisakyti 4 straipsnio 5 dalies išsamiau nepagrindžiamas, tik paminima, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies siūloma atsisakyti atsižvelgiant į Įstatymo projekto
pavardžių rašymo taisykles mini tik tiek, kiek jos turi reglamentuoti jau išduotuose dokumentuose įrašytų asmenvardžių rašymą pagal Įstatymo nuostatas. Šios taisyklės būtų reikalingos ir pirmą kartą sudarant bei išduodant dokumentus. Pritarti
nutarimas Nr. 392
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio
pasiūlymus ir nurodytus argumentus. Pritarti
nutarimas Nr.
392
nepaminėtiems Seimo nario pasiūlymams pritarti tiek, kiek jie dera su šio nutarimo 2 punkte pateiktais pasiūlymais. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Petkevič. Komiteto pirmininko pavaduotoja (Parašas) Vilija Targamadzė ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė
Užsienio reikalų komitetas
2017-06-28
reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojo pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Linkevičius, Rūta Miliūtė, Mindaugas Puidokas, Emanuelio Zingerio pavaduotojas Mantas Adomėnas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Ministro Pirmininko patarėjas Nacionalinio saugumo, užsienio ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM direktorius Ramūnas Žičkis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė; teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupės patarėja Indrė Pukanasytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): nesvarstyta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Mindaugas Puidokas, Reg.
2017-06-19 Argumentai: tikslintinas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) pavadinimas. Pasiūlymas. Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyt taip:
2Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 6 punkte pateiktą pastabą. Pasiūlymas: „1. Šio įstatymo tikslas
3Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. S1-(1.7), pateiktą vykdant Seimo valdybos 2017-05-12 sprendimą Nr. SV-S-250 (toliau – VLKK 2017-05-23 išvada) tikslintina Įstatymo projekte nustatyta jo taikymo sritis „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pritarti
4Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduodamas oficialus dokumentas.
Užsieniečio sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“
5Seimo narys Mindaugas Puidokas,
3 Argumentai: tikslintina Įstatymo projekte apibrėžta
„Dokumento šaltinio“ sąvoka, kad nekiltų neaiškumų taikant įstatymą. Pasiūlymas
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos
įgaliotos institucijos sudarytas arba išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gimimo įrašą liudijantis dokumentas, santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas, kuriuo remiantis šio įstatymoų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.“
6Seimo narys Mindaugas Puidokas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo projekto
3 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumentuose, gimimo įrašą liudijančiame dokumente, santuokos sudarymo įrašą liudijančiame dokumente Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“
7Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2 Argumentai: siekiant Įstatymo projekte įtvirtinto reguliavimo tikslumo, tikslintinas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamuose kituose dokumentuose, vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“
8Seimo narys Mindaugas Puidokas,
3 Argumentai. Tikslintinas Įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, susijęs su užsieniečių vardų ir pavardžių rašymu jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose. Pasiūlymas. Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsnio 3 dalimi: „3. Užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali pateikti dokumento šaltinio, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“
9Seimo narys Mindaugas Puidokas,
Reg.
1 Argumentai: Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Įstatymo projekto nuostata koreguotina pagal VLKK 2017-05-23 išvadą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė jeigu toks Lietuvos Respublikos yra:
1) kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu ir paėmęs jo pavardę;
3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis.“
10Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2 Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos lietuviškais rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.“
11Seimo narys Mindaugas Puidokas,
Reg.
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pasiūlymas. Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies:
„5. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka
nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 su Seimo nario M. Puidoko pasiūlymais, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto pasiūlymams ir išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas,
5 Argumentai: Apjungus Įstatymų projektus Nr. XIIIP-535 ir Nr. XIIIP-471, patobulintą Įstatymo projektą papildyti nauja 4 straipsnio 5 dalimi, joje numatant galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui kitų kalbų savo vardą ir pavardę jo prašymu papildomai įrašyti Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje lotyniško pagrindo rašmenimis. Tokia asmeniui suteikiama galimybė neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – principui, kadangi dar 2009 m. lapkričio 6 d. Konstitucinis Teismas savo sprendime yra pasisakęs apie galimybę Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Toks įrašas neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, kadangi tik „asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime“.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu kitų kalbų jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos
paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai gali būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitų kalbų asmens vardo ir pavardės įrašas Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje nelietuviškais rašmenimis nėra prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.“
komitetas,
12 Argumentai: Siekiant tinkamai pasiruošti priimto Įstatymo nuostatų įgyvendinimui, numatyti patobulinto Įstatymo projekto vėlesnę įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d., kartu pataisyti nuostatą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 pastabą, kuriai pritarė Užsienio reikalų komitetas savo išvadoje. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2 dalį, įsigalioja 2018 m. 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. liepos 1 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjai: M. Puidokas, A. Ažubalis.
Ažubalis. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
teisės ir teisėtvarkoS komiteto išvada
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministrė E. Dobrovolska, teisingumo viceministrė J. Greičienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, teisingumo ministrės patarėja K. Bogdzevič, Teisingumo ministerijos atstovė N. Keršienė, asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos pirmininkas M. Karalius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu dokumento šaltinis įrodo, kad: 1) „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ arba 2) „su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:
ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis).
Lietuvos Respublikos piliečiui tereikėtų įrodyti, kad bent vienas iš jo protėvių kažkada turėjo užsienio valstybės pilietybę (nors pats pareiškėjas nuo pat gimimo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę);
santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko
(vaikų) pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (Civilinio kodekso 3.31, 3.167 straipsniai). Pritarti iš dalies Yra gautos (2017-05-23 ir 2021-11-05) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatomos išimtys, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės gali būti rašomos ne lietuviškais rašmenimis. Minėtos išimtys nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, laisvo judėjimo principus, geriausius vaiko interesus ir ekspertinę tiek VLKK, tiek LRV, tiek kitų suinteresuotų asmenų bei subjektų nuomonę.
Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino, kad „konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti“. Teismas konstatavo, kad „kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos
Tačiau, kadangi įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai. Manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į VLKK poziciją tik toje srityje, kurioje VLKK turi specialias žinias, reikalingas įstatymui priimti. Vienu iš VLKK uždavinių yra teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (VLKK įstatymo 3 str. 3 p.). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose be abejo yra susiję su valstybinės kalbos vartojimu.
Tad šiuo atveju, VLKK turėtų vertinti grėsmes ir rizikas bendrinei lietuvių kalbai, galinčias kilti dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles. VLKK pažymi TTK pateiktoje išvadose, taip pat teismams konkrečiose bylose teikiamose išvadose, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys (iš asmenvardžių rašymo tik lietuvių rašmenimis). VLKK-ja
pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal VLKK įstatymo 4 str. 2 d. Komisija „remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų“. VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. Manytina, kad pagrindo, kokiems asmenims ir kokiais atvejais gali būtų taikomos išimtys iš reikalavimo rašyti vardus ir pavardes naudojantis lietuvių kalbos rašmenimis, apibrėžimas išeina už kalbos mokslo ir kalbos norminimo tradicijų. Asmenų, kuriems gali būti taikomos išimtys, ratas turėtų būti nustatomas remiantis specialiomis teisės, o ne kalbos srities žiniomis. Šie klausimai yra glaudžiai susiję su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais.
Pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ES teise. VLKK neretai savo išvadose teismams atkreipdavo dėmesį į tai, kad gyventojų registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas išimtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu). VLKK nepateikė konkrečių įrodymų, kad būtent nelietuvių tautybės asmenų asmenvardžių rašymas ne tik lietuvių rašmenimis keltų ypatingą grėsmę valstybinės kalbos saugumui. 2021 m išvadoje VLKK nesutikimo leisti ne lietuvių tautybės LR piliečiams asmenvardžius rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles niekaip nepagrindžia, išskyrus būtinybe numatyti kuo mažiau išimčių. Atkreiptinas dėmesys, kad VLKK nemato grėsmės registruojant pavardes pagal rusų kalbos darybą (pvz. su galūnėmis -ij, -aja, -ovskaja). Primintina, kad toks poreikis atsirado dėl rusų kalbos dominavimo Sovietų Sąjungos okupacijos metu. Šiuo metu visuomenės poreikiai ir teisės keičiasi dėl to, kad Lietuva tapo pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare ir laisva valia prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje, taip pat susijusius su įstojimu į Europos Sąjungą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Pažymėtina, kad šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su
„q“, „x“ ar „w“, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių
kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta.
Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio
d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose:
piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o ne visuose oficialiuosiuose dokumentuose, kaip siūloma projekte;
santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo (vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje). Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis).
Vardo (vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis. Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo
(vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo (vardų) ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose. Pritarti Yra gautos (2017-05-23 ir 2021-11-05) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Įstatymo projektas papildytas atsižvelgiant į LRV išvadą. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse reglamentuota kaip rašomi vardas ir pavardė kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pat patikslinto Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vaiko pavardės rašymas, kai tėvai ar vienas iš tėvų turi ne lietuviškais rašmenimis užrašytą pavardę (šie atvejai apimtų tiek mišrias šeimas, kai vienas iš tėvų yra užsienietis, tiek tuos atvejus, kai vaiko tėvų - Lietuvos Respublikos piliečių pavardės yra užrašytos ne lietuviškais rašmenimis) Tokiais atvejais vaiko pavardė gali būti rašoma lotyniškos abėcėlės rašmenis (be diakritinių ženklų). Pasiūlymas atspindi Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką. Be to, tokiu reguliavimu būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai ir jo teisė į vienodą šeimos pavardės rašymą. 3.
projektą neatsižvelgta į šiuo metu galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, minėtąjį įstatymą ir teikiamą projektą reikėtų papildyti, įtvirtinant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju. Pritarti Yra rengiamas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (žr. Komiteto pasiūlymą), kuriame numatoma, kad Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniai reguliuoja vaiko kilmės nustatymą ir vardo bei pavardės suteikimą, bet ne rašybą, ką reguliuoja Įstatymo projektas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
4Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos „oficialusis dokumentas“ apibrėžimą, oficialiuoju dokumentu laikomas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą.
Taigi, projekto nuostatoje vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje be asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančių dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės, tarnybinio paso) yra išduodama ir daugybė kitų įvairių dokumentų, kuriuose įrašomi skirtingi asmens statusą apsprendžiantys duomenys (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies
(rūšių) transporto priemones).
Tačiau pažymėtina, kad jokie aukščiau minėtų dokumentų duomenys ar įrašai negali atstoti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, įrašytų asmens vardo ir pavardės autentiškumo, t.y., jokie kiti asmens dokumentai kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal teisinę reikšmę negali būti prilyginami ir reglamentuojami taip pat kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytą jurisprudenciją, akcentuojančią būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo priėmimo metu asmens tapatybės kortelės kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusas įstatyme dar nebuvo įtvirtintas) teisinę reikšmę valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, manytume, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje.
Pritarti Patikslinti ir papildyti patikslinto Įstatymo projekto 1, 3 straipsniai: 1 straipsnis: „Šis įstatymas nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.“. 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys: „4. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais. 5. Užsieniečio vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi šio straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 6. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 5.
12
(jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą 6 pastabą šią dalį išbraukti) prieš žodį „vardo“, o 2 dalyje prieš žodį „vardų“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“. Pritarti Patikslintas įstatymo projekto pavadinimas ir patikslintame 1 straipsnyje įrašytas žodis „asmens“. Atsisakyta 1 straipsnio
1
tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes:
1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir
teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti. 2) ginčytinas pats įstatymo tikslo kaip užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas.
Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą. Pritarti
„oficialus dokumentas“, atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, siūlytume
keisti į formuluotę „asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose sąvoka „oficialus dokumentas“ keistina į aiškesnę formuluotę, atsižvelgiant į įstatyminės nuostatos, kurioje ši sąvoka vartojama, turinį ir jos reguliavimo objektą, t.y., atskiriant Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentus nuo kitų įvairių dokumentų, išduodamų visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Pritarti Patikslinta buvusi Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis: „Šis įstatymas nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmenims Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.“
2017-04-182 8.
Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti. Atsisakyta 2 straipsnio 1 dalies. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9Projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostata,
kurioje būtų nustatyta, kaip yra suprantama šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“. Pritarti Įstatymo projektas papildytas 2 straipsnis 4 dalimi:
„4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“
2
10Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip 2„kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka). Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“.
Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 11 ir 13 dalis asmens tapatybės kortelė, pasas, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas (kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus), taip pat Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinis pasas bei Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės „asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmeniui dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu. Pritarti iš dalies Patikslinta „Dokumento šaltinio“ sąvoka: „2.
Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir
(arba) išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, kuriais remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rašomi asmens vardas ir pavardė šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose.“ Žodžių „kompetentinga institucija“ neatsisakyta. Įprasta teisėkūroje naudojamas sąvoka. Analogiškos sąvokos naudojamos ir kituose teisės aktuose, pvz.,
2
straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžimą, atkreipiame dėmesį, kad iš jo nėra aišku, kas galėtų būti laikomas dokumento šaltiniu tuo atveju, kai, pvz., šešiolikmetis asmuo nori gauti pirmąjį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tokio asmens dokumento šaltinis yra civilinės būklės akto įrašas apie šio asmens gimimą. Taigi, „dokumento šaltinio“ sąvoka turėtų būti papildyta nuostatomis ir dėl civilinės būklės aktų įrašų, nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, pripažinimo galimu asmens dokumento šaltiniu. Pritarti Patikslinta „Dokumento šaltinio“ sąvoka:
Patikslinta „Dokumento šaltinio“ sąvoka:
„2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio
valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir (arba) išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, kuriais remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rašomi asmens vardas ir pavardė šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose.“
1 12.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio
straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Nepritarti Santykis aiškus ir papildomai pabrėžti nuostatose būtų perteklinis dalykas. Tuo atveju, kai vardas ir pavardė rašoma lotyniškos abėcėles raidėmis, asmeniui leidžiama pasirinkti kaip nurašyti ar perrašyti vardą ar pavardę – tik lietuviškais rašmenimis (be gramatinės formos) ar lietuviška forma (tiek lietuviškais rašmenimis, tiek gramatine forma). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su
apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Nepritarti Nuostatų skirtumas aiškus, todėl jų keisti netikslinga. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama sutuoktinių ir jų vaikų pavardžių rašymas, t.y., pavardės turi atitikti asmens lytį.
Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama vardų ir pavardžių gramatinė forma (pvz., su lietuviška galūne ir
(arba) priesaga). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti tik esminiai vardų ir pavardžių rašymo principai bei į tai, kad konkrečių vardų ir pavardžių taisyklių patvirtinimas yra labiau poįstatyminių, t.y. įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siūlytume projekto 4 straipsnyje nenurodyti konkrečių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių), o tiesiog įtvirtinti bendrą taisyklę, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais vardai ir pavardės nurašomi ar perrašomi be diakritinių ženklų. Pritarta Patikslintas Įstatymo projektas ir atsisakyta Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių) įvardijimo. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
vardo (vardų) ir pavardės rašymo jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose, nes pastarieji asmenys, dažnai neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (dokumento šaltinio), kuriuo remiantis pabėgėlio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime. Pritarta Patobulinto Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „5. <...> Užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi šio straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“
2017-04-184 16.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnyje reikėtų atskleisti jame vartojamų formuluočių „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ bei „lotyniško pagrindo rašmenimis“ turinio skirtumus, t.y. nurodyti, kad vienu atveju asmenvardžiai rašomi be diakritinių ženklų, o kitu
Patikslintos formuluotės, nurodant, kad vardai ir pavardės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Atsižvelgiant į nuostatų dėstymą, įrašymas, kad lotyniško pagrindo rašmenys rašomi su diakritiniais ženklais būtų perteklinis. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
formuluotė „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, visi asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte arba reikėtų tiesiogiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis), arba vartoti tokias civilinėje teisėje vartojamas kategorijas, kaip „tiesiosios aukštutinės linijos pirmojo, antrojo, trečiojo laipsnio giminaičiai“. Pritarti Patikslintas Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas:
Patikslintas Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas: „1) jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;‘‘. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 18.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „dokumento šaltinis įrodo“ siūlome įrašyti žodį
„įrodoma“, nes faktinės ir teisinės aplinkybės dėl piliečio giminaičio
turėtos užsienio valstybės pilietybės ir giminystės ryšio tarp jų, o taip pat santuokos sudarymo faktas įrodomos remiantis ne asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (dokumento šaltiniu), o kitais dokumentais. Pritarti Formuluotė pakeista, žodžio „dokumento šaltinis įrodo“ atsisakyta. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 1 dalyje formuluotėje „turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ po žodžio „turėjo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ar turi“, nes galimi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę. Pritarti Įrašyti žodžiai „ar turi“. Siūlomas Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas: „1) jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos užsienio valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;‘‘
2
toms pačioms projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, t.y., jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), vienu atveju nustatoma taisyklė į dokumentus asmenvardžius perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis, o kitu – nurašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto
įrašytini žodžiai „lietuviškais rašmenimis“.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje
įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų); Vartojamos skirtingos sąvokos (nurašyti ar perrašyti), nes nelotyniško pagrindo rašmenų nurašyti paraidžiui nebūtų galimybės. Be to, pagal Įstatymo projekto 4 straipsnio
formą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
34
dalyse po žodžių „jo prašymu“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje įrašyti žodžiai „gali būti“, o 4 straipsnio 4 dalies atsisakyta. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose. Pritarti Patikslintas taisyklių pavadinimas ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse. Įrašyti dalyką, kuris iš esmės sutaptų su taisyklių pavadinimu, būtų perteklinis dalykas. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
įstatymo įsigaliojimo data, nurodyta projekto 5 straipsnio 1 dalyje, arba data, nurodyta projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Pagal projekto nuostatas siūloma įtvirtinti teisiškai ydingą ir teisėkūros principams prieštaraujantį reguliavimą, pagal kurį įsigaliojus įstatymui jis pusę metų negalėtų būti tinkamai taikomas dėl būtinų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo. Pritarti Patikslintos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. liepos 1 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2
institucijos, nurodytos projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki 2018 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes vienintelis šio įstatymo įgyvendinamasis aktas, nurodytas projekto nuostatose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės (projekto 4 straipsnio 5 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis). Pritarti Patikslinta Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos iki 2018 m. liepos 1 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3
3 dalį siūlome dėstyti taip: „3.
Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka“. Pritarti Patikslinta Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis:
„3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose
Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose, šio asmens prašymu rašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse nustatyta tvarka.“
reglamentuoti ir piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi
„Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų
ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai). Pritarti Teikiamas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (žr. komiteto pasiūlymą). 27.
ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė) 2017-04-203 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nagrinėjo asmenvardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis galimybes asmens tapatybės dokumentuose ir pripažino, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad esant kompetentingos institucijos pasiūlymui asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis. Todėl, jeigu Projektu siekiama sureglamentuoti ne tik asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, tačiau ir bet kokiuose kituose oficialiuose dokumentuose, manome, kad Projekte turi būti įtvirtintos papildomos taisyklės, kaip asmenvardžių rašymas bus atliekamas tokiais atvejais. Pavyzdžiui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga kaip pagrindinę taisyklę įtvirtinti reikalavimą, kad asmenvardžiai kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomi vadovaujantis asmens tapatybės dokumentuose esančiais įrašais. Pritarti iš dalies Patobulinto projekto 3 str. 4 d. numatyta: „4.
4 d. numatyta:
„4. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė kituose
oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais.“
(dabar Europos Sąjungos teisės grupė)
1
Projektu siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo
kalbos komisijos (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui teiktas išvadas, manome, kad Projekto nuostatomis suformuluotos išimtys, kai asmenvardžius būtų galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ne visiškai tiksliai atitinka išimtis, kurias buvo pasiūliusi VLKK. Primename, kad VLKK Seimui teiktose išvadose yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Kita vertus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatomos bendrosios taisyklės (įtvirtinančios, kad asmens vardas ir pavardė bei sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis) išimtys, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė 1) šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba 2) su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagal pateiktą dokumento šaltinį įrodžiusiam, kad jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos šalies pilietybę, ir turinčiam dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis įrašytą asmenvardį, būtų suteikta teisė asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą pirmą išimtį.
Be to, nėra aišku, iki kurio tiesiosios aukštutinės giminystės laipsnio būtų galima įrodinėti, kad protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę (pavyzdžiui, svarstytina, ar proprosenelio kitos šalies pilietybės turėjimas būtų tinkamas įrodymas). Antra, kitaip nei VLKK teiktoje išvadoje, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereglamentuoti atvejai, kaip turėtų būti rašomos Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio santuokuoje gimusių vaikų pavardės. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektas turi būti tikslinamas pagal VLKK pateiktas išvadas arba dėl siūlomo įtvirtinti reglamentavimo turi būti gauta nauja VLKK išvada. Žr. argumentus į Teisės departamento pirmąją pastabą. 29. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė)
užsieniečio asmenvardžių rašymo principus. Pirma, nėra aišku, kuom „lotyniškos abėcėlės rašmenys“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalis ir
rašmenų“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Antra, nesuprantama, kodėl tais atvejais, kai vardas ir pavardė dokumento šaltinyje būtų įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vardas ir pavardė negalėtų būti perrašomi lotyniškais rašmenimis (Projekte siūloma tokiais atvejais perrašyti lietuviškais rašmenimis). Pritarti Terminologija suvienodinta ir visur vartojama „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“. 30. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė)
22 4.
Manytume, jog atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus[1], Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Atsižvelgti Rengiant projektą atsižvelgta ir į ESTT ir EŽTT praktiką. Asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kurio apsaugai skirtas Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, sudėtinė dalis. Nors Konvencijos 8 straipsnyje ir nėra aiškios nuorodos į vardo ir pavardės apsaugą, nėra abejonių, kad asmens pavardė yra susijusi su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes ji yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir sąsaja su tam tikra šeima, apibrėžianti šeiminius ryšius. Tokio aiškinimo laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Burghartz prieš Šveicariją, peticijos Nr. 16213/90, 24 punktą; 1996 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Guillot prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22500/93, 21 punktą; 2000 m. balandžio 27 d. sprendimo byloje Bijleveld prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 42973/98, 3 punktą; 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą byloje Henry Kismoun prieš Prancūziją, peticijos Nr. 32265/10) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (žr., pvz., ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 52 punktą; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 66 punktą; 2016 m. birželio 2 d. sprendimo byloje Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, 35 punktą).
Nors pagal dabar galiojančią Europos Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis ES teisės, pavyzdžiui, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (žr. ESTT 2003 m. spalio 2 d. sprendimo byloje Garcia Avello, C-148/02, 25 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Grunkin ir Paul, C?353/06, 16 punktą; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 38, 39 punktus; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 63 punktą). ESTT yra nurodęs, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pakeisti bendrą ES piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių, gali būti laikomas SESV 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo ribojimu tada, jei toks atsisakymas asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir jei toks atsisakymas negali būti pateisinamas būtinybe apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (žr. ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 76, 94 punktus). VLKK-ja išvadoje pripažįsta, kad tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į visuomenės poreikius ir leisti asmens vardą ir pavardę rašyti lotyniško raidyno rašmenimis. 31.
ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė)
šaltinio“ apibrėžtis yra pernelyg nekonkreti ir neaiški, todėl praktikoje galėtų kilti daug klausimų, ar konkretūs dokumentai laikytini pagrindu išduoti asmens tapatybės dokumentus. Pritarti
ministerijos (dabar Europos Sąjungos teisės grupė)
6Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės,
kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl atitinkamai Projekto 2 straipsnio 1 dalis (kurioje nustatoma, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas) ir Projekto 4 straipsnis tikslintini nustatant pagrindinius asmenų be pilietybės, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo reikalavimus. Pažymime, kad šie reikalavimai negali būti diskriminaciniai ir iš esmės turėtų būti tokie patys, kaip ir taisyklės dėl užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Pritarti Įstatymo projektas patikslintas 1 straipsnio 4 dalimi:
„4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas taip apibrėžia: „Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-04-06 Vilniaus Sąjūdžio taryba NEPALAIKO LR Seime įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečio vardus ir pavardes pirmajame puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui bei Vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Jokie tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės Konstitucijos ir kitų galiojančių teisės aktų. Vilniaus sąjūdininkai su daugeliu visuomeninių organizacijų atstovais, surinkę per 70 tūkstančių parašų, pritaria TALKOS įstatymo projektui, kuris leidžia rašyti nelietuviškais rašmenimis tik asmenų dokumentų kitų įrašų skyriuje. Mes, Jūsų rinkėjai, viešinsime TS-LKD partijos iniciatyva pateikto projekto pasirašiusių pavardes, nebalsuosime patys už Jus ir raginsime Lietuvos piliečius už Jus nebalsuoti Seimo ir savivaldos rinkimuose, taip pat organizuosime viešas lietuvių kalbos gynimo akcijas. REIKALAUJAME atsiimti savo parašus ir balsuojant palaikyti TALKOS Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris palaiko Latvijos vardų ir pavardžių rašymą. Palaikykime brolišką latvių tautą, kurie turi panašių problemų su rusakalbiais piliečiais. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 2. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga 2017-04-13 Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtų neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais.
Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau, nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“ . Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose. Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga. Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau - iki visų į Unikodo standartą įtrauktu raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms. Tad siūlome:
Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje; 2.
Įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys. Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 3. Lietuvos kultūros kongreso taryba 2017-04-13 Susipažinę su Seime 2017 m. balandžio 4 d. įregistruotu nauju Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIlP-535 (pateikė 70 Seimo narių), atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jame numatomomis įvairiomis išimtimis būtų įteisintas vardų ir pavardžių įrašų valstybine lietuvių kalba ribojimas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose. Taigi būtų šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, be jokių išlygų skelbiantis, kad Lietuvos Respublikos „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“. Nemaloniai stebina, kad kiekvienos kadencijos Seime atsiranda Seimo narių, kurie, balansuodami ant priesaikos sulaužymo ribos, nesiliauja ieškoję būdų, kaip atskirais atvejais būtų galima išvengti asmenvardžių įrašų dokumentuose valstybine lietuvių kalba. Protingą, visiems geros valios Lietuvos piliečiams priimtiną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir logiką atitinkantį šios problemos sprendimą, kaip žinote, yra pasiūliusi TALKA už valstybinę lietuvių kalbą. Jos parengtam įstatymo projektui pritarė beveik 70 tūkstančių Lietuvos piliečių. Taigi Seimas, jeigu jis gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tautos valią, TALKOS siūlomą įstatymą turėtų kuo greičiau priimti. Pasekime Latvijos pavyzdžiu.
Pasekime Latvijos pavyzdžiu. Neprarandame vilties, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, spręsdami nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimą, nuosekliai vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turės prieš akis ne vien „elito“, bet visų piliečių, visų valstybinės lietuvių kalbos vartotojų interesus. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 4. Pranas 2017-04-19 Labai prašau galutinai ir neatšaukiamai nutraukti bet kokias diskusijas dėl ,,dvigubos" pilietybės ir ,,trijų raidelių" vartojimo. Esamų pilietybės ir kalbos įstatymų visiškai pakanka normaliai Valstybės institucijų veiklai ir LR piliečių poreikių tenkinimui. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 5. „Vilnijos“ draugija 2017-04-27 Įstatymo projektas numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę“ (2017-04-05 Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas). Taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti. Dėl to įstatymo projektas nesirūpina, trumpiau jį galima vadinti asmenvardžių nulietuvinimo įstatymu. Vardų ir pavardžių rašymo taisykles tvirtintų Vyriausybė. I Priežastys, dėl ko projektą būtina atmesti 1.
Prieš konstitucinis projektas Projekto autoriai bando prisidengti Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir VLKK komentaru, juos iškraipydami. Nesigilinę į projektą ir jo padarinius prie jo pasirašė 70 Seimo narių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017-02-28 d. ir vėliau galutinai ir neskundžiamai atmesdamas nepagrįstus ir nepakankamai kompetentingus apylinkių teismų sprendimus dėl vad. Europos žmogaus teisių fondo skųstų asmenvardžių rašybos, dar kartą nurodė ir svarbiausius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teiginius dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, kurių kiekvienas pilietis ir tuo labiau Seimo narys ar ministras privalo laikytis. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad (visur paryškinta mūsų) „raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. <...>. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. <...>. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais nei lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.<...>.“ Konstitucijos 29 straipsnis primena, ir kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pagrindų pagrindu“. Turėdami geriausias pasaulyje sąlygas kultūrai palaikyti tik Lietuvos lenkai šiuo projektu dar gautų privilegiją asmenvardžių rašybai dokumentuose lenkų kalba. Tai pažeistų gudiškai, rusiškai kalbančių lenkų, gudų, rusų ir dar bent
valstybė tik ir laukia progos tuo skųstis ir imtis priemonių ginti
„rusakalbių teises“ . Visų tų problemų išvengiama priimant dar 2015 m. „Talkos“ judėjimo pateiktą įstatymo projektą. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas
valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.
Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ atsakė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Konstitucija aiškiai įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. 2. Žala valstybinei kalbai, Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumui Neatlaikęs liberalių politikierių spaudimo Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. pažymėjo, kad gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.
Tokiu atveju įgaliota institucija turi teikti oficialią išvadą, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė
„valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos
taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. Dėl to įstatymų leidėjas „turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės politikos gaires“. Atsakant į šiuos klausimus, 2014-04-25 d. Lietuvių kalbos institute vyko profesionalių kalbininkų diskusija. Joje dalyvavo apie pusę VLKK narių, buvę jos nariai V. Ambrazas, P. Kniūkšta, V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas, Lietuvių kalbos instituto (LKI) vyriausieji, vyresnieji mokslo darbuotojai, tautinių bendrijų atstovai ir kiti, išvadoms pritarė akad. Z. Zinkevičius.
Zinkevičius. Diskusijos apibendrinimą ir rekomendacijas 2014-06—11 d. įteikta LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, VLKK. Diskusijos išvada: nelietuviškos raidės Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų a b ė c ė l ė s p a k e i t i m a s, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar šioje valstybinės kalbos vartojimo srityje pripažinti lygiavertes kitų kalbų abėcėles nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje: šios pavardės neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. Jokia piliečių grupė, skiriama tautiniu pagrindu, dėl kalbos vartojimo negali turėti jokių privilegijų. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios, pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri sugebėtų išlaikyti valstybinės kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę prieš 95 ir 25 metus. Šias nuostatas patvirtino LKI Mokslo taryba. VLKK, atsakydama Seimui dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1675, X IIP -1653(2) nurodė, jog LR piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o tam tikros išimtys galimos tik užsieniečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). Naujų įstatymų projektų, bylų, besiskiriančių nuo minėtų projektų, nuostatos negali paraidžiui remtis vien ankstesnėmis VLKK išvadomis ir dėl to, kad 1) 2016-2017 m. teismuose VLKK buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose ir reikalavo nepažeisti Konstitucijos, 2) dar nebuvo galimybės suvienodinti 2012, 2014 m. profesionalių kalbininkų diskusijų, 2016 m.
LKI Mokslo tarybos ir VLKK išvadų, 3) jokia kalbininkų institucija nesiūlė keisti lietuvių kalbos abėcėlės, asmenvardžių rašybos dokumentuose taisyklių ir nesakė, jog tai nepažeistų lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo ir tradicijos, rašybos taisyklių, nemažintų valstybinės kalbos vartojimo, nesiaurintų jos funkcijų. Lietuvių kalbos raidyne yra 32 raidės. Kiekviena jų žymi atskirą garsą. Lotyniškosios abėcėlės pagrindu susiformavę kitų kalbų vardynai nuo lietuvių kalbos raidyno skiriasi šiais rašybos ir tarties principais: 1) vartojamos naujos raidės, plg. w, ą, x ir t. t.,
2) vartojamos raidės su diakritikais, kurių nebuvo lotynų kalbos abėcėlėje ir kurių tarimą reikia žinoti kaip ir naujų raidžių, plg. lenkų kalbos ć, ł, ń, ó, ś, ź, ż 3) vartojamos raidės, kurios sutampa pagal tartį, bet skiriasi rašyba, plg. lenkų Wanagel, Wilkel, Wietnam ir lietuvių Vanagėlis, Vilkelis, Vietnamas, 4) vartojamas garsas, kuris rašomas trejopai: garsas k lotynų kalboje prieš u rašytas q, prieš kitus balsius
Projekto autoriai siekia apgauti mažiau patyrusius Seimo narius, rinkėjus, piliečius, nutylėdami, kiek naujų raidžių rašyboje atsirastų, kur jos būtų vartojamos, kaip būtų tariamos, kiek žmonių jas vartotų ir kiek piliečių to turėtų mokytis, kiek tai kainuotų, kokie būtų neigiami padariniai, kiek tai griautų valstybingumą, tautiškumą.
Lotyniško pagrindo abėcėlių naujų raidžių iš viso būtų apie 150 (latvių k. - 9, lenkų k. - 12 ir t.t., o naujų tarimo būdų per 50, kuriuos tiksliai būtų neįmanoma išmokti. Visa tai perkeliant į pirmąjį paso puslapį taip būtų keičiamas tradicinis lietuvių kalbos raštas, abėcėlė ir tarties principai. Norint tai pradėti įgyvendinti, būtina keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją: jos įvadiniame skyrelyje „Lietuvių tauta“ išbraukti ar iš esmės perdirbti sakinį „išsaugojusi savo dvasią, g i m t ą j ą k a l b ą, r a š t ą ir papročius“, o 14 straipsnį redaguoti maždaug taip: „Valstybinė kalba - lietuvių kalba su pakeista abėcėle“. Reikėtų keisti ir Valstybinės kalbos įstatymą, Civilinio kodekso 3.282 str. Dezinformuojama, kad „šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis“. Visa tai leidžia LR AT 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punktas: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“. Neteisingai skelbiama, jog kenksmingas valstybei projektas remiasi „Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) suformuluotomis nuostatomis, kurias prievarta reikalavo rengti kai kurie projekto iniciatoriai.
Esą taip rašoma
„daugumoje Europos šalių (išskyrus Lietuvą ir Latviją)“ - tai valstybių
grupei dar priklauso Anglija, Danija, Italija, Prancūzija, Lenkija. Pase užsirašius asmenvardžius savo kalba, Lenkijoje jie su diakritikais neįtraukiami į valstybės registrą, o visur kitur Tamašauskas rašomas Tomaszewskiu, Tamašauskienė — Tomaszewska (Lietuvoje taip nedaroma). Europos Sąjungoje Rūta Meilutytė rašyta Ruta Meilutyte, o JAV Adamkiene buvo Adamkus, bet niekas dėl to neprotestavo - tik Lietuvoje kai kam vis blogai. Įstatymo iniciatoriai aiškina: „tokias kasdienį žmonių gyvenimą apsunkinančias teisines problemas turime kuo greičiau išspręsti“. Tai galima lengvai išspręsti pagal „Talkos“ projektą Latvijos pavyzdžiu, dėl to galima išduoti ir papildomą pažymėjimą, bet dėl 30 ar 300 nepakankamai lojalių Lietuvai piliečių nesidrovima apsunkinti gyvenimą 3 milijonams ir ardyti valstybę. Apgaudami didelę dalį rinkėjų, projekto autoriai esą vadovaujasi negirdėtu TS-LKD rinkimų programos teiginiu. Skelbdami, „jog kai kurie Lietuvos teismai jau yra priėmę sprendimus, tenkinančius Lietuvos piliečių skundus dėl galimybės rašyti originalias pavardes su nelietuviškais lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose“ nutyli, kad tuos prieškonstitucinius sprendimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisėtai panaikino (leido rašyti papildomame puslapyje). Konstitucinis Teismas panaikins ir šį įstatymą, jeigu jis bus priimtas. 1.
savivaldybes, kūrusias teritorinę autonomiją su 3 valstybinėmis kalbomis, užsienietišką asmenvardžių, gatvių pavadinimų rašybą bandoma primesti per Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose, Valstybinės kalbos įstatymus. Nuo
Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, savo įstatus, jis savo tinklapyje (žr. www.efhr.eu) paskelbė instrukciją „Pakeisk vardą ir pavardę“. Gavęs duomenų, fondas nemokamai teikia konsultacijas sau naudingiems fiziniams ir juridiniams asmenims: pakeičia asmenvardžius Gyventojų registro tarnyboje ir teismuose reikalauja tai įteisinti dokumentuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-02-23 d. nustatė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašyti duomenys gali būti klaidingi: Lietuvoje gimusiam ir augančiam vaikui A. G. - Mickevič 2015—04—28 d. Prancūzijos ambasadoje Lietuvoje išduotas ir Prancūzijos Respublikos piliečio pasas, iki šiol Migracijos tarnybai nepranešus apie įgytą kitos valstybės, neatsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ir bylinėjantis dėl savo Lietuvos Respublikos paso užrašo, pažeidžiant LR pilietybės įstatymo 26 str. ir 45 str. 10 dalį. Siekiant įtakoti paskutinį ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą 2017-03-05 d. prieš LTV Panoramą organizuota dezinformacija, o teismą pralaimėjus – daromas spaudimas Seimui. EŽTF grupelės asmenų norai svarbiau negu seniausios iš gyvųjų indoeuropiečių (lietuvių) kalbos sistemos, kalbos ir raidyno savitumo išlaikymas. Privatūs kelių dešimčių asmenų mažareikšmiai reikalai fondui svarbiau už valstybės ir tautos viešąjį interesą, kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimą, teismų sistemos neišbalansavimą bei autoriteto išlaikymą, Konstituciją ir įstatymus.
Nepagrįstas ir fondo teiginys, esą Latvijos pavyzdys Lietuvai dėl asmenvardžių rašybos nėra sektinas dėl to, kad JTO Žmogaus teisių komitetas pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 punkto pažeidimą pavardę Raihman rašant Raihmans. Nesąmonė, kad tai yra „priverstinis vardo ir pavardės keitimas“ ir „neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą“. Tai yra tik normalus fleksinės valstybinės kalbos funkcionavimas - slavų kalbose ryšį su kitais žodžiais kitaip nurodo kiti linksniai ir dėl to taip pat turi kitokias galūnes. Be to, piliečiui pageidaujant, asmenvardžio vardininke galūnės jis gali nenurodyti, bet dėl to pats gali susidurti su papildomais nepatogumais: pavyzdžiui, sakinyje Ivanov kviečia Stepanov bus neaišku, kas ką kviečia. Lietuva kaip tik savo įstatymus turi derinti daugiausia su Latvija, nes esame paskutinės baltų kalbos (iš buvusių aštuonių). Atitaisome apie asmenvardžius skelbtas neteisingas žinias liberalių „intelektualų“, LLRA, EŽTF ir kituose raštuose:
„Originali istorinių protėvių pavardžių rašyba
dokumentuose neturi keistis“. Kaip ir kitur, Lietuvoje krikščioniški lietuvių vardai ir pavardės, kilę iš lotynų, graikų, germanų, hebrajų, slavų kalbų (žr. 1 lentelę) ir buvo rašomi „neoriginaliai“ , t. y. ne autentiškai (lotynų, graikų, germanų, hebrajų, slavų kalbomis), o pritaikius lietuvių kalbos sistemai, fonetikai, grafikai. Lietuvos asmenvardžiai iki Lietuvos Respublikos susikūrimo 1918 m. buvo rašomi lotyniškai, LDK kanceliarine kalba, lenkiškai, lietuviškai, rusiškai, vokiškai. Kiekvienoje kalboje asmenvardžiai buvo pritaikomi prie savo kalbos sistemos, bent kiek buvo keičiami, bet nuo to asmenų tapatybė nepasikeitė. Svarbiausia buvo ne rašto kalba, o kaip žmonės save ir kitus vadino.
Šios formos įamžintos lietuvių pavardžių žodyne ir yra tikrosios (autentiškos) pavardės, o tariamai
„autentiškas“ galima suprasti kaip svetimkalbiuose raštuose iškraipytas jų
formas. „Asmenvardis yra privataus žmogaus gyvenimo dalis“ . Asmenvardis nėra tik „privati žmogaus nuosavybė“ ir nebeatspindi jo ypatybių. Asmenvardis yra tikrinis žodis - kalbos dalis, rodanti žmogaus priklausymą šeimai, kalbai, tautai, valstybei, kultūrai. Jokios „pirminės asmens tapatybės“, individualybės asmenvardis nepateikia ir todėl gali būti keičiamas. „Nelietuviškas pavardes reikia rašyti nelietuviškai. Jos nepriklauso lietuvių kalbai“. Mūsų pavardės - Lietuvos kultūros paveldas, susidaręs LDK laikais. Apie 70% Lietuvos piliečių pavardžių nėra 100% „lietuviškos”, bet jos turi bent lietuvių kalbos ar sulietuvintas priesagas, šaknis, galūnes. Ir „nelietuviškiausia“ mūsų pavardė dažnai turi lietuviškų elementų. Mūsų istoriniai protėviai tik džiaugtųsi, kad jų asmenvardžiai, įėję į gimtosios ir valstybinės kalbos sistemą, bus išsaugoti ir nebebus kėsinamasi prievarta jiems primesti svetimų raidžių, kurias užrašė į Lietuvą atsibastę ir tradicinės kultūros nesupratę svetimi raštininkai. Pakliuvęs į lietuvių kalbą bet koks asmenvardis tampa lietuvių kalbos dalimi: prisitaiko prie jos fonetikos, kirčiavimo, linksniavimo ir blogai, kad priešingos
„žinios“ skelbiamos net VLKK vardu. 1 lentelė
Lietuvių asmenvardžių kilmė (%) Eil. Nr. Kilmė
8598 Šaltiniai: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. V., 2008, LKI, p. 352-483; Vilnijos lenkakalbių pavardės. V., 2012, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, p. 249-350. „Originali svetimvardžių rašyba dokumentuose buvo įtvirtinta per visą XX amžių“ – tai dezinformacija, ieškanti landų Konstitucijai ir tradicinei kultūrai pažeisti. V. Kudirka (Raštai, t.
Kudirka (Raštai, t. 3, Tilžė, MCMIX, p. 421) kaip tik rašė, jog „kova lotyniškai čekiško alfabeto su lotynišku – lenkišku – kova progreso su konservatyvizmu“ ir siūlė vartoti raides l, v, s, č. S. Narutavičius parašą suvingiavo, kaip buvo išmokęs nelietuviškoje mokykloje. 1918 m. dar nebuvo valstybinės lietuvių kalbos ir neveikė Lietuvos Respublikos įstatymai. Iki
pavardžių atlietuvinimo įstatymo projektas, lietuviški Vilniaus krašto vardyno sąrašai. Tradicinė vardyno rašyba išsaugota per visas okupacijas. „Dabartinė lietuvių kalbos gramatika“, žodynai to nepaneigė. Sovietiniuose dokumentuose lietuviški asmenvardžiai būdavo tik perrašomi rusiškomis raidėmis (pridedant nebūdingą tėvavardį). „Kas šešta santuoka yra mišri , t. y. lietuvė išteka už užsienio piliečio“ . Lietuvoje išteka ne vien lietuvės, lietuviai taip pat veda. Dalies užsieniečių pavardės visiškai atitinka lietuvių kalbos abėcėlę, dalis tautiečių pasilieka savo (mergautinę) pavardę. Taigi svetimos raidės gali dominti tik apie 2% tautiečių ir nedemokratiška mažumos norus primesti daugumai. Mišrios santuokos pasitaikė 4000 metų, bet asmenvardžiuose būdavo laikomasi baltų ir lietuvių kalbos dėsnių. Lietuvos Respublika dėl asmenvardžių rašybos nepažeidžia jokių sutarčių. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija asmenvardžius leidžia rašyti pagal šalių teisinės sistemos nustatytas sąlygas (11 str.) ir reikalauja nepažeisti daugumos gyventojų teisių (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorijos vientisumo ir politinės nepriklausomybės (21 str.). Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis įpareigoja gerbti valstybių suverenumą, teritorijų vientisumą, nesikišti į vidaus reikalus (1, 2 str.), vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį (14 str.). Lietuviškos kilmės pavardžių rašyba Lietuvoje.
Europos žmogaus teisių fondo direktorė Malgožata Wardyn Lietuvos Seimui savo vardą rašė lietuviška rašyba (ž), o pavardę - lenkiška
(w) ir nurodė su vyru Lenkijos piliečiu gyvenanti Nyderlanduose. Ji daugiausia bylinėjosi dėl savo pavardės rašybos ir kitus skatino tai daryti. Bet jos pavardė yra lietuviška (*Vardin-is , plg. Vard-in-avičius, Vard-ys) ir čia raidė v labiau tiktų negu w. Bet žmogus pats gali rinktis ir antrame paso puslapyje ir dabar gali rašytis kaip nori. Pavardės kilmė gali ir nieko bendro neturėti su žmogaus tautybe. Pavyzdžiui, Mick-evičiaus pavardė greičiausiai kilusi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanceliarinėje kalboje ir paplitusi Lietuvoje, Gudijoje. Lenkiškos kilmės ir tautybės ši pavardė nerodo, todėl Lietuvoje gyvenančiam gerbiamo Adomo Mickevičiaus proproanūkiui irgi nevertėjo dėl to labai rūpintis. Fondas bylinėjosi ir dėl lietuvio bei Kazachstano pilietės vaiko, gimusio Šveicarijoje, pavardės Felix. Tokios ar panašios pavardės „Lietuvių pavardžių žodyne“ nėra ir negalėtų būti. Yra labai reta pavardė Felèckis (LPŽ I 589) ir populiaresnė Pelikỹs (dar plg. lenkų Felik, gudų Фелiкс), kuri gali būti kilusi iš baltiškos pavardės Pẽlis (LPŽ II 426). Neaišku, kodėl lietuvis Lietuvoje turi rašytis nelietuviškai ir kas jo pavardę iškraipė.
<...>
projekto Nr. XIIIP-535
valstybinės lietuvių kalbos abėcėlę, kalbos sistemą, rašybos ir tarties principus: a) prie 32 lietuvių kalbos raidžių pridėti dar apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų (su diakritikais), kurie per užsienio valstybių okupacijas buvo pridėti lietuvių protėviams ir kuriuos turi užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, b) asmenvardžius kraipyti pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, juos perkeliant iš dabar esančio nepagrindinio dokumentų įrašo į pagrindinį įrašą. 2.
kalbos funkcijas (įvedant daugiakalbystę), pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 10, 14 straipsnius, Vyriausiojo Lietuvos administracinio teismo sprendimus asmenvardžius užsienio kalba rašyti tik papildomuose piliečių dokumentų įrašuose: a) užsienietiškai rašyti ne tik asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose, b) pagal dokumento šaltinį asmenvardžius paraidžiui nurašius nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą (projekto 2 str. 3 d., 4 str. 1, 2 d., aiškinamojo rašto 2, 4, 11 punktai), c) toliau tas formas privaloma būtų vartoti rašomojoje ir šnekamojoje valstybinėje kalboje. 3. Projektas pažeidžia LR Konstitucinio Teismo, VLKK išaiškinimus, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11, 20, 21 str., Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 14 str., Lietuvos ir Latvijos vyriausybių suderintas bendradarbiavimo perspektyvas: „Lietuva ir Latvija, per amžius būdamos šalia, buvo ir yra susijusios daugeliu saitų [...] Mes, būdami Baltijos šalių ir vieninteliai baltų tautų atstovai, turime bendradarbiauti ne tik dėl istorinių ir geografinių priežasčių. Svarbu suvienyti pastangas ir sutelkti išteklius siekiant tinkamai atsakyti į šiuolaikinius iššūkius“ (Ministrai Pirmininkai A. Kubilius, V. Dombrovskis). 4. Aiškinamojo rašto 5, 13 ir kituose punktuose dezinformuojama, jog sudarius teisines prielaidas dokumentuose
„nelietuviškus“ vardus ir pavardes rašant nelietuviškais lotyniško
pagrindo rašmenimis jokių neigiamų pasekmių (t. y. padarinių) nenumatoma, tai neatsilieps kriminogeninei padėčiai ir dėl to nėra gauta specialistų vertinimų. Nutylimos 2014-04-25 d. profesionalių kalbininkų diskusijos išvados, 2015 m. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos sprendimas, profesorių Z. Zinkevičiaus, A. Butkaus, V. Labučio, A. Paulauskienės, A.
Paulauskienės, A. Piročkino, P. Kniūkštos ir kitų tyrinėjimai, straipsniai, panašių įstatymų projektų recenzijos. Su šiais duomenimis nesusipažinę Seimo nariai buvo apgauti, esą tokia asmenvardžių rašyba yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, nutylint tikrąją padėtį Lenkijoje, Danijoje, Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir visur kitur. Jokia profesionalių kalbininkų (lituanistų) institucija nesiūlė keisti lietuvių kalbos abėcėlės, Lietuvos asmenvardžių rašybos taisyklių ir neskelbė, kad užsienietiški intarpai nepažeistų lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo ir tradicijos, rašybos, tarties, morfologijos, sintaksės taisyklių, nesiaurintų valstybinės kalbos funkcijų. Joks kalbotyros žinovas nesiūlė nulietuvinti pavardžių, kurios dabar kaip tik dažnai yra autentiškesnės (originalesnės) negu svetimkalbių rašytuose teksuose. Vardinio sutuoktinė reikalauja ją rašyti Wardyn ir jai nepataria Lietuvoje lietuviškų (baltiškų) asmenvardžių nekraipyti (plg. Vardys, Vardin-avičius ir t. t.). Asmenvardžių rašyba Lietuvos Respublikoje atitinka ES ir tarptautinius standartus. Jokie įstatymai ir sutartys nereikalauja keisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos ir tarties principų. Lietuvių kalba turi 32 raides visiems garsams užrašyti: viena raidė žymi vieną atskirą garsą. Kalbose, vartojančiose lotyniško pagrindo abėcėlę, yra dideli tarties, rašybos, net ir raidžių skirtumai. Lotynų kalboje w iš viso nebuvo, ispanų kalboje po q raidė u netariama (qui = ki), o x prieš priebalsius tariamas s. Lietuvių kalboje yra nepriimta tą patį garsą žymėti skirtingomis raidėmis. Krikščioniškos, nelietuviškos kilmės lietuvių vardai ir pavardės yra kilusios iš 10 kalbų, bet jų abėcėlių ir tarties principų nesilaikoma. VLKK numatytos kai kurios užsieniečių asmenvardžių rašybos išimtys yra nepagrįstos: jos neatitinka lietuvių kalbos sistemos ir dėsnių, prieš profesionalių vardyno specialistų ir daugumos piliečių valią yra padarytos dėl kai kurių Seimo narių spaudimo ir turi būti patikslintos.
asmenvardžius skelbti papildomuose dokumentų įrašuose. Šį projektą palaikė per 100 000 Lietuvos piliečių: 70 000 parašų surinko Talka valstybinei kalbai ir 30 000 parašų - Taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti. Objektyvios žinios apie asmenvardžius informacijos priemonėse dažnai yra blokuojamos, todėl šiuos siūlymus prašome aptarti Seimo frakcijose, Vyriausybėje, VLKK. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 6. Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti 2017-05-02 Nepritaria LR Seime įregistruotam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes pirmajame LR Paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis. Tai prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų);
LR Seimo nariai, pateikę šį įstatymo projektą, ir jam pritariantys pažeidžia LR Konstitucijos 14 straipsnį ir laužo Seimo nario duotą priesaiką. Reikalaujame svarstyti ir priimti „Talkos“ pasiūlytą įstatymo projektą, kuriame piliečio vardas ir pavardė LR Pase ir Asmens tapatybės kortelėje įrašomi valstybine kalba-lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis pase kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje ar asmens tapatybės kortelėje-kitoje kortelės pusėje. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 7. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2017-05-04 Vilniaus Sąjūdžio taryba, apsvarsčiusi 2017-05-03 ATGIMIMO BANGOS metu išsakytas nuomones, pateiktą vaizdinę medžiagą bei pasiūlymus NUTARĖ:
dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G.
Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides ir pagal tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) anglų, prancūzų, ispanų, arabų ir kinų kalbų rašmenis. Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įsatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą. 1.2. Prašyti LR Seimą PRIIMTI „TALKOS“ iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), kurį parėmė 70 000 piliečių, pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 8. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras 2017-05-08
reikalavimą nutraukti tariamą ,,tyčiojimąsi“ iš ,,konstitucinės ir istorinės teisės į vardą“ suteikiant teisę asmens dokumentuose svetimus asmenvardžius rašyti lotyniškojo pagrindo rašmenimis. 2017 m. balandžio 4 d. grupė LR Seimo narių įregistravo Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-535, toliau - Projektas) dėl lietuvių kalbos raidyno papildymo X ir Q raidėmis.
Dalis Projekto iniciatorių yra LR Seimo senbuviai, ne pirmą kartą teikiantys įstatymo projektus, susijusius su konstitucinį valstybinės kalbos statusą turinčia lietuvių kalba. Prie jų prisijungė ir naujai išrinkti, su dideliais visuomenės lūkesčiais siejami, bet politinės patirties stokojantys Seimo nariai. Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia pastarųjų dėmesį į nepagrįstas ir nuolat pasikartojančias kai kurių politikų iniciatyvas pertvarkant asmenvardžių rašybą siaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą:
yra 2017 m. kovo 14 d. pavienių Lietuvos intelektualų reikalavimas nutraukti tariamą ,,tyčiojimąsi“ iš jų ,,konstitucinės ir istorinės teisės į vardą“,:
a) Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (14 str.) yra įvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba (jos rašybos pagrindą sudaro lietuvių kalbos abėcėlė), todėl nėra jokių požymių, kad būtų pažeidžiama minėtų intelektualų konstitucinė teisė rašyti savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose valstybine kalba. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo nustatytas dar sovietmečiu. Šis statusas įtvirtintas ir 1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinajame Pagrindiniame įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.
Atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas (KT) 1999 m. spalio 21 d . nutarime yra nurodęs, jog „konstitucinis valstybinės kalbos įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė ir nurodė, jog „įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi'“. Šis konstitucinis imperatyvas pakartotas ir 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2009 m. lapkričio 6 d. KT nutarimuose. O 2007 m. gegužės 5 d. nutarime KT konstatavo, kad valstybinis kalbos statusas gali būti keičiamas tik referendumu.
b) Antra, kreipimosi autoriai ne tik savo, bet ir kitų asmens vardo ir pavardės nuosavybę painioja su valstybės nustatytomis vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis, kurios yra skirtingos visose ES valstybėse. Pažymėtina, kad visose ES valstybėse vardai ir pavardės asmens dokumentuose rašomi tų valstybių kalba ir nustatyta tvarka, todėl tariama „konstitucinė teisė į vardą“ reiškia akivaizdžią pretenziją turėti galią keisti suverenios ES valstybės nustatytas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose taisykles. Minėtas pretenzijas jau ne kartą yra paneigęs Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Teisingumo Teismas. Tarpvalstybinių įsipareigojimų keisti lietuvių kalbos raidyną nėra Sprendžiant iš politikų nuolat viešoje erdvėje kartojamų argumentų, kad Lietuva yra įsipareigojusi Lenkijos Respublikai įteisinti originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą, tikėtina, jog Projektas yra skirtas būtent Lietuvos sutartiniams įsipareigojimas su Lenkijos Respublika įvykdyti.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos valstybės vadovai, nei valstybės atstovai negalėjo duoti Lenkijos Respublikai tokių pasižadėjimų ar įsipareigojimų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jeigu ir būta kokių nors asmeninių valdžios atstovų įsipareigojimų Lenkijos Respublikos vadovams, jie niekada nebuvo vieši, juolab nebuvo LR Seimo ratifikuoti, todėl jie yra antikonstituciniai ir de jure negaliojantys. Tokių įsipareigojimų nėra ir Lenkijos-Lietuvos sutartyje (joje asmenvardžius įsipareigojama rašyti tik „pagal skambesį“). Projektas diskriminuoja tautines mažumas Projekto autorių iniciatyva keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra toliaregiška nei ekonominiu, nei politiniu požiūriu, nes pakeisdama lietuvių kalbos abėcėlės vartojimą asmens dokumentuose, valstybė privalės skirti didelius finansinius išteklius gyventojų registro, socialinės, sveikatos apsaugos, teisinės bei teisėtvarkos ir kitų duomenų bazių pertvarkai. Politiniu požiūriu Projektas trumparegiškas, nes diskriminuoja kitas tautines grupes, o tai neabejotinai sukiršintų Lietuvos tautines mažumas ir kurstytų piliečių nesantaiką. Žmogaus teisių požiūriu Projektas pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises. Tai, kad Projektu numatoma plėsti lietuvišką raidyną tik lotyniško pagrindo rašmenimis vienos tautinės mažumos naudai, nepaneigia galimybės kitoms tautinėms grupėms reikalauti analogiškų teisių ir sau.
Projektas pažeidžia:
a) Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str. nuostatas, kad „visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą. Šiuo atžvilgiu įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, <...> kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės <...> ar kokio nors kito požymio pagrindu."
b) Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 2 dalis taip pat įpareigoja <... užtikrinti, kad šiame Pakte išdėstytos teisės bus įgyvendinamos be jokio diskriminavimo dėl <...> tautybės <...> ar dėl kokio nors kito požymio“.
c) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl <...> kalbos <...>, priklausymo tautinei mažumai <...> ar kitokio statuso."
d) Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4 str. nuostatą, kad <...šalys įsipareigoja garantuoti tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims teisę į lygybę prieš įstatymą ir vienodą įstatymo teikiamą apsaugą. Šiuo požiūriu draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija>. Taigi tarptautinės teisės normos draudžia bet kokią piliečių diskriminaciją nacionaliniu ar tautiniu pagrindu. Vienos tautinės grupės išskirtinumas bus vertinamas kaip privilegijų įtvirtinimas kitų tautinių grupių atžvilgiu, arba pastarųjų diskriminacija. Lietuvos žmogaus teisių organizacijoms nekyla abejonių, kad Projektu neįmanoma pasiekti deklaruojami tikslų, o Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų santykiai šalyje neabejotinai pablogės.
Nepagrįsti Projekto lūkesčiai Klaidinantys Projekto autorių teiginiai Aiškinamajame rašte, jog papildomų raidžių lietuvių kalbos abėcėlėje būtinybė kyla dėl to, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, daugėja Lietuvos piliečių, kurie sudaro santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyja nelietuviškos formos pavardes, kad tokiose santuokose gimstantiems vaikams, turintiems teisę į Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius (pavardes) rašyti autentiška forma (lotyniško pagrindo rašmenimis). Atkreipiame dėmesį:
a) Pastaraisiais metais į ES šalis atvyko daugiau kaip 2 mln. migrantų, tačiau nė viena valstybė dėl padidėjusios migracijos ir pagausėjusių vietos gyventojų santuokų su kitataučiais nemėgino ir, turimais duomenimis, neketina keisti savo valstybinės kalbos rašmenų.
b) Nėra nė vieno Europos Sąjungos teisės akto, kaip nors ribojančio lietuvių kalbos vartojimą Lietuvoje. Atvirkščiai, ES teisėje pabrėžiama, kad kultūrų ir kalbų įvairovė yra didelė Europos vertybė, kurią reikia puoselėti ir ugdyti.
c) Lietuvos Respublikos Konstitucija neįgalina valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir jos pagrindo (abėcėlės) keitimą sieti su emigracija, šalies demografijos pokyčiais, naryste įvairiose tarp nacionalinėse sąjungose ir kt.
d) Lietuvos piliečio santuokoje su kitataučiu
(te) ir toje santuokoje gimusio vaiko vardo ir pavardei užrašyti autentiškai nepakanka lotyniško pagrindo rašmenų. Tad akivaizdu, jog daugelio mišrioje santuokoje esančių asmenų pavardžių Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose bus neįmanoma įrašyti autentiška forma (pvz., Gawroński, Kurylowycz, Wldyslaw Niedźwiedźki, Jan Otrębski, Sloński. Vokiečių kalboje raides v [f] ir w [v], žymi skirtingus garsus.
Be to, lenkiškos lotyniškų raidžių samplaikos yra ne dvi raidės, o pavienių garsų ženklai). Iš to darytina išvada, kad Projekto autorių pagrindinis tikslas nėra svetimvardžių rašymas asmens dokumentuose autentiška forma (to padaryti dažnai neįmanoma), o galimai kiti tikslai, kuriu Projekto autoriai nedeklaruoja. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas turi pakankamai informacijos apie pasiteisinusią svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose praktiką kaimyninėje Latvijoje (svetimi asmenvardžiai originalo kalba rašomi papildomame paso lape arba antrojoje tapatybės kortelės pusėje. Be to papildomai reikalaujama tautybę įrodyti dokumentais). Šios praktikos nepaneigė ir jos atitikimą tarptautinėms žmogaus teisių normoms pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, valstybės vadovams prasminga atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento 2017 m. balandžio 3 d. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ ir pasidomėti:
a) Kodėl Lietuvoje vengiama perimti asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose Latvijos Respublikoje patirtį.
b) Kodėl Projektu siekiama patenkinti viešą 2017 m. kovo 14 d. pavienių intelektualų reikalavimą, dauguma kurių nėra valstybinės lietuvių kalbos specialistai (fotomenininkai, solistai, architektai, teatrologai, lenktynininkas ir kt.), bet akivaizdžiai vengiama svarstyti alternatyvų 69 tūkst. šalies piliečių inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą (Talka už Lietuvos valstybinę kalbą). IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijos konstatuoja:
vertybė ir gali būti keičiamas tik referendumu (Konstitucijos 148 str. 2 d.). 2. Jokie ES teisės aktai neriboja lietuvių kalbos vartojimo Lietuvoje ir neįpareigoja keisti jos vartojimo taisyklių.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime Runevič-Vardyn byloje (Nr. C-391/09) nurodoma, kad kompetentingoms valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus nedraudžiama atsisakyti pakeisti Sąjungos piliečio, turinčio kitos valstybės narės pilietybę, santuokos liudijimą, santuokos liudijimuose vieno iš savo piliečių vardą ir pavardę pagal kitos valstybės narės rašybos taisykles, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose laikantis tos valstybės rašybos taisyklių ir kt. 3. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą nagrinėjo skundus dėl pavardžių rašybos ir atmetė reikalavimus nacionalinių valstybių piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti ne valstybinėmis kalbomis. Pvz., 2004 m. gruodžio 7 d. EŽTT byloje Mentzen (Mencena) prieš Latviją nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl pavardės transkripcijos latviškais rašmenimis:
Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio Mentzen reikalavo latviškame pase jos pavardę rašyti vokiškai Mentzen, tačiau Latvijos valdžios įstaiga išdavė pasą pagal latvių kalbos reikalavimus įrašyta sugramatinta pavardės forma Mencena (peticijos Nr. 71074/01). Šioje byloje EŽTT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, tokių kaip šalies teritorija, santvarka, vėliava. Todėl klaidinantys yra tiek atskirų politikų, tiek ir kai kurių visuomeninių organizacijų (Europos žmogaus teisių fondo) reikalavimai įteisinti asmens dokumentuose originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti bet kokią piliečių diskriminaciją, įskaitant tautiniu ir nacionaliniu pagrindu. 5.
pastaruoju metu dviejuose savo sprendimuose nurodė, kad yra tik vienas būdas spręsti kitos šalies piliečių autentiškos rašybos perkėlimą į Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus - tai tokių įrašų kitos šalies kalba įrašymas Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje, o ne jais pakeičiant įrašą valstybine kalba. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta Lietuvos žmogaus teisių organizacijos rekomenduoja:
1Vengiant galimų konfliktų nacionaliniu ir tautiniu pagrindu,
nekelti vienos tautinės grupės teisių virš kitų - nė viena tautinė grupė negali būti laikoma .geresne ar blogesne, aukštesne ar žemesne už kitas. 2. Siūlyti LR Seimo nariams atšaukti įregistruotą įstatymo Projektą (XIIIP-535). Tuo atveju, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas dėl Projekto atšaukimo, siūlyti tautinių konfliktų eskalavimui nepritariančius Seimo narius atšaukti savo parašus, o jei Projektas bus svarstomas - jį atmesti balsuojant prieš. 3. Teikti LR Seimui svarstyti alternatyvų Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuriame vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių asmens dokumentuose galėtų būti rašomi papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje (šiam projektui pritaria 69 tūkst. šalies piliečių). Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas įgyvendintų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, ir piliečiams, kurie asmens dokumentuose nori išsaugoti asmenvardžių formą ir kitos šalies kalba, nereikėtų kiekvienu atveju kreiptis į teismą. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 9.
2017-05-09 Įstatymo projektas bando keisti ir griauti valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistemą:
150 svetimų raidžių (su diakritikais),
Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, pvz. Jovaiša, Jovaiša, Jovaisza, Jovaischa, Yowaisza, Yoweischa, Yovaysza, ir t.t.)
dėsnių, nenurodo jokių neigiamų kalbos „reformos“ padarinių,
latvių kalbos ir artinti prie mažiau giminiškų kalbų. Po 113 metų tai yra lietuvių kalbos rašybos “reforma“, kurią politiniais motyvais vykdo ne kalbos profesionalai, kuriems priklauso tai daryti, o kalbotyros diletantai. Daugiau kaip 50 aukštųjų mokyklų profesorių, kvalifikuotų lituanistų kalbininkų (ir Konstitucinio Teismo teisėjai) yra įsitikinę, kad LR valstybinės kalbos bendrinius ir tikrinius žodžius reikia rašyti 32 lietuvių kalbos raidėmis. Tai jie pareiškė 2003 m., 2012 ir 2014 m. (kalbininkų diskusijos Lietuvių kalbos institute), 2015 m. Talkos už valstybinę kalbą reikalavimą parėmė per 60 lituanistų, mokslininkų ir per 500 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, redaktorių,
įstatus prie šios pozicijos turės derintis ir VLKK. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 autoriai nuo VLKK skiriasi šiais siūlymais:
1keisti lietuvių kalbos abėcėlę ir asmenvardžius rašyti visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir pagal
Mašininio skaitymo taisykles iškraipytomis raidėmis,
2keisti lietuvių kalbos rašybos ir tarties sistemą, tolinant ją nuo artimiausios latvių kalbos,
3remtis ne tik Lietuvos Respublikos,
bet ir visų Lietuvos okupacijų užsienio valstybių bet kokiais dokumentais ir bet kokiais kitais užsienio šaltiniais,
LR asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose,
gyventojus užsienietiškai tarti ir rašyti apie 150 raidžių už mokesčių mokėtojų pinigus perkeliant į registrų ir valstybės informacines sistemas. Minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir LR Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams. LR Konstitucijos
projektą kai kur valstybinės kalbos funkcijos siaurinamos, pradedami vartoti intarpai su užsienietiška rašyba ir tartimi. Rašomojoje ir šnekamojoje kalboje būtų sukelta sumaištis, nes greta Vulfas būtų pradėta rašyti Wulff ir t.t. LR Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus
„teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Ribotai gyventojų grupei suteikus antikonstitucines privilegijas būtų diskriminuojama piliečių dauguma:
nurodyta,
galimybės keisti ar tikslinti asmenvardžių rašybos, nes jų rašyba yra ne lotyniško pagrindo. Dėl to, kaip pabrėžė LR Konstitucinis Teismas,
„piliečiams būtų sunkiaus įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir
būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“.. Pagal LR Konstitucijos 8 str.
Pagal LR Konstitucijos 8 str. „valstybinės valdžios ir jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja“, tačiau įstatymo projekto autoriai okupacinius dokumentus laiko teisėtais. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius (Konstitucijos 10 str.), bet projektu Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms padedama įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaro sąlygas vėl kurti teritorinę autonomiją,. Tokiu būdu keliama grėsmė valstybės saugumui ir bloginami santykiai su Lenkija. „Talkos“ asmenvardžių rašybos projektą pasirašė per 100
Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (Konstitucijos 3 str.). Lietuvių tauta, pagal Konstituciją
„išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“
nenori jos prarasti. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 10. Paulius Š. 2017-05-12 Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių Seimo nariu išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos.
Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų, "lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 11. Vilniaus Sąjūdininkų susirinkimas 2017-05-19 Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G.
Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą
iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Šį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių. 3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią, į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją. 4.
Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W, Q ir X raides asmenvardžių rašyboje. Nepritarti Seimo komitetai dirba pagal patvirtintas Seimo sesijų darbų programas. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIP-3796 nėra įrašytas į Seimo sesijos darbų programą. Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 12. „Vilnijos“ draugija 2017-05-30 Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos ir šios VLKK išvados:
institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai. 2.
piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol – pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“;
b) užsieniečiams nesiūloma išimtiniais atvejais priimti Lietuvos piliečio pavardę, o jų vaikams – pavardę pagal tradiciją susilietuvinti. 3. VLKK žino, kad „visi arba dauguma Lietuvos gyventojų ar jų tėvų protėvių yra buvę kitų valstybių piliečiai” (2017-05-22 BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04-27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“. 4. Be pagrindo remtasi nemoksline 2014 m. VLKK „išvada“: „jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė – klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai. VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad.
„vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas
pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė). 5. Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (1a) „diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“ׅ, o pabaigoje (4.2) jų reikalaujama
„netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi
tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“). 6. Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar (...) suteikus galimybę oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“. Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau „identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti, perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkosׅ“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš Valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus: 1.
Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio „lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą asmens dokumentą“. 2. Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro
„atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors 100 000 visuomenės atstovų
reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos statusą. 3. VLKK iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį : „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“. 4. VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ – komentaro 68 punktas). 1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas. 5.
gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam bus trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos tiksliai rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkienė; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė taip galėtų vadintis Punsko licėjuje, o Lietuvoje ji turėtų būti Woiciechowska). 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“. Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (2, 7 str.). Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 13. Kazimieras P. 2017-05-31 Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Autorių siekis leisti asmenvardžiuose rašyti Q, W, X raides yra geras, bet siūlomas jų įteisinimo būdas, rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui, blogas.
Visuomenei skelbiama, kad būtų papildomai įteisintos tik trys raidės (visa lotyniška abėcėlė), bet nepaaiškinama, kad užsienietiškus Lietuvos piliečių(sutuoktinių, vaikų ir ainių) asmenvardžius reikėtų rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles, nors ir be diakritinių ženklų. Rašytume White, Jaquet, Baudelaire, Przezdziecki, Brzeczyszczykiewicz, o turėtume skaityti Vait, Žakė, Bodler. Būtų vartojamos prie lietuvių kalbos nederančios raidžių sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh kombinacijos. Tai nesiderintų su Lietuvos Konstitucija. Valstybės pareiga piliečių asmenvardžius pase rašyti taip, kad juos perskaityti ir parašyti sugebėtų visi šalies gyventojai. Rašykime lietuviškai, įteisinę užsienietiškuose asmenvardžiuose tik Q, W, X raides, bet ne viso pasaulio kalbos taisykles. Estijoje, Italijoje ir kitose šalyse oficialiose abėcėlėse W raidės nėra, bet užsienietiškuose asmenvardžiuose jas vartoja. 4 str. 1 d. Neaiškus teiginys
„...vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal ICAO
taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje...“. ICAO taisyklės reikalingos perrašant lotyniško pagrindo rašmenis, o ne lotyniškos abėcėlės rašmenis (26 raidės). 4 str. 2 d. 2 p. Ar tikslinga ir ar įmanoma kiekvienoje įstaigoje atvykusio užsieniečio pavardę, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis? Tam yra ICAO taisyklės ir piliečio asmenvardžio įrašas paso mašininio skaitymo skyriuje. Projekte nėra paaiškinimo, kad kituose oficialiuose dokumentuose asmenvardžiai Lietuvoje rašomi taip, kaip jie teikiami asmens tapatybės dokumentuose. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 14. Petras Š.
Petras Š. 2017-06-07 Pagal istorinius dokumentus, gyventojų surašymus anksčiau, apie XVIII a. dalinai sulenkėjęs buvo tik Vilniaus miestas, o periferija - lietuviška. Tad net apie 1850-1860 metus Rusijos imperijos gyventojų įvairiuose tikinčiųjų surašymuose visoje Vilniaus gubernijoje lenkų gyventa tik apie 14 proc., o jei atmestume suslavėjusias Vileikos ir Dysnos apskritis, tai dabartinėje Lietuvos valdomoje buvusioje Vilniaus gubernijos teritorijoje lenkais teužsirašė ne daugiau 5 proc. gyventojų (pagal 1863 m. Peterburge išleisto D'Erkert atlaso duomenis). Matyt iš šių duomenų, kad lenkiakalbė auditorija pagrindinai gyveno tik Vilniaus mieste. Šiuo metu Vilnijoje (dab. Šalčininkų raj. ir Vilniaus raj. bei už Lietuvos-Baltarusijos ribų likusi teritorija iki pat Nemuno aukštupio) ir šiandien gyvena daugiausia nutautėję lietuviai. Jų istorinė atmintis dėl slavų tautų invazijų ir vykdytų tautinių prievartų (lietuviško rašto draudimas, „polska viara“) per daugelio kartų kartas yra išsitrynusi, nors ir šiandien yra likusių žmonių, kurie tikrai stebuklingai yra išsaugoję savo lietuvišką tapatybę. Daug jų koncentruojasi Dieveniškių, Gervėčių – rytinėse Vilnijos dalyse, kurie liudija šių gyventojų lietuvišką kilmę ir į vakarus nuo jų, kur randasi Vilnius miestas. Kiti, kaip savo protėvių liudijimo palikimą, turi dažnai visoje Lietuvoje naudojamų pavardžių išlikusias lietuviškas šaknis, nors kalba rusiškai, o pasuose daugiausia užrašyti lenkais. Vietoj to, kad šiandieninė Lietuvos valdžia per švietimo sistemos pilietybės ugdymą juos nesunkiai integruotų (priimtų su pagarba ir meile) kaip etninius Vilnijos gyventojus, nebūtinai slavų, bet ir baltų kilmės, daro
"meškos" paslaugą "didžios" Lenkijos šovinistams ir
paklūsta jų norams.
Iš esmės Vilnijos krašte per rusifikaciją ir polonizaciją buvo primetama Lietuvos idėja kaip Lenkijos ar vėliau - Rusijos provincija ir kuriamas lietuvio kaip baudžiauninko mentalitetas, nors lietuviai nuo pat XVIII a. stengėsi išlikti savarankišku kraštu su savo baltiška kultūra. Šiandien taip pat pavojų Vilnijos kraštui kelia nauja iš Baltarusijos pusės ateinantis litvinizmo banga - klaidingas LDK istorijos pasisavinimas. Tokia bendra antilietuviška psichologija veikia vietinius Vilnijos gyventojus ir iš tikrųjų padaro juos nelaimingais, kažko netikro netekusiais. Dėl jų pačių psichologinės gerovės reiktų Lietuvos valdžiai pakovoti, tačiau daroma priešingai. Mokyklose "iš naujo" mokomasi "gramatinės" lenkų kalbos. Pavardės susitarime su Lenkija pradėjo būti
"lenkiškai" (pagal skambėjimą lenkų kalba) trumpinamos. Norima
padaryti dar blogiau - keisti pavardes į lenkišką rašybą, kurią Vilnijoje turėjome tarpukario Lenkijos okupacijos laikais. Tokiu būdu formuojamas naujas tautinis darinys Lietuvoje. Opozicinės Seime kairiojo liberalizmo ideologijos propaguotojai iš tikrųjų pašiepia bet kokias tautines apraiškas, pilietiškumą, dargi skaido tautą į individualistus, kuris sunaikina bet kokį atsakingumo už šią žemę ir bendruomeniškumo jausmą. Jie tokiu būdu pakerta Vilnijos krašto gyventojų Lietuvos piliečių galimą integraciją į savo valstybę Lietuvą, pakerta jų tautinį atgimimą į buvusią jų protėvių lietuvišką kilmę ir tapatybę ir nori pasukti istorijos ratą atgal į maždaug XVIII a. t.y. ATR laikus, kai dar nebuvo lietuvių tautinio atgimimo ir su šia etnine Vilnijos žemių gyvenama lietuvių tauta kaimynai darė ką panorėjo.
Nepamirškime jų ir mūsų Vilnijos lietuvių bendros protėvių krikšto istorijos, kurią užfiksavo lenkų metraštininkas Dlugošas. Kaip Jo aprašyta metraščių knygose, „Vilniuje gyvenanti lietuvių gentis“ nemokėjo lenkiškai, tai iš Lenkijos atvykusiems garbingiems lenkų kunigams vertėjavo pats Krikšto apeigų iniciatorius ir vadovas Jogaila, kuris buvo jau išmokęs lenkų kalbą. Šiandienos gera žinia ta, kad mes, vilniečiai, po daugelio okupacijų pradėjome gerbti savo prigimtinę lietuvių kalbą, nes ji tapo mūsų šalies valstybine kalba, ji taip pat atgyja ir mūsų Vilniaus krašto Bažnyčiose, kur kadaise buvo negailestingai ujama. Šalia lietuviškų Šv. Mišių pagal poreikį gali vykti Šv. Mišios ir kita Lietuvos tautinių bendrijų kalba, pavyzdžiui, lenkų ar rusų (baltarusių) kalba. Tai džiugi žinia, nors ne visose Vilniaus krašto bažnyčiose, kur „du ar trys“ susirenka dar ji įsileidžiama. Jei dar taip yra kur nors - tai klaidingos buvusios Lenkijos šovinistinės politikos
„polska viara“ pasekmės ir šių dienų reliktas, kurį reikia naikinti. Tad
norėčiau paskatinti visus Lietuvos lenkų tautybės kunigus, ypač Lietuvos piliečius, kad jie nesibijotų Šv. Mišių aukoti savo protėvių lietuvių t.y. buvusių tikrų vilniečių kalba. O Seimo narius - laikytis oriai savo Tėvynės ir valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu, nepasiduoti kai kurių
"didžios" Lenkijos politikų primetamoms nepagarbioms Lietuvą
žeminančioms pozicijoms, ypač pavardžių rašybos srityje. Lenkija tampa katalikiška ir tautiškai susipratusia valstybe. Jei norime būti draugai, nepasiduokime savo nihilizmui, liberalizmui, nuo amžių diegtam lietuvio, kaip baudžiauninko mentalitetui. Būkime tokie pat tautiškai susipratę piliečiai, taip pat ir Seimo, Vyriausybės nariai, kaip lenkų tautos išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė Lenkijoje.
Koncentruokimės į tai, kas šiandien yra oru, gražu, viltinga, gera, tarnauja bendruomenei. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 15. Paulius Š. 2017-06-12 Seimui svarstymui šiuo metu yra pateikti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose projektai; reikia iškart atkreipt dėmesį kad jie abu nėra tinkami. Nepamirškim kad Konstitucijoj (K.) pasakyta: "Valstybinė kalba – lietuvių kalba" (K. 14 str.), ir DAR žinom kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K. 6 str. 2 d.). O tai REIŠKIA, kad visa kas skelbiama viešai Valstybės vardu (o pasai - tuo labiau) PRIVALO tų Konstitucijos straipsnių nepažeist, 'aš' (Šalies suverenas), mokėdamas valstybinę kalbą PRIVALAU visa tai ką Valstybė skelbia sugebėt vienareikšmiškai perskaityt, tai - neatimama 'mano' teisė. Na o kalba, jos raštiškasis atitikmuo
Taip kad ne kurių asmenų pasisakymai esą kažkokie (mums nereikalingi) nauji simboliai tos abėcėlės nekeis yra NIEKINIAI: tai kas yra LR Pase privalo būt adekvačiai perkelti į kitus viešai vartojamus valstybinius registrus, iš ten jie migruotų į kitus dokumentus bei spaudą, ir staiga paaiškėtų kad Lietuvis tai kas 'lietuviškai' parašyta nebesugeba vienareikšmiškai perskaityt (juk jau ir dabar lenkų krepšinio komandos "Idėa Šlionsk" [Idea Sląsk] pavadinimą vieni skaito 'idea slaask', o dar kiti NET 'aidie slask'); juk NET ir užrašą "Walęsa" Lietuvoje TURĖTUME skaityt 'Valeesa' (kitaip skaitančius Valstybinė kalbos komisija PRIVALO baust!) - bet tame nebūtų nei pagarbos, nei supratimo ar susikalbėjimo. Taip kad simboliams "W",
"X", "Q" lietuviškuose dokumentuose kol kas (kol abėcėlė
nepraplėsta) vietos NĖRA. Niekinė ir nuoroda į
"asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo
rašmenimis)" - pirm, tas 'lotyniškas' pagrindas visų autentiškumo formų neišsprendžia (tuo labiau kad teigiama kad 'W' nėra lotyniškas simbolis), o antra - Konstitucijoj parašyta: "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" (K. 29 str. 2 d.);
Taip kad: pagrindiniame Piliečio dokumente (pase) gali būt naudojami TIK nacionaliniame lygmeny įtvirtinti rašmenys ir taip kad pavardę SKAITANT ji nebūtų iškraipyta (pavardės autentiškumas yra TARIME, o ne kažkokiuose jos užrašymo kodavimuisi). Tiesa, tokiu atveju lieka problemos
"įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu,
kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius", ir čia Valstybė turi prievolę tokiems asmenims padėt, ir štai čia kaip tik tinka tas antrasis Paso puslapis. Nes tai vis vien oficialus įrašas (bet jis nėra skiriamas vidaus vartojimui), jo įrašymo pagrindu turi būt Piliečio tautybė (tokiu atveju ją privalu nurodyt tiek pagrindiniame, tiek ir tame papildomame puslapy), ir tokiu atveju nebelieka to dirbtinio apribojimo
'lotynišku pagrindu', toks metodas leidžia nediskriminuot nė vienos tautybės. O ir - tai yra visai teisėta:
moksliniuose veikaluose leidžiami įvairūs simboliai (kadangi tai specifinės paskirties darbai); tad ir Pase galimas 'specifinis' (tautinis) puslapis, kurio vartojimui netaikomi Valstybinės kalbos įstatymai. Na bet - tokiu atveju privalu tarptautiniu lygiu kelt klausimą ir dėl trečio įrašo - tos pačios pavardės įrašymo 'tarptautine' (sąlygine) kalba; jei galėjom susitart dėl SI matavimo vienetų sistemos, tai ir šis klausimas išsprendžiamas.
Ir tada NACIONALINIS dokumentas (jo pirmas puslapis) būtų parašytas 'lietuviškai' (ir visi TOS šalies gyventojai jį vienareikšmiškai perskaitytų), antrame puslapy ta pavardė būtų užrašyta
'tautine' kalba, na o trečiasis įrašas būtų toks, kuris specialistams visame
pasauly leistų tą pavardę VIENAREIKŠMIŠKAI perskaityt (nes vargu ar galim tikėtis kad 'lietuviška' (ar 'lenkiška' pavardė) visame pasauly vienodai būtų perskaityta, vargu ar į tokius pavardės 'perskaitomus' sureaguotume. Na o baigiant... prisiminkim kad 1864 m. Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis; bandymai dabar svetimais rašmenimis 'papildyti' mūsų raidyną iš esmės reiškia TĄ PATĮ. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 16. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2017-06-16 Kalbos kultūros metais seniausią gyvąją indoeuropiečių kalbą turime ypač branginti. Baigusios kadenciją kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIllP-535 buvo nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti Konstitucijos, lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai. Pirmenybę Lietuvoje reikia teikti
„Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų VLKK to
nenurodo.
Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam būtų trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkiene; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė pagal Lenkijos pasą Lietuvoje turėtų būti Wojciechowska). Dar 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“. Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. A. Kubiliaus kreipimasis „Mieli bendražygiai“ yra neteisingas ir veidmainiškas. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia priešingai: Lietuvos Respublikoje, išsaugojusioje savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, valstybinė kalba - lietuvių kalba (turinti 32 raides). Lietuvos ir Lietuvių ir latvių kalbų sistemos yra panašios, bet VLKK atstovai priėmė baltų kalbų sistemos neatitinkančias ir Latvijos kalbos komisijai prieštaraujančias dvi išimtis. VLKK nepritarė A. Kubiliaus siūlymui asmenvardžius keisti visiems piliečiams pagal okupacijų metais išduotus dokumentus ir pridėti maždaug 150 naujų raidžių. A. Kubilius galėtų prisiminti ir tai, kaip jis dar 2010 m. Kalbos komisijai dėl to darė spaudimą. „Talkos” suvienyti 70 000 piliečių (tarp jų buvo daug mokslininkų) patarė valdžiai, kad visus asmenvardžius reikia rašyti pagal tarimą lietuviškomis raidėmis. Kalbos kultūros metais nereikia kenkti asmenvardžių rašybai — geriau patiems Seimo nariams stengtis kalbėti ir rašyti taisyklingai. Kadaise su Latvijos Ministru Pirmininku A.
Kubilius pasirašęs dokumentą „ieškoti papildomų galimybių bendradarbiauti“, dabar artimiausią giminę ir sąjungininką palieka vieną kovoti už savo kalbą ir valstybę. Siūlomas projektas Nr. XIIIP-535 - grėsmė mūsų kalbai ir valstybei! Nei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nei Seimas, nei partijos ar VLKK nariai neturi teisės keisti Konstituciją, tai gali spręsti tik Tautos referendumas. Balsavimas dėl projekto priėmimo planuojamas birželio mėnesį. Grėsmės pažeisti Konstituciją ir laužyti Seimo nario priesaiką akivaizdoje, Jūsų priedermė galių ir teisių ribose - ją šalinti. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 17. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus
470 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše dėl nelietuviškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose
pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. Atkreipdami dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus:
Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių. 4.2 Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides. 4.3 Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 18. Elena S. 2017-06-23 Gausybė mūsų protėvių atidavė savo gyvybes už Tėvynę, už gyvenimą taikoje, laisvėje.
Tokiame laikotarpyje ir mes gyvename. Jūsų pareiga - darbas Lietuvos labui. Vardan tos Lietuvos. Viršum visų yra Visatos kūrėjas. Nėra didesnės išminties už dieviškąją. Dievo išmintį ypač transliuoja popiežius, kunigai, vienuoliai. Nepriklausomybės laikotarpiu tikintieji nebėra persekiojami, galima paklausyti Marijos radijo, paskaityti laikraštį ''XXI amžius'', www.bernardinai.lt. ar kitą katalikišką spaudą ir galima sužinoti teisingus atsakymus į visus iškylančius klausimus. Jokia valstybė, kad ir gerokai didesnė, neturi teisės mums nurodinėti, kokiais rašmenimis turėtume rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose Papildomame puslapyje pase ar asmens tapatybės kortelėje, kitoje pusėje, Latvijos pavyzdžiu, rašyti būtų galima leisti. Kiek dar leisimės stumdomi? Apginkit, mūsų rinkti, mūsų kalbą. Laikykim tvirtą dvasinį stuburą. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 19. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2017-06-28 Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis. Toks rašymas prieštarauja LR Konstitucijai. Valstybinės lietuvių kalbos Įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie
išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būtį sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos), prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų Šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles).
Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę; kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklusta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoj integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe. Pritardami antikonstituciniam XIIIP-535 ¡statymo projektui - laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių nusivylimas savo valstybe. Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią tautinių krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje ir prašo Gerb. LR Seimo narius palaikyti šį projektą, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. piliečių.
Branginkime savo dvasinės kultūros svarbiausią elementą - kalbą, gerbkime jos žodį. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 20. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus Skyrius 2017-07-05 70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše parlamentarų dėl lenkiškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. ATGIMIMO BANGA ATKREIPIA DĖMESĮ, kad tarp 150 šalies kultūros ir mokslo darbuotojų agitavusių rinkti 50 tūkst. parašų dėl valstybinės kalbos išsaugojimo buvo ir prof. Viktoras Pranckietis. V. Pranckietis, tapęs Seimo Pirmininku, balsuodamas prisideda prie 70-ties A. Kubiliaus - G. Landsbergio
institucijos rengia vis griežtesnes priemones TRIMS NELIETUVIŠKOMS RAIDĖMS ĮTEISINTI. ATGIMIMO BANGA atkreipia dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus:
nutarimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių. 4.2 Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašym6 dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LK D Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides. 4.3 Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės V ardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 21. Petras Š.
Petras Š. 2017-07-31 Dėl didelės kaimynės Lenkijos, mūsų Seimo ar Vyriausybės, Teismų neteisingų sprendimų savo tapatybės požiūriu Lietuvą gali atvesti prie chaoso, neapykantos, net, sakyčiau, valstybės žlugimo. Įsiterpus kitai tautai, kitai kultūrai, kitai šaliai, kuri turi ne 3 mln., bet 40 mln. gyventojų pasekmės gali būti neprognozuojamos! Kodėl Lietuva 1918 m. vasario
šį klausimą, kas nori Lietuvoje įteisinti svetimą Lietuvai lenkišką ir kitų šalių pavardžių rašybą. Problema iš tikrųjų kiltų ir dėl santykių su kita didžiule Lietuvos kaimyne - Rusija. Pirmiausia darydama nuolaidą vienai Lietuvos lenkų tautinei bendrijai, Lietuva, norime to ar nenorime suprasti, tokiu būdu vykdytų Lietuvos rusų, kurių gyvena panašiai tiek, kiek ir Lietuvos lenkų Lietuvoje diskriminacinę politiką: vieniems suteikiame teises, kitiems - ne. Tai iššauktų, be abejo, Rusijos reakciją. Ir Lietuva būtų neteisi. Čia galėtų būti pateisinama net karinė invazija. O kas gins tokią, tautinių bendrijų diskriminaciją organizavusią ES narę. Savi ir tai negins. Štai Jums ir valstybės žlugimas. Kiek aukų tai pareikalautų niekas nepasakys. Deja, pripažinkime šią realybę. Spręskime protu, o ne emocijomis, ne pataikavimu didžiavalstybiniam šovinizmui, bet remdamiesi meile savo Tėvynei Lietuvai ir Jos piliečiams, siekdami su meile visus priimti ir integruoti į Lietuvos piliečių bendruomenę bendram darbui Tėvynei. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 22. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2017-08-10 Ilgai nespręstos ekonominės ir socialinės Lietuvos problemos, nacionalinės kultūros, istorinės atminties tautinių tradicijų menkinimas, o taip pat užsitęsusi politinė ir teisinė krizė sukėlė masinę migraciją ir kitus savinaikos reiškinius, dėl kurių lietuvių tautos ir valstybės ateitis atsidūrė dideliame pavojuje.
Patriotais prisistatantys politikai ir politinės partijos privalėtų pagrindinį dėmesį sutelkti į šį pavojų, tačiau dalis jų, deja, ir toliau užsiima visiškai priešinga, valstybingumo ir konstitucinės santvarkos silpninimo veikia. Kėsinimasis siaurinti konstitucini lietuvių kalbos statusą - tai kaip tik ir yra viena iš tokių, akivaizdžiai antivalstybinių, iniciatyvų. Raginame parlamentines partijas ir frakcijas nedelsiant atmesti Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo ir Sauliaus Skvernelio inicijuotus projektus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose atsisakyti pavardės ir vardo įrašo valstybine kalba. Esame įsitikinę, kad vienintelis konstituciškai įmanomas kompromisas dėl asmenvardžių užrašymo piliečių pasuose kitomis kalbomis - tai toks įrašas papildomame paso skyriuje, o ne vietoj įrašo lietuvių kalba, kaip siūlo paminėti politikai, mėgindami įsiteikti Lenkijos šovinistams ir išduoti brolius latvius. Apgailestaujame, kad tarp tų, kurie siūlo trypti lietuvių kalbą, atsidūrė nemažą dalis TS-LKD Seimo narių ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Saulius Skvernelis, nors prieš rinkimus jie sakė visiškai priešingas, patriotiškas nuostatas. Kol kas tai tik nesusipratimas, bet jis gali atvesti prie lietuvių kalbos ir pačios Lietuvos išdavystės.
Siūlome valstybės politikams ir pareigūnams priimti 69
pati TS-LKD politikų Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno projektą, kai įrašas kita kalba ir kitomis, nei lietuvių abėcėlė, raidėmis piliečio pase būtų jo pageidavimu įrašomas visada tik papildomai, prie esamo įrašo valstybine kalba. Atkreipiame dėmesį, kad priėmus šį Konstitucijai neprieštaraujantį ir Latvijoje pasiteisinusį projektą, būtų pagaliau nutrauktas ir geopolitiškai žalingas Lenkijos kiršinimas su Lietuva, nes juk Latvijai oficialioji Lenkija dėl to jokių viešų priekaištų neturi. 70 Seimo narių ir net Premjeras, atsisakę vertybinių Tautos ir jos valstybės nuostatų, nepaisydami 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų už kalbos išsaugojimą, įkyriai siūlo ydingą Seimo nutarimo projektą pažeidžiantį valstybinę lietuvių kalbą. Įvertinus mūsų teismų ir ES Teisingumo Teismo sprendimus, jog Lietuvoje tik lietuviškais rašmenimis rašomi vardai ir pavardės nepažeidžia jokių europinės teisės normų, reikalaujame svarstymus valstybiniu lygmeniu dėl nelietuviškų „w“, „q“ ir „x“ ir kitų raidžių rašybos nutraukti, nes kėslas prilygsta Seimo narių priesaikos laužymui, pačios Tautos ir valstybės išdavystei. Viliamės, kad didžioji dalis praeityje nusipelniusių, o taip pat naujos kartos politikų neįsirašys į itin gėdingą lietuvių kalbos Konstitucijos 14 straipsnio pažeidėjų ir Seimo nario priesaikos laužytojų sąrašą, priimant istorinį sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su oficialiąja lietuvių kalbos rašyba, jos sistema ir vieša vartosena. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 23. Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti 2017-08-31 Siūlymai dėl asmenvardžių rašybos šiuose projektuose nėra kompromisiniai.
Pagrįstai atsisakoma tik asmenvardžių rašybos pagal užsienio
„protėvius“, bet ta „netektis“ autonomininkams kompensuojama plečiant dokumentų šaltinius (2 str. 2 d., 3
str. 1 d.) ir nebeskiriant buvusių užsieniečių nuo senbuvių LR piliečių (4 str. 2 d.). Pažeidžiant Konstituciją užsienio kalbų vartojimas perkeliamas iš oficialių dokumentų į visus dokumentus, naikinamas pavardžių skirtumas pagal lytį. Projektuose daug neaiškumų, kurie įstatymą leistų traktuoti neadekvačiai, dokumentų šaltiniai prieštaringi. Prieškonstitucinis projektas pagrindiniuose įrašuose leistų vartoti mažiausiai 6 svetimas raides. Spaudoje ir visur kitur šis projektas pristatytas neteisingai, esą pagrindiniame įraše būtų tik svetimos raidės q, x, w – atsirastų dar bent trys lenkiškos cz, sz, rz vietoj lietuviškų č, š, ž. Šiame projekte palengvinama LR piliečiams įsivesti svetimas raides. Jiems nebereikia ieškoti protėvių, kaip siūlė Seimo nariai, o patys bet kokioje užsienio bažnyčioje ar metrikacijos įstaigoje gali gauti vaiko gimimo įrašą ar savo santuokos sudarymo įrašą ir jų „vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (ir pagal ICAO taisykles į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui“ (4 str. 2 d. 1 punktas). Tokį pat įrašą gali gauti ir visi LR piliečiai, turintys 30 metų ir daugiau, kurių dokumentai buvo rašomi „ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis“ (4 str. 2 d. 4 punktas). Šis projektas iš esmės skiriasi nuo „Talkos“ registruoto asmenvardžių rašymo projekto ir siūlo keisti lietuvių kalbos abėcėlę, mūsų rašybos ir tarties sistemą, svetimas raides už mokesčių mokėtojų pinigus perkelti į registrą ir valstybės informacines sistemas, siaurinti valstybinės kalbos funkcijas. Dokumentų kitų įrašų skyriuose minėtas M. Puidoko projektas taip pat siūlo priešingai negu rašyta „Talkos“ ir A.
Ažubalio projektuose: čia svetimomis raidomis gali rašyti kiekvienas Lietuvos gyventojas, „jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais“ (4 str. 4 d.). Projektas nedraudžia remtis ir okupaciniais šaltiniais keturiomis kalbomis, lenko korta ir t. t., taigi asmuo pase gali rašyti ką tik nori, nors tai neatitinka LR Konstitucijos, įstatymų ir valstybės interesų, kalbos sistemos dėsnių. „Kitų kalbų" (katalikiškų, atneštinių ir t. t.) vardų ir pavardžių Lietuvoje yra per 70%, bet iki šiol jie buvo lietuvinami, t.y. pritaikomi prie lietuvių kalbos sistemos (kaip daroma ir kitose kalbose). Asmenvardžių nulietuvinimo projektas parengtas kaip „dovana“ Lietuvos Respublikos šimtmečiui: „Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus". Minėtas Užsienio reikalų komiteto posėdis su 8 Seimo nariais vyko 2017-06-28 d. Jame ekspertų, konsultantų, specialistų, asociacijų, partijų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos net nesvarstytos, nors projekto klaidos ten buvo įvardytos. Nenurodyta, kad prieškonstituciniam projektui per posėdį būtų prieštaravę dar 8 kviestiniai asmenys, kurie nurodytus įstatymų pažeidimus turėtų įgyvendinti. Priėmus tokį „įstatymą“ reikštų, kad Lietuvos Respublikoje jos Konstitucija ir valstybinės kalbos įstatymas iš dalies nebeveikia: 1) vardyno srityje galioja ir užsienio kalbų rašybos, tarties dėsniai, 2) nutraukta baltų kalbų fonetinė vienybė, 3) naikinamas Lietuvos suverenitetas ir sudaromos prielaidos teritorinei autonomijai: okupacinių laikotarpių suklastoti asmenvardžiai įgauna prioritetą prieš tikruosius (autentiškus) asmenvardžius,
4) siaurinamos valstybinės kalbos funkcijos.
Konstitucinis Teismas neskelbė: VLKK dirbant neprofesionaliai ir Seimo liberalams privertus kelias VLKK atstoves ignoruoti kalbos taisyklingumo, tikslingumo, grynumo principus, pagrindinį lietuvių kalbos rašybos ir tarties principą (vienas garsas - viena raidė), galima be referendumo naikinti konstitucinį valstybinės kalbos statusą, siaurinti jos funkcijas ir vietoj 1 garso rašyti 2 raides, vietoj 1 raidės tarti 2 garsus ir vietoj 2 raidžių – 1 garsą. Prezidentė sakė: „lietuvių kalba neturi būti derybų ar politinių susitarimų įkaite“; ji neskelbė, kad valstybinės kalbos gramatiką gali redaguoti Lenkijos valdininkai, tomaševskininkai ir Seimo nario priesaiką pažeidę kalbotyros diletantai. Lietuvos Respublikai nelabai didelis skirtumas, kiek pradžiai svetimų raidžių Seimas vardynui įvestų - 6, 16 ar 60, nes vis tiek toliau teismai stengtųsi jų įteisinti iki 160. Kompromisinis šiuo klausimu yra tik „Talkos“ įstatymo projektas. VLKK pagal Valstybinės kalbos įstatymo 19, 24 str., Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendimą turėjo profesionaliai saugoti lietuvių kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius ir įspėti, kad įstatymo projektas XIIIP-535 ir į jį panašūs yra nukreipti prieš valstybinės kalbos statusą: skirtingai nuo valstybinės kalbos fonetinės ir orfografinės sistemos vienodi garsai v, č, š, z būtų žymimi dviem skirtingomis raidėmis, o naujos raidės q, x žymėtų po du garsus, kurie skirtingose kalbose tariami nevienodai. VLKK nesakė tiesos, neatliko savo pareigų ir politikų užsakymams.
Vyriausybė pažeidė LR Konstituciją, besirūpindama užsieniečių negindama vietinių gyventojų daugumos, kuriems tektų mokėti papildomus Mokesčius ir kiltų daug administracinių, profesinių, asmeninių ir kitokių nepatogumų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kalbinių ekspertizių šiuo klausimu užsakyti nėra pakankamai kompetentingas. Lietuvos Respublikoje negali būti įteisintas prievartinis lietuviškų pavardžių nulietuvinimas, vykdytas okupacinių režimų ir plačiai aprašytas Z. Zinkevičiaus, V. Maciejauskienės, A. Ragauskaitės, A. Vanago ir kitų moksliniuose darbuose. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis liepos 28 d. pasiūlė pažeisti Konstitucijos 1, 3, 8, 14 str., Valstybinės kalbos įstatymo 2, 15, 19, 24 str. ir Lenkijos okupacijos laikotarpiais pakeistas ir svetima valstybine kalba bei abėcėle užrašytus Lietuvos asmenvardžius perkelti į nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos raštvedybą. Taip pažeistas ir LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 5 straipsnis, pagal kurį Seimo Pirmininkas ir kiti Seimo nariai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei.
<...>
Minėtų nepagrįstų ir kenksmingų pataisų bei projektų valstybinei kalbai ir daugumai piliečių nereikia. Prašome Seimą imtis svarbesnių valstybei reikalų, nepažeidinėti Konstitucijos ir patvirtinti
„Talkos" iniciatyvinės grupės įregistruotą asmenvardžių rašybos
projektą. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 24. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2017-09-28 Pritariame LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A.
Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. Lietuvos piliečių. Kirkilo ir kt. teikiamas projektas yra agresyviai antikonstitucinis, pataikaujantis Lenkijos ultimatyviems reikalavimams ir sukuriantis diskriminacinę tvarką mūsų krašte, kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, išduoda Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje. Dabar Lietuvoje paso įraše yra visiška lygybė prieš įstatymus - visi piliečiai pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba, kuri atitinka tarptautinę praktiką. Lietuvos partizanai ir kiti laisvės kovų dalyviai kovojo už orią krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautines gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio ir laiko patikrinto mūsų raidyno ardymą ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančią lietuvių kalbos vartojimo erdvę. Lietuvių kalba - svarbiausias mūsų dvasinės kultūros elementas, Ji negali būti politikos preke ar sandėrių objektu. Branginkime savo kalbą, jos nesuterštą žodį. Atsižvelgti
Kiekvieną kartą, kai į rankas paimu spaudą, ieškau, kas naujo Lietuvoje. Gal viską, negaišdama Jūsų brangaus laiko, išreikšiu savo nuomonę, ką norėčiau Jums pasakyti. Kai Čikagoje dar veikė lietuviška TV, iki dabar atsimenu vieną laidą, kai kalbėjo moteris iš Suvalkų trikampio. Ji sakė, kad dėl šventos ramybės sutikome, kad sulenkintų mūsų pavardes, uždarė lietuvišką mokyklą, neturime Mišių. Tik tada, jei kas atvažiuoja iš Lietuvos. (Esu skaičiusi, kad Vokietija atsiėmė savo gyventojus iš Lenkijos paliko tik žemę). Ar dažnai domimasi nuskriaustaisiais mūsų tautiečiais? Kartą kaimynė – lenkė pakvietė greitai į savo butą, nes norinti kai ką parodyti.
Ji žiūri tik Lenkijos TV, tad iš karto pamačiau ekrane sausakimšą Varšuvos stadioną, kai buvo atvykusi Lietuvos futbolo komanda. Virš galvų kabėjo milžiniškas plakatas: „Ubagai lietuviai klaupkitės prieš ponus lenkus“. Parodė prieš visą pasaulį. Per gyvenimą daug kartų patyriau, kad mes esame nekas prieš juos. Kitas atvejis yra Kanados laikraštis
„Tėviškės žiburiai“. Viename iš jų radau straipsnį, kuriame autorė aprašo
problemą dėl abėcėlės keitimo. Ji pateikia tą tema pavyzdį, kuris įvyko Latvijoje. Jei netikite, pasukite latviui kolegai. Viena latvė ištekėjo už vokiečio. Gavo pasą su latviška pavarde. Moteris, žinoma, supyko ir pradėjo eiti per teismus. Trys teismai davė tą patį atsakymą. Tada moteris kreipėsi į Strasburgo teismą, iš kur gavo tikslų atsakymą, kad negalima keisti abėcėlės, teritorijos (atleiskite, trečio neprisimenu). Ir tik tada moteris nurimo. Autorė taip pat stebėjosi, nejaugi Lietuvos Vyriausybė to nežino? Būtų gaila. Ir Lenkijos Seimo maršalka drįsta atvažiuoti asmeniškai tuo reikalu. Matyt, jie turi Seime ne vieną prijaučiantį jų politikai ir siekiam. Prisiminkime tą metą, kai Lietuvoje lankėsi MŪSŲ Popiežius Jonas Paulius II. Jis, pradėdamas šv. Mišias į susirinkusius lenkus, tarė: „Laba diena lietuvių kilmės lenkai“. Tai daug pasakyta. Čikagoje gyvena apie 2 mln. lenkų, bet jie nereikalauja lenkiškų gt. pavadinimų ar dar ko. Jie žino, kur gyvena, kokia valstybinė kalba, visuomeninė tvarka ir tyli. Man baisu, kas darosi pasaulyje. Man baisu dėl mano Gimtinės, kuri turi seniausią ir gražiausią (Europoje) kalbą. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė ir, kad mano gimtoji kalba yra lietuvių kalba. Labai norėčiau, kad kiekvienas lietuvis (ypač valdžios žmonės) mylėtų savo kraštą kaip savo šeimą. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 26. Petras Š.
Petras Š. 2017-11-29 "Trijų" raidžių problema mūsų tautoje iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, dėmesio nevertas dalykėlis, pagarbus Lenkijai ir mūsų piliečiams lenkams žestas. Tačiau neskubėkime vertinti, nes iš tikrųjų tai tik "ledkalnio viršūnėlė", už kurio slypi labai svarbūs asmeniui ir tautai dalykai, panašiai kaip ledkalnis, kurio, deja, dažnai mes nepastebime. Kokia psichologinė būsena tos mūsų tautos dalies, kuri sutinka įtraukti svetimas lietuvių abėcėlei raides į lietuvių kalbos raidyną? Gali būti labai bloga, net galiu palyginti su juose užgimstančia žydšaudžių, nacių ar net kanibalų psichologija, tik išvirkščia - neapykanta saviems, savo tautai. Pradžioje čia tos "dozės" nedaug - tik nepagarba tautai ir jos tapatybei, orumo nesilaikymas. Tačiau ši užgimstanti neapykanta savo tapatybei, tautai, kuri būtų pasmerkta be savo tapatybės, yra vis vien ta pati neapykanta, tai blogis, ir žmogui nesirūpinant savimi, savo dvasiniu pasauliu, jis gali išaugti ir nuvesti bet kur, kur pažeidžiami 10 Dievo įsakymų. Visokių bėdų skaičius gali tik išaugti. Tokia psichologija, kuri savo tautą vertina kaip niekinį, net nevertą dėmesio, panašiai, tik išvirkščia prasme, elgėsi ir naciai: vertino save, bet niekino kitas tautas - čigonus ar žydus, bet iš esmės tai yra tas pats blogis: jie sakė "jie nieko verti", o šiandien šie
"mūsiškiai" sako: "mes neverti, mes "klaida", mes -
"žydšaudžių tauta", viską darykim Lenkijai, dėl Lenkijos, būkim
"draugiški" pirmiau strateginei partnerei Lenkijai, o mūsų tauta
"palauks". Logika tokia: kaip ir mūsų tauta taip ir jos abėcėlė -
tai niekis. Ir jie daro tai, kas prieštarauja pagarbai, logikai: prideda prie V, kurios visiškai pakanka lietuviškai abėcėlei, dar vieną raidę - W, ir dar daugiau "prieskonių" - Q, X, kurios ne pataiso, bet tik
"gadina valgį", kai į jį dedame tai, ko "jam visiškai
nereikia, tai ko būtų per daug".
Tai neorus, nepagarbus žingsnis savo tautos tapatybės atžvilgiu, o iš esmės tai yra ir akibrokštas pačiai tautai, tautiečiams, kuri yra skirtinga tik dėl tos savo unikalios pasaulyje tapatybės. O tokią tapatybę suformavome atsiskyrę nuo kitų tautų po savo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Kaip išbrįsti iš šios bėdos? Reikia čia ugdyti save, keistis, tam, kad pasidomėti, suprasti, pamilti pirmiausia savo tautą, kuri arti, kuri artima kaip ARTIMAS. Tautiečiai vis vien yra artimesni, nei kitų tautų atstovai, net ir gyvenantys toje pačioje šalyje! Mylintiems savo tautą kaip krikščionims, katalikams kaip savo artimą, dažniausiai nekyla ranka ir prieš kitas - žydus, rusus, Lietuvoje gyvenančius kitų tautų Lietuvos piliečius. Čia išsigelbėjimas - tai empatijos ugdymas - kito supratimo ugdymas. Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti. Reikia skaityti knygas tokių autorių, kurie krikščioniškai mylėjo savo tautą, buvo patriotai, aukojosi už tautą, Tėvynę, suprato savo tautą ir jos lūkesčius. Jie jokiu būdu nebuvo žudikai, nors juos kaltina esant žydų žudikais. Jie buvo mūsų partizanai, mylintys savo tautą taip, kaip save, net atidavė savo gyvybę už Tėvynę. Tokie "trijų raidžių" pasiūlymai rodo, kad nebesuprantame savęs pačių, savo tautos, o pataikaudami Lenkijai ar pirma mylime ir gerbiame Tėvynę Lietuvą bei artimus mums tautiečius? Tėvynės meilė
Ugdykimės partizanų meilės žygdarbiu Lietuvai, kurie už tautiečių laisvę ir geresnį oresnį gyvenimą atidavė savo gyvybę ir tuo tapkime labiau empatiškais, visų pirma suprantančiais savo tautą, o vėliau tada galinčiais suprasti ir kitas tautas, ypač savo bendrapiliečius, kuriuos reikia mylėti, bet ne pataikauti jų netinkamiems norams, individualizmui, nutaikytam prieš mūsų kalbos ir Tėvynės meilę, pagarbą Tėvynei, Jos orumą. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 27. Mindaugas T. 2017-12-15 Didžiai gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Per Žinių radiją 2017 m. gruodžio 5 d. klausiausi Jūsų pokalbio su laidos vedėju žurnalistu Raigardu Musnicku. Kalbėjote argumentuota, įtikinamai. Nemaloni išimtis - atsakymas į žurnalisto klausimą dėl tų garsiųjų trijų raidžių (Q, X ir W). Jūs atsakėte, kad esate bendros nuomonės su tais Seimo nariais, kurie yra už tų raidžių pagrindiniame paso puslapyje įteisinimą. Esą negalima atimti iš žmogaus teisės savo asmenvardį matyti dokumente parašytą gimtąja kalba. Taip manantys Seimo nariai, deja, ir Jūs, labai klystate. Pirma. Niekas tos teisės neketina atimti, nes, kaip žinote, „Talkos“ teikiamame įstatymo projekte yra numatyta nelietuviško asmenvardžio autentiškos formos papildomo įrašo galimybė. Ir tai nepalyginamai daugiau, negu minėtos trys raidės. Antra. Nemaloniai stebina, kad nemažai Seimo narių, deja, ir Jūs, šiuo atveju elgiasi taip, tarsi būtų pamiršę priesaiką, kurią dar taip neseniai iškilmingai davė, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 14 straipsnyje labai aiškiai, be jokių išlygų, parašyta: Valstybinė kalba - lietuvių kalba. Be to, turime Konstitucinio Teismo nutarimus, plačiai paaiškinančius, kodėl pagrindinis vardo ir pavardės įrašas Lietuvos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Beje, šis svetimvardžių rašybos principas taikytinas visiems viešiesiems lietuviškiems tekstams.
Suklysti gali kiekvienas. Tačiau svarbu kuo greičiau susivokti ir klaidą ištaisyti. <...> Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 28. Sambūris „Patirtis“ 2018-01-23 Kiekvienos pasaulio kalbos abėcėlė yra unikalus paveldas, į kurį niekas neturi teisės iš šalies kėsintis. Lietuviška abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės ir kuri galutinai susiformavo XX amžiaus pradžioje, tinkamai išreiškia lietuvių kalbos fonetines subtilybes. Lenkijos politikų siūlymai naudoti nelietuviškas raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje, kaip yra daroma Latvijos Respublikoje. Kadangi Lenkijos politikai neprieštarauja dėl tokios Latvijos Respublikoje taikomos praktikos, galima manyti, kad jų įsakmūs reikalavimai Lietuvai dėl papildomų raidžių įvedimo į lietuvišką abėcėlę galbūt slepia tolimus Lietuvos suverenitetui pavojingus tikslus. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 29. Antanas G. 2018-02-09 Pirma. Noriu pasidalinti nuomone, kaip rašyti kitataučių pavardes Lietuvos piliečių pasuose. Apie tai labai daug diskutuojama. Mano supratimu, pavardės turi būt rašomos tos valstybės priimtu rašymui raidynu. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui gaunančiam Lietuvos piliečio pasą, jo vardas ir pavardė, nepriklausomai nuo tautybės, turi būti rašoma tik Lietuvos valstybinės kalbos raidėmis be jokių, kitose kalbose ir raidynuose naudojamų raidžių kaip W, X ar Q ir kitokių raidžių.
Rašymas pase naudojant raides, kurių Lietuvos raidyne nėra, tolygu Lietuviško dokumento išniekinimu, kaip ištepant Lietuvos vėliavą. Kas nori, kad Lietuvos piliečio pase būtų jų pavardės ir vardai rašomi raidėmis, kurių Lietuvos raidyne nėra? Ogi tie, kurie savo tautybė laiko aukščiau už Lietuvos pilietybę. Labiausia tai liečia lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Ar rasite bent vieną, gyvenantį Lenkijoje lietuvį, Lenkijos pilietį, kuriam būtų išduotas Lenkijos piliečio pasas, kuriame būtų įrašyta jo vardas ir pavardė, Lietuvos raidyne naudojamomis raidėmis, pavyzdžiui, Česlovas Sčerbickas. Tikriausiai su taip įrašyta pavarde ir vardu Lenkiškame pase nerasite. Tą patį galima sakyti ir apie Vokiečių ar Anglų pasus. Nerasite nei Č nei Š, nei Ž nekalbant apie balses su nosinėmis. Keista būtų, Lietuvos piliečio Lietuviškas pasas, o jame pavardė įrašyta: vokiečių, anglų ar lenkų kalbomis, dar keisčiau, kinų ar arabų jų priimtu raidynu. Pasas tai PILIEČIO dokumentas, rodantis jo PILIETYBĖ, o ne tautybė. Pase yra 32 numeruoti puslapiai, kur pageidaujančiam gali būti įrašyta jo tautybė. Dar viena mano nuomonė. Pavardes pasuose ne reikia sulietuvinti, o rašyti taip kaip tariama tos tautos kalboje. Pavyzdžiui: Ivanov, Fišer, Tečer, Jankovskij, Aehmiedov, Sachno, Burdanidzė ir kitų tautybių pavardės. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 30. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba 2019-02-04 Lietuvos Respublika 1918 m. atkurta etninėse lietuvių žemėse, kur buvo tebekalbama lietuviškai. Nutautėjusių LDK plotų atsisakyta dėl to, kad prarasdami gimtąją kalbą lietuviai daug kur prarado ir tautinę savimonę, pilietiškumą.
Prašome atsisakyti siūlymų tautinių mažumų, vietovardžių, asmenvardžių, įmonių pavadinimų įstatymų projektuose rašyti ir užsienietiškai. Šiais įstatymų projektais bandoma Lietuvoje įvesti ir lenkų, rusų valstybines kalbas. Šie siūlymai diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose”), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. l d., 2.40 str., 2.68 str. 1 d.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. ir kitiems nutarimams. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai būtų didelė. Siūlome nekeisti ir dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 31. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2020-01-09 Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialiosios kalbos (tarp jų ir lietuvių kalba). Šios kalbos vartoja lotynų, slavų kalbų pagrindo ir graikų abėcėles. Kiekvienoje ES valstybėje lotynų kalbos pagrindo abėcėlės skiriasi. 2011-05-12 d. ES Teisingumo Teismas byloje Wardyn/Vardyn prieš Lietuvą atmetė Lietuvos pilietės, dabartinės vad.
Europos žmogaus teisių fondo pirmininkės skundą dėl jos pavardės rašybos ir esą ES teisės laisvai judėti pažeidimo, dėl tariamo LR ir ES teisės normų konflikto ir nurodė, kad pagal ES teisę vardų ir pavardžių įrašų civilinės būklės aktuose teisinis reguliavimas priklauso ES valstybių kompetencijai (žr. E. Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 174-176). 2019 m . gruodžio mėn Europos Komisijos atstovės raštas Lietuvos Respublikai tuo klausimu yra perteklinis ir nepagrįstas, neteisėtas, neetiškas dėl to, kad pažeidžia minėtą ES Teisingumo Teismo sprendimą ir proteguoja Wardyn/Vardyn fondo kėslus pažeisti lietuvių kalbos sistemą. LR Teisingumo ministerija neturi teisės keisti valstybinės lietuvių kalbos funkcijų, sistemos, ignoruoti LR Konstitucijos 14, 28, 29 straipsnių, Valstybinės kalbos įstatymo 2, 4, 15, 19 straipsnių. Dėl to ministerija turi atsisakyti planų keisti asmenvardžių rašybą reglamentuojančius aktus. Pažeisti įstatymus dėl asmenvardžių rašybos kursto ir kai kurie Seimo nariai. Juos liečia LR Konstitucinio Teismo 2006-05-10 d. sprendimas: nepakankamai integravęsi į Lietuvos visuomenę piliečiai nėra visaverčiai pilietinės bendruomenės nariai ir negali priimti valstybinės reikšmės sprendimų (5 punktas). Valstybinės kalbos politikos gairių 27 punktas skelbia: vardyno norminimas grindžiamas onomastikos mokslo tyrimais, kurių didžioji dalis atliekama Lietuvių kalbos institute. Tačiau žiniasklaida ir įvairios institucijos žinių apie vardyną dažnai kreipiasi ne į vardyno specialistus. Tokia buvo ir 2019-12-23 d. LRT laida apie asmenvardžius. Tada advokato padėjėja ir VU darbuotojas bandė netiksliai pasakoti apie VLKK ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, o VLKK nariai ir šios gramatikos autoriai ignoruoti. Į LRT laidas kalbininkus atstovauti dažniausiai kviečiama tik liberalioji L. Vaicekauskienė.
Vaicekauskienė. Prašytume pagal įstatymus padėti išlaikyti tradicinę lietuvių kalbos sistemą. Reikalaujame į viešas diskusijas kviesti akademinės bendruomenės ir VLKK narius. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 32. Vilnijos“ draugija 2021-06-07 Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 atitinka svarbiausius LR Konstitucijos, kalbos mokslo reikalavimus ir gali būti priimtas. Bet skubiai brukamas prieškonstitucinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-535, pagal kurį būtų galima rašyti iki 150 svetimų raidžių dokumentuose greta 32 lietuviškų raidžių. Neatliktas ir nenumatomas atlikti tokio poveikio vertinimas, konsultacijos su visuomene ir net su tuo klausimu kompetentingomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (VLKK, LKI ir t.t.). Vyriausybė be diskusijų tendencingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų po 4 mėnesių, o įstatymas įsigaliotų po to jau kitą dieną (rugsėjo 1 d.). Klastojamas ir 2009-11-06 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Jis skelbė: valstybinė kalba – lietuvių kalba, todėl įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Projektą rengusi Teisingumo ministerija sąmoningai šį KT teiginį iškraipė: esą Lietuvos Respublikos patvirtintuose ir išduotuose dokumentuose „toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“, todėl „nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos“. Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių priesagomis ir galūnėmis. Projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijos 3, 10, 14, 29 straipsniams ir yra nepriimtinas. Atmestini projekto XIIIP-535 šie straipsniai: 1.
Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai (asmenvardžiai) netiksliai vadinami pagrindiniais asmens tapatybės žymenimis ir nenurodoma, kuo skiriasi lotyniškos abėcėlės rašmenys, lotyniški rašmenys ir lotyniško pagrindo rašmenys. 4.1, kuriuo Lietuvos Respublikoje siūloma grąžinti ir plėtoti LR okupacijų padarinius – prievarta suslavintus ar suvokietintus lietuvių asmenvardžius tiems, kurių „protėviai turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“. Per praėjusius šimtą metų daugumos mūsų protėviai turėjo Sovietų sąjungos, Vokietijos ar Lenkijos pilietybę, kurios buvo okupavę Lietuvą ar jos dalis. 4.2, kuriuo būtų paraidžiui rašomos visų šalių lotyniško pagrindo abėcėlės ir svetimų raidžių susidarytų ne 3 (w, x, q), o iki 150. Nepasakoma, a) kiek tiksliai ir kokių naujų rašmenų atsirastų, b) kaip tie svetimi rašmenys valstybinėje lietuvių kalboje būtų tariami, c) kas tai suprastų ir kodėl Lietuvos piliečiai už savo teisių pažeidimus turėtų dar ir apmokėti, d) kokią darytų žalą raidyno, rašybos, tarties principų painiojimas valstybei, piliečiams ir valstybinei kalbai, e) kas leidžia be referendumo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas, keisti susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę, naikinti LR valstybingumą. Aiškinamajame rašte meluojama, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, o „projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados“. Šiam projektui prieštaravo VLKK, 13 prie projekto registruotų nevyriausybinių organizacijų, 100 000 LR piliečių: 50 kvalifikuotų kalbininkų, 300 lituanistų, daugybė mokslininkų ir t.t. Įstatymo pataisose LR piliečių teises pažeisti ir juos diskriminuoti siūloma dar daugiau: užsienio valstybės pakeistus Lietuvos piliečių asmenvardžius Lietuvoje siūloma taip pat rašyti užsienietiškai.
4.3, 4.4 str. piliečio prašymu pirmiausia dokumentuose būtų rašoma ne įprasta asmenvardžio lietuviška forma (lietuvių kalbai neprimetant slaviškų, germaniškų vienaskaitos vardininko formų), o tik lietuviškais rašmenimis. Projekto XIIIP-535 straipsniai 4.2 - 4.4 turi būti keičiami, dėl to lieka tik vienas tinkamas pasirinkimas – palaikyti gerai parengtą projektą XIIIP-471. Vyriausybės išvados šiais klausimais yra nepagrįstos, nekompetentingos, neatitinka valstybės interesų. Įstatymų projektais dėl vadinamųjų tautinių mažumų, daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo (XIVP-565) siekiama išlaikyti, puoselėti okupacijų padarinius ir už valstybės lėšas naikinti lietuvių kultūrą etninėje Lietuvoje. Seimo narius kviečiame laikytis priesaikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 33. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 metų išvadai ir paminėjo, kad Seimas, spręsdamas piliečių asmenvardžių rašybos klausimus, privalo tinkamai atsižvelgti į šios komisijos išvadas. Mūsų asociacijos atstovai stebėjo VLKK nuotolinį posėdį, kuriame buvo svarstomas pakartotinis kreipimasis dėl išimčių Lietuvos piliečių asmenvardžių oficialioje rašyboje.
Iš komisijos išvados, pateiktos jūsų komitetui, akivaizdu, kad ir šios kadencijos VLKK nepritaria išimčių piliečių asmenvardžių oficialioje rašyboje plėtimui (pritaria perrašymui paraidžiui tik kai pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, o XIIIP-535 projekte siūloma išimtis taikyti ir giminaičiams, kai dabartinis Lietuvos pilietis ras kažkokių protėvių „dokumento šaltinį“ su nelietuviškai užrašyta savo pavarde). Manome, kad jei kuris nors iš asmenvardžių rašybos projektų prieštarauja VLKK išvadoms, jis turėtų būti atmestas iš principo ir nebebūtų svarstomas. Tokia nuostata vadovavosi papildomas komitetas, atmesdamas projektą Nr. XIIIP-471 ir toliau jo nebesvarstydamas. Teisiniai reikalavimai privalėtų būti vienodai taikomi visiems alternatyviems projektams, todėl tuo pačiu pagrindu būtina atmesti ir projektą Nr. XIIIP-535, toliau jo nesvarstant. Tuo labiau, kad dėl šio projekto prieštaravimo VLKK išvadoms net nekyla jokių abejonių. Žr. toliau taip pat Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos 2021 m. išvadą, jai atsakant į Seimo nario Eugenijaus Jovaišos paklausimą (pateikiame Seimo nariui sutikus). SIŪLOME iš esmės nepritarti projektui Nr. XIII-535 ir toliau jo nebesvarstyti, kadangiišimčių plėtimas, kai jam nepritarė VLKK, būtų neteisėtas, antikonstitucinis. Dėl to aiškiai pasisakė Konstitucinis Teismas
posėdyje, vis dėlto imtųsi svarstyti projektą Nr. XIIIP-535, tai siūlome įvertinti ir dar vieną argumentą (jį taip pat iškėlė ir Teisės departamentas) dėl projekte Nr. XIIIP-535 nurodyto „dokumentinio šaltinio“, kuriuo būtų vadovaujamasi, nerašant piliečių asmenvardžių valstybine kalba, ydingumo.
Iš esmės tai reikštų okupacinių režimų teisėtumo pripažinimą, nes projekte nėra jokios išlygos dėl dokumentų, kurie buvo surašomi ne lietuvių kalba okupacinių režimų Lietuvoje laikotarpiais. Itin keista, kad tokią istorinę reviziją siūlo pirmininkas Tėvynės sąjungos, kuri viešai skelbia apie būtinybę nuosekliai laikytis okupacinių režimų teisinio nepripažinimo principo. Suteikdami teisę ir net paskatindami piliečius pasirinkti tą savo pavardės ir vardo oficialią formą, kuri buvo primesta okupacinių režimų (sovietinio, lenkų, vokiečių, rusų), naujos kartos politikai tikriausiai nė nenumato labai neigiamų pasekmių ne tik lietuvių kalbai, bet ir kitų geopolitinių išdavų visam regionui. Projekte nurodyto „dokumentų šaltinio“ sąvokoje galima būtų įrašyti, kad tokiais šaltiniais yra nelaikomi okupacinių režimų laikais surašyti dokumentai, tačiau atsižvelgiant į kai kurių politikų ir pareigūnų sumaištį galvose dėl to, kada ir ką laikyti okupacija, o ką ne, toks siūlymas tampa labai pavojingu ir neišspręstų šios sąvokos taikymo problemų. Projekto autoriai, pradedant nuo G. Kirkilo ir A. Kubiliaus, nė nesuvokia, kokio masto rašybos revoliuciją (chaosą) ir istorinės sąmonės antivalstybinę destrukciją jie siūlo. 3. Teisės departamentas iškėlė problemą dėl teisės piliečių vardus rašyti nevalstybine kalba. Esą VLKK aiškiai neišdėstė pozicijos šiuo klausimu arba laikosi pozicijos, kad išimtys dėl rašymo valstybine kalba piliečių vardams neturi būti taikomos. Teisės departamentas mato problemą, kad nurašant užsieniečio pavardę ne pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles (t. y. ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą) jų vardai kažkodėl dar būtų parašomi lietuviškai.
Teisės departamentas, atrodo, neįvertina aplinkybės, kad užsieniečio pavardė sutuoktiniui būtų visuomet nurašoma pagal to užsieniečio pilietybės šalies dokumentą (pagal tokį dokumentą būtų nurašoma ir jo vaiko vardas bei pavardė, jei jis gimė toje šalyje). Jeigu vaikas gimė Lietuvoje, tai jo pavardė taip pat, kaip ir jo tėvų, gali būti nurašoma pagal užsienio šalies pilietybę turėjusio ar turinčio sutuoktinio dokumentą, tačiau juk savo vardo vaikas tokiu būdu nepaveldėja(jis jį gauna savo tėvų valia pagal gyvenamos šalies įstatymus). Išimtys dėl pavardžių perrašymo nesuteikia teisės „mišrioms šeimoms“ nebetaikyti valstybinės kalbos reikalavimų. Juk pagal tokią pačią „logiką“ tokioms mišrioms šeimoms galima pasiūlyti ir visokių kitokių išimčių. Neatrodo, kad šiuo atveju Teisės departamentas paiso Konstitucijos. Departamentas kviečia laikytis „nuoseklumo“ ir suteikti teisę Lietuvos piliečių vardus rašyti nelietuviškai. Su tokiu „nuoseklumu“ suteikiant papildomas išimtis dėl valstybinės kalbos kategoriškai nesutinkame, tačiau jeigu jau departamentas siūlo naują išimtį, o VLKK išvada šiuo klausimu jam neaiški, tai manome, kad dėl vardų rašybos reikėtų papildomai kreiptis į VLKK, kad ji patikslintų ar papildytų savo išvadą. 4. Gėdingas ir kategoriškai atmestinas yra šio projekto siūlymas susieti valstybinę kalbą ir Lietuvos įstatymų normas su kažin kokios trečios organizacijos (Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, ICAO) vidinėmis taisyklėmis, kurios juk gali keistis nepriklausomai nuo Lietuvos valios, todėl šiuo atveju negali būti padarytos privalomomis (siūlantys tokius dalykus, mūsų nuomone, stokoja ne tik orumo, bet ir kvalifikacijos). Beje, 2014m. išvadoje VLKK paprieštaravo šių taisyklių taikymui, tačiau projekte į tai neatsižvelgta.
Tą pastebėjo ir Teisės departamentas. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 34. Lietuvos kultūros kongreso
yra tikrai pripažinta valstybine kalba, jos normos turi būti vienodai privalomos visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra seni, ar nauji gyventojai. Tai būtina, kad jie galėtų susikalbėti su visais kitais Lietuvos piliečiais ir jaustis lygiaverčiais jos žmonėmis. Vadinasi, su pilietybe kiekvienas jos pilietis turi priimti ir tas pavardės/vardo adaptavimo (rašymo bei viešo tarimo) formas, kurias nustato bendrinė lietuvių kalba. 2. Lietuvių rašto formavimasis užsibaigė tik XX a. Jis sukurtas šnekamosios kalbos pagrindu. O tai reiškia, kad lietuvių kalbos rašyba jokiu būdu negali būti nepriklausoma nuo jos tarimo, kaip, sakysime, yra Vakarų kraštuose, kuriems būdinga didžiulė istorinė rašto formų įvairovė. Vadinasi, norėdami įtraukti į viešą bendravimą svetimtaučius žmones, mes privalome jų pavardes/vardus adaptuoti lietuviškais atitikmenimis, kad juos būtų galima ne tik lietuviškai ištarti, bet ir linksniuoti bei kitaip kaityti pagal lietuvių kalbos normas. Nepaisant tų normų, sakiniai darosi sunkiai suprantami arba iš viso nesuprantami (lingvistai tokių sakinių yra pririnkę daugybę). 3. Kad adaptuojant lietuvių kalba svetimas pavardes/vardus neiškiltų juridinių problemų, skliaustuose turėtų būti rašoma originali pavardė/vardas. To galėtų būti laikomasi ne tik pase, bet ir visuose kituose dokumentuose. 4. Toks apsisprendimas įpareigotų viešai bendraujančius žmones ne tik mechaniškai kopijuoti svetimas pavardes/vardus, bet ir mokytis juos ištarti. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“. Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. 1.
1VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose. Pritarti iš dalies Šiuo pasiūlymu nebūtų išsprendžiamas vaiko, gimusio mišrioje šeimoje, vardo rašymo klausimas, ką pastebėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais) taip pat tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymo, klausimas, ką pastebėjo LRV išvadose. Todėl įstatymo projekte siūloma neapsiriboti vien tik VLKK pasiūlytomis išimtimis. Pastebėtina, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kurio apsaugai skirtas Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, sudėtinė dalis. Nėra abejonių, kad asmens pavardė yra susijusi su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes ji yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir sąsaja su tam tikra šeima, apibrėžianti šeiminius ryšius.
Tokio aiškinimo laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Burghartz prieš Šveicariją, peticijos Nr. 16213/90, 24 punktą; 1996 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Guillot prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22500/93, 21 punktą; 2000 m. balandžio 27 d. sprendimo byloje Bijleveld prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 42973/98, 3 punktą; 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą byloje Henry Kismoun prieš Prancūziją, peticijos Nr. 32265/10) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (žr., pvz., ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 52 punktą; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 66 punktą; 2016 m. birželio 2 d. sprendimo byloje Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, 35 punktą). Valstybės narės taip pat privalo laikytis ES teisės, pavyzdžiui, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (žr. ESTT 2003 m. spalio 2 d. sprendimo byloje Garcia Avello, C-148/02, 25 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Grunkin ir Paul, C?353/06, 16 punktą;
punktus; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 63 punktą).
ESTT yra nurodęs, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pakeisti bendrą ES piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių, gali būti laikomas SESV 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo ribojimu tada, jei toks atsisakymas asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir jei toks atsisakymas negali būti pateisinamas būtinybe apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (žr. ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 76, 94 punktus). Be to, ir VLKK pripažįsta, kad tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į visuomenės poreikius ir leisti asmens vardą ir pavardę rašyti lotyniško raidyno rašmenimis. Be kita ko, Įstatymo projekte, įtvirtinamos ir VLKK pasiūlytos išimtys – tai yra užsieniečiams, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės jų pageidavimu įrašomi lotyniškos abėcėlės raidėmis (patikslinto Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniškos abėcėlės raidėmis (patikslinto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai)..
Taip pat projekto 3 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais. 2. Valstybinė lietuvių kalbos komisija
124
4Dėl projekto Nr. XIIIP-535:
<...> dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui. 4.2. Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose. Jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose, kaip liudija VLKK atlikta institucijų apklausa, nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami asmens dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (4 str. 2 d. 2, 3). 4.3. Svarstytina, ar pagal 4 str.
Svarstytina, ar pagal 4 str. 4 d. nuostatą suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų. Pritarti iš dalies Pagal patikslintą Įstatymo projekto 4 str. 2 d. lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečiui, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos užsienio valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. Įstatymo projektas patikslintas – atsisakyta nuorodų į ICAO taisykles. Patikslinto Įstatymo projekto 3 str. 4 d ir 5 d. sureguliuotas Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių rašymas kituose oficialiuose dokumentuose. Patikslinto įstatymo projekto 3 str. 4 d. sureguliuota, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Užsieniečio vardo ir pavardės rašymas sureguliuotas 3 str. 5 d. 3. Etninės kultūros globos taryba 2018-04-16 Etninės kultūros globos taryba (toliau - Taryba) yra ne kartą svarsčiusi ir teikusi siūlymus LR Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos kitataučių piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis (Tarybos raštai 2013-03-25 Nr. S-44; 2014-04-10 d. Nr. S-60; 2017-03-21 d. Nr. S-57). Šios kadencijos Taryba išnagrinėjo ankstesnius siūlymus ir nutarė, kad jiems pritaria, todėl pakartotinai teikia juos šios kadencijos Seimui. Tarybos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą jų asmenvardžius dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis turėtų visiškai patenkinti TALKOS iniciatyvinės grupės, surinkusios apie 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto priėmimas.
Pagal šį projektą Lietuvos piliečių nelietuviški asmenvardžiai pageidaujant būtų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos. Jame siūlomas piliečių asmenvardžių užrašymo būdas kitataučių kalbos rašmenimis visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, nes leidžia visiems piliečiams kitataučiams suteikti vienodas galimybes, neišskiriant vien tų tautų, kurios naudoja lotynišką abėcėlę su „w“, „q“ ir
„x“ raidėmis. Pritardama šiam siūlymui, Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos
piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Įsidėmėtina, kad didžioji dalis kitataučių pavardžių neapsiriboja lotyniškos abėcėlės „w“, „q ir „x raidėmis, nes kai kuriose yra ir kitų lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų raidžių su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, lenkų pavardėse yra „1“ raidė ir kt.). Dėl to šios pavardės vis tiek liktų užrašytos ne originalo kalba ar net jas iškraipant, jei būtų apsiribojama vien minėtomis trimis raidėmis. Be to, nėra jokio pagrindo šių trijų raidžių įteisinimo sieti būtent su lenkų kilmės piliečių teisėmis rašyti savo pavardes originalo kalba, kadangi lenkų kalboje nėra nei „q“, nei „x“ raidės.
Svarbu pastebėti, kad kai kurie panašūs garsai kitataučių pavardėse jų kalbomis žymimi įvairiais raidžių deriniais, kuriuos sudaro lietuviškos abėcėlės raidės, tačiau jos tariamos kitaip. Pavyzdžiui:
Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 4. Teisingumo ministerija 2018-12-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2018 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr.
S-4407, pagal kompetenciją teikia informaciją apie pavardžių ir vardų rašybą originalo kalba. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose vis dar reglamentuoja 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ . Šio nutarimo 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Minėto nutarimo
išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, o nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Vadovaujantis šio nutarimo 3 punktu, asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Dėl 1994 m.
Dėl 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties (toliau - Sutartis) 14 straipsnio (teisės vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį) įgyvendinimo, norėtume pastebėti, kad šiame straipsnyje be kitų teisių, užtikrinamų Sutarties 13 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims, taip pat įvirtinama teisė vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Ši teisė yra įgyvendinta minėtame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarime, kurio 2 punkte yra nustatyta, jog esant raštiškam paties asmens pageidavimui, jo vardas ir pavardė gali būti rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių). Sutarties
turėtų būti nustatytos specialioje sutartyje, kuri šiuo metu nėra sudaryta. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“; 2014 m. vasario 27 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“).
Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad „Lietuvos valstybinės - lietuvių - kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“ ir kad „lietuvių kalbos rašmenis ir su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, inter alia, atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija“, o 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba - lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“
profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.
Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad „Lietuvos valstybinės - lietuvių - kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“ ir kad „lietuvių kalbos rašmenis ir su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, inter alia, atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija“, o 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba - lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“
profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Po pastarojo Konstitucinio Teismo išaiškinimo Lietuvos Respublikos Seime buvo registruotas ne vienas projektas, kuriuo buvo bandoma sureguliuoti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. 2014 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruoti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai - Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675, tačiau įstatymai priimti nebuvo ir neįsigaliojo:
1) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projekte Nr.
XIIP-1653 buvo siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau kartu numatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio prašymu dokumentuose jo pavardė galėtų būti rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. 2) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projekte Nr. XIIP-1675 buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose būtų rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma, remiantis dokumento šaltiniu; ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas. Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje galėtų būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma. 2017 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruoti trys vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai:
1) Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIIP-471 siūloma nustatyti, kad nelietuvių tautybės asmenų, užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų vardai ir pavardės asmens prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje galėtų būti papildomai įrašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. 2) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr.
XIIIP-535 siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 19 d. nutarimu iš esmės pritarė šiuo projektu siūlomam reguliavimui. 3) Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-1020 siūloma sudaryti galimybę užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų vardus ir pavardes jų prašymu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų pagal vardo ir pavardės šiais rašmenimis įrašą dokumento šaltinyje. Taip pat siūloma numatyti papildomai galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui jo prašymu kitų kalbų jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais. Šio projekto pateikimas Lietuvos Respublikos Seime nėra įvykęs. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu teikdama išvadą dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr.
XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675 išreiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis ir kartu pasiūlė šias išimtis:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą dėl Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Joje Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš esmės pakartojo ankščiau pateiktus siūlymus, o vertindama Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 ir atsižvelgdama į visuomenės poreikius, be kita ko, pasiūlė taikyti aukščiau nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Taigi kai kuriomis teisinio reguliavimo pakeitimo iniciatyvomis siūloma spręsti ir lenkų tautinės mažumos asmenvardžių rašybos originalia forma klausimus. Atsižvelgti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 5. Etninės kultūros globos taryba 2021-06-09 Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje 2021 m. birželio 9 d. planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr.
XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, kurie buvo parengti dar 2017 metais. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) dar 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-109 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Kultūros komitetą, pateikdama savo nuomonę. Čia pakartotinai pateikiame Tarybos išvadą šiuo klausimu. Taryba pritaria projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlo atmesti projektą Nr. XIIIP-535 dėl šių priežasčių:
rašymą Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o projektas Nr. XIIIP-535 nustato asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos archyvų ir dokumentų įstatyme apibrėžta oficialaus dokumento sąvoka yra daug platesnė už asmens dokumento sąvoką (oficialieji dokumentai – tai įvairių institucijų, įstaigų ar įmonių sudaryti, patvirtinti ar gauti įvairūs dokumentai, įtraukti į apskaitą), todėl abiejų projektų teisinio reguliavimo aprėptis yra skirtinga. Projekte Nr. XIIIP-535 terminas „asmens dokumentas“ panaudotas tik du kartus – 2 straipsnio 3 dalyje kalbant apie sąvoką dokumento šaltinis ir 5 straipsnio 3 dalyje kalbant apie iki Įstatymo įsigaliojimo išduotų asmens dokumentų keitimą, todėl kyla abejonių, ar šis projektas nustato asmenvardžių rašymą būtent asmens dokumentuose. Kita vertus, asmens dokumentai yra pirminiai, kuriais remiantis nurodoma asmens tapatybė kituose oficialiuose dokumentuose. 2. Pritariame projekto Nr.
Pritariame projekto Nr. XIIIP-471 aiškiai įvardytai nuostatai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o lotyniško pagrindo rašmenimis – tik Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Pritardama šiam siūlymui Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, taip pat tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Nepritariame projektui Nr. XIIIP-535, kurio 4 straipsnis sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę vien tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisykles) – taigi be jokių diakritinių ženklų. Abejotina, ar yra pavyzdžių kitose valstybėse, kurios susietų savo piliečių asmenvardžių oficialią rašybą su ICAO taisyklėmis, nes tai visiškai neužtikrina asmens tapatybės žymenų teisinės apsaugos. Primename, kad daugumos užsieniečių asmenvardžiuose naudojamos ne tik lotyniškos abėcėlės raidės „w“, „q“ ir „x“, bet ir diakritiniai ženklai: pavyzdžiui, lenkų asmenvardžiuose nėra „q“ ir „x“ raidžių, tačiau yra yra
„ł“, „ś“,„ć“,„ż“, „ź“ ir kiti diakritiniai rašmenys. Projekto Nr. XIIIP-535 1
straipsnio 1 dalyje deklaruojamas Įstatymo tikslas – „užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą“, tačiau 4-ame straipsnyje nustatytos asmenvardžių rašymo reglamentavimo priemonės nesudaro galimybių šį tikslą pasiekti. Projektas Nr.
Projektas Nr. XIIIP-535 pažeidžia daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – lietuvių – teises, kadangi jiems nesudaromos galimybės teisingai perskaityti asmens dokumentuose įrašytus asmenvardžius, kadangi šio projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose gali būti užrašomi remiantis vien iš užsienio gautu asmens ar jo protėvio, turėjusio užsienio pilietybę, dokumento šaltiniu. Įvairiose užsienio kalbose tas pats garsas neretai žymimas skirtingomis lotyniškos abėcėlės raidėmis ar jų deriniu, nors tariamas vienodai. Pavyzdžiui, garsas „š“ lenkų kalba rašomas „sz“ arba „rz“, vokiečių kalba – kaip „sch “ arba „s“, anglų kalba – kaip „sh“; prancūzų kalba – kaip „ch“; garsas „č“ lenkų kalba rašomas kaip „cz“, vokiečių kalba – kaip „tsch“, anglų kalba – kaip „ch“ arba „tsch“, prancūzų kalba – kaip „ch“ ir t. t. Dėl to paties garso užrašymo skirtingomis kalbomis įvairovės būtų apsunkintos daugumos Lietuvos žmonių galimybės teisingai perskaityti kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, užrašytus vien nelietuviškais rašmenimis. Tai sukeltų sumaištį, kuri gali turėti neigiamų pasekmių teikiant skubią pagalbą šiems asmenims arba kilus kitoms kritinėms aplinkybėms, kai reikia asmenį pašaukti teisingai ištariant jo asmenvardį remiantis asmens ar kitų oficialių dokumentų įrašais. Taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmeniniuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius lietuviškais rašmenimis, suteikiant galimybę kitataučiams ar užsieniečių sutuoktiniams pasirinkti asmenvardžių galūnes (su lietuviška galūne ar be jos), taip pat užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Nepritarti Projektas patikslintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 6.
2021 m. spalio 28 d. posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2021 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-2021-4784
„Dėl išvados pateikimo“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK)
teikia neigiamą išvadą dėl 2021 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarime Nr. 392
„Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose
įstatymo projekto Nr. XIIIP-471, Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) teikiamų siūlymų. Vertindama Vyriausybės siūlymus VLKK laikosi 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-232 (1.7) dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų Nr. XIIIP-535 ir XIIIP-471 išdėstytų nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Taigi VLKK nepritaria Vyriausybės nutarimo 2.2 punkte teikiamiems siūlymams papildyti įstatymo projekto Nr.
XIIIP-535 3 straipsnį 3 dalimi „Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“ ir įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Gyventojų registre nurodyta kitokia nei
„lietuvis“. VLKK atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę
teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Siūlymas
„papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus
ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais)“ nėra aiškus, ypač dėl asmenvardžių įgijimo užsienio valstybėje
„kitais nei santuoka ar gimimas būdais“. VLKK pritaria,
kad šeimų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikų pavardės būtų rašomos lotyniško raidyno rašmenimis (kaip VLKK suformuluota antroje išimtyje), bet nepritaria, kad ši nuostata visais atvejais būtų taikoma ir tokių vaikų vardams (siūloma išlaikyti dabartinį vardų reglamentavimą pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą).
1R-334, 23 punktą). VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. Nepritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatomos išimtys, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės gali būti rašomos ne lietuviškais rašmenimis. Minėtos išimtys nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, laisvo judėjimo principus, geriausius vaiko interesus ir ekspertinę tiek VLKK, tiek LRV, tiek kitų suinteresuotų asmenų bei subjektų nuomonę. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino, kad „konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti“.
Teismas konstatavo, kad „kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus.“ Pagal KT, įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Tačiau, kadangi įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai. Manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į VLKK poziciją tik toje srityje, kurioje VLKK turi specialias žinias, reikalingas įstatymui priimti.
Vienu iš VLKK uždavinių yra teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (VLKK įstatymo 3 str. 3 p.). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose be abejo yra susiję su valstybinės kalbos vartojimu. Tad šiuo atveju, VLKK turėtų vertinti grėsmes ir rizikas bendrinei lietuvių kalbai, galinčias kilti dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles. VLKK pažymi TTK pateiktoje išvadose, taip pat teismams konkrečiose bylose teikiamose išvadose, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys (iš asmenvardžių rašymo tik lietuvių rašmenimis). VLKK-ja 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal VLKK įstatymo 4 str. 2 d. Komisija „remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų“. VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena.
Manytina, kad pagrindo, kokiems asmenims ir kokiais atvejais gali būtų taikomos išimtys iš reikalavimo rašyti vardus ir pavardes naudojantis lietuvių kalbos rašmenimis, apibrėžimas išeina už kalbos mokslo ir kalbos norminimo tradicijų. Asmenų, kuriems gali būti taikomos išimtys, ratas turėtų būti nustatomas remiantis specialiomis teisės, o ne kalbos srities žiniomis. Šie klausimai yra glaudžiai susiję su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ES teise. VLKK neretai savo išvadose teismams atkreipdavo dėmesį į tai, kad Gyventojų registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas išimtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu). VLKK nepateikė konkrečių įrodymų, kad būtent nelietuvių tautybės asmenų asmenvardžių rašymas ne tik lietuvių rašmenimis keltų ypatingą grėsmę valstybinės kalbos saugumui. 2021 m išvadoje VLKK nesutikimo leisti ne lietuvių tautybės LR piliečiams asmenvardžius rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles niekaip nepagrindžia, išskyrus būtinybe numatyti kuo mažiau išimčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad VLKK nemato grėsmės registruojant pavardes pagal rusų kalbos darybą (pvz. su galūnėmis -ij, -aja, -ovskaja). Primintina, kad toks poreikis atsirado dėl rusų kalbos dominavimo Sovietų Sąjungos okupacijos metu. Šiuo metu visuomenės poreikiai ir teisės keičiasi dėl to, kad Lietuva tapo pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare ir laisva valia prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje, taip pat susijusius su įstojimu į Europos Sąjungą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Pažymėtina, kad šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti virš
civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių.
Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio
d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Mindaugas Puidokas 2017-06-16 N Argumentai: tikslintinas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) pavadinimas. Pasiūlymas. Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyt taip:
2017-06-161 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 6 punkte pateiktą pastabą. Pasiūlymas:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės,
kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą.“ Pritarti 3.
Seimo narys Mindaugas Puidokas 2017-06-161 Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. S1-(1.7), pateiktą vykdant Seimo valdybos 2017-05-12 sprendimą Nr. SV-S-250 (toliau – VLKK 2017-05-23 išvada) tikslintina Įstatymo projekte nustatyta jo taikymo sritis „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pasiūlymas išsamesnis, projekto 1 straipsnis patikslintas pagal Vyriausybės pasiūlymą: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmenims Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.“
4 Argumentai: siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo
Užsieniečio sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“ Pritarti iš dalies Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8-ajai pastabai, patobulintame projekte atsisakyta sąvokos „asmuo“ apibrėžimo. Patobulintas projektas papildytas projekto 2 straipsnio 4 dalimi:
„4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 5. Seimo narys Mindaugas Puidokas
2 Argumentai: tikslintina Įstatymo projekte apibrėžta „Dokumento šaltinio“ sąvoka, kad nekiltų neaiškumų taikant įstatymą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos
įgaliotos institucijos sudarytas arba išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gimimo įrašą liudijantis dokumentas, santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas, kuriuo remiantis šio įstatymoų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pasiūlymas išsamesnis, dokumento šaltinio sąvoka patikslinta pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus: „2.
Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir (arba) išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, kuriais remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rašomi asmens vardas ir pavardė šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose.“
1 Argumentai: atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo projekto
3 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumentuose, gimimo įrašą liudijančiame dokumente, santuokos sudarymo įrašą liudijančiame dokumente Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinės būklės įstatymą, civilinės būklės aktų įrašai apima: 1) gimimą;
2) santuokos sudarymą; 3) santuokos nutraukimą; 4) mirtį; 5) civilinės būklės akto įrašo pakeitimą ar papildymą, siūlytina vartoti „civilinės būklės aktų įrašus“: „1.
Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.“
4 Argumentai: siekiant Įstatymo projekte įtvirtinto reguliavimo tikslumo, tikslintinas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamuose kituose dokumentuose, vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“ Pritarti iš dalies Siūloma tokia patikslinta 3 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė kituose
oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais.“
56 Argumentai.
Tikslintinas Įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, susijęs su užsieniečių vardų ir pavardžių rašymu jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose. Pasiūlymas. Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsnio 3 dalimi:
„3. Užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl
objektyvių priežasčių neturi ir negali pateikti dokumento šaltinio, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus jai keliamus uždavinius, manytina, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso VLKK kompetencijai. Siūloma, kad taisykles tvirtintų Vyriausybė:
„5. Užsieniečio vardas ir pavardė civilinės
būklės aktų įrašuose ir kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi šio straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 6. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 9.
1 Argumentai: Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Įstatymo projekto nuostata koreguotina pagal VLKK 2017-05-23 išvadą. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė jeigu toks Lietuvos Respublikos yra:
1) kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu ir paėmęs jo pavardę;
3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis.“ Pritarti iš dalies Asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kurio apsaugai skirtas Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, sudėtinė dalis. Nors Konvencijos 8 straipsnyje ir nėra aiškios nuorodos į vardo ir pavardės apsaugą, nėra abejonių, kad asmens pavardė yra susijusi su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes ji yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir sąsaja su tam tikra šeima, apibrėžianti šeiminius ryšius. VLKK-ja išvadoje pripažįsta, kad tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į visuomenės poreikius ir leisti asmens vardą ir pavardę rašyti lotyniško raidyno rašmenimis. Atsisakyta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių. Projekto 3 str. 2 ir 3 dalys numato: „2.
2 ir 3 dalys numato:
„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui
suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. 3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).“ Projekto 4 straipsnio 2 dalis patikslinta taip:
„2. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir
pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:
1) jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. “
2 Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsieniečio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi laikantis šių reikalavimų:
pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;
pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos lietuviškais rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles. Pritarti iš dalies Žr. aukščiau pateiktus argumentus, projekto 4 str. 2 d. patikslinta taip:
„2. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir
pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:
1) jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.“. 11.
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pasiūlymas. Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies:
„5. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka
nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Pasiūlymo argumentai nepateikti, siūloma, kaip ir pradiniame projekte, kad taisykles tvirtintų Vyriausybė. Įstatymo projektas nustato tik pagrindinius vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reikalavimus, todėl kartu Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Seimo nario pasiūlymas atsisakyti 4 straipsnio 5 dalies išsamiau nepagrindžiamas, tik paminima, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies siūloma atsisakyti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, nors Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis Vardų ir pavardžių rašymo taisykles mini tik tiek, kiek jos turi reglamentuoti jau išduotuose dokumentuose įrašytų asmenvardžių rašymą pagal Įstatymo nuostatas. Šios taisyklės būtų reikalingos ir pirmą kartą sudarant bei išduodant dokumentus. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr.
SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 2.
SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
įstatymo projektui Nr.
XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
ir pavardžių rašymo pagrindinius reikalavimus oficialiuose dokumentuose. „Oficialaus dokumento“ sąvoka, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ akcentuojama būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase teisinė reikšmė valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, o Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio
Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, todėl Įstatymo projektu turėtų būti reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose. Pabrėžtina, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog duomenys apie pilietį, įskaitant asmens vardą ir pavardę, asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Vienas iš pagrindinių šių duomenų atsiradimo Gyventojų registre šaltinių yra civilinės būklės aktų įrašai.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu svarbiausia reglamentuoti asmens vardo ir pavardės rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. Kituose dokumentuose vardas ir pavardė galėtų būti rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar Gyventojų registro įrašus, o tais atvejais, kai nėra Gyventojų registro įrašų ir (arba) pateikiami užsieniečių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vardo ir pavardės rašymo kituose dokumentuose tvarka galėtų būti detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visame Įstatymo projekto tekste atsisakyti žodžių „oficialus dokumentas“, o 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pritarti
3
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės savo asmenvardžius vartoti mažumos kalba bei teisės į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas, ir pripažįstama, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės).“ Atitinkamai siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė
3
šaltinis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę Įstatymo projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, bet kuris asmeniui išduotas dokumentas neturėtų būti laikomas dokumento šaltiniu.
Pirmiausia dokumento šaltiniu siūlytina laikyti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir civilinės būklės aktų įrašus (gimimo, santuokos, vardo ar pavardės pakeitimo, santuokos nutraukimo), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais dokumento šaltiniu reikėtų pripažinti ir kitus oficialius dokumentus, tokius kaip teismų sprendimai ar išrašai iš registrų. Pritarti
1
oficialaus dokumento ir šio nutarimo 2.2 papunktyje pateiktą pasiūlymą, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“
1 2.5. Kaip pažymima Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, susijusią su, visų pirma, Europos Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teise ir iš to kylančiomis pasekmėmis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais). Pritarti
2
projektu nustatomos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlytina nuosekliai laikytis šių principų, t. y. nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių, patenkančių į asmenų, kuriems taikomos šiame straipsnyje nustatytos išimtys, kategorijas, vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, būtų iš dokumento šaltinio nurašomi paraidžiui, ir Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „lotyniško arba“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas nedera su tos pačios dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose iš esmės numatoma, kad užsieniečio vardas ir pavardė nurašomi paraidžiui pagal ICAO taisykles. Pritarti
2021-06-02 2.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, rašant asmenvardžius pagal ICAO taisykles, diakritiniai ženklai nėra perteikiami. Atsižvelgiant į tai, kad nėra techninių kliūčių naudoti lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniais ženklais, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto nuostatas dėl vardų ir pavardžių rašymo pagal minėtas taisykles, papildant, kad rašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys. Pritarti
5
vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė. Siekiant labiau atskleisti šių taisyklių turinį, siūlytina patikslinti jų pavadinimą ir jas vadinti Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėmis.
Be to, šios taisyklės turėtų būti taikomos visais asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose atvejais, o ne tik tais, kurie šiuo metu yra nustatyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1–4 dalyse. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį, numatant, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu rašomi šio įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka. Pritarti
2021-06-02
nustatyta tvarka. Pritarti
2021-06-025
įgyvendinamieji teisės aktai priimami iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pritarti
2021-06-02 *
projektu nustatomą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 18 d. Įstatymo projektui pateiktos išvados 9, 13 ir 24 punktų pastabas. Pritarti iš dalies Nepritarta Teisės departamento 13 pastabai dėl šių priežasčių: Nuostatų skirtumas aiškus, todėl jų keisti netikslinga. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje kalbama apie tai, kad asmenvardžiai atitiktų asmens lytį.
Tuo tarpu Įstatymo
lietuviška galūne arba priesaga). 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-06-02 *
Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad „laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Tokios valstybės institucijos pozicija dėl Įstatymo projekto yra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-252 (1.7) (toliau – Raštas), kuriame iš esmės numatomam teisiniam reguliavimui pritariama ir siūloma jį tobulinti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir į tai, kad šio nutarimo 2.2 ir
bendrosios taisyklės – Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis
Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo sprendime, Seimas, „vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“
Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymams (toliau – Seimo nario pasiūlymas): 3.1. Seimo nario pasiūlymui Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatančia, kad užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi dokumento šaltinio ir negali jo pateikti, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato VLKK. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus jai keliamus uždavinius, manytina, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso VLKK kompetencijai. 3.2. Seimo nario pasiūlymui atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektas nustato tik pagrindinius vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reikalavimus, todėl kartu Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse.
Seimo nario pasiūlymas atsisakyti
paminima, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies siūloma atsisakyti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, nors Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis Vardų ir pavardžių rašymo taisykles mini tik tiek, kiek jos turi reglamentuoti jau išduotuose dokumentuose įrašytų asmenvardžių rašymą pagal Įstatymo nuostatas. Šios taisyklės būtų reikalingos ir pirmą kartą sudarant bei išduodant dokumentus. 3.3. Seimo nario pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1, 2.3, 2.4 papunkčiuose pateiktus pasiūlymus ir nurodytus argumentus. 3.4. Kitiems šiame nutarime nepaminėtiems Seimo nario pasiūlymams pritarti tiek, kiek jie dera su šio nutarimo 2 punkte pateiktais pasiūlymais. Pritarti iš dalies Komitetui patobulinus projektą, daliai Seimo nario pasiūlymų pritarta arba pritarta iš dalies. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas 2017-06-284 Argumentai: Apjungus Įstatymų projektus Nr. XIIIP-535 ir Nr. XIIIP-471, patobulintą Įstatymo projektą papildyti nauja 4 straipsnio 5 dalimi, joje numatant galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui kitų kalbų savo vardą ir pavardę jo prašymu papildomai įrašyti Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje lotyniško pagrindo rašmenimis.
Tokia asmeniui suteikiama galimybė neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – principui, kadangi dar 2009 m. lapkričio 6 d. Konstitucinis Teismas savo sprendime yra pasisakęs apie galimybę Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Toks įrašas neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, kadangi tik „asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime“. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu kitų kalbų jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos
paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai gali būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kitų kalbų asmens vardo ir pavardės įrašas Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje nelietuviškais rašmenimis nėra prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.“ Nepritarti Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba – toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Pagal siūlomą reguliavimą, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų. 2. Užsienio reikalų komitetas 2017-06-285 Argumentai:
Siekiant tinkamai pasiruošti priimto Įstatymo nuostatų įgyvendinimui, numatyti patobulinto Įstatymo projekto vėlesnę įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d., kartu pataisyti nuostatą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 pastabą, kuriai pritarė Užsienio reikalų komitetas savo išvadoje.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2 dalį, įsigalioja 2018 m. 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. liepos 1 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 3. Žmogaus teisių komitetas 2017-06-28 *
įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Daliai pastabų ir pasiūlymų pritarta. 4. Švietimo ir mokslo komitetas 2021-06-11 * Iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Daliai pastabų ir pasiūlymų pritarta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-12-15 * Įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, iki šio įstatymo įsigaliojimo turi būti parengti ir priimti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei Asmens tapatybės ir paso įstatymo pakeitimai. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] 1993 m. kovo 30 d. Sprendimas Konstantinidis, C-168/91, EU:C:1993:115; 2002 m. sausio 15 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-439/99, EU:C:2002:14; 2002 m. liepos 11 d. Spendimas Gräbner, C-294/00, EU:C:2002:442.