Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
papildymo 18¹straipsniu
ir ją išdėstyti taip:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų
asmenų apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais 60 VDU suma, o šias sumas viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Socialinio Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, jei nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jei nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. Apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.“
straipsnio 1 dalį 27 punktu: „27) darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo.“
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio
draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 3.
jį išdėstyti taip:
„6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės
pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką, o jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį. Nurodytas verslo liudijimą turinčio asmens prašymas Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti pateiktas ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, kuriame yra kalendorinis mėnuo, kurį asmuo pagal verslo liudijimą dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau pageidauja sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sumokėtų (išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų paskirstymo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse. 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
išdėstyti taip: „4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir bendra draudėjo priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3 20, apdraustiesiems asmenims priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma. apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“. 3.
3Papildyti 15 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims
įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, duomenys.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitų asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti 18¹ straipsniu: „18¹ straipsnis.
Draudėjų, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumai
draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjai turi teisę savo atstovą įgalioti atsiimti jiems paskirtas ir Fondo administravimo įstaigų mokamas socialinio draudimo išmokas ir (ar) kitas išmokas, kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, atlikti kitus veiksmus (sudaryti sandorius), susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, joms teikiant administracines paslaugas ir vykdant kitas funkcijas, Fondo administravimo įstaigoms pateikdami pasirašytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos įgaliojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgaliojimas Fondo administravimo įstaigoms gali būti pateiktas elektroniniais ryšiais, prisijungus prie asmens paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat asmeniui atvykus į Fondo administravimo įstaigą, siunčiant registruotu paštu, per kurjerį ir patvirtinus savo tapatybę. 3. Įgaliojimą teikiant tiesiogiai atvykus į Fondo administravimo įstaigą, pateikiamas įgaliojimo originalas, kuris, įgaliojimą priėmusiam darbuotojui padarius ir patvirtinus jo kopiją, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, arba patvirtinta įgaliojimo kopija. Teikiant įgaliojimą kitais būdais, teikiama patvirtinta įgaliojimo kopija. 4. Kartu su įgaliojimu asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar patvirtintą jo kopiją.
Įgaliojimą teikiant tiesiogiai atvykus į Fondo administravimo įstaigą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma). Įgaliojimą teikiant paštu ar per kurjerį, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija. Įgaliojimą teikiant elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija neteikiama. 5. Šiame straipsnyje nurodyta tvarka Fondo administravimo įstaigoms pateiktiems įgaliojimams jokio papildomo tvirtinimo ir (ar) registravimo Įgaliojimų registre nereikia.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse taisyklių nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė nei 125 eurai ir neviršija 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus privalomųjų (einamųjų) socialinio draudimo įmokų, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka.
Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė nei 125 eurai ir neviršija 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus privalomųjų (einamųjų) socialinio draudimo įmokų, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Fondo administravimo įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydamos baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus privalomųjų (einamųjų) socialinio draudimo įmokų, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti baudų sumokėjimą (išieškojimą) netenka galios ir vykdomas baudų išieškojimas priverstine tvarka.“
ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais
būdais pradėjus pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas procedūros tęsiamos. Kai Jei priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, delspinigių išieškojimo ar baudų sumokėjimo laiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Tokiu atveju nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai nutraukiama sutartis arba panaikinamas netenka galios sprendimas, kuriais kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.“
1Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19¹ straipsnis.
Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudėjams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažintiems nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir
(ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų, taiko šią supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 Eur sumą, mokėjimo atidėjimo.
Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieni metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo termino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino nurodyto režimo termino pabaigos arba jo atšaukimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo;
atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo termino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo nurodyto režimo termino pabaigos arba jo atšaukimo.“
Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieni metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo termino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino nurodyto režimo termino pabaigos arba jo atšaukimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo;
atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo termino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo nurodyto režimo termino pabaigos arba jo atšaukimo.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai draudėjui Jei patikslinus draudėjo pateiktus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma į ją iš draudėjo taip pat gali būti nukreipiamas išieškojimas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.“
išdėstyti taip:
„1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio
bendradarbiavimo pagrindu ketverių metų kadencijai sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.“
išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
1Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 4 punktą.
4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;
išdėstyti taip:
„9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
punktu: „24) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei ir tvirtina šį priskyrimą;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 25 punktu. 14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atstovauja Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu;“. 15 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Fondo valdybos administravimo įstaigos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės (toliau kartu – žala), ir nepradėti žalos išieškojimo ar jį užbaigti, jeigu išmokos permokos:
1) nėra galimybės žalos išieškoti arba
2) jeigu ji žala yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba
3) jeigu jos žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba
4) ją žalą išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai jei:
a) nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
b) išieškojimo išlaidos sąnaudos didesnės už išmokos permoką žalą arba neproporcingai didelės, lyginant su žala;
c) netikslinga išieškoti išmokos permoką žalą, kadangi nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: – fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.“
įstatymo 2, 4 straipsnius, 5 straipsnio 3 dalį, 6, 11–15 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d. 3.
ar jos įgaliota institucija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„1. Nesukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų
įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o kai nurodytos 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija.
Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“
ją išdėstyti taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens,
kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“
ją išdėstyti taip:
„6. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir
bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai jie neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, negauna valstybinės socialinio draudimo pensijos ir kai jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra mažesnė už atitinkamų metų
valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.“
2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto
darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais
įmokų tarifas. Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Socialinio Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu – išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jei nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jei nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. Apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.“
straipsnio 1 dalį 27 punktu: „27) darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo.“
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio
draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių Socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 3.
jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką, o jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį, prašymą pateikiant Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, kuriame yra šis mėnuo, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sumokėtų (išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų įskaitymo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Socialinio draudimo išmokos Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
išdėstyti taip: „4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir bendra draudėjo priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3 20, apdraustiesiems asmenims priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma. apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“. 3. Papildyti 15 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims – vyrams – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis.
Nustatant draudėjo apdraustųjų asmenų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų asmenų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, duomenys.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų ir
kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitų asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė nei 125 eurai ir neviršija
atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė nei 125 eurai ir neviršija 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fondo administravimo įstaigos gali atidėti
baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydamos baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti baudų išieškojimą netenka galios ir vykdomas baudų išieškojimas priverstine tvarka.“
ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas procedūros tęsiamos, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia iki sueina jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kai Jei priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, delspinigių išieškojimo ar baudų sumokėjimo išieškojimo laiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Tokiu atveju nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai nutraukiama sutartis arba panaikinamas netenka galios sprendimas, kuriais kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.“
Pripažinti netekusiais galios 19¹ straipsnio 2 ir 3 punktus. 2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 eurų sumą, mokėjimo atidėjimo. Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai draudėjui Jei patikslinus draudėjo pateiktus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.“
Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
1Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 4 punktą. 4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl
draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;
išdėstyti taip:
„5) svarsto ir pateikia išvadą išvadas Fondo valdybai,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Seimui dėl Fondo biudžeto projekto ir jį lemiančių rodiklių, nustatytų Socialinio draudimo pensijų įstatyme;“. 3.
punktą. 8) ne rečiau kaip kas 4 metus teikia Seimui išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;
išdėstyti taip:
„9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
punktu: „23) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei ir tvirtina šį priskyrimą;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 24 punktu. 3.
32 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) pripažinti socialinio draudimo įmokų,
delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;“. 14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atstovauja Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu;“. 15 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Fondo valdybos administravimo įstaigos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės (toliau kartu – žala), ir nepradėti žalos išieškojimo ar jį užbaigti, jeigu išmokos permokos:
1) nėra galimybės žalos išieškoti arba
2) jeigu ji žala yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba
3) jeigu jos žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba
4) ją žalą išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai jei:
a) nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
b) išieškojimo išlaidos sąnaudos didesnės už išmokos permoką žalą arba neproporcingai didelės, lyginant su žala;
c) netikslinga išieškoti išmokos permoką žalą, kadangi nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: – fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.“
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai
(neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5 straipsnius,
ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2, 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, o iki 2021 m. kovo 31 d. – šio įstatymo
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIIIP-5295(3) lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„1. Nesukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų
įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o kai nurodytos 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija.
Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“
ją išdėstyti taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens,
kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“
ją išdėstyti taip:
„6. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir
bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai jie neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, negauna valstybinės socialinio draudimo pensijos ir kai jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra mažesnė už atitinkamų metų
valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.“
2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto
darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais
įmokų tarifas. Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Socialinio Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu – išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. Apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.“
straipsnio 1 dalį 27 punktu: „27) darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo.“
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio
draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių Socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 3.
jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką, o jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį, prašymą pateikiant Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, į kurį įeina šis mėnuo, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sumokėtų (išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų įskaitymo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Socialinio draudimo išmokos Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
išdėstyti taip: „4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir bendra draudėjo priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3 20, apdraustiesiems asmenims priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma. apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“. 3. Papildyti 15 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims – vyrams – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis.
Nustatant draudėjo apdraustųjų asmenų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų asmenų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, duomenys.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų ir
kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir neviršija ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fondo administravimo įstaigos gali atidėti
baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydamos baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti baudų išieškojimą netenka galios ir vykdomas baudų išieškojimas priverstine tvarka.“
ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas procedūros tęsiamos, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia iki sueina jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kai Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimoą, delspinigių išieškojimo ar baudų sumokėjimo išieškojimą laiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Tokiu atveju nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai nutraukiama sutartis arba panaikinamas netenka galios sprendimas, kuriais kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.“
Pripažinti netekusiais galios 19¹ straipsnio 2 ir 3 punktus. 2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 eurų sumą, mokėjimo atidėjimo. Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai draudėjui Jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.“
Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
1Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 4 punktą. 4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl
draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;
išdėstyti taip:
„5) svarsto ir pateikia išvadą išvadas Fondo valdybai,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Seimui dėl Fondo biudžeto projekto ir jį lemiančių rodiklių, nustatytų Socialinio draudimo pensijų įstatyme;“. 3.
punktą. 8) ne rečiau kaip kas 4 metus teikia Seimui išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;
išdėstyti taip:
„9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
punktu: „23) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei ir tvirtina šį priskyrimą;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 24 punktu. 3.
32 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) pripažinti socialinio draudimo įmokų,
delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;“. 14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atstovauja Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu;“. 15 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Fondo valdybos administravimo įstaigos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės (toliau kartu – žala), ir nepradėti žalos išieškojimo ar jį užbaigti, jeigu išmokos permokos:
1) nėra galimybės žalos išieškoti arba
2) jeigu ji žala yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba
3) jeigu jos žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba
4) ją žalą išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai jeigu:
a) nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
b) išieškojimo išlaidos sąnaudos didesnės už išmokos permoką žalą arba neproporcingai didelės, palyginti su žala;
c) netikslinga išieškoti išmokos permoką žalą, kadangi nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: – fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.“
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai
(neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5 straipsnius,
ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2, 4 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o iki 2021 m. kovo 31 d. – šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
12, 14, 15, 16, 19, 19¹, 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS
Nr. XIII-3011 pakeitimo BEI
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19¹, 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 18¹straipsniu įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. 1) rengimą paskatino:
suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. 2. Poreikis nustatyti terminą, iki kada gali būti pateikiamas prašymas, kai asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, o socialinio draudimo įmokas sumoka už visą kalendorinį mėnesį. 3. Poreikis skelbti apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, išskaidytus pagal apdraustųjų asmenų lytis. 4. patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atliekamų veiksmų aprašymus;
mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administracinę naštą, kai atidedamas socialinio draudimo įmokų, delspinigių ar baudų skolos sumokėjimas (išieškojimas). 6. Poreikis nustatyti, kad tik draudėjams, nukentėjusiems dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų, taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio nuostatos. 7.
tikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos teisinį reguliavimą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
kad socialinio draudimo įmokų permoką sudaro ne tik socialinio draudimo įmokos, bet ir delspinigiai, baudos, palūkanos;
delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatino:
kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija „valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką ir (ar) jų baigtinį sąrašą.“
teisinio reguliavimo trūkumas dėl savarankiškai dirbančių asmenų teisės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas gaunant pajamų. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta:
socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai. Socialinio draudimo įmokos, sumokėtos nuo didesnės įmokų bazės, grąžinamos draudėjams. 2. Nereglamentuotas socialinio draudimo įmokų nemokėjimas nuo gyventojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo. 3. Nenustatytas terminas, iki kada gali būti pateikiamas prašymas, kai asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, o socialinio draudimo įmokas sumoka už visą kalendorinį mėnesį. 4. Skelbiami apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkiai nėra išskaidyti pagal apdraustųjų asmenų lytis. 5. Draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų jų vardu atlikti veiksmus įgaliojimų suteikimas atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, nereglamentuotas. 6.
socialinio draudimo įstatymo 19 straipsniu nustatyta, kad Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais – jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, sudarant įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Tokia pati tvarka taikoma ir atleidžiant draudėjus nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų įsiskolinimo mokėjimo. Nevykdant sutarties, priimto sprendimo, sutartis nutraukiama, sprendimas panaikinamas. Savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti atidėtas bet kokio dydžio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas. 7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnis taikomas visiems draudėjams, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbia karantiną. 8. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsniu nenustatyta, kiek laiko trunka Fondo tarybos kadencija. Fondo tarybos veikloje nedalyvauja Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. 9. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. 10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. 11. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad grąžinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoką (atlyginti žalą Fondui) galima nereikalauti iš asmens, kurio socialinė ekonominė padėtis yra sunki. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatyme nustatyta:
draudimo įmokų permoką sudaro tik socialinio draudimo įmokos. 2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo
socialinio draudimo įmokų permoka. 3. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo
asmenų pajamas. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta: 1.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį, motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. T. y. nenustatytos papildomos išlaidos, kai gali būti mokamos išmokos, kuriomis nekompensuojamos prarastos pajamos. 2. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. Nenustatyta, kad analogiškos nuostatos taikomos individualią veiklą vykdantiems asmenims. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu Nr. 1 siūloma: 1. Nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų lėšomis sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo sumos, didesnės kaip 60 VDU suma, bus grąžinamos apdraustiesiems asmenims į jų sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje. Tai bus daroma be atskiro asmens prašymo, jei yra sąskaita, į kurią ne seniau nei prie 36 mėnesius jam buvo sumokėta paskutinė Fondo administravimo įstaigų administruojama išmoka, o nesant tokios sąskaitos – į paties asmens Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytą sąskaitą.
Nustačius, kad socialinio draudimo įmokų „lubos“ skaičiuojamos apdraustajam asmeniui, bus suvienodintos nuostatos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Taip pat siūloma nustatyti, kad apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo bus informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo. 2. Nustatyti, kad nuo darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Darbdavio apmokėjimas už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, nėra darbuotojo pajamos iš darbo santykių, todėl neturėtų būti apmokestintos socialinio draudimo įmokomis. 3. Galiojantis įstatymas nereglamentuoja, iki kada verslo liudijimus turintys asmenys, jeigu dirba ne visą kalendorinį mėnesį, gali sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį.
Todėl siūloma nustatyti, kad verslo liudijimą turintis asmuo, kuris dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau nori sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, gali pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, kuriame yra kalendorinis mėnuo, kurį asmuo pagal verslo liudijimą dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau pageidauja sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Nustačius bus aišku, iki kada ir kokios formos prašymą ne visą kalendorinį mėnesį dirbę verslo liudijimą turintys asmenys turės pateikti, norėdami sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį. 4. Nustatyti, kad skelbiamas draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims
į 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagal kurias atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu, siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą 18¹ straipsniu, nustatančiu įgaliojimų, draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumus. Draudėjai, apdraustieji ir (ar) išmokų gavėjai galės veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, įgalioti atlikti pateikti elektroniniais ryšiais, prisijungę prie asmens paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, taip pat atvykę į Fondo administravimo įstaigą, siųsdami registruotu paštu, per kurjerį ir patvirtinę savo tapatybę. Taip būtų užtikrinta, kad asmuo, kurio tapatybė nustatyta tik jam suteiktomis prisijungimo priemonėmis prisijungiant prie savo paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, taip pat asmeniui atvykus į Fondo administravimo įstaigą, siunčiant registruotu paštu, per kurjerį ar elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtinus savo tapatybę, galėtų duoti Fondo valdybos parengto turinio įgaliojimą (asmuo būtų supažindintas su tokio veiksmo pasekmėmis) savo pasirinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Kadangi įgaliojimo formą tvirtintų Fondo valdybos direktorius, būtų užtikrinta, kad jo turinys būtų aiškus ir kartu nesuteikiantis įgaliotiniui daugiau teisių veikti atstovaujamojo vardu, nei reikia, įgaliojimą parengti ir kreiptis į Fondo administravimo įstaigas asmenims būtų paprasčiau. 6.
nustatyti, kad kai Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais – jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka priima sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų į Fondą įsiskolinimo sumokėjimą (išieškojimą) ir jis nevykdomas, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą automatiškai netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas. Tokią pačią tvarką siūloma taikyti ir priimant sprendimus atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, bei baudų išieškojimą. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus supaprastintos socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų įsiskolinimo sumokėjimo (išieškojimo) procedūros, nebus priimamas sprendimas dėl anksčiau Fondo administravimo įstaigos priimto sprendimo pripažinimo netekusiu galios. 7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnį taikyti karantino režimo metu tik draudėjams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažintiems nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir
(ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų. Toks pakeitimas siūlomas, kad lengvatine Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnyje nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti tik nuo karantino nukentėję draudėjai ir nebūtų galimybės supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarkos draudėjams, kurie patiria sunkumų dėl kitų priežasčių. 8.
socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad Fondo tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įsigaliojus įstatymui, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 245 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“ ir pradėta skaičiuoti Fondo tarybos kadencija. Taip bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą bei užtikrinti rotacijos būdu besikeičiančių tarybos narių veiklą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Pensininkų reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, institucijoms bendradarbiauti. 9. Pripažinti netekusia galios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkto ir 19¹ straipsnio 2 punkto nuostatą, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgus į tai, kad Fondo taryba nagrinėja ir priima sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą Fondo tarybos siūlymas turėtų būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos. 10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 9 punktu nustatyti, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką.
Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Fondo taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių. Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai. 11. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 ir 32 straipsnių pakeitimais nustatyti, kad Fondo valdyba priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais. 12. Šiuo metu galiojanti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo grąžinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoką (atlyginti žalą Fondui) galima atsisakyti asmens, kurio socialinė ekonominė padėtis yra sunki, atžvilgiu.
Galiojanti norma numato dvi sąlygų, leidžiančių konstatuoti tokią asmens padėtį, grupes – asmeniui turi būti faktiškai teikiama valstybės parama arba ji faktiškai neteikiama, bet jos asmeniui reikia. Pirmoji sąlyga – kai parama jau faktiškai teikiama – yra pagrįsta, aiški ir skaidri, nes paramos gavimo sąlygos, tvarka ir jos teikimo įrodymo tvarka yra aiški, reglamentuota norminiuose teisės aktuose ir taikoma visiems vienodai, be diskriminavimo ir subjektyvumo galimybių. Tuo tarpu alternatyvi sąlyga – asmeniui reikia paramos yra neaiški, palieka subjektyvios diskrecijos teisę vykdytojams, sudėtinga įrodymų rinkimo ir administravimo požiūriu, kelia nepagrįstus lūkesčius skolininkams, netinkama korupcijos prevencijos požiūriu. Galiojančioje normoje išvardytos tikslinamosios aplinkybės, kurios esą pagrindžia paramos reikalingumą, nėra objektyviai ir neišvengiamai susijusios su asmens sunkia ekonomine padėtimi (tiek pensininkas, tiek neįgalus asmuo, tiek bedarbis, tiek sergantis žmogus vien dėl tokio statuso netampa sunkiai ekonomiškai besiverčiančiu asmeniu – kiekvieno iš jų realiai turimi turtas ir pajamos gali būti dideli, o tie iš jų, kurių padėtis išties sunki, turėtų tenkinti pirmąją sąlygą – gauti jiems priklausančią paramą, kuri skiriama įvertinus realų turtą ir pajamas). 13. Taip pat projektu siūloma panaikinti teisinio reguliavimo spragą – nors Fondo administravimo įstaigos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą įgyja regreso teisę į žalos padariusį asmenį, atsisakyti šių reikalavimų asmenų, kurių socialinė ekonominė padėtis sunki, atžvilgiu nenumatyta.
Todėl tikslinga šių reikalavimų (grąžinti išmokų permoką ir regresinių reikalavimų) atsisakymo galimybę reguliuoti vienodai. Galiojantis reguliavimas numato, kad atsisakyti reikalavimų gali tik Fondo valdyba, o tai laikytina neefektyviu, daugeliu atveju subsidiarumo principo neatitinkančiu standartinių situacijų administravimu. Kad procesas taptų greitesnis, pigesnis ir efektyvesnis, siūloma, kad procedūrinius veiksmus tiesiogiai atliktų teritoriniai skyriai pagal Fondo valdybos nustatytą tvarką. 14. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai (tikslinamos nuorodos į teisės aktus, aiškiai įvardijamas subjektas, priimantis įgyvendinamąjį teisės aktą). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus žalos išieškojimo būdus taikyti ne tik socialinio draudimo išmokoms, bet ir išmokoms, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, nes dėl visų šių išmokų permokų atsiranda žala Valstybinio socialinio draudimo fondui ir ji turėtų būti išieškoma iš draudėjų kaip ir iš socialinio draudimo išmokų permokos. 2. Tikslinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, nustatant, kad išmokų permokų ir įmokų permokų įskaitymas galimas ne tik kai draudėjas sumažina asmens draudžiamąsias pajamas, bet ir kitais atvejais, kai permoka susidaro dėl pakeistų draudėjo anksčiau teiktų duomenų, nes draudėjai dažniau tikslina ne vieno apdraustojo, o vienu metu iš karto kelių apdraustųjų asmenų duomenis ir juos tikslina tiek mažindami draudžiamąsias pajamas, tiek jas didindami.
Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies normos taikymą, kad jis būtų taikomas visais atvejais, kai dėl neteisingo apdraustųjų duomenų teikimo susidaro išmokų permokos. 3. Pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnį ir jo antroje dalyje išsamiau reglamentuoti, kaip turi elgtis draudėjas, kai jam grąžinama socialinio draudimo įmokų permoka, apimanti ir apdraustojo asmens įmokas. Jei darbdaviui grąžinama dalis socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija. 2. Suvienodinti teisinį reguliavimą dėl savarankiškai dirbančių asmenų laikino veiklos nevykdymo ir nustatyti, kad visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. Taip būtų neišskiriama nė viena savarankiškai dirbančių asmenų kategorija, kuriai įgijus teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios nekeičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus:
Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikslinti:
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“; 1.3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis draudėjai būtų pripažįstami nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir
(ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų;
2020 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti:
permokų pervedimo į asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje tvarką; 2.2. Įgaliojimo formą;
draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį formą;
arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės atsisakymo, tvarką;
ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 2 siūlomus pakeitimus, Fondo valdybos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos grąžinimo tvarką. Įgyvendinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtiems įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybinis socialinis draudimas“,
„socialinio draudimo įmoka“, „valstybinio socialinio draudimo išmoka“, „ligos
išmoka“, „motinystės išmoka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-11-23 Nr. 103-P-49(2)
dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Misevičius – Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, J. Rukšėnaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė, R. Ibelhauptaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė, K. Tamoševičienė – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, Kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Jautakis
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 1,5723 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,apdraustieji asmenys“, siūlytina šią sąvoką nuosekliai vartoti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 18¹ straipsnio pavadinime ir jo 1 dalyje ir kt. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-192
,,skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo“ įrašyti žodžius ,,skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo“, kadangi esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms, socialinio draudimo įmokas siūloma neskaičiuoti nuo darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-193
(išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų paskirstymo tvarkos nustatymo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse tarpusavyje derintinos su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5296 (šiuo projektu keičiamo įstatymo
draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumos). Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-196 4.
Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime brauktinas žodis ,,Įstatymo“ bei šio straipsnio tekste esantys žodžiai rašytini neparyškintomis raidėmis. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 7 straipsnio pakeitimo esmėje po žodžio ,,Papildyti“ įrašytinas praleistas žodis ,,Įstatymą“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 7 straipsniu pildomo 18¹ straipsnio pavadinimas ir jo turinys tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo III skyriaus pavadinimu ir jame esančių straipsnių turiniu (jame nustatyta, kad draudėjų, apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, ne Fondo administravimo įstaigoms). Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-198
trumpinys ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje prieš nurodytų taisyklių pavadinimą išbraukti žodžius ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų“ kaip perteklinius. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos, kuriose vartojama sąvoka ,,privalomosios (einamosios) socialinio draudimo įmokos“, kadangi tokia sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta (2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka ,,socialinio draudimo įmokos“). Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-1912 10.
Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 punkte vietoj žodžių ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“ įrašytini žodžiai ,,Fondo valdybos teritoriniam skyriui“, kadangi tokia santrumpa yra įvesta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. Be to, siūlytina šiame punkte vietoj žodžių ,,pateikia išvadą“ įrašyti žodžius ,,teikia išvadą“, kadangi pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnį, tai yra nuolatinė Fondo tarybos funkcija. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d.
įsigaliojo nauja keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies redakcija, kurią sudaro 23 punktai, todėl atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto
buvęs 23 punktas turėtų būti laikomas 24 punktu). Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 punktas, kadangi jame nurodytas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas negalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. (jis buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153 straipsniu). Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-1915
straipsnio 6 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Fondo administravimo įstaiga yra laikoma Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl pagal siūlomą formuluotę, Fondo valdybos direktorius (jis yra Fondo administravimo įstaigos direktorius) taip pat turės teisę savo (Fondo valdybos direktoriaus) nustatyta tvarka priiminėti tam tikrus sprendimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos pirmininkas V. Kunca, 2020-11-17 11,12 SVARSTYTA: Pasikeitimas nuomonėmis dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas V. Kalinauskas ir Pensijų skyriaus vedėja I. Buškutė pristatė informaciją šiuo klausimu. V. Kalinauskas informavo, kad Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19(1), 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 18(1) straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti 29 str. ir nustatyti, kad Fondo taryba bus sudaroma ketverių metų kadencijai, Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis turės teisę dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu, bei atitinkamai pakoreguojamos Fondo tarybos funkcijos. Siūloma pakeisti 30 str. 9 p. atsisakant Fondo tarybai tvirtinti ir skelbti rodiklius, nustatytus Valstybės socialinio draudimo pensijų įstatyme, ir siūloma nustatyti, kad Fondo Taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarstys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateiks išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Taip pat siūloma atsisakyti ir 30 str.
nustatyta, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų., bei vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymų, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų grupei. I. Buškutė, informavo, kad dabar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įstatymas nustato, kad Fondo Taryba ne rečiau kaip kas 4 metus teikia Lietuvos Respublikos Seimui išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų, tačiau tokias išvadas ir prognozes savo ruožtu daro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kas 3 metus visos ES valstybės narės pagal vieningą metodologiją rengia ilgalaikes pensijų sistemų projekcijas, kiekvieną valstybė narė pagal suderintas prielaidas. I. Buškutė, pažymėjo, kad dalis prielaidų gaunama iš Eurostato (pvz. demografinės projekcijos į ateitį). Rengiamos Senėjimo (dėmesys skiriamas pensijų sistemų tvarumo klausimams) ir Pensijų adekvatumo (dėmesys skiriamas pensijų adekvatumo klausimams) ataskaitos. Šiais dokumentais vadovaujamasi vertinant valstybių pensijų sistemas, rengiant kasmetines šalies Stabilumo ataskaitas. Paskutinės projekcijos buvo 2018 m. ir parengtos ataskaitos. Naujausios projekcijos 2021 metų ataskaitoms rengiamos šiuo metu. Todėl I. Buškutė antrina V. Kalinauskui ir kelia klausimą, ar tikslingas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 7 ir 8 p. nustatytų Fondo tarybai funkcijų vykdymo pavedimas ir aktualumas, ir ar tikslinga Fondo tarybai įsipareigoti teikti Lietuvos Respublikos Seimui išvadas ir prognozes dėl pertvarkos gairių ir pertvarkos eigos (laukiamų rezultatų) teikimo Lietuvos Respublikos Seimui. Reformos pensijų srityje, įgyvendinančios pertvarkos gaires, jau įvykdytos. V.
V. Kunca pasiūlė Fondo tarybos nariams išnagrinėti Lietuvos Respublikos Seime registruoto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. pakeitimo projekto nuostatas ir pareikšti savo nuomonę bei priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomų pakeitimų: ● Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 1 dalies pakeitimo. V. Kunca pateikė pastabą dėl formuluotės atsiradimo, kad Fondo taryba būtų sudaryta 4 metų kadencijai. V. Kunca mano, kad dabartinė formuluotė be kadencijos laikotarpio nustatymo yra geresnė ir paprašė Fondo tarybos narių pasisakyti šiuo klausimu. T. Medaiskis pažymėjo, kad kas siūlo 4 metų kadencijos laikotarpį, turi savo motyvų ir nurodys priežastis. V. Kalinauskas informavo, kad 4 metų kadencija siūloma tam, kad Fondo tarybos sudėtis būtų privalomai atnaujinama kas 4 metus, nepriklausomai nuo valdžios pasikeitimų. Dabar atnaujinimas vyksta nuolat, valstybės institucijų atstovai Fondo taryboje pakeičiami, kas 4 metus kai išrenkamas naujas Lietuvos Respublikos Seimas išrenkamas, nes atstovai paprastai būna politinio (asmeninio) pasitikėjimo, todėl toks pasiūlymas. T. Medaiskis suabejojo dėl tokio pasiūlymo - Fondo tarybos narių sudėtis ir taip natūraliai atnaujinama. Tarybos nariai pritarė, kad esama įstatymo norma yra lankstesnė, todėl nėra prasmės jos keisti. Nutarta: Nepritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 1 p. pakeitimui. ● Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 9 d. pakeitimo, išdėstant: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu.
Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“ Nutarta: Pritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 9 dalies pakeitimui. ● Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 4 p., panaikinimo, siūlant atsisakyti Fondo tarybos funkcijos nagrinėti ir teikti pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. V. Butkus pasisakė, kad šiuo klausimu Fondo tarybos visiškai eliminuoti neteisinga, kodėl kad teko matyti situacijų, kai teikiamas Fondo tarybai sprendimai atidėjimams ir pan., kuomet įkeičiamas nereikšmingas turtas, o nekilnojamas turtas - ne. Buvo ir įmonės savininkų piktnaudžiavimų, paimamos paskolos, juos pasiima savininkai, o po to prašo atidėjimų. Tokius atvejus Fondo taryba atmeta, todėl reikia tokius atvejus svarstyti Fondo taryboje. V. Butkaus nuomone, reikėtų nebent nubrėžti aukštesnę ribą, pavyzdžiui, nuo 100 tūkst. Eur, nes 30 tūkst. Eur riba gal yra ir per maža. A. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad 30 tūkst. Eur riba nesenai buvo nustatyta, prieš tai buvo mažesnė. Tačiau jei žiūrėti statistiką, kiek tokių prašymų yra, kiek nagrinėjam per metus - iki 15.
Juolab, kad einama paprastesnio svarstymo keliu - elektroninės apklausos būdu, tai neužima daug laiko, jau tapo įprasta veikla, todėl problemos spręsti šiuos klausimus toliau nemato ir balsuoja prieš šios funkcijos atsisakymą. Nutarta: Nepritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 4 p. pakeitimui. ● Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 9 p., pakeitimo, kurį siūloma išdėstyti taip: „9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. V. Kunca pasitikslino pas V. Kalinauską, ar teisingai suprantama, kad ši funkcija pagal Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymą? Kokiam skyriui bus teikiama išvadas? Kaip dažnai? V. Kalinauskas pakomentavo, kad tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos teritorinis skyrius užsiima dalinių darbo išmokų mokėjimų, taigi tik šitam skyriui reikės ir teikti. Tai nebus dažnas atvejis, nes iš pradžių Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti sprendimą, kad yra ekonominė krizė arba tam tikroje teritorijoje arba visoje Lietuvoje, šiuo metu dalines išmokas atstoja prastovų kompensavimas. T. Medaiskis atkreipė dėmesį, kad siūloma atsisakyti rodiklių tvirtinimo ir skelbimo, todėl mano, kad funkcija susijusi su rodikliais turi būti perkelta į 30 str. 5 p., kur Fondo taryba svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Seimui dėl Fondo biudžeto projekto. Nutarta: Pritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 9 d. pakeitimui, tačiau funkciją susijusią su rodikliais, nustatytais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, perkeliant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str.
išdėstyti taip:
apsaugos ir darbo ministerijai ir Seimui dėl Fondo biudžeto projekto ir jį lemiančių rodiklių, nustatytų Socialinio draudimo pensijų įstatyme. ● Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 10 p. pakeitimo, kur siūloma išbraukti Fondo tarybos funkciją dėl, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei tvirtinimo. V. Kalinauskas pakomentavo, kad šios funkcijos perduotos Fondo valdybai pagal Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų įstatymą. Nutarta: Pritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 10 p. pakeitimui. V. Kunca, pažymėjo, kad, jei Fondo tarybos nariai neprieštarauja, kad V. Kalinauskui bus pateiktas šios dienos protokolo išrašas, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiks Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus. V. Kalinauskas pažymėjo, kad būtų gerai, kad pasiūlymas būtų nuo Fondo tarybos, nes Lietuvos Respublikos Seimo Socialinio reikalų ir darbo komitetas kitą savaitę svarstys Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, todėl reikėtų papildomai įdėti Fondo tarybos pasiūlymus, tai Lietuvos Respublikos Seimo Socialinio reikalų ir darbo komitetas apsvarstys koreguodamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 ir 30 str. V. Kalinauskas taip pat pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. Fondo taryba turi tiesioginį ryšį ir gali teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, todėl reikia, kad būtų nuo Fondo tarybos kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinio reikalų ir darbo komitetą dėl bendradarbiavimo. Įvertinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktorė J. Varanauskienė 2020-11-057 (18¹⁾ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymą 18¹ straipsniu inicijavo pati Fondo valdyba, atsižvelgdama į klientų išsakomus poreikius, turimas technines priemones, organizacines galimybes ir ilgametę patirtį, valdant
„Sodros“ įstaigoms ir asmenims kylančias rizikas, susijusias su asmens
duomenų tvarkymu ir įmokų/išmokų administravimu, kitų „Sodros“ funkcijų vykdymu (paslaugų asmenims teikimu). Pakeitimu siekta mažinti asmenų administracinę naštą ir tenkinti jų poreikį tvarkyti savo reikalus su „Sodra“ patogiau, pigiau ir paprasčiau, nei įmanoma pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kartu realiai užtikrinant asmenų interesus, susijusius su jų duomenų ir turto (lėšų, pajamų), apsauga, valdant grėsmes, kad tie interesai nebūtų pažeisti nusikaltėlių ar kitų piktavalių asmenų veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu atsisakoma „įprastiems įgaliojimams“ (jau galiojančių rūšių įgaliojimams) taikomų saugiklių – jie nebus nei tvirtinami kompetentingo trečiojo asmens, nei registruojami viešame Įgaliojimų registre. Tai, viena vertus, ir yra projektu siūlomo reguliavimo privalumas asmenims, padarysiantis jų teisių realizavimą paprastesniu, tačiau, kita vertus, būtent tai sukuria papildomų grėsmių asmenims, jei supaprastinimais siektų pasinaudoti nesąžiningi asmenys, veikdami suklastoto įgaliojimo pagrindu. Todėl supaprastintas įgaliojimo išdavimas niekaip neturi suponuoti paprastesnio įgaliojimo klastojimo galimybės.
Dėl šios priežasties Fondo valdyba siūlė ir dabar prašo supaprastintą įgaliojimų tvarką taikyti tik tais atvejais, kai Fondo administravimo įstaigos, kaip įgaliojimo adresatas, gali objektyviai kontroliuoti įgaliojimo išdavimo procesą, kiek tai susiję su tinkamu įgaliojimą išduodančio asmens tapatybės nustatymu ir įsitikinimu įgaliojimo turinio (teksto) autentiškumu (kad jį pasirašė būtent tas asmuo ir kad tekstas po įgaliojimo sudarymo nebuvo įgaliotinio ar kito asmens pakeistas). Esame įsitikinę, kad to neįmanoma užtikrinti, siunčiant įgaliojimą paštu ar per kurjerį, todėl nesiūlėme 2 dalyje numatyto įgaliojimo pateikimo būdo – siunčiant paštu (per kurjerį) ir prašome jį išbraukti. Šis būdas sukeltų nepamatuotą ir tinkamai nesuvaldomą riziką tiek asmeniui (įgaliotojui), tiek „Sodrai“, sukurtų potencialą ginčams dėl taip įgalioto asmens sudarytų sandorių galiojimo. Manytume, kad 18¹ straipsnio 3-4 dalių, kuriose dėstomos konkrečios įgaliojimų administravimo procedūros, turėtų būti atsisakyta. Viena vertus, kai kurios jų nuostatos yra savaime netinkamos (pvz., į įstaigą atvykusio asmens tapatybės nustatymas pagal tapatybės dokumento kopiją; patvirtintos įgaliojimo kopijos, o ne originalo, teikimas). Kita vertus, technologinės ir organizacinės asmenų aptarnavimo priemonės nuolat kinta, keičiasi ir su tuo susijusios rizikos bei tinkamo jų valdymo priemonės. Todėl labai konkrečios įstatyme numatytos procedūros, net jei jos tinkamos išleidžiant įstatymą, gali tapti nebeadekvačios, valdant naujas grėsmes, tačiau jas bus privaloma vykdyti toliau, taip sukuriant tiek įstaigos, tiek asmens interesų pažeidimo potencialą.
Įstatymas turėtų sudaryti galimybes tinkamai – lanksčiai, operatyviai ir adekvačiai grėsmėms – valdyti rizikas, todėl manytume, kad pareiga nustatyti įgaliojimų administravimo procedūras turėtų būti deleguota Fondo valdybai, kuri ir taip yra tiek Fondo administravimo įstaigų Fondo valdybos informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja, tiek šių įstaigų veiklos, aptarnaujant asmenis, reglamentuotoja. Be kita ko, minėtose 18¹ straipsnio 3-4 dalyse numatytas kopijų tvirtinimas, tačiau iš jų nuostatų neaišku, kas turėtų teisę jas tvirtinti, kita vertus, tai neatitinka 18¹ straipsniu siekiamo tikslo – išvengti administracinės naštos, susijusios su trečiųjų asmenų dalyvavimu, tvirtinant įgaliojimus. Atkreipiame dėmesį, kad 18¹ straipsniu nėra panaikinama galimybė ir toliau naudoti notarų/seniūnų tvirtinamus įgaliojimus, tačiau tai yra kitos rūšies įgaliojimai ir jų tvirtinimo tvarka neturi būti taikoma 18¹ straipsniu įvedamos naujovės – supaprastintų įgaliojimų atžvilgiu. Taip pat manytume, kad 18¹ straipsnyje numatytų įgaliojimų, kurie skirti atstovauti išimtinai tik santykiuose su Fondo administravimo įstaigomis, originalus turėtų saugoti būtent Fondo administravimo įstaigos, kaip tų įgaliojimų adresatas. Tokiu atveju įgaliojime nurodytam atstovui teikiant prašymą ar skundą nereiks su savimi turėti/pateikti įgaliojimo, t.y. jis visada galės gauti paslaugą, vien patvirtinęs savo tapatybę, taip pat nekils problemų, prireikus įgaliojimo, kaip įrodymo, teisme (tam reikalingas dokumento originalas).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad turi būti tikslinamos 18¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios teisę įgalioti atstovą atsiimti Fondo administravimo įstaigų mokamas išmokas, užtikrinant jos praktinio taikymo galimybes. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal šį straipsnį išduodamų įgaliojimų duomenys nebus tvarkomi registre, kurio duomenys viešai prieinami, t.y. juos tvarkys ir prireikus patvirtinti jų tikrumą galės tik Fondo administravimo įstaigos, ir į tai, kad šios išmokos gali būti mokamos įvairiais būdais – pristatant į gyvenamąją vietą, atsiimant mokėjimo įstaigoje, mokant į sąskaita mokėjimo įstaigoje. Nėra nei vieno išmokų mokėjimo būdo, kuriuo išmokas (grynus pinigus) jų gavėjams (atstovams) tiesiogiai įteiktų Fondo administravimo įstaigos. Išmokų pristatymo gavėjams į jų gyvenamąja vietą ar jų atsiėmimo mokėjimo įstaigose (kuriose gavėjai neturi sąskaitų) paslaugas teikia Fondo administravimo įstaigų konkurso (viešojo pirkimo) būdu parinkti paslaugų gavėjai, su kuriais sudaromos išmokų pristatymo ir atitinkamų duomenų mainų sutartys. Atitinkamai tokiems paslaugų gavėjams pagal sutartis galėtų būti teikiami duomenys apie jų mokamas išmokas atsiimti įgaliotus pagal 18¹ straipsnį atstovus. Tuo tarpu tais atvejais, kai išmokos mokamos į išmokos gavėjo nurodytą sąskaitą mokėjimo įstaigoje, su atitinkamomis mokėjimo įstaigomis Fondo administravimo įstaigos tuo tikslu nesudaro ir neturi sudaryti išmokų mokėjimo sutarčių (tai vyksta bendrųjų (ne socialinio draudimo srities) teisės aktų pagrindu), o potencialių mokėjimo įstaigų ratas niekaip nepriklauso nuo Fondo administravimo įstaigų valios, jų skaičius iš esmės yra neapibrėžtas.
Be to, tokiu atveju mokėjimo įstaigos iš esmės išmoka nebe išmoką, o lėšas, esančias sąskaitoje. Todėl sumų atsiėmimo iš sąskaitos atveju turėtų būti naudojami kiti, jau egzistuojančių rūšių įgaliojimai (notaro patvirtinti įgaliojimai, kurių duomenys tvarkomi viešame Įgaliojimų registre). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome 18¹ straipsnio 1 dalies nuostatą dėl įgaliojimo atsiimti išmokas patikslinti, nurodant, kad jis taikomas tik išmokoms, kurias pristato paslaugų teikėjai, su kuriais Fondo administravimo įstaigos yra sudariusios jų pristatymo sutartis. Taip pat siūlome 18¹ straipsnio 1 dalyje išbraukti perteklinius atitinkamame kontekste žodžius – po žodžių „Fondo administravimo įstaigų mokamas“ išbraukti žodžius „socialinio draudimo išmokas ir (ar) kitas“, po žodžio
„išmokas“ - žodžius „kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo
įstaigoms“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pernumeruotu 8 (buvęs
7) straipsniu pildomą 18¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,18¹ straipsnis. Draudėjų, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumai 1.
Draudėjai, apdraustieji, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjai turi teisę savo atstovą įgalioti atsiimti jiems paskirtas ir Fondo administravimo įstaigų mokamas socialinio draudimo išmokas ir (ar) kitas išmokas, kurių mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, kurias pristato paslaugų teikėjai, su kuriais Fondo administravimo įstaigos yra sudariusios išmokų pristatymo sutartis, atlikti kitus veiksmus (sudaryti sandorius), susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, joms teikiant administracines paslaugas ir vykdant kitas funkcijas, Fondo administravimo įstaigoms pateikdami pasirašytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos įgaliojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgaliojimas Fondo administravimo įstaigoms Fondo valdybos nustatyta tvarka gali būti pateiktas elektroniniais ryšiais, prisijungus prie asmens paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat asmeniui atvykus į Fondo administravimo įstaigą, siunčiant registruotu paštu, per kurjerį ir patvirtinus savo tapatybę. 3. Įgaliojimą teikiant tiesiogiai atvykus į Fondo administravimo įstaigą, pateikiamas įgaliojimo originalas, kuris, įgaliojimą priėmusiam darbuotojui padarius ir patvirtinus jo kopiją, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, arba patvirtinta įgaliojimo kopija. Teikiant įgaliojimą kitais būdais, teikiama patvirtinta įgaliojimo kopija. 4. Kartu su įgaliojimu asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar patvirtintą jo kopiją.
Įgaliojimą teikiant tiesiogiai atvykus į Fondo administravimo įstaigą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma). Įgaliojimą teikiant paštu ar per kurjerį, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija. Įgaliojimą teikiant elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija neteikiama. 5.3. Šiame straipsnyje nurodyta tvarka Fondo administravimo įstaigoms pateiktiems įgaliojimams jokio papildomo tvirtinimo ir (ar) registravimo Įgaliojimų registre nereikia.“ Įvertinti. 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė J. Varanauskienė 2020-11-0510
Tikėtina, kad dėl techninės klaidos įstatymo projekto 10 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įrašytas akivaizdžiai netinkamas tekstas „į ją iš draudėjo taip pat gali būti nukreipiamas išieškojimas“. Kadangi išmokos permoka yra valstybei padaryta žala (skola), o ne draudėjo turimas (įgytas) turtas ar lėšos, turi būti išieškoma ši žala, o ne iš šios žalos, t.y. išieškojimas nukreipiamas į atitinkamą turtą (lėšas), o ne į žalą. Todėl siūlome vietoj šio teksto grąžinti šiuo metu galiojantį tekstą „ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto pernumeruotu 11 (buvęs 10) straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jei patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, į ją iš draudėjo taip pat gali būti nukreipiamas išieškojimas ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.“ Įvertinti. 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė J. Varanauskienė 2020-11-0516 Atsižvelgiant į 16 straipsnio 1-2 dalyse numatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datas ir tų pakeitimų įgyvendinimui reikalingus pakeitimus programinėje įrangoje ir poįstatyminiuose teisės aktuose, prašome
pakeitimams užtikrinti (projekte visiems pakeitimams įgyvendinti būtinus teisės aktus pavedama priimti iki tos pačios datos, nepriklausomai nuo to, kada įsigalioja pats pakeitimas). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pernumeruotą 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 4 straipsnius,
5 straipsnio 3 dalį, 6, 11–15 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja
įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1, 3,
įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Įvertinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti projektui Nr. XIIIP-5295, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti. Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19¹, 21, 29, 30, 32, 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-5295 (įstatymo projekto Nr. XIIIP-5294 lydimąjį) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti pagrindinį - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5294, taip pat į šiuos Komiteto pasiūlymus. 7.2 Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
departamento pastabas dėl įstatymo projekto Nr.
XIIIP-5295 (žr. išvados 2 punktą);
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus pasiūlymus (žr. išvados 4 punktą), taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos 2020-11-17 pasiūlymus (žr. išvados 3 punktą); 7.2.3 Atsižvelgiant į tai, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 19¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345(2), kuriuo taip pat yra keičiamas keičiamo įstatymo 19¹ straipsnis - suderinti projektais Nr. XIIIP-5295 ir XIIIP-5345(2) keičiamas šio straipsnio nuostatas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
29, 30, 32, 36 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu
2020-11-04 Nr. 109-P-39 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Butkevičius, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 10,181 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,apdraustieji asmenys“, siūlytina šią sąvoką nuosekliai vartoti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 181 straipsnio pavadinime ir jo 1 dalyje ir kt. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-10-1911 2.
Siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 27 punkte vietoj žodžių ,,skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo“ įrašyti žodžius ,,skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo“, kadangi esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms, socialinio draudimo įmokas siūloma neskaičiuoti nuo darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos dėl sumokėtų (išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų paskirstymo tvarkos nustatymo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse tarpusavyje derintinos su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5296 (šiuo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnį 10 dalyje jau yra numatyta, kaip paskirstomos socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumos). Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
neparyškintomis raidėmis. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-10-197 6.
Įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo 18¹ straipsnio pavadinimas ir jo turinys tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo III skyriaus pavadinimu ir jame esančių straipsnių turiniu (jame nustatyta, kad draudėjų, apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, ne Fondo administravimo įstaigoms). Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra įvestas trumpinys ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje prieš nurodytų taisyklių pavadinimą išbraukti žodžius ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų“ kaip perteklinius. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos, kuriose vartojama sąvoka ,,privalomosios (einamosios) socialinio draudimo įmokos“, kadangi tokia sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta (2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka ,,socialinio draudimo įmokos“). Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio dalis. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte vietoj žodžių ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“ įrašytini žodžiai ,,Fondo valdybos teritoriniam skyriui“, kadangi tokia santrumpa yra įvesta keičiamo įstatymo 2 straipsnio
įrašyti žodžius ,,teikia išvadą“, kadangi pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnį, tai yra nuolatinė Fondo tarybos funkcija. Pritarti 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d.
įsigaliojo nauja keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies redakcija, kurią sudaro 23 punktai, todėl atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto
buvęs 23 punktas turėtų būti laikomas 24 punktu). Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 punktas, kadangi jame nurodytas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas negalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. (jis buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153 straipsniu). Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Fondo administravimo įstaiga yra laikoma Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl pagal siūlomą formuluotę, Fondo valdybos direktorius (jis yra Fondo administravimo įstaigos direktorius) taip pat turės teisę savo (Fondo valdybos direktoriaus) nustatyta tvarka priiminėti tam tikrus sprendimus. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-5295, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varžgalys, K. Glaveckas, M. Majauskas, G. Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
6, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19¹,
2020-12-18 Nr. 103-P-53(6)
dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: M. Navickienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, D. Gerulytė – Valstybinio socialinio draudimo fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-17 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių
pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš –0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė