Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų
kultūros paminklais, teritorijose draudžiama:
1) statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;
metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projekto Nr. XIIIP-5324(2) (sujungti projektai XIIIP-5324 ir XIIP-5370) lyginamasis variantas
2, 60,
2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti
4 1 dal imi : „4 1 ) Dvaro sodyba – dvaro teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų nurodytųjų statinių liekanomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą .“ 2 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 60 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“
2Papildyti 60 straipsnio 3 dalį 5 punktu:
„5) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“ 3.
Papildyti 60 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „
6) dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius žemės sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.“
4. Papildyti 60 straipsnio 5 dalį 3 punktu: „3) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“. 4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių
gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose 1.
Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) įrengti naujus karjerus;
2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;
3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;
4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;
6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija. 2. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
užstatymo tipą;
inžinerinius tinklus;
režimo atkūrimą. 3.
gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų
planavimo dokumentai, statinių projektai ir žemės valdos projektai saugomų kultūros paveldo objektų – dvarų sodybų – teritorijose baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reglamentavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos s pecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) pakeitimo įstatymo projekto tikslas – tenkinti Rasos Kalinauskaitės peticijoje „Dėl statybų Vilniaus baroko paminkluose“ pateiktą pasiūlymą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. 2020 m. rugsėjo
pasiūlymą ir, vadovaujantis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, teikti Seimui išvadą dėl šio pasiūlymo. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir š. m. rugsėjo 29 d. priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą. Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad t uo atveju, kai prieinama išvados tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamo teisės akto projektas. Vadovaujantis šia nuostata, buvo parengtas Lietuvos Respublikos s pecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas užtikrinti konstitucinių nuostatų bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – NKPAĮ) ir SŽNSĮ suformuluotų tikslų įgyvendinimą. Uždavinys šiam tikslui pasiekti – nustatyti draudimą kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus. Draudimas keisti kultūros paveldo objektų teritorijų ribas SŽNSĮ pakeitimo įstatymo projekte numatytas siekiant išvengti piktnaudžiavimo.
Pasitaiko atvejų, kai statytojas, planuojantis vykdyti statybas šalia vertingiausių kultūros paveldo objektų, inicijuoja kultūros paveldo objekto teritorijos ribų pakeitimą, t. y. sumažinimą, kur atskirtoje teritorijos dalyje išvengia griežtesnių paveldosauginių apribojimų ir tuo pagrindu įgyvendina savo tikslus dėl statybų plėtros. 2. Įstatymo pakeitimo įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal NKPAĮ8 straipsnio 5 dalį nekilnojamosios kultūros vertybės pagal savo reikšmingumą skirstomos į nacionalinio reikšmingumo, regioninio reikšmingumo ir į vietinio reikšmingumo lygmenis. Vertingiausias nekilnojamąsias kultūros vertybes, t y. nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektus ir vietoves Vyriausybė skelbia kultūros paminklais (NKPAĮ 10 straipsnio 2 dalis). Regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves bei nacionalinės reikšmės vertybes, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, kultūros ministras skelbia valstybės saugomais (NKPAĮ 10 straipsnio 3 dalis). Vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves savivaldybės taryba skelbia savivaldybės saugomais (NKPAĮ 10 straipsnio 4 dalis). Nors įstatymas numato nekilnojamųjų kultūros vertybių skirstymą pagal jų svarbą ir reikšmingumą, tačiau NKPAĮ bei SŽNSĮ skirtingoms pagal savo reikšmingumą nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustato vienodus apsaugos reikalavimus, tiksliau, vienodus apsaugos reikalavimus nustato regioninio ir vietinio reikšmingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, o nacionalinės svarbos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, paskelbtoms kultūros paminklais, apsaugos reikalavimai nenustatomi.
Analogiški apsaugos reikalavimai, kaip ir regioninės ar vietinės reikšmės nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kultūros paminklams taikomi tik ta apimtimi, kiek pastariesiems kultūros ministro įsakymu yra suteiktas papildomas valstybės saugomo objekto statusas. Be to, minėti įstatymai atsakingai institucijai už kultūros paveldo apsaugą suteikia diskrecinę teisę bet kokio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose leisti formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės sklypų naudojimo būdą, užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį ir t. t. (SŽNSĮ 60 straipsnio 4 dalis, NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalis). Šiuo metu galiojantis kultūros paveldo apsaugos teisinis reguliavimas sudaro sąlygas vystyti statybų plėtrą vertingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose, tokiu būdu darantis įtaką kultūros paveldo niokojimui, paneigiantis konstitucinę nuostatą rūpintis kultūros paminklų bei vertybių apsauga bei prieštaraujantis NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje ir
suformuluotiems tikslams išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, užtikrinti įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą. 4. Įstatymo projekte siūlomas naujo teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomu naujuoju teisiniu reguliavimu siekiama uždrausti naujas statybas, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose bei keisti šių teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus. Naujasis teisinis reguliavimas sudarys sąlygas įgyvendinti konstitucinę nuostatą rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, pasiekti NKPAĮ tikslus – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Naujasis teisinis reguliavimas taip pat sudarys palankias sąlygas Lietuvos identiteto išsaugojimui, turizmo plėtrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Siūlomą teisinio reguliavimo poveikį teigiamai įvertins visuomenės dalis, suinteresuota kultūros paveldo išsaugojimu, visuomenės dalis, teikianti ir (ar) besinaudojanti turizmo paslaugomis. Siūlomą teisinio reguliavimo poveikį neigiamai įvertins asmenys, suinteresuoti naujų statybų plėtra kultūros paveldo objektų teritorijose bei asmenys, planuojantys pasinaudoti statybų rezultatais. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. SŽNSĮ pakeitimo įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Korupcijos mastą sumažins, nes uždraudus naujas statybas kultūros paminklų teritorijose, bus apribota institucijų diskrecinė teisė savo nuožiūra pritarti naujoms statyboms vertingiausiuose kultūros paveldo objektuose. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus SŽNSĮ pakeitimo įstatymą, naujų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 8. Įstatymo projekto parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jį įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. SŽNSĮ pakeitimo įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Projekte nėra pateikta naujų sąvokų apibrėžimų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. SŽNSĮ pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 10. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai. SŽNSĮ pakeitimo įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Patvirtinus SŽNSĮ keitimo įstatymo projektą, papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados. Rengiant SŽNSĮ pakeitimo projektą, buvo gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomonės dėl tokio draudimo įteisinimo.
Šio įstatymo projektą padėjo parengti Valstybinės kultūros paveldo komisija Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė ir patarėja kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais (Paveldo komisijos Teisinio koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Artūras Bundonis). 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis. „Kultūros paminklas“, „ draudimas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 60 straipsnį 7 dalimi, kurioje būtų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos
„nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais,
teritorijose“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves “. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovių, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, siekiant suderinti įstatymuose vartojamas formuluotes, projekto nuostatose vietoj formuluotės „Nacionalinės reikšmės“ įrašytina formuluotė „Nacionalinio reikšmingumo lygmens“. Antra, iš keičiamo įstatymo ir projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, apsaugos zonose. T. y., nėra aišku, ar minėtose apsaugos zonose būtų taikomos keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2 punkte nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Svarstytina, ar siekiant straipsnio nuostatų struktūros sistemiškumo, projekto
kultūros paminklų teritorijose, bet ir jų apsaugos zonose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. 2. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų darytina išvada, kad
„nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais
teritorijose būtų leidžiama statyti statinius, susijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkyba, bei keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, jei tyrimų metu naujai nustatomi kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinantys faktai. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga projektą papildyti nuostatomis, kad minėti statiniai galėtų būti statomi ar teritorijos ribos keičiamos tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar ribų keitimui (kaip tai yra kitose šio straipsnio nuostatose, pavyzdžiui, 60 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir kt.). 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkte nėra aiškus sąvokos „tyrimų“ turinys, nes nėra aišku, kokie tyrimai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme yra apibrėžiamos ir vartojamos įvairios sąvokos, susijusios su tyrimais (pavyzdžiui, archeologiniai tyrimai, ardomieji tyrimai, fundamentiniai moksliniai tyrimai, nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimai ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose konkrečiai nurodyti kokie tyrimai turimi omenyje. 4.
pirmiausia išdėstomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, projektu siūlomas nuostatas nereikėtų išdėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 naujoje dalyje (atitinkamai pernumeruojant galiojančią 6 dalį) arba 61 dalyje. 5. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekte siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų tikslinti. 6. Projektu siūloma nustatyti naujus draudimus „nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose“. Tačiau nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kaip siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų taikomas tų asmenų atžvilgiu, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jau yra pradėję statyti statinius, ar yra pradėję statinio statybos (rengia, derina statinio projektą ir pan.) ar teritorijos ribų keitimo procedūras. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo
politiką formuoja ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė, Kultūros ministerija, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2021-04-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė, komiteto biuro padėjėja Vijolė Mereckienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Indrė Ambrazienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Šarūnas Radvilavičius, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėja Algė Staniūnaitė – Tonkich, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Rūta Brazdžiūnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėja Ieva Bardauskienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja darnios plėtros ir energetikos klausimais Gabriela Kuštan, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė Rasa Butvilaitė, Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas Simonas Skukauskas, Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
1 1.
Projekto
(toliau - keičiamas įstatymas) 60 straipsnį 7 dalimi, kurioje būtų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves
“. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios
specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovių, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, siekiant suderinti įstatymuose vartojamas formuluotes, projekto nuostatose vietoj formuluotės „Nacionalinės reikšmės“ įrašytina formuluotė
„Nacionalinio reikšmingumo lygmens“. Antra, iš keičiamo įstatymo ir projekto nuostatų nėra pakankamai aišku,
kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, apsaugos zonose. T. y., nėra aišku, ar minėtose apsaugos zonose būtų taikomos keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2 punkte nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Svarstytina, ar siekiant straipsnio nuostatų struktūros sistemiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nereikėtų dėstyti ne tik kultūros paminklų teritorijose, bet ir jų apsaugos zonose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymams Įstatymo projektą tobulinti bei teisinį reguliavimą jame nustatyti atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę. Komitetas siūlo naujus apribojimus, susijusius su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, dėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
1 Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
„nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros
paminklais teritorijose būtų leidžiama statyti statinius, susijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkyba, bei keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, jei tyrimų metu naujai nustatomi kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinantys faktai. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga projektą papildyti nuostatomis, kad minėti statiniai galėtų būti statomi ar teritorijos ribos keičiamos tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar ribų keitimui (kaip tai yra kitose šio straipsnio nuostatose, pavyzdžiui, 60 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir kt.).
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo centro pastabas, atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto, nes šio punkto nuostatos nustato ne specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kultūros paminklų teritorijose, bet reglamentuoja kultūros paveldo objektų apskaitos procesą. Šis procesas reglamentuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad k ultūros paveldo objektų teritorijų ribos yra apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
1
straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkte nėra aiškus sąvokos „tyrimų“ turinys, nes nėra aišku, kokie tyrimai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme yra apibrėžiamos ir vartojamos įvairios sąvokos, susijusios su tyrimais (pavyzdžiui, archeologiniai tyrimai, ardomieji tyrimai, fundamentiniai moksliniai tyrimai, nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimai ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose konkrečiai nurodyti kokie tyrimai turimi omenyje. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo centro pastabas, atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
4.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo straipsnių struktūras, kad pirmiausia išdėstomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, projektu siūlomas nuostatas nereikėtų išdėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 naujoje dalyje (atitinkamai pernumeruojant galiojančią 6 dalį) arba 61 dalyje. Pritarti iš dalies Siekiant keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatų struktūros sistemiškumo, nuoseklumo ir aiškumo, nauji apribojimai, susiję su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, dėstytini keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
2
straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekte siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų tikslinti. Pritarti iš dalies Patikslinti Įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. sausio 1 d. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2)
. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
nustatyti naujus draudimus „nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose“.
Tačiau nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kaip siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų taikomas tų asmenų atžvilgiu, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jau yra pradėję statyti statinius, ar yra pradėję statinio statybos (rengia, derina statinio projektą ir pan.) ar teritorijos ribų keitimo procedūras. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
straipsnio 2 dalį. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-29
į tai, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė, Kultūros ministerija, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
d. Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos sprendimu Nr. SV-S-5 paprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. 2021 m. vasario 17 d. išvada gauta. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2020-10-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18
1, 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo įstatymo projekto 1 ir 3 straipsniais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 60 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 66 straipsnyje atitinkamai siūloma nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dvaro sodybų teritorijose, taip pat įtvirtinti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos naujose teritorijose - valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 66 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį turi teisę gauti kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikymo. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją.
Pažymėtina, kad kiek valstybės biudžeto lėšų gali reikėti tokių kompensacijų išmokėjimui projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, reikėtų įvertinti projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto lėšų poreikio aspektu. Pritarti iš dalies Projekte siūlomos įtvirtinti įstatyminės normos, draudžiančios dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, nesudarys prielaidų minėtų žemės sklypų ar teritorijų savininkams ar kitiems valdytojams patirti nuostolių, nes nebus apribotos galimybės šiuose žemės sklypuose ar teritorijose vykdyti iki projekto patvirtinimo ir įsigaliojimo vykdytą veiklą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Tačiau SŽNSĮ 66 straipsnyje yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti SŽNSĮ 66 straipsnį taip, kad jame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visų, t. y. tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose“.
Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonos, priešingai, nei valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonos, nebuvo įtvirtintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Pastarojo įstatymo vienas iš tikslų ir buvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimą perkelti į įstatymo lygmenį. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 11 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Taigi galimi atvejai, kai minėtuose registruose 2020 m. sausio 2 d. jau būtų panaikinti įrašai ir (ar) žymos apie teikiamame įstatymo projekte nurodytas teritorijas. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu minėtas teritorijas vėl siūloma pripažinti teritorijomis, kuriose būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Taigi teisinis reguliavimas, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o, įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, tokiose zonose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas nebuvo numatytas, o teikiamu įstatymo projektu valstybinių kultūrinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose vėl siūloma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertintinas kaip nuolat besikeičiantis, nepastovus. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise ( inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad š iuo metu Lietuvoje tik Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui yra nustatyta buferinės apsaugos zona. Šis rezervatas yra įsteigtas Kernavės archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 37320) apsaugai, todėl jau dabar galima teigti, kad šios saugomos kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje esantiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos
straipsnyje.
Tačiau siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo būtina patikslinti SŽNSĮ 66 straipsnį ir jame nustatyti, kad šiame straipsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Priėmus projektą naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje esantiems žemės sklypams, iš esmės, nebus nustatytos. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
1 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūlomų vartoti sąvokų ,,dvaro sodyba“, ,,dvaro sodybos teritorija“ turinys nėra aiškus. Minėtų sąvokų turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžtas. Šių sąvokų turinys nėra apibrėžtas ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodytuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti aukščiau nurodytų sąvokų turinį arba kartu turėtų būti teikiamas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo papildymo įstatymo projektas, kuriame būtų atskleistas minėtų sąvokų turinys. Pritarti Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5370 , kuris sujungtas su projektu Nr. XIIIP-5324. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.1 ir Komiteto patobulinto įstatymo projekto
1 straipsnį. 12.
kanceliarijos Teisės departamentas
18
1 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte prieš žodį „sklypus“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5370 , kuris sujungtas su projektu Nr. XIIIP-5324. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.3 ir Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2)
kanceliarijos Teisės departamentas
18
3 Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 3 straipsniu nesiūloma keisti keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas išdėstytas naudojant negaliojančią šio punkto redakciją. Atsižvelgiant į 2020 m. birželio 15 d. įsigaliojusią naują keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5370 , kuris sujungtas su projektu Nr. XIIIP-5324. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.5 ir Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2) 4 straipsnį. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-18
42 Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, nėra aiškios dėl šių aspektų: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte ir jo lyginamajame variante šios projekto nuostatos yra išdėstytos skirtingai, todėl nėra aišku, kokios redakcijos nuostatos yra projekto rengėjų siūlomos. Antra, siekiant aiškumo, projekto nuostatų dviejose analogiškosiose formuluotėse „iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo“ brauktinas skaičius ir žodis „1 straipsnio“. Trečia, projekto nuostatose po formuluotės „su šio įstatymo 1 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 5 punkte“.
Ketvirta, nuostata ,,procedūros, susijusios su <...> žemės sklypų padalijimu ir (ar) atidalijimu“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatytas po įstatymo įsigaliojimo taikytinas teisinis reguliavimas atitinkamų žemės sklypų padalijimo ir (ar) atidalijimo procedūrų užbaigimui, bet ne su tuo susijusių procedūrų užbaigimui. Pritarti Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5370 , kuris sujungtas su projektu Nr. XIIIP-5324. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.6 ir Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2) 5 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
istorikų draugija 2021-04-02 Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau - LDID) su gilėjančiu nerimu stebi nevaržomą statybų verslo ir investuotojų savivalę vykdant naujas statybas Lietuvos miestų, visų pirma Pasaulio paveldo vietovėje - Vilniaus senamiestyje.
1997 m. patvirtintame pagrindiniame Vilniaus senamiesčio priežiūros ir naudojimo dokumente - Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nurodoma, kad Lietuvos valstybė įsipareigojo „(1) saugoti Lietuvos sostinės branduolį kaip unikalų ir nebeatkuriamą gamtos, istorijos bei meno paveldą, išsaugant jo istorines savybes, vertes ir autentiškumą, apsaugant ir išlaikant Senamiesčio dvasią, istorinę atmintį, tradicijas, charakterį, ir (2) užtikrinti, kad vertės, dėl kurių Senamiestis įrašytas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą bei į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, būtų palaikomos autentiškos, sutvirtinamos, tinkamai atskleidžiamos, prieinamos visuomenei ir kad šio paveldo pilnatvė būtų perduota ateities kartoms. “ Stebėdami vykstantį procesą įsitikinome, kad už paveldo apsaugą atsakingos Valstybės institucijos neturi arba nepanaudoja turimų galios svertų stabdyti naujas statybas paveldo objektų teritorijose. Kelia rūpestį stebimas veiklos formalizavimas ir nesugebėjimas kritiniais momentais apginti Lietuvos visuomenės ir vietos bendruomenių teisės į kultūros paveldą. Matydami, kad siaurai suvokiamas ekonominis interesas įgyja vis daugiau galių ir destruktyvi veikla kultūros objektų paveldo teritorijose nėra užkardoma, o senamiesčių autentiškumo apsaugos problemos tik gilėja. Nematome kitų sprendimų, kaip tik stiprinti paveldo apsaugą ją reglamentuojančiais įstatymais. LDID nepritaria LR Seimui pateiktam svarstyti LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. X III-2166 60 straipsnio pakeitimui tokia redakcija, kurią siūlo Vyriausybė (2021-02- 17 Nr. 112. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
X III-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324). Vyriausybės siūlyme teigiama, kad „statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas'1. Toks siūlymas neapsaugos didžiosios dalies nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, nes tik nedidelė jų dalis yra paskelbta kultūros paminklais. Negana to, ši formuluotė iš esmės draustų statybas tik neužstatytose vietovėse ir ne mieste esančių paminklų teritorijose; ji niekaip neužkardytų naujų statybų urbanizuotose teritorijose, tokiose kaip miestų senamiesčiai, kurių urbanistines struktūras paprastai sudaro įvairios vertės statiniai. LDID savo visuotiniame 2021 m. kovo 31 d . susirinkime nutarė šiuo raštu kreiptis į LR Seimą ir išreikšti pritarimą Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktai Seimui svarstyti LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo redakcijai: Papildyti LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnį 7 dalimi: 7. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose draudžiama: 1) statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus.
LDID prašo LR Seimo nevilkinti šios itin aktualios įstatymo pataisos verifikavimo. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 2. Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė 2021-04-15 Peticija prieš statybas baroko paminkluose buvo pateikta siekiant bent vertingiausius Lietuvos kultūros paminklus apsaugoti nuo tokio likimo, koks ištiko Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblį, neseniai užstatytą daugiabučiais namais – kaip tiksliai įvardijo architektas ir urbanistas Augis Gučas, nuo Stalino laikų Vilniuje nieko baisesnio nebuvo padaryta - ir turbūt ištiks Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių kompleksą, kuriame leista statyti naujus masyvius viešbučio pastatus ir požeminę kelių šimtų vietų automobilių aikštelę.
Šiai peticijai pritarė Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais Valstybinė kultūros paveldo komisija, o Seimas 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje nutarė patenkinti peticijos pasiūlymą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. Šiuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-53245 (toliau - Įstatymo projektas), kurio svarstymas Seime numatytas šių metų balandžio-gegužės mėnesiais. Deja, susipažinusi su Vyriausybės 2021 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1127 dėl šio Įstatymo projekto, manau, kad nutarime pateikti pasiūlymai, jei jiems būtų pritarta, neapsaugotų vertingiausius Lietuvos kultūros paminklus, bet galutinai įtvirtintų tendenciją, kai jų teritorijos užstatomos unikalias vertybes sumenkinančiais ar visai užgožiančiais naujais statiniais. Vyriausybės nutarime rašoma: „ Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas.“ Kitaip tariant, Vyriausybė siūlo netaikyti draudimo tiems objektams, kurių teritorijoje jau yra pastatyta jų autentiškumą pažeidusių svetimkūnių.
Po sovietmečio, kai buvo įprasta bažnyčias naudoti kaip sandėlius, o kapinėse statyti santuokų ar sporto rūmus, būtų sunku rasti absoliutų autentiškumą išlaikiusių paveldo grynuolių, todėl galima neabejoti, kad šis pasiūlymas sudarytų sąlygas užstatyti tuos objektus, kuriuose buvo pristatyta įvairių sandėliukų, garažų, transformatorinių ir pan. Manau, Vyriausybės pasiūlymas patenkintų asmenis, norinčius sovietmečiu prie pat Vilniaus miesto gynybinės sienos bastėjos pastatytos siurblinės vietoje statyti verslo centrą su biurais.
Kad tokių norų esama, visuomenė sužinojo 2020 m. birželį paviešinus nuotraukas, kuriose užfiksuotas ant siurblinės stogo įvykęs bendrovės „Icor“ valdybos pirmininko Andriaus Janukonio susitikimas su tuomečiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu, Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir kitais asmenimis.8 Ši siurblinė yra nacionalinio reikšmingumo lygmens paveldo komplekso - Vilniaus miesto gynybinės sienos Subačiaus - Išganytojo – Bernardinų vartų dalies, Bastėjos, stačiatikių Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboro, kitų statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39) - teritorijoje ir galima pritarti nerimaujantiems, kad ji taps pretekstu Vilniaus senamiestyje vystyti ne mažiau destruktyvų projektą, nei daugiabučiai namai Misionierių ansamblyje. Vyriausybės pateiktas pasiūlymas būtų naudingas ir asmenims, planavusiems nacionalinio reikšmingumo lygmens Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas 762) teritorijoje vietoje sovietmečiu pastatyto sandėlio statyti tris vienbučius gyvenamuosius namus - tokie projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2018 m. (adresas L. Sapiegos g. 8). Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Norai rekonstruoti sovietinius sandėliukus ar garažus į daug didesnių matmenų pastatus kelia grėsmę ne tik nacionalinio, bet ir kai kuriems ypač svarbiems regioninio reikšmingumo objektams. Pavyzdžiui, 2018 m. pabaigoje visuomenei buvo pristatyti planai „atkurti“ Vilniaus senamiestyje priešais Šv. Kotrynos bažnyčią buvusius Oskierkų rūmus (regioninės reikšmės Oskierkų rūmų pastatų kompleksas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 42854, adresas Klaipėdos g.
7, 9), tiksliau, pastatyti keturis daugiabučius namus su komercinėmis patalpomis ir 58 vietų požeminiu garažu, o „jaukų uždarą Vilniaus senamiesčiui būdingą kiemelį” suformuoti prie atkurtų rūmų ir oficinos iš šonų pristatant du naujadarus: vienas daugiabutis būtų pastatytas remiantis neįgyvendintu 1923 m. projektu, o antrasis - rekonstruojant sovietmečiu pastatytą garažą (ar ,,sandėliuką“).10 T. y. Oskierkų rūmų atkūrimu iš tiesų buvo pavadintas bandymas objekte įvykdyti grandiozines niekad čia nestovėjusių naujų „rūmų“ statybas. Taigi, Vyriausybės teikiamas pasiūlymas ne užkirstų kelią paveldo žalojimui, bet priešingai - įtvirtintų schemą, kai sovietmečiu paveldo objektus sudarkę statiniai tampa pretekstu dar didesnei destrukcijai. Verta prisiminti, kad ir dingstimi statyti daugiabučius namus Misionierių ansamblyje tapo sovietmečiu jame pastatytas ligoninės priestatas, o vienas iš pavyzdžių, kai sovietinė destrukcija naudota pateisinant naująją - 2017 m. balandžio 4 d. LRT televizijos laidos „Panorama“ reportaže parodytas tuomečio Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjo Vito Karčiausko pasisakymas, kuriame apibūdintas ir politikų vaidmuo šiandieninėje Lietuvos paveldosaugoje, cituoju:
„Mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad naujai
atsirandantys korpusai nedarytų didesnės žalos, nei darė buvęs ligoninės korpusas. Korpusai nebus nei aukštesni, jie bus tokio pačio aukščio, savo kraštinėje jie bus mažiau aktyvūs. Manau, kad, aišku, geriausias variantas būtų buvęs, kad nebūtų buvę nieko, tačiau departamentas nėra politikos formuotojas. Departamentas, deja, tik vykdo tą, ką politikai nusprendė.“ Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių prašau nepritarti Vyriausybės 2021 m. vasario 17 d. nutarime Nr.
nustatyti draudimą statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu,
„tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra
pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai “, „ kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas.“ Iš esmės pritardama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlytai Įstatymo projekto redakcijai - šis pasiūlymas yra pateiktas Seimo Kultūros komitetui, tačiau nepaskelbtas Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, kaip ir kiti šiam projektui pateikti pasiūlymai - manyčiau, kad ją tikslinga papildyti: užtikrinti ne vien nacionalinio, bet ir regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektų apsaugą bei užkardyti paveldo teritorijose esančių ne paveldo statinių (siurblinių, transformatorinių, garažų, sandėlių ir kt.) rekonstrukcijas į didesnių parametrų statinius, darančius dar didesnį neigiamą poveikį paveldo vertybėms, nei esame paveldėję iš okupacinio laikotarpio. Todėl papildydama Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlomą Įstatymo projekto redakciją, teikiu ir prašau svarstyti šį pasiūlymą:
Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo
objektų teritorijose draudžiama:
1) statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje;
2) rekonstruoti esamus statinius, jei tai nesusiję su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje, ir didinami jų išorės matmenys - ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.
3) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus“. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 3. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija 2021-04-20 Įstatymo projektu numatyta papildyti 60 straipsnį 7 dalimi, ją išdėstant taip:
„7. Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų
kultūros paminklais, teritorijose draudžiama:
1) statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;
2) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus“ . LNTPA 2020-10-23 raštu Lietuvos Respublikos Seimui buvo išreiškusi susirūpinimą dėl planuojamų teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų numatytas absoliutus draudimas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.
Priėmus Įstatymo projektą, absoliučiai visose Lietuvos Respublikoje esančiose nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų, paskelbtų kultūros paminklais teritorijose, kurios užima tūkstančius hektarų ploto, de facto būtų pritaikyta konservacinė tokių teritorijų paskirtis, visiškai ignoruojant kiekvieną individualų atvejį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-02-17 nutarimu Nr. 112 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324“ ( Nutarimas ) pateikė išvadas, kad, be kita ko:
reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę, t. y. kultūros paminklų teritorijų užstatymą kitais, Kultūros vertybių registre neregistruotais statiniais.
Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas“ ;
sistemiškumo, nuoseklumo ir aiškumo, nauji apribojimai, susiję su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, turėtų būti išdėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, šias dalis papildant punktais, kuriuose būtų nustatyta, kad nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu“ ;
„Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo
kultūros paminklų teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, siūlytina atsisakyti, nes šio punkto nuostatos nustato ne specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kultūros paminklų teritorijose, bet reglamentuoja kultūros paveldo objektų apskaitos procesą.
Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas“ ;
sistemiškumo, nuoseklumo ir aiškumo, nauji apribojimai, susiję su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, turėtų būti išdėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, šias dalis papildant punktais, kuriuose būtų nustatyta, kad nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu“ ;
„Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo
kultūros paminklų teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, siūlytina atsisakyti, nes šio punkto nuostatos nustato ne specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kultūros paminklų teritorijose, bet reglamentuoja kultūros paveldo objektų apskaitos procesą. Šis procesas jau yra reglamentuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad kultūros paveldo objektų teritorijų ribos yra apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis.“ LNTPA iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarime pateiktoms išvadoms bei teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto.
Įstatymo projektu numatytas neproporcingas absoliutus draudimas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, taip pat keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus. Asociacija neabejoja, kad būtina išsaugoti ateinančioms kartoms kultūros paveldo objektus, o ypač pačius vertingiausius objektus, kurie yra verti kultūros paminklo statuso. Tačiau Įstatymo projektu nesiūloma atsižvelgti į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę ir esamą jų teritorijų užstatymą kitais, su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, nesusijusiais statiniais. Siūlomas absoliutus draudimas statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, ne tik, kad neišspręstų esamų paveldosaugos problemų, bet jas dar pagilintų, padidintų visuomenės susipriešinimą. Šiuo metu Kultūros vertybių registre įregistruoti 2 300 kultūros paminklų. Didelės dalies kultūros paminklų objektų teritorijose yra privatiems asmenims priklausančių Kultūros vertybių registre neregistruotų statinių, kurie nėra susiję su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu ir kultūros paminklų autentiškumo užtikrinimu. Dažnai tokie statiniai yra sovietinių laikų statybos, darantys žalą kultūros paveldui. Tokius statinius būtų kur kas naudingiau pritaikyti naujoms funkcijoms ir poreikiams, išryškinant ir labiau atskleidžiant kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes ir autentiškumą.
Tuo tarpu Įstatymo projektu, įvedant absoliutų statybų, nesusijusių su paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, draudimą, būtų „užprogramuotas“ tokių statinių tolimesnis eksploatavimas ir konservavimas. Pateikiame kelis iš daugelio mūsų teiginius iliustruojančių pavyzdžių, susijusių su nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose esančiais statiniais:
Raudondvario dvaro sodyba (unikalus kodas 971) (plotas 23,41 ha). Neabejojame išlikusių Raudondvario dvaro sodybos statinių komplekso vertingumu ir išsaugojimo būtinybe. Tačiau į šio komplekso teritoriją taip pat patenka visiškai su jo vertingosiomis savybėmis, pirmine, istoriškai susiklosčiusia ar saugoma paskirtimi nesusiję objektai – gyvenamosios, administracinės, prekybos, gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų ir įvairių kitų paskirčių pastatai, kurie nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą ar pripažinti šių kompleksų vertingosiomis savybėmis bei nėra niekaip susiję su šių kompleksų eksponavimu ar tvarkymu (1, 2 pav.). 2. Baisiogalos dvaro sodyba (unikalus kodas 991) (plotas 19,73 ha) Į Baisogalos dvaro sodybos teritoriją patenka tokie objektai, kurie nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą ar pripažinti šių kompleksų vertingosiomis savybėmis bei nėra niekaip susiję su šių kompleksų eksponavimu ar tvarkymu (3 pav.). 3. Verkių dvaro sodyba (unikalus kodas 756) (plotas 168,99 ha) Į Verkių dvaro sodybos teritoriją patenka tokie objektai, kurie nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą ar pripažinti šių kompleksų vertingosiomis savybėmis bei nėra niekaip susiję su šių kompleksų eksponavimu ar tvarkymu (4 pav.). 4.
769) (plotas 1,52 ha) Į Vilniaus senamiesčio teritorijoje esančio Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio teritoriją patenka tokie 2020 m. privatizuoti garažai (5 pav.). Tai tik keletas pavydžių iš daugelio šiuo metu egzistuojančių atvejų. Tokie pastatai, esantys nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, yra blogos būklės, neigiamai vizualiai įtakojantys patį nekilnojamą kultūros paveldą. Daugeliu atvejų šie pastatai priklauso privatiems asmenims arba yra privatizuojami. Priėmus Įstatymo projektą, iš esmės būtų galimas tik tolimesnis tokių pastatų (nu)eksploatavimas. Privačiam asmeniui nugriovus tokius pastatus, jų vietoje nebūtų galima pastatyti jokio reprezentatyvaus ir žalos kultūros paveldui nedarančio objekto, jeigu jis nebūtų skirtas kultūros paminklo eksponavimui ar tvarkymui. Tuo tarpu savaime suprantama, kad valstybė neturės reikalingų ekonominių resursų visus tokius statinius paimti visuomenės poreikiams. Be to, tam nėra jokios būtinybės, kadangi didelė dalis tokių teritorijų jau yra praradusios autentiškumą, pirminę ir (ar) saugomą paskirtį. Siekiant išvengti tokių kuriozų ir visuomenės supriešinimo, reikalinga harmonizuoti ir suderinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, teritorijų planavimą ir statybas reglamentuojančius teisės aktus, tikslinti kultūros vertybių vertinimo kriterijus, stiprinti mokslinių tyrimų sritį, galiausiai tikslinti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų ribas, kad į šias teritorijas nepatektų tokie objektai, kurie neturi būti jokia forma saugomi (priešingai, jie turėtų būti pertvarkomi).
Manome, kad priėmus Įstatymo projektą, visose Lietuvos Respublikoje esančiose nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų, paskelbtų kultūros paminklais teritorijose, kurios užima tūkstančius hektarų ploto, de facto būtų pritaikyta konservacinė tokių teritorijų paskirtis, visiškai ignoruojant kiekvieną individualų atvejį. Neabejotinai egzistuoja atvejų, kuomet nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijoms reikalinga taikyti konservacinę paskirtį (kai toks objektas turi būti naudojamas arba jį numatoma naudoti pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu). Tačiau net ir šiuo metu galiojantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (
) numato galimybę nustatyti konservacinę (saugojimo) paskirtį saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims (kai, remiantis konkrečiais tyrimais ir duomenimis, tai yra objektyviai pagrįsta ir būtina). Taip pat, vadovaujantis NKPAĮ 22 str., kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama, be kita ko, pagal individualius apsaugos reglamentus, o kompleksiniai kultūros paveldo objektai – ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus.
Taigi, neneigiant kultūros paveldo reformos būtinumo, net ir šiai dienai egzistuoja nemažai teisinių ir paveldosaugos priemonių, siekiant individualiai įvertinti kiekvienam nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektui, paskelbtam kultūros paminklu, ir jo teritorijai taikytinus paveldosaugos, tvarkymo ir veiklos reikalavimus, kurie turi būti paremti konkretaus objekto tyrimais ir kitais objektyviais duomenimis (individualių apsaugos reglamentų, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimas ir tvirtinimas, konservacinės (saugojimo) paskirties nustatymas). Dėl to, kyla pagrįstų abejonių, ar teisės aktų pakeitimais, nesigilinant į kiekvieną konkretų atvejį ir numatant absoliutų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, būtų proporcingai ir tinkamai įgyvendinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos principai, tikslai ir uždaviniai. Taip pat nėra jokios būtinybės įtvirtinti draudimą keisti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, kadangi, visų pirma, tai yra kultūros paveldo apskaitos procesas, reglamentuotas NKPAĮ. Pagal NKPAĮ 11 str. 2 d. kultūros paveldo objektų teritorijų ribos yra apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, pagal NKPAĮ 8 str.
objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribas apibrėžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Be to, tam tikrais atvejais (kaip nurodyta aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose), yra būtina keisti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijų ribas, kadangi dalis šių teritorijų yra praradusios autentiškumą, nėra naudojamos pirminei (autentiškai) paskirčiai, jose vykdoma įvairi su kultūros paveldo objekto tvarkymu ir eksponavimu nesusijusi veikla, jose esantys statiniai neturi jokios kultūrinės vertės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekte naudojamos sąvokos, neapibrėžtos nei NKPAĮ, nei kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, nėra aišku, ką reiškia draudimas statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu (sąvokos kultūros paveldo objektų „eksponavimas“ ir „tvarkymas“ nėra apibrėžtos įstatymuose). Todėl kyla klausimas, kuomet naujo privažiavimo kelio, aikštelės, požeminės elektros linijos, ūkinio statinio ir (ar) kitų statinių statyba, bus laikoma susijusi su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, ir kuomet ne. Iš Įstatymo projekto taip pat nėra aišku, kaip būtų taikomas naujas reguliavimas, kai statybas, atitinkančias NKPAĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, numato teritorijų planavimo dokumentai, suderinti projektiniai pasiūlymai, išduoti statybos leidimai, taip pat kultūros paminklų individualūs statybos reglamentai (visi minėti dokumentai būna derinami su arba tvirtinami už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų).
Priėmus nagrinėjamą Įstatymo projektą, liktų teisiškai neapibrėžta ir galimai pažeidžianti asmenų teisėtus lūkesčius situacija tų teritorijų, kurioms yra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, suderinti projektiniai pasiūlymai, išduoti statybos leidimai, taip pat patvirtinti kultūros paminklų individualūs statybos reglamentai, valdytojų atžvilgiu. Tikėtina, kad tai įtakotų ilgus teisinius ginčus ir galimus finansinius nuostolius valstybei, nebūtų užtikrinama tinkama kultūros paveldo apsauga. Asociacija, reikšdama susirūpinimą dėl Įstatymo projekto, kuriuo siekiama fragmentiškai, bet ne konceptualiai spręsti vieną nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos klausimą, įvedant absoliutų statybos draudimą, prašo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto atsižvelgti į LNTPA teikiamas pastabas ir pasiūlymus, taip pat atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu pateiktas išvadas dėl Įstatymo projekto. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis). 4.
organizacija Žvėryno bendruomenė 2021-04-26 Kreipdamiesi į Jus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324, norėtume pabrėžti, kad į Visuomeninę organizaciją Žvėryno bendruomenė gyventojai 2002 m. jungėsi būtent todėl, kad matė drastišką Žvėryno paveldo naikinimą bei plėtrą, nesuderinamą su darnaus vystymo principais. Per 20 metų matėme tik nebaudžiamumą bei įstatymų „apėjimą“, tiesiogine prasme naikinant paveldą, ardant nusistovėjusias istorines posesijas. Šie veiksmai pastaraisiais metais tik aktyvėja. Todėl nurodytas įstatymo projektas, kurį svarstys Jūsų komitetas, mums yra tiesiogiai aktualus, taip pat ir dėl statybų respublikinės reikšmės paveldo objektų teritorijose bei apsaugos zonose. Galime priminti, kad Žvėryne buvo sunaikintas respublikinės reikšmės kultūros paveldo objektas – XVI a. Žvėryno malūnas su tvenkiniais, beje, iki šiol esantis KPD registre. Kaip galėjo jo teritorijoje vietoje buvusių dviejų pagalbinių sandėliukų atsirasti du daugiabučiai? Prieš kelerius metus sunaikintas ir seniausias Žvėryno pastatas – generalgubernatoriaus rezidencija (Birutės g. 40): iškirsti medžiai, sklypas padalintas ir perparduotas bei užstatytas, o pati nekilnojamoji vertybė tiesiog perkelta į kitą vietą, nes tos vietos ant Neries kranto prireikė daugiabučiui statyti. Buvome priblokšti, pamatę, kaip vietoje sandėliuko prie istorinio medinio pastato, kuriame XX a. pr. buvo garsusis Vilniaus labdarybės draugijos
„Kęstutis“ bendrabutis (Poškos g. 18), teritorijoje ėmė augti kelių aukštų
daugiabutis. Ir vėl tenka ginti viešąjį interesą teismuose. Naujausias pavyzdys – adresu Kęstučio g. 32 pagal Lietuvos architektų rūmų pirmininko L Rekevičiaus projektą iškilęs žvėryniečių jau morgu vadinamas daugiaaukštis, pastatytas Žvėryno paveldosauginės dalies apsaugos zonoje. Tokie procesai kelia gyventojų pasipiktinimą, o pasitikėjimas savivaldos ir valstybės institucijomis vis labiau menksta.
Todėl esame įsitikinę, kad norint išsaugoti tai, kas dar liko, būtina sugriežtinti įstatymų nuostatas ir užtikrinti jų laikymąsi. Sveikiname iniciatyvą teikti šį įstatymo projektą ir prašome nevilkinti jų priėmimo. Norėdami padėti tobulinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324, teikiame šį pasiūlymą: 1. Turėdami ilgametės karčios patirties
formuluoti taip: „
teritorijose draudžiama .“ Taip pat siūlome svarstyti tikslingumą taikyti šį draudimą ir regioninės reikšmės objektams . 2. Nepritariame Vyriausybės 2021-02-17 nutarime Nr. 112 pateiktam pasiūlymui netaikyti draudimo tiems objektams, kuriuose sovietmečiu buvo pristatyta sandėliukų, garažų, elektros skydinių ir kt., nes būtent tokie objektai, kaip rodo patirtis, ir tampa pretekstu jų vietoje statyti didelių matmenų pastatus. Siūlome įstatymo nuostatą dėl draudimo formuluoti taip: „
1) statyti naujus statinius bei rekonstruoti esamus, jei tai nesusiję su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustato Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 str. 1 dalis.“ Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis). 5.
miestiečių draugija 2021-04-26 Esame susirūpinę susidariusia sudėtinga situacija dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324 svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros ir Aplinkos komitetuose. Pasiūlyti tiek LR Vyriausybės (pateiktas LR Kultūros ministerijos), tiek Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos sprendimo projektai, be jokios abejonės, prieštarauja visapusiškai nekilnojamo kultūros paveldo apsaugai Lietuvoje. Todėl mes aiškiai nepritariame pateiktiems LR Vyriausybės ir LNTPA sprendimo projektams, remiantis, kad ne visų kategorijų valstybės saugomuose nacionalinio ir regioninio reikšmingumo paveldo kompleksuose bus apsaugomos juose esančios vertės ir vertingas kraštovaizdis. Raginame atsižvelgti į Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertės bei patarėjos valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais Valstybinės kultūros paveldo komisijos išreikštą poziciją, taip pat ir Lietuvos dailės istorikų draugijos, Kultūros paveldo centro, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis*' pastabas. Pabrėžiame, kad dar 2019 m. gruodžio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos saugom ų teritorijų įstatymo redakcijos 11 straipsnyje įrašyta nuostata, draudusi visų kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, dar iki šiol nėra neperkelta į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris šiuo metu yra svarstomas. Todėl perkeliant straipsnio dalis, yra svarbu neiškraipyti pačio įstatymo esmės, kad nebūtų sudaromos sąlygos užstatomų teritorijų, Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-04-26 Nr. G-2021-4851 turinčių unikalias vertybes, sunaikinimui ir istoriškai susiformavusio unikalaus kraštovaizdžio sudarkymui.
Todėl prašome, kad visų tiek nacionalinio, tiek regioninio lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose būtų draudžiama atlikti esančių ne paveldo statinių (siurblinių, transformatorinių, garažų, sandėlių ir kitų nebūdingų teritorijoms pastatų) rekonstrukcijas į didesnių parametrų statinius, darančius dar didesnį neigiamą poveikį paveldo vertybėms. Reikalaujame dar kartą atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos poziciją ir nepritarti pateiktiems sprendimų projektams, kurie leistų naujų objektų statybas, prisidengiant teritorijoms ar istorinei aplinkai nebūdingų pastatų buvimu. Todėl tikimės, kad bus atsižvelgta į Klaipėdos miestiečių draugijos, kuriai rūpi Klaipėdos senamiesčio (u.k. 16075) ir Istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčio (u.k.22012) ir kitų mieste esančių vertingų teritorijų vertingosios savybės, kraštovaizdžio ir istorinės aplinkos išsaugojimas, poziciją, bus paisomos Valstybinės kultūros paveldo komisijos poziciją, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Kultūros paveldo centro, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis*1 ir suinteresuotos paveldo išsaugojimu visuomenės pozicija, remiantis Orhuso konvencijos nuostatomis. Prašome papunkčiui papildyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 60 straipsnio 7 dalį taip: ,.7.
Nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose draudžiama: 1) statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta N K PA J 4 straipsnio 1 dalyje; 2) rekonstruoti esam us statinius, jei tai nesusiję su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta N K P A j 4 straipsnio 1 dalyje, ir didinam i jų išorės matmenys - ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.;
3) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus*'. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis). 6. ICOMOS akredituotas nacionalinis komitetas Lietuvos Respublikoje 2021-04-27 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324 (toliau – Įstatymo projektas) deklaruojamas tikslas įtvirtinti apribojimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksploatavimu ar tvarkyba. Tikėtasi, kad buvo pasimokyta iš tokių skaudulių, kaip statybos Misionierių ansamblyje arba ketinimas plėtoti statybas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės komplekse. Tačiau 2021 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr.
įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324“ pateikiamuose pasiūlymuose bandoma įtvirtinti visiškai priešingą principą, padarant reikšmingą išlygą „Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas.“ Daugumoje nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų (ansamblių, kompleksų) teritorijų bei jų aplinkoje yra kokių nors svetimkūnių – jie atsirado dar sovietmečiu arba dėl kultūros paveldo apsaugos spragų atkūrus Nepriklausomybę. Todėl minėta išlyga ne tik žlugdys gerąją, pasauliniu mastu įprastą ir Lietuvos paveldotvarkoje taip pat taikomą praktiką, kai, išvalant paveldo objektų aplinką nuo agresyvios vizualinės taršos objektų, yra apsaugomos ir išryškinamos kultūros vertybės (pvz. Kretingos dvaro aplinkoje nugriautas darkęs šį kompleksą sovietinis priestatas; Klaipėdos piliavietės aplinkoje nugriauti sovietiniai gamybiniai pastatai ir pan.), bet ir sudarys sąlygas toliau žaloti vertingų kultūros paveldo objektų, ansamblių, kompleksų, vietovių vertes (pvz. erdvinę struktūrą, artimą aplinką ir pan.), įskaitant ir pasaulio paveldo vietoves. Tuo būtų įteisintos ir net išplėstos žalojimo galimybės, nes, pavyzdžiui, būtų leista destruktyvius sovietmečio svetimkūnius nežabotai rekonstruoti į didesnius statinius.
Minėta išlyga naudinga tik nesąžiningiems nekilnojamojo turto vystytojams, veikiantiems kultūros paveldo objektų, ansamblių, kompleksų aplinkoje ir jų sąskaita. Vertinant kompleksiškai, tokia išlyga būtų žalinga tiek kultūriniu, tiek ekonominiu požiūriu, kadangi mažintų lėšų pritraukimo galimybes pačių kultūros paveldo objektų, ansamblių, kompleksų priežiūrai bei mažintų jų patrauklumą turizmui. Atkreipiame dėmesį, kad neigiamą aptariamos išlygos vertinimą pateikė ir kultūros paveldo apsauga suinteresuota visuomenė. ICOMOS nacionalinį komitetą pasiekė nevyriausybinių organizacijų kreipimaisi. Atsižvelgiant į visa tai, primygtinai prašome nepritarti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam svarstyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 112 formuluotei „Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų ir vietovių teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas.“. Siūlome Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 112 formuluotę koreguoti taip: „ Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, kultūros paminklų teritorijose turėtų būti draudžiama,” . Siūlome papildyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
straipsnį 7 dalimi:
“7. Nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo
objektų teritorijose draudžiama:
apsauga, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;
paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, ir didinti jų išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.;
metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus.“ Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Kultūros ministerija 2021- 02-011 Siūloma iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP‑5324 (toliau
Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:1 .
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 60 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatomis, kuriomis uždraudžiant nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, s iekiama išsaugoti šių objektų aplinkos autentiškumą. Š ie nauji apribojimai susiję su statybos darbais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę, t. y. kultūros paminklų teritorijų užstatymą kitais, Kultūros vertybių registre neregistruotais statiniais. Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų (pvz., Veliuonos piliakalnis, Belvederio senovės gynybinis įtvirtinimas) arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai (pvz., Maironio (S. Siručio) rūmai, Chaimo Frenkelio vila) , t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas. Priėmus šias nuostatas būtų išsaugomas kultūros paminklų teritorijų autentiškumas. Be to, tai įpareigotų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijų ribas apibrėžti remiantis istoriniais, archeologiniais ir kitais tyrimais ir siekiant, kad į jas nepatektų kiti, Kultūros vertybių registre neregistruoti pastatai.
Tai padėtų išsaugoti kultūros paminklų teritorijų autentiškumą ir prisidėtų prie paveldosaugos sistemos aiškumo ir konkretumo. Pritarti Sutiktina Įstatymo projektą tobulinti bei teisinį reguliavimą jame nustatyti atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 1.2 Kultūros ministerija
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos saugomų objektų teritorijose ir apsaugos zonose priklausomai nuo jų apsaugos tikslų, yra nustatytos keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2–5 dalyse. Todėl, siekiant keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatų struktūros sistemiškumo, nuoseklumo ir aiškumo, nauji apribojimai, susiję su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, turėtų būti išdėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, šias dalis papildant punktais, kuriuose būtų nustatyta, kad saugomų kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 1.3 Kultūros ministerija
projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, kad draudžiama keisti kultūros paminklų teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, siūlytina atsisakyti, nes šio punkto nuostatos nustato ne specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kultūros paminklų teritorijose, bet reglamentuoja kultūros paveldo objektų apskaitos procesą. Šis procesas jau yra reglamentuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio
ultūros paveldo objektų teritorijų ribos yra apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto. 1.4 Kultūros ministerija
projekto 1 straipsniu bus nustatytas naujas ūkio subjektų veiklos teisinis reguliavimas, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turėtų būti tikslinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. priėmus įstatymą jis turėtų įsigalioti einamųjų arba ateinančių metų gegužės arba lapkričio 1 d. Įstatymo p rojekto 2 straipsnis taip pat turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, pagal kurias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir statinių projektai galėtų būti baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.6 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
straipsnį).
atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1239 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5370. Todėl Kultūros ministerija siūlo į šį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP-5370 perkelti Įstatymo projekto nuostatas, patikslintas ir papildytas pagal Nutarimo projekte pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Kultūros ministerijos siūlomas atitinkamai papildytas ir patikslintas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5370 pridedamas:
1Papildyti 60 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“
punktu: „5) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“ 3.
Papildyti 60 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„ 6) dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.“
4Papildyti 60 straipsnio 5 dalį 3 punktu:
„3) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“ 2 straipsnis. V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ 3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose 1.
Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) įrengti naujus karjerus;
2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose;
3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;
4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;
6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija. 2. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
užstatymo tipą;
inžinerinius tinklus;
režimo atkūrimą. 3. Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti, arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
ki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir statinių projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Pritarti Svarstyti kartu ir sujungti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5370 . Teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-5324(2)). 2.1 Kultūros paveldo centras 2021-02-02 Kultūros paveldo centras jau 30 metų tarnauja valstybei tirdamas minėtą kultūros paveldą ir rengdamas tokio paveldo apskaitos dokumentacijos projektus. Jau daugiau kaip 10 metų Centras kiekvienais metais tiria ir parengia daugiau kaip po 1000 nekilnojamųjų kultūros vertybių ir daugiau kaip po 1000 kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų. Į kiekvieną objektą privalomai vykstama, jis išsamiai foto fiksuojamas, tiriama jo autentiška aplinka. Mūsų daugiametė profesinė patirtis ir nedalyvavimas projektavimo, planavimo, vystymo verslo veikloje leidžia nešališkai vertinti kultūros paveldo reikalus, todėl teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (toliau - Įstatymo Nr. XIII-2166 projektas). Įstatymo Nr.
Įstatymo Nr. XIII-2166 projekte siūloma papildyti 60 straipsnį papildyti 7 dalimi, t.y.,
„7. Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros
paminklais, teritorijose draudžiama: 1) statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu; 2) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus'. Sveikindami puikią pilietinę iniciatyvą (peticiją), atkreipiame dėmesį, kad:
priimant Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau - Sąlygų įstatymas) ir iš daugybės įstatymų į jį perkeliant žemės sklypų naudojimo reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnyje paveldo objektų teritorijose buvo draudžiama „statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.”, tačiau neaiškiomis aplinkybėmis į Sąlygų įstatymą tai nebuvo perkelta. 2. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato, kad greta valstybės nepriklausomybės, konstitucinės santvarkos vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų taip pat yra aplinka ir kultūros paveldas. Svarbu, kad čia kalbama ne apie dalį, o apie visą kultūros paveldą, neskirstant jo reikšmingumo lygmenimis. 3. Sąlygų įstatymo 60 str. 1 d. nustato, kad „1. Kultūros paveldo objekto, nepaskelbto saugomu, teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Akivaizdu, kad reikalavimas aplinkos autentiškumui teisingai taikomas nežiūrint ar tai nacionalinio reikšmingumo lygmens, ar kito lygmens kultūros paveldo objektai. 4. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 26 d. nustato, kad „26.
26 d. nustato, kad „26. Pradinė apsauga - šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai.", todėl dar iki nepaskelbiant jų valstybės ar savivaldybės saugomais, ar kultūros paminklais leidimas jų teritorijose statyti statinius pakerta paveldosaugos esmę, nes leidžiama tai, kas sukelia ypač skaudžias pasekmes. 5. Žinia, daug nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų patenka į nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietoves, tačiau statybų kultūros paveldo vietovėse Įstatymo Nr. XIII-2166 projektas nereglamentuoja. Į minėtas ir kitas kultūros paveldo vietoves patenkantys visų reikšmingumo lygmenų kultūros paveldo objektai sudaro vientisą vertybinį vietovės audinį, todėl bet kokia statyba, bet kokio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekte keičia kultūros paveldo vietovės, į kurią jie patenka, kurią jie sudaro, autentiška aplinka. 6. Įstatymo Nr. XIII-2166 projekto 60 str. 7 d. nuostata drausti „statyti statinius, įvertinus tai, kad kultūros paveldo objektų teritorijose yra ne tik paveldosaugos požiūriu vertingi statiniai, bet dažnai yra ir jau seniau pastatyti, tačiau nederantys su autentiška aplinka statiniai, ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 85 d. (85. Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esama statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.), gali būti interpretuojama, kad tie, kiti statiniai, negali būti griaunami ar remontuojami, o to būti negali. Reikia patikslinti kada yra draudžiama nauja statyba, o kada galimas griovimas, remontas, rekonstrukcija. Pagal pateiktus argumentus darytina išvada, kad Įstatymo Nr.
XIII-2166 projekto draudimas statyti tik nacionalinio reikšmingumo lygmens ir tik paskelbtų kultūros paminklais teritorijose neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, paveldosaugos tikslų ir neužtikrins autentiškos aplinkos išsaugojimo nei Vilniaus senamiestyje (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas), nei kituose nekilnojamosiose kultūros vertybėse ir kultūros paveldo objektuose. Siūlome patikslinti Įstatymo Nr. XIII-2166 projekto redakciją ir 60 str. 7 dalį išdėstyti taip: „
draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, nustatyta Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. Kiti statiniai, jau esantys šiose teritorijose ir, remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros vertinimu, yra nesusiję su kultūros paveldo objektų nustatytomis, nustatomomis ar tikslinamomis vertingosiomis savybėmis, griaunami, remontuojami, rekonstruojami paveldo tvarkybos reglamentų ir statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis. 2.2 Kultūros paveldo centras 2021-02-02 Mūsų nuomone, Įstatymo Nr. XIII-2166 projekto 60 str. 7 d.
paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus44.) yra perteklinis, nes daugeliu atveju tokių teritorijų tikslinimo būtinybė kyla iš nustatytų (suformuotų), nustatomų (formuojamų) žemės sklypų ribų suderinimo su kultūros paveldo objektų teritorijų ribomis, todėl siūlome jos atsisakyti. Minėtos 2 punkto nuostatos patvirtinimas sustabdytų žemės nuosavybės planavimo darbus nurodytose teritorijose, nes jokiais naujais istorinę raidą patvirtinančiais tyrimais tokių pakeitimų pagrįsti negalima. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto. 3. 1 Aplinkos ministerija 2021- 02-08 Aplinkos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2021-01-20 raštą Nr. S-2021-277 „Dėl pasiūlymų projektui Nr. XIIIP-5324“ pateikti siūlymus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5324 (toliau – Įstatymo projektas). Informuojame, kad Kultūros ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą [1] , parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324“ projektą (toliau – Nutarimo projektas). Nutarimo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (TAIS Nr. 20-17971(2). Aplinkos ministerija 2020-12-31 raštu Nr. (14)-D8(E)-7517 pagal kompetenciją jam pritarė, siūlydama Nutarimo projekto 4 punkte pasiūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą nuostatomis dėl įstatymo taikymo. Nutarimo projektu siūloma iš esmės pritarti Įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimui jį tobulinti atsižvelgus į Nutarimo projekte pateiktas pastabas.
Atsakydami į raštą, nurodome pateiktus siūlymus Įstatymo projektui. 1. Įstatymo projektu siūloma uždrausti nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, todėl manytina, kad šiomis nuostatomis siekiama išsaugoti šių objektų aplinkos autentiškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu, 5 straipsnio 5 dalyje –
„Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens
kultūros paveldo objektus ir vietoves“, t. y. visi saugomi objektai, Vyriausybės paskelbti kultūros paminklais, yra nacionalinio reikšmingumo lygmens. Atsižvelgus į tai, kas parašyta, ir į tai, kad saugomų objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose gali būti šiems objektams eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų, siūlytina Įstatymo projektu siūlomas nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas taikyti tik tose saugomų objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, kuriose nėra kitų pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymams Įstatymo projektą tobulinti bei teisinį reguliavimą jame nustatyti atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis.
3.2 Aplinkos ministerija
dėmesys, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos saugomų objektų teritorijose ir (ar) jų apsaugos zonose, nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 60 straipsnio 2–5 dalyse atsižvelgus į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslus (mokslinio pažinimo, viešojo pažinimo ir naudojimo, viešosios pagarbos). Įvertinus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatytą „statinio“ apibrėžtį [2] , mūsų nuomone, saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje nauji statiniai galėtų būti statomi siekiant ne tik eksponuoti arba tvarkyti kultūros paveldo objektus, bet ir juos atkurti ir (ar) užtikrinti esamų pastatų naudojimą.
Atsižvelgus į tai, kas parašyta, ir siekiant teisės akto aiškumo, siūlytina atsisakyti siūlymo Įstatymo projektu papildyti SŽNSĮ 60 straipsnį nauja 7 dalimi, o siūlomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nuostatas išdėstyti SŽNSĮ 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, šias dalis papildant atitinkamai 8, 5 ir 3 punktais, kuriuose būtų nustatyta: „<...> saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbinio ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu arba atkūrimu ir
paskirties pastatų naudojimu . “ Pritarti Atsisakyti siūlymo Įstatymo projektu papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnį nauja 7 dalimi, o naujus apribojimus, susijusius su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose išdėstyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, šias dalis papildant atitinkamai 8, 5 ir 3 punktais. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis). 3.3 Aplinkos ministerija 2021-02-08 3.
Kultūros paveldo objektų apskaitos procesas reglamentuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje [3] , todėl siūlytina atsisakyti siūlymo Įstatymo projektu papildyti SŽNSĮ 60 straipsnį nuostatomis, kuriose nurodyta, kad draudžiama keisti kultūros paminklų teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto. 3.4 Aplinkos ministerija
numatytą įstatymo įsigaliojimo terminą ir šį straipsnį papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Siūlytina nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir statinių projektai būti baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.6. ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2021-02-05 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Jūsų 2021-01-20 raštu Nr. S-2021-277 „Dėl siūlymų projektui Nr. XIIIP-5324“ pateiktu Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5324 (toliau – Įstatymo projektas), iš esmės pritaria siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose, tačiau nesutinka su Įstatymo projekte pateiktais teisinio reglamentavimo principais.
Kaip Departamentas nurodė 2020-07-20 rašte Nr. (1.21)2-1782 „Dėl nuomonės pateikimo“ Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai, Departamento nuomone, dėl draudimo nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, turėtų būti sprendžiama individualiai kiekvienu konkrečiu atveju arba teisės aktuose turėtų būti įtvirtinti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis tokių statinių statybą nagrinėjamu atveju būtų draudžiama, o ne nustatomas absoliutus draudimas. Departamentas iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2021-01-25 rašte Nr. 20-17971(2) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
“ projekto teikimo“ išdėstytam siūlymui Lietuvos
Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti bei teisinį reguliavimą jame nustatyti atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymams Įstatymo projektą tobulinti bei teisinį reguliavimą jame nustatyti atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis.
4.2 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2021-02-05 Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnį papildyti 7 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose draudžiama keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Atsižvelgiant į tai, Departamento nuomone, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas reikalautų papildomų administracinių ir finansinių išteklių net ir nežymiai koreguojant ribas (įskaitant ir kultūros vertybės teritorijos padidinimo atvejus), neatitiktų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatų bei yra perteklinis. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto. 5. Valstybinė kultūros paveldo komisija 2021- 02-05 Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2021 m. sausio 20 d. raštą, kuriame prašoma pateikti siūlymus dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324 (toliau – projektas). Paveldo komisijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė susipažino su Jūsų pateiktu projektu ir teikė savo siūlymus.
Paveldo komisijos nariai 2021 m. sausio 29 d. nuotoliniame posėdyje balsavo dėl trijų projekto variantų: Lietuvos Respublikos Seimo pateikto projekto bei jo pagrindu darbo grupės parengtų A ir B projektų. Balsų dauguma buvo pritarta projekto A variantui:
straipsnio pakeitimas Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi: „7. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose draudžiama:
1) statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje;
2) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus“. Paveldo komisijos nuomone, būtina išplėsti kultūros paveldo objektų, kurių teritorijose draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai numatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. apskaita, skelbimu saugomu, saugojimu-tvarkyba ir naudojimu, pažinimu, jo sklaida, atgaivinimu (reabilitacija), ratą, neapsiribojant vien tik kultūros paminklais. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektai yra ir paskelbti valstybės saugomais, ir registriniai, tačiau jų vertės dažnai yra tapačios, tad išskiriant tik kultūros paminklų teritorijas, būtų labai susiaurinta šios siūlomos teisės normos galiojimo kultūros paveldo objektų teritorijoms apimtis. Ryškiausias paskutinių metų pavyzdys – naujų statinių statyba nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomo (ne kultūros paminklo) Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio aplinkoje. Taip pat keičiant kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, turi būti įvertinami ne bet kokie šio objekto istorinę raidą patvirtinantys faktai, o tik tie, kurie lemia vertingųjų savybių reikšmingumą. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. 1.Paveldo komisijos darbo grupės pasiūlytas projekto A variantas, 1 lapas; 2.Projekto lyginamasis variantas su Lietuvos Respublikos Seimo pateiktu projektu, 1 lapas. Paveldo komisijos darbo grupės pasiūlytas projekto A variantas 1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose draudžiama:
1) statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje;
2) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Projekto lyginamasis variantas 1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nacionalin ės io reikšm ės ingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose draudžiama:
1) statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje;
2) keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio gegužės 1 d. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritardamas įstatymo projekto siekiui griežčiau reglamentuoti statybų procesą nacionalinio reikšmingumo objektų, paskelbtų paminklais, teritorijose ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymus, siūlo tobulinti įstatymo projektą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. ir Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5 324 (2) 2 straipsnio 1, 2, 4 dalis. 5.
teisę, pasiūlymai: 5.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-02-171 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-5 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5324 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 60 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatomis, kuriomis vadovaujantis uždraudžiama nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, s iekiant išsaugoti šių objektų aplinkos autentiškumą. Š ie nauji apribojimai, susiję su statybos darbais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę, t. y. kultūros paminklų teritorijų užstatymą kitais, Kultūros vertybių registre neregistruotais statiniais.
S tatyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas. Pritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento siūlymams Įstatymo projektą tobulinti bei teisinį reguliavimą jame nustatyti atsižvelgiant į esamą kultūros paminklų aplinkos autentiškumo būklę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis). 5.2 Lietuvos Respublikos
įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos saugomų objektų teritorijose ir apsaugos zonose, priklausomai nuo jų apsaugos tikslų, yra nustatytos keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2–5 dalyse.
Todėl, siekiant keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatų struktūros sistemiškumo, nuoseklumo ir aiškumo, nauji apribojimai, susiję su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, turėtų būti išdėstyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, šias dalis papildant punktais, kuriuose būtų nustatyta, kad nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu. Pritarti Siekiant keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatų struktūros sistemiškumo, nuoseklumo ir aiškumo, nauji apribojimai, susiję su statinių statyba kultūros paminklų teritorijose, dėstytini keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
1, 2, 4 dalis). 5.3 Lietuvos
kultūros paminklų teritorijų ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, siūlytina atsisakyti, nes šio punkto nuostatos nustato ne specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kultūros paminklų teritorijose, bet reglamentuoja kultūros paveldo objektų apskaitos procesą.
Šis procesas jau yra reglamentuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad k ultūros paveldo objektų teritorijų ribos yra apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies 2 punkto. 5.4 Lietuvos
veiklos teisinis reguliavimas, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turėtų būti tikslinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
taip pat turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, pagal kurias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir statinių projektai galėtų būti baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.6 ir
patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.1. iš esmės pritarti Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5324, jį sujungti su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 ir Seimui teikti svarstyti patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324(2); 7.1.2. pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP- 5324(2) ir Komiteto išvadoms, Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2021-0 4-281 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 , Komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu (atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numeraciją), kuriuo būtų papildytas keičiamo įstatymo 2 straipsnis (papildant Terminų banko aprobuota „ dvaro sodybos“ sąvoka). Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti
dalimi: „41 ) dvaro sodyba – dvaro teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų nurodytųjų statinių liekanomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą .“ Pritarti. 2. Kultūros komitetas 2021-0 4-282 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr.
, atitinkamai pakeisti straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
1Papildyti 60 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“
punktu: „5) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“
3Papildyti 60 straipsnio 5 dalį 3 punktu:
„3) saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai – statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.“ Pritarti. 3. Kultūros komitetas 2021-0 4-282 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 , Komitetas siūlo papildyti projekto 2 straipsnį.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį, jį papildyti nauja 3 dalimi, kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti, o šią dalį išdėstyti taip: 3.Papildyti 60 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„ 6) dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius žemės sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
“ Pritarti. 4. Kultūros komitetas 2021-0 4-283 Argumentai:
atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 , Komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„ 3 straipsnis. V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pritarti. 5. Kultūros komitetas 2021-0 4-284 Argumentai:
atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 , Komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti 4 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose 1.
Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) įrengti naujus karjerus;
2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;
3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;
4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;
6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija. 2. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
užstatymo tipą;
inžinerinius tinklus;
režimo atkūrimą. 3.
gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti, arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pritarti. 6. Kultūros komitetas 2021-0 4-285 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 , Komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti
rengti teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai ir žemės valdos projektai saugomų kultūros paveldo objektų
teritorijose baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reglamentavimą“. Pritarti. 7. Kultūros komitetas 2021-0 4-28 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas sujungtas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5370 , ir tai, kad įstatymo projektas pildomas nauju straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo
41 dalimi, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas:
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arminas Lydeka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-5324(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė [1] Įformintas Vyriausybės kanclerio 2020 m. gruodžio 4 d. rezoliucija Nr. S-4896. [2]
„„84. Statinys – nekilnojamasis daiktas (
pastatas arba inžinerinis statinys ), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.“
„
vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis <...>.“