LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12-21 Nr. XIIIP-5302(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL
2020-11-23 Nr. 141-P-22(1)
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Zigmantas Balčytis, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Evelina Dobrovolska, Simonas Gentvilas, Deividas Labanavičius, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė . Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Diana Andriūnaitė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktorė Inga Tarakavičiūtė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausieji specialistai Rasa Ibelhauptaitė, Jaroslav Mečkovski ir Agnė Kazlauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2020-11-06 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos
ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) [1] . Santrauka: · Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. · Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto [2] . · Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. ·
sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.
Recovery and Resilience Facility , toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. · Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. · Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. · Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP) , iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis [3] .
RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m.
Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose.
Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP ) [4] . Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau.
<...>
Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu.
Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms.
Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą. Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta. Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus .
Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių. 2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį – vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą.
Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2020 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų , o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2021 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2020 m. biudžete. Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė [5] . Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę [6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra.
Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs. Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) išmokos vaikams . Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur;
b) atlygis darbuotojams. Jis 2021 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
c) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2021 m. didinamos šalpos išmokos, socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Atsižvelgti 2.
2Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
2020-10-10 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2020 m. numatomas 8,4 proc. BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko
savo nuomonę.
konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
aplinkybėms, 2020-2021 m . perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2021 m., laikomasi prielaidos, kad 2022 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2. Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2020 ir 2021 m. pagrįstai netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo. 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. Dėl valstybės skolos
išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES S tabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos
sudarys 50,7 proc. BVP
sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų.
Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nevertinta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu rengiama nauja aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-5302 grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti, kartu įvertinant:
m. lapkričio 10 d. išvadoje ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ bei ataskaitoje
8
„2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų
vertinimas“ pateiktus pastebėjimus;
ų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui “ pateiktus pastebėjimus;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr.
KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
4) Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) atsižvelgiant į Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadose nurodytas rizikas, susijusias su galimu valdžios sektoriaus deficito ir skolos padidėjimu dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo, peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR plane, o taip pat Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytas priemones bei projektus ir įvertinti jų tikslingumą, prioritetą teikiant struktūrinei ekonomikos transformacijai bei kitiems aukštą pridėtinę vertę kuriantiems pokyčiams įgyvendinti skirtoms investicijoms;
2) paspartinti valstybės biudžeto formavimo sistemos pertvarkos įgyvendinimą, kad kuo skubiau būtų parengti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimo projektai dėl naujos kokybės vidutinės trukmės biudžeto sudarymo ir jo valdysenos;
3) įvertinti minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų įstatymų nuostatas, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl šiuose įstatymuose nustatyto fiksuoto atitinkamų programų bei fondų finansavimo taikymo bei draudimo grąžinti per kalendorinius metus nepanaudotas tokių programų ir fondų lėšas į valstybės biudžetą . 7. Balsavimo rezultatai: už –8 , prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Bilotaitė.
Seimo narys, Audito komiteto posėdžio pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė [1] Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-5302, 2020 m. spalio 15 d.;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13380(2), 2020 m. spalio 14 d.; Lietuvos Respublikos
įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13826(2), 2020 m. spalio 14 d.;
biudžeto projektas, 2020 m. spalio 16 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2021_dbp_lt_lt_0.pdf) . [2] Palyginti, LR finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo
prognozė 2021-2023 m. atitinkamai buvo 1,8, 2,0, 2,0 proc. [3] Pastaba: iš 813 mln. eurų 95 mln. eurų yra numatyta kaip rezervas, todėl dėl šios RRF lėšų dalies rizikos nėra. [4] Galimas valdžios sektoriaus deficito pokytis pateiktas atsižvelgiant į tai, kad apie 100 mln. eurų (0,2 % BVP) COVID-19 plano priemonėms 2021 m. biudžete yra numatyta (plačiau žr. 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto, 2020 m. spalio 16 d. pateikto Europos Komisijai ir Eurogrupei, 16 lentelę, nuoroda čia ). [5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2020 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-
pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis. Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė . Kiti posėdžio dalyviai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Investicijų skyriaus vedėja Laima Kvaraciejienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, LŠMPS Panevėžio miesto susivienijimo pirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė, LŠMPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė , Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės patarėjos Nijolė Putrienė ir Aistė Zedelytė-Kaminskė, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė Kristina Paulikė ir atstovė Viktorija Vigėlienė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas Dainius Žvirdauskas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Romas Baronas ir valdybos narys Jūras Banys, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Svetlana Beniušienė, Nacionalinio švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė, NVO „Europos namai“ analitikė Dovilė Rudzenskė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukatė-Žvinienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aušra Korolkovienė (mokytojų padėjėjų ir visos dienos mokyklos pedagogų atstovai) 2020-09-27 Į Jus kreipiasi mokytojai padėjėjai ir visos dienos mokyklos pedagogai, galbūt mus išgirsite ir padėsite ar pasiūlysite įšeitį? Mes jaučiamės diskriminuojami, nes priimant į darbą, mums netaikoma, kaip ir visiems kitiems mokytojams, priėmimo į darbą tvarka. Įgyvendinant projektą ,, Mokykla visiems“ visi mokiniai, kurie gali mokytis kartu su visais, iš spec. įstaigų pateko į bendrojo lavinimo mokyklas. Mokytojams prisidėjo papildoma užduotis-įtraukti tokį vaiką į ugdymo procesą. Įtraukti į ugdymo procesą specialių poreikių turinčius vaikus, nėra paprasta. Mes, mokytojai padėjėjai ir visos dienos mokyklos pedagogai pasirengę jiems padėti, bet reikia ir valstybės paramos. Iki šiol mokytojo padėjėjo ir visos dienos mokyklos pedagogo atlyginimas -tai savivaldybių savarankiška funkcija. Ji nepajėgi pilnai tai atlikti. Tai rodo savivaldybių portaluose paskelbtos paieškos mokytojų padėjėjų ir visos dienos mokyklos pedagogų, bet tik terminuotai-devyniems mėnesiams:
dienos mokyklos pedagogo(-ės) /specialisto(-ės) pareigoms užimti nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. birželio 8 d. 2.
Baltupių progimnazija skelbia konkursą mokytojo padėjėjo(-os) pareigoms (0,5 etato) užimti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuota darbo sutartimi iki 2021 m. birželio 8 d. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-09-28 Nr. G-2020-7911 Kaip reikia jaustis mokyklų direktoriams, siūlant tokias nestabilias darbo sąlygas? Mokytojams, kurie susitinka su vaikais, būtina sudaryti saugias darbo sąlygas ir finansinį bei profesinės veiklos tęstinumo saugumą, kad jie galėtų tinkamai skleisti savo profesines kompetencijas ir prisidėtų prie vaikų ugdymo bei Lietuvos ateities kūrimo. Pedagogo profesinė veikla - tai ne sezoninis braškių rinkimas, o tęstinis, nuoseklus ir labai atsakingas darbas. Psichologė Ramunė Murauskeinė teigia: vienas iš svarbiausių streso faktorių pedagogo darbe yra profesinės veiklos nesaugumas, neužtikrintumas, o tai kelia didžiulę įtampą. Todėl būtina šią savarankišką savivaldybių funkciją perduoti valstybinei įstaigai, pajėgiai užtikrinti mokytojų padėjėjų ir visos dienos mokyklos pedagogų stabilumą-neterminuotą ( ne sezonui) darbo funkcijų atlikimą ir pastovų atlygį už tai. Pritarti
komentaras: Švietimo įstatymo nuostatoms dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinti (2020 m. birželio 30 d. ŠĮ pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3268)
ėtų papildomai skirti 27,7 mln. Eur (2021-2024 m. iš viso papildomai– 118,4 mln. Eur), i š jų: 26,3 mln. Eur
žeto projektą neįtrauktos. 2.
sąjunga 2020-10-06 Nuo 2020-09-01 įsigaliojus LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo naujajai redakcijai, specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai (toliau – specialieji pedagogai) pasijuto užmiršti ir diskriminuojami dėl kelių priežasčių:
pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų: nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ženkliai pakilo meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir
(ar) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Šių pedagogų etatą sudaro 26 val. per savaitę ir jų darbo užmokestis prilygintas mokytojų darbo užmokesčiui. Mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų specialiųjų pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai vidutiniškai 24 proc. mažesni už šių pedagogų koeficientus, nors meninio ugdymo mokytojų darbas tikrai nereikalauja aukštesnės nei specialiųjų pedagogų darbas kvalifikacijos. Specialieji pedagogai ne tik dirba tiesiogiai su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir konsultuoja mokytojus, mokinių tėvus šių vaikų ugdymo klausimais, atlieka mokinių pirminį ugdymosi sunkumų vertinimą, rengia ugdymo programas, pildo didelį kiekį dokumentacijos, kurios kasmet daugėja; nuo 2019–2020 m. m. rengia individualius ugdymo ir pagalbos planus kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, dalyvauja posėdžiuose, pasitarimuose, Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose. Savo darbe susiduria su sveikatai kenksmingais faktoriais: triukšmu, psichologine įtampa, padidėja balso stygų apkrovimas. Visi šie specialistai, skirtingai nei meninio ugdymo mokytojai, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kadangi jie rengiami tik universitetuose. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (toliau – PPT) ir švietimo pagalbos įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų diskriminacija dar akivaizdesnė.
Jie dirba 40 val. per savaitę, nors yra priskiriami pedagoginiams darbuotojams. Šių specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies yra 20 proc. mažesni nei mokytojų. Pavyzdžiui, 15 metų darbo stažą turinčio specialiojo pedagogo metodininko darbo užmokestis „į rankas“ už vieną darbo valandą yra tik 5 eurai, nors šių specialistų darbo funkcijos ir atsakomybės ženkliai skiriasi nuo mokytojų, taip pat kitų specialistų, dirbančių mokyklose. Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio struktūroje nurodyta, kad pedagoginės psichologinės tarnybos priskiriamos antrajam pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio lygmeniui ir teikia specialiąją, pedagoginę ir psichologinę pagalbą, jei jos negali suteikti pirmojo lygmens specialistai.
PPT specialistai – specialieji pedagogai, logopedai – atlieka šias funkcijas: vertina vaikų specialiuosius poreikius; skiria specialųjį ugdymą, švietimo pagalbą; konsultuoja mokinius, tėvus, mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo, ugdymo organizavimo klausimais; skleidžia ir diegia specialiojo ugdymo naujoves; suinteresuotoms institucijoms ar asmenims, susijusiems su mokinio, vaiko ugdymu, teikia informaciją apie mokinių, vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius ir jų tenkinimą; rengia ir įgyvendina projektus bei programas ir (ar) juose dalyvauja; rengia metodines rekomendacijas apie specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą, darbą su jais ir poreikių tenkinimą; dalyvauja išbandant naujas pedagoginio vertinimo metodikas, įvertinant jų tinkamumą naudoti; atsako už vykdomų pedagoginių tyrimų kokybę, korektišką vertinimo metodiką ir gautų duomenų panaudojimą, turimos informacijos konfidencialumą; kaupia ir analizuoja informaciją apie sudėtingas psichologines problemas, bendrąsias miesto, rajono ugdymo įstaigų bendruomenių psichologinio klimato tendencijas ir tuo remdamiesi rengia prevencines programas, teikia informaciją visuomenei, inicijuoja metodikų kūrimą, inovacijų diegimą; atlieka vaiko brandai ir intelektui įvertinti tyrimus, pagal kuriuos ugdymo įstaigos gali taikyti ugdymo programas, padedančias vaikams adaptuotis visuomenėje ir įsisavinti mokymo medžiagą. 2.
pastoviosios dalies koeficientų didėjimo priklausomai nuo įgyto stažo: nuo
ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, kaip ir visiems mokytojams, nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didėjimas priklausomai nuo įgyto pedagoginio darbo stažo. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didėja 6 kartus kas 2–5 metus iki 25 metų darbo stažo (nuo 2 iki 5m., nuo 5 iki 10 m., nuo 10 iki 15 m., nuo 15 iki 20 m., nuo 20 iki 25 m. ir nuo 25 metų darbo stažo). Tuo tarpu specialiesiems pedagogams atlyginimo koeficientai didėja tik 3 kartus iki 15 metų darbo stažo (nuo 3 iki 10 m., nuo 10 iki 15 m. ir nuo 15 m. darbo stažo). 3. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo už mokinių, turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą: meninio ugdymo mokytojams, mokytojams dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai už mokinių, turinčių vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą, didinami 5–10 proc. O specialiesiems pedagogams, kurie dirba išskirtinai su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (nuo nedidelių iki labai didelių), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nėra didinami. Norime atkreipti dėmesį, kad meninio ugdymo mokytojams, už darbą su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas visai pareigybei, nepriklausomai nuo to, kad ne visuose užsiėmimuose dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Anksčiau specialiesiems pedagogams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas buvo didinamas už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais. Prašome kuo skubiau: 1.
Prašome kuo skubiau:
ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, švietimo pagalbos įstaigose specialiesiems pedagogams (specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams) nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ir vienos darbo valandos įkainį ne mažesnius nei meninio ugdymo mokytojams, kadangi pastarieji taip pat dirba trumpesnį darbo laiką per savaitę ir jų darbo specifika nereikalauja aukštesnės kvalifikacijos nei specialiųjų pedagogų darbo specifika. 2. Visiems specialiesiems pedagogams, kaip ir meninio ugdymo mokytojams, kitiems pedagogams, didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus priklausomai nuo įgyto pedagoginio darbo stažo nuo 2, 5, 10, 15, 20, 25 metų. 3. Visiems specialiesiems pedagogams, kaip ir meninio ugdymo mokytojams, kitiems pedagogams, numatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimą už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Pritarti
komentaras: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokestis nuo 2020-09-01 buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų, įgyvendinant Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, įvertinus ankstyvojo ugdymo svarbą, poveikį tolesniems mokinių pasiekimams ir siekiant sustiprinti jo kokybę. LŠDPS rašte iš esmės siūloma ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį suvienodinti su mokytojų. Preliminariais vertinimais, papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie
(iš jų: 24 mln. Eur - jau esamiems darbuotojams, 36 mln. Eur - naujai įsteigtoms pareigybėms). Jeigu naujos pareigybės steigiamos palaipsniui per 4 m. (kasmet po 1525, iš viso 6100), tai vieniems metams reikia po 9 mln. Eur papildomai, o jau dirbantiems darbuotojams reikia 24 mln. iš karto. Taigi darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti 2021 m. papildomai reikėtų 33 mln. Eur (24+9), 2022 m. – 9 mln. Eur; 2023 m. – 9 mln. Eur, 2024 m. - 9 mln.
Eur, 2024 m. - 9 mln. Eur (iš viso
. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygos buvo gerinamos. 2020 m. biud žete numatyta 10,3 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams padidinti 15–25 proc. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti šių specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalai, nustačius maksimalius koeficientus – tam skirta 1,6 mln. Eur. Dėl BD padidinimo (nuo 173 iki 176 Eur), šiems specialistams papildomai skirta 0,8 mln. Eur. ŠMSM palaiko siekį toliau didinti visų pedagoginių darbuotojų, tame tarpe ir švietimo pagalbos specialistų, darbo užmokestį. Manome, kad dėl tolesnio pedagogų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimo galėtų būti svarstoma, atsižvelgiant į ekonomines prognozes ir valstybės finansines galimybes. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija
<...>
4Siekiant įgyvendinti Memorandumo 7 straipsnį,
prašome numatyti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Iki šiol daugelį metų valstybinių funkcijų finansavimui būdavo skiriamos mažesnės sumos, negu apskaičiuotas lėšų poreikis pagal ministerijų patvirtintas metodikas, todėl savivaldybės iš dalies finansuodavo valstybines funkcijas savo biudžetų lėšomis. 2021 m. ypač trūksta lėšų šioms funkcijoms:
specialistams finansuoti – 28 mln. eurų ;
<...>
Pritarti iš dalies Pasiūlymas nebeaktualus, nes vėlesniu LSA raštu buvo patikslintas lėšų poreikis. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-10-21 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) susipažinusi su Lietuvos Respublikos
finansinių rodiklių patvirtinimo projektu, pasigedo specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų švietimo pagalbos mokiniui specialistams (toliau - ŠP) finansuoti 2021 metais.
LSA teigiamai vertina Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komiteto indėlį sprendžiant ŠP finansavimą: 2019 m. ŠP buvo skirta 10 mln. EUR, o 2020 m. – 10,3 mln. EUR. Taip pat 2018 m. gruodžio 11 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XIII – 1712, kuriuo švietimo pagalbos specialistams buvo nustatyti 14 – 27 proc. didesni pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Prašome švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui 2021 m. biudžete numatyti 20 mln. EUR , kurių trūksta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatoms įgyvendinti. <...> Pritarti ŠMSM komentaras :
Nuo 2019-01-01 padidinus švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos koeficientus 15-25 proc., 2019 m. nebuvo numatytos lėšos padidintam darbo užmokesčiui (trūko 10,3 mln. Eur). Trūkstamos lėšos įtrauktos į 2020 m. biud žetą ir mokymo lėšos papildytos 10,3 mln. Eur. Ši suma išlieka ir 2021 m. biudžeto projekte. Švietimo pagalbai 2021 m. numatytos lėšos atitinka Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatas. Mūsų manymu, 2021 m. tikslinga svarstyti pirmiausia lėšų poreikį Švietimo įstatymo pakeitimams dėl įtraukiojo ugdymo ( 27,7 mln. Eur – nurodyta toliau LSA pasi ūlymuose). Jei būtų galimybių skirti dar papildomų lėšų (kaip siūlo LSA), jos galėtų būti panaudotos švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-10-28 <...> 2020 m. birželio 30 d. buvo priimtas Švietimo įstatymo Nr.
I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymas Nr. XIII-3268. Pagal šį įstatymą yra sudarytos teisinės prielaidos įtraukčiai švietime, atsisakant nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.), mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos, ir siekiant kokybiškos įtraukties švietime. Nors šis įstatymas pilnai įsigalioja nuo
ėjo
čiau iki jo įsigaliojimo būtina užtikrinti sąlygas įtraukiam ugdymui, kasmet skiriant papildomų lėšų (kitu atveju pakeitimai bus nepagrįsti realiomis galimybėmis). Tam
ūtina skirti 27,7 mln . Eur, i š jų: 26,3 mln. Eur - siekiant užtikrinti bazines švietimo pagalbos paslaugas mokiniams, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo progrmas; 1,3 mln. Eur
komentaras : Siekiant nuosekliai įgyvendinti šiemet patvirtintas Švietimo įstatymo nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo, reik ėtų numatyti lėšas, būtinas pasirengti įstatymo įgyvendinimui nuo 2024-09-01. Tam 2021 m. b ū tina papildomai skirti 27,7 mln. Eur (2021-2024 m. iš viso papildomai – 118,4 mln. Eur). 6. Asociacija „Tėvai švietimui“ 2020-11-05
36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsnių įstatymas Nr. XIII-3268.
XIII-3268. Pagal šį įstatymą yra sudarytos teisinės prielaidos įtraukčiai švietime, atsisakant nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.), mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos ir siekiant kokybiškos įtraukties švietime. Nors šis įstatymas pilnai įsigalioja nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., tačiau iki jo įsigaliojimo būtina užtikrinti sąlygas įtraukiam ugdymui, kasmet skiriant papildomų lėšų (kitu atveju pakeitimai bus nepagrįsti realiomis galimybėmis). Tam tikslui 2021 m. buvo numatyta skirti 27,7 mln. Eur, iš jų: 26,3 mln. Eur
projektu, pasigedo specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų minėtų nuostatų įgyvendinimo pasiruošimui 2021 metams. Prašome 2021 m. biudžete numatyti 27,7 mln. EUR minėtų nuostatų įgyvendinimui. Pritarti
komentaras : Švietimo įstatymo nuostatoms dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinti (2020 m. birželio 30 d. ŠĮ pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3268)
ėtų papildomai skirti 27,7 mln. Eur (2021-2024 m. iš viso papildomai– 118,4 mln. Eur), i š jų: 26,3 mln. Eur – siekiant užtikrinti bazines švietimo pagalbos paslaugas, 1,3 mln. Eur – socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems turėtų būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, įtraukčiai, 0,1 mln. Eur – užtikrinti švietimo pagalbos centrų veiklą.
Dėl ribotų valstybės finansinių galimybių, šios lėšos į
žeto projektą neįtrauktos. 7. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga 2020-11-05 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau - LŠMPS) atkreipia dėmesį, kad Lietuvai, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir kuriant gerovės valstybę, efektyvi švietimo sistema yra viena iš sėkmės garantų. Tokia švietimo sistema turi būti prieinama visiems, nepaisant kiekvieno vaiko skirtingų fizinių, psichologinių, socialinių ar kitokių skirtumų. Todėl labai svarbiu darbu tampa įtraukties švietime plėtra ir pagalba kiekvienam besimokančiam. 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau - Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymą Nr. XIII-3268 (toliau - Įstatymas). Vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis, sudaromos teisinės prielaidos įtraukčiai švietime, atsisakant nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.), mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos ir siekiama kokybiškos įtraukties švietime. LŠMPS pabrėžia, kad Įstatymo nuostatos visa apimtimi įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d. Iki šio termino švietimo įstaigoms ir jose dirbantiems specialistams reikia tinkamai pasiruošti Įstatymo įgyvendinimui. Įstatymo projektą rengusios Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktais skaičiavimais, jau 2021 metais Įstatymo įgyvendinimui reikalingi 28,8 mln. Eur, iš k urių-2 6 ,3 mln. Eur reikalingi įsteigti 1525 papildomiems švietimo pagalbos specialistų etatams, 0,25 mln. Eur skiriami finansiškai skatinti bendrojo ugdymo mokyklas, steigti specialiojo ugdymo klases (grupes), 0,5 mln.
Eur reikalingi užtikrinti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, geresnį neformaliojo švietimo prieinamumą ir kokybę, 1,7 mln. Eur būtini užtikrinti privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą ir ikimokyklinės įstaigos lankymo kontrolės mechanizmą maždaug 4000 vaikų iš socialiai jautrių šeimų ir 0,1 mln. Eur leis stiprinti bei plėtoti specialiojo ugdymo centrų metodines konsultacines paslaugas, steigiant naujus papildomus etatus metodiniuose konsultaciniuose centruose ir skiriant lėšų pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų plėtrai. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad Įstatymo pakeitimui šios kadencijos Seimo nariai pritarė vienbalsiai, nė vienam nebalsavus prieš. Dėl šios priežasties, Seimas privalo prisiimti atsakomybę dėl priimtų sprendimų ir atitinkamai formuoti 2021 metų valstybės biudžetą. Neskyrus reikalingų lėšų 2021 metams, nebus galimybių tinkamai pasiruošti Įstatymo nuostatų dėl įtraukaus ugdymo įgyvendinimui ir ši progresyvi įstatyminė nuostata liks dar viena tuščia deklaracija, rodanti Lietuvos valstybės nesugebėjimą kompleksiškai spręsti švietimo sistemos problemas. LŠMSP reikalauja iš Seimo narių atsakingo požiūrio dėl priimtų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir pabrėžia, kad tam būtina 2021 metų biudžete numatyti 28,8 mln. Eur. Pritarti
komentaras: Švietimo įstatymo nuostatoms dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinti (2020 m. birželio 30 d. ŠĮ pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3268)
ėtų papildomai skirti 27,7 mln. Eur (2021-2024 m. iš viso papildomai– 118,4 mln. Eur), i š jų: 26,3 mln. Eur
ų), 0,1 mln. Eur – užtikrinti švietimo pagalbos centrų veiklą.
Dėl ribotų valstybės finansinių galimybių, šios lėšos į
žeto projektą neįtrauktos. 8. Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba
11
Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas:
buvo padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų padidinti ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau - Metodikos įstatymas) pakeitimu, kuris galioja tik 2020 metams. 2.2. 2021 m. 14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo
koeficientų. 2.3. Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo nevertinant pajamų gamybos išlaidoms finansuoti iš savivaldybių biudžetų 2021 metais papildomai prireiks apie 1,0 mln. eurų. Pritarti
14
6Siūlyti pakoreguoti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Projekto 5 priedą,
numatant šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Būtina papildomai numatyti specialiosios tikslinės dotacijos lėšų šioms funkcijoms finansuoti: 6.1. žemės ūkio funkcijoms - 5,73 mln. eurų. 6.2. švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai - 20 mln. eurų. 6.3. 2020 m. birželio 30 d. priimto Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII 3268 įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygų įtraukiam ugdymui sudaryti - 27,7 mln. eurų. Pritarti 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 2020-10-26 Informuojame, kad 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-112 kreipėmės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą dėl lėšų skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) 2021 metams. Atsižvelgiant į Tarnybos 2020 m. biudžetą, prašome Tarnybai papildomai skirti 75 000 € lėšų ilgalaikio turto, darbo užmokesčio ir kitoms išlaidoms Tarnybos 2021 metų biudžetui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. SV-S-1349 „Dėl didžiausio leistino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus“ patvirtintas Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius – 10. 2020 m. balandžio mėn. Tarnyboje dirba 8 darbuotojai (įskaitant ir akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių); šiais metais planuojama priimti 2 naujus darbuotojus (viso 10 darbuotojų, užimančių
ilgalaikiam turtui poreikio pagrindimas. Šiuo metu Tarnyboje naudojami 5 stacionarūs kompiuteriai, įsigyti 2013–2014 metais. Šių kompiuterių garantinis aptarnavimas negalioja nuo 2018–2019 metų. 2019 m. spalio mėn.
2019 m. spalio mėn. Tarnyba, siekdama savalaikio optimalaus sprendimo pagal 2019 m. turėtas finansines galimybes, atnaujino kompiuterių kietuosius diskus ir monitorius – toks susidariusios situacijos sprendimas leis laikinai pratęsti techniškai nusidėvėjusių 5 kompiuterių naudojimą iki 2021 m. spalio mėn. Taip pat 2019 m. lapkričio mėn. Tarnyba sudarė 4 nešiojamųjų kompiuterių nuomos sutartį, kuri baigsis 2021 m. gruodžio 10 d. Įpusėjus 2021 m. IV ketvirčiui, iškyla didelė rizika dėl 10 darbuotojų kompiuterizuotų darbo vietų sąlygų užtikrinimo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso tinkamo nuostatų, susijusių su nuotoliniu darbu, įgyvendinimo ir Tarnybos veiklos tęstinumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome skirti lėšų ilgalaikiam turtui – 11 kompiuterių įsigyti – 17 tūkst. Eur su PVM. Lėšų darbo užmokesčiui poreikio pagrindimas . Tarnybos 2020 metų biudžete numatytos darbo užmokesčio lėšos sudaro sąlygas įdarbinti ne daugiau kaip 8 pareigybes (2019 m. patvirtintas pareigybių skaičius – 10). Tarnyba
būtinųjų funkcijų, susijusių su administracinių nusižengimų nagrinėjimu ir asmens duomenų apsauga, vykdymą Tarnyboje. Taip pat papildomos darbo užmokesčio lėšos (14 000 €) reikalingos siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatų įgyvendinimą – apmokėti Tarnybos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbą pagal profesinio darbo stažą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome skirti lėšų darbo užmokesčiui – 2 pareigybėms užimti – 52 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Lėšų kitoms išlaidoms poreikio pagrindimas . 2021 m. pradėjus Tarnybai veikti visu pajėgumu (vykdant visas numatytas funkcijas, užimant visas pareigybes), būtina nuolat kelti kvalifikaciją akademinės etikos srityje. Specialiųjų žinių akademinės etikos srityje įgijimas iš esmės vyksta užsienyje.
Taip pat didėjant Tarnybos pajėgumui didėja išlaidos paslaugoms ir prekėms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome skirti lėšų kitoms išlaidoms – 3 000 € kvalifikacijai kelti ir 3 000 € paslaugoms ir prekėms įsigyti – 6 tūkst. Eur su PVM. Pritarti
komentaras:
2 tūkst. Eur (2020 m. skirta 222 tūkst. Eur, 2021 m. projekte – 224 tūkst. Eur), papildomai skiriama: ·
darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti; ·
bazinio dydžio, taikomo pareiginei algai apskaičiuoti. 2. Lietuvos mokslų akademija 2020-10-27 Lietuvos mokslų akademija (LMA), vykdanti Mokslo ir studijų įstatyme numatytas ekspertines funkcijas mokslo ir studijų strateginiais klausimais bei pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą savo statutą telkianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus prisidėti prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros, prašo didinti jai skiriamas valstybės biudžeto lėšas, atsižvelgiant į išvardijamus poreikius. 1. Šiuo metu dėl nepakankamų biudžetinių asignavimų dalis LMA pareigybių užimtos tik dalinai. Efektyviam 2011-05-19 LR Seimo nutarimu Nr. XI-1397 patvirtintų LMA strateginių tikslų ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų įgyvendinimui reikia tinkamos kvalifikacijos ir pilnais etatais dirbančių darbuotojų. Įsigaliojus 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, finansinės galimybės skirti pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimų gerai įvertinus praėjusių metų darbuotojų darbą dar labai ribotos. Nuo 2021 m. reikia 15 proc. didinti LMA darbo užmokesčio fondą - 107 tūkst. eurų. 2.
įsteigta ir nuo 2019 m. veikia Jaunoji akademija, kurios narių skaičius 2020 m. išaugo dvigubai – iki 20 asmenų, 2021 m. - iki 30 asmenų. Jaunosios akademijos aktyviai veikia daugelyje šalių, bendradarbiauja tarpusavyje keisdamosi žiniomis ir patirtimi, rengdamos forumus, jaunieji mokslininkai vyksta į renginius užsienyje, o Lietuvoje – į kitus miestus, kur susitinka su moksleiviais ir studentais populiarindami mokslą bei mokslininko profesiją. LMA Jaunosios akademijos pirmosios dešimties narių veiklai
ir plečiantis veikloms, LMA Jaunosios akademijos planams įgyvendinti ir organizuojamiems renginiams užtikrinti papildomai reikalinga 100 tūkst. eurų. 3. LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Kasmet išmokas gauna virš 60 tokių LMA narių (šiuo metu mokamos išmokos dydis – 150 eurų (3,85 BSI)). Siekiant mokėti LRV nutarime numatyto dydžio išmokas, LMA metams papildomai reikia iki 176 tūkst. eurų. 4. LMA rengiamų konkursų premijoms padidinti – 11 tūkst. eurų. 5. Atsižvelgiant į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos nuolatinius raginimus dėl suplanuotų asignavimų valstybės informacinių išteklių tvarkymui, LMA turėtų kasmet skirti 20 tūkst. eurų ilgalaikio turto – tarnybinės stoties, programinės įrangos, kompiuterių – atnaujinimui. 6. Efektyviai mokslo žinių ir rezultatų sklaidai užtikrinti Akademijai papildomai reikia
Lietuvos mokslų akademijos veiklai užtikrinti prašome 2021 metų biudžete iš viso papildomai numatyti ir skirti 435 tūkst. eurų. Pritarti
komentaras: 2021 m.
LMA skiriami asignavimai išlaidoms didėja 182 tūkst. Eur (2020 m. skirta 3303 tūkst. Eur, 2021 m. projekte – 3485 tūkst. Eur), papildomai skiriama: ·
darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatoms įgyvendinimui; · 107 tūkst. eurų - Turto bankui mokėti; · 4 tūkst. eurų – BSI didinimui; · 14 tūkst. eurų – BD padidinti; ·
planuojamas gauti pajamų įmokas 01.11 programai. 3. Lietuvos mokslo taryba 2020-10-29 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) ne kartą kreipėsi į LRS Švietimo ir mokslo komitetą, LR Vyriausybę, LR Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijas su prašymu skirti papildomus valstybės biudžeto (neįskaitant 2014-2020 m. ES SF periodo techninės paramos ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas) asignavimus, skirtus programiniam konkursiniam mokslinių tyrimų projektų finansavimui (2019-06-10 raštas Nr. 4S-574 ,,Dėl 2020 – 2022 m. valstybės biudžeto asignavimų Lietuvos mokslo tarybai didinimo“; 2019-12-02 raštas Nr. 4S-1031,,Dėl Lietuvos mokslo finansavimo“; 2020-05-18 raštas Nr. 4S-472 ,,Dėl papildomo finansavimo Lietuvos mokslo tarybai 2020, 2021, 2022, 2023 metams poreikio“; 2020-08-06 raštas Nr. 4S-770 ,,Dėl valstybės biudžeto asignavimų programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo didinimo 2021 – 2023 metams“). Taryba 2020-09-21 raštu Nr. 4S-881 ,, D ėl Lietuvos Respublikos narystės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose ir dalyvavimo konsorciumuose veiklos planų finansavimo 2021-2023 metais bei lėšų doktorantų paramai už studijų rezultatus ir paramai akademinėms išvykoms trūkumo“ dar kartą informavo, kad Tarybai pavedus finansuoti Lietuvos Respublikos narystės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose ir dalyvavimo konsorciumuose veiklos planų išlaidas (šios išlaidos buvo finansuojamos 2014-2020 m.
struktūrinės paramos periodo lėšomis), tačiau tam neskyrus papildomų asignavimų, turės būti mažinamas programinis konkursinis MTEP finansavimas. Kyla grėsmė, kad 2021, 2022, 2023 m. Taryba nebegalės finansuoti kitų labai svarbių veiklų, tokių kaip parama doktorantų išvykoms, parama mokslo asociacijoms, parama mokslo renginiams, parama doktorantams už akademinius pasiekimus. Taryba taip pat ruošiasi naujos funkcijos
Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 630 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo” 1.2.3 punktu ( iki šiolei šią veiklą vykdė dabartinis Vyriausybės strateginės analizės centras ), tačiau papildomi asignavimai 2021 m. Tarybai nebuvo skirti. Minėtais raštais buvo prašoma padidinti Tarybos asignavimus papildomai skiriant 3,2 mln. Eur 2021 m. ir po 3,3 mln. Eur 2022 bei 2023 metams. Minėtuose raštuose buvo argumentuojama, kad papildomi asignavimai būtini ne tik Tarybai pavestų naujų ir papildomų funkcijų užtikrinimui, bet ir visai Lietuvos MTEP programinio konkursinio finansavimo sistemai:
moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai rodiklio vidurkio - 2,11 proc. nuo BVP.
Pagal šį rodiklį Lietuvos skiriamų lėšų dydis - 0,94 proc. nuo BVP ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio ir kryptingai nedidina valstybės MTEP finansavimo, nepaisant to, kad ES yra nustačiusi strateginį tikslą valstybėms narėms iki 2020 m. skirti 3,0 proc. nuo šalies BVP;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos, palyginti su BVP
1,5 proc., o 2030 m. - 2,2 proc.;
organizuojamuose MTEP projektų konkursuose. Ypač menkos mokslininkų iniciatyva (toliau – MIP) vykdomų projektų finansavimo galimybės: ribotas finansavimas faktiškai leidžia skirti lėšų tik 10–15 procentų MIP konkursams pateiktų mokslininkų projektų (nuo visų pripažintų finansuotinais). Toks menkas projektų sėkmės rodiklis ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir išsivysčiusių Europos šalių finansuojamų projektų rodiklio, siekiančio 30 proc.
Tai, kad laisvieji moksliniai tyrimai privalo būti stiprinami ir jų potencialas geriau išnaudojamas prisidedant prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo, numatyta Nacionalinio pažangos plano 3.7 uždavinyje;
Lietuvos Respublikos narystės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose ir dalyvavimo konsorciumuose veiklos planų finansavimo;
mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklų vertinimo – įgyvendinimą. Planuojamas prašomų papildomų asignavimų panaudojimas 2021, 2022, 2023 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 3200 tūkst. Eur 3300 tūkst. Eur 3300 tūkst. Eur MIP (mokslininkų iniciatyva vykdomų projektų) sėkmės rodiklio didinimui, siekiant priartėti prie ES vidurkio ir užtikrinti Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą. 2501tūkst. Eur 1914 tūkst. Eur 1985 tūkst. Eur Lietuvos
ir dalyvavimo konsorciumuose veiklos planų išlaidas*619 tūkst. Eur 1186 tūkst. Eur 1015 tūkst. Eur Palyginamasis ekspertinis mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklų vertinimas** ~80 tūkst. Eur ~200 tūkst. Eur ~300 tūkst. Eur
ESS-ERIC; EMBC /EMBL; Instruct ERIC; ELI-ERIC; BBMRI-ERIC bei LMT gautos, planuojamos vertinti bei 2021 m. teiktinos ŠMSM tvirtinti papildomos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
d. nutarimu Nr. 630 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr.
įgyvendinimo“ pakeitimo” 1.2.3 punktu, Tarybai pavesta organizuoti ir vykdyti Palyginamąjį ekspertinį mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklų vertinimą, kurį iki šiolei vykdė dabartinis Vyriausybės strateginės analizės centras ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458 ,,Dėl lėšų skyrimo“ iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Tarybai buvo skirti papildomi 1,45 mln. Eur mokslinių tyrimų dėl COVID-19 pandemijos vykdymui, tačiau tik 2020 m . ir tik COVID-19 problemoms spęsti. Tikimės, kad, atsižvelgiant į 1,45 mln. Eur padidėjusį 2020 m. biudžetą,
nesumažės. Taip pat prašome įvertinti Tarybai deleguotų funkcijų apimtis, joms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį ir pritarti būtinybei kryptingai didinti Lietuvos mokslo tarybos asignavimus 2021, 2022 bei 2023 metais. Pritarti
komentaras:
tūkst. Eur, 2021 m. projekte – 22 309 tūkst. Eur): Didėja 89 tūkst. eurų, iš jų:
Mažėja 50 tūkst. eurų, iš jų:
ŠMSM šių metų pavasarį pateikė Finansų ministerijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai papildomų asignavimų poreikius 2021–2023 m. būtiniausioms mokslo ir studijų reikmėms, įskaitant ir LMT pateiktą lėšų poreikį, tačiau pagal š. m. liepos mėnesį Finansų ministerijos praneštus 2021–2023 m. maksimalius valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms limitus papildomų lėšų tam nebuvo nenumatyta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. J. Varkalys 2020-10-21 Argumentai : siekiant gerinti mokinių mokymosi sąlygas, gimnazijos darbuotojų darbo sąlygas, Rietavo savivaldybė parengė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pastato renovacijos projektą, kuriame numatyta: apšiltinti fasadą, sutvarkyti sanitarinius mazgus, elektros instaliaciją, apšvietimą, remontuoti kabinetus ir bendrąsias erdves. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 1,1 mln. eurų Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos renovacijai. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Spręsti Vyriausybei
komentaras : Naujas projektas Vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
„Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos,
reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai.“, nauji projektai į vIP neįtraukiami. Rietavo savivaldybė yra pirmoji šalyje pagal investicijas vienam mokiniui 2700 eur ų, kai vidurkis
asignavimui turtui ir investicijoms 2021 m. sumažintos 2,3 mln. Eurų. 2021-2022 m. lėšų planuojama skirti tik tęstiniams projektams
2020-10-21 Argumentai . Siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą ir pratęsti Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remonto darbus. Kulių gimnazija pastatyta 1957 m. rekonstruojama nuo 2007 m. (tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai), tačiau vis dar neatitinka higienos normų reikalavimų, gimnazijos aplinka nesudaro tinkamų sąlygų švietimo veiklų organizavimui ir vykdymui. Pažymėtina, kad mokinių skaičius gimnazijoje išlieka stabilus. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų „Plungės r. Kulių gimnazijos, Aušros g. 24, Kuliai, Plungės r. remontui“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę Spręsti Vyriausybei
komentaras : Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remontui 2019-2020 m. skirta 250 tūkst. eurų, 2021 m. planuojama skirti 120 tūkst. eurų
2020-10-21 Argumentai . Siekiama didinti Plungės rajono savivaldybės gyventojų fizinį aktyvumą, sveikatingumą, užimtumą, sudaryti sąlygas „Plungės futbolo“ treniruotėms šaltuoju metų laiku ir įrengti dengtą futbolo maniežą Plungės mieste. Pasiūlymas:
600 tūkst . eurų dengto futbolo maniežo Plungės mieste įrengimui. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.
Spręsti Vyriausybei
komentaras : Nuo 2022 m. ŠMSM pradeda įgyvendinti investicijų projektą „Nustatytų matmenų dengtų futbolo, regbio ir kitų sporto šakų plėtrai pritaikomų maniežų įrengimas“, kuriam nuo 2022 m. ketverius metus numatyta skirti po 2 mln. eurų kasmet. Šio projekto lėšomis galėtų būti finansuojamas dengto futbolo maniežo Plungės mieste įrengimas. 4. J. Varkalys 2020-10-21 Argumentai : siekiant gerinti Rietavo savivaldybės žmonių sveikatingumą, užimtumą siūloma skirti lėšų Rietavo plaukimo baseino rekonstrukcijai: stogo konstrukcijos ir dangos remontui, langų keitimui, fasado šiltinimui, plaukimo baseino ir pirčių renovacijai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. 200 tūkst. eurų VŠĮ „Veiklus Rietavas“ pastato „Plaukimo baseinas rekonstrukcijai“. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Spręsti Vyriausybei
komentaras : naujas projektas, ŠMSM nėra jo gavusi. Vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3128, nurodančiu, kad „Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai.“, nauji projektai į VIP neįtraukiami. 5. J. Varkalys 2020-10-21 Argumentai . Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Plungės rajono visuomenei. Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją regione.
Pasiūlymas: Siūloma skirti
tūkst. eurų Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Spręsti Vyriausybei
komentaras : Bendra projekto vertė – 3 900 tūkst. eurų iš kurių 1 600 tūkst. eurų įsipareigojo skirti Plungės rajono savivaldybė. Šiam projektui iki 2020 m. panaudota 150 tūkst. eurų, 2020 m. iš Valstybės biudžeto ir valstybės vardu pasiskolintų lėšų skirta 1 587 tūkst. eurų. 2021 m. numatyta skirti 610 tūkst. eurų ir 2022 m. -140 tūkst. eurų. 6. J. Varkalys 2020-10-21 Argumentai . Seimui paskelbtus 2021 metus - poeto Vytauto Mačernio metais - siekiama paminėti, organizuojant renginius Plungės rajono savivaldybėje bei atnaujinant Vytauto Mačernio muziejaus ekspoziciją, sutvarkant privažiavimą prie poeto kapo. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 173 tūkst. eurų Vytauto Mačernio metams paminėti. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Spręsti
7K. Bartkevičius,
V. Ąžuolas 2020-10-21 Argumentai: Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, - iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti. Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro. Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos yra labai svarbus ir reikalingas projektas visiems Mažeikių krašto gyventojams bei svečiams. Tikslinga yra atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą.
Siekiant, kad minėti tikslai būtų įgyvendinti, Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai reikalinga 3200 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas: Skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams – 3200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Spręsti Vyriausybei
komentaras : Investicinis projektas „Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statyba“ yra įtrauktas į 2021-2023 m. Valstybės investicijų programą. Šiam projektui. 2021 m. numatyta skirti 200 tūkst. eurų, 2022 m. - 712 tūkst. eur ir 2023 m. - 700 tūkst. eurų. 8. K. Bartkevičius 2020-10-21 Argumentai:
Mažeikių lopšelis-darželis
„Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal
šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. Dar 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą, reikalinga 180 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams – 180 000 Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Spręsti Vyriausybei
komentaras : Naujas projektas. Vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-3128, nurodančiu, kad „Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai.“, nauji projektai į VIP neįtraukiami. 9. V. Bukauskas 2020-11-03 Argumentai : sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai kapitalinio remonto darbams užbaigti. Suremontavus baseiną bus sudaryta galimybė mokytis plaukti ir treniruotis ištisus metus, patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 1700306,21 eurų sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai baseino kapitalinio remonto darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis:
2020-11-05 Argumentai: Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija yra viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste. 2017 m., gavus finansavimą pagal Švietimo įstaigų modernizavimo programą, gimnazijos pastate J. Basanavičiaus g. 33 buvo įrengti keturi modernūs, kūrybiškumą skatinantys technologijų kabinetai, perkeliant juos iš avarinės būklės ir higienos reikalavimų neatitinkančių gimnazijos pastatų M. K. Čiurlionio g. 47 ir Aušros g. 17, Varėnoje. Šiuo metu gimnazijos pastatas J. Basanavičiaus g. 33, Varėnoje, yra vienintelis gimnazijos mokslo paskirties pastatas, kurį būtina modernizuoti. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo bei ugdymo sąlygas gimnazijos mokiniams ir darbuotojams, taupyti šiluminės energijos resursus ir išlaidas, Varėnos rajono savivaldybė parengė investicinį projektą. Pasiūlymas:
Skirti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos pastato J. Basanavičiaus g. 33, Varėnoje, modernizavimo darbams
. Eur.
Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Spręsti
2020-11-05 Argumentai . Naujosios Akmenės savivaldybė miesto centre per dvejus metus planuoja užbaigti pastatyti sporto ir sveikatingumo kompleksą. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba Akmenės krašte - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas, kuris užtikrins ir padės pasiekti geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Šiaurės Žemaitijoje. Tai vienas veiksmingiausių ir efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją visame regione. Pasiūlymas:
Remiantis Valstybės investicijų 2020–2022 metų programa yra numatyti asignavimai Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimui ir sveikatingumo komplekso Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 2, įrengimui. Siūlome užtikrinti tęstinį finansavimą Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statybai. Lėšų šaltinis:
Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki
įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai, kadangi Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statyba yra įtraukta į Valstybės investicijų programos objektų sąrašą, tad siūlome finansavimą 2021 m. kompleksui užtikrinti iš minimos programos lėšų. Spręsti
12I. Šiaulienė,
D. Kepenis, S. Gentvilas, A. Bilotaitė 2020-11-05 Argumentai: 2018-08-01 Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas Klaipėdos universiteto Tarybos sprendimu sujungtas į vieną pastatą. Sutelkus dviejų fakultetų studentus viename pastate pilnaverčiam ir kokybiškam studijų procesui užtikrinti būtina didesnė mokymo erdvė, nes šiuo metu didžiausia auditorija talpina tik 70 studentų.
Tuo tarpu fakultete studijuoja 1200 studentų, dirba per 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų. Fakulteto patalpose yra didelė erdvė nuo 1908 m veikusi ir 182 m2dydžio Vitražinė salė, talpinanti 200 – 250 klausytojų, tačiau jai reikia kapitalinio remonto. Nors remonto projektas buvo parengtas dar 2006 m., tačiau lėšų iki šiol nebuvo skirta. Preliminariais skaičiavimais salės renovacijos suma sudarytų 400000 EUR, taip pat salės būtinai įrangai įsigijimui – 200000 EUR. Pasiūlymas:
Klaipėdos universitetui papildomai skirti 400000 EUR universiteto Vitražinės salės renovacijos darbams ir 200000 EUR reikiamos įrangos įsigijimui. Lėšų šaltinis: Iš valstybės skolos aptarnavimo lėšų. Spręsti
2020-11-05 Argumentai: Šakių r. Kidulių pagrindinėje mokykloje 2020 m. pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas mokosi 169 mokiniai. 2020 m. rugsėjo 1 d. mokykloje įsteigtos visos dienos ikimokyklinio ir mišri ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias lanko 42 ugdytiniai. Į ikimokyklinio ugdymo grupes pateikti prašymai ne tik 2021 metais, bet ir 2022 metais. Kidulių miestelyje daugėja jaunų šeimų, todėl ateityje numatomas mokinių skaičiaus augimas. 2020-2022 metais mokykla dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-v-719-01-0001”Kokybės krepšelis“. Vienas svarbiausių mokyklos uždavinių - funkcionalios, šiuolaikiškos mokymo aplinkos, naujų edukacinių erdvių kūrimas, kurios atitiktų mokyklos bendruomenės lūkesčius ir švietimo aprūpinimo standartų funkcionalumo ir šiuolaikiškumo principus. Viena pagrindinių problemų, įgyvendinant mokyklos strateginius tikslus - mokyklos sporto salė.
Sporto salė neatitinka šiuolaikinių higienos reikalavimų (supuvusios lubos, grindys, aptrupėjusios sienos, pasenęs sportinis inventorius, reikalingas pasenusių ir pavojingų inžinierinių sistemų atnaujinimas, būtinas pagalbinės patalpos įrengimas ir pan.). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius yra gavęs įspėjimą dėl draudimo naudoti sporto salę mokinių sportinei veiklai. Sporto salės remonto darbams atlikti reikalinga
sportinei veiklai pritaikyta salė Kidulių seniūnijoje. Salė reikalinga ir kitų kultūrinių ir edukacinių renginių organizavimui, kurioje susiburia visa mokyklos bendruomenė. Visa prašoma suma yra 42 245 Eur . Pasiūlymas: Skirti papildomai 42 245 Eur Šakių r. Kidulių pagrindinės mokyklos sporto salės remontui (sporto salės
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Spręsti
2020-11-05 Argumentai :
„Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato
adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ - tęstinis projektas nuo
mokyklos mokinių mokymosi, o darbuotojų darbo sąlygas. Įrengiant projekte numatytą baseiną – skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveikatingumą ir užimtumą. Projekto baigtumas siekia 95 proc., trūksta lėšų baseino įrengimui. Savivaldybė vien savo lėšomis užbaigti projekto neturi galimybės. Pasiūlymas:
200 tūkst . eurų
„Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ projekto užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Spręsti
15. E.
E. Jovaiša 2020-11-09 Argumentai: Europos Sąjungos valstybės narių pagal skiriamas lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau
BVP,
2030 m.
būtų pasiekti strateginiame dokumente nustatyti rodikliai, būtina nuosekliai kasmet didinti lėšų dalį, skiriamą MTEP iš valstybės biudžeto, todėl siūloma padidinti Lietuvos mokslo tarybai numatytus asignavimus
t ūkst. eurų. Pasiūlymas: padidinti Lietuvos mokslo tarybos asignavimus1500 tūkst. eurų, juos skiriant MTEP plėtros priemonėms. Lėšas prašome skirti iš Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Spręsti Vyriausybei
komentaras: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šių metų pavasarį pateikė Finansų ministerijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai papildomų asignavimų poreikius 2021–2023 m. būtiniausioms mokslo ir studijų reikmėms, įskaitant ir LMT pateiktą lėšų poreikį, tačiau pagal š. m. liepos mėnesį Finansų ministerijos praneštus 2021–2023 m. maksimalius valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms limitus papildomų lėšų tam nebuvo nenumatyta. Pažymėtina, kad veiklos, skirtos papildomam MTEP finansavimui, įskaitant aukšto lygio tyrėjų grupių MTEP bei trumpalaikius (reikminius) tyrimus, yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Ateities Ekonomikos DNR plane. 16. E. Jovaiša 2020-11-09 Argumentai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) naudojami 5 stacionarūs kompiuteriai, įsigyti 2013-2014 metais. Šių kompiuterių garantinis aptarnavimas negalioja nuo 2018-2019 metų. 2019 m. spalio mėn.
2019 m. spalio mėn. Tarnyba, siekdama optimalaus sprendimo pagal 2019 m. turėtas finansines galimybes, atnaujino kompiuterių kietuosius diskus ir monitorius - toks susidariusios situacijos sprendimas leido laikinai pratęsti techniškai nusidėvėjusių 5 kompiuterių naudojimą iki 2021 m. spalio mėn. Taip pat 2019 m. lapkričio mėn. Tarnyba sudarė 4 nešiojamųjų kompiuterių nuomos sutartį, kuri baigsis 2021 m. gruodžio 10 d. Įpusėjus 2021 m. IV ketvirčiui, iškyla didelė rizika dėl 10 darbuotojų kompiuterizuotų darbo vietų sąlygų užtikrinimo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso tinkamo nuostatų, susijusių su nuotoliniu darbu, įgyvendinimo ir Tarnybos veiklos tęstinumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome skirti lėšų ilgalaikiam turtui
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 metų biudžetui papildomai skirti 17 tūkst. eurų ilgalaikiui turtui įsigyti. Lėšų šaltinis:
2020-11-09 Argumentai : Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1229 „ Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo “ 6 str. 1 dalyje pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei: rengiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, atsižvelgti į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu plane numatytą finansavimo poreikį <...> ;
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr.
Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (2020-02-15 aktuali redakcija) buvo numatytos lėšos Vytauto Didžiojo universitetui, kurios institucijos nepasiekė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtus nutarimus, prašome skirti 4 750 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Padidinti Vytauto Didžiojo universiteto finansavimą, skiriant papildomus 4 750 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Spręsti Vyriausybei
komentaras: planuojant
veikloms VDU asignavimuose 1697,0 tūkst. Eur, iš jų valstybės biudžeto 800,0 tūkst. Eur ir VIP 897,0 tūkst. Eur. Pažymėtina, kad 2018-2020 m. laikotarpiu su jungimu susijusioms veikloms VDU buvo skirta 5259,4 tūkst. Eur, iš jų valstybės biudžeto 3551,4 tūkst. Eur ir VIP 1708,0 tūkst. Eur. 18. E. Jovaiša 2020-11-09 Argumentai:
Siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos kultūros bei jos europinio konteksto tyrimams, Lietuvos kultūros tyrimų institutas (toliau – LKTI) 2020 metais įsteigė naują „Antikos ir Viduramžių kultūros tyrimų“ skyrių. Tarp svarbiausių šio skyriaus darbo tikslų – užtikrinti mokslinę ankstyvosios Lietuvos kultūros istorijos refleksiją bei formuoti ir skleisti šiuolaikiniais moksliniais tyrimais pagrįstą lietuviškąją Lietuvos kultūros bei jos ištakų analizę bei interpretaciją.
Šie tikslai yra itin svarbūs nūdienos geopolitiniame kontekste, kuriame gausu politizuotų kai kurių užsienio šalių skleidžiamų LDK istorijos vertinimų. Nuo pat įkūrimo naujame skyriuje dirba 4 mokslininkai Antikos ir Viduramžių kultūros ekspertai, tačiau problematikos įvairovė bei didelė chronologinė tiriamo laikotarpio apimtis reikalauja sustiprinti LKTI pajėgas plėtoti vykdomus bei inicijuoti naujus šios srities tyrimus. Dėl šios priežasties LKTI 2021 metų biudžete būtina skirti papildomus 50 tūkst. Eur, kurie leistų naujajame LKTI skyriuje įdarbinti du naujus Lietuvos Viduramžių kultūros specialistus. Pasiūlymas :
skirti50 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis:
6Komiteto sprendimas:
iš esmės pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir teikti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas:
1Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5,
14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268, priimto 2020-06-30, įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygų įtraukiajam ugdymui sudarymui 2021 m. skirti 27,7 mln. eurų . 2. Švietimo pagalbos specialistų DU suvienodinimui su mokytojų DU 2021 m. skirti
(papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie 60 mln. eurų (iš jų:
pareigybėms).
Jeigu naujos pareigybės steigiamos palaipsniui per 4 m. (kasmet po 1525, iš viso 6100), tai vieniems metams reikia po 9 mln. eurų papildomai, o jau dirbantiems darbuotojams reikia 24 mln. iš karto.)
pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui skirti 20 mln. eurų. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas:
savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų padidinti ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau - Metodikos įstatymas) pakeitimu, kuris galioja tik 2020 metams. 4.2. 2021 m. 14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų. 4.3. Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo nevertinant pajamų gamybos išlaidoms finansuoti iš savivaldybių biudžetų 2021 metais papildomai prireiks apie 1,0 mln. eurų. 5. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 0,075 mln. eurų lėšų ilgalaikio turto (0,017 mln. eurų), darbo užmokesčio (0,052 mln. eurų) ir kitoms išlaidoms Tarnybos 2021 metų biudžetui. 6. Lietuvos mokslo akademijos veiklai užtikrinti papildomai skirti 0,435 mln. eurų. 7.
7Lietuvos mokslo tarybos veiklai (tarp veiklų – MTEP plėtrai) užtikrinti papildomai skirti 3,2 mln. eurų. 8. Vyriausybei spręsti dėl Seimo narių pateiktų siūlymų. 7. Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša (Komiteto biuro patarėjos Aistė Kairienė ir Justina Paukštė)
Kultūros komitetas
2020-11-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Raminta Popovienė, Robertas Šarkinckas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė; patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, Deimantė Pukytė, padėjėja Giedrė Lukošiūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė , Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro profesinės sąjungos ir Lietuvos Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų pirmininkas Laimis Roslekas, Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė Lolita Valužienė, asociacijos
„Kultūros savivaldos kolegija“ valdybos pirmininkė ir asociacijos kanclerė Vilma
Griškevičienė, Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Teisės departamentas
19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2020-09-22
ministerijos ir LR Vyriausybės sprendimų buvo ypatingi. Bibliotekų fondams formuoti papildomai skirta 1,7 mln. eurų. Bendra suma, skirta bibliotekoms knygoms ir spaudiniams įsigyti siekė 4,046 mln. eurų. Lietuva, ilgą laiką atsilikusi ir nuo savo kaimynių, ir nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, 2020 m. vienam gyventojui dokumentams įsigyti skyrė 1,45 euro (ES šalių vidurkis
aprūpinimą informacija šalies bibliotekose, padidino vertingo turinio ir populiarių knygų prieinamumą, turėjo pozityvios įtakos šalies leidykloms, kurios karantino metu uždarius knygynus, atšaukus renginius: knygų pristatymus, susitikimus su skaitytojais, išgyveno vieną sunkesnių laikotarpių. Tačiau skirtingai nei po 2009 metų krizės, kai bibliotekų finansavimas dokumentams įsigyti buvo sumažintas beveik 4 kartus, šis laikotarpis pasiūlė sprendimus, leidusius leidykloms išgyventi ir investuoti į tolimesnius darbus. Bibliotekos atnaujino fondus įvairiais leidiniais: ir populiariausiomis knygomis, ir tomis, kurių paprastai dėl lėšų stokos nepirktų. Skaitytojams pasiūlytas platesnis ir įvairesnis pasirinkimas, bibliotekose sumažėjo eilės prie labiausiai skaitomų kūrinių. Netrukus Seime bus pradėtas svarstyti 2021 metų valstybės biudžetas. Lietuvos leidėjų ir Lietuvos bibliotekų atstovai nuoširdžiai tikisi tvaraus šalies bibliotekų knygų fondo finansavimo. Prašome 2021 m. viešųjų bibliotekų dokumentų fondams finansuoti skirti 4 mln. EUR. Pritarti
ū ros fondas 2020-08-31 2009 m. Lietuva šventė vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Į šio svarbaus jubiliejaus minėjimo programą natūraliai įsiterpė ir vienas fundamentaliausių mūsų valstybės istorinių įvykių – Saulės (Šiaulių) mūšio pergalė. 1236 m. rugsėjo 22 d. mūšyje, istorinėje Saulės žemėje, buvo pasiekta didelės reikšmės pergalė, kuri įrašė Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją ir atvėrė kelius Lietuvos valstybės įsitvirtinimui. Ši pergalė neabejotinai sudarė prielaidas netrukus susiformuoti ir būti pripažintai jaunai Europos valstybei Lietuvai, o 1253 m. – karūnuoti Lietuvos karaliumi valstybės suvienytoją kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną kunigaikštienę Mortą. Lietuva tapo pasaulyje pripažinta karalyste. Deja, Lietuvos valstybė iki pat šiol neturi memorialo ar kitokio reikšmingo ženklo, tinkamai įprasminančio savo ypatingai reikšmingą pergalę. Yra Žalgirio mūšio memorialas, bet jis – Lenkijoje. O juk drąsiai galima daryti prielaidą, jog jeigu nebūtų laimėta ši pergalė, nebūtų ir Žalgirio ir dar daug ko. 2006 m. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo komisija, vadovaujama Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus, nagrinėjusi klausimą „Dėl 1236 m. Saulės (Šiaulių) mūšio pergalės įprasminimo“, pritarė LR Vyriausybės nutarimo projektui „Dėl Saulės (Šiaulių) mūšio pergalės įamžinimo memorialo kompleksu“ („Saulės delta“ 2018 m, 53 p.):, įtraukiant šį projektą į tūkstantmečio programą bei skiriant reikiamą finansavimą. Tam pritarė ir LR Vyriausybė, ir visos kitos atsakingos valstybės institucijos. Buvo skirtas dalinis finansavimas, memorialo statybos darbai vyko sparčiai ir labai sėkmingai. Deja, vėliau, LR Seime pasikeitus politinei daugumai, įvykdžiusiai
„naktinę“ reformą, memorialo statybos užbaigimo finansavimas ir statybos
darbai nutrūko. Saulės mūšio atminties laukas – svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis.
Ši vietovė, esanti Joniškio rajone Jauniūnuose, Tautinio ir Mūšos upelių santakoje,
paminklų sąrašą, o 2003 m. – į patikslintą LR Nekilojamųjų kultūros vertybių sąrašą . Tačiau, būtina pabrėžti, kad nuo pat Saulės mūšio įamžinimo programos pradžios buvo akcentuojamas esminis dalykas – įamžinimas ne tiek vieta, bet svarbus valstybės istorijos įvykis! Nuo 1991 – ųjų metų Lietuvos kultūros fondas, LKF Šiaulių krašto taryba, aktyviai remiant Lietuvos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros paveldo departamentui, Latvijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybei bei Šiaulių apskrities Viršininko administracijai, padarė daug prasmingų dalykų įamžinant šią pergalę, o Joniškio rajon savivaldybė atliko didelį darbą organizuodama ir vykdydama memorialo statymą. Į šį projektą jau investavo 2074,5 tūkst. Lt suma! Liko užbaigti pradėtą darbą. Neabejotina, kad Saulės mūšio memorialas turėtų didelės reikšmės Lietuvos visuomenės istorinės atminties gaivinimui ir pareigos, esant reikalui ginti Tėvynę. Puiku, kad šalyje stiprinama krašto gynyba, skiriamos tam nemenkos lėšos, tačiau, perfrazuojant Anglijos premjero V. Čerčilio II pasaulinio karo metais pasakytus žodžius: „Tai ką mes ginsime, jei atsisakome savo kultūros, istorijos?!” Ateinančiais, 2021 m. sukaks 30 metų nuo Saulės mūšio įamžinimo programos įgyvendinimo pradžios. Atlikta daugybė parengiamųjų ir memorialo kūrimo darbų. Keletą jų čia paminėsime, išsamiau – istoriografiniame leidinyje
„Saulės (Šiaulių) mūšis Europos kontekste“
(„Saulės delta“ 2018 m, 64 p.):
žymiausiems šios srities specialistams, išanalizuota, aptarta ir apibendrinta Saulės mūšio įamžinimo idėja bei svarba Lietuvos valstybei. Surengtos kelios mokslinės konferencijos.
Kasmet Jauniūnuose ir Šiauliuose, o kas 5 metai ir Lietuvos sostinėje Vilniuje rengiami šiam svarbiam istoriniam įvykiui skirti minėjimai ir šventės;
parengtos detalizuotos išvados (grupės vadovė archeologe dr. B. Salatkienė). 1997 m. žvalgant teritoriją paminklo statybai, archeologai po žeme aptiko uždurpėjusį ežero pakraštį (detalus aprašymas knygoje „Saulės (Šiaulių) mūšis Europos kontekste“, „Saulės delta“ 2018 m, 22-25 p.);
pasirašyta rezoliucija dėl Baltų vienybės dienos įtvirtinimo tapo pagrindu Latvijos ir Lietuvos parlamentams rugsėjo 22-ąją- Saulės (Šiaulių) mūšio pergalės dieną paskelbti Baltų vienybės diena;
ir vadovė dr. R. Kvašytė);
memorialinio parko kūrimo komitetas;
tema, svarbiausias iš jų – dr. R. Batūros monografija „Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.” (2005);
Konstitucijos salėje, o 2008 m. vasario 28 d. Joniškio rajono savivaldybėje organizuoti forumai „Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimas“. Priimtose rezoliucijose LR Seimo ir Vyriausybės prašoma visokeriopai remti Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimą, o Joniškio savivaldybės – kuo skubiau išpirkti žemės sklypą ir pradėti memorialo statybos darbus;
Joniškyje, Šiauliuose ir Vilniuje buvo pristatytas atnaujintas projektas, tarnausiantis istorinio ugdymo, kultūros sklaidos ir turizmo reikmėms, harmoningai jungsiantis istorines sąsajas su šiuolaikiškumu;
tarptautinis istorikų suvažiavimas su išvyka į statomą Saulės mūšio memorialą pritarė tam ir priėmė kreipimąsi kuo skubiau užbaigti memorialo statybą;
instituto organizuota konferencija dar kartą patvirtino Saulės mūšio išskirtinę reikšmę ir būtinumą užbaigti memorialo statybą;
minėjimo programą, yra ir Saulės (Šiaulių) mūšio įamžinimo projektas . Šiam projektui LR Vyriausybė yra numačiusi memorialo statybos vykdytojui – Joniškio rajono savivaldybei skirti 2 milijonus 179 tūkstančius litų finansavimą. Jeigu įsipareigojimas skirti finansavimą būtų įvykdytas laiku – Lietuva dabar ir ateityje jau galėtų didžiuotis turėdama savo valstybės teritorijoje nors vieną tinkamą svarbaus mūšio pergalei įamžinti skirtą memorialą. Kreipiamės į Jus prašydami dėmesio šio svarbaus mūsų valstybei objekto – Saulės mūšio memorialo statybos užbaigimui, skiriant tam tikslui reikiamas lėšas projekto vykdytojui – Joniškio rajono savivaldybei, turint galvoje, tai, jog tai – visos mūsų valstybės reikalas. Pritarti
3Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
nacionalinis muziejus 2020-10-13 Teikiame prašymą pakeisti Lietuvos nacionaliniam muziejui (toliau - LNM) 2021 m. numatomą valstybės biudžeto maksimalių asignavimų limitą jį padidinant 150
vykdymui bei sklandžiai visų padalinių veiklai. Atkreipiame dėmesį, kad įsivertinus COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos įtaką Muziejaus lankomumui 2020 metais ir dabartines pandemijos suvaldymo prognozes, Muziejus nebus pajėgus užsidirbti šių lėšų iš savo siūlomų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, prašome skirti papildomus150000 Eur, iš kurių:
Eur;
kurių 32 100 Eur – naujo LNM padalinio, esančio T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje, (2 824,50 m2) išlaikymui ir 9 450 Eur – pagal naujai sudarytą Valstybės turto panaudos sutartį naudojamų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus patalpų, esančių Arsenalo g. 3A, Vilniuje, (1 228,94 m2) išlaikymui;
arsenalo pastatų komplekso vakariniame korpuse – 03. Arsenalo g. 3, Vilniuje) rekonstrukcijos darbams – 7 000 Eur. Rekonstrukcija yra būtina, siekiant užtikrinti saugų, teisės aktuose numatytus reikalavimus atitinkantį patalpų naudojimą COVID-19 ar panašių virusų pandemijos atveju. Apie susidariusią situaciją raštu (2020-09-10 raštas Nr. 380 “Dėl Lietuvos nacionaliniam muziejui 2021 m. numatomų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų limitų padidinimo“) esame informavę Kultūros ministeriją. Pritarti
dramos teatras 2020-10-09 Seniausias Lietuvos teatras – Nacionalinis Kauno dramos teatras, šį sezoną švenčiantis teatro įkūrimo 100- metį ir prasidėjus „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendinimo programai, kurioje, mums kaip Nacionalinei įstaigai tenka itin atsakingas vaidmuo, susiduria su eile iššūkių ir problemų, trukdančių įgyvendinti išsikeltus tikslus. Jau 2020 05 25 raštu Nr.
Jau 2020 05 25 raštu Nr. R2- 74, kreipiausi į Jus prašydamas Nacionaliniam Kauno dramos teatrui skirti būtinas papildomas lėšas. Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, t ad dabar, kai prasideda 2021 m. biudžeto sandaros įstatymo projekto diskusijos, pakartotinai kreipiuosi į Jus, prašydamas ne tik atkreipti dėmesį, bet ir dėti visas pastangas, išsprendžiant ilgą laiką nespręstas finansines Teatro problemas. Lėšos reikalingos spektaklių aptarnavimui skirtos aparatūros įsigijimui, spektaklių sklaidai reikalingo transporto atnaujinimui ir teatro gamybinių ir ūkinių erdvių remontui ir jaunųjų aktorių darbo užmokesčiui. 1. Aparatūros įsigijimas:
laikotarpis išryškino virtualaus bendravimo su žiūrovais technines spragas. Video įrangos įsigijimas suteiktų galimybes profesionaliai vykdyti spektaklių įrašus, esant poreikiui juos transliuojant Online arba juos archyvuojant. Reikalinga video įrašymo, montavimo ir transliavimo aparatūra: swicheris, m onitorius, 3 kameros su priedais, mikšerinis vaizdo signalo apdorojimo pultas 4 IN, 2 OUT su bevieliu vaizdo perdavimo įrenginiu. Bendra sąmatinė vertė 30000 €. 1.2. Ne kartą kreipėmės prašydami lėšų garso sistemos atnaujinimui, nes patvirtinus
įsakymą Nr. 1V-730 “Dėl radijo ryšio plėtros 790-862 MHz radijo dažnių juostoje plano patvirtinimo” į minėtas dažnių juostas pateko ir mūsų teatre naudojama radijo mikrofonų sistema. Dėl šios priežasties didžioji dalis teatro spektaklių susiduria su nekontroliuojamais techniniais garso nesklandumais: garso trikdžiais, radijo ryšio dingimu, nuslopintais signalais ir kita. Būtinas pagrindinės garso sistemos renovavimas garso procesoriumi, skaitmeniniais stiprintuvais, kolonėlėmis bei pakeitimas teatro turimos belaidžių mikrofonų SHURE ULXP sistemos, kurios dažnių diapazonas būtų Radijo ryšio tarnybos leistiname diapazone. Sąmatinė vertė 70000 Eur. 1.3. Lazeriniai video projektoriai.
Spektaklių gastrolių metu, norint kokybiškai įgyvendinti kūrybinės komandos sumanymus, reikalingi lazeriniai video projektoriai (2 vnt.). bendra vertė 70000 €. Bendra aparatūros įsigijimui suma 170000 €. 2. Norint įgyvendinti profesionalaus meno sklaidos ir prieinamumo regionuose prioritetą ir teatro 100 – mečio programoje numatytą spektaklių sklaidą regionuose, būtinas naujo keleivinio mikro autobuso įsigijimas. Teatro turimas 1995 m. gamybos Ford Transit jau neatitinka saugos parametrų ir Techninės patikros komisija neleidžia jo eksploatuoti. Bendra transportui reikalinga suma 100000 €. 3. Pastatų remontas. Įgyvendinus pagrindinio pastato rekonstrukciją liko nerenovuota dalis teatro pastatų, kurie neįėjo į rekonstrukcijos planą: garažai, ūkinės dirbtuvės ir ūkio darbuotojų persirengimo ir poilsio zonos. Jos ne tik neatitinka keliamų reikalavimų, bet ir gadina bendrą teatro įvaizdį. Taip pat reikalingas Mažųjų scenų kiemelio investicinio projekto parengimas. Bendra sąmatinė vertė 175000€. 4. Galvojant apie teatro perspektyvą, kūrybinės trupės potencialą bei jaunųjų menininkų emigracijos problemas, pakviečiau LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Aktorinio meistriškumo programos absolventus – 13 jaunųjų aktorių (kurso vad. A. Latėnas ir V. Bareikis), kurie nuo 2019 09 01 įsiliejo į teatro trupę. Šį sprendimą lėmė noras išsaugoti talentingo kurso kūrybinį branduolį. Tačiau aktoriams galėjau pasiūlyti dirbti tik pusės darbo krūvio sąlygomis, nes nepakanka teatro lėšų darbo užmokesčiui. Jaunų aktorių atlyginimams, kaip jau rašiau rašte LR Kultūros ministrui 2019 05 29, Nr. R2
aktorių darbo užmokesčiui, norint jiems išlaikyti darbo vietas.
Jaunieji aktoriai itin įdomiai reiškiasi kaip jaunieji menininkai mūsų teatro spektakliuose. Visų pozicijų bendra sąmatinė vertė- 555000 €. Iš jų 110000 €. Skirtos darbo užmokesčio programoje. Dėkodamas už ankstesnius teatro problemų sprendimus, drįstu atsakingai Jūsų prašyti planuojamame 2021 m. Valstybės biudžete Nacionalinio Kauno dramos teatrui papildomai skirti 555 000 €. (penki šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai
įmokoms yra 110 000 €. (šimtas dešimt tūkstančių Eurų). Pritarti
Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas 2020-10-08 Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas (toliau – Komitetas), atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas, vykdomosios valdžios atstovus ir kultūros sektoriaus nevyriausybines organizacijas, išreiškia susirūpinimą dėl XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programos 163.1 papunktyje įtvirtinto siekio sulyginti kultūros ir švietimo darbuotojų darbo užmokesčio (toliau – DU) dydžius ir tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos pasiūlymams dėl DU kultūros darbuotojams finansavimo didinimo 2019-2021 metais priemonių ir jų taikymo teisinio reglamentavimo pateikti, 2018 m. spalio
švadas ir siūlymus Vyriausybei, bei vadovaudamasis š.m. spalio7 d. Komiteto narių susirinkimo sprendimais, primena Jums,
2021 metais iš valstybės biudžeto kultūros ir meno darbuotojų DU didinimui turi būti skiriama5 mln. Eurų, o siekiant užtikrinti trūkstamą papildomą finansavimą, aktyviai bendradarbiaujama su savivaldybėmis dėl jų indėlio kultūros ir meno darbuotojų DU didinimui skyrimo 2021 metais.
Deja, artinantis 2021 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymui, viešoje erdvėje jokių diskusijų dėl Kultūros ir meno darbuotojų DU didinimo tęstinumo nestebima. Kultūros bendruomenė sunerimusi, kaip bus įgyvendinami Vyriausybės dokumentuose prisiimti įsipareigojimai ir tikisi teigiamų biudžeto korekcijų priimtų įsipareigojimų vykdymui. Pritarti
vyriausiojo archyvaro tarnyba 2020-10-30 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT), kaip asignavimų valdytojas, įvertinusi jai skirtus 2021–2023 metų numatomų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų limitus išlaidoms, dar kartą atkreipia dėmesį į papildomų lėšų poreikį. Dėl lėšų darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui skiriamų lėšų trūkumas valstybės archyvuose – problema, kurią akcentuojame jau ne vienerius metus. Daugumai darbuotojų valstybės archyvuose yra nustatyti mažiausi tam tikrai pareigybių kategorijai nustatyti pareiginės algos koeficientai. Kiekvienas susijusių teisės aktų pakeitimas (Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo), kuriuo keičiami pareiginės algos koeficientų intervalai, tampa nemenka problema valstybės archyvams, kuriems ir taip trūksta lėšų darbo stažui perskaičiuoti, jau nekalbant apie gerai ir labai gerai įvertintų darbuotojų finansinį motyvavimą po kasmetinio darbuotojų veiklos vertinimo. Kadangi skiriamo finansavimo nepakanka, valstybės archyvų vadovai neturi kito pasirinkimo, kaip tik įgyvendinti naujai priimtus teisės aktus reorganizuodami įstaigos administracijos struktūrą
Žemas darbo užmokestis – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl valstybės archyvus palieka kompetentingi specialistai ir kodėl valstybinės archyvų sistemos institucijoms tampa vis sunkiau pritraukti trūkstamus darbuotojus. Šiuo metu valstybės archyvuose yra poreikis steigti
299,1 tūkst. Eur. 2020 m. pavasarį Kultūros ministerijos prašymu buvo pateiktas detalus naujų pareigybių poreikio pagrindimas, įvardijant pareigybių steigimui reikalingą darbo užmokesčio fondą ir steigimo priežastis. Dėl lėšų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų ir skaitmeninio turinio teikimo vartotojams tęstinumo užtikrinimo. Lietuvos centrinio valstybės archyvo vykdomo projekto „Informacinės sistemos E-kinas modernizavimas ir plėtra“ (toliau – E-kinas) pabaiga numatoma 2021 m. spalio 12 d. Projekte E-kinas yra sukurta 11 darbo vietų: IT specialistas, aprašų sudarytojai, parengimo skenuoti specialistai, skaitmenintojai, restauratoriai ir vertėjas į anglų kalbą. Jų metinis darbo užmokestis su visais įskaičiuotais mokesčiais yra 238,4 tūkst. Eur. Po projekto įgyvendinimo išlieka įsipareigojimas sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad Nacionalinis audiovizualinio paveldo skaitmeninimo kompetencijos centras galėtų tinkamai vykdyti jam teisės aktais numatytas funkcijas. Tam papildomas finansavimas projekte nenumatytas.
Rengiant šį projektą buvo numatyta, jog projekto tęstinumui užtikrinti (infrastruktūros palaikymo išlaidoms, serverinių ir kondicionierių, skenavimo ir kompiuterinės įrangos, kompiuterinių programų atnaujinimui ir priežiūrai) po projekto bus reikalingas kasmetinis finansavimas, lygus 15 proc. nuo sukurto turto vertės, t. y. 311 tūkst. Eur. (Bendra projekto metu sukurto turto vertė yra 2774,2 tūkst. Eur). Projekto palaikymo išlaidos nėra finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Šioms išlaidoms turėtų būti skirtas finansavimas iš Lietuvos valstybės biudžeto. Siekiant užtikrinti sklandų sukurtos infrastruktūros darbą, Lietuvos centriniam valstybės archyvui kasmet papildomai reikėtų 549, 4 tūkst. Eur. Pažymėtina, jog po pirmojo šio projekto etapo, kuris baigėsi 2013 m. balandžio mėn., archyvui papildomų tikslinių lėšų projekto tęstinumui užtikrinti nebuvo skirta. Atkreipiame dėmesį į tai, jog papildomų lėšų poreikis (535 tūkst. Eur) projekto tęstinumui užtikrinti nuo 2022 metų buvo nurodytas teikiant LVAT 2020–2022 m. ir 2021–2023 m. strateginio veiklos plano projektą. Dėl lėšų IT ekspertų konsultavimo paslaugų įsigijimui. LVAT turi poreikį keisti elektroninio dokumento specifikaciją ADOC-V1 (patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-60, prieiga TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.11EFBB8DA962/asr ). Keitimo poreikį lemia tai, kad Europos Komisijoje eIDAS reglamento Ekspertų darbo grupė yra iniciavusi Komisijos įgyvendinamojo akto 2015/1506, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje 27 straipsnio 5 dalį ir 37 straipsnio 5 dalį nustatomos pažangiųjų elektroninių parašų ir pažangiųjų spaudų formatų, kuriuos turi pripažinti viešojo sektoriaus įstaigos, specifikacijos, pakeitimą ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015D1506 ). Siektinas rezultatas – elektroninio dokumento specifikacija ADOC-V3 (specifikacijos projektas), kuri būtų parengta pagal keičiamame Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1506 nurodytus ETSI standartus, EK užsakymu parengtus 2016 m. (standartai parengti, tačiau dabar galiojančioje EK sprendimo redakcijoje nėra nurodyti). Siekiant tokio tikslo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai reikia įsigyti IT ekspertų konsultavimo paslaugas. Kartu per 2021 m. turi būti parengtas ADOC specifikacijos V3 (ar žymimo kitu skaičiumi) versijos projektas. Papildomų lėšų poreikis – 30 tūkst. Eur. Dėl lėšų valstybinės archyvų sistemos įstaigų IT įrangos, skirtos skaitmeniniam turiniui išsaugoti, atnaujinimui. Daugumoje valstybės archyvų, techninė įranga nėra dubliuota. Dubliuojama tik valstybės informacinių sistemų „Elektroninio archyvo informacinė sistema“ ir „E-kinas“ įranga. Dauguma valstybės archyvų neturi galiojančių sutarčių su techninės įrangos gamintoju dėl garantinio ar pasibaigus garantiniam terminui aptarnavimo paslaugų, todėl techninės įrangos gedimas gali sukelti ilgalaikį to valstybės archyvo ar valstybės informacinės sistemos „Elektroninio archyvo informacinė sistema“ veiklos sutrikimą, kol bus suremontuota turima ar nupirkta nauja įranga. Didžioji techninės ir sisteminės programinės įrangos dalis įsigyta daugiau kaip prieš 5 metus.
Tokia įranga (ypatingai kietieji diskai, procesoriai, aušinimo ir maitinimo blokai) turi didelę gedimo tikimybę. Be to, dažniausiai jos techniniai resursai yra viršiję gamintojų nurodomus eksploatacijos terminus ir nebeatitinka šiuolaikinių valstybės archyvų poreikių, be to, neužtikrina archyvų informacinių sistemų kibernetinio saugumo. Atlikus informacinės techninės įrangos būklės valstybės archyvuose auditą, nustatytas 74 tūkst. Eur poreikis naujos įrangos įsigijimui. Dėl lėšų Nacionalinių filmų išsaugojimui užtikrinti . Lietuvos Respublikos kino įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos kino paveldo kaupimą, saugojimą ir naudojimą koordinuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Įgyvendindamas šio įstatymo nuostatas Lietuvos centrinis valstybės archyvas nuo 2002 metų priima saugoti originalias nacionalinių filmų medžiagas. Nacionaliniai filmai pateikiami analoginėse ir įvairiose skaitmeninėse laikmenose, o šių laikmenų peržiūrai ir išsaugojimui reikalinga moderni įranga (2021–2023 m. po 100 tūkst. Eur) ir žmogiškieji ištekliai. Atkreipiame dėmesį į tai, jog finansavimas nacionalinių filmų išsaugojimui užtikrinti nebuvo skiriamas nuo pat šios funkcijos priskyrimo valstybinės archyvų sistemos kompetencijai įstatyminio reglamentavimo lygmeniu. Dėl lėšų skaitmeninimo įrangai. LVAT, kaip archyvų srities nacionaliniam skaitmeninimo kompetencijos centrui, pavesta koordinuoti rašytinių dokumentų skaitmeninimo veiklas valstybės archyvuose. Šioms veikloms įgyvendinti buvo įsigyta skaitmeninimo įranga, tačiau ilgainiui, įrangai senstant ir nusidėvint, iškilo poreikis ją atnaujinti, įsigyjant serverius, kameras ir kitą reikiamą įrangą.
Svarbu ir tai, kad ilgą laiką archyvai kaip vieną iš atsarginių dokumentų kopijų sukūrimo būdų taikė (ir vis dar tebetaiko) dokumentų mikrofilmavimą, tačiau įvertinus užsienio šalių nacionalinių archyvų veiklos praktiką ir skaitmeninimo įrangos galimybes, siekiama pereiti vien tik prie dokumentų skaitmeninimo, atsisakant dokumentų mikrofilmavimo kaip dokumento atgaminimo būdo. Šis sprendimas atitinkamai paveiks ir vaizdo kokybės reikalavimus, todėl yra susijęs ir su specializuotos įrangos poreikiu. Pirmame planavimo etape, teikiant 2021–2023 m. strateginio veiklos plano projektą, šis poreikis buvo numatytas toks: 2021 m. – 94,1 tūkst. Eur, 2022 m. – 50 tūkst. Eur, 2023 m. – 200,0 tūkst. Eur. Dėl lėšų Lietuvos centrinio valstybės archyvo įrangos remontui. Atlikus Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastatų O. Milašiaus g. 19 ir 21, Vilniuje automatinių gaisro gesinimo dujomis Argonite ir FS-49 sistemų techninės būklės patikrą buvo nustatytos rimtos sistemų problemos, reikalaujančios neatidėliotinų darbų ir piniginių lėšų. Automatinė gaisro gesinimo dujomis sistema FS-49 Europos Sąjungoje nebenaudojama, ją reikia keisti. Stacionarios gaisrų gesinimo dujomis sistemos balionų keitimui, patikrai, permontavimui reikia 33,5 tūkst. Eur; stacionarios gaisro gesinimo sistemos Kidde Inerts (O. Milašiaus g. 19) atnaujinimui – 150 tūkst. Eur. Taip pat jau kelerius metus šiltuoju metų laikotarpiu kyla problemų dėl archyve įrengtų kondicionierių darbo. Dėl kylančios oro temperatūros ir staigių jos pokyčių, kondicionieriai dažnai genda. Archyve įrengti kondicionieriai aptarnauja saugyklas ir serverines. Serverių kondicionieriai eksploatuojami visą parą nuo 2011 m. Neveikiant kondicionieriams archyvas negali užtikrinti tinkamų sąlygų dokumentų saugojimui bei serverių darbui.
Sugedus oro kondicionieriams serveriai perkaista, neįsijungus saugikliams serveriai gali išsijungti. Kyla pavojus serveriuose sukauptos informacijos išsaugojimui. Neveikiant saugyklų kondicionieriams negalime užtikrinti dokumentų saugojimui tinkamos oro temperatūros ir drėgmės. Reikiamos lėšos archyvo saugyklų oro kondicionierių remontui – 15 tūkst. Eur. Dėl lėšų Lietuvos ypatingojo archyvo saugyklos, esančios Gedimino per. 40, Vilniuje, langų keitimui. Lietuvos ypatingasis archyvas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl KGB dokumentų saugyklose sumontuotų fiziškai susidėvėjusių langų keitimo Vilniuje, Gedimino pr. 40. Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad langų tvarkybos darbai galimi pagal tvarkybos darbų projektinę dokumentaciją. Tvarkybos darbų projektinę dokumentaciją 2014 m. parengė ir teisės aktų nustatyta tvarka suderino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, todėl naujos dokumentacijos rengti ir derinti nereikia. Saugyklose sumontuotų 8 išorės langų keitimui ir tvarkybos darbams reiktų 25 tūkst. Eur. Pakeitus langus saugyklose, kuriose saugomi Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentai, atsirastų galimybė užtikrinti teisės aktais nustatyto mikroklimato palaikymą, būtų išsaugotos ypatingos reikšmės kilnojamosios kultūros vertybės ir sutaupytos lėšos elektros energijai. Dėl lėšų Archyvų metų renginiams. Archyvų metų minėjimo 2021 metais viešinimo veiklos ir renginiai planuojami vadovaujantis Archyvų metų minėjimo 2021 metais planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 592 „Dėl Archyvų metų minėjimo 2021 metais plano patvirtinimo“. LVAT ir valstybės archyvų planuojamoms Archyvų metų minėjimo iniciatyvoms įgyvendinti reikia 65 tūkst. Eur (prireikus šis poreikis gali būti detalizuotas).
šioms veikloms finansuoti 2021 metais lėšų nebuvo skirta. Pritarti
taryba Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte numatyta skirti iš viso 267 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 229 tūkst. Eur . Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems įsipareigojimams atlikti: · Remiantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 20 ir 21 dalimis apmokamas Tarybos narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 18 tūkst. Eur Tarybos narių darbui apmokėti ; · Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 10 dalis nustato, kad Taryba turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurių pagrindinė paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Tačiau regioninių tarybų veiklai vykdyti nėra jokių lėšų, nors kiekvienai regioninei tarybai reikėtų skirti bent po 3 tūkst. Eur, iš viso – 15 tūkst. Eur; · Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 6 punktą Taryba atlieka Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo koordinavimą ir įgyvendinimo priemonių ekspertavimą, tačiau 2021 m. Tarybos asignavimų projekte trūksta bent 20 tūkst. Eur aktualiems naujiems tyrimams atlikti; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas , patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus
d. įsakymu Nr. R1-686, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 5 tūkst.
Eur suma; · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, sk irtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga
suma. Tuo remiantis, prašome padidinti Tarybos asignavimus 2021 metams 63 tūkst. Eur suma – iš viso skiriant Tarybai 330 tūkst. Eur
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Jonas Varkalys 2020-10-21 Argumentai : Siekiama plėtoti kultūrines paslaugas, kuriant naujas edukacines erdves ir kitas kultūrines veiklas Plungės rajono savivaldybėje, norima užbaigti M. Oginskio dvaro sodybos pastato-žirgyno rekonstrukciją. Dalis pastato remonto darbų buvo atlikta iš ES fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų, tačiau trūksta lėšų įrangos bei baldų įsigijimui, pastato fasado sutvarkymo darbams. Pažymėtina, kad įgyvendinus projektą, didės Plungės miesto, rajono bei Telšių regiono patrauklumas vietos gyventojams ir investicijoms bei vietos verslo plėtrai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų Plungės M. Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenes kultūros ir rekreacinėms reikmėms.
Lėšų šaltinis:
Jonas Varkalys 2020-10-21 Argumentai . Seimui paskelbtus 2021 metus - poeto Vytauto Mačernio metais - siekiama paminėti, organizuojant renginius Plungės rajono savivaldybėje bei atnaujinant Vytauto Mačernio muziejaus ekspoziciją, sutvarkant privažiavimą prie poeto kapo. Pasiūlymas: Siūloma skirti 173 tūkst. eurų Vytauto Mačernio metams paminėti. Lėšų šaltinis:
biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti
Robertas Šarknickas 2020-10-22 Argumentai: Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčia yra seniausias pastatas Alytuje. Bažnyčioje yra 17 kultūros paveldo saugomų objektų, 3 objektai yra restauruoti, o vienas jų – vargonai – yra nekilnojami. Alytaus šv. Liudviko bažnyčia yra įtraukta į šv. Jokūbo kelią Lietuvoje. Pagal atliktą ekspertizę bažnyčios pastato būklė yra pripažinta avarine. Kaišiadorių vyskupijos Alytaus Šv. Liudviko parapija nurodo, kad objektinė kapitalinio remonto sąmata pagal 2017 m. spalio mėn. kainas yra 242 000 Eur (du šimtai keturiasdešimt du tūkstančiai eurų). Pažymėtina, kad reikiamos sumos neįmanoma gauti jokiais kitais būdais. Kaišiadorių vyskupijos Alytaus Šv. Liudviko parapija jau kreipėsi į Kaišiadorių vyskupijos kuriją (Alytaus šv. Liudviko parapija priklauso Kaišiadorių vyskupijai) ir gavo išaiškinimą, kad Finansų ministerijos vyskupijoms skiriamos lėšos yra skirstomos proporcingai pagal gyventojų skaičių. Kaišiadorių vyskupija yra mažiausia, tad jai yra skiriama labai maža šių lėšų dalis, kurių neužtenka būtiniems kapitalinio remonto darbams atlikti.
Remonto darbai negali būti atliekami ir finansuojami mažais etapais, kadangi, anot parapijos, bažnyčios pastatui likus be stogo nukentėtų nekilnojamasis bažnyčios inventorius: altoriai, vargonai, sienos, grindys ir kt. Be kita ko, nors Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčios pastatas yra seniausias pastatas Alytuje, visgi jis nėra priskirtinas nekilnojamam kultūros paveldui, dėl ko finansavimo neįmanoma gauti kitomis valstybės finansavimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma :
Pasiūlymas: Skirti 242 000 Eur (du šimtus keturiasdešimt du tūkstančius eurų) Alytaus šv. Liudviko bažnyčios avarinės būklės pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. Lėšų šaltinis:
investicijų programos lėšų. Pritarti
Ramūnas Karbauskis 2020-10-28 Argumentai: Pagal 2020 m II ketv. Lietuvos statistikos departamento duomenis:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti skirti papildomai 15 milijonų eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų
Ramūnas Karbauskis 2020-10-28 Argumentai: Dėl visuotinės pandemijos Lietuvos teritorijoje uždraudus ar apribojus kultūros paslaugų teikimą, KMĮ susiduria su finansiniais sunkumais. Tai išryškino būtinybę užtikrinti tinkamą bazinį KMĮ finansavimą, vertinant ir toliau galimai ribojamus lankytojų srautus ir pasikeitusius gyventojų įpročius, kas turės ženklios įtakos įstaigų uždirbamų pajamų apimtims 2021 m., taip pat planuojant ir vykdant jų pagrindines kultūrines veiklas ir teikiant kultūros paslaugas. KMĮ 2020 m. planuotos pajamų įmokos sudaro 11,2 proc. jų biudžeto. Siekiant „surinkti“ planuotus biudžetus KMĮ per metus turi uždirbti 17 mln., iš kurių 5,8 mln. yra nukreipiama DU mokėti. Pasiūlymas:
Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių kultūros ir meno įstaigų (KMĮ) bazinio finansavimo užtikrinimui papildomai skirti 5 milijonus eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų
Ramūnas Karbauskis 2020-10-28 A rgumentai: Siekiant ES vidurkio, kad vienam gyventojui šalies viešosiose bibliotekose skiriama 1,22 euro, 2021 m. reikalingas papildomas 1,1 mln. finansavimas knygų įsigijimui ir 0,3 mln. kompensaciniam atlyginimui autoriams už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose užtikrinti (teisės aktuose įtvirtinta prievolė).
įsigijimui užtikrinant leidybos sektoriaus gyvybingumą, todėl ir 2021 m. metais reikia išlaikyti atitinkamą finansavimo lygį. Pasiūlymas: Knygoms ir kitiems dokumentams bibliotekose įsigyti ir autoriniam atlyginimui už jų panaudojimą papildomai skirti 1,4 milijonų eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų
Tumėnas 2020-10-30 Argumentai: Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss) (1785–1822) yra elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su Žiemgalos kraštu. Nuo 1808 Grotusas gyveno ir dirbo Gedučių dvare. Artėjant 200-osioms šio žymaus mokslininko mirties metinėms 2022-aisiais metais, prasminga ir reikalinga įamžinti Teodoro Grotuso atminimą, pastatant Žeimelio centrinėje aikštėje bronzinį paminklą Teodorui Grotusui atminti. Būtent todėl Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio bendruomenė, su Pakruojo rajono savivaldybe bendradarbiavimo sutartį pasirašiusi Lietuvos mokslų akademija aktyviai rengiasi ir ieško būdų, kaip tinkamai įamžinti šio garsaus žmogaus atminimą. Beje, Grotusas buvo Paryžiaus galvanikų draugijos (1807), Turino mokslo ir menų akademijos (1808), Miuncheno mokslų akademijos (1814), Kuršo literatūros ir meno draugijos (1817) narys. Bronzinio paminklo sukūrimui ir pastatymui Žeimelio centrinėje aikštėje reikalingi 70 000 eurų, o tokių lėšų neturi nei Pakruojo rajono savivaldybė, nei Lietuvos mokslų akademija.
Pabrėžtina, kad Pakruojo rajono savivaldybė žada prisidėti apie 20 000 eurų suma, kad skulptorius Kęstutis Balčiūnas yra sukūręs Teodoro Grotuso gipsinę skulptūrą, kuri eksponuojama Žeimelyje esančiame Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“; kad yra parengta Teodorui Grotusui skirto paminklo projekto vizualizacija ir paminklo Teodorui Grotusui Žeimelio Vienybės aikštėje projekto vizualizacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas: Bronzinio paminklo Teodorui Grotusui sukūrimui ir pastatymui Žeimelio Vienybės aikštėje skirti 50 000 eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį svarstyti. 7. Balsavimo rezultatai: už –6 ; prieš – 1; susilaikė –0 . 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Tumėnas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-5302 2020-11-04 Nr. 108-P-43 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, komiteto nariai Antanas Baura, Andrius Kupčinskas, Virgilijus Poderys, Bronislovas Matelis; Eugenijus Gentvilas, Jurgis Razma; Rūta Miliūtė (nuotoliniu būdu). Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka; Darius Šaltmeris, Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Irina Jurkšuvienė (nuotoliniu būdu), padėjėja Zita Jodkonienė (nuotoliniu būdu). Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrai Marius Skuodis, Jekaterina Rojaka ir Vitalija Jankauskaitė – Milčiuvienė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija direktorius Remigijus Lipkevičius, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Viešųjų pirkimų tarnyba 2020-09-23 Nr.
G-2020-7831
Atsižvelgdama į LR finansų ministerijos 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (2.33-04)-6K-2004242
„Dėl prognozuojamų 2021, 2022 ir 2023 metų valstybės biudžeto apimčių“
(toliau – Raštas) Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – Tarnyba) pateiktą informaciją apie skirtą asignavimų dydį, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad skirta bendra asignavimų suma yra ženkliai mažesnė nei Tarnybos prašoma, kuri yra reikalinga Tarnybos tinkamam funkcijų atlikimui ir turimiems įsipareigojimams vykdyti. Tarnybos asignavimai susideda iš trijų finansavimo šaltinių – Valstybės biudžeto lėšos, 2014-2020 m. ES techninės paramos lėšos ir 2014-2020 m. ES techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos. Pagal 2014 m. birželio 4 d. Vyriausybės nutarime Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (aktuali redakcija) ir 2015 m. vasario 18 d. Tarnybos sutikime įgyvendinti Europos Sąjungos 2014-2020 m. techninės paramos projektą priskirtas funkcijas (toliau – Funkcijos), Tarnybai yra pavesta kontroliuoti, kaip atliekant projektų viešuosius pirkimus laikomasi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus, dalyvaujančius įgyvendinant veiksmų programą, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) saugoti pateiktus duomenis ir dokumentus, kurių reikia audito sekai užtikrinti ir vykdyti kitas funkcijas. Tarnyba pažymi, jog baigiantis 2014-2020 m. finansinei perspektyvai Funkcijų apimtys didėja ir didėja darbo krūvis valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie atlieka nurodytas Funkcijas.
Nepaisant to, Tarnybai 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje skirtų lėšų suma yra mažesnė nei realus tarnybos poreikis, dėl šios priežasties papildomo finansavimo iš 2014-2020 m. techninės paramos projekto nėra galimybės gauti. Iš nepanaudotų projekto lėšų 2021 m. planuojama finansuoti 279 tūkst. Eur, o tai yra
sumažėjus 2014-2020 m. techninės paramos projekto finansavimui ir neskyrus papildomų valstybės biudžeto lėšų, iškyla rizika tinkamai neįgyvendinti Funkcijų arba jas įgyvendinti nepilna apimtimi. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad
įvykdyti numatytus įsipareigojimus. Tačiau, siekiant stiprinti Tarnybą (dažnai yra akcentuojama kontroliuojančių institucijų stiprinimo būtinybė) ir tinkamai įgyvendinti visas jai pavestas funkcijas, yra būtina pritraukti naujų kompetentingų Darbuotojų, o taip pat ne mažiau svarbu išlaikyti bei motyvuoti esamus Tarnybos valstybės tarnautojus, ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis (toliau – Darbuotojai). Atkreipiame dėmesį, kad centralizavus valstybės tarnautojų atranką naujų Darbuotojų atranka ir pritraukimas viešajame sektoriuje tapo dar sudėtingesnis, į atskiras pozicijas kone neįmanomas, taigi, neužtikrinant motyvuojančių darbo sąlygų rizikuojama neišsaugoti aukščiausią kompetenciją turinčių Darbuotojų. Darbuotojų kaita yra susijusi su dideliais finansiniais ir darbo jėgos kaštais, nes naujų kvalifikuotų Darbuotojų įdarbinimas yra ilgas ir daug laiko užimantis procesas. Didelės kaitos priežastis yra su rinkos vidurkiu palyginus santykinai žemas darbo užmokestis ir ribotos skatinimo galimybės.
Dėl šios priežasties, skyrus mažiau nei Tarnybos 2020 m. gegužės mėn. 6 d. rašte Nr. 4S-418 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-2023 metų strateginio veiklos plano projekto ir aiškinamojo rašto pateikimo“ nurodyta darbo užmokesčio fondo lėšų suma 2372,0 tūkst. Eur (eliminuota papildomoms pareigybėms numatyta lėšų suma), kyla rizika, jog darbuotojų kaita dar labiau augs ir bus sudėtinga užtikrinti aukštą Tarnybos atliekamų funkcijų kokybę. Kadangi, atsižvelgusi į Rašte numatytą maksimalų asignavimų limitą, Tarnyba numatė darbo užmokesčio fondo lėšų sumą tik minimaliems įsipareigojimams įvykdyti ir esamas fondas neužtikrins kompetencijos didinimo ir Darbuotojų skatinimo galimybių, esamos numatytos sumos, t. y. 2266,0 tūkst. Eur, Tarnyba daugiau negali mažinti. Dėl šios priežasties, atkreipiame dėmesį, kad neskyrus papildomo finansavimo, Tarnyba prašo esamo limito ribose padidinti darbo užmokesčio fondą iki 2266 tūkst. Eur, nes ši suma yra būtina Tarnybos minimaliems darbo užmokesčio įsipareigojimams įvykdyti, o, esant galimybei, skirti papildomą 106,0 tūkst. Eur finansavimą darbo užmokesčio fondui papildomai padidinti. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 95 straipsnio 1 dalimi Tarnyba privalo užtikrinti nenutrūkstamą Centinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS), kuri yra antro lygio valstybės informacinė sistema, veikimą ir pritaikyti ją naujiems poreikiams, atliekant modifikavimo darbus. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymas yra vienas dažniausiai besikeičiančių Lietuvos įstatymų, dažnai pakeitimų įsigaliojimui numatant itin trumpą terminą.
Tarnyba šiuo metu įgyvendina projektą „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimas“, finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projekto 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.2-ESFA-V-916-01-0015 priemonę „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“ (toliau – Projektas), tačiau Projekto rezultatas planuojamas ne anksčiau nei 2023 m., o iki to laikotarpio turi būti palaikoma turima informacinė sistema. Kaip žinia, Projekto biudžetas gali būti skiriama tik naujos IS kūrimui ir negali būti šiomis lėšomis finansuojama dabar veikianti CVP IS. CVP IS programinės įrangos priežiūros (neįskaitant modifikavimo ir pritaikymo Įstatymo pakeitimams) sutartiniams įsipareigojimams vykdyti per metus reikalinga apie 257 tūkst. Eur, bet atsižvelgiant į esamus rinkos pokyčius, planuojama priežiūros suma bus didesnė. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal siūloma 2020 m. biudžetą, numačius minimalų darbo užmokesčio fondą ir kitų įsipareigojimų vykdymą, CVP IS priežiūros ir modifikavimo darbams
IS priežiūrai užtikrinti. Todėl siekiant išvengti CVP IS ir su ja susijusios infrastruktūros sutrikimų, bei užtikrinti esamos CVP IS veikimą. o esant poreikiui atlikti modifikavimus, pritaikant CVP IS Įstatymo keitimams, Tarnyba prašo 2021 m. skirti iš Valstybės biudžeto lėšų papildomai 156,0 tūkst. Eur CVP IS priežiūrai ir 95,0 tūkst. Eur CVP IS modifikavimui, kurios yra būtinos šiuo metu prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Atkreipiame dėmesį, kad nepakankamas informacinių sistemų finansavimas ir iš to kylanti netinkama priežiūra valstybės biudžetui gali padaryti daug didesnę žalą, kaip pavyzdys yra šių metų liepos mėnesį sutrikusios Registro centro valdomos informacinės sistemos. Tarnyba
technologijų plėtra“. Tuomet 2022-2023 metams sumažėja finansavimas po 193 tūkst. Eur kasmet. Atkreipiame dėmesį, kad iš šio projekto lėšų buvo atliekami esminiai CVP IS modifikavimo darbai, kurie pagal VSAFAS priskiriami turto įsigijimui, taip pat, infrastruktūros modernizavimo ir pritaikymo darbai būtini užtikrinti duomenų saugumą ir tinkamą tvarkymą. Neskyrus papildomų lėšų šioms išlaidoms, kyla rizika, kad tarnybos turimi infrastruktūros resursai neatitiks saugos ir kitų tokiai įrangai keliamų reikalavimų, nebus galimybės įsigyti CVP IS darbui reikalingų licencijų ir panašaus turto. 2022-2023 m. reikalinga lėšų suma 193 tūkst. Eur kasmet. Dėl aukščiau minėtų aplinkybių, Tarnyba prašo 2021 m. patvirtintus asignavimus iš Valstybės biudžeto padidinti 357 tūkst. Eur, o 2022-2023 m. po 550,0 tūkst. Eur. kasmet. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą XIIIP-5302 naujai Vyriausybei tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-11-04 Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos 2020-09-23 raštas (reg. Nr. G-2020-7831).
G-2020-7831). Pasiūlymas: Viešųjų pirkimų tarnybai 2021 metų biudžete numatyti 357 tūkst. Eur papildomą finansavimą. Lėšų šaltinis:
7Balsavimo rezultatai:
vyko alternatyvus balsavimas. Už pasiūlymą siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIIIP-5302 naujai Vyriausybei tobulinti
Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui
28. Komiteto paskirti pranešėjai:
Dainius Kreivys. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2021
NR
2020-11-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, P. Kuzmickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja – E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, L. Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus vedėja, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, D. Pauliukonis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas, U. Užgalė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovė, D. Zabarauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyr. patarėja, I. Kaminskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyr. patarėja, A. Kriūka – Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas, R.
Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, V. Gudelevičiūtė – Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyr. patarėja, J. Suboč – Švenčionių r. savivaldybės Finansų skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-10-29 Nr. G-2020-8924 LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui DĖL <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekte prognozuojamos 2021 metams savivaldybių biudžetų pajamos mažėja virš 98 mln. eurų, lyginant su prognozuotomis 2020 metams pajamomis. Šis pajamų sumažėjimas skaičiuojamas palyginamosiomis sąlygomis, be sumų kintamajai GPM daliai, t. y. neįskaičiuojant papildomų pajamų padidintoms savivaldybių išlaidoms kompensuoti. Finansų ministerijos parengta savivaldybių pajamų mažėjimo (palyginamosiomis sąlygomis) lentelė pridedama.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas (toliau – Metodikos įstatymas) 2021 metams numato šimtaprocentinį savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimo palyginamosiomis sąlygomis kompensavimą, tačiau pateiktame Projekte kompensavimas nėra numatytas, remiantis Metodikos įstatyme įteisinta išimtimi, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies. LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Nenumatant kompensuoti savivaldybių pajamų sumažėjimo labai nukentės savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas. Kyla reali grėsmė, jog neišvengiamai mažinant asignavimus savivaldybės 2021 metais negalės tinkamai atlikti savarankiškų funkcijų bei įgyvendinti investicinius projektus. Palyginimui atkreipiame dėmesį, jog valstybės biudžeto asignavimai be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų 2021 m. išaugs apie 10,4 procento, o valstybės biudžeto asignavimai įskaitant ES lėšas išaugs net 21,2 proc. Tuo tarpu savivaldybių biudžetų bendra apimtis gali išaugti apie 6,2 proc. ir šis augimas susidaro valstybės biudžeto dotacijų sąskaita. Pažymime, kad dotacijų sumos valstybinėms funkcijoms didinimas tuo pačiu metu mažinant savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo (toliau – Memorandumas (pridedamas)) 5 straipsnio nuostatai mažinti savivaldybių priklausomybę nuo centrinės valdžios skiriamų dotacijų ir didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Akivaizdu, jog šiame kontekste toks ženklus (apie 5,6 proc.) savivaldybių finansinių išteklių savarankiškoms funkcijoms sumažėjimas būtų nepagrįstas ir neproporcingas, todėl prašome savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti bent jau 2020 m. lygyje. Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, turi būti kompensuojamas visas 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimas – t. y. 98,1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto. 2. Projekte nenumatyta kompensuoti kai kuriais centrinės valdžios sprendimais padidintų savivaldybių biudžetų išlaidų:
14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų.
rašte numatyta, kad mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo nevertinant pajamų gamybos išlaidoms finansuoti iš savivaldybių biudžetų 2021metais papildomai prireiks apie 1,0 mln. eurų. Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, turi būti papildomai kompensuotos centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų (39,9+14,2+1) padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos. Todėl siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto. 3. Projekte nėra numatytas finansinis rodiklis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą remiantis išimtimi, kad toks rodiklis neskaičiuojamas ekonominio sunkmečio metu. LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Šis rodiklis pradėtas taikyti tik 2020 m. ir būtų prasminga išsaugoti jo tęstinumą, kitaip rodiklio įvedimas nepasieks tikslo – motyvuoti savivaldybes skatinti verslo plėtrą. Todėl prašome, remiantis Metodikos įstatymo 101 straipsniu, Projekte ir 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų 9,27 mln. eurų (0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies). Siūlome Projekto 2 straipsnį papildyti tokia dalimi (ši dalis išdėstyta Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme): „3.
Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.“
4Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytiems 1, 2 ir 3 punktams,
Projekto
GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto). 5. Siekiant pradėti įgyvendinti Memorandumo 8 straipsnį, siūlome padidinti savivaldybių biudžetams tenkančio GPM bazės stabilumą, daugiau kompensuojant savivaldybių finansines netektis, kai dėl centrinės valdžios sprendimų sumažinamos savivaldybių GPM pajamos. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Tai leistų padidinti savivaldybių pajamų autonomiją ir suteikti savivaldybėms didesnę motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas.
Šiuo metu Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Prašome keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Todėl siūlome pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
P
= GPM
·GPM % (pt)
Be to, pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės 0,45 mln. eurų suma arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį. 6. Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, siūlome išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį. Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas. 7. Siekiant pradėti įgyvendinti Memorandumo 5 straipsnį, prašome spręsti savivaldybių skolinimosi galimybių padidinimo klausimą. Savivaldybių lėšų poreikis nuosavam indėliui ženkliai išaugs, siekiant pasinaudoti ES paramos, Ekonomikos DNR plano, Nacionalinės pažangos plano ir kitų programų teikiamomis investavimo galimybėmis. Kadangi daugelio savivaldybių biudžetų pajamų pakanka tik einamosioms išlaidoms finansuoti, be to, 2021 m. numatytas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės iš esmės neturės galimybių finansuoti investicijų savo biudžetų lėšomis.
Kadangi savivaldybės turės įgyvendinti investicinius projektus daugiausia skolintomis lėšomis, todėl yra būtina padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Sprendžiant šią problemą, siūlome papildyti Projekto 13 straipsnio
paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 mln. eurų. Pasinaudojant ES teikiamomis galimybėmis ir atsižvelgiant į dabartinę situaciją finansų rinkose, šis finansinis mechanizmas galėtų pradėti veikti jau 2021 metais. Kadangi ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatų . Finansiniam mechanizmui suformuoti atskiros institucijos steigti nebūtina. Tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų (Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, INVEGA ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondui). Šis finansinis instrumentas gali būti finansuojamas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, ES struktūrinių fondų ar kitų finansinių šaltinių. Išsamus šio pasiūlymo pristatymas pridedamas. PRIDEDAMA:
<...>
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija, 2020-10-21 Nr.
G-2000-8634 LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5302 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei teismų administracijai numatoma skirti 11 954 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 8 692 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 2 164 tūkst. eurų, ir 3262 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti. Siekiant užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, Nacionalinei teismų administracijai 2021 metams papildomai būtina
tūkst. eurų : tūkst. eurų Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
m. gruodžio 31 d. liko skolinga 215,6 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijoms už lapkričio mėn., kurios turėjo būti sumokėtos pensijų gavėjams gruodžio mėn. Nors formuojant 2020 m. biudžetą Administracija tinkamai prognozavo situaciją ir prašė pensijoms mokėti 2020 metams papildomai 607 tūkst. eurų, tačiau papildomai 2020 m. buvo skirta tik 265 tūkst. eurų (iš jų
Socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymui įgyvendinti). Administracija 2020 m. pritrūks lėšų teisėjų valstybinėms pensijoms mokėti už spalio mėn., kurios mokamos lapkričio mėn., todėl situacija yra kritinė.
Š. m. spalio 26 d., išmokėjus valstybines teisėjų pensijas už rugsėjo mėn., asignavimų likutis sudarys 42,7 tūkst. eurų, todėl
numatoma 464,5 tūkst. eurų skola pensijoms už beveik 2 mėn. Apie šiemet susidariusią situaciją Administracija informavo pensijų gavėjus ir jau sulaukė vieno pensijų gavėjo pranešimo, kad artimiausiu metu jis kreipsis į teismą. Administracija šiuo metu aptarnauja 251 teisėjų valstybinių pensijų gavėją ir 1 mėn. teisėjų valstybinių pensijų išlaidos sudaro 250,7 tūkst. eurų. 2018 m. sausio 1 d. teisėjų valstybinių pensijų gavėjų skaičius sudarė 196 (per metus naujai tapo gavėjais – 17, mirė –2), 2019 m. sausio 1 d. – 211 (tapo gavėjais – 26, mirė – 2), 2020 m. sausio 1 d. – 235 (tapo gavėjais – 21, mirė –5), todėl šiai dienai iš viso yra 251 pensijų gavėjas, t. y. 55 daugiau nei 2018 m. Teisėjų valstybinių pensijų fondas 12 mėnesių pagal esamą situaciją sudarytų 3 008,4 tūkst. eurų (250,7x12) ir beveik 2 mėn. skola už 2020 metus – 464,5 tūkst. eurų, todėl iš viso susidaro 3472,9 tūkst. eurų. Be to,
pensijų gavėjams reikės apie 175 tūkst. eurų (jeigu papildomai nebus teisėjų išeinančių į pensiją sulaukus pensinio amžiaus, t. y. anksčiau nei sueina 65 m.). Iš viso 2021 metams susidaro
poreikis, o Įstatymo projekte 2021 metams numatyta skirti 2 739 tūkst. eurų, iš jų 2 695 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijoms mokėti ir
ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
952,9 tūkst. eurų trūkumas (3647,9-2695) teisėjų valstybinėms pensijos mokėti .
Įvertinus numatomą įsiskolinimą šių metų pabaigoje, kuris bus padengtas iš kitų metų biudžeto, bei neskyrus papildomų asignavimų kitiems metams, numatoma, kad kitų metų mokėjimams iš viso trūks asignavimų beveik 4 mėn. Dėl teisėjų valstybinių pensijų poreikių Administracija kreipėsi į Finansų ministeriją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją teikdama
papildomai akcentuodama kritines sritis 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4R-1240-(4.34), taip pat skambino telefonu Finansų ministerijos specialistams ir dalyvavo pasitarime Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, bet asignavimai neskiriami įstatymų įgyvendinimui net tuomet, kai yra objektyvūs jų poreikio apskaičiavimo kriterijai, pavyzdžiui, teisėjų valstybinių pensijų gavėjų skaičius, taip pat neteikiami paaiškinimai dėl lėšų neskyrimo , kuriuos būtų galima pateikti pensijų gavėjams. Dar daugiau, Administracija, gavusi pirmą pensijos gavėjo pranešimą dėl kreipimosi į teismą, turi numatyti lėšas bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimui. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 124 straipsnio
organizuoti ir užtikrinti centralizuotą teismų materialinį techninį aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis, tačiau pagal skiriamą finansavimą Administracija nėra pajėgi atnaujinti teismų kompiuterinės technikos. Blogėjant COVID-19 situacijai šalyje, teismų veiklos užtikrinimas nuotoliniu būdu yra sunkiai įgyvendinamas dėl pasenusios, nesaugios arba nepritaikytos (be kamerų ir mikrofonų) kompiuterinės technikos.
Teismuose nuotolinis darbas yra susijęs su darbu su Lietuvos teismų informacine sistema (toliau – LITEKO), kuri yra pirmos kategorijos valstybės informacinė sistema , o tai atitinkamai kelia saugumo reikalavimus kompiuteriams, kuriais yra dirbama su LITEKO nuotoliniu būdu. Visoje teismų sistemoje yra tik 476 nešiojami kompiuteriai, iš kurių tik 123 turi integruotas kameras (dauguma šių kompiuterių yra senesni nei 7 metai). Esamas nešiojamųjų kompiuterių skaičius ir kokybė nesuteikia galimybės užtikrinti teismų persiorientavimą į nuotolinį darbą. Administracija
technologijų poreikių, susijusių su COVID-19“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją ir Finansų ministeriją prašydama skirti finansavimą teismų nešiojamiems ir stacionariems kompiuteriams iš lėšų šaltinių, susijusių su COVID-19 situacijos valdymu, tačiau lėšų nebuvo skirta. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra augantis poreikis nuotoliniam darbui,
teismams nešiojamiems kompiuteriams pirkti
ir spręsti pagrindiniam komitetui. 2. Molėtų rajono savivaldybės administracija, 2020-10-21 Nr. G-2020-8632 LR Seimui, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui
Remiantis pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, Molėtų rajono savivaldybei prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti 2021 m. yra sumažinama 5,5 proc. arba 568 tūkst. Eur. (palyginamosiomis sąlygomis), kai 2020 metams buvo numatytas 9,6 proc. (904 tūkst. Eur) padidėjimas lyginant su 2019 m.
Toks ženklus pajamų sumažėjimas Molėtų rajono savivaldybei turėtų didelę įtaką suplanuotiems naujiems investiciniams projektams ir tęsiamiems
galimybes, įgyvendinat kitas savarankiškąsias funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybė patiria daugiau išlaidų, įgyvendindama Seimo ar Vyriausybės priimtus sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo (socialiniai, kultūros darbuotojai) , verslo sąlygų gerinimo. Pavyzdžiui, 2020 m. pagal teisės aktus darbo užmokesčiui padidinti buvo skirta 292 tūkst. Eur, Molėtų savivaldybė skyrė 476,2 tūkst. Eur., nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo
dalis nustatoma ne mažesnė nei 5 procentai. 20 proc. padidinti atlyginimai socialiniams darbuotojams, 10 proc.- kultūros darbuotojams. 2021 metų projekte palikta ta pati, nepadidinta (69 tūkst. Eur) valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti suma. 2020 metų rugsėjo 30 d. duomenimis, Molėtų rajono savivaldybė neteko 627,4 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio (8,10 proc.), paimta trumpalaikė paskola (suma 600 tūkst. Eur), planuojama prašyti papildomos paskolos (suma 700 tūkst. Eur) iš Finansų ministerijos. 2021 m. biudžeto projekte (12 straipsnio 3 punktas) numatytas 2020 m. negautų pajamų savivaldybėms paskirstymas, tačiau tuo pačiu (13 straipsnio 11 punktas) nurodo, kad „ kartu nustatyti šių lėšų įskaitymą kaip savivaldybių 2020 metų iš valstybes biudžeto suteiktas trumpalaikes paskolas laikinam pajamų trūkumui dėl negautų pajamų padengti ir nustatyti šių lėšų (paskolų) grąžinimo sąlygas“. Jei teisingai suprantame, 2020 metų negautų pajamų kompensavimas 2021 metų biudžeto projekte nenumatomas.
Svarstant ir tvirtinant biudžetą, prašome įvertinti savivaldybės 2020 m. negautų pajamų kompensavimo galimybes šimtu procentų ir padidinti savarankiškųjų funkcijų finansavimą iki 2020 m. biudžeto lygio. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 3. Druskininkų rajono savivaldybės administracija, 2020-10-26 Nr. G-2020-8773 LR Seimui, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui
Išanalizavę LR 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į pastebėtas problemas:
Finansų ministerija dar balandžio mėnesį parengė informaciją dėl COVID-19 įtakos savivaldybių biudžetams ir pateikė visoms savivaldybėms 2020 m. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) netekčių prognozę. Druskininkų savivaldybei (toliau
metų devynis mėnesius pagal Druskininkų savivaldybės patvirtinto biudžeto planą negauta beveik 1,0 mln. eurų planuotų pajamų, iš jų: GPM - 650 tūkst. eurų ir kitų (nemokestinių) pajamų - beveik 300 tūkst. eurų (iš jų didžiausią dalį –
sudaro kurorto rinkliava). Įvertinus faktiškai nesurenkamas Savivaldybės planuotas biudžeto pajamas ir atlikus vertinimą, prognozuojamas visų pajamų nesurinkimas apie 2,5 mln. eurų. Dėl planuotų pajamų nesurinkimo susidaręs apyvartinių lėšų trūkumas einamuoju laikotarpiu neleidžia Savivaldybei tinkamai vykdyti funkcijų, įsisavinti skirtas valstybės vardu pasiskolintas lėšas tęstinių projektų įgyvendinimui, atsiskaityti su rangovais pagal sudarytas sutartis. Dėl minėtos priežasties, Savivaldybės kreditinis įsiskolinimas 2020 m. gruodžio 31 d, gali ženkliai išaugti.
Todėl 2020 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis turės įtakos savivaldybių biudžetų pajamoms ir 2021 metais. Be to, 2020 metais Savivaldybės tarybos priimtu sprendimu savarankiško biudžeto sąskaita nustatyta parama verslui apie 300 tūkst. eurų dėl pandemijos metu patirtų nuostolių, kuri taip pat turės įtaką 2021 metų biudžeto pajamų surinkimui. LR Vyriausybė įpareigojo LR finansų ministeriją, rengiant 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti nuostatas dėl savivaldybių netektų pajamų kompensavimo, kurios Įstatymo projekte nėra pateiktos . 2. Vadovaujantis LR Vyriausybė 2020 m. balandžio 8 d. pasitarime priėmė protokoliniu sprendimu Nr. 18 „Dėl koronaviruso (COVID 19) sukeltų pasekmių savivaldybių biudžetams“ (toliau – Protokolas), 2020 metais Savivaldybės išlaidos 1,5 procento gali viršyti pajamas, t.y. biudžetas gali būti su deficitu, pajamų ir išlaidų rodiklius vertinant pinigų srautais. Remiantis šiuo sprendimu, Savivaldybė toliau vykdydama Tarybos patvirtintą biudžetą, paėmė trumpalaikę 337 tūkst. eurų paskolą iš LR finansų ministerijos biudžeto pajamų trūkumui, kurį sąlygoja koronaviruso (COVID-19) keliamos rizikos Savivaldybės biudžetui, padengti. Gauta paskola naudojama prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms, susijusioms su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių sumažinimu, o patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų nesurinkimo atveju ir trūkstant apyvartinių lėšų visų savarankiškų funkcijų vykdymui. Minėtame Protokole LR Vyriausybė numatė, kad 2021 metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatytos lėšos savivaldybių 2020 metų negautoms pajamoms (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) kompensuoti.
Tokios pajamos kompensuojamos LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tik iš šių kompensacijoms numatytų lėšų savivaldybės turės galimybę grąžinti trumpalaikes paskolas, suteiktas iš valstybės biudžeto, kurios nebus grąžintos iki 2020 biudžetinių metų pabaigos. Įstatymo projekte nenumatytos Savivaldybėms suteiktų trumpalaikių paskolų grąžinimo sąlygos. 3. LR savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo 101 straipsnis numato, kad atitinkamų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti. 2020 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą buvo apskaičiuotas šio rodiklio dydis ir paskirstytas savivaldybėms. Tačiau pateiktame Įstatymo projekte 2021 metams minėtas rodiklis neskaičiuojamas, remiantis tuo, kad iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Norime pabrėžti, kad 2020 metų ekonomikos sunkmetis kaip tik turėjo didelę įtaką verslui ir dar gali tęstis ilgą laikotarpį, kurį sunku prognozuoti. Atsižvelgiant į šiandieninę verslo situaciją, ne vienam kyla net išlikimo klausimas. Sustojus veikloms jie patyrė didelius nuostolius, šiandien vis dar nedirba pilnu pajėgumu.
Savivaldybės taryba savarankiško biudžeto sąskaita dėl COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo Druskininkų savivaldybėje, siekdama palaikyti verslo bei bendruomenės ekonominį stabilumą taip išsaugant darbo vietas ir iš dalies kompensuojant karantino laikotarpiu susidariusius nuostolius, priėmė sprendimą n ustatyti 25 procentų lengvatą 2020 metų mokestiniam laikotarpiui visiems nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio mokėtojams, išskyrus apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą ir apleistą žemę . Akivaizdu, kad parama verslui bus būtina ir ateityje Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti ir 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžta, kad savivaldybių bendros pajamos 2021 metais didėja beveik 250 mln. eurų, tačiau prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti mažėja daugiau kaip 98 mln. eurų. Toks savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. 2020 metais Savivaldybė du kartus kreipėsi į LR finansų ministeriją dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kadangi Savivaldybės gaunamo savarankiško biudžeto srauto nepakako einamosioms savivaldybės funkcijoms užtikrinti, t.y. darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti, atsiskaityti už komunalines ir kitas būtinas paslaugas. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektus ir prie visų projektų savivaldybė turi prisidėti ne mažiau kaip 15 % savo lėšomis . Iki 2020 metų pabaigos Savivaldybės prisidėjimas savarankiško biudžeto lėšomis dar sudarys apie 3,0 mln. eurų.
Taip pat daugelis projektų vykdomi kompensacinio mechanizmo pagrindu, todėl Savivaldybė turi surasti nemažą dalį savarankiško biudžeto apyvartos lėšų, kurios kompensuojamos savivaldybei ES lėšomis jau kitais biudžetiniais metais ir tai sudaro labai didelį einamųjų metų savivaldybės biudžeto poreikį. Be to savivaldybė privalo padengti ir netinkamas projektų išlaidas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad 2021 m. toliau bus įgyvendinamas didelės apimties, labai svarbus savivaldybei projektas „Kultūros centro modernizavimas“, kurio bendra vertė su visais pakeitimais 31,2 mln. eurų. 2021 metais planuojama užbaigti minėtą projektą ir tam reikia dar 16 mln. eurų lėšų, iš jų 6 mln. eurų prisidės Savivaldybė . Kitas labai reikšmingas savivaldybės projektas - 2021 metais Druskininkuose numatytos XI pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Savivaldybė jau pateikė 5 paraiškas valstybiniam Sporto rėmimo fondui, kurių bendra vertė siekia 1,6 mln. eurų ir numatomas 10 % Savivaldybės prisidėjimas. Minėti projektai finansuojami taip pat kompensacinio mechanizmo principu, t.y. Savivaldybė turės surasti nemažai apyvartos lėšų, kad užtikrinti šių projektų įgyvendinimą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Savivaldybė yra PVM mokėtoja, vykdanti ekonominę ir neekonominę veiklą. PVM įstatymo nuostatų įgyvendinimas Savivaldybei, kaip PVM mokėtojai, sukelia ypatingai daug problemų ir sunkumų, kurie įtakoja savivaldybės finansinius srautus. Savivaldybė privalo avansu, kas ketvirtį iki kito mėnesio 25 dienos, sumokėti atvirkštinį PVM į valstybės biudžetą nuo visų įgyvendinamų projektų statybos darbų. Savivaldybės beveik visi įgyvendinami statybos projektai yra viešosios infrastruktūros, t.y. negeneruojantys pajamų ir dėl to nesuteikiantys teisės įdėti į atskaitą pirkimo PVM.
Savivaldybė nuolat susiduria su problema, privalėdama susimokėti atvirkštinį PVM, nes šie kaštai Savivaldybės biudžete nėra numatyti, tam yra būtinos apyvartos lėšos. Reikia įvertinti, kad Savivaldybė daugelį projektų vykdo ES paramos ar kitų fondų ar valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų bei KPPP lėšomis, t.y. privalėdama sumokėti atvirkštinį PVM nustatytais terminais, dažnu atveju, dar negavusi aukščiau išvardintų valstybės lėšų. Savivaldybei tai yra ne tik didžiulė administracinė našta, bet ir išbalansuoja Savivaldybės pinigų srautus, kurie ir taip yra nepakankami, dėl to yra būtinos apyvartos lėšos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kyla grėsmė, kad Savivaldybei gali pritrūkti lėšų užtikrinti biudžete numatytų įsipareigojimų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti, atsiskaityti už komunalines ir kitas įstaigų funkcijoms užtikrinti būtinas paslaugas. Būtina prognozuojamas pajamas savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti išlaikyti bent 2020 metų lygyje, nes Savivaldybė, net ir tokiu atveju, bus priversta kreiptis į LR finansų ministeriją dėl šių lėšų trūkumo apyvartai . Prašome atsižvelgti į pateiktą Savivaldybių problematiką ir numatyti
patvirtinimo įstatyme prašomas lėšas. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Visagino rajono savivaldybė, 2020-10-30 Nr.
G-2020-8978 LR Seimui, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, LR Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai dėl <...>
Visagino savivaldybė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių dalį. Teikiame savo pastebėjimus ir pastabas:
1Pastovioji gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalis,
įvertinus 2021 m. kompensavimo sumą savivaldybėms dėl koreguojamų sprendimų, kurie įtakoja savivaldybių biudžeto pajamų keitimą, lyginant su 2020 metais mažėja 6,21 proc. Be to, Valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių mažėja tik 3,17 proc. Kadangi Savivaldybių pajamų netektys susidaro dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, manome, kad ir pajamų netekčių našta turėtų solidariai pasidalinti valstybės ir savivaldybės biudžetai, todėl būtų logiška padidinti procentinę pastoviąją GPM dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams iki 45,69 proc . 2. Norime atkreipti dėmesį, kad Visagino savivaldybei numatytas pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM mažėjimas sudaro net 11,2 proc . arba 1 117,0 tūkst. eurų mažiau negu buvo numatyta 2020 m. praktiškai nepasikeitus gyventojų skaičiui savivaldybėje (tuo tarpu savivaldybių pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM mažėjimas vidutiniškai sudaro tik 3,77 proc.). Atsižvelgdami į tai, kad gyventojų pajamų mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, savivaldybės neturi pakankamai informacijos dėl konkrečių savivaldybės gyventojų pajamų įplaukų ir jų keitimo tendencijų, pasikeitimo priežasčių, todėl neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių taip drastiškai sumažinamas planuojamas Visagino savivaldybės pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM surinkimas. Mūsų savivaldybės atveju pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM skyrimas planuojamas 2017 m. lygyje.
sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2c papunkčio nuostatomis. Norime pabrėžti, kad
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams, įsigaliojusiems nuo 2020 m. sausio 1 d., įgyvendinti ir dėl kitų valstybės mastu priimtų teisės aktų darbo užmokesčio padidinimui per GPM kintamąjį dalį. Todėl Visagino savivaldybė (kaip ir kitos savivaldybės), tvirtinant 2020 m. savivaldybės biudžetą, buvo priversta papildomai iš bendrų savivaldybės pajamų skirti 364 254 Eur biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms padidinti (atitinkamai vietoje 523 000 Eur, skirtų per GPM kintamąjį dalį, skirti 887 254 Eur) . Taip pat 2020 m. biudžete ir planuojamame 2021 m. biudžete Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
biudžeto specialiosiose tikslinėse dotacijose savivaldybių biudžetams numatomi darbo užmokesčio pakeitimai neįvertinti arba įvertinti iš dalies, be to, numatytos nepakankamos lėšos socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia. Dėl tos priežasties, kad savivaldybėms dėl priimtų centrinės valdžios sprendimų ir taip nepakankamai kompensuojamas išlaidų padidėjimas, savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimo ne kompensavimas turės ženklios įtakos savivaldybių biudžetams, ypač Visagino savivaldybei. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 metų biudžeto projekte savivaldybėms taip pat nenumatytos pajamos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio finansiniam rodikliui verslo plėtros sąlygoms gerinti .
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tokia pajamų netektis savivaldybių biudžetams bus žymiai skausmingesnė, negu valstybės biudžetui. Būtų neteisinga mažinti savivaldybių GPM ta pačia suma, kaip ir valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į biudžetų lyginamąjį svorį. Pažymėtina, kad GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, tuo tarpu kai valstybė turi galimybę subalansuoti biudžetą kitais būdais (kitų mokestinių pajamų didinimas, skolinimasis ir pan.). Todėl prašome užtikrinti savivaldybių pajamų stabilumą (savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti
savarankiškumas. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 5. Švenčionių rajono savivaldybė, 2020-10-30 Nr. G-2020-9000 LR Seimui, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui
Švenčionių rajono savivaldybei 2021 metai finansiškai bus labai sudėtingi, nes patvirtinus Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Švenčionių rajono savivaldybei prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, palyginus su 2020 metais,, mažesnės 791 000 eurų. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau 2021 m. projekte kompensavimas nėra numatytas. 2021 m. nustatytas Švenčionių rajono savivaldybei prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų kokybiškai vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas bei įgyvendinant jau pradėtus investicinius projektus, mokant darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Vadovaujantis 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.641 „Dėl biudžetinės įstaigos Pabradės vaikų globos namų savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Švenčionių rajono savivaldybei“, Švenčionių rajono savivaldybė nuo 2019 m. liepos 1 d. iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė Pabradės vaikų globos namų savininko teises ir pareigas . Pagal nutarimo 2 punktą savivaldybei turi būti užtikrintas finansavimas kasmet po
. Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad 2021 m. projekte taip pat nėra numatytos
finansuoti. Siekiant ir toliau užtikrinti šios įstaigos paslaugų kokybę bei plėtoti alternatyvias vaikų globos paslaugas Švenčionių rajone bei užtikrinti savivaldybės kokybišką savarankiškų funkcijų vykdymą, prašome numatyti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą ir finansavimą Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti pagal teisės aktus. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. Asignavimai nenumatyti ir Jurbarko rajono savivaldybei (175 tūkst. eurų) Skalvijos vaikų globos namų veiklai užtikrinti bei Šiaulių miesto savivaldybei (370 tūkst. eurų) Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklai užtikrinti, nors pagal šių įstaigų perdavimą įtvirtinusius Vyriausybės nutarimus asignavimai turi būti numatyti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai : Siekiama plėtoti Plungės rajone socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrą, kurioje būtų teikiamos kokybiškos socialinės, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos neįgaliesiems, socialinę riziką patiriantiems asmenims, senjorams ir kitoms socialiai jautrioms grupėms. Plungės bendruomenės centro pastatą, kuriame siekiame plėtoti socialinių paslaugų teikimą, būtina rekonstruoti: reikalinga fasado rekonstrukcija, I aukšto dalies vidaus įrengimo darbai, lifto (pritaikyto neįgaliesiems) įrengimas ir kiti darbai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 2. LR Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai . Siekiama plėtoti Rietavo savivaldybėje socialinių paslaugų plėtrą ir buvusio Žemaitijos kolegijos bendrabučio (Ivinskio g. 3, Rietavo m.) pastatą, pritaikyti socialiniams būstams. Būtina apšiltinti pastato fasadą, atlikti pastato vidaus rekonstrukciją, atnaujinti susidėvėjusius sanitarinius mazgus, šildymo sistemą ir kita. Atlikus pastato renovaciją, būtų suteiktas socialinis būstas 16 šeimų. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų pastato L. Ivinskio g. 3 Rietavo m. pritaikymui socialiniams būstams. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:
perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 42 925 tūkst. eurų asignavimų, iš jų:
ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d. - Seime svarstomam I šmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4504(2) įgyvendinti. Vyriausybė šiam projektui pritarė. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei 02008010205 „Mokėti išmokas vaikams“;
bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti - Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5181(2) ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5182(2) įgyvendinti. Šiais įstatymų projektais gerinama pasirinkusių išankstinę pensiją asmenų padėtis. Vyriausybė ir Komitetas šiems projektams pritarė. Asignavimai projektams įgyvendinti nėra numatyti;
viso 67 000 tūkst. eurų) socialinio draudimo pensijoms papildomai indeksuoti, jeigu Seime būtų nepritarta Vyriausybės 2020-10-21 nutarimo Nr. 1167 3 punkte pateiktam pasiūlymui parengti Seime įstatymo projektą dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2651 kai kurių nuostatų pripažinimo netekusiomis galios. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Asignavimai šiam įstatymui (Nr. XIII-2651) įgyvendinti nėra numatyti. 2. Įvertinti ir spręsti dėl Nacionalinės teismų administracijos prašymų, ypač dėl prašymo skirti papildomai
mokėti. 3. Įvertinti ir spręsti dėl Švenčionių rajono savivaldybės prašymo skirti 338 tūkst. eurų Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti. Taip pat įvertinti ir spręsti dėl 175 tūkst. eurų skyrimo Jurbarko rajono savivaldybei Skalvijos vaikų globos namų veiklai užtikrinti ir 370 tūkst. eurų Šiaulių miesto savivaldybei skyrimo Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklai užtikrinti.
Vyriausybė nutarimais dėl šių vaikų globos namų perdavimo įsipareigojo skirti asignavimus šioms savivaldybėms, tačiau asignavimai nėra numatyti, nors dėl minėtų įstaigų perdavimo jie yra sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 4. Įvertinti ir spręsti dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Molėtų rajono, Druskininkų rajono bei Visagino rajono savivaldybių prašymų. 5. Įvertinti ir spręsti dėl Seimo nario Jono Varkalio pasiūlymų skirti 300 tūkst. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone ir 700 tūkst. eurų pastato, adresu: Rietavas, L. Ivinskio g. 3, socialiniams būstams pritaikyti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirta pranešėja:
Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-11-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), patarėjai: Dalia Mudėnienė (nuotoliniu), Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Teisės departamentas
19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-10-28 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekte prognozuojamos 2021 metams savivaldybių biudžetų pajamos mažėja virš 98 mln. eurų, lyginant su prognozuotomis 2020 metams pajamomis. Šis pajamų sumažėjimas skaičiuojamas palyginamosiomis sąlygomis, be sumų kintamajai GPM daliai, t. y. neįskaičiuojant papildomų pajamų padidintoms savivaldybių išlaidoms kompensuoti.
Finansų ministerijos parengta savivaldybių pajamų mažėjimo (palyginamosiomis sąlygomis) lentelė pridedama. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas (toliau – Metodikos įstatymas) 2021 metams numato šimtaprocentinį savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimo palyginamosiomis sąlygomis kompensavimą, tačiau pateiktame Projekte kompensavimas nėra numatytas, remiantis Metodikos įstatyme įteisinta išimtimi, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies. LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Nenumatant kompensuoti savivaldybių pajamų sumažėjimo labai nukentės savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas. Kyla reali grėsmė, jog neišvengiamai mažinant asignavimus savivaldybės 2021 metais negalės tinkamai atlikti savarankiškų funkcijų bei įgyvendinti investicinius projektus. Palyginimui atkreipiame dėmesį, jog valstybės biudžeto asignavimai be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų 2021 m. išaugs apie 10,4 procento, o valstybės biudžeto asignavimai įskaitant ES lėšas išaugs net 21,2 proc. Tuo tarpu savivaldybių biudžetų bendra apimtis gali išaugti apie 6,2 proc. ir šis augimas susidaro valstybės biudžeto dotacijų sąskaita. Pažymime, kad dotacijų sumos valstybinėms funkcijoms didinimas tuo pačiu metu mažinant savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo (toliau – Memorandumas (pridedamas)) 5 straipsnio nuostatai mažinti savivaldybių priklausomybę nuo centrinės valdžios skiriamų dotacijų ir didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Akivaizdu, jog šiame kontekste toks ženklus (apie 5,6 proc.) savivaldybių finansinių išteklių savarankiškoms funkcijoms sumažėjimas būtų nepagrįstas ir neproporcingas, todėl prašome savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti bent jau 2020 m. lygyje. Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, turi būti kompensuojamas visas 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimas – t. y. 98,1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto. 2. Projekte nenumatyta kompensuoti kai kuriais centrinės valdžios sprendimais padidintų savivaldybių biudžetų išlaidų:
biudžetų išlaidos, pvz., minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų padidinti ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti, vadovaujantis Metodikos įstatymo pakeitimu, kuris galioja tik
tuo atveju, jeigu prognozuojamo savivaldybių pajamų augimo pakanka padidėjusioms išlaidoms padengti. Kadangi 2021 metams numatomas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės neturės lėšų 2020 m. padidintiems įpareigojimams vykdyti.
14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų.
kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto. 3. Projekte nėra numatytas finansinis rodiklis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą remiantis išimtimi, kad toks rodiklis neskaičiuojamas ekonominio sunkmečio metu. LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Šis rodiklis pradėtas taikyti tik 2020 m. ir būtų prasminga išsaugoti jo tęstinumą, kitaip rodiklio įvedimas nepasieks tikslo – motyvuoti savivaldybes skatinti verslo plėtrą. Todėl prašome, remiantis Metodikos įstatymo101 straipsniu, Projekte ir 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų 9,27 mln. eurų (0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies). Siūlome Projekto 2 straipsnį papildyti tokia dalimi (ši dalis išdėstyta Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme): „3.
Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.“
3 punktams, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta visų savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto). 5. Siekiant pradėti įgyvendinti Memorandumo 8 straipsnį, siūlome padidinti savivaldybių biudžetams tenkančio GPM bazės stabilumą, daugiau kompensuojant savivaldybių finansines netektis, kai dėl centrinės valdžios sprendimų sumažinamos savivaldybių GPM pajamos. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Tai leistų padidinti savivaldybių pajamų autonomiją ir suteikti savivaldybėms didesnę motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas.
Šiuo metu Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Prašome keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Todėl siūlome pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
GPM
Pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės 0,45 mln. eurų suma arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį. 6. Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, siūlome išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį. Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas. 7. Siekiant pradėti įgyvendinti Memorandumo 5 straipsnį, prašome spręsti savivaldybių skolinimosi galimybių padidinimo klausimą. Savivaldybių lėšų poreikis nuosavam indėliui ženkliai išaugs, siekiant pasinaudoti ES paramos, Ekonomikos DNR plano, Nacionalinės pažangos plano ir kitų programų teikiamomis investavimo galimybėmis. Kadangi daugelio savivaldybių biudžetų pajamų pakanka tik einamosioms išlaidoms finansuoti, be to, 2021 m. numatytas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės iš esmės neturės galimybių finansuoti investicijų savo biudžetų lėšomis.
Kadangi savivaldybės turės įgyvendinti investicinius projektus daugiausia skolintomis lėšomis, todėl yra būtina padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Sprendžiant šią problemą, siūlome papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu, numatant, įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 mln. eurų. Pasinaudojant ES teikiamomis galimybėmis ir atsižvelgiant į dabartinę situaciją finansų rinkose, šis finansinis mechanizmas galėtų pradėti veikti jau 2021 metais. Kadangi ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatų . Finansiniam mechanizmui suformuoti atskiros institucijos steigti nebūtina. Tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų (Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, INVEGA ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondui). Šis finansinis instrumentas gali būti finansuojamas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, ES struktūrinių fondų ar kitų finansinių šaltinių. Išsamus šio pasiūlymo pristatymas pridedamas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. VšĮ „Nepriklausomų Holokausto tyrimų archyvas“, Tarptautinis Šnipiškių kapinių išsaugojimo komitetas, ir kt. (54 kreipimaisi) Neskirti lėšų investicijų projektui „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso Vilniuje, Rinktinės g. 1, rekonstravimas“ Projekto įgyvendinimo metai -2018-2023, numatoma likutinė vertė 2021-01-01-27 373 tūkst. Eur, 2021 m. siūloma skirti 515 tūkst. Eur, 2022 m. -16 685 tūkst.
Eur, 2022 m. -16 685 tūkst. Eur, 2023 m. – 10 173 tūkst. Eur. Svarstyti Vyriausybei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2020-11-09
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) [1] .
Santrauka: · Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. · Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto [2] . · Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. ·
sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility , toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. · Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. · Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. · Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama.
Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP) , iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis [3] . RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m.
Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose.
Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP ) [4] . Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau. Lentelė. Fiskalinės išlaidų priemonės, neįsk. investicijų ir priemonių verslo likvidumui palaikyti, tiesiogiai neveikiančių balanso (paskolų, garantijų ir kt.) Priemonė Planuojama išleisti 2020 m., mln. eurų Proc.
BVP Prielaida, jei 2021 m. būtų išleista pusė 2020 m. sumos, mln. eurų Proc. BVP Išlaidų priemonės, kurios galioja ekstremalios padėties ir (arba) karantino metu, t. y. šiems režimams galiojant lėšų joms reikėtų automatiškai, ir papildomos išlaidos sveikatos apsaugai Ligos išmokos prižiūrintiesiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims*
119 0,2 Asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimas, ekstremaliosios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomos išlaidos, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus
352 0,7 Išlaidų priemonės, kurios galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. buvo vienkartinės, t. y. lėšų joms reikėtų, jei būtų priimti sprendimai jas pratęsti Darbo paieškos išmokos
100 0,250 0,1 Kitos (išmokos už palūkanas, žemės ūkio sektoriui, didesnė socialinė parama ir kt.)
687 1,4 Šaltinis: 2021 m. Lietuvos biudžeto projektas. * Patikslinta pagal tikėtiną įvykdymą. Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu.
Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms. Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą.
Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta. Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus . Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių. 2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį –vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja.
Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2020 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų , o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2021 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2020 m. biudžete. Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė [5] . Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę [6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra. Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs.
Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
. Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur;
1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Svarstyti ir įvertinti Vyriausybei. 2. Valstybės kontrolė, 2020-11-11 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.
Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad
sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko
savo nuomonę. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
1Susidarius išskirtinėms aplinkybėms,
2020-
. perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir
atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2.
netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo. 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. Dėl valstybės skolos
sektoriaus skola, esant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES S tabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos
. VS skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. 2. Pažymėtina, kad rizikų balansas išlieka neigiamas: valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų. Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Svarstyti ir įvertinti Vyriausybei. 3. Seimo kanceliarija, 2020-10-26 Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIIIP-5302 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai –
.
Eur . Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį atnaujinti aukščiausios kategorijos valstybės informacinės sistemų infrastruktūrą ir toliau nuosekliai įgyventinti tęstinį investicijų projektą, Seimo kanceliarijai 2021 m. reikalingi
didesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei numatyta Įstatymo projekte šioms Seimo kanceliarijos reikmėms:
Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2609 nuostatas;
Vaizdo ir garso transliacijos įranga įdiegta prieš 12 metų (atnaujinta apie 40 proc.) ir šiuo metu neaptarnaujama gamintojų, todėl nebegalima užtikrinti Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams ir Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų. Dėl technologiškai pasenusios vaizdo ir garso transliacijos apdorojimo įrangos Seimo kanceliarija negali nacionaliniam transliuotojui perduoti signalo raiškiuoju (HD) formatu ir taip užtikrinti tinkamo visuomenės informavimo apie Seimo veiklą ir sklandaus įstatymų leidžiamosios institucijos duomenų atvėrimo;
Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinės infrastruktūros įrangos virtualizavimas“.
Seimo kanceliarija valdo teisės aktų registrą (TAR) ir kitas valstybės informacines sistemas, kurių kibernetinę saugą reglamentuoja Techniniai valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimai, TAR ir informacinių sistemų duomenų saugos nuostatai ir kiti teisės aktai. TAR ir kitų Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinė infrastruktūra įsigyta prieš 7-12 metų ir šios įrangos gamintojų palaikymas baigėsi 2019 m., todėl negalima užtikrinti patikimo įrangos veikimo bei organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams. Pritarti. 4. Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2020-10-20 Tvirtinant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžetą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pritaria Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo prašymui skirti lėšų Lietuvos partizano Antano Kraujelio namo remonto ir rekonstrukcijos darbų projektui. Prašome reikiamus 80 000 eurų skirti Fondui tiesiogiai arba per Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą, kadangi Centras vykdo valstybės deleguotą istorinės atminties funkciją. Pritarti. 5. Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2020-09-11 Į 2020 metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) biudžeto asignavimų planą buvo įtraukti 200 tūkst. eurų nebiudžetinių pajamų (
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3-as priedas ).
Nuo šių metų kovo mėn. d ėl COVID-19 pandemijos įtakos Okupacijų ir laisvės kovų muziejus neteko didžiosios dalies lankytojų ir pajamų, todėl numatoma, kad iki šių metų pabaigos bus surinkta tik apie 70 tūkst. eurų. Metų pradžioje Centras, planuodamas veiklą patvirtintų asignavimų pagrindu, prisiėmė reikšmingus įsipareigojimus, kurių, įvertinus patirtus nuostolius, be papildomų asignavimų negalės laiku įvykdyti. Prašome rasti galimybę kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus:
įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 naujai redakcijai , buvo padidinti visų kategorijų darbuotojų atlyginimų koeficientai. Juos pritaikant teko orientuotis į minimalius įstatymo prieduose nurodytus pareiginės algos koeficientus, bet vidinių resursų atlyginimų mokėjimui, neužtenka (vieno mėn. deficitas – apie 7.300 eurų). Trūkstama darbo užmokesčio suma metams sudaro 80 tūkst. eurų. 2. Atsižvelgdamas į didelį visuomenės interesą įamžinti aktyviausią ir gausiausią laisvės kovose dalyvavusią Dainavos partizanų apygardą, Centras šių metų vasario mėn. pasirašė sutartį su Alytaus miesto savivaldybės administracija, pagal kurią įsipareigojo finansuoti paminklo Dainavos apygardos partizanams gamybos ir pastatymo darbus Alytuje. Paminklo atidegimo iškilmės, kuriose numato dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidentas, planuojamos 2020 m. lapkričio 20 d. Šios sutarties įgyvendinimui trūksta 50 tūkst. eurų. Kadangi 2021 m. sausio 12 d.
Kadangi 2021 m. sausio 12 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Centro Dvaro rūmuose turi būti atverta moderni ekspozicija „Projektas – homo sovieticus“, o paruošiamieji darbai atliekami šiais metais neturint pilno finansavimo, bei siekiant išnaudoti esamas galimybes maksimaliam rezultatui pasiekti būtinas audio-video asistentas, be kurio šios ekspozicijos lankymas negalimas, jo paskirtis – interaktyviai ir patraukliai suteikti informaciją apie muziejaus ekspoziciją. Atsižvelgiant į tai, prašome rasti galimybę papildomai skirti 60 tūkst. eurų. Pritarti. Genocido ir rezistencijos tyrimų centro raštas dėl papildomų asignavimų 2020 metams rengtas
projektą Nr. XIIIP-5302 LRV atsižvelgė į rašte nurodytus siūlymus. 6. Mokestinių ginčų komisija prie LRV, 2020-11-10 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) yra vienintelė išimtinai mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra pripažinta teismine institucija (byloje Nr. C-385/09) . Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje praktikoje mokestiniai ginčai yra priskiriami sudėtingų bylų kategorijai. Vis daugiau sprendimų, susijusių su tarptautinėmis apmokestinimo situacijomis, ,,holdinginėmis“ ar dirbtinėmis struktūromis, PVM sandorių grandinėmis, turinio viršenybės prieš formą principo taikymu, kai naudojami ,,intelektualūs“ mokesčių vengimo būdai. Šių situacijų nagrinėjimas reikalauja žinių ne tik mokesčių, civilinės, tarptautinės teisės, bet ir finansų apskaitos, ekonomikos srityse. Nagrinėjant sprendimus neapsiribojama nacionalinių teisės aktų analize ir taikymu, o nagrinėjami ir taikomi ES reglamentai, direktyvos, ES Teisingumo teismo sprendimai. Pažymime, kad nuo 2021 metų Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamas ginčų ratas dar labiau išsiplės. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
straipsnį Mokestinių ginčų komisija perims aplinkosaugos mokesčių mokestinių ginčų nagrinėjimą ir taps privaloma ikiteismine institucija šioje srityje. Tai pareikalaus kompetencijų stiprinimo ir darbuotojų aukšto profesionalumo išlaikymo. Komisijoje yra 20 pareigybių (įskaitant Komisijos narius) – šiuo metu užimta 19 pareigybių, iš jų 8 pareigybės yra susijusios su skundų nagrinėjimu ir pagalba šioje srityje. Viena iš šių pareigybių iki šiol neužimta, nes pagal turimus asignavimus darbo užmokesčiui komisijos nario padėjėjo koeficientas yra 9,45, o pagal viešojo sektoriaus praktiką tokį atlyginimą gauna tik specialistai su maža darbo patirtimi. Šie specialistai įgiję darbo patirties Komisijoje išeina į geriau apmokamas darbo vietas privačiame sektoriuje ar valstybės tarnyboje. Dėl to nukenčia mokestinių ginčų bylų nagrinėjimo kokybė. Susidarė situacija, kai į Komisijos nario padėjėjus nepretenduoja aukštą kvalifikaciją mokesčių teisės srityje turintys asmenys. Reikia pažymėti, jog didelę patirtį ir kvalifikaciją turinčių valstybės tarnautojų, dirbančių panašaus pobūdžio darbą, pavyzdžiui, VMI, tarnybinių atlyginimų koeficientai yra didesni, svyruoja nuo 10,1 iki 11, 45. Esant tokiam skirtumui, sudėtinga užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą, juos motyvuoti bei užtikrinti nuolatinius jų tarnybinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad Covid-19 pandemijos metu mokestiniai ginčai nagrinėjami nuotoliniu būdu, didėja našiai veikiančios kompiuterinės technikos, mobilaus komunikavimo ir programinės įrangos poreikis. Komisijoje naudojama kompiuterinė technika yra nusidėvėjusi, tai apsunkina mokestinių ginčų nagrinėjimą nuotoliniu būdu, atsiranda papildomos techninės problemos proceso šalims. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procese bei rengiant ir pasirašant Komisijos sprendimus planuojame naudoti ir mobilų el. parašą. Todėl siūlome Komisijos biudžetą įsigijimams padidinti bent 20 tūkst. eurų.
Atsižvelgdami į pateiktą informaciją, t.y. kad būtų galima priimti kvalifikuotą darbuotoją į Komisijos nario padėjėjo pareigybę bei nustatyti didesnius koeficientus kitiems specialistams, taip pat įsigyti bei atnaujinti kompiuterinę bei organizacinę techniką, prašome papildomai numatyti 2021 metams: darbo užmokesčiui 50 tūkst. eurų
20 tūkst . eurų , iš viso –
. Pritarti. Savivaldybės Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biržų rajono savivaldybė, 2020-10-19 Biržų rajono savivaldybė susipažino su parengtu ir pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Projektas). Mūsų susirūpinimą ir nerimą kelia tai, kad Savivaldybėms
metais: visoms savivaldybėms prognozuojamų pajamų suma mažėja 4,3 proc., o Biržų rajono savivaldybės – 5,5 proc., arba 824,0 tūkst. Eur. Biržų rajono savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos – 14196, tūkst. Eur (2020 m. – 15020,0 tūkst. Eur), iš jų gyventojų pajamų mokestis – 13315,0 tūkst. Eur (2020 m. – 14038,0 tūkst. Eur, arba 5,4 proc. daugiau). Skaičiuojant savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio kintamąją dalį, nenumatytos sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti, nors tai numatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2.c papunktis).
Nežiūrint į tai, kad Savivaldybės 2021 metais prognozuojamos pajamos, lyginant su 2020 metais, yra mažinamos, Savivaldybės, kaip ir kitų savivaldybių išlaidos 2021 metais didės dėl planuojamo minimalios mėnesio algos bei pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo bei kitų teisės aktų, nurodytų Projekto 6 priede, įgyvendinimo. Dėl išvardintų teisės aktų įgyvendinimo Biržų rajono savivaldybės išlaidos 2021 metais didės 260,0 tūkst. Eur. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina eilę ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų investicijų projektų, prie kurių nuosavų lėšų dalimi turi prisidėti savivaldybė, didžioji dalis projektų bus tęsiama ir 2021 metais. Ateinančiais metais taip pat bus pradėti įgyvendinti nauji investicijų projektai, kuriems skirtas ES fondų finansavimas. Savivaldybės prisidėjimas prie vykdomų investicijų projektų 2021 metais sudarys daugiau kaip 1,5 mln. Eur. Savivaldybė planuoja skolintis tiek, kiek leidžia Įstatymo projektu nustatomi skolinimosi limitai, taip pat yra pateikusi paraiškas Savivaldybių dotacijai iš VIPA gauti, tačiau šių numatomų pasiskolinti lėšų užtikrinti vykdomų projektų nuosavos lėšų dalies finansavimui nepakaks, todėl Savivaldybė investicijų projektams finansuoti 2021 m., kaip ir 2020 m., turės skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų savarankiškosioms funkcijoms finansuoti.
Šalyje esanti ekstremali padėtis dėl COVID-19 turi įtakos ir Savivaldybės finansinei būklei: Savivaldybės 2020 metų biudžeto pajamų planas nevykdomas, Savivaldybė patiria neplanuotų papildomų išlaidų, kurios ne visos yra kompensuojamos, todėl tikėtina, kad biudžetinius metus Savivaldybė baigs turėdama daugiau įsiskolinimų, nei metų pradžioje. Šie įsiskolinimai turės būti dengiami iš 2021 metų Savivaldybės biudžeto. Akivaizdu, kad subalansuoti Savivaldybės 2021 metų biudžeto pajamas ir asignavimus bus labai sudėtinga. Suprantame, kad dėl su COVID-19 pandemijos raida susijusių rizikų ir jos poveikio šalies ekonomikai ir viešiesiems finansams, Savivaldybių biudžetai 2021 metais turės būti įtempti, tačiau prašome rasti galimybę peržiūrėti prognozuojamus 2021 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius ir Savivaldybės biudžetui prognozuojamas pajamas padidinti bent iki 2020 metų lygio. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. Druskininkų savivaldybė, 2020-10-21 Turizmas yra viena iš prioritetinių verslo šakų Lietuvoje, turizmo sektorius aprūpina darbu didelę dalį gyventojų visose šalies savivaldybės, kiekvienais metais augantis turizmo mastas įtakoja ne tik naujų darbo vietų kūrimą, bet ir duoda papildomas lėšas savivaldybių biudžetams. Lietuvoje į turizmo verslą niekada nebuvo žiūrima kaip į atskirą, pridėtinę vertę ir ekonominę naudą šaliai nešančią ūkio šaką.
Turizmo, kaip atskiros ūkio šakos, išskyrimas ir didesnis valstybės dėmesys neabejotinai turėtų teigiamą įtaką šalies įvaizdžio formavimui, naujų darbo vietų kūrimui, skatintų ekonomikos augimą. Plėtojant infrastruktūrą turizmo reikmėms, prisidedama prie vietos plėtros, kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas. Atsižvelgiant į keliamą turizmo plėtros skatinimo svarbą visoje Lietuvoje, ne tik kurortinėse savivaldybėse, teikiame siūlymą dėl turizmo skatinimo priemonių Lietuvos savivaldybėms įgyvendinimo, kuriam pritarė Lietuvos kurortų asociacija. Šios lėšos būtų naudojamos kaip tikslinės lėšos turizmo skatinimui. GPM surenkamą į konsoliduotus valstybės ir savivaldybių biudžetus sumą, tenkančią valstybės biudžetui, siūlome skirstyti į tris dalis: 0,5% Verslo plėtrai, 0,5% Turizmo plėtros skatinimui (nauja) ir 99,0% valstybės reikmėms. Taip nenukentės nei viena savivaldybė ir padidės procentinė GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams 0,27% ir sudarys 46,48% (analizuojant 2020 metų biudžetą). Naujajai priemonei įgyvendinti iš GPM dalies, tenkančios valstybės biudžetui, būtų perskirstyta 10 040,0 tūkst. eurų. Minėta suma kiekvienai savivaldybei paskirstoma pagal savivaldybės metinį nakvynių skaičių, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Taip kiekviena savivaldybė bus skatinama plėtoti turizmo skatinimą. GPM dalies, tenkančios savivaldybių biudžetams apskaičiavimo schemoje įtraukimas naujos GPM dalies – turizmo skatinimas. Turizmo skatinimo dalies suma apskaičiuojama iš GPM sumos, tenkančios Valstybės biudžetui ir sudarytų 0,5 %.
Tokiu atveju, iš Valstybės biudžeto būtų perskirstyta turizmo skatinimui 10 040,0 tūkst. eurų. (Tūkst. eurų)
GPM į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus Suma, tenkanti VALSTYBĖS BIUDŽETUI Suma, tenkanti SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS 3713912 2007915 1705997
GPM į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus Procentinė GPM dalis, tenkanti SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS Suma, tenkanti SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
pasiūlymus. 3. Lazdijų rajono savivaldybė, 2020-10-21 Lazdijų rajono savivaldybė, išnagrinėjusi 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Projektą), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir kuris yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, reiškia susirūpinimą dėl Projekte nenumatyto savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų sumažėjimo kompensavimo. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas (toliau – Metodikos įstatymas) 2021 m. numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą , tačiau pateiktame tvirtinti Projekte kompensavimas nėra numatytas.
Tikėtina, kad Projekto rengėjas vadovaujasi Metodikos įstatyme įteisinta išimtimi, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viešai skelbiamą Ekonominės raidos scenarijų 2021 m. yra numatomas 3,3 proc. BVP augimas , todėl manome, kad ši išimtis neturi būti taikoma ir nenumatytas prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimas yra neteisingas savivaldybių atžvilgiu. Lazdijų rajono savivaldybės atveju 2021 m. yra prognozuojamas 755 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto pajamų palyginamosiomis sąlygomis sumažėjimas, kuris gali sukelti didelių problemų vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. Prašome svarstant Projektą atsižvelgti į šias įžvalgas ir siekti, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimas būtų kompensuotas 100 proc. bei savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas nebūtų mažinamas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 4. Molėtų rajono savivaldybė, 2020-10-21 Remiantis pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu, Molėtų rajono savivaldybei prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti 2021 m. yra sumažinama 5,5 proc. arba 568 tūkst. Eur. (palyginamosiomis sąlygomis), kai 2020 metams buvo numatytas 9,6 proc. (904 tūkst. Eur) padidėjimas lyginant su 2019 m. Toks ženklus pajamų sumažėjimas Molėtų rajono savivaldybei turėtų didelę įtaką suplanuotiems naujiems investiciniams projektams ir tęsiamiems 2020 m. projektams, įvertinant paskolų grąžinimo ir įsipareigojimų vykdymo galimybes, įgyvendinat kitas savarankiškąsias funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybė patiria daugiau išlaidų, įgyvendindama Seimo ar Vyriausybės priimtus sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo (socialiniai, kultūros darbuotojai), verslo sąlygų gerinimo. Pavyzdžiui, 2020 m. pagal teisės aktus darbo užmokesčiui padidinti buvo skirta 292 tūkst. Eur, Molėtų savivaldybė skyrė 476,2 tūkst. Eur., nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio, 10 dalies,
nei 5 procentai. 20 proc. padidinti atlyginimai socialiniams darbuotojams, 10 proc.- kultūros darbuotojams. 2021 metų projekte palikta ta pati, nepadidinta (69 tūkst. Eur) valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti suma. 2020 metų rugsėjo 30 d. duomenimis, Molėtų rajono savivaldybė neteko 627,4 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio (8,10 proc.), paimta trumpalaikė paskola (suma 600 tūkst. Eur), planuojama prašyti papildomos paskolos (suma 700 tūkst. Eur) iš Finansų ministerijos. 2021 m. biudžeto projekte (12 straipsnio 3 punktas) numatytas 2020 m. negautų pajamų savivaldybėms paskirstymas, tačiau tuo pačiu (13 straipsnio 11 punktas) nurodo, kad „ kartu nustatyti šių lėšų įskaitymą kaip savivaldybių 2020 metų iš valstybes biudžeto suteiktas trumpalaikes paskolas laikinam pajamų trūkumui dėl negautų pajamų padengti ir nustatyti šių lėšų (paskolų) grąžinimo sąlygas“. Jei teisingai suprantame, 2020 metų negautų pajamų kompensavimas 2021 metų biudžeto projekte nenumatomas.
Svarstant ir tvirtinant biudžetą, prašome įvertinti savivaldybės 2020 m. negautų pajamų kompensavimo galimybes šimtu procentų ir padidinti savarankiškųjų funkcijų finansavimą iki 2020 m. biudžeto lygio. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. Joniškio rajono savivaldybė, 2020-10-21 Vyriausybė pateikė Seimui 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – įstatymas) projektą. Joniškio rajono savivaldybės administracija susipažino su pateiktu įstatymo projektu ir jame nustatytais savivaldybių biudžeto finansiniais rodikliais. Įstatymo projekte savivaldybėms numatyta bendra lėšų suma 2021 m. palyginus su 2020 m. išaugs, tačiau šis augimas susidaro dėl savivaldybėms skiriamų dotacijų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti ženklaus padidėjimo, o savivaldybėms prognozuojama lėšų suma savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2021 m. sumažės apie 98 mln. eurų (palyginamosiomis sąlygomis), Joniškio rajono savivaldybei – 0,6 mln. Eur. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau 2021 m. projekte kompensavimas nėra numatytas, remiantis Metodikos įstatyme įteisinta išlyga, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies. Savivaldybės nuomone, ši išlyga neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. 2021 metams numatytas savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad jau 2020 m. savivaldybės biudžetų pajamų planų vykdymas atsilieka ir nėra aišku kokia negautų pajamų dalis bus kompensuota 2021 m.
Joniškio rajono savivaldybė, kaip ir kitos savivaldybės, dėl negautų pajamų, kad užtikrintų savarankiškų funkcijų finansavimą, ima trumpalaikę paskolą iš Finansų ministerijos. Taigi, 2021 m. nekompensavus visų 2020 m. negautų prognozuotų pajamų, dalį paskolos savivaldybėms reikės grąžinti iš
finansavimas. Prašome, svarstant įstatymo projektą Seime, peržiūrėti savivaldybių prognozuojamus finansinius rodiklius ir 2021 m. savivaldybėms išlaikyti savarankiškų funkcijų finansavimą bent jau 2020 m. lygyje . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. Telšių rajono savivaldybė, 2020-10-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui (toliau -Seimas) Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo (toliau -Rodiklių įstatymas) projektą. Pajamos savivaldybėms savarankiškosioms funkcijoms vykdyti vidutiniškai mažėja 5,6 proc., Telšių rajono savivaldybei mažėja 6,5 proc. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu (toliau - Pajamų metodikos įstatymas) savivaldybių prognozuojam ų pajamų mažėjimas turi būti kompensuojamas 100 proc.. Šio įstatymo 10 str. nuostatomis, esant ekonomikos sunkmečiui savivaldybių pajamos gali būti mažinamos. Mes suprantame, kad siekiant šalinti C ovid-19 ligos padarinius, įvairūs apribojimai nusmukdė šalies ekonomiką, tačiau savivaldybėms turi būti skiriamos lėšos Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti. 2020 m tam buvo padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimali mėnesinė alga didėjo iki 607 eurų (+52 eurais), pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 176 eurų (+3 eurais) ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos).
Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti planuojant 2021 metų Rodiklių įstatymą, vadovaujantis Pajamų metodikos įstatymo pakeitimu, kuris galioja tik 2020 m tam . Ši išimtis teigia, jo padidintos išlaidos nekompensuojamos tik tuo atveju, jeigu prognozuojam o savivaldybių pajamų augimo pakanka padidėjusioms išlaidoms padengti. Kadangi 2021 metams numatomas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės neturės lėšų 2020 m tais padidintiems įsipareigojimams vykdyti. Prašome Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetų narius svarstant 2021 m etų Rodiklių įstatymo projektą atkreipti dėmesį į išsakytas problemas ir peržiūrėti projektą kompensuojant savivaldybėms planuojamą pajamų mažėjimą 100 proc., priešingu atveju savivaldybės bus priverstos mažinti finansavimą savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, augs kreditorinis įsiskolinimas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 7. Anykščių rajono savivaldybė, 2020-10-26 Siekdamas, kad Anykščių rajono savivaldybei nekiltų problemų vykdant savivaldybės savarankiškas funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus, atkreipiu dėmesį į tai, kad 2021 metų biudžeto projekte Anykščių rajono savivaldybei yra numatytas 914 tūkst. eurų mažesnis finansavimas, t. y. 5,4 proc. mažiau nei buvo 2020 metais. Realus finansavimas mažesnis dar 229 tūkst. eurų, nes numatyta didinti finansavimą biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui dėl pasikeitusių teisės aktų.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą , todėl 2021 metams Metodikos įstatyme įteisinta išlyga, kad ekonomikos sunkmečio metu pajamų mažėjimas gali būti kompensuojamas iš dalies, neturėtų būti taikoma, nes savivaldybės ekonomikos sunkmečio metu neturi mechanizmų sumažinti esamų sutartinių įsipareigojimų ar sumažinti darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams, stabdyti investicinių projektų įgyvendinimą. Matydamas būtinybę, kad savarankiškų funkcijų finansavimui būtų numatyta bent jau 2020 metų suma, reiškiu susirūpinimą ir prašau į tai atsižvelgti tvirtinant 2021 metų biudžetą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 8. Kupiškio rajono savivaldybė, 2020-10-26 Analizuodami Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, matome, kad Kupiškio rajono savivaldybei 2021 metų pajamos savarankiškosioms funkcijoms atlikti planuojamos 3,9 proc., arba 433 tūkst. eurų mažesnės nei patvirtintos 2020 metams. Toks planuojamų pajamų mažėjimas neleis Savivaldybei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus įgyvendinant investicinius projektus. 2021 metais baigiamų ir tęstinių investicinių projektų išlaidoms iš Savivaldybės biudžeto reikia 1050,0 tūkst. eurų. Planuojamas baigti projektas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kupiškio rajono savivaldybėje“. Vykdant projektą
ir atliktas dalinis patalpų remontas. Visiškai pabaigti remontuoti, sutvarkyti aplinką ir pradėti veiklą (darbuotojų darbo užmokesčiui, globojamų vaikų gerbūviui sukurti ir kitoms veiklos išlaidoms) papildomai iš Savivaldybės biudžeto reikia – 140 tūkst. eurų.
Taip pat 2020 metais pradėta Kupiškio sveikatingumo komplekso (baseino) statyba. 2021–2023 metų Valstybės investicijų programos projekte šio projekto išlaidoms iš valstybės biudžeto numatyta 450 tūkst. eurų. Vertinant bendrą projekto vertę – 6460 tūkst. eurų, Valstybės investicijų programoje numatoma skirti valstybės lėšų suma yra labai maža, todėl Savivaldybė, atsižvelgdama į prognozuojamų pajamų dydį ir tikėdamasi, kad jos bus ne mažesnės kaip patvirtintos 2020 metais, planavo skirti kaip galima didesnę sumą iš savarankiškųjų pajamų. Planuojamos mažesnės 2021 metų prognozuojamos pajamos ribos Savivaldybės prisidėjimo galimybes įgyvendinant investicijų projektus ir atliekant kitas savarankiškąsias funkcijas (ugdymo aplinkos, sveikatos priežiūros programų, kultūros projektų ir kitų priemonių finansavimą). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 9. Kazlų Rūdos savivaldybė, 2020-10-26 LR Vyriausybė pateikė LR Seimui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau tekste – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto 5 priede „Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybinės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ iš viso visoms savivaldybėms prognozuojama 2021 metais 110 458 tūkst. Eur (arba 11 proc.) specialiųjų tikslinių dotacijų daugiau negu 2020 metais. Įstatymo projekto 6 priede „Lietuvos Respublikos 2021 metų savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, savivaldybių biudžetams skiriamos gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais) ir apskaičiuotos sumos sprendimams įgyvendinti“ iš viso visoms savivaldybėms prognozuojama 2021 metais 81 725 tūkst. Eur (arba 4,4 proc.) mažiau negu skirta 2020 metais.
Kazlų Rūdos savivaldybei Įstatymo projekto 6 priede savarankiškosioms funkcijoms vykdyti prognozuojama 6 422 tūkst. Eur, t.y. 420,0 tūkst. Eur mažiau (arba 6,2 proc.) negu 2020 m. (6842 tūkst. Eur). Gyventojų pajamų mokesčio 2021 metais prognozuojama 5947 tūkst. Eur, t.y. 430,0 tūkst. Eur ( arba 6,7 proc.) mažiau negu 2020 metais (6377 tūkst. Eur). 2021 metais numatytas savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas Kazlų Rūdos savivaldybei sukels didelių problemų vykdant az37 R8d5savivaldybių savarankiškąsias funkcijas ir įgyvendinant investicinius projektus. 2020 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis daro ženklią įtaką Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto pajamų surinkimui. Beveik per
pajamų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti (10 mėn. pajamų planas įvykdytas 88,8 proc.) ir iki 2020 metų pabaigos nesurinkta 1995,4 tūkst. Eur arba 2020 m. planas įvykdytas 70,8 proc. Dėl COVID-19 susidariusios ekonominės situacijos Kazlų Rūdos savivaldybė su LR Finansų ministerija sudarė trumpalaikės paskolos sutartį (960,0 tūkst. Eur sumai), nes Savivaldybei nepakanka biudžeto apyvartos lėšų. 2020 m. spalio 21 d. duomenimis Savivaldybei suteikta 300,0 tūkst. Eur trumpalaikė paskola. Atsižvelgiant į LR Finansų ministerijos interneto svetainėje pateiktą informaciją apie prognozuojamus savivaldybių biudžetų negautų planuotų gyventojų pajamų mokesčių dydžius (informacija atnaujinta 2020 m. spalio 20 d.), Kazlų Rūdos savivaldybei prognozuojamas 2020 metais 490,0 tūkst. Eur GPM negavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kazlų Rūdos savivaldybė planuoti trumpalaikės paskolos grąžinimą 2020 m. gruodžio mėn. galimybės neturi. LR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo penktas skirsnis reglamentuoja savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimą, o LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 8 d. pasitarimo protokolo Nr.
(COVID-19) sukeltų pasekmių savivaldybių biudžetams“ priimto sprendimo 3 punktas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatytos lėšos 2020 m. negautoms pajamoms kompensuoti. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, kad „Finansų ministerija netaiko išieškojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. negrąžintoms 2020 metais suteiktoms valstybės biudžeto trumpalaikėms paskoloms, iki bus priimamas sprendimas dėl Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų 2020 metų savivaldybių negautoms pajamoms padengti paskirstymo.“ Mūsų nuomone, įstatymo nuostatoje savivaldybėms trūksta užtikrintumo dėl 2020 metais negautų pajamų kompensavimo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 13 straipsnio 5 punktu „ Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio“ – tai reikėtų suprasti, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad savivaldybėms savarankiškoms funkcijoms vykdyti:
(Kazlų Rūdos savivaldybei 490,0 tūkst. Eur);
rodiklių įstatyme negautų pajamų ir trumpalaikių įsipareigojimų kompensavimo nuostata; 3.
Sumažinta 2021 metų finansinių rodiklių įstatyme prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti (Kazlų Rūdos savivaldybei 420,0 tūkst. Eur). Įstatymo projekto 6 priede prognozuojamų pajamų nepakanka priimtiems ar numatomiems priimti sprendimams įgyvendinti – valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti, MMA nuo 607 iki 642 eurų padidinti, pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti ir kitiems 6 priede numatytiems sprendimams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje reglamentuotos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, už kurių tinkamą atlikimą yra atsakingos savivaldybės. 4. Dėl sumažintos prognozuojamos lėšų sumos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, Savivaldybės neturės galimybės laiku įgyvendinti investicinių projektų, nes nuosavai daliai apmokėti, vadovaujantis patvirtintais skolinimosi limitais, nepakaks skolintų lėšų ir trūks lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Svarstant ir tvirtinant 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, prašome atkreipti dėmesį į savivaldybėms prognozuojamą lėšų sumą savarankiškosioms funkcijoms vykdyti ir priimti kuo palankesnius spendimus, nemažinant savivaldybėms prognozuojamų pajamų ir paliekant praėjusių 2020 metų lygį. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 10, Druskininkų savivaldybė, 2020-10-26 Išanalizavę LR 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į pastebėtas problemas:
Finansų ministerija dar balandžio mėnesį parengė informaciją dėl COVID-19 įtakos savivaldybių biudžetams ir pateikė visoms savivaldybėms 2020 m. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) netekčių prognozę.
Druskininkų savivaldybei (toliau – Savivaldybė) prognozuojama 2020 m. GPM netekties suma -1,4 mln. eurų. Per 2020 metų devynis mėnesius pagal Druskininkų savivaldybės patvirtinto biudžeto planą negauta beveik 1,0 mln. eurų planuotų pajamų, iš jų: GPM - 650 tūkst. eurų ir kitų (nemokestinių) pajamų - beveik 300 tūkst. eurų (iš jų didžiausią dalį –200 tūkst. eurų – sudaro kurorto rinkliava). Įvertinus faktiškai nesurenkamas Savivaldybės planuotas biudžeto pajamas ir atlikus vertinimą, prognozuojamas visų pajamų nesurinkimas apie 2,5 mln. eurų. Dėl planuotų pajamų nesurinkimo susidaręs apyvartinių lėšų trūkumas einamuoju laikotarpiu neleidžia Savivaldybei tinkamai vykdyti funkcijų, įsisavinti skirtas valstybės vardu pasiskolintas lėšas tęstinių projektų įgyvendinimui, atsiskaityti su rangovais pagal sudarytas sutartis. Dėl minėtos priežasties, Savivaldybės kreditinis įsiskolinimas 2020 m. gruodžio 31 d, gali ženkliai išaugti. Todėl 2020 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis turės įtakos savivaldybių biudžetų pajamoms ir 2021 metais. Be to, 2020 metais Savivaldybės tarybos priimtu sprendimu savarankiško biudžeto sąskaita nustatyta parama verslui apie 300 tūkst. eurų dėl pandemijos metu patirtų nuostolių, kuri taip pat turės įtaką 2021 metų biudžeto pajamų surinkimui. LR Vyriausybė įpareigojo LR finansų ministeriją, rengiant 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti nuostatas dėl savivaldybių netektų pajamų kompensavimo, kurios Įstatymo projekte nėra pateiktos . 2.Vadovaujantis LR Vyriausybė 2020 m. balandžio 8 d. pasitarime priėmė protokoliniu sprendimu Nr.
koronaviruso (COVID 19) sukeltų pasekmių savivaldybių biudžetams“ (toliau – Protokolas), 2020 metais Savivaldybės išlaidos 1,5 procento gali viršyti pajamas, t.y. biudžetas gali būti su deficitu, pajamų ir išlaidų rodiklius vertinant pinigų srautais. Remiantis šiuo sprendimu, Savivaldybė toliau vykdydama Tarybos patvirtintą biudžetą, paėmė trumpalaikę 337 tūkst. eurų paskolą iš LR finansų ministerijos biudžeto pajamų trūkumui, kurį sąlygoja koronaviruso (COVID-19) keliamos rizikos Savivaldybės biudžetui, padengti. Gauta paskola naudojama prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms, susijusioms su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių sumažinimu, o patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų nesurinkimo atveju ir trūkstant apyvartinių lėšų visų savarankiškų funkcijų vykdymui. Minėtame Protokole LR Vyriausybė numatė, kad 2021 metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatytos lėšos savivaldybių 2020 metų negautoms pajamoms (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) kompensuoti. Tokios pajamos kompensuojamos LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo [7]
kompensacijoms numatytų lėšų savivaldybės turės galimybę grąžinti trumpalaikes paskolas, suteiktas iš valstybės biudžeto, kurios nebus grąžintos iki 2020 biudžetinių metų pabaigos. Įstatymo projekte nenumatytos Savivaldybėms suteiktų trumpalaikių paskolų grąžinimo sąlygos. 3. LR savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo 101 straipsnis numato, kad atitinkamų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti. 2020 m.
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą buvo apskaičiuotas šio rodiklio dydis ir paskirstytas savivaldybėms. Tačiau pateiktame Įstatymo projekte 2021 metams minėtas rodiklis neskaičiuojamas, remiantis tuo, kad iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Norime pabrėžti, kad 2020 metų ekonomikos sunkmetis kaip tik turėjo didelę įtaką verlui ir dar gali tęstis ilgą laikotarpį, kurį sunku prognozuoti. Atsižvelgiant į šiandieninę verslo situaciją, ne vienam kyla net išlikimo klausimas. Sustojus veikloms jie patyrė didelius nuostolius, šiandien vis dar nedirba pilnu pajėgumu. Savivaldybės taryba savarankiško biudžeto sąskaita dėl COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo Druskininkų savivaldybėje, siekdama palaikyti verslo bei bendruomenės ekonominį stabilumą taip išsaugant darbo vietas ir iš dalies kompensuojant karantino laikotarpiu susidariusius nuostolius, priėmė sprendimą n ustatyti 25 procentų lengvatą 2020 metų mokestiniam laikotarpiui visiems nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio mokėtojams, išskyrus apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą ir apleistą žemę . Akivaizdu, kad parama verslui bus būtina ir ateityje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti ir 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžta, kad savivaldybių bendros pajamos 2021 metais didėja beveik 250 mln. eurų, tačiau prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti mažėja daugiau kaip 98 mln. eurų. Toks savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus.
2020 metais Savivaldybė du kartus kreipėsi į LR finansų ministeriją dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kadangi Savivaldybės gaunamo savarankiško biudžeto srauto nepakako einamosioms savivaldybės funkcijoms užtikrinti, t.y. darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti, atsiskaityti už komunalines ir kitas būtinas paslaugas. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektus ir prie visų projektų savivaldybė turi prisidėti ne mažiau kaip 15 % savo lėšomis . Iki 2020 metų pabaigos Savivaldybės prisidėjimas savarankiško biudžeto lėšomis dar sudarys apie 3,0 mln. eurų. Taip pat daugelis projektų vykdomi kompensacinio mechanizmo pagrindu, todėl Savivaldybė turi surasti nemažą dalį savarankiško biudžeto apyvartos lėšų, kurios kompensuojamos savivaldybei ES lėšomis jau kitais biudžetiniais metais ir tai sudaro labai didelį einamųjų metų savivaldybės biudžeto poreikį. Be to savivaldybė privalo padengti ir netinkamas projektų išlaidas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad 2021 m. toliau bus įgyvendinamas didelės apimties, labai svarbus savivaldybei projektas „Kultūros centro modernizavimas“, kurio bendra vertė su visais pakeitimais 31,2 mln. eurų. 2021 metais planuojama užbaigti minėtą projektą ir tam reikia dar 16 mln. eurų lėšų, iš jų 6 mln. eurų prisidės Savivaldybė. Kitas labai reikšmingas savivaldybės projektas - 2021 metais Druskininkuose numatytos XI pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Savivaldybė jau pateikė 5 paraiškas valstybiniam Sporto rėmimo fondui, kurių bendra vertė siekia 1,6 mln. eurų ir numatomas 10 % Savivaldybės prisidėjimas. Minėti projektai finansuojami taip pat kompensacinio mechanizmo principu, t.y. Savivaldybė turės surasti nemažai apyvartos lėšų, kad užtikrinti šių projektų įgyvendinimą.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Savivaldybė yra PVM mokėtoja, vykdanti ekonominę ir neekonominę veiklą. PVM įstatymo nuostatų įgyvendinimas Savivaldybei, kaip PVM mokėtojai, sukelia ypatingai daug problemų ir sunkumų, kurie įtakoja savivaldybės finansinius srautus. Savivaldybė privalo avansu, kas ketvirtį iki kito mėnesio 25 dienos, sumokėti atvirkštinį PVM į valstybės biudžetą nuo visų įgyvendinamų projektų statybos darbų. Savivaldybės beveik visi įgyvendinami statybos projektai yra viešosios infrastruktūros, t.y. negeneruojantys pajamų ir dėl to nesuteikiantys teisės įdėti į atskaitą pirkimo PVM. Savivaldybė nuolat susiduria su problema, privalėdama susimokėti atvirkštinį PVM, nes šie kaštai Savivaldybės biudžete nėra numatyti, tam yra būtinos apyvartos lėšos. Reikia įvertinti, kad Savivaldybė daugelį projektų vykdo ES paramos ar kitų fondų ar valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų bei KPPP lėšomis, t.y. privalėdama sumokėti atvirkštinį PVM nustatytais terminais, dažnu atveju, dar negavusi aukščiau išvardintų valstybės lėšų. Savivaldybei tai yra ne tik didžiulė administracinė našta, bet ir išbalansuoja Savivaldybės pinigų srautus, kurie ir taip yra nepakankami, dėl to yra būtinos apyvartos lėšos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kyla grėsmė, kad Savivaldybei gali pritrūkti lėšų užtikrinti biudžete numatytų įsipareigojimų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti, atsiskaityti už komunalines ir kitas įstaigų funkcijoms užtikrinti būtinas paslaugas. Būtina prognozuojamas pajamas savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti išlaikyti bent 2020 metų lygyje, nes Savivaldybė, net ir tokiu atveju, bus priversta kreiptis į LR finansų ministeriją dėl šių lėšų trūkumo apyvartai . Prašome atsižvelgti į pateiktą Savivaldybių problematiką ir numatyti 2021 m.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme prašomas lėšas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 11. Šiaulių miesto savivaldybė, 2020-10-27 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 828 „Dėl biudžetinės įstaigos Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei“ 2 punktu, Šiaulių miesto savivaldybei
numatyta skirti po 370,0 tūkst. Eur įstaigos funkcionavimui užtikrinti. Pagal 2020 m. spalio 15 d. pateiktą Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projekto 6 priedą, Šiaulių miesto savivaldybei minėta suma (370,0 tūkst. Eur) 2021 m. nenumatyta. Prašome atsižvelgti į 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 828 „Dėl biudžetinės įstaigos Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei“ 2 punktą ir padidinti Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. prognozuojamas pajamas 370,0 tūkst. Eur įstaigos funkcionavimui užtikrinti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 12. Kelmės rajono savivaldybė, 2020-10-27 Susipažinome su Vyriausybės pateiktu LR Seimui 2021 m. biudžeto projektu, kuriame numatyta, kad bendra lėšų suma savivaldybėms išaugs, tačiau šis augimas susidaro dėl savivaldybėms skiriamų dotacijų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti ženklaus padidėjimo. Tačiau Kelmės rajono savivaldybei prognozuojama lėšų suma savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2021m. sumažės 1 139,0 tūkst. Eur (palyginamosiomis sąlygomis). 2021 metais prognozuojama, kad Kelmės rajono savivaldybės biudžeto pajamos sumažės 1 028,0 tūkst. Eur.
Eur. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau ateinančių metų biudžeto projekte kompensavimas nėra numatytas. 2021 metams numatytas savivaldybės prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų vykdant Kelmės rajono savivaldybės savarankiškąsias funkcijas: trūks lėšų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui, įstaigų išlaikymui ir infrastruktūrai gerinti, įgyvendinant investicinius projektus. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad UAB „Kelmės vanduo“ tiekiamas geriamasis vanduo gyventojams neatitinka higienos normos reikalavimų (viršijamas fluorido kiekis), dėl lėšų stygiaus negalėsime imtis visų reikiamų priemonių problemos išsprendimui. Susipažinus su LR 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių ir patvirtinimo įstatymo preambule, mūsų nuomone neaiškiai apibrėžtos savivaldybės skolinimosi galimybės (įstatymo 12 straipsnis):
Vyriausybė pateikė Seimui 2021 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame Alytaus miesto savivaldybei savarankiškoms funkcijoms vykdyti numatomas 2400,0 tūkst. Eur (-7,04 proc.) prognozuojamų pajamų mažėjimas, tačiau šių pajamų kompensavimas 2021 m. projekte nėra numatytas. Vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikoje įteisinta išlyga, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečiu gali būti kompensuojamas tik iš dalies, šiišlyga 2021 m. neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metais pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc.
BVP augimas. Numatytas 2021 m. savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas sukels labai didelių problemų vykdant savivaldybės savarankiškąsias funkcijas. Keičiami teisės aktai, numatantys darbo apmokėjimo išlaidų didinimą. Sumažinus net 2400,0 tūkst. eurų pajamas, nors teisės aktais numatoma didinti savarankiškųjų funkcijų išlaidas, savivaldybė negalės įgyvendinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo numatytų darbo užmokesčio pokyčių, nes pateiktame Finansinių rodiklių įstatymo projekte savivaldybei įskaičiuotos į pajamas sumos neužtenka net biudžetinių įstaigų poreikiui dėl didinamų MMA ir BD savivaldybėje patenkinti. O darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams įgyvendinti lėšų (apie 1000,0 tūkst. eurų) visiškai nelieka. Negalėsime subalansuoti 2021 m. biudžeto. Iškyla didžiulė grėsmė projektų vykdymui: negalėsime įgyvendinti jau vykdomų ir pradėti vykdyti naujų investicinių projektų. Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus argumentus, savivaldybės pajamoms užtikrinti papildomai reiktų numatytų
aktams įgyvendinti, o ne 2400,0 tūkst. eurų mažinti savivaldybės pajamas. Prašome pirmiau įvardytame įstatymo projekte finansinį rodiklį ir savivaldybės savarankiškųjų funkcijų finansavimą padidinti 3400,0 tūkst. eurų. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 14. Visagino savivaldybė, 2020-10-30 Visagino savivaldybė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių dalį. Teikiame savo pastebėjimus ir pastabas: 1.
Pastovioji gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalis, įvertinus 2021 m. kompensavimo sumą savivaldybėms dėl koreguojamų sprendimų, kurie įtakoja savivaldybių biudžeto pajamų keitimą, lyginant su
mažėja tik 3,17 proc. Kadangi Savivaldybių pajamų netektys susidaro dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, manome, kad ir pajamų netekčių našta turėtų solidariai pasidalinti valstybės ir savivaldybės biudžetai, todėl būtų logiška padidinti procentinę pastoviąją GPM dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams iki 45,69 proc . 2. Norime atkreipti dėmesį, kad Visagino savivaldybei numatytas pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM mažėjimas sudaro net 11,2 proc . arba
nepasikeitus gyventojų skaičiui savivaldybėje (tuo tarpu savivaldybių pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM mažėjimas vidutiniškai sudaro tik 3,77 proc.). Atsižvelgdami į tai, kad gyventojų pajamų mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, savivaldybės neturi pakankamai informacijos dėl konkrečių savivaldybės gyventojų pajamų įplaukų ir jų keitimo tendencijų, pasikeitimo priežasčių, todėl neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių taip drastiškai sumažinamas planuojamas Visagino savivaldybės pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM surinkimas. Mūsų savivaldybės atveju pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM skyrimas planuojamas 2017 m. lygyje. 3. Nenumatytos sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2c papunkčio nuostatomis.
Norime pabrėžti, kad 2020 m. savivaldybėms nepakankamai buvo skirta lėšų Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams, įsigaliojusiems nuo 2020 m. sausio 1 d., įgyvendinti ir dėl kitų valstybės mastu priimtų teisės aktų darbo užmokesčio padidinimui per GPM kintamąjį dalį. Todėl Visagino savivaldybė (kaip ir kitos savivaldybės), tvirtinant 2020 m. savivaldybės biudžetą, buvo priversta papildomai iš bendrų savivaldybės pajamų skirti 364 254 Eur biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms padidinti (atitinkamai vietoje 523 000 Eur, skirtų per GPM kintamąjį dalį, skirti 887 254 Eur) . Taip pat 2020 m. biudžete ir planuojamame 2021 m. biudžete Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
biudžeto specialiosiose tikslinėse dotacijose savivaldybių biudžetams numatomi darbo užmokesčio pakeitimai neįvertinti arba įvertinti iš dalies, be to, numatytos nepakankamos lėšos socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia. Dėl tos priežasties, kad savivaldybėms dėl priimtų centrinės valdžios sprendimų ir taip nepakankamai kompensuojamas išlaidų padidėjimas, savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimo ne kompensavimas turės ženklios įtakos savivaldybių biudžetams, ypač Visagino savivaldybei. 4. Atkreipiame dėmesį, kad
savivaldybėms taip pat nenumatytos pajamos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio finansiniam rodikliui verslo plėtros sąlygoms gerinti .
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tokia pajamų netektis savivaldybių biudžetams bus žymiai skausmingesnė, negu valstybės biudžetui. Būtų neteisinga mažinti savivaldybių GPM ta pačia suma, kaip ir valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į biudžetų lyginamąjį svorį. Pažymėtina, kad GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, tuo tarpu kai valstybė turi galimybę subalansuoti biudžetą kitais būdais (kitų mokestinių pajamų didinimas, skolinimasis ir pan.). Todėl prašome užtikrinti savivaldybių pajamų stabilumą (savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti 2020 m. lygyje), nes kitu atveju bus žlugdomas savivaldybių finansinis savarankiškumas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 15. Švenčionių rajono savivaldybė, 2020-10-30 Švenčionių rajono savivaldybei 2021 metai finansiškai bus labai sudėtingi, nes patvirtinus Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Švenčionių rajono savivaldybei prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, palyginus su 2020 metais , mažesnės 791 000 eurų. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau 2021 m. projekte kompensavimas nėra numatytas. 2021 m. nustatytas Švenčionių rajono savivaldybei prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų kokybiškai vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas bei įgyvendinant jau pradėtus investicinius projektus, mokant darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Vadovaujantis 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.641 „Dėl biudžetinės įstaigos Pabradės vaikų globos namų savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Švenčionių rajono savivaldybei“, Švenčionių rajono savivaldybė nuo 2019 m. liepos 1 d. iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė Pabradės vaikų globos namų savininko teises ir pareigas. Pagal nutarimo 2 punktą savivaldybei turi būti užtikrintas finansavimas kasmet po 338 000 eurų iki 2023 metų Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti. Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad 2021 m. projekte taip pat nėra numatytos 338 000 eurų lėšos Pabradės vaikų globos namų veiklai finansuoti. Siekiant ir toliau užtikrinti šios įstaigos paslaugų kokybę bei plėtoti alternatyvias vaikų globos paslaugas Švenčionių rajone bei užtikrinti savivaldybės kokybišką savarankiškų funkcijų vykdymą, prašome numatyti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą ir finansavimą Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti pagal teisės aktus. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 16. Pakruojo rajono savivaldybė, 2020-11-03 Pakruojo rajono savivaldybė susipažino su parengtu ir pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Projektas). Savivaldybei susirūpinimą ir nerimą kelia tai, kad Savivaldybėms 2021 metais numatomos prognozuojamos pajamos yra žymiai mažesnės nei 2020 metais: visoms savivaldybėms prognozuojamų pajamų suma mažėja 4,3 proc.
Pakruojo rajono savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos – 13006,0 tūkst. Eur (2020 m. – 13529,0 tūkst. Eur), iš jų gyventojų pajamų mokestis – 11227,0 tūkst. Eur (2020 m. – 11853,0 tūkst. Eur, arba 5,5 proc. daugiau). Skaičiuojant savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio kintamąją dalį, nenumatytos sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti, nors tai numatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. 2021 metais numatytas savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina nemažai ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų investicijų projektų, prie kurių nuosavų lėšų dalimi turi prisidėti savivaldybė, didžioji dalis projektų bus tęsiama ir 2021 metais. Ateinančiais metais taip pat bus pradėti įgyvendinti nauji investicijų projektai, kuriems skirtas ES fondų finansavimas. Savivaldybė planuoja skolintis tiek, kiek leidžia Įstatymo projektu nustatomi skolinimosi limitai, tačiau numatomų pasiskolinti lėšų užtikrinti vykdomų projektų nuosavos lėšų dalies finansavimui nepakaks, todėl Savivaldybė investicijų projektams finansuoti 2021 m. , kaip ir 2020 m. , turės skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų savarankiškosioms funkcijoms finansuoti. Šalyje esanti ekstremali padėtis dėl COVID-19 turi įtakos ir Savivaldybės finansinei būklei: Savivaldybės 2020 metų biudžeto pajamų planas nevykdomas, Savivaldybė patiria neplanuotų papildomų išlaidų, kurios ne visos yra kompensuojamos, todėl tikėtina, kad biudžetinius metus Savivaldybė baigs turėdama daugiau įsiskolinimų nei metų pradžioje.
Šie įsiskolinimai turės būti dengiami iš 2021 metų savivaldybės biudžeto. Subalansuoti Savivaldybės 2021 metų biudžeto pajamas ir asignavimus bus labai sudėtinga. Suprantame, kad dėl rizikų, susijusių su COVID-19 pandemija, ir pandemijos poveikio šalies ekonomikai ir viešiesiems finansams, savivaldybių biudžetai 2021 metais bus įtempti, tačiau prašome rasti galimybę peržiūrėti prognozuojamus
rodiklius ir savivaldybės biudžetui prognozuojamas pajamas padidinti iki 2020 metų lygio. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 17. Plungės rajono savivaldybė, 2020-11-05 Plungės rajono savivaldybė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 (toliau – Projektas) ir pastebėjo, kad projekte prognozuojamos 2021 metams Plungės rajono savivaldybės pajamos mažėja 934 tūkst. eurų arba 4,9 procento lyginant su prognozuotomis 2020 metams pajamomis. Sumažėjus savivaldybės pajamoms labai nukentės savarankiškų funkcijų finansavimas. Savivaldybė 2021 metais negalės tinkamai atlikti savarankiškų funkcijų bei įsipareigojimų įgyvendinant investicinius projektus. Prašome Plungės rajono savivaldybės savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti bent jau tokį pat kaip 2020 metais ir Projekte Plungės rajono savivaldybei numatyti 934 tūkst. eurų sumą, reikalingą kompensuoti prognozuojamų pajamų mažėjimą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 18.
18Kauno miesto savivaldybė,
2020-11-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) pateikiame pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose prognozėse Kauno miesto gyventojų skaičius 2021 metais lyginant su
gyventojui mažės 256 eurais, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 metams minimalią mėnesinę algą padidino 35 eurais (nuo 607 eurų iki 642 eurų). Taip pat prognozuojama, kad nuo 176 iki
užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių darbuotojams, politikams ir teisėjams. Be to, Ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 m. numatomas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas, tačiau Įstatymo projekte 2021 metams Savivaldybei prognozuojamas gyventojų pajamų mokestis yra gerokai mažesnis – 8911 tūkst. eurų, nei prognozuotas 2020 metams, o tai sukels didelių problemų subalansuojant savivaldybės biudžetą. Siūlome nemažinti Savivaldybei prognozuojamo gyventojų pajamų mokesčio ir palikti 2020 m. nustatytą dydį. Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta, kad Finansų ministerijos asignavimuose įvertintos lėšos savivaldybių negautoms pajamoms padengti, tačiau neužtikrintas 100 proc. negautų pajamų kompensavimas, kuris numatytas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 str., todėl Savivaldybė paliekama nežinioje ir kyla grėsmė, kad negautos pajamos gali būti kompensuotos iš dalies, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. Prašome inicijuoti įstatymo projekto 14 str.
1 punkto, 11 papunkčio papildymą nuostata užtikrinančia 100 proc. Savivaldybės negautų pajamų kompensavimą. Savivaldybės finansinę padėtį jau ir taip labai apsunkino daug metų drastiškai apribotos skolinimosi galimybės (nuo
padengiama skolinių įsipareigojimų). Nors 2021 m. įstatymo projekte numatyta, kad metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu (kuri priklauso nuo Ekonominės raidos scenarijaus ir gali kisti), tačiau tai neužtikrina tęstinio esamų investicinių projektų, kurie finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdymo (projektų: Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas; Mokslo ir inovacijų sklaidos centro sukūrimas Kaune; Aleksoto inovacijų pramonės parko sukūrimas;
Kompleksiškas Ąžuolyno parke esančios infrastuktūros sutvarkymas, pritaikant ją visuomenės poreikiams). Rengiant ES struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamus projektus atliekama detali situacijos, poreikio ir alternatyvų analizė, įvertinama socialinė ir ekonominė nauda ir finansavimas skiriamas tik pagrįstai reikalingiems projektams, tačiau jų įgyvendinimui reikalingas Savivaldybės prisidėjimas. Siekiant užtikrinti sklandų jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir pradėtų darbų užbaigimą, siūlome į metinį grynojo skolinimosi limitą neįskaityti skolintų lėšų, kurios skirtos ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų projektų bendrajam finansavimui. Dėl apribotų skolinimosi galimybių ir prognozuojamų pajamų biudžeto savarankiškoms funkcijoms vykdyti akivaizdu, kad Savivaldybei
investicinių projektų vykdymą (projektų: S. Dariaus ir S.
Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstrukcija; Lengvosios atletikos maniežo statyba; Daugiafunkcio sveikatinimo ir laisvalaikio centro įkūrimas Nemuno saloje). Išvardinti projektai galėtų būti finansuojami Ateities ekonomikos DNR plano lėšomis, tačiau Seimui pateiktame įstatymo projekte ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose nėra projektų atrankos kriterijų ir siektinų rodiklių, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė atrinks projektus ir paskirstys asignavimus. Prašome atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir pateiktus pasiūlymus svarstant Įstatymo projektą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 19. Trakų rajono savivaldybė, 2020-11-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtame ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte savivaldybėms prognozuojamos pajamos 2021 metams ženkliai mažėja. Lyginant su 2020 metais, savivaldybių pajamos mažėja 4,9 proc. dėl GPM, tenkančio savivaldybių biudžetams, mažėjimo. Iš viso savivaldybėms prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti mažėja 81 725 tūkst. Eur arba 4,3 proc. Trakų rajono savivaldybei prognozuojamos pajamos 2021 metams 1 504 tūkst. Eur arba 6,7 proc. mažesnės negu 2020 metais. Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas, vadovaujantis LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu (toliau – Metodikos įstatymas). Metodikos 10 straipsnis numato 100 procentų prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, rengiant 2019, 2020 ir
projektus arba dalinį kompensavimą, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, kai valstybės ekonominė ir finansinė būklė iš esmės pablogėja. 2021 metų parengtame projekte kompensavimas savivaldybėms iš viso nėra numatytas.
Manome, kad savivaldybėms turėtų būti numatytas šimtaprocentinis prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimas, kadangi pagal 2021 metų Ekonominės raidos scenarijų šalyje numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Nenumačius 2021 metų projekte savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo, savivaldybės susidurs su didelėmis problemomis, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, taip pat įgyvendinant investicinius projektus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas dėl fiskalinės drausmės užtikrinimo, savivaldybėms iškyla daug problemų dėl investicinių projektų finansavimo, tačiau, nenumatant 2021 metais finansavimo bent 2020 metų lygyje, savivaldybės atsidurs dar blogesnėje finansinėje situacijoje. Prašome atkreipti dėmesį į savivaldybėms prognozuojamus finansinius rodiklius 2021 metams ir, tvirtinant ateinančių metų biudžetą, užtikrinti, kad savivaldybių pajamos 2021 metams nemažėtų, lyginant su 2020 metų planuotomis pajamomis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai : siekiant gerinti mokinių mokymosi sąlygas, gimnazijos darbuotojų darbo sąlygas, Rietavo savivaldybė parengė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pastato renovacijos projektą, kuriame numatyta: apšiltinti fasadą, sutvarkyti sanitarinius mazgus, elektros instaliaciją, apšvietimą, remontuoti kabinetus ir bendrąsias erdves. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 1,1 mln. eurų Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos renovacijai. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 2.
2Seimo narys Jonas Varkalys,
2020-10-21 Argumentai . S iekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą ir pratęsti Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remonto darbus. Kulių gimnazija pastatyta 1957 m. rekonstruojama nuo 2007 m. (tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai), tačiau vis dar neatitinka higienos normų reikalavimų, gimnazijos aplinka nesudaro tinkamų sąlygų švietimo veiklų organizavimui ir vykdymui. Pažymėtina, kad mokinių skaičius gimnazijoje išlieka stabilus. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų
„Plungės r. Kulių gimnazijos, Aušros g. 24, Kuliai, Plungės r. remontui“. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Pritarti. 3. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai . Siekiama didinti Plungės rajono savivaldybės gyventojų fizinį aktyvumą, sveikatingumą, užimtumą, sudaryti sąlygas „Plungės futbolo“ treniruotėms šaltuoju metų laiku ir įrengti dengtą futbolo maniežą Plungės mieste. Pasiūlymas:
600 tūkst . eurų dengto futbolo maniežo Plungės mieste įrengimui. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 4. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai : siekiant gerinti Rietavo savivaldybės žmonių sveikatingumą, užimtumą siūloma skirti lėšų Rietavo plaukimo baseino rekonstrukcijai: stogo konstrukcijos ir dangos remontui, langų keitimui, fasado šiltinimui, plaukimo baseino ir pirčių renovacijai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. 200 tūkst. eurų VŠĮ „Veiklus Rietavas“ pastato „Plaukimo baseinas rekonstrukcijai“. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 5.
5Seimo narys Jonas Varkalys,
2020-10-21 Argumentai : Siekiama plėtoti kultūrines paslaugas, kuriant naujas edukacines erdves ir kitas kultūrines veiklas Plungės rajono savivaldybėje, norima užbaigti M. Oginskio dvaro sodybos pastato-žirgyno rekonstrukciją. Dalis pastato remonto darbų buvo atlikta iš ES fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų, tačiau trūksta lėšų įrangos bei baldų įsigijimui, pastato fasado sutvarkymo darbams. Pažymėtina, kad įgyvendinus projektą, didės Plungės miesto, rajono bei Telšių regiono patrauklumas vietos gyventojams ir investicijoms bei vietos verslo plėtrai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų Plungės M. Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenes kultūros ir rekreacinėms reikmėms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Pritarti. 6. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai . Siekiama plėtoti Rietavo savivaldybėje socialinių paslaugų plėtrą ir buvusio Žemaitijos kolegijos bendrabučio (Ivinskio g. 3, Rietavo m.) pastatą, pritaikyti socialiniams būstams. Būtina apšiltinti pastato fasadą, atlikti pastato vidaus rekonstrukciją, atnaujinti susidėvėjusius sanitarinius mazgus, šildymo sistemą ir kita. Atlikus pastato renovaciją, būtų suteiktas socialinis būstas 16 šeimų. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų pastato L. Ivinskio g. 3 Rietavo m. pritaikymui socialiniams būstams. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Pritarti. 7. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai . Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Plungės rajono visuomenei. Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją regione. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
tūkst. eurų Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste.
Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 8. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai : Siekiama plėtoti Plungės rajone socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrą, kurioje būtų teikiamos kokybiškos socialinės, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos neįgaliesiems, socialinę riziką patiriantiems asmenims, senjorams ir kitoms socialiai jautrioms grupėms. Plungės bendruomenės centro pastatą, kuriame siekiame plėtoti socialinių paslaugų teikimą, būtina rekonstruoti: reikalinga fasado rekonstrukcija, I aukšto dalies vidaus įrengimo darbai, lifto (pritaikyto neįgaliesiems) įrengimas ir kiti darbai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Pritarti. 9. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21 Argumentai . Seimui paskelbtus 2021 metus - poeto Vytauto Mačernio metais - siekiama paminėti, organizuojant renginius Plungės rajono savivaldybėje bei atnaujinant Vytauto Mačernio muziejaus ekspoziciją, sutvarkant privažiavimą prie poeto kapo. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 173 tūkst. eurų Vytauto Mačernio metams paminėti. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 10. Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Valius Ąžuolas, 2020-10-21 Argumentai:
VšĮ Mažeikių ligoninė nuo 2013 m. funkcionuoja kaip regioninė ligoninė, telkianti aplinkinių savivaldybių ligonių srautus, teikianti kvalifikuotas, kokybiškas I ir II lygio ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas.
Dabartinio projekto tikslas – modernizuoti Mažeikių ligoninę koncentruojant stebėsenos paslaugas skubiosios pagalbos skyriuje, pagal dabartinius SAM reikalavimus praplečiant šio skyriaus veiklą. Tuo pačiu pagal dabartinės kadencijos LR Vyriausybės programą numatoma atlikti gydymo įstaigos būtinosios pagalbos paslaugų konversiją mažinant stacionaro aktyvaus gydymo 30 lovų bei plečiant slaugos ir geriatrijos bei specializuotas ambulatorines paslaugas. Skirti VšĮ Mažeikių ligoninės modernizavimui 3 077 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 11. Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Valius Ąžuolas, 2020-10-21 Argumentai: Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, - iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti. Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro. Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos yra labai svarbus ir reikalingas projektas visiems Mažeikių krašto gyventojams bei svečiams. Tikslinga yra atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Siekiant, kad minėti tikslai būtų įgyvendinti, Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai reikalinga 3200 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams – 3200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti.
Pritarti. 12. Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Valius Ąžuolas, 2020-10-21 Argumentai: VšĮ Mažeikių ligoninė nuo 2013 m. funkcionuoja kaip regioninė ligoninė, telkianti aplinkinių savivaldybių ligonių srautus, teikianti kvalifikuotas, kokybiškas I ir II lygio ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Mažeikių ligoninės modernizavimo investicinis projektas yra tęstinis. 2006-2015 m. ligoninė vykdė valstybės investicijų projektus, kurių bendra vertė 999 404,29 eur. Projekto įgyvendinimo eigoje per du etapus rekonstruotas ligoninei priklausantis statinys, adresu Birutės g. 17, Mažeikiai. Neatlikti darbai išskirti į trečią etapą. Jų vertė 1 800 tūkst. Eur. Skirti VšĮ Mažeikių ligoninės modernizavimo trečio etapo darbams 1 800 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 13. Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, 2020-10-21 Argumentai: Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. Dar 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą, reikalinga 180 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams – 180 000 Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 14. Seimo narys Robertas Šarknickas, 2020-10-22 Argumentai: Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčia yra seniausias pastatas Alytuje. Bažnyčioje yra 17 kultūros paveldo saugomų objektų, 3 objektai yra restauruoti, o vienas jų – vargonai – yra nekilnojami. Alytaus šv.
Alytaus šv. Liudviko bažnyčia yra įtraukta į šv. Jokūbo kelią Lietuvoje. Pagal atliktą ekspertizę bažnyčios pastato būklė yra pripažinta avarine. Kaišiadorių vyskupijos Alytaus Šv. Liudviko parapija nurodo, kad objektinė kapitalinio remonto sąmata pagal 2017 m. spalio mėn. kainas yra 242 000 Eur (du šimtai keturiasdešimt du tūkstančiai eurų). Pažymėtina, kad reikiamos sumos neįmanoma gauti jokiais kitais būdais. Kaišiadorių vyskupijos Alytaus Šv. Liudviko parapija jau kreipėsi į Kaišiadorių vyskupijos kuriją (Alytaus šv. Liudviko parapija priklauso Kaišiadorių vyskupijai) ir gavo išaiškinimą, kad Finansų ministerijos vyskupijoms skiriamos lėšos yra skirstomos proporcingai pagal gyventojų skaičių. Kaišiadorių vyskupija yra mažiausia, tad jai yra skiriama labai maža šių lėšų dalis, kurių neužtenka būtiniems kapitalinio remonto darbams atlikti. Remonto darbai negali būti atliekami ir finansuojami mažais etapais, kadangi, anot parapijos, bažnyčios pastatui likus be stogo nukentėtų nekilnojamasis bažnyčios inventorius: altoriai, vargonai, sienos, grindys ir kt. Be kita ko, nors Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčios pastatas yra seniausias pastatas Alytuje, visgi jis nėra priskirtinas nekilnojamam kultūros paveldui, dėl ko finansavimo neįmanoma gauti kitomis valstybės finansavimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma :
Pasiūlymas: Skirti 242 000 Eur (du šimtus keturiasdešimt du tūkstančius eurų) Alytaus šv. Liudviko bažnyčios avarinės būklės pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 15. Seimo narys Robertas Šarknickas, 2020-10-22 Argumentai:
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė yra didžiausia II lygio gydymo įstaiga Pietų Lietuvoje, teikianti medicinos pagalbą pacientams, joje šiuo metu dirba daugiau kaip 900 darbuotojų.
Ligoninėje dirba visų pagrindinių specialybių gydytojai bei teikiama didžioji dalis visų reikiamų apskrities gyventojams planinės bei skubios pagalbos paslaugų. Nuolat plėtojamos diagnostinės bei gydomosios ligoninės galimybės kasmet pritraukia vis didesnį pacientų skaičių ne tik iš Alytaus, bet ir iš kitų Alytaus apskrities rajonų. Įstaiga užtikrina galimybę Varėnos, Druskininkų, Lazdijų ir kitų regiono miestų ir miestelių gyventojams gauti aukšto lygio medicinos pagalbą. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė jau keliolika metų vykdo strateginį laipsninį VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pastatų Alytuje, Ligoninės g. 12, rekonstravimo projektą. Tai tęstinis ilgalaikis įstaigos projektas. Ligoninės pastatų rekonstrukcija tęsiama nuo 2003 metų. Įgyvendinant projektą toliau planuojama tęsti strateginius ligoninės korpusų rekonstrukcijos darbus – kompleksiškai tvarkyti ligoninės pastatus, derinti bendrą įstaigos infrastruktūrą, planingai išdėstyti veiklą, kuri buvo suskirstyta etapais. Vienas paskutiniųjų etapų – Chirurgijos skyriaus patalpų kapitalinis remontas pagal parengtą techninį projektą. Chirurgijos skyriaus patalpos yra ypač susidėvėję tiek morališkai, tiek fiziškai, dėl to labai nukenčia paslaugų kokybė, darbų apimtys bei ligoninės ekonominiai rodikliai. Šis strategiškai svarbus skyrius nebuvo kapitaliai remontuotas nuo ligoninės patalpų pastatymo – 1983 metų. Iki šiol šios stacionaro dalies patalpos ir funkciniai kabinetai labai prastos būklės bei stipriai nusidėvėję. Sanitarinės sąlygos palaikomos ligoninės lėšomis atliekant būtiniausius nedidelės apimties remontus. Patalpų planavimas neatitinka šiuolaikiškų standartų.
Jos nėra pritaikytos riboto mobilumo pacientų poreikiams, sanitariniai mazgai nusidėvėję ir nėra pritaikyti neįgaliems pacientams, koridoriuje neįrengti turėklai patogiam ir saugiam pacientų judėjimui. Lubų ir sienų dažai sutrūkinėję ir atsilupę. Sena grindų danga suplyšusi, vietomis sulopyta. Komunikacijos pasenę, dažnai genda ir trikdo skyriaus darbą. Kaip nurodo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė chirurgijos skyriaus kapitalinio remonto darbų vertė pagal parengto techninio darbų projekto paskaičiuotą sąmatinę vertę – 2,3 mln. Eur. Alytaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi 2020-02-27 sprendimą Nr. T-42 „Dėl ilgalaikės paskolos“ organizuoti ir įgyvendinti 1 mln. Eur ilgalaikės paskolos ėmimo pagal konkursą dėl investicijų projekto – kapitaliai remontuoti Chirurgijos skyrių. Taigi valstybės investicijų poreikis – 1,3 mln. Šių lėšų poreikis Alytaus miesto savivaldybei yra atsiradęs dar 2016 m., kuomet buvo parengtas techninis projektas, tačiau finansavimas vis dar nėra gautas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma :
Pasiūlymas: Skirti 1 300 000 eurų VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus patalpų, esančių Ligoninės g. 12, Alytus, rekonstrukcijos darbams pagal parengtą techninį projektą atlikti. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 16. Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-23 Argumentai : siekiant gerinti Rietavo savivaldybėje turizmo plėtrą ir žmonių užimtumą, numatyta pastatyti šiuolaikišką jojimo maniežą. Pastačius maniežą ir sutvarkius aplinką bus sudaryta galimybė mokytis jojimo ir treniruotis ištisus metus, patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
VšĮ Rietavo žirgyno infrastruktūros pritaikymui turizmo plėtrai.
Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 17. Seimo narys Algis Strelčiūnas, 2020-10-26 Argumentai: Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė ir vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių miestų. Gyventojų skaičius Vilniuje nuolat didėja. Vien pernai (2019 m .) Vilniaus mieste apsilankė daugiau nei 1,6
turistams pritraukti bei jų poreikiams tenkinti reikia modernios ir kokybiškos infrastruktūros. Siekiant gerinti Vilniaus kaip Lietuvos Respublikos sostinės ir gausiai turistų lankomo miesto patrauklumą, patogumą gyventi, mažinti transporto spūstis mieste, tikslinga kiekvienais metais, pradedant 2021 metais, Vilniaus miestui papildomai skirti po
sostinės infrastruktūrai gerinti. Šie asignavimai būtų tikslingai nukreipiami Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimui ir visų pirma, Vilniaus miesto gatvėms tiesti, remontuoti, tvarkyti, skirtingų lygių sankryžoms bei garsą izoliuojančioms sienelėms ir kt. įrengti. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi jį išdėstyti taip:
Papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sotinės infrastruktūrai gerinti. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir iš valstybės biudžeto viršplaninių pajamų. Pritarti. 18. Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-10-28 Argumentai: Pagal 2020 m II ketv. Lietuvos statistikos departamento duomenis:
Sėkmingai įgyvendinant Kultūros ministerijos inicijuotą Memorandumą pastaraisiais metais valstybė ir solidariai sava dalimi prisidėdamos šalies savivaldybės tikslingai skyrė papildomą finansavimą kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui (DU) didinti. Tačiau skiriamos lėšos yra sąlyginai mažos, o nepakankamas kultūros darbuotojų DU išlieka vienu didžiausių iššūkių, nepritraukiama jaunų, kvalifikuotų kultūros ir meno darbuotojų į viešąjį kultūros sektorių, o tai sietina su kylančiais iššūkiais užtikrinant kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą ir tolygumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas: Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti skirti papildomai 15 milijonų eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų . Pritarti. 19. Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-10-28 Argumentai: Dėl visuotinės pandemijos Lietuvos teritorijoje uždraudus ar apribojus kultūros paslaugų teikimą, KMĮ susiduria su finansiniais sunkumais. Tai išryškino būtinybę užtikrinti tinkamą bazinį KMĮ finansavimą, vertinant ir toliau galimai ribojamus lankytojų srautus ir pasikeitusius gyventojų įpročius, kas turės ženklios įtakos įstaigų uždirbamų pajamų apimtims 2021 m., taip pat planuojant ir vykdant jų pagrindines kultūrines veiklas ir teikiant kultūros paslaugas. KMĮ 2020 m. planuotos pajamų įmokos sudaro 11,2 proc. jų biudžeto. Siekiant „surinkti“ planuotus biudžetus KMĮ per metus turi uždirbti 17 mln., iš kurių 5,8 mln. yra nukreipiama DU mokėti. Pasiūlymas:
Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių kultūros ir meno įstaigų (KMĮ) bazinio finansavimo užtikrinimui papildomai skirti 5 milijonus eurų.
Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų . Pritarti. 20. Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-10-28 Argumentai: Siekiant ES vidurkio, kad vienam gyventojui šalies viešosiose bibliotekose skiriama 1,22 euro, 2021 m. reikalingas papildomas 1,1 mln. finansavimas knygų įsigijimui ir 0,3 mln. kompensaciniam atlyginimui autoriams už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose užtikrinti (teisės aktuose įtvirtinta prievolė). 2020 m. buvo papildomai skirta 1,7 mln. knygų įsigijimui užtikrinant leidybos sektoriaus gyvybingumą, todėl ir 2021 m. metais reikia išlaikyti atitinkamą finansavimo lygį. Pasiūlymas:
Knygoms ir kitiems dokumentams bibliotekose įsigyti ir autoriniam atlyginimui už jų panaudojimą papildomai skirti 1,4 milijonų eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų . Pritarti. 21. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2020-10-30 Argumentai: Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss) (1785–1822) yra elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su Žiemgalos kraštu. Nuo 1808 Grotusas gyveno ir dirbo Gedučių dvare. Artėjant 200-osioms šio žymaus mokslininko mirties metinėms 2022-aisiais metais, prasminga ir reikalinga įamžinti Teodoro Grotuso atminimą, pastatant Žeimelio centrinėje aikštėje bronzinį paminklą Teodorui Grotusui atminti. Būtent todėl Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio bendruomenė, su Pakruojo rajono savivaldybe bendradarbiavimo sutartį pasirašiusi Lietuvos mokslų akademija aktyviai rengiasi ir ieško būdų, kaip tinkamai įamžinti šio garsaus žmogaus atminimą. Beje, Grotusas buvo Paryžiaus galvanikų draugijos (1807), Turino mokslo ir menų akademijos (1808), Miuncheno mokslų akademijos (1814), Kuršo literatūros ir meno draugijos (1817) narys.
Bronzinio paminklo sukūrimui ir pastatymui Žeimelio centrinėje aikštėje reikalingi 70 000 eurų, o tokių lėšų neturi nei Pakruojo rajono savivaldybė, nei Lietuvos mokslų akademija. Pabrėžtina, kad Pakruojo rajono savivaldybė žada prisidėti apie 20 000 eurų suma, kad skulptorius Kęstutis Balčiūnas yra sukūręs Teodoro Grotuso gipsinę skulptūrą, kuri eksponuojama Žeimelyje esančiame Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“; kad yra parengta Teodorui Grotusui skirto paminklo projekto vizualizacija ir paminklo Teodorui Grotusui Žeimelio Vienybės aikštėje projekto vizualizacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas: Bronzinio paminklo Teodorui Grotusui sukūrimui ir pastatymui Žeimelio Vienybės aikštėje skirti 50 000 eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų . Pritarti. 22. Seimo narys Valentinas Bukauskas, 2020-11-03 Argumentai : sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, T elšiai kapitalinio remonto darbams užbaigti. Suremontavus baseiną bus sudaryta galimybė mokytis plaukti ir treniruotis ištisus metus, patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas:
1 700306,21 eurų sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, T elšiai baseino kapitalinio remonto darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Rima Baškienė, 2020-11-03 Argumentai:
tūkstantmetį. Į šio svarbaus jubiliejaus minėjimo programą buvo įtrauktas vienas fundamentaliausių mūsų valstybės istorinių įvykių – Saulės mūšio pergalė. 2016-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Saulės mūšio pergalės metais.
Buvo skirtas dalinis finansavimas, memorialo statybos darbai vyko sparčiai ir labai sėkmingai. Deja, vėliau memorialo statybos užbaigimo finansavimas ir statybos darbai nutrūko. Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė yra labai reikšmingas siekiant išsaugoti ir puoselėti istorinę atminti, todėl prašome skirti 500 tūkst. Eur. Saulės mūšio memorialo užbaigimui. Skirti „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ investicijų projekto užbaigimui - 500 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Iš Kultūros ministro valdymo srities programoms, priemonės ir projektams finansuoti lėšų, neviršijant jai nustatytų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų sumų 2021-2023 m . Pritarti. 24. Seimo narys Valentinas Bukauskas, 2020-11-04 Argumentai: Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos Varnių regioninio parko direkcijos Debesnų botaninio tako avarinės būklės likvidavimo. Sutvarkius taką Varnių regioninio parko lankytojai ir gyventojai turės unikalią galimybę susipažinti su natūralia pelke, jos augalija ir gyvūnija, gamtotvarkos darbais, bus pritaikytas negalią turintiems asmenis. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 289576,28 eur ų Varnių regioninio parko direkcijos Debesnų botaninio tako avarinės būklės likvidavimui Lėšų šaltinis: 2021 metų DNR plano. Pritarti. 25. Seimo narys Antanas Vinkus, 2020-11-04 Argumentai: Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų.
Kretingos dvaro sodybos Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos stiklinių konstrukcijų būklę bei nustatė, kad oranžerijos aliumininė konstrukcija yra blogos būklės, fiziškai susidėvėjusi, neatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinio reikalavimo, stiklo paketai pažeisti, dalis suskilę, išdužę, nehermetiški, medinis išorinis tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl netinkamas eksploatuoti, stiklo paketų ir aliuminio konstrukcijų rėmo sujungimai yra nesandarūs, pralaidūs krituliams. Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai ir įrengtos 7 naujos ekspozicijos. Tačiau šių lėšų nepakako Žiemos sodo-oran žerijos restauracijai. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas investicijų projektas „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“, kurio tikslas padidinti šio kultūros paveldo objekto žinomumą, prieinamumą neįgaliesiems, pagerinti paslaugų kokybę, išlaikant esamus ir skatinant papildomus lankytojų srautus. Bendra projekto vertė 1 067 mln. eurų, iš jų prašoma iš Valstybės investicijų programos 484 tūkst. eurų, iš Kultūros paveldo departamento – 316 tūkst. eurų, iš savivaldybės – 267 tūkst. eurų.
Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas Žiemos sodo-oranžerijos aliuminio konstrukcijos su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijų montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas, tiltelio ant oranžerijos remontas ir restauracija, vandens filtrų baseinams įrengimas, vėdinimo-rekuperacijos sistemos įrengimas, oranžerijos apšvietimo sistema, pandusų žmonėms su negalia įrengimas, keltuvo iš antro į trečią aukštą įrengimas, remonto darbai po kapitalinių pertvarkymų, projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos. Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas: Skirti 484 000 eurų Kretingos rajono savivaldybės investicinio projekto „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“ finansavimui. Lėšų šaltinis: Iš sutaupytų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Pritarti. 26. Seimo narys Ričardas Juška, 2020-11-05 Argumentai :
„Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos
pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ - tęstinis projektas nuo 2016 m., kuriuo siekiama pagerinti Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos mokinių mokymosi, o darbuotojų darbo sąlygas. Įrengiant projekte numatytą baseiną – skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveikatingumą ir užimtumą. Projekto baigtumas siekia 95 proc., trūksta lėšų baseino įrengimui. Savivaldybė vien savo lėšomis užbaigti projekto neturi galimybės. Pasiūlymas:
200 tūkst . eurų
„Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ projekto užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 27.
Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Viktoras Rinkevičius Vida Ačienė, 2020-11-05 Argumentai: Projekto 5 priede „Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Planuojama skirti 31 104 tūkst. Eur suma nepakankama nuo 2021-01-01 didinamam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti bei būtinai įrangai įsigyti. Vyriausybė 2020-10-14 nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 35 eurais nuo šiuo metu nustatytos 607 Eur iki 642 Eur sumos. 2020-10-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis sudarytoje 2021 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bei Vyriausybės Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 <...> pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5293 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 1 euru iki 177 eurų bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas nuo esamo minimalaus 4-4,08 iki 4,2-4,5. Iš viso lėšų poreikis 2021 metams minėtam savivaldybių ugniagesių minimalaus darbo užmokesčio didėjimui: 3.64 mln. eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2020 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 0.645 mln. eurų, trūkumas 2.99 mln. eurų. Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.), ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai.
Pasiūlymas : Papildomai skirti ne mažiau kaip
savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, prioritetiškai - nuo 2021-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, gyvybiškai būtinoms ugniagesio apsaugos priemonėms, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų bei iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano. Pritarti. 28. Seimo nariai Irena Šiaulienė, Dainius Kepenis, Simonas Gentvilas, Agnė Bilotaitė, 2020-11-05 Argumentai: 2018-08-01 Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas Klaipėdos universiteto Tarybos sprendimu sujungtas į vieną pastatą. Sutelkus dviejų fakultetų studentus viename pastate pilnaverčiam ir kokybiškam studijų procesui užtikrinti būtina didesnė mokymo erdvė, nes šiuo metu didžiausia auditorija talpina tik 70 studentų. Tuo tarpu fakultete studijuoja 1200 studentų, dirba per 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų. Fakulteto patalpose yra didelė erdvė nuo 1908 m veikusi ir 182 m2dydžio Vitražinė salė, talpinanti
projektas buvo parengtas dar 2006 m., tačiau lėšų iki šiol nebuvo skirta. Preliminariais skaičiavimais salės renovacijos suma sudarytų 400000 EUR, taip pat salės būtinai įrangai įsigijimui – 200000 EUR. Pasiūlymas: Klaipėdos universitetui papildomai skirti
reikiamos įrangos įsigijimui. Lėšų šaltinis: Iš valstybės skolos aptarnavimo lėšų. Pritarti. 29.
Irena Haase, 2020-11-05 Argumentai: Šakių r. Kidulių pagrindinėje mokykloje 2020 m. pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas mokosi 169 mokiniai. 2020 m. rugsėjo 1 d. mokykloje įsteigtos visos dienos ikimokyklinio ir mišri ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias lanko 42 ugdytiniai. Į ikimokyklinio ugdymo grupes pateikti prašymai ne tik 2021 metais, bet ir 2022 metais. Kidulių miestelyje daugėja jaunų šeimų, todėl ateityje numatomas mokinių skaičiaus augimas. 2020-2022 metais mokykla dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-v-719-01-0001”Kokybės krepšelis“. Vienas svarbiausių mokyklos uždavinių - funkcionalios, šiuolaikiškos mokymo aplinkos, naujų edukacinių erdvių kūrimas, kurios atitiktų mokyklos bendruomenės lūkesčius ir švietimo aprūpinimo standartų funkcionalumo ir šiuolaikiškumo principus. Viena pagrindinių problemų, įgyvendinant mokyklos strateginius tikslus - mokyklos sporto salė. Sporto salė neatitinka šiuolaikinių higienos reikalavimų (supuvusios lubos, grindys, aptrupėjusios sienos, pasenęs sportinis inventorius, reikalingas pasenusių ir pavojingų inžinierinių sistemų atnaujinimas, būtinas pagalbinės patalpos įrengimas ir pan.). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius yra gavęs įspėjimą dėl draudimo naudoti sporto salę mokinių sportinei veiklai. Sporto salės remonto darbams atlikti reikalinga 42 245 Eur. Mokykla tokių finansinių išteklių neturi. Tai vienintelė sportinei veiklai pritaikyta salė Kidulių seniūnijoje. Salė reikalinga ir kitų kultūrinių ir edukacinių renginių organizavimui, kurioje susiburia visa mokyklos bendruomenė. Visa prašoma suma yra 42 245 Eur . Pasiūlymas:
Skirti papildomai 42 245 Eur Šakių r.
Kidulių pagrindinės mokyklos sporto salės remontui (sporto salės - 39789 Eur su PVM ir pagalbinei patalpai - 2456 Eur su PVM) Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pritarti. 30. Seimo narys Ričardas Juška, 2020-11-05 Argumentai :
„Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos
pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ - tęstinis projektas nuo 2016 m., kuriuo siekiama pagerinti Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos mokinių mokymosi, o darbuotojų darbo sąlygas. Įrengiant projekte numatytą baseiną – skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveikatingumą ir užimtumą. Projekto baigtumas siekia 95 proc., trūksta lėšų baseino įrengimui. Savivaldybė vien savo lėšomis užbaigti projekto neturi galimybės. Pasiūlymas:
200 tūkst . eurų
„Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ projekto užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 31. Seimo narys Juozas Baublys, 2020-11-05 Argumentai: VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų fasadų ir dalies stogo atnaujinimo darbai nebuvo atliekami nuo pat pastatų statybos pabaigos metų (1968 ir 1984 m.). Šiuo metu pastatų fasadas yra fiziškai nusidėvėjęs, nuolat krentantis tinkas kelia grėsmę žmonių saugumui, pastatai neatitinka keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų. Varėnos PSPC yra pagrindinė įstaiga, teikianti rajono gyventojams ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant, užtikrinti tinkamą gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, senus pastatus būtina renovuoti. Renovavus Varėnos PSPC pastatų fasadus, padidėtų jų energetinis efektyvumas, būtų pagerintas pastatų estetinis vaizdas, pagerintos patalpų sanitarinės ir higieninės sąlygos.
Kiekvienais metais būtų sutaupoma apie 30-40 % išlaidų, patiriamų patalpų šildymui, bei apie 10-15 % išlaidų už elektros energiją, patiriamų dėl papildomo dalies patalpų šildymo. Preliminari investicijų suma 651 000 Eur. Pasiūlymas: Skirti VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai
. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 32. Seimo narys Juozas Baublys, 2020-11-05 Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija yra viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste. 2017 m., gavus finansavimą pagal Švietimo įstaigų modernizavimo programą, gimnazijos pastate J. Basanavičiaus g. 33 buvo įrengti keturi modernūs, kūrybiškumą skatinantys technologijų kabinetai, perkeliant juos iš avarinės būklės ir higienos reikalavimų neatitinkančių gimnazijos pastatų M. K. Čiurlionio g. 47 ir Aušros g. 17, Varėnoje. Šiuo metu gimnazijos pastatas J. Basanavičiaus g. 33, Varėnoje, yra vienintelis gimnazijos mokslo paskirties pastatas, kurį būtina modernizuoti. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo bei ugdymo sąlygas gimnazijos mokiniams ir darbuotojams, taupyti šiluminės energijos resursus ir išlaidas, Varėnos rajono savivaldybė parengė investicinį projektą. Pasiūlymas:
Skirti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos pastato J. Basanavičiaus g. 33, Varėnoje, modernizavimo darbams
. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 33. Seimo narys Juozas Baublys, 2020-11-05 Argumentai: Viešosios įstaigos Varėnos ligoninė pastatų kompleksą sudaro atskiri ne vienu metu pastatyti korpusai.
Seniausias korpusas pastatytas 1956 metais, kiti du – 1975 ir 1979 metais. Dėl ilgametės eksploatacijos pastatai yra fiziškai nusidėvėję, patiriami dideli šilumos nuostoliai. Siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, būtina atlikti fasadų, stogų, cokolių, vamzdynų ir šilumos punktų renovaciją. Atlikti darbai ženkliai pagerintų pastatų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas darbo ir paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas. Kasmet būtų sutaupoma 30-50 % išlaidų, tenkančių pastatų šildymui, bei 10-20 % - išlaidų elektros energijai. Bendra preliminari darbų vertė – 950 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams
. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš valstybės investicijų programos lėšų. Pritarti. 34. Seimo narys Valius Ąžuolas, 2020-11-05 Argumentai . Naujosios Akmenės savivaldybė miesto centre per dvejus metus planuoja užbaigti pastatyti sporto ir sveikatingumo kompleksą. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba Akmenės krašte - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas, kuris užtikrins ir padės pasiekti geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Šiaurės Žemaitijoje. Tai vienas veiksmingiausių ir efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją visame regione. Pasiūlymas:
Remiantis Valstybės investicijų 2020–2022 metų programa yra numatyti asignavimai Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimui ir sveikatingumo komplekso Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 2, įrengimui. Siūlome užtikrinti tęstinį finansavimą Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statybai.
Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai, kadangi Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statyba yra įtraukta į Valstybės investicijų programos objektų sąrašą, tad siūlome finansavimą 2021 m. kompleksui užtikrinti iš minimos programos lėšų. Pritarti. 35. Seimo narys Mykolas Majauskas,
3 Argumentai: Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms.
Taigi, vadovaujantis Konstitucinio teismo doktrina „turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti konstitucinę misiją, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“. Tačiau šio Projekto 15 straipsnio 3 dalimi yra siekiama priešingų tikslų, t. y. nustačius, kad LRT
naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai, kyla grėsmė , kad nacionalinis transliuotojas negalės tinkamai atlikti jam iš Konstitucijos kylančios misijos, negalės užtikrinti viešojo intereso
pagrindu vadovaujantis Projekte yra nustatytas minėtas apribojimas. LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydis yra nustatytas specialiajame Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme.
Minėto įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Atsižvelgiant į tai Finansų ministerija negali apriboti skiriamų biudžetinių asignavimų LRT remiantis 2020 m. fiskaliniais rodikliais, nes 2020 m. surinkti mokesčiai įtakos 2022 m. LRT skiriamus biudžetinius asignavimus, o 2020 m. biudžetinius asignavimus įtakojo 2018 m. surinktos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo . Kiekvienais metais LRT lėšos yra planuojamos pagal patvirtintus biudžetinius asignavimus. Kasmet LRT pajamų ir išlaidų sąmatos yra patvirtinamos LRT Taryboje, o asignavimai suderinami su LR Finansų ministerija, pristatant LRT Strateginį veiklos planą. Projekte LRT nustatyti asignavimų apribojimai neigiamai įtakos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos veiksmingą vykdymą, neleis tinkamai LRT įgyvendinti jau suplanuotų tikslų ir uždavinių, be to, tai paveiks suplanuotus resursus, skirtus programų transliavimui, taigi, bus pažeistas tinkamas ir sklandaus nacionalinio transliuotojo veiklos funkcionavimas. 2020 m. lapkričio 3 d. Konstitucinis Teismas nutarime Nr.
KT187-N15/2020 pažymėjo, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas , nustatęs tokį nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, pagal kurį pagrindinis nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos, uždraudžiant nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui gauti lėšų už transliuojamą reklamą ir nenumatant kitų reikšmingų finansavimo šaltinių (inter alia specialios rinkliavos), privalo užtikrinti, kad planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai įgyvendinti nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos , inter alia transliuojamų programų ir laidų. Priešingu atveju, jeigu vienintelis reikšmingas nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis būtų valstybės biudžeto lėšos ir Vyriausybė rengdama valstybės biudžeto projektą bei Seimas tvirtindamas valstybės biudžetą turėtų plačią diskreciją nuspręsti dėl kiekvienais metais nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžių, būtų sudarytos prielaidos pažeisti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, kitas konstitucines vertybes, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti yra skirtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institutas“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekiant užkirsti kelią galimam politiniam ir ekonominiam valstybės valdžios institucijų kišimuisi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą, neleidžiant netiesiogiai, t. y. ribojant LRT finansavimą, kištis į jo redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, siūlau pakeisti Projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 13 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos. 2. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2021 metų mokėjimams gali naudoti
šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo
mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui. 3. 4. Asignavimų valdytojai, kurių programoms (priemonėms), projektams ir fondams finansuoti 2021 metais valstybės biudžete numatytos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, gali jas naudoti suderinę su Finansų ministerija“. Svarstyti Vyriausybei. 36. Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09 Argumentai:
Siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos kultūros bei jos europinio konteksto tyrimams, Lietuvos kultūros tyrimų institutas (toliau – LKTI) 2020 metais įsteigė naują „Antikos ir Viduramžių kultūros tyrimų“ skyrių.
Tarp svarbiausių šio skyriaus darbo tikslų – užtikrinti mokslinę ankstyvosios Lietuvos kultūros istorijos refleksiją bei formuoti ir skleisti šiuolaikiniais moksliniais tyrimais pagrįstą lietuviškąją Lietuvos kultūros bei jos ištakų analizę bei interpretaciją. Šie tikslai yra itin svarbūs nūdienos geopolitiniame kontekste, kuriame gausu politizuotų kai kurių užsienio šalių skleidžiamų LDK istorijos vertinimų. Nuo pat įkūrimo naujame skyriuje dirba 4 mokslininkai Antikos ir Viduramžių kultūros ekspertai, tačiau problematikos įvairovė bei didelė chronologinė tiriamo laikotarpio apimtis reikalauja sustiprinti LKTI pajėgas plėtoti vykdomus bei inicijuoti naujus šios srities tyrimus. Dėl šios priežasties LKTI 2021 metų biudžete būtina skirti papildomus 50 tūkst. Eur, kurie leistų naujajame LKTI skyriuje įdarbinti du naujus Lietuvos Viduramžių kultūros specialistus. Pasiūlymas :
Lietuvos kultūros tyrimų institutui papildomai skirti 50 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Pritarti. 37. Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09 Argumentai: Europos Sąjungos valstybės narių pagal skiriamas lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) rodiklio vidurkis ‒ 2,11 proc. nuo BVP. Tuo tarpu Lietuvos MTEP skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalis nuo BVP nesiekia
Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, nustatyta, kad Lietuvos MTEP išlaidos, palyginti su BVP, 2025 m. turi siekti 1,5 proc., o 2030 m.
Kad būtų pasiekti strateginiame dokumente nustatyti rodikliai, būtina nuosekliai kasmet didinti lėšų dalį, skiriamą MTEP iš valstybės biudžeto, todėl siūloma padidinti Lietuvos mokslo tarybai numatytus asignavimus
ūkst. eurų. Pasiūlymas: padidinti Lietuvos mokslo tarybos asignavimus1
MTEP plėtros priemonėms. Lėšas prašome skirti iš Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Pritarti. 38. Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) naudojami 5 stacionarūs kompiuteriai, įsigyti 2013-2014 metais. Šių kompiuterių garantinis aptarnavimas negalioja nuo 2018-2019 metų. 2019 m. spalio mėn. Tarnyba, siekdama optimalaus sprendimo pagal 2019 m. turėtas finansines galimybes, atnaujino kompiuterių kietuosius diskus ir monitorius - toks susidariusios situacijos sprendimas leido laikinai pratęsti techniškai nusidėvėjusių 5 kompiuterių naudojimą iki 2021 m. spalio mėn. Taip pat 2019 m. lapkričio mėn. Tarnyba sudarė 4 nešiojamųjų kompiuterių nuomos sutartį, kuri baigsis 2021 m. gruodžio 10 d. Įpusėjus 2021 m. IV ketvirčiui, iškyla didelė rizika dėl 10 darbuotojų kompiuterizuotų darbo vietų sąlygų užtikrinimo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso tinkamo nuostatų, susijusių su nuotoliniu darbu, įgyvendinimo ir Tarnybos veiklos tęstinumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome skirti lėšų ilgalaikiam turtui
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 metų biudžetui papildomai skirti 17 tūkst. eurų ilgalaikiui turtui įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Pritarti. 39. Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09 Argumentai : Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr.
„ Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo “ 6 str. 1 dalyje pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei: r engiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, atsižvelgti į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu plane numatytą finansavimo poreikį <...> ;
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (2020-02-15 aktuali redakcija) buvo numatytos lėšos Vytauto Didžiojo universitetui, kurios institucijos nepasiekė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtus nutarimus, prašome skirti 4 750 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Padidinti Vytauto Didžiojo universiteto finansavimą, skiriant papildomus
tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Pritarti. 40. Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-11-09 Argumentai: “Tautiškos giesmės” giedojimo iniciatyva gimė 2009 m. ir tapo jau nenuginčijamai tapo nauja Lietuvos tradicija. 2020 m. liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ jau vienuoliktą kartą apskriejo visą pasaulį. Prie Tautiškos giesmės giedojimo kasmet prisijungia vis daugiau pasaulio lietuvių organizacijų, lietuviai pasaulyje asmeniškai skleidžia žinią ir kviečia drauge giedoti himną. Liepos 6-ąją miestų aikštėse, ant piliakalnių, istorinėse vietose giedamas himnas vienija visus pasaulio lietuvius.
Seimui nusprendus, nuo 2019 m. liepos 6-ąją švenčiame ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautiškos giesmės dieną. Nuo pat pradžių “Tautiškos giesmės” giedojimo iniciatyva buvo vystoma kūrėjų privačiomis lėšomis ir resursais. Viso per “Tautiškos giesmės“ giedojimo visame pasaulyje organizavimui ir vystymui investuota 860 tūkst. Eur. Valstybės finansavimas šiai iniciatyvai prasidėjo 2015 m. ir iki šiol siekė 240,5 tūkst. Eur. Siekiant, jog pasiekti rezultatai išliktų ir Tautos sukurtas nematerialus turtas, toliau augtų ir vystytųsi, yra būtina valstybės parama tiek komunikacijai su užsienio lietuviais vykdyti, reklaminei kampanijai (kuria neatlygintinai dalinasi visi Lietuvos interneto portalai ir televizijos) sukurti ir vykdyti, o taip pat centriniam iniciatyvos renginiui surengti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas:
„Tautiškos giesmės“ giedojimo iniciatyvai skirti 150 tūkst. eurų. Lėšų
šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų . Pritarti. 41. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2020-11-10 Argumentai: STEAM centrai regionuose kuriami nuo 2019 m. vykdant nacionalinio ES investicijų projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis“ veiklą „STEAM centrų kūrimas“. Projekto lėšomis rengiamos programos, perkama įranga. Pastatų pritaikymui iš projekto lėšų skiriama palyginti nedidelė dalis (40 000 Eur vienam centrui). Utenos regioninį STEAM atviros prieigos centrą numatoma įkurti istoriniame, Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame pastate (adresu K. Ladygos g. 20, Utena) – buvusio Utenos dvaro sodybos rūmuose. Viso pastato remonto skaičiuojamoji kaina pagal sąmatą yra 972.235,00 Eur (su PVM), iš jų 705.000,00 Eur (su PVM) reikalingi STEAM laboratorijoms skirtų patalpų remontui.
Tačiau infrastruktūros kūrimo ir įveiklinimo finansavimas pilna apimtimi Utenos rajono savivaldybei yra per didelis finansinis iššūkis. Todėl siūlymu siekiama nustatyti, jog STEAM centro steigimui Utenoje iš valstybės biudžeto būtų numatyta 700 tūkst. eurų suma. Pasiūlymas: Skirti 700 tūkst. eurų finansavimą STEAM centro steigimui Utenoje. Lėšų šaltinis:
Iš valstybės investicijų programos lėšų arba Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano lėšų. Pritarti. 42. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2020-11-10 Argumentai: Raseinių mieste reikalingas sporto kompleksas su baseinu, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Gali būti numatytas etapinis finansavimas. Šis projektas yra numatytas Raseinių rajono savivaldybės 2021 - 2030 metų strateginiame plėtros plane. Pirmojo etapo dalį projekto turėtų finansuoti Vyriausybė ir likusius 300 000 eurų prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 2 000 000 Eur. (du milijonai Eurų). Pasiūlymas:
Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ pirmojo etapo įgyvendinimui finansavimą. Baseino statybai skirti 1 700 000 Eur. (vieno milijono septynių šimtų tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-11-04 Pritarti
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti pasiūlymams, kuriems pritarta Komitete. Pritarti. 1. 2021 m. liepos 1 d. yra numatyta įgyvendinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos pertvarkos II etapą (toliau - Pertvarka). Tačiau jos įgyvendinimui numatyta skirti tik 500 tūkst. Eur. LAASDPS paskaičiavimais tokiai Pertvarkai sėkmingai įgyvendinti prireiks papildomai mažiausiai 86 pareigybių, kurių išlaikymui vien darbo užmokesčiui reikės papildomų 1,49 mln. Eur. Be to, Aplinkos ministerija šiais metais yra padidinusi AAD maksimalų leistiną pareigybių skaičių 20 pareigybių. Tačiau tam neskyrė papildomų lėšų, nors šių pareigybių išlaikymui, vien tiktai darbo užmokesčiui minimaliai būtinas finansavimas yra 400 tūkst. Eur. Taip pat siekiant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atliekantiems sudėtingas ir atsakingas pareigas būtų atitinkamai motyvuojami būtina skirti papildomus asignavimus jų skatinimui, kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui ir atlyginimų kėlimui. Tam reikėtų skirti bent 10 proc. papildomų asignavimų nuo numatyto biudžeto – t.y. 949 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Siekiant, kad AAD numatyta Pertvarka įvyktų sėkmingai, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema tinkamai ir efektyviai veiktų reikia skirti papildomai 2,84 mln. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos. Pritarti. Argumentai: Pagal maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus 2020-2021 metams, 2021 metams numatomi asignavimai darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto visai saugomų teritorijų sistemai, t.y.
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinko ministerijos yra 6228 tūkst. EUR, kitoms išlaidoms -532 tūkst. Eur, 2020 m. skelbiamas vidutinis Lietuvos Respublikos darbo užmokestis bruto yra 1381 EUR, tuo tarpu saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų vidutis darbo užmokestis, net ir skaičiuojant kartu su vadovų darbo užmokesčiu, kuris yra
kvalifikuotus specialistus, būtina didinti darbo užmokestį direkcijų specialistas bent 15 procentų. Visai saugomų teritorijų sistemai tam reiktų papildomai 885,5 tūkst. EUR. Tokiu atveju direkcijų specialistai galėtų gauti vidutiniškai apie 1380 EUR (arba 830 EUR po mokesčių) atlyginimą. Atkreipiant dėmesį į didelį darbo kiekio krūvį bei itin reikalingą darbuotojų atlyginimo kėlimą siūloma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos skirti papildomų lėšų: darbo užmokesčiui 885,5 tūkst. Eur. Pasiūlymas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesine sąjunga. Pasiūlymas:
saugomų teritorijų tarnybai skirti papildomus
šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos. Pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad planuojama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarka ir numatoma sukurti 112 naujas darbo vietas, o vienos darbo vietos sukūrimui reikia 6086 eurų, siūloma skirti papildomą finansavimą naujų darbo vietų sukūrimui. Pasiūlymas:
Naujų darbo vietų sukūrimui skirti papildomus
. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos. Pritarti. 2.
komitetas, 2020-11-04 Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIIIP-5302 naujai Vyriausybei tobulinti. Atsižvelgti. Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos 2020-09-23 raštas (reg. Nr. G-2020-7831). Pasiūlymas:
Viešųjų pirkimų tarnybai 2021 metų biudžete numatyti 357 tūkst. Eur papildomą finansavimą. Lėšų šaltinis: DNR plane numatytų lėšų kitoms sritims peržiūra. Pritarti. 3. Europos reikalų komitetas, 2020-10-28 6.1. Sprendimas:
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis, bendrafinansavimu. 6.1.2. Atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad esant COVID-19 pandemijai ir neapibrėžtumui dėl jos raidos bei poveikio sveikatai ir ekonomikai, dėmesys turi būti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo tempams, bet nacionalinių ir ES lėšų nukreipimui labiausiai reikalingoms finansavimo kryptims: sveikatos apsaugai ir jos sistemos stiprinimui, produktyvioms, ilgalaikes aukštą pridėtinę vertę darbo vietas kuriančioms, ekonomikos atsigavimą skatinančioms ir ekonomikos potencialą didinančioms investicijoms ir įgyvendinti struktūrines reformas, kurios iš esmės tobulintų viešojo valdymo sritis (pvz. švietimas, sveikatos apsauga ir kt). Todėl svarbu laiku parengti kokybišką Lietuvos Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo planą, kad Lietuva galėtų efektyviai pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis. Pritarti. 6.2. Pasiūlymai: 6.2.1.
Pasiūlymai:
pagrindiniam Komitetui atsižvelgti į Komiteto 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtą sprendimą, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, turi atsižvelgti į paskutines ES Tarybos rekomendacijas. Atsižvelgti. 6.2.2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į 2018 m. spalio 26 d. Europos reikalų komiteto išvadą dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715, kurioje Komitetas pasisakė dėl būtinybės teisiškai įtvirtinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo. Komiteto nuomone turi būti užtikrinta, kad Lietuvai kasmet teikiamos ES Tarybos rekomendacijos būtų susietos su kasmetiniais Vyriausybės veiklos prioritetais, kurių įgyvendinimo finansavimas būtų numatytas būsimųjų metų biudžete, o už jų įgyvendinimą būtų atsiskaitoma pateikiant Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą. Pritarti. Atkreipti dėmesį, kad Seimas priėmė Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3308, kuriame nustatyta, kad rengiant ataskaitų rinkinius už 2022 m. Valstybės pažangos ataskaita, Valstybės finansinių ataskaitų ir Valstybės Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai teikiami Seimui iki atitinkamų metų gegužės 15 d. 6.2.3. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komitetui pateiktą asignavimų poreikį. Atsižvelgti. 6.2.4. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 3 823 tūkst. eurų asignavimų poreikį neatidėliotinam poreikiui atnaujinti aukščiausios kategorijos valstybės informacinės sistemų infrastruktūrą ir toliau nuosekliai įgyvendinti tęstinį investicijų projektą. Pritarti. 4.
komitetas, 2020-10-28 Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams. Pritarti. Argumentai: Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau – VMVT) dėl lėšų darbo užmokesčiui trūkumo neužtikrinamas 100 proc. efektyvus funkcijų vykdymas, orientuojamasi tik į prioritetines sritis, susijusias su maisto sauga, užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimu, Afrikinio kiaulių mato plitimo stabdymu, eksporto/importo kontrole, kompleksinės paramos kontrole, todėl nėra pilnai užtikrinamas kitų funkcijų įgyvendinimas. Darbo užmokesčio lėšų trūkumas atsirado įsigaliojus naujiems teisės aktams, kuomet VMVT privalėjo didinti minimalius pareigybių koeficientų dydžius neturėdama tam skirtų asignavimų. Todėl VMVT neturi galimybės įdarbinti reikiamo kiekio personalo ir yra nekonkurencinga darbo rinkoje (neužimta apie 200 pareigybių). Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 2 100 tūkst. Eur darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Papildomos lėšos būtinos įsipareigojimams VĮ „Turto bankas“ už patalpų naudojimą padengti (dėl 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 148 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimo”). Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 1 400 tūkst. Eur įsipareigojimams VĮ Turto bankas padengti.
Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Vadovaujantis nuo 2019 m. gruodžio 14 d. visoje Europos Sąjungoje oficialiai maisto kontrolei organizuoti pradėtu taikyti Reglamentu (ES) Nr. 2017/625, kuris pakeitė galiojusį oficialiai maisto kontrolei organizuoti taikomą teisinį reguliavimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra įgaliota atlikti naujas funkcijas, padėsiančias užtikrinti veiksmingesnę vartotojų interesų apsaugą. Pagal Reglamento (ES) 2017/625 113 straipsnio 1 d. kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. turi pateikti Europos Komisijai oficialiosios kontrolės, neatitikties atvejų ir daugiamečio nacionalinio kontrolės plano įgyvendinimo metinę ataskaitą. Būtina atitinkamai pritaikyti ir modernizuoti VMVT valstybinės kontrolės sistemas. Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 530 tūkst. Eur naujos funkcijos
Reglamentą (ES) Nr. 2017/625 – įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Būtinos papildomos lėšos VMVT naujos funkcijos –turgavietėse parduodamų maisto produktų kiekio ir gautų pajamų apskaitos kontrolės vykdymo – įgyvendinimui. Taip pat lėšos reikalingos kontrolės duomenų mainų su Valstybine mokesčių inspekcija užtikrinimui, duomenų bazių suderinimui. Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 40 tūkst.
Eur naujos funkcijos
Eur. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus. Pritarti. Argumentai: Didelį susirūpinimą kelia Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčio fondo formavimas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos buvo padidinti valstybės tarnautojo pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientai bei pareiginės algos koeficientų intervalai, ir pagal kuriuos perskaičiuota valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyta pareiginė alga. Pritaikius valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą ženkliai išaugo lėšų poreikis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondui. Taip pat siekiant spręsti susidariusią problemą įstaigos turi didelį neužimtų etatų skaičių, tačiau kartu jos negali užtikrinti tinkamo ir kokybiško priskirtų funkcijų vykdymo. Trūksta lėšų neužimtiems etatams finansuoti. Įstaigoms trūksta kompetentingų darbuotojų, nes dėl nepakankamo darbo užmokesčio fondo šios įstaigos negali pasiūlyti konkurencingo atlyginimo. Paskelbus konkursus į laisvas pareigybes, dažnu atveju nesulaukiama pretendentų. Pasiūlymas: papildomai skirti 270 tūkst. Eur Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų (išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos) valstybės tarnautojų darbuotojų darbo užmokesčiui ir papildomai 180 tūkst. Eur neužimtiems etatams finansuoti. Lėšų šaltinis: valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Neskirta 0,481 mln. Eur Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos investicinio projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių, esančių Vilniuje, Vinkšnų g.
6, rekonstravimas“ (I etapas) įgyvendinimui užbaigti (bendra projekto vertė – 0,950 mln. Eur). Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m., panaudota 0,1368 mln. Eur. 2021 m. Projektas būtų užbaigtas, atlikta žuvų auginimo baseinėlių rekonstrukcija. Neskyrus lėšų pradėtas Projektas nebus baigtas įgyvendinti. Pasiūlymas: skirti 481 tūkst. Eur Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos investicinio projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių, esančių Vilniuje, Vinkšnų g. 6, rekonstravimas“ (I etapas). Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (toliau – NMA) savo funkcijas vykdo ir paramą administruoja Žemės ūkio paramos administravimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽŪPAIS). Šiuo metu būtina vykdyti ŽŪPAIS duomenų bazių ir aplikacijų serverių programinės įrangos (toliau – PĮ) atnaujinimo darbus, nes ŽŪPAIS naudojama PĮ yra pasenusi ir nebepalaikoma gamintojo, egzistuoja PĮ kritiniai saugumo pažeidžiamumai, kyla suderinamumo su išorės informacinėmis sistemomis problemos. Neįgyvendinus ŽŪPAIS atnaujinimo ir technologinio modernizavimo darbų, NMA būtų ribojama galimybė orientuotis į paramos teikimo mechanizmo supaprastinimą, administravimo procesų optimizavimą, pažeidimų prevencijos tikslų (monitoringo) įgyvendinimą, asmens duomenų apsaugą.
Taip pat, jei nevykdomas esamos infrastruktūros atnaujinimas, tai tiesiogiai lemia tolimesnį ŽŪPAIS vystymą iš technologinės pusės, t. y. neįmanoma bus vystyti naujų funkcijų, susijusių su pasirengimu naujam 2021–2027 m. programiniam laikotarpiui. Nebuvo skirta 0,25 mln. Eur ŽŪPAIS serverių programinės įrangos atnaujinimo darbams vykdyti. Pasiūlymas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai papildomai skirti 250 tūkst. Eur ŽŪPAIS serverių programinės įrangos atnaujinimo darbams vykdyti. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Lietuva turi perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos (ES) 2019/633/ES dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje nuostatas ir paskirti vykdymui užtikrinti konkrečias priežiūros institucijas, vieną iš jų – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Įstatymams įgyvendinti 2021 m. lėšos neskirtos, poreikis VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai numatomoms pavesti funkcijoms vykdyti 2021 m. – 0,214 mln. Eur (papildomas lėšų poreikis 2022 m. – 0,616 mln. Eur ir 2023 m. – 0,566 mln. Eur). Pasiūlymas: VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai skirti 214 tūkst. Eur.
Eur. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti skirta tik 2,88 mln. Eur, trūksta – 33,2 mln. Eur. 2012–2017 m. melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti (VIP Melioracijos programos projektams įgyvendinti) lėšų nebuvo skirta, 2018–2019 m. skirta po 2,88 mln. Eur kelių savivaldybių (kiekvienais metais po 3 savivaldybių) polderių sistemoms rekonstruoti. Melioracijos sistemos ir statiniai vidutiniškai funkcionuoja apie 50 metų. Melioracijos statiniai kas metus nusidėvi apie 1,3 proc. Vidutinis melioracijos statinių nusidėvėjimas Lietuvoje jau siekia 70 proc., o atskirų statinių grupių net iki 72-86 proc. Todėl jų tarnavimo laikas baigiasi. Dauguma statinių yra nusidėvėję, blogos būklės, kas daro neigiamą įtaką žemdirbiams, žemės ūkio plėtrai, žemdirbių ūkininkavimo veiklai, kelia grėsmę kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Pasiūlymas: Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti papildomai skirti 33 200 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Reikalingi papildomi 6,099 mln. Eur ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. Regionų forume Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos ir Lietuvos savivaldybės pasirašė Memorandumą, kuriuo susitarta užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Pasiūlymas: papildomai skirti 6 099 tūkst.
Eur ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas gali būti labai gera priemonė jau 2021 metais pradėti įgyvendinti priemones, kurios pagerins bendrą aplinkosauginę situaciją žemės ūkyje ir leis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą. Lietuvos žemės ūkio taryba kartu su Žemės ūkio ministerija yra pateikė projektą „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“, kuris nebuvo įtrauktas į DNR planą, nurodant, kad tai gali padidinti valstybės biudžeto deficitą. Toks argumentas yra visiškai nepriimtinas, nes visi projektai, kuriuos numatoma finansuoti iš DNR plano papildomų lėšų (2,2 mlrd. eurų) vienaip ar kitaip didins valstybės biudžeto deficitą. Pasiūlymas: Padidinti Žemės ūkio ministerijos asignavimus 121 400 tūkst. Eur projekto „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Lėšų šaltinis: Ekonomikos gaivinimo atsparumo priemonės (EGAP) lėšos arba pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. Argumentai: Žemės ūkio ministerijai yra pateikta studija, kuri nagrinėja Bendro Lietuvos pieno logistikos projekto sukūrimą. Pavykus sukonsoliduoti nuo 1/3 iki ½ Lietuvos gaminamo pieno, teorinis taupymas dėl logistikos kaštų būtų nuo 4 iki 7 mln EUR/metus.
Padidinus derybines pieno ūkių galias, tikėtinas pieno supirkimo kainos kilimas apie 1ct/kg. Tai sudarytų apie 14 mln. Eur/metus (t.y. apie 14 mln. Eur pajamų per metus pieno ūkiai galėtų tikėtis gauti daugiau lyginant su esama situacija). Bendra tokio projekto investicinė vertė siektų apie 10 mln. Eur, įvertinant projekto vystymo etapą. Pasiūlymas: Padidinti Žemės ūkio ministerijos asignavimus 10 000 tūkst. Eur „Bendro Lietuvos pieno logistikos projekto“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Lėšų šaltinis: Ekonomikos gaivinimo atsparumo priemonės (EGAP) lėšos arba pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti. 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-11-05 Pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Pritarti. Argumentai:
Atsižvelgti į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įstaigoms prie ministerijos ir ministerijai pagal ministerijos pateiktus prioritetinius poreikius. Siūlymas: Padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus bendra 64 646 tūkst. eurų suma, atsižvelgiant į valstybės institucijų poreikius, paskirstant ją taip:
PAGD – 17 633 tūkst. eurų; VSAT – 23 875 tūkst. eurų; Policijos dep. – 13 644 tūkst. eurų; VST – 3 475 tūkst. eurų; FNTT – 320 tūkst. eurų; Migracijos dep. – 787 tūkst. eurų; VRM – 4 912 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti. Argumentai: Atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento argumentus dėl papildomo finansavimo prioritetiniams žvalgybos informacijos poreikiams užtikrinti. Siūlymas: Padidinti Valstybės saugumo departamentui numatytus asignavimus 5 262 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti. Argumentai: Būtina numatyti finansavimą Turto civilinio konfiskavimo įstatymo įgyvendinimui, taip pat papildomus asignavimus dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo skaičiuojant priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas:
Padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytus asignavimus 281 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti.
Pritarti. Argumentai: Atsižvelgti į Komiteto posėdžio metu išdėstytus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo argumentus dėl papildomo finansavimo siekiant užtikrinti:
Padidinti asignavimus Vidaus reikalų ministerijai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-11-04 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:
Pritarti. 1. Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 42 925 tūkst. eurų asignavimų, iš jų:
besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d. - Seime svarstomam Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4504(2) įgyvendinti. Vyriausybė šiam projektui pritarė. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei 02008010205 „Mokėti išmokas vaikams“;
Pritarti. 1.2. Skirti 5300 tūkst. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti - Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5181(2) ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.
I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5182(2) įgyvendinti. Šiais įstatymų projektais gerinama pasirinkusių išankstinę pensiją asmenų padėtis. Vyriausybė ir Komitetas šiems projektams pritarė. Asignavimai projektams įgyvendinti nėra numatyti;
Pritarti. 1.3. Skirti 36 700 tūkst. eurų (ir 30 300 tūkst. eurų VSDF biudžete, iš viso 67 000 tūkst. eurų) socialinio draudimo pensijoms papildomai indeksuoti, jeigu Seime būtų nepritarta Vyriausybės 2020-10-21 nutarimo Nr. 1167 3 punkte pateiktam pasiūlymui parengti Seime įstatymo projektą dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2651 kai kurių nuostatų pripažinimo netekusiomis galios. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Asignavimai šiam įstatymui (Nr. XIII-2651) įgyvendinti nėra numatyti. Pritarti. 2. Įvertinti ir spręsti dėl Nacionalinės teismų administracijos prašymų, ypač dėl prašymo skirti papildomai 953 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijos mokėti. Pritarti. 3. Įvertinti ir spręsti dėl Švenčionių rajono savivaldybės prašymo skirti 338 tūkst. eurų Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti. Taip pat įvertinti ir spręsti dėl 175 tūkst. eurų skyrimo Jurbarko rajono savivaldybei Skalvijos vaikų globos namų veiklai užtikrinti ir 370 tūkst. eurų Šiaulių miesto savivaldybei skyrimo Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklai užtikrinti. Vyriausybė nutarimais dėl šių vaikų globos namų perdavimo įsipareigojo skirti asignavimus šioms savivaldybėms, tačiau asignavimai nėra numatyti, nors dėl minėtų įstaigų perdavimo jie yra sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pritarti. 4. Įvertinti ir spręsti dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Molėtų rajono, Druskininkų bei Visagino rajono savivaldybių prašymų. Pritarti. Pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams, kurie pateikti įvertinus ir apibendrinus atskirų savivaldybių pasiūlymus. 5.
Jono Varkalio pasiūlymų skirti 300 tūkst. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone ir 700 tūkst. eurų pastato, adresu: Rietavas, L. Ivinskio g. 3, socialiniams būstams pritaikyti. Pritarti. 7. Sveikatos reikalų komitetas, 2020-10-28
Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIIIP-5302 Vyriausybei tobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Pritarti. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Spręsti dėl lėšų skyrimo šioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:
1) VšĮ Mažeikių ligoninei dėl 3077 tūkst. Eurų skyrimo investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui;
2) VšĮ Mažeikių ligoninei dėl 1800 tūkst. Eurų skyrimo investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui (trečio etapo darbams);
3) VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dėl 1300 tūkst. eurų skyrimo investicijų projekto „Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus Alytuje, Ligoninės g. 12, kapitalinis remontas” įgyvendinimui. Pritarti. 8. Švietimo ir mokslo Komitetas,
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir teikti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas: Pritarti. 1. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268, priimto 2020-06-30, įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygų įtraukiajam ugdymui sudarymui 2021 m. skirti 27,7 mln. eurų. Pritarti. 2.
suvienodinimui su mokytojų DU 2021 m. skirti 33 mln. arba 60 mln. eurų (papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie 60 mln. eurų (iš jų: 24 mln. eurų - jau esamiems darbuotojams, 36 mln. eurų - naujai įsteigtoms pareigybėms). Jeigu naujos pareigybės steigiamos palaipsniui per 4 m. (kasmet po 1525, iš viso 6100), tai vieniems metams reikia po 9 mln. eurų papildomai, o jau dirbantiems darbuotojams reikia 24 mln. iš karto.) Pritarti. 3. Švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui skirti 20 mln. eurų. Pritarti. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas:
savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų padidinti ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau - Metodikos įstatymas) pakeitimu, kuris galioja tik 2020 metams. 4.2. 2021 m. 14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų. 4.3. Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo nevertinant pajamų gamybos išlaidoms finansuoti iš savivaldybių biudžetų 2021 metais papildomai prireiks apie 1,0 mln. eurų. Pritarti. 5. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 0,075 mln. eurų lėšų ilgalaikio turto (0,017 mln. eurų), darbo užmokesčio (0,052 mln. eurų) ir kitoms išlaidoms Tarnybos 2021 metų biudžetui. Pritarti. 6. Lietuvos mokslo akademijos veiklai užtikrinti papildomai skirti 0,435 mln. eurų.
Pritarti. 7. Lietuvos mokslo tarybos veiklai (tarp veiklų – MTEP plėtrai) užtikrinti papildomai skirti 3,2 mln. eurų. Pritarti. 8. Vyriausybei spręsti dėl Seimo narių pateiktų siūlymų. Atsižvelgti. 9. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
Pritarti. 1. Konstituciniam Teismui papildomai skirti
teisėjų rotacijos ir lėšų kadenciją baigusių teisėjų išeitinėms pašalpoms sumokėti poreikio. Pritarti. 2. Teisėjų tarybai: papildomai skirti 1610 tūkst. eurų asignavimų, iš jų 1291 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Pritarti. 3. Nacionalinei teismų administracijai: papildomai skirti 1118 tūkst. eurų asignavimų (952,9 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijos mokėti ir 165 tūkst. eurų nešiojamiems kompiuteriams pirkti). Pritarti. 4. Generalinei prokuratūrai: papildomai skirti 1000 tūkst. eurų asignavimų kreditoriniam įsipareigojimui darbo užmokesčiui išmokėti. Pritarti. 5. Teisingumo ministerijai: papildomai skirti 1489 tūkst. eurų asignavimų VĮ Registrų centro informacinių ir ryšių technologijų investicijų projekto „Registrų ir valstybės informacinių sistemų tobulinimas ir modernizavimas priimtų teisės aktų nuostatoms įgyvendinti“ tęstinumo užtikrinimui. Pritarti. Projektą įgyvendinti DNR plano lėšomis. 6.
skirti 1577 tūkst. eurų asignavimų (iš jų: 1) 790 tūkst. eurų (iš jų
priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui (įskaitant socialinio draudimo įmokas); 2) 787 tūkst. eurų (iš jų 776 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) Migracijos departamento prie VRM darbuotojų darbo užmokesčiui (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Pajamų šaltiniai: padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo Vidaus reikalų ministerijai ir jos įstaigoms skirti 64 646 tūkst. Eur. 10. Užsienio reikalų komitetas 2020-11-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui priimti Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302. Pritarti. Argumentai:
Lietuvos Respublikos vykdomi Vystomojo bendradarbiavimo programos projektai tiesiogiai prisideda prie Lietuvos Respublikos užsienio politikos įgyvendinimo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi iki
parama vystymuisi 2019 m. sudarė tik 0,11 proc., o 2020 m. – 0,10 proc. BNP, Lietuvos įsitraukimas įgyvendinant dvišalius (ypač Rytų kaimynystės šalyse) ir daugiašalius vystomojo bendradarbiavimo projektus yra labai svarbi Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo dalis, kuri tiesiogiai prisideda prie Lietuvos interesų gynimo bei pristato Lietuvą kaip stiprią ir patikimą partnerę. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerija koordinuoja pagalbos Baltarusijos žmonėms planą, kuriame numatyta pagalba Baltarusijos žmonių ir jų šeimos narių gydymui, reabilitacijai, lėšos teisinėms konsultacijoms.
Numatytos galimybės skirti valstybines stipendijas ne tik studentams, bet ir mokslininkams bei tyrėjams, kurie buvo pašalinti iš Baltarusijos mokslo įstaigų; skirti papildomų lėšų pilietinės visuomenės iniciatyvoms, remti informaciją ir faktais pagrįstas žinias teikiančias žiniasklaidos priemones ir kt. Kai kurios plane numatytos veiklos jau finansuojamos iš 2020 m. asignavimų. Tačiau 2021 m. būtina tęsti plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Nepaisant kuria kryptimi plėtosis įvykiai Baltarusijoje, lėšų poreikis vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai šiai šaliai ženkliai augs. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 1600 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Pritarti. Argumentai: Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, kylant kompleksiniams iššūkiams saugumui pagrindiniu diplomatinės tarnybos tikslu išlieka visų galimybių Lietuvos saugumui plačiąja prasme stiprinti išnaudojimas, galimų neigiamų pasekmių minimizavimas, nuoseklios, nacionaliniais interesais ir vertybėmis paremtos užsienio politikos tęstinumo užtikrinimas. Svarbiausia tokios veiklos dalis sritis yra veikla NATO, JT, ESBO, ET, EBPO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Siekiant deramai atstovauti Lietuvos interesus tarptautinėse organizacijose, būtina vykdyti ir prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokesčių ir įnašų mokėjimus. Įvertinus jau numatytus asignavimus, Lietuvos įsipareigojimams padengti papildomai reikia 300 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 300 tūkst. Eur.
Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Pritarti. Argumentai: Siekiant sustiprinti diplomatinių atstovybių saugų funkcionavimą, planuojama sukurti specializuotą saugos informacinę sistemą, kuri leistų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse už saugą paskirtiems asmenims vieningai saugoti ir apdoroti informaciją, būtiną kasdienėje veikloje, leistų automatizuoti procesus ir stiprinti veiklos kontrolę. Taip pat planuojama įdiegti diplomatinių atstovybių apsauginių sistemų centralizuotą priežiūrą, kuri leistų operatyviau vykdyti techninės priežiūros ir eksploatacijos darbus, nustatyti ir šalinti sistemų gedimus. Užtikrinant informacinės sistemos saugą, numatomas materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas susijęs su IT saugos didinimu (pvz., kibernetinio saugumo ekspertų konsultavimo paslaugos, programinių įrangų atnaujinimas ir kt.). Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos Programai 03.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 400 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Pritarti. Argumentai: Veiklai su diaspora yra numatyta lėšų 2021 m. URM biudžete, tačiau perdavus dalį funkcijų Kultūros ministerijai (kultūros ir meno specialistų, teikiančių paslaugas užsienio lietuvių organizacijose ir kultūros įstaigose, darbo organizavimas), buvo sumažintos ir lėšos. Įvertinus jau numatytus asignavimus, papildomai veiklai su diaspora, skirti 50 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 50 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Pritarti. 11.
ir savivaldybių komitetas, 2020-11-04 Grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą ir suinteresuotų institucijų bei subjektų pasiūlymus, kuriems pritarta komitete. Pritarti. Pasiūlymai:
Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos 2020-10-27 rašte Nr. V-2020-5837 nurodytą papildomą asignavimų darbo užmokesčiui poreikį galiojantiems įstatymams įgyvendinti, Komiteto vardu teikiame Vyriausybei apsvarstyti pasiūlymą dėl 2,510 tūkst. Eur skyrimo, iš kurių:
1) 2,202 tūkst. Eur. įgyvendinti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. 6 p., kuriame nustatyta, kad visų Seimo nariui įsteigtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų intervalo vidurkių sumos. Šiuo metu Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų vidurkis yra 7,27 koeficiento, o pareiginių algų koeficientų intervalo vidurkis turėtų būti 9,35 koeficiento. Planuota, kad 2021 metais palaipsniui nuo 2019 metų turėtų būti skirti reikiami asignavimai Seimo kanceliarijai įgyvendinti minėtą Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. 6 p. nuostatą. 2) 90 tūkst. Eur didėjantiems priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti, įgyvendinant Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 3 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 2 d. nuostatas;
3) 98 tūkst.
2 d. nuostatas;
3) 98 tūkst. Eur karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybiniam vertinimui, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 27 str. ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 str. nuostatas;
4) 120 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientams padidinti nuo 10 iki 11, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2609 nuostatas. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 2,510 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto turto pajamos. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo Seimo kanceliarijai 2021 m. skirti papildomai skirti 3 823 tūkst. Eur. Vidaus reikalų ministerijai skirti 64 646 tūkst. Eur. Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais numatoma skelbti naujus mero rinkimus Radviliškio savivaldybėje, Vyriausiajai rinkimų komisijai skirti papildomai 487,0 tūkst. eurų šių rinkimų organizavimo ir vykdymo išlaidoms. Pritarti. Savivaldybių asociacijos, savivaldybių pasiūlymai, kuriems pritarė VVSK:
Pritarti. 1) Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, kompensuoti visą 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą – t. y. 98,1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto;
2) Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, turi būti papildomai kompensuotos centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų ( dėl MMA padidinimo, ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų, dėl mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo) (39,9 (+14,2+1) padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos.
Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto;
3) remiantis Metodikos įstatymo 101 straipsniu, Projekte ir 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų 9,27 mln. eurų (0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies). Projekto 2 straipsnį papildyti tokia dalimi (ši dalis išdėstyta Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme):
„3. Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal
teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą.
Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.“ Pritarus aukščiau išdėstytiems 1, 2 ir 3 punktams, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta visų savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto). Šiuo metu Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Todėl siūlome pakeisti Metodikos įstatymo
koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
Be to, pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės 0,45 mln. eurų suma arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį.“ Pritarti. Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį: „4.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.“ Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas. Pritarti. Kadangi savivaldybės turės įgyvendinti investicinius projektus daugiausia skolintomis lėšomis, padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu, numatant įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 mln. eurų. Pritarti. Turizmo plėtros skatinimui (naujai priemonei įgyvendinti) iš GPM dalies, tenkančios valstybės biudžetui, skirti 10 040,0 tūkst. eurų. Pritarti. 12. Žmogaus teisių komitetas, 2020-11-04 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir siūlyti pagrindiam komitetui jį tobulinti pagal Žmogaus teisių komiteto pateiktus pasiūlymus dėl papildomų asignavimų skyrimo, kuriems pritarė komitetas. Pritarti. Argumentai:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - Tarnyba) 2021 m. Finansų ministerijos numatyti 505 tūkst. eurų asignavimai yra nepakankami siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas.
Atsižvelgiant Tarnybos pateiktą raštą, numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti:
1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Tarnybos veiklos (nepriklausomos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūros; 2) lygių galimybių kontrolieriaus kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos išmokėjimo, jeigu nebus paskirtas antrajai kadencijai; 3) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo; 4) švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje užtikrinimo; 5) Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo; 6) Tarnybos darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimo.
Pasiūlymas: Siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas, siūloma 2021 metais Tarnybai papildomai skirti 282 tūkst. eurų, iš kurių:
skirti 165,3 tūkst. eurų per metus (163 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 2,3 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui);
prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 34,5 tūkst. eurų;
vidaus audito įstatymo nuostatų įgyvendinimui – 10 tūkst. eurų;
skiriama antrajai kadencijai, išeitinei išmokai - 4,6 tūkst. eurų;
ir įvairovės apdovanojimams organizuoti - 19,6 tūkst. eurų;
efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2021 m. reikalinga 48 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką Pritarti.
Argumentai: Vaiko teisių apsagos kontrolieriaus pasiūlyme pateikti argumentai dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų) konstatavimo, kad 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. 2020 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių komitetui Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išsakė poziciją, kad įstaigai numatomas skirti biudžetas yra nepakankamas įstaigos įstatymu nustatytoms funkcijoms įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5302 planuojamuose skirti asignavimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nėra numatytos lėšos, skirtos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išeitinei išmokai. Jei naujos kadencijos kontrolieriaus klausimas būtų perkeltas į 2021 metus, atleidus vaiko teisių apsaugos kontrolierių pasibaigus kadencijai, įstaiga neturėtų galimybių įvykdyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, susijusių su išeitinės išmokos išmokėjimu. Pasiūlymas:
Svarstant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302, siūloma įvertinti būtinų lėšų poreikį tarnybos funkcionavimui , būtina įvertinti realius įstaigos poreikius bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išsakytus argumentus argumentus ir papilomai skirti: 1.
daliniam biuro, kompiuterinės technikos, programinės įrangos atnaujinimui, kurie būtini įvertinant jų susidėvėjimą, reikalavimus įstaigoje tvarkomų asmens ir privataus gyvenimo duomenų apsaugai užtikrinti (kas itin aktualu, dėl pakartotino karantino ir kitų ekstremalios situacijos valdymo priemonių užtikrinant nuotolinį ar mišrų darbo režimą), taip pat, esant poreikiui, nuotolinio darbo organizavimui (telefoninio ryšio peradresavimo paslaugai ir pan.). 2. 5 tūkst. eurų, reikalingus Įstaigos dokumentų valdymo sistemos atnaujinimui bei tobulinimui. 3. 2 tūkst. eurų, reikalingus prognozuojamam paslaugų, reikalingų įstaigos patalpų išlaikymui (komunalinės ir kt. paslaugos), pabrangimui. Įstaigos atlikta šios grupės išlaidų analizė rodo, kad kelis metus stebimas valymo paslaugų, komunalinių atliekų tvarkymo, kitų komunalinių mokesčių didėjimas, kuris, prognozuojama sudarys nurodytą sumą (įvertinant valstybėje atliktus valstybės turto valdymo pokyčius). 4. 7 tūkst. eurų, reikalingus nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir audito įstatymo įgyvendinimui (nepriklausomo vidaus audito paslaugų pirkimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka). Viso: papildomai skirti 19 tūkst. eurų.
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu skirtuose asignavimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai buvo numatytos tikslinės lėšos, skirtos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlytina 2021 metams papildomai, kaip tikslines lėšas (kurios, jei bus nepanaudotos pagal nurodytą paskirtį, bus grąžintos į valstybės biudžetą) skirti 19 tūkst. eurų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. Taigi siūloma atsiželgti į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus prašymą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nustatyti 647 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 531 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti. 13. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2020-11-04 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" ir ataskaitoje “ 2021 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas" pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus; II .
·
tūkst. Eur Seimo kanceliarijai įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms darbo apmokėjimą, investicijų projektui „Teisės aktų registro ir kitų Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinės infrastruktūros įrangos virtualizavimas“ įgyvendinti ir statinio avarinei būklei pašalinti;
282 tūkst. Eur Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, funkcijoms vykdyti;
19 tūkst. Eur Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, veiklai vykdyti;
487 tūkst. Eur Vyriausiajai rinkimų komisijai mero rinkimų organizavimo ir vykdymo išlaidoms;
357 tūkst. Eur Viešųjų pirkimų tarnybai, nustatytoms funkcijoms vykdyti; ·
Aplinkos apsaugos departamentui aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos pertvarkos II etapui įgyvendinti; · 681,6 tūkst. Eur vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarką naujoms darbo vietoms sukurti; · 885,5 tūkst. Eur Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM, darbo užmokesčiui; ·
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, iš jų: 2 100 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 1 400 tūkst. Eur įsipareigojimams VĮ Turto bankas padengti, 530 tūkst.
Eur naujai funkcijai – valstybinės kontrolės duomenų rinkimas ir teikimas Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/625 – įgyvendinti, 40 tūkst. Eur naujai funkcijai – kontrolės duomenų mainų funkcionalumo dėl turgavietėse parduodamų maisto produktų kiekio ir gautų pajamų apskaitos kontrolės vykdymo – įgyvendinti, 100 tūkst. Eur pasienio veterinarijos postų (skyrių) patalpų ir įrenginių einamajam remontui; ·
. Eur Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos darbo užmokesčiui; ·
Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms (išskyrus Nacionalinės žemės tarnybą ir Žuvininkystės tarnybą), iš jų: 270 tūkst. Eur valstybės tarnautojų darbuotojų darbo užmokesčiui , 180 tūkst. Eur neužimtiems etatams finansuoti; ·
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos investicinio projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių, esančių Vilniuje, Vinkšnų g. 6, rekonstravimas“ (I etapas); ·
Nacionalinei mokėjimo agentūrai papildomai skirti ŽŪPAIS serverių programinės įrangos atnaujinimo darbams vykdyti; ·
VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai pavestoms funkcijoms vykdyti; ·
Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti; ·
ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti; ·
projekto
„Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“
finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą; ·
Bendro Lietuvos pieno logistikos projekto“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą; ·
tūkst.
Eur VšĮ Mažeikių ligoninei investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui; ·
tūkst. Eur VšĮ Mažeikių ligoninei investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui (trečio etapo darbams); ·
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dėl skyrimo investicijų projekto
„Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos
skyriaus Alytuje, Ligoninės g. 12, kapitalinis remontas” įgyvendinimui; ·
Konstituciniam Teismui , įvertinus situaciją dėl Konstitucinio Teismo teisėjų rotacijos ir lėšų kadenciją baigusių teisėjų išeitinėms pašalpoms išmokėti poreikio; ·
Teisėjų tarybai išlaidoms, iš jų 1291 tūkst. eurų darbo užmokesčiui; ·
Nacionalinei teismų administracijai (952,9 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijos mokėti ir 165 tūkst. eurų nešiojamiems kompiuteriams pirkti); ·
Generalinei prokuratūrai kreditoriniam įsipareigojimui darbo užmokesčiui išmokėti; ·
Teisingumo ministerijai VĮ Registrų centro informacinių ir ryšių technologijų investicijų projekto „Registrų ir valstybės informacinių sistemų tobulinimas ir modernizavimas priimtų teisės aktų nuostatoms įgyvendinti“ tęstinumui užtikrinti; (siūlytina įgyvendinti DNR plano lėšomis) ·
tūkst. Eur Užsienio reikalų ministerijai, iš jų: 1 600 tūkst. Eur Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“, 300 tūkst. Eur Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“, 400 tūkst. Eur Programai 03.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ 50 tūkst. Eur Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“; ·
tūkst. Eur Vidaus reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijos ir ministerijos įstaigų prioritetiniams poreikiams užtikrinti; ·
tūkst.
Eur Valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos poreikiams užtikrinti;
281 tūkst. Eur Specialiųjų tyrimų tarnybai, Turto civilinio konfiskavimo įstatymui įgyvendinti ir dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo skaičiuojant priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; ·
tūkst. Eur Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kovai su šešėline ekonomika pasitelkiant kriminalinės žvalgybos metodus, Turto civilinio konfiskavimo įstatymui įgyvendinti, finansinių technologijų sektoriaus priežiūrai užtikrinti;
925 tūkst. Eur išmokoms besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d.; ( iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei 02008010205 „Mokėti išmokas vaikams“) ·
tūkst. Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti (asmenų, pasirinkusių gauti išankstinę pensiją padėčiai gerinti); ·
tūkst. Eur (ir
draudimo pensijoms papildomai indeksuoti;
70 tūkst. Eur Mokestinių ginčų komisijai prie LRV, iš jų: darbo užmokesčiui 50 tūkst. Eur, turtui įsigyti 20 tūkst. Eur;
883 tūkst. Eur savivaldybėms perduotų vaikų globos namų veiklai užtikrinti, iš jų:
užtikrinti, 338 tūkst. eurų Švenčionių rajono savivaldybei Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti,370 tūkst. eurų Šiaulių miesto savivaldybei Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklai užtikrinti; ·
tūkst. Eur Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr.
XIII-3268, priimto 2020-06-30, įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygoms įtraukiajam ugdymui sudaryti; ·
tūkst. Eur š vietimo pagalbos specialistų DU suvienodinimui su mokytojų DU (papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie
; ·
tūkst. eurų švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimiems etatams išlaikyti;
75 tūkst. Eur Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai darbo užmokesčiui, kitoms išlaidoms ir ilgalaikiam turtui įsigyti;
435 tūkst. Eur Lietuvos mokslo akademijos veiklai užtikrinti; ·
tūkst. Eur Lietuvos mokslo tarybos veiklai (tarp veiklų – MTEP plėtrai) užtikrinti;
63 tūkst. Eur Etninės kultūros globos tarybai Tarybos narių darbui apmokėti, veiklai vykdyti; ·
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai darbo užmokesčiui, veiklai vykdyti ir remonto darbams atlikti; ·
tūkst. Eur viešųjų bibliotekų knygoms įsigyti ir dokumentų fondams finansuoti; ·
Lietuvos nacionaliniam muziejui LNM turimų įsipareigojimų vykdymui bei sklandžiai visų padalinių veiklai užtikrinti;
555 tūkst. Eur Nacionaliniam Kauno dramos teatrui spektaklių aptarnavimui skirtos aparatūros įsigijimui, spektaklių sklaidai, transporto atnaujinimui ir teatro gamybinių ir ūkinių erdvių remontui, jaunųjų aktorių darbo užmokesčiui; ·
kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti; ·
Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių kultūros ir meno įstaigų (KMĮ) baziniam finansavimui užtikrinti; ·
. Eur Plungės M. Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenes kultūros ir rekreacinėms reikmėms; · 173 tūkst. Eur Vytauto Mačernio metams paminėti; ·
Alytaus šv.
Eur Alytaus šv. Liudviko bažnyčios avarinės būklės pastato kapitalinio remonto darbams atlikti; ·
Bronzinio paminklo Teodorui Grotusui sukūrimui ir pastatymui Žeimelio Vienybės aikštėje;
270 tūkst. Eur Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (
rezistencijos tyrimo centrui Lietuvos partizano Antano Kraujelio namo remonto ir rekonstrukcijos darbų projektui įgyvendinti, 130 tūkst. Eur Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui skirti papildomus asignavimus, 60 tūkst. Eur. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspozicijai „Projektas – homo sovieticus“).
500 tūkst. Eur Joniškio rajono savivaldybei „ Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ investicijų projektui užbaigti. DĖL
· Dėl pajamų ir išlaidų:
–98 100 tūkst. Eur, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto;
centrinės valdžios sprendimais 55 100 tūkst. Eur (39 900+14 200+1000) padidintos savivaldybių biudžetų išlaidas, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto;
straipsniu, 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų
0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies) ; ( Projekto
visų savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto )
turizmo plėtros skatinimui (naujai priemonei įgyvendinti) iš GPM dalies, tenkančios valstybės biudžetui; · Dėl Metodikos įstatymo pakeitimo.
Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies
. Keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę
GPM
Pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės
arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį.“ · Dėl savivaldybių skolinimosi galimybių padidinimo. Papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu, numatant , įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 000 tūkst. Eur. · Dėl Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo įgyvendinimo Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį: „
nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.“ Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas.
III
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė Komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė [1] Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-5302, 2020 m. spalio 15 d.;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13380(2), 2020 m. spalio 14 d.; Lietuvos Respublikos
įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
20-13826(2), 2020 m. spalio 14 d.;
biudžeto projektas, 2020 m. spalio 16 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2021_dbp_lt_lt_0.pdf) . [2] Palyginti, LR finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekonominės raidos scenarijaus vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė 2021-2023 m. atitinkamai buvo 1,8, 2,0, 2,0 proc. [3] Pastaba: iš 813 mln. eurų 95 mln. eurų yra numatyta kaip rezervas, todėl dėl šios RRF lėšų dalies rizikos nėra. [4] Galimas valdžios sektoriaus deficito pokytis pateiktas atsižvelgiant į tai, kad apie 100 mln. eurų (0,2 % BVP) COVID-19 plano priemonėms 2021 m. biudžete yra numatyta (plačiau žr. 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto, 2020 m. spalio 16 d. pateikto Europos Komisijai ir Eurogrupei, 16 lentelę, nuoroda čia ). [5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2020 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [7] Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas,