statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – patvirtinti Įstatymo projekte teikiamus Pensijų anuitetų fondo
rodiklius ir 2021 metų Fondo biudžetą . Įstatymo projektas ir 2021 metų Fondo biudžeto projektas parengti v adovaujantis:
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 3510 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
ministerijos paskelbtu šalies ekonominės raidos scenarijumi 2020–2023 metams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, tel. 266 4217, el. p. [email protected] . 2021 metų Fondo biudžeto projektą ir šio aiškinamojo rašto priedą parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (direktorė – Julita Varanauskienė, tel. 272 4864, el. p. [email protected] ). 3. K aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pensijų kaupimo įstatymo 3510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia atsižvelgdama į savo patvirtintą Fondo biudžetą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 17 dalyje. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
1patvirtinti Fondo biudžeto 2021 metų rodiklius, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas;
2patvirtinti 2021 metų Fondo biudžetą;
3nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Detalesnė informacija apie 2021–2023 metais planuojamas Fondo biudžeto įplaukas ir išlaidas pateikta šio aiškinamojo rašto priede – Pensijų anuitetų fondo 2021 metų biudžeto projekto aiškinamajame rašte. Pensijų kaupimo įstatymo 3510
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą tokiais pačiais terminais, kurie taikomi rengiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, rengia pensijų anuitetų mokėtojas ir teikia jį svarstyti Pensijų anuitetų tarybai. Šiuo metu Pensijų anuitetų taryba nėra sudaryta, todėl Įstatymo projektas minėtai tarybai nebuvo teiktas ir jos išvada dėl Įstatymo projekto nėra gauta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. J eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti jo įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti 2021 metais bus suteikiama valstybės perskolinama paskola – iki 299 900 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „biudžetas“,
„pensijų anuitetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pensijų anuitetų FONDO BIUDŽETO 2021 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-10-19 Nr. XIIIP-5298 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pensijų anuitetų FONDO BIUDŽETO 2021 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12-17 Nr. XIIIP-5298(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pensijų anuitetų FONDO BIUDŽETO 2021 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12-22 Nr. XIIIP-5298(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
pensijų anuitetų FONDO BIUDŽETO 2021 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
2020-11-04 Nr. 109-P-39 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Butkevičius, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti projektui Nr. XIIIP-5298. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varžgalys, K. Glaveckas, M. Majauskas, G. Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė
Audito komitetas
DĖL
pensijų anuitetų FONDO BIUDŽETO 2021
2020-11-23 Nr. 141-P-22(1)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Zigmantas Balčytis, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Evelina Dobrovolska, Simonas Gentvilas, Deividas Labanavičius, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Julita Varanauskienė, Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos bankas,
2020-11-09 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) [1] . Santrauka: · Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. · Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto [2] . · Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose.
2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.
Recovery and Resilience Facility , toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. · Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. · Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. · Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP) , iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis [3] .
RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m.
Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose.
Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP ) [4] . Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau. Lentelė. Fiskalinės išlaidų priemonės, neįsk. investicijų ir priemonių verslo likvidumui palaikyti, tiesiogiai neveikiančių balanso (paskolų, garantijų ir kt.) Priemonė Planuojama išleisti 2020 m., mln. eurų Proc.
BVP Prielaida, jei 2021 m. būtų išleista pusė 2020 m. sumos, mln. eurų Proc. BVP Išlaidų priemonės, kurios galioja ekstremalios padėties ir (arba) karantino metu, t. y. šiems režimams galiojant lėšų joms reikėtų automatiškai, ir papildomos išlaidos sveikatos apsaugai Ligos išmokos prižiūrintiesiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims*
119 0,2 Asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimas, ekstremaliosios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomos išlaidos, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus
352 0,7 Išlaidų priemonės, kurios galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. buvo vienkartinės, t. y. lėšų joms reikėtų, jei būtų priimti sprendimai jas pratęsti Darbo paieškos išmokos
100 0,250 0,1 Kitos (išmokos už palūkanas, žemės ūkio sektoriui, didesnė socialinė parama ir kt.)
687 1,4 Šaltinis: 2021 m. Lietuvos biudžeto projektas. * Patikslinta pagal tikėtiną įvykdymą. Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu.
Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms. Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą.
Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta. Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus . Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių. 2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį –vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja.
Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2020 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti
(išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2021 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2020 m. biudžete. Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė [5] . Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę [6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra. Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs.
Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
vaikams . Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur;
darbuotojams. Jis 2021 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2021 m. didinamos šalpos išmokos, socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Atsižvelgti
2Valstybės kontrolė,
2020-11-10 Nr. BPE-8 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.
Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2020 m. numatomas 8,4 proc. BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko
savo nuomonę. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
1Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2020-2021 m.
perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir
ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2.
2Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2020 ir 2021 m.
pagrįstai netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo. 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. Dėl valstybės skolos
neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos. Fiskalinė institucija projektuoja, kad 2020 m. VS skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. 2. Pažymėtina, kad rizikų balansas išlieka neigiamas: valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų. Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Pensijų anuitetų fondo biudžeto
ų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-5298 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, o taip pat ir kitus viešojo sektoriaus biudžetus, Vyriausybės sisteminiam įvertinimui taip pat turėtų būti grąžintas ir šis biudžetas;
Vyriausybės 2020–2024 metų programa, todėl atitinkamos galimos viešojo sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Bilotaitė. Seimo narys, Audito komiteto posėdžio pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė) [1] Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-5302, 2020 m. spalio 15 d.;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13380(2), 2020 m. spalio 14 d.; Lietuvos Respublikos
įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
20-13826(2), 2020 m. spalio 14 d.;
biudžeto projektas, 2020 m. spalio 16 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2021_dbp_lt_lt_0.pdf) . [2] Palyginti, LR finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekonominės raidos scenarijaus vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė 2021-2023 m. atitinkamai buvo 1,8, 2,0, 2,0 proc. [3] Pastaba: iš 813 mln. eurų 95 mln. eurų yra numatyta kaip rezervas, todėl dėl šios RRF lėšų dalies rizikos nėra. [4] Galimas vald žios sektoriaus deficito pokytis pateiktas atsižvelgiant į tai, kad apie 100 mln. eurų (0,2 % BVP) COVID-19 plano priemonėms 2021 m. biudžete yra numatyta (plačiau žr. 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto, 2020 m. spalio 16 d. pateikto Europos Komisijai ir Eurogrupei, 16 lentelę, nuoroda čia ). [5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2020 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).
2020-11-23 Nr. 103-P-49(2)
posėdyje dalyvavo : M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Misevičius – Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, J. Rukšėnaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė, R. Ibelhauptaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė, K. Tamoševičienė – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Jautakis – Valstybinio socialiniu draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2020-11-04) Komiteto sprendimas : pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti projektui Nr. XIIIP-5298. Nepritarti Argumentai: įstatymo projektą pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Audito komitetas, (2020-11-23) Komiteto sprendimas : siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5298 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, o taip pat ir kitus viešojo sektoriaus biudžetus, Vyriausybės sisteminiam įvertinimui taip pat turėtų būti grąžintas ir šis biudžetas;
sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
grąžinti L ietuvos Respublikos pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5298 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-5294, taip pat antrajam svarstymui Seime bus teikiamas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302. Komiteto nuomone, sistemiškai būtų tikslinga visus šiuos biudžetus Seime svarstyti ir priimti kartu. 8. Balsavimo rezultatai : už - 9; prieš - 1; susilaikė - 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro vedėja E. Bulotaitė
2020-12-18 Nr. 103-P-53(6)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, D. Gerulytė – Valstybinio socialinio draudimo fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Iniciatorių pateiktas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė