Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO ir 5, 47 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
1Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
18Indėlių draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta sprendimas nuomonė, kad pripažinti indėlių draudimo sistemos dalyvį nemokiu, kai indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogia i susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlio indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
“
2Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
21Investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, naudodamiesi įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis, perdavę (patikėję) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui pinigų ir (arba) finansinių priemonių, norėdami pasinaudoti įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis, arba, jeigu investicija bendra, kiekvienas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui perduotų (patikėtų) pinigų arba finansinių priemonių bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija).
“
3Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 43.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijo s centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme , Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme . “ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių , k itose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtų draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių indėliai;
“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) elektroniniai pinigai ir elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų mainams į elektroninius pinigus gautos lėšos.
“
3Papildyti 3 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų indėliai nėra indėlių draudimo objektas, neatsižvelgiant į tai, pagal kurios valstybės teisės aktus šie subjektai yra įsteigti.
“
4Buvusią 3 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 3 straipsnis. 5 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnį. 5 straipsnis. Papildomas indėlių draudimas
1Papildomai draudžiami tik tie tinkami drausti indėliai, kurių draudimo (arba kitokio saugumo užtikrinimo) sąlygos pagal trečiosios valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme. 2.
valstybės bankas Lietuvos Respublikoje įsteigia filialą ir šiame filiale laikomi indėliai draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) taryba nustato,
kad šios indėlių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas privalo dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje ir papildomai apdrausti banko filiale laikomus tinkamus drausti indėlius. 3. Papildomo indėlių draudimo suma yra lygi trečiosios valstybės banko filiale laikomų tinkamų drausti indėlių sumos ir sumos, kuri išmokama indėlininkui pagal trečiosios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius tos šalies indėlių draudimo sistemą, skirtumui, tačiau papildomo indėlių draudimo suma kartu su pagal trečiosios valstybės teisės aktus išmokama suma negali viršyti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sumos. 4. Papildomo indėlių draudimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba. 5. Jeigu trečiosios valstybės bankas Lietuvos Respublikoje įsteigia filialą ir šiame filiale tinkami drausti i ndėliai nedraudžiami (arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus), filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas privalo dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje ir apdrausti banko filiale laikomus tinkamus drausti indėlius pagal šį įstatymą. 6. Trečiosios valstybės bankas, pateikdamas Lietuvos bankui prašymą įsteigti Lietuvos Respublikoje filialą, kuriame numatoma priimti indėlius, arba prašymą suteikti teisę priimti indėlius, turi pateikti draudimo įmonei teisės aktų, kuriuose nustatomos indėlių draudimo sąlygos toje trečiojoje valstybėje, kopijas ir patvirtintus jų vertimus į lietuvių kalbą.
Apie indėlių draudimo sąlygų trečiojoje valstybėje pasikeitimus trečiosios valstybės bankas privalo nedelsdamas informuoti draudimo įmonę. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
indėlis yra depozitinėje sąskaitoje , tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, kuriems priklauso depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos, pagal jiems priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta tokia sąskaita, ir kredito įstaigos arba draudimo įmonės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas. Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 8.
I ndėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio draudimo įmonės prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse.“
straipsnio pakeitimas
4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
s tinkamas drausti indėlis laikomas bendroje ar depozitinėje sąskaitoje
asmeniui bendroje ar depozitinėje sąskaitoje priklausančios sumos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos ; “. 2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį indėlių draudimo išmokos mokamos trečiosios valstybės kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams pagal šio straipsnio 9 dalį – iki trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, administratorius pateiks draudimo įmonei duomenis , reikalingus draudimo išmokoms išmokėti indėlininkui ar kitam asmeniui, kurie turi reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką ir kuriems dėl jų indėliuose laikomų pinigų įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo,
sprendimo įsiteisėjimo . “
galios 7 straipsnio 9 dalį. 9.
trečiosios valstybės kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams papildomo draudimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išmoką išmoka tik iš trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, gavusi duomenis, reikalingus draudimo išmokoms išmokėti. 6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis. Indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai
nemokamos:
1) už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus indėlius, lėšas, pinigus, vertybinius popierius ir įsipareigojimus;
2) indėlininkams už indėlius sąskaitoje, kurioje per pastaruosius 24 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir laikomo indėlio suma yra mažesnė kaip 10 eurų;
indėlių draudimo išmoką ir kuriems dėl jų indėliuose laikomų pinigų įsigijimo teisėtumo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo. 2. Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas stabdomas, kai indėlininkui ar kitam asmeniui, turintiems reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką, yra pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Jeigu būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą.
Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius savo tinkamus drausti indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami viršijančius šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta nustatytą indėlių draudimo suma sumą , tačiau ne didesnius negu buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“ 8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, įskaitant šių bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse;
2) trečiųjų valstybių bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, kuriuose laikomi indėliai nedraudžiami arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės , kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs bankas, teisės aktus; Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai draudimo įmonės taryba nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai.
Draudimo įmonės taryba, vertindama filiale laikomų indėlių apsaugos lygiavertiškumą, bent jau patikrina, kad filialo indėlininkams būtų užtikrinta tokio pat dydžio indėlių draudimo suma ir indėlių draudimo objektas, kaip nustatyta šiame įstatyme;
valstybių bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, kuriuose laikomi indėliai draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme;
Lietuvos Respublikoje įsteigtos centrinės kredito unijos;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito unijos ir Centrinė kredito unija . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ex ante
sistemos dalyviai į Indėlių draudimo fondą privalo mokėti periodines ( ex ante ) ir specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas.
Periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos į Indėlių draudimo fondą skaičiuojamos ir mokamos nuo pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos , išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus indėlių draudimo sistemos dalyvius, kurių periodinės ( ex ante ) ir specialiosios ( ex post ) įmokos yra skaičiuojamos nuo šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos papildomos indėlių draudimo sumos . Periodinių ( ex ante ) draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais visos vienoje depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos laikomos priklausančiomis vienam indėlininkui. 2. Indėlių draudimo sistemos dalyvio periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į:
1) pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą;
2) pas konkretų indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų apdraustųjų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos ir pas visus indėlių draudimo sistemos dalyvius indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos santykį;
3) konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumą rizikos koeficientą , kurį nustato priežiūros institucija;
4) visų indėlių draudimo sistemos dalyvių tam tikrais metais į Indėlių draudimo fondą mokėtiną metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą (toliau – metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma) metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų normą, kuri yra lygi visų indėlių draudimo sistemos dalyvių tam tikrais metais į Indėlių draudimo fondą mokėtinos metinės periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumos ir visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apraustųjų indėlių sumos santykiui, išreikštam procentais (toliau – metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma) . 3.
( ex ante ) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumas rizikos koeficientas nustatomas kartą per metus atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio vykdomo verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose įtvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Per einamuosius metus prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusiems naujiems indėlių draudimo sistemos dalyviams, atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas, taikytinas iki reguliaraus metinio visų indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientų nustatymo. Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento ir laikino atskirojo rizikos koeficiento įvertinimo nustatymo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos bankininkystės institucijos gairės EBA/GL/2015/10), bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo koeficiento nustatymo metodus priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją. 4. Metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą nustato ir peržiūri draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma negali būti didesnė kaip 0,5 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos .
Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma nustatoma kuo tolygiau paskirstant finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiekti mažiausiasis ir nacionalinis tiksliniai lygiai, atsižvelgiant į:
1) Indėlių draudimo fondo turimus finansinius išteklius, įvertinus jo turimus skolinius įsipareigojimus;
2) tikslą iki 2024 m. liepos 3 d. pasiekti mažiausiąjį tikslinį lygį ir iki 2038 m. liepos 3 d. – nacionalinį tikslinį lygį , išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis , ir iki 2028 m. liepos 3 d. – nacionalinį tikslinį lygį ;
3) poreikį išlaikyti ir atkurti mažiausiąjį ir nacionalinį tikslinius lygius;
4) esamą verslo ciklo stadiją ir galimą prociklinį periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų poveikį indėlių draudimo sistemos dalyvių finansinei būklei, atsižvelgiant į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10. 5. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma nustatoma iki gegužės 31 d. vieniems metams nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Nustatant metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą , vertinami praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenys. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę kartą per metus peržiūrėti nustatytą metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą ir ją pakeisti, jeigu Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai padidėja arba sumažėja didesne kaip dviejų trečdalių mažiausiojo tikslinio lygio suma. Tokia peržiūra gali būti atliekama iki lapkričio 30 d. 6 mėnesių laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. Peržiūrint metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą , vertinami praėjusio pusmečio (birželio 30 d.) duomenys.
Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma nustatoma tol, kol pasiekiamas ar atkuriamas nacionalinis tikslinis lygis. 6. Kai Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai pasiekia šiame įstatyme nustatytą nacionalinį tikslinį lygį, metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma yra 0,05 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių . 7. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę priimti indėlius, į draudimo įmonės nurodytą Indėlių draudimo fondo sąskaitą per 10 dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos sumoka pirmąją (avansinę) draudimo įmoką:
1) šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 , ir 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai – 2 000 eurų;
2) šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte punktuose nurodyti subjektai – 200 eurų. 8. Sumokėta pirmoji (avansinė) įmoka įskaitoma į indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinų vėlesnių periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą. 9. Periodinių ( ex ante ) ir specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų ir pirmųjų (avansinių) draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba. 10. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės ( ex ante ) ir specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, kiekvieną kalendorinį ketvirtį pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis apskaičiuoja draudimo įmonė.
Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:
1) priežiūros institucija
2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Periodines ( ex ante ) indėlių draudimo įmokas indėlių draudimo sistemos dalyvis moka ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį metus . “11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakanka visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, indėlių draudimo sistemos dalyviai draudimo įmonės nurodymu Indėlių draudimo fondui privalo mokėti specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas. Apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą draudimo įmonė informuoja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir priežiūros instituciją per 1 darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Priežiūros institucija išvadą draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti per 2 darbo dienas nuo informacijos apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą gavimo iš draudimo įmonės dienos. “
14 straipsnį 6 dalimi: „ 6.
S pecialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba. “
14 straipsnį 7 dalimi: „
draudimo sistemos dalyvio mokėtinos specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:
1) priežiūros institucija
2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą. “12 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas iki
kartą pasiekus mažiausiąjį tikslinį lygį, Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sumažėja ir sudaro mažiau negu du trečdalius mažiausiojo tikslinio lygio, mažiausiasis tikslinis lygis privalo būti atkurtas per 6 metus, o atkūrus mažiausiąjį tikslinį lygį, nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas per 10 metų. “
galios 15 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu mažiausiasis tikslinis lygis pasiekiamas anksčiau negu šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos toliau mokamos, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, kurio pasiekimo terminas sutrumpinamas atitinkamu laikotarpiu, kuriuo sutrumpėjo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminas. 13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu:
„ 5) paskolos, gautos Indėlių draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti;
“. 2. Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu:
„
6) lėšos, gautos kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemoms grąžinant Indėlių draudimo fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
“. 3. Buvusį 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą laikyti 7 punktu. 4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1 ) indėlių draudimo išmokoms , įskaitant palūkanas ir delspinigius pagal teismų sprendimus ;
“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 3) kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui finansuoti pagal šio įstatymo 47 straipsnį Indėlių draudimo fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti ;
“. 6. Papildyti 16 straipsnio 4 dalį 5 punktu:
„ 5) paskolų, gautų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius.
“
7Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių ir nepakanka surinktų specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų , indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš šių lėšų šaltinių :
1) indėlių draudimo sistemos dalyvių specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų, surinktų šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo. Tokiu atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui ;
3) skolintų lėšų.
Lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie pasirengimą įsigyti lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą viešai neskelbiama. “
8Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. D raudimo įmonė, kai indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių , turi teisę skolintis. Lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą viešai neskelbiama.
visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją informuoja apie trūkstamų lėšų dydį ir pateikia pagrįstus pasiūlymus ir argumentus dėl lėšų šaltinio (prioritetą teikti siekiui gauti trūkstamas lėšas palankiausiomis sąlygomis ir užtikrinti indėlių draudimo išmokų išmokėjimą per šiame įstatyme nurodytus terminus). “
9Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
14Indėlių draudimo fondo lėšos laikomos atskiroje ( atskirose ) banko sąskaitoje ( sąskaitose ) , atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke . Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą ( tokias sąskaitas ) , privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šioje sąskaitoje ( šiose sąskaitose ) laikomos Indėlių draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
“ 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jeigu priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia indėlių draudimo sistemos dalyvio teisę priimti indėlius , tokiam indėlių draudimo sistemos dalyviui atitinkamai laikinai ar visam laikui indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrūksta. “
2Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba , pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti indėlių draudimo sistemos dalyvį apie galimą indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimą. Įspėjus apie galimą indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimą, įnešti indėliai visiškai draudžiami. Jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo dienos indėlių draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutraukiamas .“
3Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutrūkimą arba nutraukimą draudimo įmonė nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir paskelbia savo interneto svetainėje.“ 15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Indėlių draudimo nutraukimo padariniai 1.
Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nutrūko indėlių draudimas, įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius , kurie buvo priimti iki indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutrūkimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai). 2. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį buvo nutrauktas indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) , įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius , kurie buvo priimti iki sprendimo dėl indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimo įsigaliojimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai). 3. Indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija nedelsdama atšaukia teisę priimti indėlius.“ 16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioms draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms , k itose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtoms draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms ;“. 17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Investuotojas įgyja teisę į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką tokiu atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis negali įvykdyti pagal teisės aktus ar sutartis prisiimtų šių įsipareigojimų investuotojui:
1) grąžinti investuotojui priklausančius ir jo vardu laikomus pinigus, perduotus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui norint pasinaudoti jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis grąžinti investuotojui pinigus, kuriuos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis yra skolingas investuotojui ir kurie laikomi investuotojo naudai jam naudojantis įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis ;
2) grąžinti investuotojui priklausančias ir jo vardu laikomas, tvarkomas ar valdomas finansines priemones, perduotas (patikėtas) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui naudojantis jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis.“
2Pakeisti 23 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimas gali būti atidedamas investuotojams ar kitiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems reikalavimo į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką teisę turintiems asmenims, kuriems dėl kurių jiems priklausančių ir (ar) jų vardu laikomų pinigų ir (arba) finansinių priemonių įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo , – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
“
3Pakeisti 23 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 2) investuotojams, kuriems dėl kurių jiems priklausančių ir (ar) jų vardu laikomų finansinių priemonių ir (arba) pinigų įsigijimo teisėtumo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo ;
“. 18 straipsnis.
18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikoje įsteigta Centrinė įsteigtos centrinės kredito unija unijos ;“. 19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu:
„ 4 ) paskolos, gautos Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti;
“. 2. Buvusį 28 straipsnio 3 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu. 3. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos:
1) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms , įskaitant palūkanas ir delspinigius pagal teismų sprendimus ;
2) Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;
3) paskolų, gautų Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius ; 2 4) fondo administravimo sąnaudoms padengti. “
4Pakeisti 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
9Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos laikomos atskiroje ( atskirose ) banko sąskaitoje ( sąskaitose ) , atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke . Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą ( tokias sąskaitas ) , privalo kredito įstaigai ir(ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šioje sąskaitoje ( šiose sąskaitose ) laikomos Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
“ 20 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti
32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Pertvarkymo fondo lėšos laikomos atskiroje ( atskirose ) banko sąskaitoje ( sąskaitose ) , atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke .
Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą ( tokias sąskaitas ) , privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šioje sąskaitoje ( šiose sąskaitose ) laikomos Pertvarkymo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pertvarkymo fondas finansuojamas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų subjektų, kurie nepatenka į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010,
trečiose trečiosiose valstybėse licencijuotų kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, lėšomis (toliau – Pertvarkymo fondo dalyviai). Kiti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti subjektai moka įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pertvarkymo fondo administravimas finansuojamas iš Pertvarkymo fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų . Kiti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti subjektai moka įmokas Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms finansuoti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų Reglamento (ES) Nr. 2017/2361 nustatyta tvarka .
2017/2361 nustatyta tvarka . Lietuvos banko ir
(arba) Bendros pertvarkymo valdybos pateiktus prašymus dėl Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl Lietuvos Respublikoje licencijuoto finansų sektoriaus subjekto atskirų mokėtinų sumų (toliau – Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas) autentiškumo patikrinimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4–6 dalių nuostatas tiek, kiek šioje dalyje nenustatyta kitaip. Lietuvos apeliacinis teismas patikrina Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria išsprendžiamas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo klausimas, kasacine tvarka neskundžiama. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas ir įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria išsprendžiamas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo klausimas, yra vykdomieji dokumentai. “
straipsnio pakeitimas
1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „
9) turėti sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose ar kitos valstybės narės kredito įstaigose (įskaitant valstybės narės kredito įstaigos filialus, veikiančius Lietuvos Respublikoje) ir Lietuvos banke ; “. 2. Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. 10) šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. 24 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą ir, gavusi priežiūros institucijos išvadą, – specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų sumą; “. 2.
2Pripažinti netekusiu galios 41 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 6) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, priima sprendimą šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą;
3Pakeisti 41 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) nustato informacijos teikimo indėlininkams ir investuotojams tvarką;
“. 4. Pripažinti netekusiu galios 41 straipsnio 6 dalies 6 punktą. 6) teikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai metinę veiklos ataskaitą;
25 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Draudimo įmonė indėlininkų ir investuotojų duomenis Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo tikslais tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
“ 26 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS BANKO AR CENTRINĖS KREDITO UNIJOS PERTVARKYMO IR KREDITO UNIJŲ TURTO, TEISIŲ, SANDORIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
PERDAVIMO FINANSAVIMAS“. 27 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar Centrinės centrinės kredito unijos pertvarkymą
1Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 105 straipsnyje nustatytu atveju draudimo įmonė dalyvauja finansuojant banko ar Centrinės centrinės kredito unijos pertvarkymą, iš Indėlių draudimo fondo pervesdama lėšų pertvarkymo institucijos nurodytam subjektui.
Pervedamų lėšų sumą, pasikonsultavusi suderinusi su draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, nustato pertvarkymo institucija . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma:
1) kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turi būti lygi apdraustųjų indėlių sumai, kuri būtų buvusi nurašyta siekiant padengti banko ar Centrinės centrinės kredito unijos nuostolius pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo78
12 dalies
gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo apimtį ir nurašomi kaip antrąja eile tenkinami kreditoriaus reikalavimai;
2) kai taikoma bet kuri kita pertvarkymo priemonė, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytą priemonę, turi būti lygi nuostolių, kurių apdraustųjų indėlių savininkai būtų patyrę, sumai. Tokiu atveju laikoma, kad apdraustųjų indėlių savininkų nuostoliai atsiranda kaip kreditorių nuostoliai, kreditorių reikalavimus tenkinant antrąja eile;
3) negali būti didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų turėjęs išmokėti apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar Centrinei centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 90 straipsnį atlikus vertinimą nustatoma, kad Indėlių draudimo fondo sumokėta suma buvo didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų išmokėjęs apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar Centrinei centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla, tas sumų skirtumas turi būti grąžintas į Indėlių draudimo fondą iš Pertvarkymo fondo lėšų;
4) visais atvejais negali viršyti 50 procentų nacionalinio tikslinio lygio. 3.
naudojamos banko, Centrinės centrinės kredito unijos ar laikinosios įstaigos rekapitalizavimui, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal
dalies 2 punktą. 4. Indėlininkas, kurio tinkamas drausti indėlis, laikytas pertvarkomame finansų sektoriaus subjekte (toliau – pertvarkomas subjektas), buvo perduotas kitam subjektui įgyvendinant verslo perleidimo priemonę arba laikinosios įstaigos priemonę, nuo indėlio perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlio dalį, likusią pertvarkomame subjekte, jeigu perduota indėlio suma lygi arba didesnė už šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą indėlių draudimo sumą. 5. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar Centrinės centrinės kredito unijos pertvarkymą prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pertvarkomam subjektui atveju tas pertvarkomas subjektas privalo pertvarkymui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 47 straipsnį. 47 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą
pareigas įgyvendinanti institucija , iš priežiūros institucijos gavusi informaciją apie pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas numatomą vykdyti kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitam bankui ar kitai kredito įstaigai, sprendžia klausimą dėl draudimo įmonės dalyvavimo finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. 2.
2Draudimo įmonė dalyvauja finansuojant kredito unijos turto, teisių,
sandorių ir įsipareigojimų perdavimą pervesdama lėšas kitai kredito įstaigai, kuri pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 651 straipsnio nuostatas perima kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, kad būtų padengta perduodamų įsipareigojimų vertės ir kartu perduodamo turto, teisių ir sandorių vertės skirtumo suma. 3. Jeigu draudimo įmonė dalyvauja finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, bendra draudimo įmonės mokama suma neturi viršyti:
1) sumos, kurią, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė pagal šį įstatymą privalėtų išmokėti kredito unijos, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami, indėlininkams;
2) 50 procentų nacionalinio tikslinio lygio. 4. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą prilyginamas indėlių draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams išmokėjimui. Kredito unija, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami, privalo perdavimui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. 5. Indėlininkas, kurio tinkami drausti indėliai, laikyti kredito unijoje, buvo perduoti bankui ar kitai kredito įstaigai, nuo indėlių perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlių dalį, likusią kredito unijoje, jeigu perduota indėlių suma lygi arba didesnė už šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą indėlių draudimo sumą. 29 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo
dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL
,
. 2. 2014 m. balandžio 16 d.
2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149) . 3. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 . 4. 2017 m. rugsėjo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2017/2361 dėl galutinės įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistemos. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ taryba ir Lietuvos bankas
iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 3. Pagal šio įstatymo 9 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma pirmą kartą nustatoma iki 2021 m. gegužės 31 d. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. 4. Iki 2021 m. birželio
institucijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą nustatyta metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. 5.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas praneša Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui apie instituciją, pagal šio įstatymo 22 straipsnį paskirtą tikrinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų autentiškumą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5310(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO ir 5, 47 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
1Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
18Indėlių draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta sprendimas nuomonė, kad pripažinti indėlių draudimo sistemos dalyvį nemokiu, kai indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogia i susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlio indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
“
2Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
21Investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, naudodamiesi įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavę (patikėję) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui pinigų ir (arba) finansinių priemonių, norėdami pasinaudoti įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis, arba, jeigu investicija bendra, kiekvienas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui perduotų (patikėtų) pinigų arba finansinių priemonių bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija).
“
3Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 43.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijo s centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme , Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme . “ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių , k itose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtų draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių indėliai;
“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) elektroniniai pinigai ir elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų mainams į elektroninius pinigus gautos lėšos.
“
3Papildyti 3 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų indėliai nėra indėlių draudimo objektas, neatsižvelgiant į tai, pagal kurios valstybės teisės aktus šie subjektai yra įsteigti.
“
4Buvusią 3 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 3 straipsnis. 5 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnį. 5 straipsnis. Papildomas indėlių draudimas
1Papildomai draudžiami tik tie tinkami drausti indėliai, kurių draudimo (arba kitokio saugumo užtikrinimo) sąlygos pagal trečiosios valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme. 2.
valstybės bankas Lietuvos Respublikoje įsteigia filialą ir šiame filiale laikomi indėliai draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) taryba nustato,
kad šios indėlių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas privalo dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje ir papildomai apdrausti banko filiale laikomus tinkamus drausti indėlius. 3. Papildomo indėlių draudimo suma yra lygi trečiosios valstybės banko filiale laikomų tinkamų drausti indėlių sumos ir sumos, kuri išmokama indėlininkui pagal trečiosios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius tos šalies indėlių draudimo sistemą, skirtumui, tačiau papildomo indėlių draudimo suma kartu su pagal trečiosios valstybės teisės aktus išmokama suma negali viršyti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sumos. 4. Papildomo indėlių draudimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba. 5. Jeigu trečiosios valstybės bankas Lietuvos Respublikoje įsteigia filialą ir šiame filiale tinkami drausti i ndėliai nedraudžiami (arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus), filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas privalo dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje ir apdrausti banko filiale laikomus tinkamus drausti indėlius pagal šį įstatymą. 6. Trečiosios valstybės bankas, pateikdamas Lietuvos bankui prašymą įsteigti Lietuvos Respublikoje filialą, kuriame numatoma priimti indėlius, arba prašymą suteikti teisę priimti indėlius, turi pateikti draudimo įmonei teisės aktų, kuriuose nustatomos indėlių draudimo sąlygos toje trečiojoje valstybėje, kopijas ir patvirtintus jų vertimus į lietuvių kalbą.
Apie indėlių draudimo sąlygų trečiojoje valstybėje pasikeitimus trečiosios valstybės bankas privalo nedelsdamas informuoti draudimo įmonę. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
indėlis yra depozitinėje sąskaitoje , tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, kuriems priklauso depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos, pagal jiems priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta ši sąskaita, ir kredito įstaigos arba draudimo įmonės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie šioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas. Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 8.
I ndėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti reikalingus duomenis , kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio draudimo įmonės prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse.“ 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) reikalavimus atitinkanti s tinkamas drausti indėlis laikomas bendroje ar depozitinėje sąskaitoje – iki bus išsiaiškintos konkrečiam asmeniui bendroje ar depozitinėje sąskaitoje priklausančios sumos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos ;
“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) papildomo draudimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį indėlių draudimo išmokos mokamos trečiosios valstybės kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams pagal šio straipsnio 9 dalį – iki trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, administratorius pateiks draudimo įmonei duomenis , reikalingus draudimo išmokoms išmokėti indėlininkui ar kitam asmeniui, kurie turi reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką ir kuriems dėl jų laikomų kaip indėlių pinigų įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo . “
3Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 9 dalį. 9.
trečiosios valstybės kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams papildomo draudimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išmoką išmoka tik iš trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, gavusi duomenis, reikalingus draudimo išmokoms išmokėti. 6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis. Indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai
nemokamos:
1) už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus indėlius, lėšas, pinigus, vertybinius popierius ir įsipareigojimus;
2) indėlininkams už indėlius sąskaitoje, kurioje per pastaruosius 24 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir laikomo indėlio suma yra mažesnė kaip 10 eurų;
indėlių draudimo išmoką ir kuriems dėl jų laikomų kaip indėlių pinigų įsigijimo teisėtumo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo. 2. Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas stabdomas, kai indėlininkui ar kitam asmeniui, turintiems reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką, yra pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Jeigu būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą.
Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius savo tinkamus drausti indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami viršijančius šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta nustatytą indėlių draudimo suma sumą , tačiau ne didesnius negu buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“ 8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, įskaitant šių bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse;
2) trečiųjų valstybių bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, kuriuose laikomi indėliai nedraudžiami arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės , kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs bankas, teisės aktus; Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai draudimo įmonės taryba nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai.
Draudimo įmonės taryba, vertindama Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės banko filiale laikomų indėlių apsaugos lygiavertiškumą, bent jau patikrina, ar filialo indėlininkams yra užtikrinta tokio pat dydžio indėlių draudimo suma ir indėlių draudimo objektas, kaip nustatyta šiame įstatyme;
3) trečiųjų valstybių bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, kuriuose laikomi indėliai draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme; Lietuvos Respublikoje įsteigtos centrinės kredito unijos;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito unijos ir Centrinė kredito unija .
“ 9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 12 straipsnis. Periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos
1Indėlių draudimo sistemos dalyviai į Indėlių draudimo fondą privalo mokėti periodines ( ex ante ) ir specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas.
Periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos į Indėlių draudimo fondą skaičiuojamos ir mokamos nuo pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos , išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus indėlių draudimo sistemos dalyvius, kurių periodinės ( ex ante ) ir specialiosios ( ex post ) įmokos yra skaičiuojamos nuo šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos papildomos indėlių draudimo sumos . Periodinių ( ex ante ) draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais visos vienoje depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos laikomos priklausančiomis vienam indėlininkui. 2. Indėlių draudimo sistemos dalyvio periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į:
1) pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą;
2) pas konkretų indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų apdraustųjų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos ir pas visus indėlių draudimo sistemos dalyvius indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos santykį;
3) konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumą rizikos koeficientą , kurį nustato priežiūros institucija;
4) visų indėlių draudimo sistemos dalyvių tam tikrais metais į Indėlių draudimo fondą mokėtiną metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą (toliau – metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma) metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų normą, kuri yra lygi visų indėlių draudimo sistemos dalyvių tam tikrais metais į Indėlių draudimo fondą mokėtinos metinės periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumos ir visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apraustųjų indėlių sumos santykiui, išreikštam procentais (toliau – metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma) . 3.
( ex ante ) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumas rizikos koeficientas nustatomas kartą per metus atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio vykdomo verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose įtvirtintus nustatytus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Per einamuosius metus prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusiems naujiems indėlių draudimo sistemos dalyviams, atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas, taikytinas iki reguliaraus metinio visų indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientų nustatymo. Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento ir laikino atskirojo rizikos koeficiento įvertinimo nustatymo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos bankininkystės institucijos gairės EBA/GL/2015/10), bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo koeficiento nustatymo metodus priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją. 4. Metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą nustato ir peržiūri draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma negali būti didesnė kaip 0,5 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos .
Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma nustatoma kuo tolygiau paskirstant finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiekti mažiausiasis ir nacionalinis tiksliniai lygiai, atsižvelgiant į:
1) Indėlių draudimo fondo turimus finansinius išteklius, įvertinus jo šio fondo turimus skolinius įsipareigojimus;
2) tikslą iki 2024 m. liepos 3 d. pasiekti mažiausiąjį tikslinį lygį ir iki 2038 m. liepos 3 d. – pasiekti nacionalinį tikslinį lygį , išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis , ir iki 2028 m. liepos 3 d. – nacionalinį tikslinį lygį ;
3) poreikį išlaikyti ir atkurti mažiausiąjį ir nacionalinį tikslinius lygius;
4) esamą verslo ciklo stadiją ir galimą prociklinį periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų poveikį indėlių draudimo sistemos dalyvių finansinei būklei, atsižvelgiant į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10. 5. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma nustatoma iki gegužės 31 d. vieniems metams nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Nustatant metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą , vertinami praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenys. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę kartą per metus peržiūrėti nustatytą metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą ir ją pakeisti, jeigu Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai padidėja arba sumažėja didesne kaip dviejų trečdalių mažiausiojo tikslinio lygio suma. Tokia peržiūra gali būti atliekama iki lapkričio 30 d. 6 mėnesių laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. Peržiūrint metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą , vertinami praėjusio pusmečio (birželio 30 d.) duomenys.
Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma nustatoma tol, kol pasiekiamas ar atkuriamas nacionalinis tikslinis lygis. 6. Kai Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai pasiekia šiame įstatyme nustatytą nacionalinį tikslinį lygį, metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma norma yra 0,05 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių . 7. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę priimti indėlius, į draudimo įmonės nurodytą Indėlių draudimo fondo sąskaitą per 10 dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos sumoka pirmąją (avansinę) draudimo įmoką:
1) šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 , ir 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai – 2 000 eurų;
2) šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte punktuose nurodyti subjektai – 200 eurų. 8. Sumokėta pirmoji (avansinė) įmoka įskaitoma į indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinų vėlesnių periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą. 9. Periodinių ( ex ante ) ir specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų ir pirmųjų (avansinių) draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba. 10. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės ( ex ante ) ir specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, kiekvieną kalendorinį ketvirtį pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis apskaičiuoja draudimo įmonė.
Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:
1) priežiūros institucija
2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Periodines ( ex ante ) indėlių draudimo įmokas indėlių draudimo sistemos dalyvis moka ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį metus . “11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu , įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui , Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakanka visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, indėlių draudimo sistemos dalyviai draudimo įmonės nurodymu Indėlių draudimo fondui privalo mokėti specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas. Apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą draudimo įmonė informuoja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir priežiūros instituciją per vieną darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Priežiūros institucija išvadą draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti per 2 darbo dienas nuo informacijos apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą gavimo iš draudimo įmonės dienos. “
14 straipsnį 6 dalimi: „ 6.
S pecialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba. “
14 straipsnį 7 dalimi: „
draudimo sistemos dalyvio mokėtinos specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:
1) priežiūros institucija
2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą. “12 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas iki
kartą pasiekus mažiausiąjį tikslinį lygį, Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sumažėja ir sudaro mažiau negu du trečdalius mažiausiojo tikslinio lygio, mažiausiasis tikslinis lygis privalo būti atkurtas per 6 metus, o atkūrus mažiausiąjį tikslinį lygį, nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas per 10 metų. “
galios 15 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu mažiausiasis tikslinis lygis pasiekiamas anksčiau negu šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos toliau mokamos, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, kurio pasiekimo terminas sutrumpinamas atitinkamu laikotarpiu, kuriuo sutrumpėjo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminas. 13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu:
„ 5) paskolos, gautos Indėlių draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti;
“. 2. Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu:
„
6) lėšos, gautos kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemoms grąžinant Indėlių draudimo fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
“. 3. Buvusį 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą laikyti 7 punktu. 4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Indėlių draudimo fondo lėšos naudojamos:
1 ) indėlių draudimo išmokoms , įskaitant palūkanas ir delspinigius, mokėtinus pagal teismų sprendimus ;
2) pertvarkymo priemonėms finansuoti, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnyje;
3) kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui finansuoti pagal šio įstatymo 47 straipsnį Indėlių draudimo fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti ;
4) Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudoms padengti . ;
5) paskolų, gautų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius. “
5Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių ir nepakanka surinktų specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų , indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš šių lėšų šaltinių :
1) indėlių draudimo sistemos dalyvių specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų, surinktų šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo. Tokiu Šiuo atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui ;
3) skolintų lėšų.
Lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie pasirengimą įsigyti lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą viešai neskelbiama. “
6Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. D raudimo įmonė, kai Kai indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių , turi teisę skolintis. Lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą viešai neskelbiama.
visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, draudimo įmonė ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją informuoja apie trūkstamų lėšų dydį ir pateikia pagrįstus pasiūlymus ir argumentus dėl lėšų šaltinio (prioritetą teikti siekiui gauti trūkstamas lėšas palankiausiomis sąlygomis ir užtikrinti indėlių draudimo išmokų išmokėjimą per šiame įstatyme nurodytus terminus). “
7Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
14Indėlių draudimo fondo lėšos laikomos atskiroje ( atskirose ) banko sąskaitoje ( sąskaitose ) , atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke . Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą ( tokias sąskaitas ) , privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šioje sąskaitoje ( šiose sąskaitose ) laikomos Indėlių draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
“ 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia indėlių draudimo sistemos dalyvio teisę priimti indėlius , tokiam indėlių draudimo sistemos dalyviui atitinkamai laikinai ar visam laikui indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrūksta.
“
2Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba , pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti indėlių draudimo sistemos dalyvį apie galimą indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimą. Įspėjus apie galimą indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimą, įnešti indėliai visiškai draudžiami. Jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo dienos indėlių draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutraukiamas .“
3Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutrūkimą arba nutraukimą draudimo įmonė nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir paskelbia savo interneto svetainėje.“ 15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Indėlių draudimo nutraukimo padariniai 1.
Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nutrūko indėlių draudimas, įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius , kurie buvo priimti iki indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutrūkimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai). 2. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį buvo nutrauktas indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) , įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius , kurie buvo priimti iki sprendimo dėl indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimo įsigaliojimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai). 3. Indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija nedelsdama atšaukia teisę priimti indėlius.“ 16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioms draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms , k itose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtoms draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms ;“. 17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Investuotojas įgyja teisę į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką tokiu atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis negali įvykdyti pagal teisės aktus ar sutartis prisiimtų šių įsipareigojimų investuotojui:
1) grąžinti investuotojui priklausančius ir jo vardu laikomus pinigus, perduotus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui norint pasinaudoti jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis grąžinti investuotojui pinigus, kuriuos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis yra skolingas investuotojui ir kurie laikomi investuotojo naudai jam naudojantis įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis ;
2) grąžinti investuotojui priklausančias ir jo vardu laikomas, tvarkomas ar valdomas finansines priemones, perduotas (patikėtas) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui naudojantis jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis.“
2Pakeisti 23 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimas gali būti atidedamas investuotojams ar kitiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems reikalavimo į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką teisę turintiems asmenims, kuriems dėl kurių jiems priklausančių ir (ar) jų vardu laikomų pinigų ir (arba) finansinių priemonių įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo , – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
“
3Pakeisti 23 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 2) investuotojams, kuriems dėl kurių jiems priklausančių ir (ar) jų vardu laikomų finansinių priemonių ir (arba) pinigų įsigijimo teisėtumo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo ;
“. 18 straipsnis.
18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikoje įsteigta Centrinė įsteigtos centrinės kredito unija unijos ;“. 19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu:
„ 4 ) paskolos, gautos Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti;
“. 2. Buvusį 28 straipsnio 3 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu. 3. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos:
1) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms , įskaitant palūkanas ir delspinigius, mokėtinus pagal teismų sprendimus ;
2) Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;
3) paskolų, gautų Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius ; 2 4) Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudoms padengti. “
4Pakeisti 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
9Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos laikomos atskiroje ( atskirose ) banko sąskaitoje ( sąskaitose ) , atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke . Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą ( tokias sąskaitas ) , privalo kredito įstaigai ir(ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šioje sąskaitoje ( šiose sąskaitose ) laikomos Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
“ 20 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti
32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Pertvarkymo fondo lėšos laikomos atskiroje ( atskirose ) banko sąskaitoje ( sąskaitose ) , atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke .
Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą ( tokias sąskaitas ) , privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šioje sąskaitoje ( šiose sąskaitose ) laikomos Pertvarkymo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
“ 21 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pertvarkymo fondas finansuojamas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų subjektų, kurie nepatenka į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau – Reglamentas ES (Nr. 806/2014) , 2 straipsnyje nurodytą to šio reglamento taikymo apimtį, ir trečiose trečiosiose valstybėse licencijuotų kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, lėšomis (toliau – Pertvarkymo fondo dalyviai). Kiti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti nurodyti subjektai moka įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ 22 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pertvarkymo fondo administravimas finansuojamas iš Pertvarkymo fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų . Kiti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti nurodyti subjektai moka įmokas Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms finansuoti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų Reglamento (ES) Nr.
2017/2361 nustatyta tvarka . Lietuvos banko ir (arba) Bendros pertvarkymo valdybos pateiktus prašymus patikrinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl Lietuvos Respublikoje licencijuoto finansų sektoriaus subjekto atskirų mokėtinų sumų (toliau
straipsnio pakeitimas
1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „
9) turėti sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose ar kitos valstybės narės kredito įstaigose (įskaitant valstybės narės kredito įstaigos filialus, veikiančius Lietuvos Respublikoje) ir Lietuvos banke ; . “
galios 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. 10) šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. 24 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, nustato metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumą normą ir, gavusi priežiūros institucijos išvadą, – specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų sumą;
“. 2. Pripažinti netekusiu galios 41 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 6) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, priima sprendimą šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą;
3Pakeisti 41 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) nustato informacijos teikimo indėlininkams ir investuotojams tvarką;
“. 4. Pripažinti netekusiu galios 41 straipsnio 6 dalies 6 punktą. 6) teikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai metinę veiklos ataskaitą;
25 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Draudimo įmonė indėlininkų ir investuotojų duomenis Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo tikslais tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
“ 26 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS BANKO AR CENTRINĖS KREDITO UNIJOS PERTVARKYMO IR KREDITO UNIJŲ TURTO, TEISIŲ, SANDORIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
PERDAVIMO FINANSAVIMAS“. 27 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar Centrinės centrinės kredito unijos pertvarkymą 1.
Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 105 straipsnyje nustatytu atveju draudimo įmonė dalyvauja finansuojant banko ar Centrinės centrinės kredito unijos pertvarkymą, iš Indėlių draudimo fondo pervesdama lėšų pertvarkymo institucijos nurodytam subjektui. Pervedamų lėšų sumą, pasikonsultavusi suderinusi su draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, nustato pertvarkymo institucija . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma:
1) kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turi būti lygi apdraustųjų indėlių sumai, kuri būtų buvusi nurašyta siekiant padengti banko ar Centrinės centrinės kredito unijos nuostolius pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo78
12 dalies
gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo apimtį ir nurašomi kaip antrąja eile tenkinami kreditoriaus reikalavimai;
2) kai taikoma bet kuri kita pertvarkymo priemonė, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytą priemonę, turi būti lygi nuostolių, kurių apdraustųjų indėlių savininkai būtų patyrę, sumai. Tokiu atveju laikoma, kad apdraustųjų indėlių savininkų nuostoliai atsiranda kaip kreditorių nuostoliai, kreditorių reikalavimus tenkinant antrąja eile;
3) negali būti didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų turėjęs išmokėti apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar Centrinei centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla.
Jeigu pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 90 straipsnį atlikus vertinimą nustatoma, kad Indėlių draudimo fondo sumokėta suma buvo didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų išmokėjęs apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar Centrinei centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla, tas sumų skirtumas turi būti grąžintas į Indėlių draudimo fondą iš Pertvarkymo fondo lėšų;
4) visais atvejais negali viršyti 50 procentų nacionalinio tikslinio lygio. 3. Indėlių draudimo fondo lėšos negali būti naudojamos banko, Centrinės centrinės kredito unijos ar laikinosios įstaigos rekapitalizavimui, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal
dalies 2 punktą. 4. Indėlininkas, kurio tinkamas drausti indėlis, laikytas pertvarkomame finansų sektoriaus subjekte (toliau – pertvarkomas subjektas), buvo perduotas kitam subjektui įgyvendinant verslo perleidimo priemonę arba laikinosios įstaigos priemonę, nuo indėlio perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlio dalį, likusią pertvarkomame subjekte, jeigu perduota indėlio suma lygi šio įstatymo
arba už ją didesnė. 5. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar Centrinės centrinės kredito unijos pertvarkymą prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui.
Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pertvarkomam subjektui atveju tas pertvarkomas subjektas privalo pertvarkymui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 47 straipsnį. 47 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą
pareigas įgyvendinanti institucija , iš priežiūros institucijos gavusi informaciją apie pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas numatomą vykdyti kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitam bankui ar kitai kredito įstaigai, sprendžia klausimą dėl draudimo įmonės dalyvavimo finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. 2. Draudimo įmonė dalyvauja finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą pervesdama lėšas kitai kredito įstaigai, kuri pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 651 straipsnio nuostatas perima kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, kad būtų padengta perduodamų įsipareigojimų vertės ir kartu perduodamo turto, teisių ir sandorių vertės skirtumo suma. 3. Jeigu draudimo įmonė dalyvauja finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, bendra draudimo įmonės mokama suma neturi viršyti:
1) sumos, kurią, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė pagal šį įstatymą privalėtų išmokėti kredito unijos, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami, indėlininkams;
2) 50 procentų nacionalinio tikslinio lygio. 4.
4Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant kredito unijos turto,
teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą prilyginamas indėlių draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams išmokėjimui. Kredito unija, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami, privalo perdavimui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. 5. Indėlininkas, kurio tinkami drausti indėliai, laikyti kredito unijoje, buvo perduoti bankui ar kitai kredito įstaigai, nuo indėlių perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlių dalį, likusią kredito unijoje, jeigu perduota indėlių suma lygi arba didesnė už šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą indėlių draudimo sumą. 29 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo
dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL
,
. 2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149) . 3. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 . 4. 2017 m. rugsėjo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr.
2017/2361 dėl galutinės įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistemos. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ taryba ir Lietuvos bankas
iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 3. Pagal šio įstatymo 9 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma pirmą kartą nustatoma iki 2021 m. gegužės 31 d. laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. 4. Iki 2021 m. birželio 30 d. galioja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą nustatyta metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. 5. Per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas praneša Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui apie instituciją, pagal šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį paskirtą tikrinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų autentiškumą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16,
pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos centrinių kredito unijų įstatymo nr. viii-1682
įstatymo nr. i-796 57 IR 61 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lietuvos banko įstatymo nr. i-678 8, 38 straipsnių IR šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2361 dėl galutinės įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistemos (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2361). Reglamentas (ES) 2017/2361 taikomas tiesiogiai, tačiau pagal šio reglamento 9 straipsnio 3 dalį kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės vyriausybė paskiria instituciją, kuri tikrina sprendimų dėl atskirų įnašų (toliau – sprendimas) autentiškumą, ir apie paskirtą instituciją praneša Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau
. Sprendimų autentiškumo tikrinimas reikalingas siekiant pradėti įnašų išieškojimo procedūras tuo atveju, kai Bendro pertvarkymo fondo dalyvis nesumoka ar sumoka tik dalį metinio įnašo Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti arba nesilaiko Bendros pertvarkymo valdybos pranešime apie įnašą nurodytų mokėjimo sąlygų.
Siūlomais Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau
Reglamento (ES) 2017/2361 9 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje ir taip užtikrinti tinkamą įmokų Bendrai pertvarkymo valdybai sumokėjimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos IĮIDĮ, kuriuo įgyvendinama 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Direktyva 97/9/EB), buvo priimtas dar 2015 metais ir per pastarąjį laikotarpį įvyko daug pokyčių tiek kredito įstaigų veiklos reglamentavimo srityje, tiek kredito įstaigų sektoriuje, taip pat į tai, kad Europos Komisija atliko Direktyvos 2014/49/ES įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje peržiūrą ir ESTT buvo nagrinėjamos su indėlių ir investuotojų teisėmis susijusios bylos, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – IĮIDĮ projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.
IX-
ir73 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. viii-1682 49 ir
projekto, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. i-796 57 ir
projekto, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas yra p atobulinti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veiklos reglamentavimą, siekiant efektyvesnio indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veikimo. 2. Projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8
0174,
[email protected] ) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Akvilė Kalantaitė, tel.
specialistė Egidija Adlienė (tel. (8
[email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Reglamento (ES) 2017/2361 įgyvendinimo Reglamento (ES) 2017/2361 9 straipsnio nuostatos atspindi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad „ Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka. Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas.
Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią praneša Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui <...>“. Įgyvendinant šias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad v ykdomuosius raštus dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ar Europos Centrinio Banko sprendimų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, taip pat dėl ESTT sprendimų suinteresuotos šalies prašymu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išduoda Lietuvos apeliacinis teismas . Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, minėto įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Pagal Civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalį u žsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas , kaip valstybės įgaliota pripažinti sprendimą institucija. Papildomai pažymėtina, kad visai neseniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialų naujos redakcijos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi „ Lietuvos apeliacinis teismas suinteresuotos šalies prašymu, pateikus teismui Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą dėl atlyginamų išlaidų dydžio kartu su patvirtintu sprendimo vertimu į lietuvių kalbą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka patikrina įsiteisėjusio Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimo autentiškumą ir išduoda vykdomąjį raštą“ įgyvendinama panašaus pobūdžio 2017 m. birželio
Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) nuostata dėl institucijos, kuri įgaliota tikrinti sprendimo autentiškumą ir išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo metu galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta institucija, kuri tikrina sprendimų dėl Bendro pertvarkymo fondo dalyvių nesumokėtų įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, autentiškumą. Dėl kitų pagrindinių siūlomų keisti IĮIDĮ nuostatų
IID) dalyvavimas finansuojant kredito unijos pertvarkymą – turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą (toliau
[1] , reikalingus struktūrinei kredito unijų sektoriaus reformai įgyvendinti.
Pagal šiuos teisės aktus Lietuvoje gali veikti nebe viena, o kelios centrinės kredito unijos, sustiprinta kooperacija ir integracija tarp kredito unijų, sukurta mokumo užtikrinimo, vadinamoji kryžminių garantijų, sistema, nustatytos priemonės kredito unijų kapitalui stiprinti, kita, todėl atsisakyta kredito unijų pertvarkymo, finansuojamo dalyvaujant VĮ IID .
IĮIDĮ apibrėžtą sąvoką „indėlių draudžiamasis įvykis“ (IĮIDĮ 2 straipsnio 18 dalis) viena iš sąlygų tokiam įvykiui yra priežiūros institucijos sprendimas pripažinti indėlių draudimo dalyvį nemokiu. Tačiau Europos Komisija ir ESTT atkreipia dėmesį, kad pagal Direktyvą 2014/49/ES esminė sąlyga tokiam įvykiui yra ta, kad priežiūros institucija nustatė, kad, jos nuomone, dėl su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis tiesiogiai susijusių priežasčių atitinkama kredito įstaiga tuo metu negali grąžinti indėlio ir įstaiga neturi galimybių to padaryti artimiausiu metu. Tai reiškia, kad sąlyga pripažinti kredito įstaigą nemokia nėra būtina draudžiamajam įvykiui deklaruoti.
IĮIDĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis negali grąžinti investuotojui priklausančių ir jo vardu laikomų pinigų <...>. Tačiau ESTT svarstytose bylose buvo nuspręsta, kad sąlyga, kad pinigai laikomi investuotojo vardu , nėra lemiama.
IĮIDĮ 5 straipsnį nustatytas papildomas draudimas indėlių, kurių draudimo sąlygos pagal trečiosios valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta IĮIDĮ. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/49/ES
filialų indėlių apsauga būtų lygiavertė Direktyvos 2014/49/ES nustatytai apsaugai, ir, jei nėra lygiavertė, gali nustatyti, kad jie turi prisijungti prie jų teritorijoje veikiančių indėlių garantijų sistemų.
Europos Komisijai, atliekant Direktyvos 2014/49/ES įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje peržiūrą, kilo abejonių dėl Lietuvos nacionalinėje teisėje nustatyto papildomo draudimo mechanizmo įgyvendinimo praktikoje (nors praktikoje Lietuvoje tokių atvejų ir nebuvo).
IĮIDĮ 12 straipsnio 5 dalį nustatoma metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų suma vieniems metams nuo liepos 1 d. pagal praėjusių kalendorinių metų pabaigos duomenis. Tačiau pastarojo meto praktika rodo, kad situacija bankų sektoriuje sparčiai kinta, ateina nauji dalyviai, kurie einamaisiais metais prisiima įsipareigojimų indėlininkams, tačiau, kadangi praėjusių metų pabaigoje indėlių neturėjo, todėl nemoka periodinių ( ex ante ) įmokų Indėlių draudimo fondui, nors, įvykus draudžiamajam įvykiui, jų indėlininkams nuostoliai būtų kompensuojami iš Indėlių draudimo fondo, nes jų indėliai yra apdrausti vien tik jiems sumokėjus pirmąją (avansinę) draudimo įmoką, kuri yra fiksuota IĮIDĮ
įsipareigojimų indėlininkams.
mažiausiasis tikslinis lygis (0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos) privalo būti pasiektas iki 2024 m. liepos 3 d., o nacionalinis tikslinis lygis (2 procentai)
m. liepos 3 d.
Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu mažiausiasis tikslinis lygis pasiekiamas anksčiau negu 2024 m. liepos 3 d., periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos toliau mokamos, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, kurio pasiekimo terminas sutrumpinamas atitinkamu laikotarpiu, kuriuo sutrumpėjo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminas.
IID turi laikyti atskirose sąskaitose kredito įstaigose. Pagal Direktyvą 2014/49/ES indėlių garantijų sistemos turimas finansines lėšas gali investuoti tik į mažos rizikos turtą, kuris apibrėžiamas kaip „pozicijos, nurodytos pirmoje ar antroje kategorijose, minimose Reglamento (ES) Nr. 575/2013 336 straipsnio 1 lentelėje, ar kitas turtas, kurį kompetentinga arba paskirta valdžios institucija laiko tokiu pat saugiu ir likvidžiu“. Praktika rodo, kad daugelio Europos Sąjungos valstybių indėlių draudimo sistemų dauguma, o kai kurių netgi ir 100 procentų, finansinių išteklių laikoma nacionaliniuose centriniuose bankuose.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas nenumato galimybės VĮ IID laikyti lėšas Lietuvos banke atidarytose sąskaitose.
IID taryba teikia VĮ IID savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai metinę veiklos ataskaitą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Reglamento (ES) 2017/2361 įgyvendinimo Siūloma IĮIDĮ 35 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, pagal kurią Lietuvos apeliacinis teismas būtų paskirtas institucija, atsakinga už Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl Bendro pertvarkymo fondo dalyvių nesumokėtų atskirų įmokų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti (toliau – Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas), autentiškumo tikrinimą. Siūloma nustatyti, kad prašymų dėl Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų autentiškumo patikrinimo tvarka iš esmės atitiktų Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojamą Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką. Prašymą dėl Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo nagrinėtų vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, o peržiūrėti pateiktą prašymą peržiūrėtų Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis būtų taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės. Atsižvelgiant į tokių prašymų ir Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų pobūdį, Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos nutartis, kuria išsprendžiamas prašymo autentiškumo klausimas, būtų galutinė ir neskundžiama kasaciniam teismui.
Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teismo nutartis, kuria būtų išsprendžiamas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo klausimas, kartu su Bendros pertvarkymo valdybos sprendimu būtų laikoma vykdomuoju dokumentu be papildomo reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą. Tokių nuostatų įtvirtinimas užtikrintų sklandų nesumokėtų įmokų ar jų dalies ir delspinigių išieškojimą. Dėl kitų pagrindinių siūlomų keisti IĮIDĮ nuostatų
įgyvendinantiems teisės aktams Lietuvoje gali veikti ne viena, o kelios centrinės kredito unijos ir panaikinta galimybė kredito unijas pertvarkyti (perduoti kredito unijų turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus), visame IĮIDĮ tekste siūloma keisti žodžius „Centrinė kredito unija“ į žodžius „centrinė kredito unija“ arba „centrinės kredito unijos“ ir atsisakyti nuostatų, nustatančių VĮ IID dalyvavimą finansuojant kredito unijos pertvarkymą. Kartu IĮIDĮ projekto 27 straipsnyje siūloma atlikti techninio pobūdžio pataisymus – patikslinti IĮIDĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose pateiktas nuorodas į Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą.
Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nustatantį „negrąžinamo indėlio“ apibrėžtį (IĮIDĮ atitikmuo
Su patikslinta indėlių draudžiamojo įvykio sąvoka siūloma suderinti ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 73 straipsnio 4 dalį, kuria įgyvendinama Direktyvos 2014/49/ES 3 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos nuostata, t. y. nustatomas terminas, per kurį priežiūros institucija turi priimti sprendimą dėl draudžiamojo įvykio. Be to, atsižvelgiant į pakeistos nuostatos turinį, siūloma ją iš Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 73 straipsnio (kuris reglamentuoja poveikio priemones) 4 dalies perkelti į šio įstatymo 67 straipsnį, kuris reglamentuoja priežiūros institucijos pareigas ir teises. Atitinkamai siūloma keisti ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 55 ir 49 straipsnius ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 61 ir 57straipsnius.
Direktyvos 97/9/EB nuostatas į nacionalinę teisę, siūloma tikslinti IĮIDĮ 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą investuotojo sąvoką ir 23 straipsnio 2 dalį, nustatančią atvejus, kada investuotojas įgyja teisę į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką.
Direktyvos 2014/49/ES
nuostatą valstybės narės turėtų kontroliuoti, kad trečiųjų valstybių filialų indėlių apsauga būtų lygiavertė Direktyvos 2014/49/ES nustatytai apsaugai, ir, jei nėra lygiavertė, gali nustatyti, kad jie turi prisijungti prie jų teritorijoje veiki ančių indėlių garantijų sistemų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši Direktyvos 2014/49/ES nuostata nėra privaloma valstybėms narėms, bet paliekama taikyti jų nuožiūrai. Pagal Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos [2] (toliau
išvadas valstybės narės įvairiai perkelia ir įgyvendina minėtą Direktyvos 2014/49/ES nuostatą: 24 valstybės narės yra perkėlusios, 12 įgyvendino praktikoje. Tačiau pažymėtina, kad valstybės narės šią nuostatą yra perkėlusias labai skirtingai: vienos nustačiusios, kad trečiųjų šalių filialai turi bet kokiu atveju visiškai prisijungti prie priimančių šalių indėlių garantijų sistemų; kitos, kad turi visiškai prisijungti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms įvertinus apsaugos ekvivalentiškumą; trečios, kad gali prisijungti savanoriškai; ketvirtos iš viso nenumato galimybės prisijungti; penktos valstybės narės draudžia tik tą dalį apdraustųjų indėlių garantijų sistemos indėlių, kurių nepadengia trečiųjų šalių indėlių garantijų sistemos (t. y. draudžia papildomai
kaip nustatyta šiuo metu Lietuvoje). Studijos autoriai pažymi, kad labiausiai komplikuotas yra būtent papildomo draudimo atvejis.
Europos Komisija, atlikusi Direktyvos 2014/49/ES įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje tikrinimą, taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje nustatyto papildomo draudimo mechanizmo įgyvendinamumo galimybę praktikoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti IĮIDĮ 5 straipsnyje įtvirtinto papildomo indėlių draudimo mechanizmo ir visame IĮIDĮ tekste su tuo susijusių nuostatų. Vietoj to siūloma IĮIDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemoje privalo, be kita ko, lygiomis teisėmis dalyvauti Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai VĮ IID taryba nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai.
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja ne tik pinigų plovimą, bet ir teroristų finansavimą, siūloma atitinkamai patikslinti IĮIDĮ 7 straipsnio 4 dalies 8 punkto, 8 straipsnio 3 punkto ir 23 straipsnio 12 dalies ir 15 dalies 2 punkto nuostatas.
Toks pakeitimas supaprastintų k iekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos indėlių draudimo įmokos dydžio apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais priežiūros institucijos nustatomas indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficientas neparodo absoliutaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumo, o tik remiantis tam tikrais rodikliais apskaičiuotą santykinę rizikingumo poziciją, palyginti su kitais dalyviais (pvz., konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento pokytis per metus nebūtinai atspindi objektyvų jo veiklos rizikingumo pasikeitimą, o greičiau pozicionavimą, palyginti su kitomis kredito įstaigomis), siūloma atsisakyti termino „rizikingumas“ ir vietoj jo vartoti „ rizikos koeficientas “. Iki šiol nebuvo teisinio aiškumo, kaip einamaisiais metais būtų skaičiuojami prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusių naujų dalyvių rizikos koeficientai, kol nėra atliktas reguliarus metinis vertinimas. Todėl
projekte siūloma papildyti IĮIDĮ 12 straipsnio 3 dalį nuostata, reglamentuojančia, kad tokiems naujiems dalyviams būtų nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas , t. y. dalyvio rizikos koeficientas būtų nustatytas įprasta tvarka, tačiau iki kito reguliaraus metinio vertinimo nebūtų perskaičiuojami visų kitų dalyvių veiklos rizikos koeficientai, nepaisant naujo dalyvio atsiradimo sistemoje (atsižvelgiant į proporcingumo principą dėl riboto laikino poveikio kitų dalyvių rizikos koeficientams).
IĮIDĮ 12 straipsnio
IID k iekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės ( ex ante ) ir specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos dydį apskaičiuoja kiekvieną kalendorinį ketvirtį pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis. Tai leistų įmokoms apskaičiuoti naudoti aktualiausius duomenis apie apdraustuosius indėlius, rinkti įmokas į Indėlių draudimo fondą, atitinkančias dalyvių prisiimtus įsipareigojimus, greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, indėlių sumos augimą ar mažėjimą ir indėlių draudimo sistemos dalyvių atėjimą ar išėjimą. Šiuo pakeitimu bus užtikrintas teisingesnis įmokų mokėjimo mechanizmas, taip pat bus leidžiama draudimo įmokas rinkti iš naujų sistemos dalyvių, kai tik šie pradės priimti indėlius, o ne po ilgo laikotarpio, kuris pagal galiojantį reglamentavimą gali trukti ilgą laiką. Kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
1K-141 „Dėl metinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų sumos nustatymo“ jau yra nustatyta draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir indėlių draudimo sistemos dalyviai jau yra informuoti apie mokėtiną metinę draudimo įmokos sumą, siekiant nepažeisti teisėtų kredito įstaigų lūkesčių, taip pat įvertinant tai, kad, pasikeitus įmokų apskaičiavimo mechanizmui, reikės tam tikro laiko pakeisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlikti VĮ IID informacinių sistemų atnaujinimus, susijusius su įmokų apskaičiavimu ir kt., siūloma IĮIDĮ projekte įtvirtinti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma pirmą kartą nustatoma iki 2021 m. gegužės 31 d. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o iki 2021 m. birželio 30 d. galioja nustatyta draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, kad įmokas indėlių draudimo sistemos dalyviai turi mokėti bent kas metus, ir tai, kad įmokų mokėjimas kas mėnesį užkrauna didelę administravimo naštą dalyviams ir VĮ IID, siūloma IĮDĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad periodines ( ex ante ) indėlių draudimo įmokas indėlių draudimo sistemos dalyvis moka ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Detali įmokų mokėjimo tvarka, vadovaujantis IĮIDĮ 12 straipsnio 9 dalimi, nustatoma įstatymo įgyvendinamajame teisės akte.
į Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu pastebėtus dalyvaujančių institucijų komunikavimo nustatant specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų sumą trūkumus, siūloma IĮIDĮ 14 straipsnio 1 dalyje detaliau reglamentuoti specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų sumos nustatymo procedūrą.
Atsižvelgiant į IĮIDĮ 12 straipsnio pavadinimą ir į tai, kad specialiosioms ( ex post ) indėlių draudimo įmokoms yra skirtas atskiras IĮIDĮ 14 straipsnis, IĮIDĮ 12 straipsnio nuostatos, skirtos specialiosioms ( ex post ) indėlių draudimo įmokoms, perkeltos į IĮIDĮ 14 straipsnį, jį papildant naujomis 5 ir 7 dalimis.
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Indėlių draudimo fondo mažiausiasis tikslinis lygis sudarė 0,8 procento, todėl traktuotina, kad jis buvo pasiektas anksčiau, nei reikalauja IĮIDĮ 15 straipsnio 1 dalis, t. y. iki 2024 m. liepos 3 d. Tai reiškia, kad pagal IĮIDĮ 15 straipsnio 5 dalį VĮ IID nuo
dalyviams ir ją taikyti tolygiai kasmet iki 2024 metų vidurio. VĮ IID prognozuoja, kad iki 2024 metų pabaigos pagrindiniai apdraustieji indėliai kredito įstaigose sudarys virš 18 mlrd. Eur (iki 2019 metų pabaigos pagrindiniai apdraustieji indėliai sudarė 13,3 mlrd. Eur). Tam didžiausią įtaką turės ne tik natūralus šiuo metu veikiančiose kredito įstaigose laikomų indėlių prieaugis, bet ir prielaidos, kad prie indėlių draudimo sistemos prisijungs nauji dalyviai, kurie aktyviai plės savo veiklą ir priims indėlius. Tokiu būdu nacionalinio tikslinio lygio suma, kurią reikėtų pasiekti iki 2024 metų pabaigos, viršytų 360 mln.
Eur (iki 2019 metų pabaigos Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sudarė 107,8 mln. Eur). Vertinant kitus Indėlių draudimo fondo lėšų šaltinius, tokius kaip lėšos, gautinos administruojant bankroto procesus, investavimo pajamos ir kitus, periodinės ( ex ante ) draudimo įmokos toliau išliks svarbus Indėlių draudimo fondo pajamų šaltinis. Remiantis prognozėmis, nuo 2021 metų vidurio indėlių draudimo įmokos norma pagal galiojantį reglamentavimą turėtų didėti apie 4 kartus ir ji išliktų iki tol, kol būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, t. y. iki 2024 metų vidurio. Padidinta periodinių ( ex ante ) draudimo įmokų norma būtų du kartus didesnė nei Latvijoje ir keturis kartus didesnė nei Estijoje. Įvertinus prognozuojamą ekonomikos nuosmukį dėl naujojo koronaviruso
t aip pat atsižvelgiant į finansų sektoriaus svarbą atliekant ekonomikos finansuotojo vaidmenį ir užtikrinant skolinimą svarbiems ekonomikos sektoriams bei prisidedant prie šalies ūkio atsigavimo, finansų sektorius neturėtų patirti perteklinių apsunkinimų, kurie atitrauktų išteklius ir (ar) dėmesį nuo pagrindinių funkcijų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma išbraukti IĮIDĮ 15 straipsnio 5 dalį ir pakeisti IĮIDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminą iki 2038 m. liepos 3 d., ir taip sudaryti sąlygas jo siekti tolygiai, išlaikant panašią įmokų normą, kuri yra šiuo metu, kartu užtikrinant teisingesnę indėlių draudimo sistemą visiems jos dalyviams. Atsižvelgiant į siūlomą IĮIDĮ 15 straipsnio 2 dalies pakeitimą, atitinkamai tikslintinas IĮIDĮ 12 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 15 straipsnio 15 dalies 4 punktas.
16 straipsnio 12 dalies, 28 straipsnio 7 dalies, 34 straipsnio 3 dalies ir40 straipsnio 1 dalies 7 punkto reguliavimą (pagal kurį draudimo įmonė turi teisę skolintis administruojamų fondų įsipareigojimams vykdyti) ir į 16 straipsnio 10 dalies, 34 straipsnio 3 dalies ir
dalies 8 punkto reguliavimą (pagal kurį draudimo įmonė turi teisę skolinti atitinkamų fondų lėšas) ir remiantis 32 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų bei 3 dalies 3 punkto analogija, siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir įvertinus VĮ IID teismų praktiką, kada indėlininkams buvo priteistos draudimo išmokos kartu su palūkanomis ir delspinigiais, siūloma atitinkamai tikslinti
16 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 28 straipsnio 3 ir 4 dalis.
IĮIDĮ 16 straipsnio 6 dalyje išvardyti visus alternatyvaus finansavimo šaltinius, kai Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių indėlių draudimo išmokoms mokėti. Tokiu atveju VĮ IID galėtų pasinaudoti pasirinktinai vienu ar keliais lėšų šaltiniais: trūkstamą sumą galėtų pritraukti iš indėlių draudimo sistemos dalyvių rinkdama specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas, panaudoti savo nuosavo kapitalo privalomąjį rezervą ir (arba) skolintis.
Sąjungos valstybių indėlių draudimo sistemų praktiką, kai dauguma jų, o kai kurių netgi ir 100 procentų, valdomų finansinių išteklių laikoma nacionaliniuose centriniuose bankuose, taip pat įvertinus prastėjančias ekonomikos ir finansų prognozes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos, siūloma IĮDĮ nustatyti papildomą saugią alternatyvią VĮ IID valdomų lėšų investavimo galimybę
sąskaitose.
Toks
pakeitimas reikalauja ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo atitinkamų pakeitimų. Siekiant maksimalaus suderinamumo su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, teikiamais pakeitimais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnius ir šeštojo skirsnio pavadinimą nustatant, kad sąskaitas Lietuvos banke galėtų turėti VĮ IID ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, kurių atžvilgiu Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali veikti kaip fiskaliniai agentai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 21.2 straipsnio nuostatas (toliau – viešieji subjektai). Pažymėtina, kad siūlomas subjektų, galinčių turėti sąskaitas Lietuvos banke, ratas atitinka ir Europos Centrinio Banko teisės aktų nuostatas, pavyzdžiui, iš esmės analogiškas subjektų ratas nurodytas ir 2019 m. balandžio 9 d. Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2019/671 dėl nacionalinių centrinių bankų vidaus turto ir įsipareigojimų valdymo operacijų (ECB/2019/7), kurios reglamentuoja palūkanų už viešųjų subjektų lėšas nacionaliniuose centriniuose bankuose esančiose sąskaitose normas.
Priėmus tokius pakeitimus, Lietuvos bankas atliktų valstybės fiskalinio agento funkcijas, tvarkydamas valstybės iždo sąskaitą, kaip tai atlieka ir iki šiol. Be to, Lietuvos bankas turėtų teisę atlikti fiskalinio agento funkcijas ne tik valstybės iždui, bet ir kitiems viešiesiems subjektams. Taip pat Lietuvos bankas ne tik galėtų tvarkyti viešųjų subjektų sąskaitas, bet ir atlikti viešiesiems subjektams reikalingas finansines operacijas.
teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad IĮIDĮ projekte siūloma Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl nesumokėtų įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, autentiškumo patikrinimą pavesti Lietuvos apeliaciniam teismui, siūloma Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl baudų skyrimo autentiškumo patikrinimo funkciją taip pat perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, atitinkamai patikslinant Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 6 dalį ir šį straipsnį papildant nauja 7 dalimi.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja įmonės vadovą kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą, ir siekiant sumažinti administracinę naštą, IĮIDĮ projekte siūloma atsisakyti mažą pridėtinę vertę turinčios IĮIDĮ 41 straipsnio 6 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi būti teikiama ne tik VĮ IID metinė veiklos ataskaita, bet dar atskirai ir tarybos metinė veiklos ataskaita.
Taip pat Lietuvos bankas ne tik galėtų tvarkyti viešųjų subjektų sąskaitas, bet ir atlikti viešiesiems subjektams reikalingas finansines operacijas.
teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad IĮIDĮ projekte siūloma Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl nesumokėtų įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, autentiškumo patikrinimą pavesti Lietuvos apeliaciniam teismui, siūloma Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl baudų skyrimo autentiškumo patikrinimo funkciją taip pat perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, atitinkamai patikslinant Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 6 dalį ir šį straipsnį papildant nauja 7 dalimi.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja įmonės vadovą kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą, ir siekiant sumažinti administracinę naštą, IĮIDĮ projekte siūloma atsisakyti mažą pridėtinę vertę turinčios IĮIDĮ 41 straipsnio 6 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi būti teikiama ne tik VĮ IID metinė veiklos ataskaita, bet dar atskirai ir tarybos metinė veiklos ataskaita. Priėmus
projektą, VĮ IID metinėje veiklos ataskaitoje būtų atspindėtas ir VĮ IID tarybos atliktas darbas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektų priėmimas sukurs teisines prielaidas tinkamam ir sklandžiam Reglamento (ES) 2017/2361 nuostatų taikymui Lietuvos Respublikoje. Taikant Reglamentą (ES) 2017/2361 , palengvės skolų Bendrai pertvarkymo valdybai išieškojimas.
Patobulinus indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veiklos reglamentavimą, bus užtikrintas geresnis teisinis aiškumas, IĮIDĮ nuostatos suderintos su kitais teisės aktais, atsižvelgta į besikeičiančią situaciją kredito įstaigų sektoriuje siekiant efektyvesnio indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veikimo. Įstatymų projektų priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas padės užtikrinti Bendros pertvarkymo valdybos veiklos pajėgumus, sustiprins finansų įstaigų drausmę ir tuo prisidės prie finansų sektoriaus stabilumo išlaikymo, padidins vartotojų pasitikėjimą finansų įstaigomis. Patikimai veikiantis finansų sektorius yra būtina sąlyga realiosios ekonomikos finansavimui ir bendrai šalies ekonominei plėtrai. Atsisakymas paankstinti nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminą padės kredito įstaigoms išvengti finansinio šoko dėl kylančio poreikio didinti įmokų į Indėlių draudimo fondą normą ateinančiu laikotarpiu ir išlaikyti vienodesnes konkurencines sąlygas su kaimyninėmis valstybėmis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jų apibrėžtys įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendindama Įstatymų projektus, VĮ IID taryba ir Lietuvos bankas turės peržiūrėti ir prireikus pakeisti savo atitinkamai patvirtintus VĮ IID tarybos ir Lietuvos banko įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymams įgyvendinti papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauta Lietuvos banko ir VĮ IID specialistų pastabų ir pasiūlymų. Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto konsultuotasi su Europos Centriniu Banku, kuris pateikė savo nuomonę dėl siūlomų minėto įstatymo projekto nuostatų. 14.
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc . „Bendra pertvarkymo valdyba“, „administracinės išlaidos“, „indėliai“, „indėlių draudimas“, „įsipareigojimai investuotojams“,
„įsipareigojimų investuotojams draudimas“, „fiskalinis agentas“, „viešųjų
subjektų sąskaitos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įsigaliojus įstatymams, Lietuvos bankas turės pranešti Bendrai pertvarkymo valdybai ir ESTT, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra paskirtas institucija, kuri tikrina sprendimų autentiškumą pagal Reglamento (ES) 2017/2361 9 straipsnio 3 dalį. [1]
kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567 ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VII-1682 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2566. [2] https://ec.europa.eu/info/publications/191106-study-edis_en.
DĖL
indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16,
23
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies
indėlių draudimo išmokos išmokėjimas yra atidedamas tuo atveju, kai indėlininkui ar kitam asmeniui, kurie turi reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką ir kuriems dėl jų indėliuose laikomų pinigų įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar projektu siūloma nuostata yra tinkamai perkeliama
ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES „Dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija)“ (toliau – Direktyva) 8 straipsnio
tais atvejais, kai indėlininkui ar bet kuriam kitam asmeniui , turinčiam teisę į sąskaitoje laikomas sumas ar suinteresuotam tokiomis sumomis, buvo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ar dėl veikos, susijusios su pinigų plovimu, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 dalyje, IGS gali sustabdyti bet kokį su atitinkamu indėlininku susijusį mokėjimą iki tol, kol teismas priims sprendimą“ (pabraukta mūsų). Taigi atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva indėlio draudimo išmokėjimo atidėjimą sieja tik su pačiam asmeniui pareikštu kaltinimu, o ne minėto asmens turimo indėlio lėšų teisėtumu ar pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatą tikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165 , el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO ir 5, 47 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
16 Nr. XIIIP-5310(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6 165 , el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13,
2020-12-09 Nr. 109-P-48(6)
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-235 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: projekto
nustatyti, kad indėlių draudimo išmokos išmokėjimas yra atidedamas tuo atveju, kai indėlininkui ar kitam asmeniui, kurie turi reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką ir kuriems dėl jų indėliuose laikomų pinigų įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar projektu siūloma nuostata yra tinkamai perkeliama 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES „Dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija)“ (toliau – Direktyva) 8 straipsnio 8 dalis. Pastebėtina, kad Direktyvos 8 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad “ tais atvejais, kai indėlininkui ar bet kuriam kitam asmeniui , turinčiam teisę į sąskaitoje laikomas sumas ar suinteresuotam tokiomis sumomis, buvo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ar dėl veikos, susijusios su pinigų plovimu, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 dalyje, IGS gali sustabdyti bet kokį su atitinkamu indėlininku susijusį mokėjimą iki tol, kol teismas priims sprendimą“ (pabraukta mūsų). Taigi atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva indėlio draudimo išmokėjimo atidėjimą sieja tik su pačiam asmeniui pareikštu kaltinimu, o ne minėto asmens turimo indėlio lėšų teisėtumu ar pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatą tikslinti. Nepritarti
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES „Dėl indėlių garantijų sistemų“ (toliau – Direktyva) 8 straipsnio 8 dalis tiesiogiai indėlių draudimo išmokos išmokėjimo nesieja su asmeniui pareikštu kaltinimu dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, net jei toks kaltinimas nesusijęs su turimo indėlio teisėtumu. Kitoks šios Direktyvos nuostatos aiškinimas reikštų, kad jeigu asmuo būtų pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo, jis niekada nebeturės galimybės turėti indėlį, kuriam būtų taikomas indėlių draudimas.
Siekiant išvengti konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimo, neriboti asmens teisių ir laisvių įstatymu labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, įstatymo projekte pagrįstai nustatytas aiškus ryšys tarp konkretaus indėlio ir konkrečios nusikalstamos veikos, t.y. teisė atidėti indėlių draudimo išmokos išmokėjimą indėlininkui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į indėlių draudimo išmoką, siejama su dėl jų indėliuose laikomų pinigų įsigijimo teisėtumu pareikštu kaltinimu dėl pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5310 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, M. Maldeikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė