Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 31
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir
krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai), dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat išlaikytinių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje .“
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Krašto apsaugos sistemos institucijos šiame įstatyme
yra suprantamos taip pat, kaip Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Rangovai ir išlaikytiniai šiame įstatyme suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso. Išlaikytinių sąvoka šiame įstatyme apima ir rangovų išlaikytinius, kurie suprantami taip, kaip apibrėžti užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų išlaikytiniai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrindai Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar kompetentingo pareigūno sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas ar principus.“
straipsnio pakeitimas
31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas 1.
Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų asmens duomenis, susijusius su tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų renginių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu juose , taip pat krašto apsaugos sistemos ir kitos institucijos užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) asmens duomenis, susijusius su tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų renginių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu juose, taip pat išlaikytinių asmens duomenis, susijusius su išlaikytinių teisių įgyvendinimu pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl karinių pajėgų statuso, tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu. Šiais tikslais krašto apsaugos sistemos ir kitos institucijos turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis. 2.
tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (Lietuvos Respublikos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, taip pat užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams ) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, taip pat užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų), taip pat išlaikytinių ) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti tarptautines operacijas, pratybas ir kitus renginius.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (Lietuvos Respublikos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, taip pat užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams ) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, taip pat užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų), taip pat išlaikytinių ) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti tarptautines operacijas, pratybas ir kitus renginius. Krašto apsaugos sistemos institucijos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens , o kita institucija – šios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti rengiamos bendros
Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių karinių vienetų pratybos arba kitų valstybių karinių vienetų pratybos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai skirtuose infrastruktūros objektuose ir karinio mokymo teritorijose, taip pat organizuojami kiti renginiai, kuriuose dalyvauja kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai ;“. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti
dalimi: „4
1. Krašto apsaugos ministras priima sprendimą leisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje rengiamas pratybas ar organizuojamus kitus renginius rangovams, šiame sprendime nustatydamas maksimalią rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje šių pratybų ar kitų renginių tikslais trukmę. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių vykimas atvykimas per į Lietuvos Respubliką valstybės sieną bei jų teisinis statusas 1.
Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, jų karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiami susitarimai, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką ilgiau nei 3 mėnesiams per pusę metų, išduodami dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose užsieniečių, taip pat išlaikytinių pažymėjimai (toliau – Statuso pažymėjimas). Krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais Statuso pažymėjimai taip pat išduodami dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių kariams. Statuso pažymėjimas patvirtina asmens teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką, asmens teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl karinių pajėgų statuso, jomis grindžiamus susitarimus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Statuso pažymėjimas yra asmens dokumentas, prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2. Statuso pažymėjimas išduodamas (pakeičiamas) ne ilgiau nei 3 metams, o jeigu numatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje trumpesnis nei 3 metai – buvimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei 3 metams.
Statuso pažymėjimo formą, išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru. Statuso pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vidaus reikalų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytų Statuso pažymėjimui išduoti arba pakeisti reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. 3. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių kariniams vienetams, kariams , ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitos kontrolės institucijos taiko jiems taiko specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo pasų bei vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijos taiko karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams) specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus informaciją apie išlaikytinių atvykimą į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijos jiems taiko specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką
Ši tvarka taikoma valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra daugiašalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso dalyvės, kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams, o Vyriausybės nutarimu – taip pat kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, jeigu jos taiko tokią pačią sienos perėjimo tvarką Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. 4. Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinių vienetų vadai ar kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą ir kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotą kario statusą patvirtinantį dokumentą . Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, taip pat išlaikytiniai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinamas jų kaip karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų arba rangovų, arba išlaikytinių statusas ar tapatybė, ir pasą .
Jį Judėjimo ar kelionės įsakymą kompetentinga siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija išleidžia savo šalies kalba, taip pat anglų (prancūzų) kalba ir juo Įsakymas patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenamų oficialių dokumentų paketų skaičių, taip pat karinio vieneto judėjimo kryptį , karių teisę turėti ir nešioti ginklus . Kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams pereinant kertant Lietuvos valstybės sieną, valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams kilusius klausimus sprendžia krašto apsaugos ministro įgalioti atstovai. 4. 5. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai , kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos savo tarnybiniais tikslais ginkluotę, karinę techniką ir amuniciją bei oficialius dokumentus, taip pat savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes).
Kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes). Įvežamos ar išvežamos tarnybiniais tikslais ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis nurodomas specialios formos pažymoje, o šią pažymą pasirašo kompetentingas siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos pareigūnas. 5. 6. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojasi savo tarnybinėmis transporto priemonėmis, nemokėdami mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos Respublikos keliais, valstybiniais oro ir jūrų uostais. Vykstantį kitos valstybės karinį vienetą per Lietuvos Respublikos teritoriją prireikus lydi Lietuvos kariuomenės vado paskirta karinė palyda.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 2.
apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2021 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Dalyvaujantys tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai (fiziniai asmenys, rangovų darbuotojai), taip pat išlaikytiniai, esantys Lietuvos Respublikoje šio įstatymo įsigaliojimo metu, turi teisę gauti šiuo įstatymu keičiamoje Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažymėjimus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šiuo įstatymu keičiamoje Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. 4. Dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, iki šio įstatymo įsigaliojimo atvykusiems į Lietuvos Respubliką ilgiau nei 3 mėnesiams per pusę metų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija išduoda pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra atvykęs į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį dėl karinių pajėgų statuso ir turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymoje nurodytą laikotarpį. Ši pažyma galioja ne ilgiau nei iki šiuo įstatymu keičiamoje Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP- 5331(2) lyginamasis variantas
1, 2, 3, 31
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir
krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai), dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nustato tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyvaujančių užsienio valstybių karių, karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) išlaikytinių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje .“
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Krašto apsaugos sistemos institucijos šiame įstatyme
yra suprantamos taip pat, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Rangovai ir išlaikytiniai šiame įstatyme suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso. Išlaikytinių sąvoka šiame įstatyme apima ir rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) išlaikytinius.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrindai Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar kompetentingo pareigūno sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas ar principus.“
straipsnio pakeitimas
31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas 1.
Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų asmens duomenis, susijusius su tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų renginių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu juose , taip pat krašto apsaugos sistemos ir kitos institucijos užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) asmens duomenis, susijusius su tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų renginių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu juose, taip pat išlaikytinių asmens duomenis, susijusius su išlaikytinių teisių įgyvendinimu pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl karinių pajėgų statuso, tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu. Šiais tikslais krašto apsaugos sistemos ir kitos institucijos turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis. 2.
tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (Lietuvos Respublikos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, taip pat užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams ) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, taip pat užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų), taip pat išlaikytinių ) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti tarptautines operacijas, pratybas ir kitus renginius.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (Lietuvos Respublikos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, taip pat užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams ) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, taip pat užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų), taip pat išlaikytinių ) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti tarptautines operacijas, pratybas ir kitus renginius. Krašto apsaugos sistemos institucijos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens , o kita institucija – šios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti rengiamos bendros
Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių karinių vienetų pratybos arba kitų valstybių karinių vienetų pratybos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai skirtuose infrastruktūros objektuose ir karinio mokymo teritorijose, taip pat organizuojami kiti renginiai, kuriuose dalyvauja kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai ;“. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 41 dalimi: „4
1. Krašto apsaugos ministras priima sprendimą leisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje rengiamas pratybas ar organizuojamus kitus renginius rangovams, šiame sprendime nustatydamas maksimalią rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje šių pratybų ar kitų renginių tikslais trukmę. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse
operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių vykimas atvykimas per į Lietuvos Respubliką valstybės sieną ir jų teisinis statusas 1.
Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, jų karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiami susitarimai, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų, išduodami dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose užsieniečių, taip pat išlaikytinių pažymėjimai (toliau – Statuso pažymėjimas). Krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais Statuso pažymėjimai taip pat išduodami dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių kariams. Statuso pažymėjimas patvirtina asmens teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką, asmens teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl karinių pajėgų statuso, jomis grindžiamus susitarimus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Statuso pažymėjimas yra asmens dokumentas, prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2. Statuso pažymėjimas išduodamas (keičiamas) ne ilgiau negu 3 metams, o jeigu numatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje trumpesnis negu 3 metai, – buvimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams, tačiau ne ilgiau negu 3 metams.
Statuso pažymėjimo formą, išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru. Statuso pažymėjimas išduodamas arba keičiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vidaus reikalų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytų Statuso pažymėjimui išduoti arba pakeisti reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 3. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių kariniams vienetams, kariams , ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitos kontrolės institucijos taiko jiems taiko specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo pasų bei vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijos taiko karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams) specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką
Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijos jiems taiko specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių.
Ši tvarka taikoma valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra daugiašalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso dalyvės, kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams, o Vyriausybės nutarimu – taip pat kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, jeigu jos taiko tokią pačią sienos perėjimo tvarką Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. 4. Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinių vienetų vadai ar kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą ir kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotą kario statusą patvirtinantį dokumentą . Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, taip pat išlaikytiniai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinamas jų kaip karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų arba rangovų, arba išlaikytinių statusas ar tapatybė, ir pasą .
Jį Judėjimo ar kelionės įsakymą kompetentinga siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija išleidžia savo šalies kalba, taip pat anglų (prancūzų) kalba ir šiuo įsakymu Įsakymas patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenamų oficialių dokumentų paketų skaičių, taip pat karinio vieneto judėjimo kryptį , karių teisę turėti ir nešioti ginklus . Kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams pereinant kertant Lietuvos valstybės sieną, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams kilusius klausimus sprendžia krašto apsaugos ministro įgalioti atstovai. 4. 5. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai, ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos savo tarnybiniais tikslais ginkluotę, karinę techniką ir amuniciją bei oficialius dokumentus, taip pat savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes).
Kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes). Įvežamos ar išvežamos tarnybiniais tikslais ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis nurodomas specialios formos pažymoje, o šią pažymą pasirašo kompetentingas siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos pareigūnas. 5. 6. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojasi savo tarnybinėmis transporto priemonėmis, nemokėdami mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos Respublikos keliais, valstybiniais oro ir jūrų uostais. Vykstantį kitos valstybės karinį vienetą per Lietuvos Respublikos teritoriją prireikus lydi Lietuvos kariuomenės vado paskirta karinė palyda.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 2.
apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2021 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Dalyvaujantys tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai (fiziniai asmenys, rangovų darbuotojai), taip pat išlaikytiniai, esantys Lietuvos Respublikoje šio įstatymo įsigaliojimo metu, turi teisę gauti šiuo įstatymu keičiamoje Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažymėjimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šiuo įstatymu keičiamoje Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 4. Dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, iki šio įstatymo įsigaliojimo atvykusiems į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija išduoda pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra atvykęs į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį dėl karinių pajėgų statuso ir turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymoje nurodytą laikotarpį. Ši pažyma galioja ne ilgiau kaip iki šiuo įstatymu keičiamoje Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1, 2, 3, 31
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 31 , 8, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TOĮ projektas) parengtas siekiant efektyviau įgyvendinti Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (toliau – NATO SOFA) nuostatas, taip pat užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (toliau – Susitarimas) įgyvendinimą. TOĮ projektas prisidės prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strateginių tikslų įgyvendinimo, sudarys palankesnes sąlygas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos sąjungininkų pajėgomis, užtikrins Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų suderinamumą su tarptautine NATO SOFA ir jos pagrindu sudarytų dvišalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso taikymo praktika. 2002 m. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – TOĮ) redakcijai, buvo sudarytos NATO valstybių narių karinių pajėgų ir civilių komponento statuso Lietuvos Respublikoje reguliavimo prielaidos
12 straipsnyje buvo įtvirtintos pagrindinės nuostatos dėl dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimo per Lietuvos valstybės sieną bei jų statuso Lietuvos Respublikoje).
TOĮ projektas parengtas siekiant įgyvendinti NATO SOFA III straipsnio 3 dalies ir Susitarimo VII straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, atitinkamai išplečiant TOĮ taikymo sritį naujoms kategorijoms asmenų ( rangovams, taip pat karinių pajėgų narių, civilių komponento ir rangovų išlaikytiniams , kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais Lietuvos Respublikoje pagal šias tarptautines sutartis) bei numatant statusą patvirtinančio dokumento (toliau – Statuso pažymėjimas) išdavimą kitų valstybių kariams, karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat visų jų išlaikytiniams, kurių statusą reguliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso (toliau – Asmenys). Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena NATO SOFA šalis turi diskrecijos teisę jai priimtinais metodais ir apimtimi reguliuoti karinių pajėgų narių, civilių komponento ar jų išlaikytinių, o dvišalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso pagrindu
Asmenims (tai yra vienas iš pagrindinių NATO SOFA ir dvišalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso tikslų).
Latvijos Respublika, pripažindama, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) karinių pajėgų buvimas padeda stiprinti Latvijos Respublikos ir regiono saugumą ir stabilumą, sudarė palankias sąlygas NATO valstybių narių pajėgų buvimui savo teritorijoje ir nuo 2018 m. Imigracijos įstatymu nustatė galimybę išduoti statusą patvirtinančius sertifikatus (ne tik civilių komponento nariams, rangovams, taip pat išlaikytiniams, bet ir karinių pajėgų nariams). Minėtu įstatymu buvo įtvirtintos sąlygos laikyti teisėtai esančiais Latvijos Respublikos teritorijoje NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių karinių pajėgų personalą, civilių komponentą ir jų išlaikytinius, taip pat kitus asmenis, kurie atvyksta į Latvijos Respublikos teritoriją pagal sudarytas tarptautines sutartis. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, remiantis dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis su JAV, statusą pagal NATO SOFA patvirtinantys sertifikatai išduodami JAV gynybos ministerijos civiliams tarnautojams ir rangovams, jų ir karinių pajėgų narių išlaikytiniams. Lietuvos Respublikoje, siekiant Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.
IX-907, 18.2.4 ir 18.5.1 papunkčiuose („18.2.4. skatins ir rems NATO sprendimus dėl ilgalaikio ir svaraus NATO karinio kontingento buvimo Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione, užtikrinančio patikimą atgrasymą, įskaitant sąjungininkų pajėgų ir išankstinį ginkluotės ir įrangos dislokavimą bei reguliarias pratybas“; „18.5.1. stiprins dvišalius santykius su JAV politinėje, karinėje, ekonominėje, energetinio saugumo, socialinėje, kultūros ir kitose srityse, plėtos bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, laikydama strateginę partnerystę su JAV vienu svarbiausių palankios saugumo aplinkos formavimo įrankių, o aktyvią JAV narystę NATO ir karinį buvimą Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione – esminiu Lietuvos Respublikos saugumo garantu;“) nustatytų nacionalinio saugumo tikslų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, 306 punktą, taip pat siekiant vienodų standartų nustatymo Baltijos regione, siūloma TOĮ projektu įtvirtinti galimybę išduoti Statuso pažymėjimą kitų valstybių kariams, karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, jei jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje trukmė atitinka TOĮ projekte nustatytus kriterijus. Siekiant
ir jos pagrindu sudarytų dvišalių ar daugiašalių tarptautinių sutarčių tikslų, o tai pirmiausia reiškia administracinių formalumų sumažinimą, valstybių reguliacinių metodų praktika yra įvairi, tačiau orientuota į maksimalų ir efektyvų administracinių formalumų sumažinimą. NATO SOFA III straipsnio 3 dalis nustato, kad civilių komponento narių ir išlaikytinių pasuose nurodomas jų statusas. Ši NATO SOFA nuostata buvo skirtingai įgyvendinta NATO valstybėse narėse.
SOFA įsigaliojimo Vakarų Europos valstybėms metu buvo nustatyta ir dešimtmečius taikoma administracinius formalumus sumažinanti procedūra. Pavyzdžiui, Prancūzijos Respublikoje prefektūra nemokamai išduoda laikinus leidimus gyventi Prancūzijos Respublikos teritorijoje esančių NATO valstybių narių civilių komponento nariams ar jų išlaikytiniams, o dokumentus, reikalingus gaunant leidimą gyventi, pateikia ne patys civilių komponento nariai ar jų išlaikytiniai, o atsakingos priimančiosios valstybės institucijos. Vokietijos Federacinė Respublika tiek karinių pajėgų nariams, tiek ir civilių komponento nariams bei jų išlaikytiniams netaiko užsieniečių registravimą ir kontrolę reguliuojančių įstatymų, atlieka tik minimalią kontrolę – registraciją viešbučiuose ir kitose panašiose įstaigose. Karinių pajėgų atstovams yra suteikti įgaliojimai kaupti informaciją apie civilių komponento narius ir visus išlaikytinius, kuri pateikiama Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms institucijoms jų prašymu ir esant pagrindimui. Vokietijos Federacinė Respublika NATO SOFA papildomame susitarime su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Belgijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalyste, Kanada ir Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste sutarė, kad Vokietijos Federacinė Respublika be išlygų pripažins siunčiančiųjų valstybių padarytas atvykstančių asmenų pasuose daromas NATO SOFA įklijas.
Rytų ir Vidurio Europos valstybių sudarytos dvišalės tarptautinės sutartys su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje iš esmės pakartojo NATO SOFA III straipsnio 3 dalies nuostatas dėl įklijų pasuose, tačiau Rytų ir Vidurio Europos valstybės pasirinko kitokį šios nuostatos įgyvendinimo būdą – daryti ne įkliją pase, o išduoti atskirą dokumentą, kuris patvirtina asmenų, atvykstančių į šių valstybių teritoriją pagal NATO SOFA ir dvišales tarptautines sutartis, statusą, tokio dokumento turėtojo teisę neribotai išvykti, atvykti, patekti į kitą NATO valstybę narę, taip pat privilegijas ir apsaugą pagal NATO SOFA ar jos pagrindu sudarytas dvišales tarptautines sutartis. Remiantis NATO SOFA parengiamaisiais darbais (pranc. travaux preparatoires ) ir mokslininkų komentarais, šios tarptautinės sutarties rengėjų intencija buvo nustatyti sąlygą, kad, skirtingai nei atvykstančių karinių pajėgų nariai, civilių komponentas bei jų išlaikytiniai turėtų pasą, o tai, be kita ko, reiškė, kad tokie civiliai naudosis NATO SOFA nustatytais imunitetais ir privilegijomis, šis jų statusas bus nurodytas būtent pase. Pavyzdžiui, Vokietija pripažino JAV civilių komponento, rangovų ir išlaikytinių, atvykstančių į Vokietijos Federacinę Respubliką tarnybos tikslais, pasuose padarytas jų statusą patvirtinančias žymas, o naujesnėse tarptautinėse sutartyse, sudarytose JAV ir Rytų bei Vidurio Europos valstybių, buvo pasirinktas kitoks statuso pripažinimo būdas – pažymėjimo (sertifikato) išdavimas.
Pavyzdžiui, Latvijos Respublika, įgyvendindama dvišalę tarptautinę sutartį su JAV priėmė sprendimą sukurti naujo tipo dokumentą (sertifikatą), kuris išduodamas visiems NATO SOFA ir minėtoje dvišalėje tarptautinėje sutartyje nurodytiems asmenims, taip aiškiai atribodama juos nuo asmenų, kuriems yra taikomos įprastinės imigracinės procedūros. Pažymėtina, kad pagal NATO SOFA karinių pajėgų nariams netaikomos priimančiosios valstybės taisyklės dėl užsieniečių registravimo ir kontrolės (nors nelaikoma, kad jie įgyja teisę nuolat būti ar gyventi priimančiosios valstybės teritorijoje). Kitų valstybių civilių komponento narių atžvilgiu taip pat taikytini panašūs principai dėl užsieniečių registravimo ir kontrolės, kaip ir karių atžvilgiu, kaip tai nurodoma NATO SOFA parengiamuosiuose darbuose (pranc. travaux preparatoires ), taip pat įgyvendinama NATO šalių praktikoje, atsižvelgiant į analogiškus karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų atvykimo tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad, NATO valstybių partnerių požiūriu, esamas Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas kai kuriais aspektais neatitinka NATO SOFA ir dvišalių tarptautinių sutarčių.
Dėl normų, iš vienos pusės kildinamų iš NATO acquis , o iš kitos pusės
nesant specifinio nacionalinio reguliavimo dėl NATO SOFA ar Susitarimo nuostatų įgyvendinimo, atvykstantys į Lietuvos Respubliką asmenys Lietuvos Respublikos institucijų praktikoje priskiriami migracijos reguliavimo sričiai (nors Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad minėtas įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus). Atsižvelgdamos į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato jokios kitos procedūros, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams taiko bendrąsias imigracijos taisykles, o tai vertintina kaip NATO SOFA neatitinkanti praktika. Atsižvelgiant į tai ir į poreikį užtikrinti NATO SOFA ir kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso įtvirtintų teisių efektyvų įgyvendinimą visų Asmenų atžvilgiu, TOĮ įstatymo projektu siūloma nustatyti Statuso pažymėjimo, kuris patvirtina ir teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką, išdavimą visiems Asmenims.
Susitarimo įgyvendinimo požiūriu, TOĮ projekte siūlomos nuostatos padės: a) formalizuoti Asmenų buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje (Susitarimo VII ir XXVI straipsniai); b) formalizuoti JAV karinių ir civilinių institucijų išduotų transporto priemonių ir priekabų registracijos ir teisę vairuoti suteikiančių dokumentų pripažinimą (Susitarimo IX ir X straipsniai); c) įgyvendinti kitas Susitarime nurodytas privilegijas ir imunitetus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. TOĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės (vadovas Karolis Aleksa, tel. (8 5) 273 5630, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Dalia Vitkauskaitė-Meurice (tel. (8 5) 273 5557, el. p. [email protected] ), patarėja Neringa Mažeikė (tel. (8 5) 278 7033, el. p. [email protected] ), Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected] ) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 273 5908, el. p. [email protected] ) patarėjas kpt. Mantas Keliotis (tel. (8 5) 273 5597, el. p. [email protected] ), Euroatlantinio bendradarbiavimo grupės (vadovas Saulius Gasiūnas, tel. (8 5) 273 5512, el. p. [email protected] ) patarėja Aistė Aurelija Azbytė (tel. (8 5) 263 5911, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Galiojantis TOĮ 12 straipsnis reguliuoja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose dalyvaujančių kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimą per Lietuvos valstybės sieną ir jų statusą, tačiau nereguliuoja kitų subjektų grupių (rangovų ir išlaikytinių) teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Galiojančiame TOĮ nenumatyta galimybė TOĮ įvardintais tikslais Lietuvos Respublikoje esančių Asmenų statusą formalizuoti dokumentu, kuris patvirtintų tokių asmenų tapatybę ir statusą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma TOĮ 12 straipsnyje nustatyti, kad dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau nei 3 mėnesius per pusę metų, išduodamas Statuso pažymėjimas, patvirtinantis asmens teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką, asmens statusą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl karinių pajėgų statuso, jomis grindžiamus susitarimus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Siūloma nustatyti, kad Statuso pažymėjimas taip pat išduodamas dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių kariams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais. Siūloma nustatyti, kad Statuso pažymėjimas yra asmens dokumentas, prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. TOĮ projekte numatoma, kad Statuso pažymėjimo formą, išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras suderinęs su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru.
Planuojama, kad, siekdama Statuso pažymėjimo išdavimo asmeniui, krašto apsaugos sistemos institucija kreipsis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. TOĮ projekte numatoma, kad Statuso pažymėjimas bus išduodamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Jis bus išduodamas ne ilgiau nei 3 metams, o jeigu numatomas asmens buvimas Lietuvos Respublikoje trumpesnis nei 3 metai – buvimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei 3 metams. Apie tokio naujo tipo dokumento pavyzdžio sukūrimą ir jo galiojimą Lietuvos Respublikoje turės būti informuota Europos Komisija, remiantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 39 straipsniu. TOĮ projektu tikslinamas TOĮ 2 straipsnio 10 dalies dėstymas, nustatant, kad rangovai ir išlaikytiniai TOĮ suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso, o išlaikytinių sąvoka TOĮ apima ir rangovų išlaikytinius, kurie suprantami taip, kaip apibrėžti užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų išlaikytiniai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso. Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į strateginius Lietuvos Respublikos tikslus dėl JAV karinių pajėgų buvimo Lietuvos Respublikoje išlaikymo ir didinimo. Siekiama užtikrinti palankias sąlygas JAV rangovų buvimui Lietuvos Respublikoje, sudarant galimybę jiems (kaip ir kariams ar karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams) atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su savo šeimos nariais (tai atitinka ir praktinį poreikį).
Siūloma sistemiškai papildyti ir kitus TOĮ straipsnius nuostatomis, išplečiančiomis TOĮ reguliavimo sritį rangovų ir išlaikytinių atžvilgiu, pavyzdžiui:
1) siūloma TOĮ 12 straipsnyje nustatyti, kad rangovų (fizinių asmenų ar rangovų darbuotojų) ir išlaikytinių, kaip ir kitų kategorijų asmenų, vykimo per Lietuvos valstybės sieną atveju taikoma specialioji valstybės sienos perėjimo tvarka;
2) siūloma TOĮ 9 straipsnyje, reguliuojančiame sprendimų surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas ir organizuoti kitus renginius priėmimą, numatyti, kad sprendimą leisti atvykti rangovams į Lietuvos Respublikos teritorijoje rengiamas pratybas ar organizuojamus kitus renginius priima krašto apsaugos ministras. Tokia sprendimo priėmimo tvarka siūloma atsižvelgiant į tai, kad rangovai nepriskiriami karinėms pajėgoms. Sprendimuose leisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje rengiamas pratybas ar organizuojamus kitus renginius rangovams bus nustatoma maksimali rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje šių pratybų ar kitų renginių tikslais trukmė;
3) siūloma papildyti TOĮ 31 straipsnį, numatant rangovų ir išlaikytinių asmens duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Siūloma TOĮ projekto 8 straipsnio 3 dalyje kaip laikiną sprendimą iki tol, kai bus išduodami Statuso pažymėjimai, nustatyti galimybę Lietuvos Respublikoje esantiems kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams gauti laisvos formos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra atvykęs į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį dėl karinių pajėgų statuso ir turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymoje nurodytą laikotarpį. Pažymoje būtų nurodomas asmens vardas, pavardė, numatomas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis. Panaši praktika yra taikoma Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vadovaujantis Susitarimo, papildančio NATO SOFA šalių susitarimą dėl užsienio valstybių karinių pajėgų, dislokuotų Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 5 straipsniu, kuris numato laikinos pažymos išdavimą išskirtiniais atvejais kariams, karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir išlaikytiniams, laukiantiems pažymėjimo išdavimo ar jį praradusiems (išduodama laikina pažyma galioja iki pažymėjimo išdavimo). Priėmus šiuos pakeitimus bus užtikrintas sklandus Susitarimo ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso įgyvendinimas, sudarytos palankesnės sąlygos bendradarbiauti su sąjungininkų pajėgomis ir siekti strateginių nacionalinio saugumo tikslų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas nedarys įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą nereikia priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. TOĮ projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. TOĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Siekiant įgyvendinti TOĮ projekto nuostatas iki 2021 m. vasario 28 d. turės būti priimti šie teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 15 d. nutarimo Nr.
perėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymas, nustatantis Statuso pažymėjimų išdavimo dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių kariams atvejus;
3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas, nustatantis dalyvaujančio tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitos valstybės kario, karinėms pajėgoms priskirto civilio tarnautojo bei rangovo, taip pat išlaikytinio statuso pažymėjimo formą, išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarką;
4) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1V-149 „Dėl Lietuvos migracijos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
5) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
7) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr.
1V-292 „Dėl Asmens dokumentų išdavimo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
8) Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1-26 „Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Prognozuojama, kad įgyvendinant priimtą įstatymą Lietuvos migracijos informacinės sistemos atnaujinimas papildant nauju procesu gali kainuoti apie 61,2 tūkst. eurų, Asmens dokumentų išdavimo informacinės sistemos atnaujinimas, sudarant galimybę išrašyti Įstatymo projekte minimą Statuso pažymėjimą, gali kainuoti apie 60 tūkst. eurų. Kasmet pažymėjimų blankų gaminimas, priklausomai nuo reikalingų išduoti pažymėjimų skaičiaus, gali kainuoti nuo 4 iki 40 tūkst. eurų. Lėšos bus skiriamos iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (arba sudarant biudžeto lėšų naudojimo sutartį tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos, arba perskirstant biudžeto lėšas tarp asignavimų valdytojų), todėl Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
TOĮ projekto rengimo metu gauti suinteresuotų institucijų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai TOĮ projekto žodžiai:
„tarptautinės operacijos, pratybos ir kiti karinio bendradarbiavimo renginiai“,
„rangovai“, „išlaikytiniai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
, 8,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
nurodant, kad įstatymas reglamentuoja ne išlaikytinių apskritai teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, o būtent šioje dalyje nurodytų užsienio subjektų - karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų išlaikytinių teisinį statusą. 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso“ nereikėtų vartoti tikslesnės, projekto aiškinamajame rašte įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančias tokias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis - Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso ir jos pagrindu sudarytos dvišalės tarptautinės sutartys dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Taip pat pažymime, kad šiuose aukščiau nurodytuose dokumentuose sąvoka
„išlaikytinis“ apibrėžiama nevienodai, todėl siekiant tinkamo įstatymo nuostatų
dėl išlaikytinių nustatymo ir jų teisinio statuso Lietuvos Respublikoje taikymo, reikėtų arba pačiame įstatyme apibrėžti šią sąvoką, arba aiškiai nurodyti tarptautinį dokumentą,kuriuo turėtų būti vadovaujamasi. 3.
žodžiai „kurie suprantami taip, kaip apibrėžti užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų išlaikytiniai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso“, nes jokie kiti išlaikytiniai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso ir nenumatyti. 4. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 41 dalyje neturėtų būti nurodyta, kad krašto apsaugos ministras priimtame sprendime leisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje rengiamas pratybas ar organizuojamus kitus renginius rangovams turėtų būtų nustatyta ne tik maksimali jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje trukmė, tačiau ir maksimalus galimas rangovų (fizinių asmenų ar rangovo darbuotojų) skaičius. 5. Projekto
nuostatą, kad statuso pažymėjimas „pakeičiamas“ ne ilgiau kaip trims metams, nes pažymėjimo kaip ir bet kokio kito teisinio dokumento keitimas (dėl jo praradimo ar jame nurodytų duomenų pasikeitimo) nėra ir negali būti siejamas su jo galiojimo trukme. Galiojimo trukmė yra apsprendžiama būtent sprendime dėl pažymėjimo išdavimo ar jo galiojimo pratęsimo (jeigu pratęsimą numato atitinkami teisės aktai), o ne sprendime dėl pažymėjimo pakeitimo. 6. Projekto
po žodžių „dokumentų ir informacios gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Departamento direktorius
8
5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ
, 8,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimondas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Agnija Tumkevič, Evaldas Sinkevičius, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai asmenys:
KAM ministras Raimundas Karoblis, Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vadovas Karolis Aleksa, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėjas mjr. Martynas Bandza, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vyriausioji patarėja Neringa Mažeikienė, Prezidento patarėjas Nacionalinio saugumo grupė Tomas Godliauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti nurodant, kad įstatymas reglamentuoja ne išlaikytinių apskritai teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, o būtent šioje dalyje nurodytų užsienio subjektų - karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų išlaikytinių teisinį statusą.
Pritarti Patikslinti projektu dėstomą 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
reglamentuoja Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai), dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyvaujančių užsienio valstybių karių, karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) išlaikytinių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje . “
Teisės departamentas,
2Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo,
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso“ nereikėtų vartoti tikslesnės, projekto aiškinamajame rašte įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančias tokias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis - Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso ir jos pagrindu sudarytos dvišalės tarptautinės sutartys dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Taip pat pažymime, kad šiuose aukščiau nurodytuose dokumentuose sąvoka „išlaikytinis“ apibrėžiama nevienodai, todėl siekiant tinkamo įstatymo nuostatų dėl išlaikytinių nustatymo ir jų teisinio statuso Lietuvos Respublikoje taikymo, reikėtų arba pačiame įstatyme apibrėžti šią sąvoką, arba aiškiai nurodyti tarptautinį dokumentą, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi. Nepritarti Formuluotė „Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso“ apima visas siūlyme nurodytas sutartis, be to, ši formuluotė naudojama ir kitose galiojančio Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatose, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, glaustumo, teisės normų tarpusavio derinimo, siūlytina naudoti tas pačias formuluotes, kurios įtvirtintos galiojančiame įstatyme. Išlaikytinio sąvoka yra apibrėžiama ratifikuotose tarptautinėse sutartyse, kurios yra ir nacionalinės teisinės sistemos dalis, turi įstatymo galią, todėl įstatymo papildymas apibrėžimu nebūtų tikslingas. Papildomai pažymėtina, kad Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas nėra skirtas vieno konkretaus tarptautinio dokumento įgyvendinimui. Atvirkščiai, asmenų priskyrimas išlaikytinių kategorijai priklauso ne tik nuo nacionalinio reguliavimo, bet ir sudarytų susitarimų su atvykstančiomis šalimis.
Išlaikytinių kategorijai priskiriami asmenys pagal atskirus susitarimus gali skirtis, todėl bendra nuoroda į šiuos susitarimus užtikrintų teisinio reguliavimo lankstumą ir galimybę taikyti įstatymo nuostatas atsižvelgiant į kiekvieno susitarimo numatomas išskirtines aplinkybes. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 10 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurie suprantami taip, kaip apibrėžti užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų išlaikytiniai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso“, nes jokie kiti išlaikytiniai Lietuvos
Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 41 dalyje neturėtų būti nurodyta, kad krašto apsaugos ministras priimtame sprendime leisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje rengiamas pratybas ar organizuojamus kitus renginius rangovams turėtų būtų nustatyta ne tik maksimali jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje trukmė, tačiau ir maksimalus galimas rangovų (fizinių asmenų ar rangovo darbuotojų) skaičius. Nepritarti Rangovai (fiziniai asmenys, rangovų darbuotojai) nepriskiriami karinėms pajėgoms, todėl jų statusas skiriasi nuo statuso užsienio valstybių karių ar karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, kurių atžvilgiu taikoma griežta buvimo Lietuvos Respublikoje kontrolė.
Atsižvelgiant į tai, siūloma lanksčiau reguliuoti sprendimų leisti atvykti rangovams priėmimo tvarką (numatant pratybas ar kitus renginius, į kuriuos leidžiama atvykti rangovams, maksimalią buvimo trukmę šių pratybų ar renginių tikslais, tačiau neribojant maksimalaus rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) skaičiaus). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje reikėtų išbraukti nuostatą, kad statuso pažymėjimas
„pakeičiamas“ ne ilgiau kaip trims metams, nes pažymėjimo kaip ir bet kokio
kito teisinio dokumento keitimas (dėl jo praradimo ar jame nurodytų duomenų pasikeitimo) nėra ir negali būti siejamas su jo galiojimo trukme. Galiojimo trukmė yra apsprendžiama būtent sprendime dėl pažymėjimo išdavimo ar jo galiojimo pratęsimo (jeigu pratęsimą numato atitinkami teisės aktai), o ne sprendime dėl pažymėjimo pakeitimo. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projektu dėstoma 12 straipsnio 2 dalis suformuluota pagal analogiją su Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP), kadangi Statuso pažymėjimas projektu prilyginamas leidimui gyventi ir duomenys apie šiuos leidimus bus apskaitomi Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). ĮUTP formuluojama, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti „išduodamas arba keičiamas“). ĮUTP pagrindu suformuota praktika, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas daugiausiai iki 3 metų, o po šio laikotarpio jis gali būti keičiamas (t. y. išduodant naują dokumentą) taip pat daugiausiai iki 3 metų. Be to, pastaboje siūlomas galiojimo pratęsimas neapimtų atvejų, kai pažymėjimą reikia keisti, pavyzdžiui, pasikeitus asmens duomenims.
Papildomai pažymėtina, kad išbraukus žodį
„keičiamas“, galėtų būti klaidingai suprantama, kad dokumentas po 3 metų
apskritai negalėtų būti išduodamas. Pasiūlymas: Patikslinti projektu dėstomą 12 straipsnio
ją išdėstyti taip: „
2Statuso pažymėjimas išduodamas (keičiamas) ne ilgiau negu 3 metams,
o jeigu numatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje trumpesnis negu 3 metai, – buvimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams, tačiau ne ilgiau negu 3 metams. Statuso pažymėjimo formą, išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru. Statuso pažymėjimas išduodamas arba keičiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vidaus reikalų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytų Statuso pažymėjimui išduoti arba pakeisti reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos . “
Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje po žodžių „dokumentų ir informacijos gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7 . Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-11-23 Argumentai:
Projekto 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) išlaikytinių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, todėl būtina patikslinti 2 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Krašto apsaugos sistemos institucijos šiame įstatyme suprantamos taip pat, kaip Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Rangovai ir išlaikytiniai šiame įstatyme suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl karinių pajėgų statuso. Išlaikytinių sąvoka šiame įstatyme apima ir rangovų (fizinių asmenų, rangovų darbuotojų) išlaikytinius.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas