Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS CENTRŲ ĮSTATYMO NR. IX-2395 4, 5, 8 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Valstybės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti (toliau – Vyriausybės įstaiga) .
“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 5 dalį 11 punktu:
„ 11) sudaryti sąlygas tautinių mažumų kultūros puoselėjimui ir tapatybės išsaugojimui .
“ 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kultūros centrai gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaudami Kultūros ministerijos, Vyriausybės įstaigos, savivaldybių tarybų skelbiamuose konkursuose atitinkamoms kultūrinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, vykdyti.“ 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 13 straipsnis .
Kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigos įgaliojimai valstybės kultūros centrų veiklos reglamentavimo srityje Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaiga :
1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybės kultūros centrus;
2) analizuoja ir kontroliuoja valstybės kultūros centrų , kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina, veiklą;
3) organizuoja valstybės kultūros centrų , kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina, kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;
4) teikia pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo institucijoms valstybės kultūros centrų veiklos klausimais;
5) suteikia valstybės kultūros centrams , kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina, kategorijas.“
savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įstaiga, vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2026 m. sausio 1 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo valstybės kultūros centro vadovo kadencija. 3. Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės kultūros centrų, kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įstaiga, vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas DĖL Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395
traipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO
statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -Departamentas) dalyvauja 4 viešųjų įstaigų (toliau – Įstaigos): VšĮ Tautinių bendrijų namų ir VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centro, VšĮ Romų visuomenės centro ir VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro valdyme, įgyvendindamas jų savininko ar dalininko teises ir pareigas. Šios Įstaigos rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu, organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą, atmintinų datų bei kalendorinių švenčių paminėjimą, populiarina etninę kultūrą ir mėgėjų meną, tenkina sociokultūrinius bendruomenės poreikius, tenkina kitus bendruomenės kultūrinius poreikius bei rūpinasi tautinių mažumų kultūros puoselėjimu, sklaida, kultūrinio tapatumo išsaugojimu , įgyvendina tautinių mažumų integracijos į visuomenę veiksmus. Įstaigų veikla teritoriniu aspektu peržengia vienos savivaldybės ribas, paslaugos yra teikiamos Lietuvos mastu, reprezentuojant Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas. Įstaigų veiklos dalinį finansavimą Departamentas vykdo organizuodamas Tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų veiklos projektų konkursą. Galimybę dalyvauti šiame konkurse vienodomis sąlygomis turi visi Lietuvoje veikiantys tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrai, tačiau lėšų, skiriamų Įstaigų, kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina Departamentas, veiklos projektų finansavimo programai ir darbo sutarčių vykdymo užtikrinimui nepakanka. 2020 metų spalio mėnesio duomenimis, Įstaigose vidutiniškai yra 17,05 etato (viso).
Tačiau Įstaigos nuolat susiduria su sunkumais, siekdamos užtikrinti numatytas veiklas ir vykdant finansinius įsipareigojimus (įskaitant darbo užmokesčio mokėjimą), kurie ypač tapo akivaizdūs šių metų pandeminės krizės kontekste (teko stabdyti ir/ar perkelti į kitus metus veiklas, įskaitant ir tarptautinius projektus, riboti ar atsisakyti teikti kultūrines paslaugas). Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad viešosios įstaigos, kurių savininko ar dalininko teises įgyvendina Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti, t. y., Departamentas, galėtų gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įgyvendindama Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998
„2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“
patvirtinto 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano 4 strateginio tikslo „stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“ 3 uždavinį „skatinti visapusišką tautinių mažumų integraciją“. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki šiol įstatymų lygmenyje nėra reglamentuoti teisiniai santykiai, susiję su Įstaigų, kurių savininko ar dalininko teises įgyvendina Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti, finansavimu. Tai apsunkina galimybę Įstaigoms siekti strateginių tikslų įgyvendinimo ir ilgalaikių tikslų, teikiamų kultūros paslaugų kokybinio pokyčio. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės viešosioms įstaigoms tiesiogiai skirti jų veiklai būtinas valstybės biudžeto lėšas. 4.
rezultatų laukiama Siūloma pakeisti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nustatant, kad valstybės kultūros centrais yra laikomos ir biudžetinės įstaigos arba viešosios įstaigos, kurių savininko ar atitinkamai savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti, tuo pačiu numatant, kad šios įstaigos gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaudami Kultūros ministerijos, Vyriausybės įstaigos, dalyvaujančios formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinančios, savivaldybių tarybų skelbiamuose konkursuose atitinkamoms kultūrinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, vykdyti. Be to, siūloma papildyti funkcijų, kurias vykdo kultūros centrai, sąrašą (5 straipsnio 5 dalis) įtvirtinant, kad kultūros centrai gali rūpintis tautinių mažumų kultūros puoselėjimu ir sklaida, skatinti tarpkultūrinį pažinimą ir bendradarbiavimą bei s iūloma pakeisti 13 straipsnį nustatant Vyriausybės įstaigos, dalyvaujančios formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinančios, įgaliojimus. Priėmus šio įstatymo pakeitimus bus užtikrinta aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytų viešųjų įstaigų, veikiančių tautinių mažumų srityje, veikla ir finansavimas. Įstaigos bus integruotos į įstatymu reglamentuotą kultūros centrų sistemą, užtikrintas jų veiklų tęstinumas ir plėtojimas, kas leis planuoti ir formuoti kryptingą jų veiklą. Tautinių mažumų bendruomenėms bus sudarytos sąlygos saviraiškai, veiklos sklaidai, kokybiškesniam tautinių mažumų kultūros ir istorijos reprezentavimui ir aktualizavimui populiarinimui ir integracijai į Lietuvos visuomenę. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymo projektus, galiojančių įstatymų keisti ar panaikinti arba priimti naujų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti, kasmet reikės papildomų 125 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų plėtoti tautinių mažumų srityje veikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti, veiklą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis „Kultūros centras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma, kad kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaiga įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybės kultūros centrus. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad ji prieštarauja ir Viešųjų įstaigų įstatymo, ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas “. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pati ministerija ar Vyriausybės įstaiga negali būti viešosios įstaigos steigėja. Siekiant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga atstovautų valstybei, kaip viešosios įstaigos steigėjai bei įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, toks pavedimas turėtų būti numatytas Vyriausybės nutarime dėl viešosios įstaigos steigimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinei įstaigai tapti kitų juridinių asmenų dalyve, t.y. steigti kitus juridinius asmenis. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata tikslintina, nustatant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į šią mūsų pastabą turėtų būti papildomai tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojamas viešųjų ir biudžetinių įstaigų - kultūros centrų steigimas bei ydingai nurodomi galimi jų steigėjai. 2. Projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse vietoj žodžių „Vyriausybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Tomas Bičiūnas, Sergejus Jovaiša, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Jurgis Razma, komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Kultūros ministerijos viceministrė Zita Bružaitė, Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 punkte nustatoma, kad kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaiga įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybės kultūros centrus. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad ji prieštarauja ir Viešųjų įstaigų įstatymo, ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad
„jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo
sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas “. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pati ministerija ar Vyriausybės įstaiga negali būti viešosios įstaigos steigėja. Siekiant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga atstovautų valstybei, kaip viešosios įstaigos steigėjai bei įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, toks pavedimas turėtų būti numatytas Vyriausybės nutarime dėl viešosios įstaigos steigimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinei įstaigai tapti kitų juridinių asmenų dalyve, t.y. steigti kitus juridinius asmenis. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata tikslintina, nustatant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į šią mūsų pastabą turėtų būti papildomai tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojamas viešųjų ir biudžetinių įstaigų - kultūros centrų steigimas bei ydingai nurodomi galimi jų steigėjai. Pritarti 2.
„Vyriausybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-5322;
Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai : Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Ieva Kulbokienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-264 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma, kad kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaiga įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybės kultūros centrus. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad ji prieštarauja ir Viešųjų įstaigų įstatymo, ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms.
Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio
įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas
“. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pati ministerija ar
Vyriausybės įstaiga negali būti viešosios įstaigos steigėja. Siekiant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga atstovautų valstybei, kaip viešosios įstaigos steigėjai bei įgyvendintų valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, toks pavedimas turėtų būti numatytas Vyriausybės nutarime dėl viešosios įstaigos steigimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinei įstaigai tapti kitų juridinių asmenų dalyve, t. y. steigti kitus juridinius asmenis. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata tikslintina, nustatant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į šią mūsų pastabą turėtų būti papildomai tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojamas viešųjų ir biudžetinių įstaigų - kultūros centrų steigimas bei ydingai nurodomi galimi jų steigėjai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-265 2,3
dalyse vietoj žodžių „Vyriausybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
mažumų srityje ir ją įgyvendinanti“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-07-09 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-12 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑5322, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja kompleksiškai peržiūrėti ir įvertinti tautinių mažumų srityje veikiančių įstaigų veiklos ir finansavimo problematiką bei, prireikus, pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2020-12-02 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti Žr. komiteto sprendimą. 2. Žmogaus teisių komitetas 2020-12-02 Iš esmės pritarti teikiamam Kultūros centrų įstatymo Nr. IX- 2395 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
5322Pasiūlyti pagrindiniam komitetui papildyti projektą XIIIP- 5322 nuostata, kad valstybės ir savivaldybių kultūros centrai būtų finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų proporcingai pagal kultūros centruose turimą valstybės ar savivaldybės dalį. Nepritarti Žr. komiteto sprendimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas : atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX- 2395 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP- 5322 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-12-02 Nr. 109-P-47(5)
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius (nuotoliniu), Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis (nuotoliniu), Antanas Čepononis (nuotoliniu), Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma, kad kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaiga įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybės kultūros centrus. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad ji prieštarauja ir Viešųjų įstaigų įstatymo, ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas “. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pati ministerija ar Vyriausybės įstaiga negali būti viešosios įstaigos steigėja. Siekiant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga atstovautų valstybei, kaip viešosios įstaigos steigėjai bei įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, toks pavedimas turėtų būti numatytas Vyriausybės nutarime dėl viešosios įstaigos steigimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinei įstaigai tapti kitų juridinių asmenų dalyve, t.y. steigti kitus juridinius asmenis. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata tikslintina, nustatant, kad ministerija ar Vyriausybės įstaiga gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į šią mūsų pastabą turėtų būti papildomai tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojamas viešųjų ir biudžetinių įstaigų - kultūros centrų steigimas bei ydingai nurodomi galimi jų steigėjai. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
kultūros centrų savininko ar dalininko teises ir pareigas;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„Vyriausybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką tautinių mažumų srityje ir ją įgyvendinanti“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė