2021
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto įplaukas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projekto tiesioginė rengėja – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PSDF biudžeto rodikliai nustatomi priimant Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2021 m. PSDF biudžeto įplaukos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos PSDF lėšos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti įstatymo lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Informacija apie valstybės biudžeto lėšų poreikį ateinančiais biudžetiniais metais pateikiama pridedamuose prognozuojamų 2021–2023 metų PSDF biudžeto įplaukų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinimuose. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir
išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projektas susijęs su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma patvirtinti ateinančių metų valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį, dydį eurais), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma nustatyti ateinančių trejų metų planuojamas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF biudžetą, kompensacijos dydį procentais). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo mėn. paskelbtas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas.
Ateinančių metų PSDF biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. 2021 m. sveikatos priežiūrai finansuoti planuojama panaudoti 30 864 tūkst. Eur PSDF biudžeto rezervo lėšų. Sprendimai dėl šių lėšų panaudojimo bus priimami ateinančiais metais. Lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimu bus skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis. 2021–2023 metais prognozuojamų PSDF biudžeto įplaukų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinimai pridedami.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai
„LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini pirmos eilutės centre
. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12-17 Nr. XIIIP-5292(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime, Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12-22 Nr. XIIIP-5292(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL
2020-11-25 Nr. 111-P- 33(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė. Kviestieji asmenys : Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Finansu ministro patarėjas Edmundas Žilevičius, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, S. Adamkevičiūtė, Valstybės kontrolės atstovė R. Ibelhauptaitė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovai R. Rastauskas, D.Vaiginas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai K. Štaras, V. Grigas, D. Staponkus, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Ž. Gudlevičienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos atstovai A. Salda, L. Noisevič, LAWG atstovė Rūta Pumputienė,, Vaistų gamintojų asociacijos atstovai R. Bričkienė, J. Poderis, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovai A. Gaižauskienė, A. Kučinskas, J. Smilgaitė, Lietuvos pacientų forumo atstovė I. Drėgvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai
„LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini pirmos eilutės centre. Pritarti
Siūloma įstatymo projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlyma i: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 Problema 1. Biudžete jau suplanuotas trūkumas. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 011,0 tūkst. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352 811,0, t.y. jau dabar matomas 38
Siūlymas: PSDF biudžetas negali būti planuojamas jau iš anksto su prognozuojamu deficitu, kas yra daroma pastaraisiais metais. Toks planavimas reiškia, kad vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos visiškoje nežinioje, nes ne tik nežinoma, kaip šis deficitas bus atstatomas, bet tai tiesiogiai palies pacientus (paneigiamas jiems reikalingų vaistų prieinamumo poreikis). Užprogramuotu deficitu paneigiama pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas. Problema 2. Nesilaikoma Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos išlaidas vaistams didinti tiek, kiek didėja PSDF biudžetas. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos didėja (planuojama) 12,6 proc.2 , o išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. Deja šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas”. (Lentelė Siūlymas:
Būtina laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado, kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. Problema 3.
Problema 3. Lietuva – tarp 5 mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių . Mažas sveikatos apsaugos finansavimas sąlygoja ir mažą efektyvaus gydymo, įskaitant medikamentinį, prieinamumą. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta >1mlrd. eurų arba ~2,05% BVP. Tuo tarpu Europos komisija, Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nežiūrint autoritetingų institucijų rekomendacijų, mes renkamės sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. Siūlymas: Valstybė privalo skirti sveikatos apsaugai mažų mažiausiai 6,7 proc. nuo BVP. Problema 4. „Buhalteriškai“ suplanuotas biudžetas. Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praeitų metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“. Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu – tai yra tiesiog biudžeto perkopijavimas. Siūlymas: Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi.
Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas, leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų. 1 Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsaky
asociacija, 2020-11-13 Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, vienijanti 17-os stambiausių pasaulinių farmacijos kompanijų atstovybes Lietuvoje, susipažino su Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP5292(2) (toliau –Projektas) bei jo svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose rezultatais. Pirmiausiai norime atkreipti Jūsų dėmesį į fundamentalias sveikatos priežiūros sistemos finansavimo problemas:
ir tai patvirtina objektyvūs faktai. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). 2. Nėra politinės valios iš esmės pakeisti esamos situacijos: a.
Metai iš metų valstybės politikoje atkakliai ignoruojamas faktas, kad sveikatos apsaugos finansavimas visiškai neatitinka visuomenės poreikių – net nesvarstoma, kad reikėtų įvertinti kertinius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto sudarymo ir naudojimo principus, mokestinę bazę, šiais aspektais palyginti Lietuvą su kitomis ES šalimis, sužinoti šios srities ekspertų bei plačiosios visuomenės nuomonę ir pan.; b. Nepakankamo finansavimo problema „maskuojama“ objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais apie neefektyvų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų naudojimą, per dideles vaistų kainas, „neišnaudotus vidinius rezervus“ ir pan., nors per paskutinius 6-7 metus nebuvo atlikta nė viena nepriklausoma analizė šioje srityje, kuri padėtų objektyviai įvertinti, kokios yra efektyvesnio resursų naudojimo galimybės ir kokio dydžio sutaupyta lėšų suma galėtų būti nukreipta visuomenės sveikatos poreikių tenkinimui. Maža to, neretai sąmoningai siekiama supriešinti skirtingų interesų grupes (pacientus, gydytojus, vaistininkus, gydymo įstaigų vadovus), įtraukiant jas į PSDF biudžeto „antklodės dalybas“, taip dar labiau nukreipiant dėmesį nuo sisteminių problemų. 3. Teisinis nihilizmas valstybės finansų valdyme. Vis dažniau net ir aukščiausiose valstybinėse institucijose ignoruojami arba pagal „norą ir situaciją“ laisvai interpretuojami teisės aktų Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-11-13 Nr. G-2020-9510 Olimpiečių g.
G-2020-9510 Olimpiečių g. 1A-16, LT-09200 Vilnius, T +370 5 212 10 13, M +370 685 08208, E [email protected] Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) vienija 17 naujus, patentinius vaistus kuriančių farmacijos kompanijų atstovybių, registruotų Lietuvoje: Abbvie, AstraZeneca, Bayer, Ipsen Pharma, Berlin-Chemie Menarini, Boehringer Ingelheim, Eli Lilly, GlaxoSmithKline, Janssen-Cilag, Merck Sharp&Dohme, Novo Nordisk, Pfizer, Roche, Sanofi, Servier, Novartis, Takeda. www.ifpa.lt reikalavimai, reglamentuojantys sveikatos apsaugai skirtų finansų valdymą, arba, pasinaudojant institucine įtaka, formuojama išskirtinai tai institucijai palanki teisinė aplinka. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių: a. įstatymuose numatytoms ir valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti į PSDF biudžetą pervedamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Tačiau planuodama šias lėšas, Finansų ministerija nuolat skiria ženkliai mažesnę suma, nei yra faktinis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuotas poreikis (2021 m. numatoma skirti 114 mln. Eur, tuo tarpu poreikis – apie 211 mln. Eur). Taip „suplanuotam“ 2021 m. PSDF biudžeto projektui š.m. lapkričio 4 d. pritarė ir LRS Biudžeto ir finansų komitetas. Tokie sprendimai viešai parodo valstybės institucijų požiūrį, kad teisės aktų reikalavimai gali būti taikomi pasirinktinai, t.y. gydymo įstaigos privalo teikti įstatymais numatytas paslaugas, negaudamos už jas atlygio, nors sumokėti valstybę įpareigoja tie patys įstatymai; b. Iki 2003 metų valstybės mokamų privalomo sveikatos draudimo įmokų dydį už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (pensininkus, vaikus, moksleivius, bedarbius ir t.t.) iš esmės, pagal savo pačios pasirinktinus kriterijus, nustatydavo Finansų ministerija. Tokiu būdu valstybės mokamos įmokos buvo ženkliai (kelis kartus) mažesnės, nei gyventojų ar darbdavių mokamos įmokos.
Tai paskatino diskusijas, kad valstybė neturėtų piktnaudžiauti jai suteikta įstatymų leidybos teise, kad pareiga mokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas tiek piliečiams, tiek valstybei būtų nustatoma pagal vienodus, sąžiningus principus. Siekiant šio tikslo, per paskutinius 17 metų, sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka buvo keičiama 7 kartus, tokiu būdu laipsniškai mažinant atotrūkį tarp skirtingų draudėjų mokamų draudimo įmokų dydžių bei jų apskaičiavimo principų. Pagal 2018 metais priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, nuo 2021 m. draudimo įmoka, mokama tiek už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, tiek savarankiškai besidraudžiančio asmens įmoka bus vienoda ir sudarys 6,98 procento nuo minimalios mėnesinės algos dydžio. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sąlygos po tiek metų pagaliau bus vienodos. Valstybės biudžeto įmoka skaičiuojama pagal užpraeitų metų minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 metais bus lygi 464,9 euro. Tuo tarpu savarankiškai besidraudžiančių įmoka skaičiuojama pagal einamąjį mėnesį galiojančios minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 m. turėtų sudaryti 537,7 euro. Tokiu būdu, Finansų ministerijos iniciatyva, pakeitus tik atskaitos laikotarpį, valstybės biudžetas, lyginant su savarankiškai besidraudžiančiais asmenimis, „sumažino“ savo išlaidas 15,7 procento ir tokiu būdu 2021 metais
„sutaupys“ 109,7 mln. eurų. c. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos
ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintos Vaistų politikos gairės 2017-2027 metams. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Vaistų politikos gairių 21-ame punkte nurodytos Vaistų politikos plėtros kryptys: .
Deja, bet šios nuostatos buvo grubiai ignoruojamos rengiant ir svarstant 2020 m. biudžetą (lyginant su
(be išlaidų rezervui padidinti) - 7,6 proc., o išlaidų vaistų kompensavimui augimas – tik 2,9 proc.). Sprendimą pritarti tokiam biudžeto projektui ir nesilaikyti Vaistų politikos gairių LRS Sveikatos reikalų komitetas motyvavo tuo, kad jei bus didesnis išlaidų poreikis vaistų kompensavimui, tai metų eigoje bus galima skirti lėšų iš PSDF biudžeto rezervo - tokiu atveju, minėtas reikalavimas bus visiškai įvykdytas. Tokiu būdu, imperatyvi biudžeto planavimą reglamentuojanti teisinė norma „tapo“ banaliu, nieko neįpareigojančiu ir visiškai neapibrėžtu laiko ir lėšų prasme, pažadu. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija su giliu susirūpinimu kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašo :
Olimpiečių g. 1A-16, LT-09200 Vilnius, T +370 5 212 10 13, M +370 685 08208, E [email protected] Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) vienija 17 naujus, patentinius vaistus kuriančių farmacijos kompanijų atstovybių, registruotų Lietuvoje: Abbvie, AstraZeneca, Bayer, Ipsen Pharma, Berlin-Chemie Menarini, Boehringer Ingelheim, Eli Lilly, GlaxoSmithKline, Janssen-Cilag, Merck Sharp&Dohme, Novo Nordisk, Pfizer, Roche, Sanofi, Servier, Novartis, Takeda. www.ifpa.lt 1. Rengiant, svarstant ir priimant PSDF biudžetą nepažeisti fundamentalių teisinės valstybės principų ir teisėtų visuomenės lūkesčių, griežtai laikytis biudžeto sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei valstybės sveikatos politiką apibrėžiančių strateginių dokumentų. 2. Užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str.
asignavimų skyrimą įstatyme nurodytais atvejais, įgyvendinimą. Tam būtina
sumą, adekvačią finansavimo poreikiams, susijusiems su valstybės deleguotų funkcijų vykdymu, t.y. projekte numatytą 114,2 mln. Eur sumą padidinti iki
draudimo įstatymo kylanti prievolė draudėjams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas būtų įgyvendinama laikantis teisingumo ir lygiateisiškumo principais, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas yra valstybė, ar pats asmuo. Tuo tikslu, skubos tvarka pakeisti LR sveikatos draudimo įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad valstybės biudžeto įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis tokiais pačiais principais, kaip ir savarankiškai įmokas mokantiems asmenims. Atitinkamai padidinti 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatytą valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sumą nuo 700,3 mln. Eur iki 810 mln. Eur. 4. Atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V1008 patvirtintų Vaistų politikos gairių 2017-2027 metams 21 punkto nuostatas, padidėjus 2021 m. PSDF biudžeto pajamoms, tokia pačia proporcija padidinti ir planuojamas išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šias papildomas lėšas skirti naujų inovatyvių vaistų, įrašytų į Rezervinių vaistų sąrašą, kompensavimui. 5. Parodyti politinę valią ir imtis iniciatyvos iš esmės spręsti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo klausimus: a. Atlikti nepriklausomą tyrimą, kuris leistų įvertinti finansinių išteklių sveikatos sistemoje efektyvesnio naudojimo galimybes ir potencialų taupymų mastą; b. Įvertinti kitų ES šalių praktiką, pasiekimus ir trūkumus reglamentuojant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros finansavimą; c.
Įtraukiant ekonomikos ir sveikatos sektoriaus specialistus, plačiąją visuomenę, inicijuoti diskusiją, ar siekiant geriau tenkinti visuomenės poreikius sveikatos priežiūrai, tikslinga didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Atsižvelgti
3Vaistų gamintojų asociacija,
2020
23 Vaistų gamintojų asociacija (toliau – Asociacija ) nustatyta tvarka ir derinimo su visuomene terminais susipaž ino su LR 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau –
) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5292 (toliau
) . Projekte 418
kategorijoms:
medicinos pagalbos priemonėms, tarp jų ir rezerviniame sąraše esantiems dar nekompensuojamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms , paciento priemokų kompensavimui socialiai jautrioms grupėms ir vyresniems nei 75 m. amžiaus LR piliečiams; (2) centralizuotai apmokamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, skirtoms gydymo įstaigoms; (3) labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui ir gydymui nenumatytais atvejais;
(4) medicinos priemonių nuomai. Numatyto PSDF biudžeto vaistams 2021 m. didėjimas yra iš dalies, bet nepakankamai proporcingas viso PSDF didėjimui. Projekte yra užprogramuota neskaidri išlaidų struktūra ir būsimos įtampos dėl de facto nepakankamo finansavimo, lemsiančio apribotą kompensuojamųjų ir laukiančių kompensavimo vaistų prieinamumą pacientams.
Projekte iš esmės turėtų būti įvertinta:
kompensuojamųjų vaistų gamybos kaštai , kurie bus didesni, palyginus su 2020 m., dėl pasikeitusių ir sugriežtintų teisinių vaistų gamybos kokybės, ekologijos, farmacinio reguliavimo reikalavimų, Falsifikuotų vaistų direktyvos (FMD) įgyvendinimo, darbo jėgos apmokestinimo, veikliųjų medžiagų, taip pat ir vaistų tiekimo bei logistikos kaštų, COVID-19 pandemijos;
Atskiros išlaidos rezerviniame vaist ų sąraše laukiantiems kompensavimo vaistams. Numatytos PSDF išlaidos jau kompensuojamiems vaistams turėtų būti atskirtos nuo planuojamų išlaidų rezerviniame vaistų sąraše kompensavimo laukiantiems vaistams, nes tai atskiros vaistų grupės, kurioms turi būti planuojamos atskiros lėšos; · Planuojant PSDF biudžetą vaistams, rekomenduotume taikyti Horizon scanning ar kitą pasaulyje pažangią validuotą metodologiją, kuri leistų sistemiškai įvertinti kompensuojamų bei būtinų kompensuoti vaistų poreikį ir finansavimą ne tik trumpu, bet ir ilgesniu laikotarpiu. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kartu su Europos Komisija 2019 m. šalies ataskaitoje pažymėjo ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje
priežiūrai sudarė 6,5 % BVP. Šis rodiklis Europos S ąjungoje (ES) yra daug mažesnis už ES vidurkį (per
sveikatos priežiūros išlaidų. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis (79 %). Kviečiame peržiūrėti Projektą ilgesnio laikotarpio perspektyvoje ir didinti išlaidas sveikatos apsaugai Lietuvoje iki ES vidurkio, proporcingai vienodai didinant PSDF išlaidas vaistams. Dėkojame už skirtą laiką įsigilinti.
Prašytume į siūlymus atsižvelgti tobulinant
ir organizuoti diskusiją. Atsižvelgti
medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija , Lietuvos psichologų sąjunga , Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija , Lietuvos kineziterapeutų draugija , Lietuvos ergoterapeutų draugija, Lietuvos kurortų asociacija , Psichikos sveikatos vadybos asociacija , Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija , Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija , Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, 2020-11-25 Salyje paskelbtas karantinas ir vis dar augantis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) užsikrėtimų skaičius Lietuvoje yra rimtas iššūkis. Akivaizdu, kad visuomenės sveikata, jos psichologinė būklė, verslo stabilumas ir jo finansinė padėtis dar ilgą laiką negrįš į stadiją, buvusią iki karantino. Galima netgi kelti klausimą ar tai iš viso yra įmanoma. Siekiant kuo greičiau sumažinti COVID-19 padarinių poveikį, šiandien valstybės pagalba yra ypatingai reikalinga visuomenei bei tiems verslo sektoriams, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai. Specialistai pastebi didelį neigiamą COVID-19 krizės bei paskelbto karantino poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, o šių padarinių likvidavimas pareikalaus didelių materialinių, žmogiškųjų bei laiko išteklių. Taip pat norime atkreipti dėmėsi, jog per pavasarį skelbtą karantiną medicininės reabilitacijos ir sanatorinio(antirecidyvinio) gydymo įstaigos (toliau - Įstaigos) ekstremalios valstybės lygio situacijos metu nukentėjo itin stipriai, panašios tendencijos matomos ir antrojo (rudens) karantino metu: nors šių įstaigų veikla nėra uždrausta, tik apribota, tačiau drastiškai krito klientų srautai, taip pat matomas medicininės reabilitacijos pacientų skaičiaus kritimas. Drįstame teigti, kad tai viena labiausiai nukentėjusių verslo sričių. Todėl siekiame rasti tiek valstybei,tiek Įstaigoms, tiek visai visuomenei naudingas priemones ir sprendimus.
Konkrečiai šiuo raštu prašome Jūsų:
biudžeto dalį 2021 m. dar 50 mln EUR. Si suma galėtų būti skiriama iš Valstybės rezervo, Lietuvos ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimui skirtų valstybės iždo lėšų ar kitų galimų finansinių šaltinių. Tokia paskirta suma sugeneruos dar didesnės tiesioginės ir netiesioginės vertės naudą tiek visuomenei, tiek valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių suvaldymo planai valstybės mastu sudaromi maždaug dviem metams, siūlome, kad tokios pačios apimties valstybinis užsakymas būtų formuojamas dvejus metus, t.y. šiais ir 2022 m.
Tokiu būdu, prognozuojama, kad maždaug 70 000 žmonių per metus gautų galimybę atgauti fizinę būklę, pagerinti sveikatą, taptiproduktyvesniais ir kuo griečiau aktyviai įsilieti į darbus atsigaunant ekonomikai.
Neabejotina, kad dėl sėslaus, tačiau nerimo kupino besitęsiančio karantino, visuomenės fizinis aktyvumas yra nunykęs. Dėl pasyvus gyvenimo būdo, ilgos statinės pozicijos, tokios kaip dažnesnis gulėjimas ir sėdėjimas prasideda nugaros skausmai, raumenys pripranta prie fizinio pasyvumo.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad fizinisaktyvumas, kineziterapija kitos medicininės reabilitacijos paslaugos itin prisideda ir prie tinkamai veikiančios imuninės sistemos užtikrinimo. Imuninės sistemos būklė - vienas iš esminių pasipriešinimo COVID-19 ginklų. Tiek pirmojo, tiek antrojo karantinų metu visuomenės sveikata ženkliai pablogėjo. Ne tik dėl fizinio pasyvumo, bet ir dėl planinių konsultacijų ir operacijų uždraudimo ar apribojimo. Tai lėmė pacientų sveikatos būklės blogėjimą bei ligų progresavimą. Nepaisant to, visi suprantame, kad artėjant dar didesnei krizei nei iki šiol, pacientai neleis sau prabangos naudotis medicininės reabilitacijos paslaugomis. Tokiais laikais žmonės linkę atsisakyti visko, kas nėra gyvybiškai būtina. Tai reiškia, kad artėjančius kelerius metus pacientai ribos savo galimybes gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, o Įstaigos, nesugebėjusios išsilaikyti, bus priverstos atleisti darbuotojus arba net bankrutuos. Reabilitacija padeda kiekvienam pacientui susigrąžinti gyvenimo kokybę ir maksimaliai pagerinti jo fizinę bei emocinę būklę. Nepakeičiama reabilitacijos nauda ypač vertinama pažangiose ir išsivysčiusiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sveikata - tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas.
Visokeriopos asmens gerovės vien medikamentiniu gydymu pasiekti neįmanoma, todėl būtina sudaryti kompleksinį ilgalaikio poveikio priemonių planą, apimantį ir holistiniu požiūriu paremtus nemedikamentinius reabilitacijos gydymo būdus: psichoterapiją, kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją, masažą, natūralius gamtinius veiksnius (mineralinį vandenį, purvą bei klimatą), turinčius teigiamos įtakos psichoemocinei, psichofizinei ir psichosocialinei būklei ir padėsiantiems išsaugoti sveikatą pandemijai pasibaigus. Dar 2020 m. balandžio 24 d. Nacionalinė sanatorijų i r reabilitacijos įstaigų asociacija, kartu su Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija,Lietuvos kineziterapeutų draugija ir Lietuvos ergoterapeutų draugija (toliau - Sveikatos Specialistų Asociacijos) SAM prašymu pateikė pasiūlymą dėl ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo priemonių (toliau - Pasiūlymas). Jame aiškiai pateiktos mokslinės rekomendacijos siekiant eliminuoti COVID-19 pasekmes visuomenėje. Deja, į šiuos pasiūlymus atsižvelgta nebuvo.
(i) Fizinis pasyvumas ir įtaka sveikatai Lietuvos žmonės karantino metu yra fiziškai apriboti, neužsiima ne tik aktyvia fizine veikla, bet net ir namų sąlygomis mažai juda. Juk nereikia eiti iki darbo ar viešojo transporto stotelės, užlipti laiptais. Ilgą laiką jietiesiogiai leidžia statinėje padėtyje - dažniausiai ant sofos, prieš televizorių ar kompiuterį. Dėl to gali mažėti asmenų darbingumas ir produktyvumas. Įrodyta, kad tai turi didelį ekonominį poveikį valstybei (sumažėja darbingumo lygis, atsiranda nedarbingumo, išmokų, socialinės paramos ir kt. poreikis).
Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlyme nurodyta, kad pasibaigus ekstremaliai situacijai bus juntamos šiospasekmės fizinei sveikatai:
skatindamas lėtinių ligų vystymąsi arba jų paūmėjimą. Šiuo atžvilgiu medicininė reabilitacija leistų žmonėms tinkamai rasti būdą fiziniam aktyvumui atnaujinti. Medicininė reabilitacija paremta fiziniu aktyvumu, todėl Sveikatos Specialistų Asociacijos siūlo dvi savaites sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo, kuris atstatytų žmogaus fizinę būklę, duotų reikalingą impulsą aktyviamfiziniam aktyvumui. Įstaigos taip pat pasirūpintų žmonių edukavimu sveikos gyvensenos srityje.
(ii) Padidėjęs nerimas ir psichinės sveikatos pablogėjimas SAM rašte dėl Pasiūlymo pateikimo yra nurodžiusi, kad „Salyje paskelbus karantiną, žmonėms pakeitus svvenimo būdą bei prarandant darbo vietas, laukiama psichikos sveikatos pablosėjimo visuomenėje,savižudybių bei psichikos susirgimu skaičiaus padidėjimo. Karantinas bei izoliacija dažnai yra nemaloni patirtis tiems, kurie jį patiria. Atsiribojimas nuo artimųjų, laisvės praradimas, ligos baimė ir nuobodulys gali sukelti dramatiškų padarinių.
Analizuojant ankstesnes karantino praktikas moksliniuose straipsniuose pranešama apiepadažnėjusias savižudybes, pykčius tarp kartu gyvenančių asmenų, pablogėjusią visuomenės psichikos sveikatą. “ Tai reiškia, kad kalbame ne tik apie depresijos apraiškas, bet ir padidėjusį smurtą artimoje aplinkoje, depresijų skaičių bei savižudybes. SAM paaiškinimas labai tiksliai atskleidžia, kokia bus visuomenės psichinė sveikata karantinui pasibaigus. Gyvybiškai svarbu imtis priemonių psichikos sveikatos išsaugojimui. Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlyme nurodyta dar daugiau neigiamų veiksnių psichinei sveikatai, t.y.
Todėl pagal poreikį skyrus didesnį dėmesį skiriant psichoterapinį poveikį turinčioms procedūroms (psichologo konsultacija,psichoterapijos užsiėmimai, relaksacijos), kartu su natūraliais gamtiniais veiksniais, šie COVID-19 padariniai taip pat galėtų būti eliminuoti ar bent sumažinti.
(iii) Pasekmės socialinei ir dvasinei sveikatai Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlyme išdėstyta dar daugiau pandemijos ir karantino sukeliamų pasekmių žmonių socialumui, protinei veiklai ir dvasinei sveikatai, t.y.
(iv) Rekomendacijos siekiant išvengti neigiamų COVID-19 padarinių ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo reikšmė Sveikatos Specialistų Asociacijų pateiktame Pasiūlyme rekomenduojama taikyti sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą visiems asmenims, patiriantiems kuriuos nors iš aukščiau išvardytų neigiamų simptomų / COVID-19 padarinių. Pasiūlymu rekomenduojama pagal parengtus kriterijus pacientus į Įstaigas siųsti šeimos gydytojo, pritarus psichologui ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojui, sprendimu. Tokie pacientai turėtų neturėti bendrųjų kontraindikacijų sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui.
Asmenims rekomenduojama taikyti sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo programą, kurią sudarys: klimatoterapija, balneoterapija, peloidoterapija, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas ir psich oterapija. Rekomenduojama gydymo trukmė - 14 dienų.Tikimasi, kad tokia programa turės itin teigiamus rezultatus, t.y. pagerės asmenų psichoemocinė, psichofizinė ir psichosocialinė būklės, kas savo ruožtu sumažins neigiamų ekstremalios situacijos padarinių (nedarbo, savižudybių bei psichikos susirgimų skaičiaus padidėjimo) mastą, pagerins visuomenės psichikos sveikatą irgyvenimo kokybę. Asmenys kokybiškiau grįš į darbo rinką, kas paskatins ekonomikos atsigavimą, šalies gerovės didėjimą. Papildomai pažymime, kad tokiu būdu padėsime spręsti ir iki pandemijos egzistavusias problemas. Tai, kad Lietuvos žmonių sveikatos būklės padėtis reikalauja valstybės dėmesio pagrindžia irtai, kad nuo 2010 m. ligos išmokų dydis išaugo nuo 96 mln. EUR 2010 metais iki 305 mln. EUR 2019 metais. Be to, apmokėtų nedarbingumo dienų skaičius vienam gyventojui 2019 metais buvo lygus 3,9, kai 2010 metais siekė vos 1,9. Tai reiškia, kad visuomenės sveikatą yra būtina stiprinti. Kartu, skatinant sveikatinimą bus sumažintos valstybės lėšos, skiriamos nedarbingumui ar ligos išmokoms. II. Dabartinė situacija Ištaigu veikloje Griežto pirmojo (pavasario karantino metu tik kelios Įstaigos galėjo teikti ribotas ir nerentabilias paslaugas itin mažam kiekiui pacientų. Kitos liko tuščios ir uždarytos, o trečios - nepaisant to, kad pacientų neturėjo – rengėsi ir organizavo savo veiklą siekiant įgyvendinti valstybės įpareigojimą priimti lengva COVID-19 forma sergančius ligonius. Visu šiuo laikotarpiu Įstaigos negavo pajamų, tačiau turėjo išlaikyti infrastruktūrą ir darbuotojus, įsigyti asmens apsaugos priemonių. Asociacijos skaičiavimu, narės vien tokių priemonių įsigijimui išleido beveik 150 000 Eur.
Antrojo (dabartinio, lapkričio 7 d. prasidėjusio) karantino metu Įstaigų veikla nėra tiesiogiai draudžiama, tačiau dėl bendrų karantino apribojimų smarkiai krito klientų srautai, naujų rezervacijų skaičiai nukrito iki 90%, o pastaruoju metu pastebimi ir medicininės reabilitacijos apmokamos iš PSDF lėšų pacientų srautai. Dauguma Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos narių gruodžio mėnesį (ir, tikėtina, kitais žiemos mėnesiais) dirbs ne didesniu nei 20-30% užimtumu, kuris yra ne tik nerentabilus, tačiau ir kuriantis dideliusnuostolius. Suprantame, kad ilgą laiką dirbsime tik su labai mažu kiekiu pacientų ir lankytojų. Jei sveikatos priežiūros įstaigos ir toliau pasiliks medicininės reabilitacijos paslaugų reikalaujančius pacientus, Asociacijos pacientų skaičius mažės dar labiau. Be to, kai kurių Įstaigų veikla ketvirtadaliu ar netgi trečdaliu yra priklausoma nuo sveikatos turizmo - 2019 metais Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos nariai net 30% visų pajamų gavo iš užsienio klientų. Dėl karantino draudimų ši sritis, tikėtina, dar ilgai neatsigaus. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, blogiausią galimą scenarijų, prognozuoja, kad Įstaigos iki metų pabaigos pasieks vos 50 proc. 2019 m. pajamų, kurios buvo apie 100 mln. EUR. III. Asociacijų prašymas ir pasiūlymai Iš pateiktų argumentų akivaizdu, kad tiek visuomenės sveikatos būklė, tiek Įstaigų finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtingoje padėtyje. Tikime, kad bendradarbiaudami galime tiek pagerinti visuomenės sveikatą ir jos psichologinę būklę, tiek suteikti daugiau įrankių sveikatos priežiūros specialistams gydant pacientus, tiekišgelbėti Įstaigų veiklą bei jose dirbančius darbuotojus. Įstaigos, veikdamos vienos, nesugebės savomis jėgomis išgelbėti savo verslo, infrastruktūros ir darbuotojų.
Todėl nuoširdžiai prašome valstybės prisidėti prie medicininės reabilitacijos skatinimo.
(i) Prašymas form uoti valstybinį užsakymą Atsižvelgiant į išvardytas problemas, prašome Jūsų padidinti šiuo metu medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymui skirtą PSDF biudžeto dalį - papildomais 50 mln. EUR ir formuoti valstybinį užsakymą medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugoms. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad neprašome pašalpų ar subsidijų. Prašome suformuoti sąžiningą galimybę veikti ir teikti paslaugas rinkos sąlygomis remiantis valstybės užsakymu visuomenei reikalingai paslaugai. Valstybės užsakymas teikti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas tiek visuomenei, tiek verslui. Remiantis dabartiniais Reabilitacija II paslaugo įkainiais, už minėtą 50 mln. EUR sumą Įstaigos suteiktų paslaugas maždaug 70 000 pacientų. Tai ypač didelė visuomenės dalis, kuriai medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas šiandien būtų prabanga. Tikime, kad žmonėms tai ypatingai reikalinga, tačiau dėl artėjančios krizės ir finansinio nestabilumo, patys žmonės nesiryš įsigyti šių paslaugų.
(ii) Galima valstybinio užsakymo įgyvendinimo tvarka ir nauda Įgyvendinus mūsų prašymą būtų pasiekti bent du dideli tikslai. Pirma, ženkliai pagerėtų visuomenės sveikata. Antra, būtų išsaugomos Įstaigos, kurios toliau dirbs, išsaugos labai svarbias darbo vietas, mokės mokesčius ir skatins eksportą. Tokiu atveju, valstybė, galima sakyti, pirktų Įstaigų paslaugas, o šios, toliau dirbdamos ir užtikrindamos savo veiklą ateityje, padės valstybei kuo greičiau grįžti į ekonominio kilimo laikotarpį.
Suprantame, kad biudžeto dalis, skirta sveikatos priežiūrai iš esmės jau yra išnaudota ir bus aktyviai naudojama ateityje (medikų algoms, reikalingai įrangai ir pan.), o COVID-19 krizė pareikalavo milžiniškų finansinių išteklių sveikatos apsaugai. Todėl siūlome, valstybės užsakymo tikslu prašomą 50 mln. EUR sumą skirti iš Valstybės rezervo, Lietuvos ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimui skirtų valstybės iždo lėšų ar kitų galimų finansinių šaltinių, patvirtinant tikslinį asignavimą Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių suvaldymo planai valstybės mastu sudaromi maždaug dviem metams. Pavyzdžiui, SAM nurodo, kad ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo priemonių planas bus orientuotas j visuomenės psichikos sveikatos būklės prastėjimą vidutinėje ir ilgojoje perspektyvoje ir truks maždaug 1-2 metus nuo priėmimo. Atitinkamai, siūlome, kad tokios pačios apimties valstybinis užsakymas (po 50 mln. EUR) būtų formuojamas dvejus metus, t.y. 2021 ir 2022 m. Atsižvelgiant į Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlymo rekomendacijas, siūlome, kad valstybės užsakymas būtų skirtas plačiajai visuomenei. T.y. sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas galėtų būti skiriamas visiems asmenims, patinantiems neigiamus COVID-19 padarinius. Gydymas galėtų būti paskiriamas SAM nustatyta tvarka, pagal konkrečius parengtus kriterijus. Pacientus į Įstaigas galėtų siųsti šeimos gydytojas, pritarus psichologui ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojui. Rekomenduojama gydymo trukmė vienam pacientui -
rekomendacijomis, užtikrins reikiamą lankytojų apsaugą bei imsis kitų sutartų ir suderintų priemonių.
Esame pasiruošę dalyvauti detalizuojant paslaugų skyrimo bei teikimo tvarkos aprašą, nustatant paslaugos skyrimo kriterijus. Tikime, kad valstybės paskirta suma sugeneruos dar didesnės tiesioginės ir netiesioginės vertės naudą tiek visuomenei, tiek valstybės biudžetui. Toliau pateikiame esminius argumentus, kodėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sritis privalo tapti viena iš prioritetinių valstybėje, siekiant užtikrinti verslo stabilumą mažesniuose miestuose, darbuotojų darbo vietas bei pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę, fizinę bei emocinę būklę. IV. Neigiamas poveikis valstybės mastu, jei nebūtu formuojamas valstybės užsakymas Įstaigos kuria realią ekonominę naudą valstybei. Tai atsispindi per kuriamų darbo vietų skaičių, sumokamų mokesčių, priimamų užsienio turistų skaičių. Taip pat Įstaigos daro žymią įtaką visuomenės narių sveikatinimui,jų darbingumo ir efektyvumo didinimui. Įstaigos veiklos palaikymas duos daug daugiau naudos visuomenei ir šalies ekonomikai, nei jų bankrotas. Tuo atveju, jei Įstaigų veikla nebus palaikoma valstybės, įžvelgiame toliau nurodytus realius neigiamus padarinius. Pabrėžiame, kad visi neigiami padariniai sukels grandininę reakcijądauguma Įstaigų yra įsikūrusios mažesniuose miestuose, kurortuose. Įstaigų užsidarymas lems šių miestų bedarbystę, vietinio turizmo pabaigą, vartojimo ženklų mažėjimą bei socialinę atskirt}.
(i) Milžiniški ekonominiai nuostoliai ir praradimai Realūs pokyčiai gali būti apskaičiuojami remiantis Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos narių veiklos rodikliais praėjusiais metais. 2019 m. šios asociacijos narių pajamos buvo apie 100 mln. EUR.
EUR. Suprantame ir šiuo metu aiškiai matome, kad dėl COVID-19, ekstremalios situacijos, karantino draudimų bei ribojamo žmonių judėjimo, galiosiančio net ir po karantino pabaigos, šis skaičius, prognozuojama, ženkliai nukris. Iki
kas įstaigos nemato prielaidų reikšmingesniam klientų srautų ir pajamų augimui 2021 metais. Vadinasi, šio sektoriaus įmonės neteks 50 mln. EUR. Tai kartu reiškia ir ženkliai sumažėjusias įmokas į šalies biudžetą. Atitinkamai, tokia suma pagrindžia Asociacijos prašymą dėl valstybės užsakymo dydžio.
(ii) Darbo vietų praradimas Iki COVID-19 pandemijos pradžios kovo mėnesį, medicininės reabilitacijos ir sveikatinimo sektoriuje dirbo apie 5 000 darbuotojų. Šiuo metu šis skaičius jau sumažėjo iki maždaug 4500, t.y. 10% darbo vietų jau panaikintos. Įstaigų veiklos pabaiga ar bankrotas reikštų ne tik didėjančią bedarbystę, bet taip pat ir itin dideles valstybės išmokas. Pavyzdžiui, vieno vidutinį Lietuvos darbo užmokestį gavusio darbuotojo nedarbo išmokos per devynis mėnesius siektų 5 066 EUR. Atkreipiame dėmesį, kad esant blogiausiam scenarijui ir žlugus visam sektoriui, bedarbių sąrašą mažesniuose Lietuvos miestuose ir kurortuose papildytų beveik
biudžetui tai per devynis mėnesius tiesiogiai kainuotų apie 11,4 mln. EUR nedarbo išmokų (t.y.: 5 066 Eur x 2 250=11,4 mln. EUR). Papildomai, darbo netekusiems asmenims būtų teikiama socialinė parama, kuri dar labiau padidins valstybės biudžeto naštą.
(iii) Ženkliai sumažėjusios įmokos į šalies biudžetą ir mokesčių praradimas. Tęsiant pradėtą skaičiavimą, akivaizdu, kad darbo vietų ir pelno praradimas padarys didžiulę įtaką valstybės surenkamų mokesčių kiekiui, pavyzdžiui:
EUR (t.y. 1359 x -40% x 9 mėn. x 2250 darbuotojų=11 mln.)',
(iv) Socialinė atskirtis kurortuose ir vidinio vartojimo nykimas Užsidarius daliai ar - blogiausiu atveju - visoms Įstaigoms ir atleidus darbuotojus, didės socialinė atskirtis. Neabejotina, kad tokiu atveju atsirastų socialinių neramumų rizika iš sveikatinimo paslaugų gyvenančiose savivaldybėse. Toks poveikis pasijaus ir valstybės mastu. Norime tikėti, kad lietuviai prisimins vietinį turizmą ir vyks į Lietuvos kurortus. Visgi, vertinant žmonių elgesį per ankstesnę ekonominę krizę ir matant jį dabar, tikėtina, kad jie ne tik vengs leisti santaupas, bet apribos savo judėjim ą bijodami užsikrėsti COVID-19. Todėl gali iškilti rizika ir vietiniam turizmui. Atitinkamai, Įstaigų užsidarymas darytų neigiamą įtaką kurortų ar mažesnių miestų kavinių, restoranų bei lankytinų objektų pajamoms. V. Teigiama nauda valstybei Akivaizdu, kad vien siekiant išvengti išvardytų pasekmių, išmokų kiekio ir biudžeto naštos, valstybė privalo apsvarstyti galimų veiksmų planą siekiant išgelbėti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias Įstaigas. Vien tiesioginiams Įstaigų užsidarymo padariniams valstybė turėtų skirti bent 22 mln. EUR. Šios išlaidos tam tikra dalimi būtų patiriamos kiekvienais metais. Svarbu prisiminti ir netiesioginę naštą biudžetui, ilgalaikį bedarbystės poveikį bei kitus padarinius. Todėl tikime, kad mūsų pasiūlymas formuoti valstybinį užsakymą yra grįstas logišku ir racionaliu skaičiavimu.
Ar eliminuodama Įstaigų užsidarymo pasekmes, ar formuodama valstybinį užsakymą valstybė iš biudžeto skirtų labai panašią pinigų sumą. Skirdama šią sumą Įstaigoms valstybė kurtų pridėtinę vertę, skatintų verslumą ir teigiamą požiūrį į valstybės pastangas. Įgyvendinus mūsų pasiūlymą Lietuvos žmonės galėtų džiaugtis geresne savijauta, produktyvumu ir grįžti į darbus ekonomikos atsigavimo cikle daug darbingesni ir sveikesni, o Įstaigos galėtų išsilaikyti, išsaugoti svarbias darbo vietas bei nebūtų padaryta žalos ekonomikai.Tikime, kad kartu bendradarbiaujant galime tiek efektyviai pagerinti visuomenės sveikatos būklę, tiek išsaugoti Įstaigų veiklą ir jose dirbančius 4500 darbuotojų. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui Santrauka: · Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. · Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto [2] . · Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. · 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility , toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. · Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. · Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. · Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama.
Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP) , iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis [3] . RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m.
Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po
mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose.
Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5 –6,2 %
. Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų : Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-11-04 Sprendimas : pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5292(2) ir Komiteto išvadoms. Nepritarti Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas : siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 met ų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5292 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) viešojo sektoriaus biudžetų svarstymas yra sisteminis procesas, todėl Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, atitinkamai PSDF biudžetas taip pat turėtų būti grąžintas Vyriausybės sisteminiam įvertinimui;
2) šiuo metu rengiama nauja aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, todėl atitinkamos galimos viešojo sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai;
3) įvertinus Valstybės kontrolės20
8 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ bei ataskaitoje Nr. BPE- 8 „2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“ o taip pat Lietuvos banko išvadoje „Dėl 2021 met ų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui “ pateiktus pastebėjimus dėl galimo didesnio su pandemijos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio nei suplanuota , o taip pat tai, kad20 21 metų PSDF biudžeto projektu Nr.
XIIIP-5292 nėra tenkinamas ir užtikrinamas finansavimo poreikis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos techninėms priemonėms bei sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, todėl tikslinga sistemiškai įvertinti suplanuotas PSDF įplaukas ir išlaidas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
Lietuvos Respublikos 2021 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5292 (toliau – PSDF biudžeto projektas) iniciatoriams patobulinti. Argumentai:
1) Vertinant 2021 metų PSDF biudžeto projektu numatytas išlaidas ir realias 2020 metų PSDF biudžeto išlaidas, akivaizdu, kad išlaidos beveik nedidėja ir neatitinka 2021 metų poreikių . Beveik visose 2021 metų PSDF biudžeto išlaidų eilutėse poreikiai yra didesni, nei suplanuota išleisti (pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms trūksta daugiau kaip 100 mln. Eur ., vaistams , medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos prietaisų nuomai – daugiau kaip 40 mln. Eur .). 2) Pateiktame 2021 metų PSDF biudžete Rezervui papildyti lėšos nenumatytos . Pažymėtina, kad tvirtinant 2020 metų PSDF biudžetą, buvo suplanuota 2020 metų pabaigoje turėti rezerve apie 570 mln.
Eurų, tačiau numatoma, kad 2021 metų PSDF biudžete liks tik apie 200 mln. Eur. 3) Lietuvos banko išvadoje „Dėl
ų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui “ pažymėta, kad „ valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų “. Didelė tikimybė, kad PSDF biudžeto lėšų poreikis 2021 metais dar labiau augs dėl didėjančio sergamumo koronaviruso infekcija (COVID-19), tačiau
ų PSDF biudžeto projekte nesuplanuotos lėšos medicinos darbuotojų (organizuojančių ir teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-
darbo užmokesčiui kompensuoti. 4) Teikiant patobulintą 2021 metų PSDF biudžeto pr o jektą, v ertintini Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komiteto „Local American working group“, Vaistų gamintojų asociacijos, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų ir kitų asociacijų keliamos problemos ir pateikti pasiūlymai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš,
ė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nėra. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-11-04 Nr. 109-P-39 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Butkevičius, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai
„LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini pirmos eilutės centre
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 Problema 1. Biudžete jau suplanuotas trūkumas. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 011,0 tūkst. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352 811,0, t. y. jau dabar matomas 38 200 tūkst. eurų trūkumas.
Siūlymas: PSDF biudžetas negali būti planuojamas jau iš anksto su prognozuojamu deficitu, kas yra daroma pastaraisiais metais. Toks planavimas reiškia, kad vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos visiškoje nežinioje, nes ne tik nežinoma, kaip šis deficitas bus atstatomas, bet tai tiesiogiai palies pacientus (paneigiamas jiems reikalingų vaistų prieinamumo poreikis). Užprogramuotu deficitu paneigiama pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas. Nepritarti Suprantamas Vaistų gamintojų asociacijos siekis, kad būtų skiriama daugiau lėšų vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis yra finansuojama ir kita sveikatos priežiūra: asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sveikatos programos, medicininės reabilitacijos paslaugos, ortopedijos techninės priemonės ir kitos sveikatos draudimo išlaidos. PSDF biudžeto išlaidų poreikis auga kasmet, pranokdamas PSDF biudžeto galimybes. Planuojama, kad 2021 m. bendras išlaidų poreikis visoms kompensuojamoms išlaidoms bus 148 mln. Eur didesnis nei PSDF biudžeto galimybės dėl keleto priežasčių. Pirma, dėl šalyje susidariusios epidemiologinės situacijos, surenkama mažiau privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Jau 2020 m. jų surenkama iki 10 proc. mažiau nei buvo planuota (prognozuojama, kad per šiuos metus nebus gauta iki 140 mln. Eur), o 2021 m. prognozuojama, kad bus surinkta 4 proc. (arba 65 mln. Eur) šių įmokų mažiau nei buvo numatyta 2020 metais. Be to, valstybės biudžeto asignavimai, skirti valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, yra mažesni nei šioms funkcijoms vykdyti faktiškai išleidžiama suma – 2020 m. skirta 40 mln. Eur, išleidžiama 118 mln. Eur (skirtumas sudaro 78 mln.
Eur (skirtumas sudaro 78 mln. Eur), 2021 m. numatoma skirti 114 mln. Eur, o išleisti 139 mln. Eur (skirtumas sudaro 25 mln. Eur). 2. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 Problema 2. Nesilaikoma Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos išlaidas vaistams didinti tiek, kiek didėja PSDF biudžetas. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos didėja (planuojama) 12,6 proc., o išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. Deja šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „ kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas ”. Siūlymas:
Būtina laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado , kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. Pritarti iš dalies 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. planuojamos PSDF biudžeto išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai didėja ne mažesniu procentu kaip ir bendros atitinkamų metų PSDF biudžeto pajamos , o tai atitinka Vaistų politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-1008 „Dėl Vaistų politikos gairių patvirtinimo“, 21.1 papunkčio nuostatas. Be to, pastaraisiais metais kasmet pradedami kompensuoti nauji vaistai. Šiais metais šiam tikslui skirta 24,8 mln. Eur rezervo lėšų. 3. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 Problema 3. Lietuva – tarp 5 mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių. Mažas sveikatos apsaugos finansavimas sąlygoja ir mažą efektyvaus gydymo, įskaitant medikamentinį, prieinamumą.
Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta >1mlrd. eurų arba ~2,05% BVP. Tuo tarpu Europos komisija, Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nežiūrint autoritetingų institucijų rekomendacijų, mes renkamės sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. (Lentelė 3) Siūlymas:
Valstybė privalo skirti sveikatos apsaugai mažų mažiausiai 6,7 proc. nuo BVP. Pritarti iš dalies PSDF biudžeto dalis nuo BVP nuolat didėja ir palaipsniui artėja prie 6 proc. (2020 m. sudaro 4,9 proc., o 2021 m. – 5,3 proc., jeigu būtų patvirtintas svarstomas PSDF biudžeto projektas)
asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 Problema 4. „Buhalteriškai“ suplanuotas biudžetas. Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praeitų metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“.
Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu
Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas , leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų. 1 Pritarti iš dalies Pagrindiniai šalies biudžetai sudaromi ir planuojami vertinant ateinančius 3 metus, todėl planuojant lėšų poreikį vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, atsižvelgiama į vaistus bei medicinos pagalbos priemones, kurie gali būti pradėti kompensuoti minėtu vidutiniu laikotarpiu. Ši informacija aktuali nustatant lėšų poreikį, tačiau ji neapsprendžia biudžetų galimybių. PSDF biudžetas pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą (4 str. 2 d.) turi būti planuojamas, tvirtinamas, vykdomas taip, kad būtų subalansuotas arba perteklinis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
sprendimas pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5292(2) ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai : už – 5 ; prieš – 1; susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė : negauta.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Audito komitetas
DĖL
2020-11-23 Nr. 141-P-22(1)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Zigmantas Balčytis, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Evelina Dobrovolska, Simonas Gentvilas, Deividas Labanavičius, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 Problema 1. Biudžete jau suplanuotas trūkumas. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 011,0 tūkst. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352 811,0, t.y. jau dabar matomas 38
Siūlymas: PSDF biudžetas negali būti planuojamas jau iš anksto su prognozuojamu deficitu, kas yra daroma pastaraisiais metais. Toks planavimas reiškia, kad vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos visiškoje nežinioje, nes ne tik nežinoma, kaip šis deficitas bus atstatomas, bet tai tiesiogiai palies pacientus (paneigiamas jiems reikalingų vaistų prieinamumo poreikis). Užprogramuotu deficitu paneigiama pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas. Pritarti
klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 Problema 2. Nesilaikoma Vaistų politikos gairėse1 numatytos nuostatos išlaidas vaistams didinti tiek, kiek didėja PSDF biudžetas. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos didėja (planuojama) 12,6 proc.2, o išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. Deja šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „ kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas ”. (Lentelė 2) Siūlymas:
Būtina laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado , kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras
klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 Problema 3. Lietuva – tarp 5 mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių.
Mažas sveikatos apsaugos finansavimas sąlygoja ir mažą efektyvaus gydymo, įskaitant medikamentinį, prieinamumą. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta >1mlrd. eurų arba ~2,05% BVP. Tuo tarpu Europos komisija, Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nežiūrint autoritetingų institucijų rekomendacijų, mes renkamės sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. (Lentelė 3) Siūlymas:
Valstybė privalo skirti sveikatos apsaugai mažų mažiausiai 6,7 proc. nuo BVP. Pritarti
klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 Problema 4. „Buhalteriškai“ suplanuotas biudžetas. Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praeitų metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“. Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu – tai yra tiesiog biudžeto perkopijavimas.
Siūlymas: Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas , leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų.
<...>
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, vienijanti 17-os stambiausių pasaulinių farmacijos kompanijų atstovybes Lietuvoje, susipažino su Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5292(2) (toliau –Projektas) bei jo svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose rezultatais. Pirmiausiai norime atkreipti Jūsų dėmesį į fundamentalias sveikatos priežiūros sistemos finansavimo problemas:
Lietuvoje yra ženkliai per mažas ir tai patvirtina objektyvūs faktai. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). 2. Nėra politinės valios iš esmės pakeisti esamos situacijos: a.
Metai iš metų valstybės politikoje atkakliai ignoruojamas faktas, kad sveikatos apsaugos finansavimas visiškai neatitinka visuomenės poreikių – net nesvarstoma, kad reikėtų įvertinti kertinius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto sudarymo ir naudojimo principus, mokestinę bazę, šiais aspektais palyginti Lietuvą su kitomis ES šalimis, sužinoti šios srities ekspertų bei plačiosios visuomenės nuomonę ir pan.; b. Nepakankamo finansavimo problema „maskuojama“ objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais apie neefektyvų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų naudojimą, per dideles vaistų kainas, „neišnaudotus vidinius rezervus“ ir pan., nors per paskutinius 6-7 metus nebuvo atlikta nė viena nepriklausoma analizė šioje srityje, kuri padėtų objektyviai įvertinti, kokios yra efektyvesnio resursų naudojimo galimybės ir kokio dydžio sutaupyta lėšų suma galėtų būti nukreipta visuomenės sveikatos poreikių tenkinimui. Maža to, neretai sąmoningai siekiama supriešinti skirtingų interesų grupes (pacientus, gydytojus, vaistininkus, gydymo įstaigų vadovus), įtraukiant jas į PSDF biudžeto
„antklodės dalybas“, taip dar labiau nukreipiant dėmesį nuo sisteminių
problemų. 3. Teisinis nihilizmas valstybės finansų valdyme. Vis dažniau net ir aukščiausiose valstybinėse institucijose ignoruojami arba pagal „norą ir situaciją“ laisvai interpretuojami teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys sveikatos apsaugai skirtų finansų valdymą, arba, pasinaudojant institucine įtaka, formuojama išskirtinai tai institucijai palanki teisinė aplinka. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių: a. įstatymuose numatytoms ir valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti į PSDF biudžetą pervedamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos.
Tačiau planuodama šias lėšas, Finansų ministerija nuolat skiria ženkliai mažesnę suma, nei yra faktinis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuotas poreikis (2021 m. numatoma skirti 114 mln. Eur, tuo tarpu poreikis – apie 211 mln. Eur). Taip „suplanuotam“ 2021 m. PSDF biudžeto projektui š.m. lapkričio
parodo valstybės institucijų požiūrį, kad teisės aktų reikalavimai gali būti taikomi pasirinktinai, t.y. gydymo įstaigos privalo teikti įstatymais numatytas paslaugas, negaudamos už jas atlygio, nors sumokėti valstybę įpareigoja tie patys įstatymai; b. Iki 2003 metų valstybės mokamų privalomo sveikatos draudimo įmokų dydį už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (pensininkus, vaikus, moksleivius, bedarbius ir t.t.) iš esmės, pagal savo pačios pasirinktinus kriterijus, nustatydavo Finansų ministerija. Tokiu būdu valstybės mokamos įmokos buvo ženkliai (kelis kartus) mažesnės, nei gyventojų ar darbdavių mokamos įmokos. Tai paskatino diskusijas, kad valstybė neturėtų piktnaudžiauti jai suteikta įstatymų leidybos teise, kad pareiga mokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas tiek piliečiams, tiek valstybei būtų nustatoma pagal vienodus, sąžiningus principus. Siekiant šio tikslo, per paskutinius 17 metų, sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka buvo keičiama 7 kartus, tokiu būdu laipsniškai mažinant atotrūkį tarp skirtingų draudėjų mokamų draudimo įmokų dydžių bei jų apskaičiavimo principų. Pagal 2018 metais priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, nuo 2021 m. draudimo įmoka, mokama tiek už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, tiek savarankiškai besidraudžiančio asmens įmoka bus vienoda ir sudarys 6,98 procento nuo minimalios mėnesinės algos dydžio.
Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sąlygos po tiek metų pagaliau bus vienodos. Valstybės biudžeto įmoka skaičiuojama pagal užpraeitų metų minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 metais bus lygi 464,9 euro. Tuo tarpu savarankiškai besidraudžiančių įmoka skaičiuojama pagal einamąjį mėnesį galiojančios minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 m. turėtų sudaryti 537,7 euro. Tokiu būdu, Finansų ministerijos iniciatyva, pakeitus tik atskaitos laikotarpį, valstybės biudžetas, lyginant su savarankiškai besidraudžiančiais asmenimis, „sumažino“ savo išlaidas 15,7 procento ir tokiu būdu 2021 metais „sutaupys“ 109,7 mln. eurų. c. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintos Vaistų politikos gairės 2017-2027 metams. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Vaistų politikos gairių 21-ame punkte nurodytos Vaistų politikos plėtros kryptys: <...21.1. siekiant užtikrinti valstybės lėšų, numatytų vaistams kompensuoti, didėjimą, įteisinti nuostatą, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas;>. Deja, bet šios nuostatos buvo grubiai ignoruojamos rengiant ir svarstant 2020 m. biudžetą (lyginant su 2019 m. buvo planuojamas pajamų augimas 11,9 procentų, bendrų išlaidų augimas (be išlaidų rezervui padidinti) - 7,6 proc., o išlaidų vaistų kompensavimui augimas – tik 2,9 proc.).
Sprendimą pritarti tokiam biudžeto projektui ir nesilaikyti Vaistų politikos gairių LRS Sveikatos reikalų komitetas motyvavo tuo, kad jei bus didesnis išlaidų poreikis vaistų kompensavimui, tai metų eigoje bus galima skirti lėšų iš PSDF biudžeto rezervo - tokiu atveju, minėtas reikalavimas bus visiškai įvykdytas. Tokiu būdu, imperatyvi biudžeto planavimą reglamentuojanti teisinė norma „tapo“ banaliu, nieko neįpareigojančiu ir visiškai neapibrėžtu laiko ir lėšų prasme, pažadu. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija su giliu susirūpinimu kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašo :
priimant PSDF biudžetą nepažeisti fundamentalių teisinės valstybės principų ir teisėtų visuomenės lūkesčių, griežtai laikytis biudžeto sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei valstybės sveikatos politiką apibrėžiančių strateginių dokumentų. 2. Užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 dalies 3 papunkčio nuostatų, reglamentuojančių valstybės biudžeto asignavimų skyrimą įstatyme nurodytais atvejais, įgyvendinimą. Tam būtina 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatyti biudžeto asignavimų sumą, adekvačią finansavimo poreikiams, susijusiems su valstybės deleguotų funkcijų vykdymu, t.y. projekte numatytą 114,2 mln. Eur sumą padidinti iki 211 mln. Eur sumos. Atsižvelgti
3.
Užtikrinti, kad iš Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo kylanti prievolė draudėjams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas būtų įgyvendinama laikantis teisingumo ir lygiateisiškumo principais, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas yra valstybė, ar pats asmuo. Tuo tikslu, skubos tvarka pakeisti LR sveikatos draudimo įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad valstybės biudžeto įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis tokiais pačiais principais, kaip ir savarankiškai įmokas mokantiems asmenims. Atitinkamai padidinti 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatytą valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sumą nuo 700,3 mln. Eur iki
/
pagrindiniame komitete
4Atsižvelgiant į 2017 m.
rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintų Vaistų politikos gairių 2017-2027 metams 21 punkto nuostatas, padidėjus 2021 m. PSDF biudžeto pajamoms, tokia pačia proporcija padidinti ir planuojamas išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šias papildomas lėšas skirti naujų inovatyvių vaistų, įrašytų į Rezervinių vaistų sąrašą, kompensavimui. Pritarti
valią ir imtis iniciatyvos iš esmės spręsti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo klausimus: a. Atlikti nepriklausomą tyrimą, kuris leistų įvertinti finansinių išteklių sveikatos sistemoje efektyvesnio naudojimo galimybes ir potencialų taupymų mastą; b. Įvertinti kitų ES šalių praktiką, pasiekimus ir trūkumus reglamentuojant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros finansavimą; c. Įtraukiant ekonomikos ir sveikatos sektoriaus specialistus, plačiąją visuomenę, inicijuoti diskusiją, ar siekiant geriau tenkinti visuomenės poreikius sveikatos priežiūrai, tikslinga didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2020-11-09 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) [1] .
Santrauka: · Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. · Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto [2] . · Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose.
2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility , toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. · Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. · Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. · Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama.
Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP) , iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis [3] . RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m.
Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose.
Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP ) [4] . Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau. Lentelė. Fiskalinės išlaidų priemonės, neįsk. investicijų ir priemonių verslo likvidumui palaikyti, tiesiogiai neveikiančių balanso (paskolų, garantijų ir kt.) Priemonė Planuojama išleisti 2020 m., mln. eurų Proc.
BVP Prielaida, jei 2021 m. būtų išleista pusė 2020 m. sumos, mln. eurų Proc. BVP Išlaidų priemonės, kurios galioja ekstremalios padėties ir (arba) karantino metu, t. y. šiems režimams galiojant lėšų joms reikėtų automatiškai, ir papildomos išlaidos sveikatos apsaugai Ligos išmokos prižiūrintiesiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims*
119 0,2 Asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimas, ekstremaliosios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomos išlaidos, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus
352 0,7 Išlaidų priemonės, kurios galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. buvo vienkartinės, t. y. lėšų joms reikėtų, jei būtų priimti sprendimai jas pratęsti Darbo paieškos išmokos
100 0,250 0,1 Kitos (išmokos už palūkanas, žemės ūkio sektoriui, didesnė socialinė parama ir kt.)
687 1,4 Šaltinis: 2021 m. Lietuvos biudžeto projektas. * Patikslinta pagal tikėtiną įvykdymą. Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu.
Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms. Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą.
Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta. Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus . Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių. 2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį –vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja.
Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir
m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti
sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei
numatyti ir 2020 m. biudžete. Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė [5] . Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę [6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra. Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs.
Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
vaikams . Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur;
darbuotojams. Jis 2021 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2021 m. didinamos šalpos išmokos, socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Atsižvelgti
2Valstybės kontrolė,
2020-11-10 Nr. BPE-8 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.
Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2020 m. numatomas 8,4 proc. BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko
savo nuomonę. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
1Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2020-2021 m.
perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir
ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2.
2Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2020 ir 2021 m.
pagrįstai netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo. 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. Dėl valstybės skolos
neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos. Fiskalinė institucija projektuoja, kad 2020 m. VS skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. 2. Pažymėtina, kad rizikų balansas išlieka neigiamas: valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų. Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-5292 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
sisteminis procesas, todėl Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti
biudžetas taip pat turėtų būti grąžintas Vyriausybės sisteminiam įvertinimui;
Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, todėl atitinkamos galimos viešojo sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai;
Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. BPE-8 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ bei ataskaitoje Nr. BPE-8
„2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų
vertinimas“ o taip pat Lietuvos banko išvadoje „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui “ pateiktus pastebėjimus dėl galimo didesnio su pandemijos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio nei suplanuota , o taip pat tai, kad 2021 metų PSDF biudžeto projektu Nr. XIIIP-5292 nėra tenkinamas ir užtikrinamas finansavimo poreikis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos techninėms priemonėms bei sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, tikslinga sistemiškai įvertinti suplanuotas PSDF įplaukas ir išlaidas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A.
Bilotaitė. Seimo narys, Audito komiteto posėdžio pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė) [1] Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-5302, 2020 m. spalio 15 d.;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13380(2), 2020 m. spalio 14 d.; Lietuvos Respublikos
įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13826(2), 2020 m. spalio 14 d.;
biudžeto projektas, 2020 m. spalio 16 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2021_dbp_lt_lt_0.pdf) . [2] Palyginti, LR finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekonominės raidos scenarijaus vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė 2021-2023 m. atitinkamai buvo 1,8, 2,0, 2,0 proc. [3] Pastaba: iš 813 mln. eurų 95 mln. eurų yra numatyta kaip rezervas, todėl dėl šios RRF lėšų dalies rizikos nėra. [4] Galimas vald žios sektoriaus deficito pokytis pateiktas atsižvelgiant į tai, kad apie 100 mln. eurų (0,2 % BVP) COVID-19 plano priemonėms 2021 m. biudžete yra numatyta (plačiau žr. 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto, 2020 m. spalio 16 d. pateikto Europos Komisijai ir Eurogrupei, 16 lentelę, nuoroda čia ). [5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2020 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).
DĖL 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO (XIIIP- 5292(2) 2020-12-18 Nr. 111-P-37(6)
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. . Kviestieji asmenys:
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, N. Norkūnaitė-Sasnauskienė, T. Golubajeva, V. Zaksas, S. Adamkevičiūtė, T. Ragauskas, Finansų ministerijos atstovė V. Žagūnienė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas V. Grigas, Lietuvos rajono ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP- 5292(3) ir Komiteto i š vadai . 7.2. Pasiūlymai: siekiant iki kitų biudžetinių metų pradžios patvirtinti
biudžeto rodiklius, vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, A. Veryga. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas
5292(3). Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė