Projekto lyginamasis variantas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 STRAIPSNIų
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
informaciją nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurioms reikia susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti ar sukurti, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo septintojo skirsnio reikalavimai. 5. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, aviacijos saugumo srityje veikiantiems subjektams, kuriems, vykdant įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, būtina susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti, įslaptinta informacija perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, tačiau šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ar atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą . Šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1–4, 7, 8 punktuose nustatyti reikalavimai. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas 1.
Valstybės paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;
2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;
3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;
4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;
5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;
6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;
susijusi su grėsmių įvertinimu branduolinės energetikos objektams bei branduolinėms medžiagoms, ir detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą fizinę saugą ;
8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;
šifrus, šifravimo techniką skirtą kriptografinius metodus ir produktus, skirtus įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų orga
nizavimą ir atlikimą;
duomenys apie ĮIRIS įrangą, jos veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones , ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai ;
11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;
12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;
13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;
14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;
15) detalūs Ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;
16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;
18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;1
9) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;
21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;
22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;
23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;
24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;
25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;
26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;
27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;
28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezulta
tus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams;
29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
30) informacija, galinti atskleisti reikšmingai slaptai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusio organizuotos nusikalstamos grupės nario ar asmens, turinčio ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais, tapatybę.
Valstybės paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;
2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;
3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;
4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;
5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;
6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;
susijusi su grėsmių įvertinimu branduolinės energetikos objektams bei branduolinėms medžiagoms, ir detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą fizinę saugą ;
8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;
šifrus, šifravimo techniką skirtą kriptografinius metodus ir produktus, skirtus įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą ir atlikimą;
duomenys apie
ĮIRIS įrangą, jos veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones , ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai ;
11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;
12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;
13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;
14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;
15) detalūs Ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;
16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;
18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
19) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos
slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;
21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;
22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;
23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;
24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;
25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;
26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;
27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;
28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės intere
sams;
29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
30) informacija, galinti atskleisti reikšmingai slaptai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusio organizuotos nusikalstamos grupės nario ar asmens, turinčio ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais, tapatybę. 2.
sudaryti:
1) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis;
2) detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos administravimą;
3) detalūs duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką ir eigą, taip pat tikrinimo metu apie juos surinkti detalūs duomenys, jeigu tokie duomenys nepriskiriami valstybės paslapčiai;
4) ikiteisminio tyrimo įstaigų detalūs planai dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo;
5) detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;
6) informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tikslais;
7) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus;
8) detalūs duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;
9) duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie išvardytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;
10) detalūs duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;
11) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos i
nstitucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų valdymo ryšio priemonėmis sistemas;
12) su finansų rinkos priežiūra susijusi informacija;
13) duomenys apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, Lietuvos banko suteiktas likvidumo paskolas;
14) detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai;
15) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;
16) detalūs duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir planus;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai, kontržvalgybai vykdyti, šiai veiklai skirtoms specialiosioms ir techninėms priemonėms įsigyti;
18) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus;
19) kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir
žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga , kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ;
charakteristikos detali informacija apie aviacijos saugumo priemones ;
21) tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai (išskyrus galutinę tyrimo išvadą);
22) informacija apie Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų privatizavimo sandorių sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;
23) valstybės institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos sprendimui dėl jo paskyrimo priimti;
24) brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;
25) informacija apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos žvalgybos, saugumo institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims;
26) informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu;
27) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
28) detalūs duomenys apie ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir jos valdytojus.
Tarnybos paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis;
2) detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos administravimą;
3) detalūs duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką ir eigą, taip pat tikrinimo metu apie juos surinkti detalūs duomenys, jeigu tokie duomenys nepriskiriami valstybės paslapčiai;
4) ikiteisminio tyrimo įstaigų detalūs planai dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo;
5) detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;
6) informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tikslais;
7) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus;
8) detalūs duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;
9) duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie išvardytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;
10) detalūs duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;
11) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos inst
itucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų valdymo ryšio priemonėmis sistemas;
12) su finansų rinkos priežiūra susijusi informacija;
13) duomenys apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, Lietuvos banko suteiktas likvidumo paskolas;
14) detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai;
15) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;
16) detalūs duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir planus;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai, kontržvalgybai vykdyti, šiai veiklai skirtoms specialiosioms ir techninėms priemonėms įsigyti;
18) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus;
19) kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žv
algybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga , kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ;
charakteristikos detali informacija apie aviacijos saugumo priemones ;
21) tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai (išskyrus galutinę tyrimo išvadą);
22) informacija apie Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų privatizavimo sandorių sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;
23) valstybės institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos sprendimui dėl jo paskyrimo priimti;
24) brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;
25) informacija apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos žvalgybos, saugumo institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims;
26) informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu;
27) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
28) detalūs duomenys apie ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir jos valdytojus. 29)
įrangos ir patalpų, kuriose ĮIRIS apdorojama ir perduodama įslaptinta informacija, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės matavimo duomenys, rezultatai ir tokių patalpų sertifikatų duomenys.
3Įslaptinta informacija,
išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, įslaptintą informaciją rengiančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jeigu pagal savo turinį ir galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydį tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio. 4. Įslaptintą informaciją rengiantys paslapčių subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus, pritarus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkui, tvirtina ir keičia paslapčių subjektų vadovai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį:
atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų, o informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, – iki 5 metų. Pratęsimų skaičius neribojamas.“
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti įslaptinto sandorio, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, vykdymą, kai yra panaikintas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar sustabdytas jo galiojimas ;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas nešaukdamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio pritaria arba nepritaria paslapčių subjektų parengtiems ar keičiamiems detaliems įslaptinamos informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašams, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų ar paslapčių subjektų prašymu teikia pažymas, patvirtinančias, kad asmenys turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad tiekėjas turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šioje dalyje nurodytas pažymas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas gali įgalioti teikti kitą Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos narį ar Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato vadovą. “
dalimi: „61 .
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, mutatis mutandis vadovaudamasi šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimais, turi teisę įslaptinti ir išslaptinti rengiamą informaciją, keisti parengtos įslaptintos informacijos slaptumo žymas ir įslaptinimo terminus.“
4Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo
departamentas) padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis (prižiūrintis) įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pavedimu vykdo komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja (prižiūri), kaip paslapčių subjektai, tiekėjai įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimus , organizuoja ir užtikrina įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, apsaugos reikalavimų įgyvendinimą .“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu turi būti paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo. Jeigu už atskiras įslaptintos informacijos apsaugos sritis yra paskiriami skirtingi asmenys, turi būti paskirtas asmuo, koordinuojantis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą. “
ir ją išdėstyti taip: „3. Paslapčių subjektas tvirtina paslapčių subjektui pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
ekspertų komisija
įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šios komisijos:
1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;21 ) teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;32 ) teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus ir išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, įslaptinimo termino pratęsimo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;43 ) organizuoja įslaptintos informacijos , kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus paslapčių subjekte, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose ir teikia pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga. 2. Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui , asmeniui, koordinuojančiam įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą, ar kitam paslapčių subjekto darbuotojui ar padaliniui . 3. Specialiosios ekspertų komisijos nariais ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingais asmenimis gali būti tik asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Specialiosios ekspertų komisijos narių ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi atitikti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šio straipsnio4 6, 7 ir
išvardyti asmenys , prieš jiems suteikiant teisę susipažinti su įslaptinta informacija, yra supažindinami su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, įspėjami dėl atsakomybės už įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui turi pateikti rašytinį pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui buvo panaikinta neteko galios nutraukus darbo (tarnybos) santykius arba pasibaigus renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, arba šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos, galiojimas ir sprendimų apskundimas
gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas;
3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;
4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. 2.
lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu:
1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
2) asmuo per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;
3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
4) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba nusikaltimo visuomenės saugumui, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;
5) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo, arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;
7) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba , jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;
8) asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusik
alstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
9) asmuo dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
10) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
11) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui;
12) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
13) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
14) asmuo yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;
15) asmuo gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio ne Europos Sąjungos ar NATO valstybių narių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
16) asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo
ar nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų;
17) per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
18) asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu:
1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
2) asmuo per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;
3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
4) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba nusikaltimo visuomenės saugumui, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;
5) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo, arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;
7) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba , jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;
8) asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikals
tamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
9) asmuo dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
10) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
11) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui;
12) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
13) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
14) asmuo yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;
15) asmuo gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio ne Europos Sąjungos ar NATO valstybių narių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
16) asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar
nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų;
17) per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
18) asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. 3.
3Asmenims, turintiems leidimus,
suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, nereikalingas ar teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nereikalingi . Asmenį, turintį leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, perkėlus į pareigas, kurioms eiti reikalingas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, toks leidimas išduodamas neatliekant patikrinimo. Tokio iš naujo išduoto leidimo galiojimo terminas skaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, į šį terminą įskaitant anksčiau turėto leidimo galiojimo terminą. Asmeniui išdavus naują leidimą, anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu .“
susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, leidžiantį dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, anksčiau jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu. Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo iš naujo nėra tikrinamas. 5.
su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui nuo tikrinimą atlikusios institucijos išvados datos . Asmeniui išdavus naują leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu . 6. Likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, asmuo pradedamas tikrinti pakartotinai. 7. Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui buvo panaikintas neteko galios vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio
11 dalimi arba šio įstatymo35 straipsnio 7 dalimi , naujas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas neatliekant patikrinimo, jeigu nuo leidimo dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo dienos neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Asmeniui išduodamo naujo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas negali būti ilgesnis už anksčiau išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminą, o slaptumo žyma negali būti aukštesnė, negu buvo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 8. Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje.
Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui. 9. Sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu negauta iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų , arba asmuo tiriamas poligrafu , tikrinimo metu reikia įvertinti didelį kiekį ar sudėtingos informacijos, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 40 darbo dienų tikrinimo terminas pratęsiamas tikrinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 40 darbo dienų.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Paslapčių subjekto vadovui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas – leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo) . Savivaldybių merams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda asmens tikrinimą atliekanti institucija. Šauliams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 3 punktą: „
3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo; “. 2. Papildyti 20 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Jeigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo arba asmens išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos. “
ir ją išdėstyti taip: „3.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas motyvuotu šį leidimą išdavusios institucijos išdavusio subjekto sprendimu ne vėliau kaip per515 darbo dienas dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos, informacijos apie šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės paaiškėjimo dienos. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai aplinkybei, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo dienos. “
ir ją išdėstyti taip: „4. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinusi institucija išdavęs subjektas ne vėliau kaip per53 darbo dienas nuo šio leidimo panaikinimo dienos apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kuriam toks kurio leidimas panaikintas. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, asmuo apie tai neinformuojamas. Šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju apie netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo dienos paslapčių subjektas ar tiekėjas informuoja Valstybės saugumo departamentą ir asmens tikrinimą atlikusią instituciją. “
1.
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar
ĮIRIS rašytiniu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“. Atskiras rašytinis paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas šiame punkte nurodytiems veiksmams atlikti nereikalingas, kai šie veiksmai atliekami įslaptintą informaciją perduodant šią informaciją gavusio paslapčių subjekto padaliniams ar darbuotojams, kurie yra įslaptintos informacijos gavėjai ;“ . 2. Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS už dokumento užduoties vykdymo kontrolę arba už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens , administruojančio įslaptintus dokumentus, sprendimu, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“;“. 14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 26 straipsnis. Įslaptintos informacijos gabenimas už saugumo zonos ribų
1Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai kurjeriai ar paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba vienas šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis kurjeris (kurjeriai) ar paslapčių subjekto vadovo įgaliotas ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 2.
2Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai, ar paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba vienas šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis ar kurjerių pašto tarnybų kurjeris (kurjeriai) ar paslapčių subjekto įgaliotas vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 3. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti kariniai karinis ar diplomatiniai diplomatinis , ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 4. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti kariniai karinis ar diplomatiniai diplomatinis , ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) ar vykdytojas ( vykdytojai). 5. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ , „Slaptai “ ar „Konfidencialiai “ , užsienio valstybėse turi gabenti ne mažiau kaip du kariniai ar diplomatiniai kurjeriai arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys . 6. Įslaptintą informaciją į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas, specialiąsias misijas ir iš jų turi gabenti diplomatiniai kurjeriai Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybėse turi gabenti karinis ar diplomatinis kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 7.
įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu gabenama įslaptinta informacija. 8. Įslaptintą informaciją gabenantys asmenys:
1) privalo užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;
2) įslaptintą informaciją privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti, jog gabenama įslaptinta informacija, ir negalėtų susipažinti su tokios informacijos turiniu. 9. Įslaptintą informaciją gabenantiems asmenims draudžiama susipažinti su gabenama įslaptinta informacija.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija arba sunaikinimas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju
rengiantys ir (ar) saugantys paslapčių subjektai , ir tiekėjai turi patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planus karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju. 2. Evakuacijos arba sunaikinimo planuose turi būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eilės tvarka iškilus realiai grėsmei, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta, sugadinta ar atskleista. Pirmiausia evakuojama arba ir (arba) naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta informacija. 3. Įslaptintą informaciją naikinant karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju netaikomi šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 6 punkto ir 3 dalies 5 punkto reikalavimai.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu , karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju su įslaptinta informacija galima dirbti , ar susipažinti ar ją saugoti , o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ją saugoti patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinančios fizinės apsaugos priemonės.“
2Pakeisti 30 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys, jeigu vertinamos saugumo zonai nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti, susipažinti su įslaptinta informacija ar ją saugoti tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu , ar šią informaciją saugoti karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju .“ 17 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Fizinės apsaugos reikalavimai
1Teritorijos ir patalpos, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, skirstomos į administracinę, II ir I klasių saugumo zonas. 2. Administracinei saugumo zonai keliami šie reikalavimai:
1) kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių patekimas;
2) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išskyrus elektronines laikmenas, kuriose įslaptinta informacija laikoma užšifruota Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais, laikoma rakinamuose metalinėse spintose arba seifuose. 3.
keliami šie reikalavimai:
1) į zoną patenkama tik per administracinę saugumo zoną;
2) kontroliuojamas asmenų patekimas ir judėjimas;
zonoje nelydimi gali būti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma , kuriems paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra suteikęs teisę savarankiškai patekti į tą saugumo zoną . Kitus asmenis turi lydėti paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys), turintis (turintys) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo ;
4) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose. Įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, laikoma rakinamuose metalinėse spintose arba seifuose. Įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma rakinamuose biuro balduose, metalinėse spintose arba seifuose. Šie reikalavimai netaikomi elektroninėms laikmenoms, kuriose įslaptinta informacija laikoma užšifruota Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais;
5) į zoną negali būti įnešama vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įranga, elektroninės laikmenos, o darbo reikmėms skirta įranga gali būti įnešama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. 4.
šie reikalavimai:
1) į zoną patenkama tik per administracinę arba II klasės saugumo zoną;
2) kontroliuojamas asmenų patekimas ir judėjimas;
asmenys zonoje nelydimi gali būti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma , kuriems paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra suteikęs teisę savarankiškai patekti į tą saugumo zoną . Kitus asmenis, užtikrinus, kad saugumo zonoje esanti įslaptinta informacija bus apsaugota nuo neteisėto atskleidimo ar praradimo, turi lydėti paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys), turintis (turintys) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo ;
4) į zoną negali būti įnešama vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įranga, elektroninės laikmenos, o darbo reikmėms skirta įranga gali būti įnešama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu;
5) jeigu zonoje saugoma informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, prieigose naudojamos vaizdo stebėjimo priemonės. Reikalavimas netaikomas, jeigu į zoną patenkama per II klasės saugumo zoną, kurios prieigose naudojamos vaizdo stebėjimo priemonės. 5. Paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys turi teisę nustatyti asmenų, patenkančių į administracinę saugumo zoną, tapatybę, o įeinančių į I ar II saugumo zoną ir išeinančių iš jos – tikrinti turimus daiktus. 6.
nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos, kuriose karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu karo , nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju dirbama, susipažįstama su įslaptinta informacija , o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ar ji saugoma , turi būti apsaugotos nuo neteisėto patekimo į jas, įslaptintos informacijos praradimo, pasiklausymo ar neteisėto susipažinimo su įslaptinta informacija. Tokiose vietose gali būti laikoma tik tokia įslaptinta informacija, kuri būtina karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduotims vykdyti, taip pat karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju evakuota įslaptinta informacija . 7. Vykstant posėdžiams ir pasitarimams, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, be šiame straipsnyje numatytų fizinės apsaugos
reikalavimų, papildomai taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų patikrinimą dėl jų apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo atlieka šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuoti įslaptintos informacijos perdavimą tiekėjui ir jos sugrąžinimą ;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) per 5 darbo dienas nuo įslaptinto sandorio sudarymo pranešti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie tokio sandorio sudarymą ir sandorio pabaigos datą, taip pat nurodyti įslaptintos informacijos, kuri sandorio metu bus perduodama ar sukuriama, aukščiausią slaptumo žymą ir ar sandorio vykdymo metu tiekėjas savo patalpose saugos įslaptintą informaciją .“ 3.
Pakeisti 33 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti paslapčių subjekto už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie sutarties su įslaptinto sandorio dalį vykdančiu prekių subtiekėju, paslaugų subteikėju, subrangovu nutraukimą, taip pat apie darbo santykių nutraukimą su paslapčių subjekto darbuotojais, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Tiekėjai, siekiantys gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytą informaciją , taip pat informaciją, reikalingą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų patikrinimui dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo .“
ir ją išdėstyti taip: „
išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja iki tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje.
Tiekėjo darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama ne ilgesniam terminui, negu galioja tiekėjui išduota įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, arba
iki darbo santykių nutraukimo. 7. Jeigu panaikinamas tiekėjui išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma ar pasibaigia šių dokumentų galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai iki šių dokumentų galiojimo termino pabaigos tiekėjui yra išduotas naujas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, netenka galios. “
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba , jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;“. 21 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis.
Tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimas ir įslaptinto sandorio nutraukimas
tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteikiamas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašomas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 12 . Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinama ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas , kai:
1) tiekėjas ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę arba tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ;
2) paaiškėja bent viena šio įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyta aplinkybė. 23 .
2
3. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos panaikina priima sprendimą sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą arba panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ir apie tai informuoja įslaptintą sandorį sudariusį paslapčių subjektą tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nepabaigtų vykdyti įslaptintų sandorių
515 darbo dienas dienų nuo informacijos apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos sustabdo sudaryto sandorio vykdymą, o gavęs informaciją apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimą, per šioje dalyje numatytą terminą gavimo dienos nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį. 45 .
4
5. Sustabdžius tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą , arba pasibaigus tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminui, sudaryto įslaptinto sandorio vykdymas gali būti nestabdomas ar sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti yra vykdomas ir žala dėl sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis
„Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, paslapčių subjekto teikimu
priima Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija. 6. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja išteisinamasis teismo nuosprendis ar baudžiamoji byla yra nutraukiama, Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, galiojimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų
sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių, kurių vykdymas yra sustabdytas. 57 .
5
7. Valstybės saugumo departamento sprendimai s ustabdyti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įslaptintą informaciją inventorizuoja paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar paslapčių subjektai, paslapčių subjektams pavaldžios ar jų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vykdo įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus , laikosi informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų .“
ir ją išdėstyti taip: „3. Paaiškėjus ar kilus įtarimų, kad paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, yra nesilaikoma įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui , Valstybės saugumo departamentas turi teisę atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą tokiose paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą .“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos ir Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, apsaugos būklė tikrinama ne rečiau kaip kartą per 4 metus, o Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos , žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, apsaugos būklė – ne rečiau kaip kartą per 2 metus.“
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu kyla įtarimų ar paaiškėja, kad buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas arba įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu atliekamas tyrimas. Apie įtariamą ar paaiškėjusį įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą pranešama įslaptintos informacijos rengėjui, o jeigu įtariama ar paaiškėja, kad prarasta ar neteisėtai atskleista Lietuvos Respublikai perduota užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, – ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projekto XIIIP-5274(2) lyginamasis variantas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 STRAIPSNIų
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
informaciją nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurioms reikia susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti ar sukurti, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo septintojo skirsnio reikalavimai. „
saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, aviacijos saugumo srityje veikiantiems subjektams, kuriems atliekant įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas būtina susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti, įslaptinta informacija perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, tačiau šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ar atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą . Šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 4, 7, 8 ir 9 punktuose nustatyti reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas 1.
Valstybės paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;
2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;
3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;
4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;
5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;
6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;
susijusi su grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms įvertinimu, ir detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą fizinę saugą ;
8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;
šifrus, šifravimo techniką skirtą kriptografinius metodus ir produktus, skirtus įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organ
izavimą ir atlikimą;
duomenys apie ĮIRIS įrangą, jos veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones , ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai ;
11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;
12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;
13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;
14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;
15) detalūs Ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;
16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;
18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;19
) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;
21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;
22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;
23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;
24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;
25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;
26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;
27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;
28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezultat
us, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams;
29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
30) informacija, galinti atskleisti reikšmingai slaptai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusio organizuotos nusikalstamos grupės nario ar asmens, turinčio ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais, tapatybę.
Valstybės paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;
2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;
3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;
4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;
5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;
6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;
susijusi su grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms įvertinimu, ir detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą fizinę saugą ;
8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;
šifrus, šifravimo techniką skirtą kriptografinius metodus ir produktus, skirtus įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą ir atlikimą;
duomenys apie Į
IRIS įrangą, jos veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones , ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai ;
11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;
12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;
13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;
14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;
15) detalūs Ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;
16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;
18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
19) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos s
laptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;
21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;
22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;
23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;
24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;
25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;
26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;
27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;
28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interes
ams;
29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
30) informacija, galinti atskleisti reikšmingai slaptai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusio organizuotos nusikalstamos grupės nario ar asmens, turinčio ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais, tapatybę. 2.
sudaryti:
1) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis;
2) detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos administravimą;
3) detalūs duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką ir eigą, taip pat tikrinimo metu apie juos surinkti detalūs duomenys, jeigu tokie duomenys nepriskiriami valstybės paslapčiai;
4) ikiteisminio tyrimo įstaigų detalūs planai dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo;
5) detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;
6) informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tikslais;
7) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus;
8) detalūs duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;
9) duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie išvardytų šiame punkte nurodytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;
10) detalūs duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;
11) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų kraš
to apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų valdymo ryšio priemonėmis sistemas;
12) su finansų rinkos priežiūra susijusi informacija;
13) duomenys apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, Lietuvos banko suteiktas likvidumo paskolas;
14) detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai;
15) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;
16) detalūs duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir planus;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai, kontržvalgybai vykdyti, šiai veiklai skirtoms specialiosioms ir techninėms priemonėms įsigyti;
18) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus;
19) kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės
žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga , kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ;
charakteristikos detali informacija apie aviacijos saugumo priemones ;
21) tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai (išskyrus galutinę tyrimo išvadą);
22) informacija apie Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų privatizavimo sandorių sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;
23) valstybės institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos sprendimui dėl jo paskyrimo priimti;
24) brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;
25) informacija apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos žvalgybos, saugumo institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims;
26) informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu;
27) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
28) detalūs duomenys apie ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir jos valdytojus;
įrangos ir patalpų, kuriose ĮIRIS apdorojama ir perduodama įslaptinta informacija, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės matavimo duomenys, rezultatai ir tokių patalpų sertifikatų duomenys.
Tarnybos paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis;
2) detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos administravimą;
3) detalūs duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką ir eigą, taip pat tikrinimo metu apie juos surinkti detalūs duomenys, jeigu tokie duomenys nepriskiriami valstybės paslapčiai;
4) ikiteisminio tyrimo įstaigų detalūs planai dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo;
5) detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;
6) informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tikslais;
7) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus;
8) detalūs duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;
9) duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie išvardytų šiame punkte nurodytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;
10) detalūs duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;
11) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto
apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų valdymo ryšio priemonėmis sistemas;
12) su finansų rinkos priežiūra susijusi informacija;
13) duomenys apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, Lietuvos banko suteiktas likvidumo paskolas;
14) detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai;
15) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;
16) detalūs duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir planus;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai, kontržvalgybai vykdyti, šiai veiklai skirtoms specialiosioms ir techninėms priemonėms įsigyti;
18) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus;
19) kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žv
algybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga , kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ;
charakteristikos detali informacija apie aviacijos saugumo priemones ;
21) tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai (išskyrus galutinę tyrimo išvadą);
22) informacija apie Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų privatizavimo sandorių sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;
23) valstybės institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos sprendimui dėl jo paskyrimo priimti;
24) brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;
25) informacija apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos žvalgybos, saugumo institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims;
26) informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu;
27) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
28) detalūs duomenys apie ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir jos valdytojus;
įrangos ir patalpų, kuriose ĮIRIS apdorojama ir perduodama įslaptinta informacija, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės matavimo duomenys, rezultatai ir tokių patalpų sertifikatų duomenys. 3.
3Įslaptinta informacija,
išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, įslaptintą informaciją rengiančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jeigu pagal savo turinį ir galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydį tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio. 4. Įslaptintą informaciją rengiantys paslapčių subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus, pritarus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkui, tvirtina ir keičia paslapčių subjektų vadovai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį:
atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų, o informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, – iki 5 metų. Pratęsimų skaičius neribojamas.“
straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti įslaptinto sandorio, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, vykdymą, kai yra panaikintas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar sustabdytas jo galiojimas ;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, nešaukdamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio, pritaria arba nepritaria paslapčių subjektų parengtiems ar keičiamiems detaliems įslaptinamos informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašams, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų ar paslapčių subjektų prašymu teikia pažymas, patvirtinančias, kad asmenys turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad tiekėjas turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teikti šioje dalyje nurodytas pažymas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas gali įgalioti kitą Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos narį ar Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato vadovą .“
dalimi: „6
1. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, mutatis mutandis vadovaudamasi šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimais, turi teisę įslaptinti ir išslaptinti rengiamą informaciją, keisti parengtos įslaptintos informacijos slaptumo žymas ir įslaptinimo terminus.“
4Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo
departamentas) padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis (prižiūrintis) įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pavedimu vykdo komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja (prižiūri), kaip paslapčių subjektai, tiekėjai įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimus , organizuoja ir užtikrina įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, apsaugos reikalavimų įgyvendinimą .“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu turi būti paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo. Jeigu atsakingais už atskiras įslaptintos informacijos apsaugos sritis yra paskiriami skirtingi asmenys, turi būti paskirtas asmuo, koordinuojantis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Paslapčių subjektas tvirtina paslapčių subjektui jam pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Specialioji ekspertų komisija
įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos.
Šios komisijos:
1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;21 ) teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus siūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;32 ) teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus ir išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, įslaptinimo termino pratęsimo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;43 ) organizuoja įslaptintos informacijos , kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus paslapčių subjekte, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose ir teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga. 2. Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti atlikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui , asmeniui, koordinuojančiam įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą, ar kitam paslapčių subjekto darbuotojui ar padaliniui . 3. Specialiosios ekspertų komisijos nariais ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingais asmenimis gali būti tik asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Specialiosios ekspertų komisijos narių ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi atitikti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą. “
15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti 6, 7 ir –
8 išvardyti asmenys , prieš jiems suteikiant teisę susipažinti su įslaptinta informacija, yra supažindinami su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, įspėjami dėl atsakomybės už įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui turi pateikti rašytinį pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją.“ 8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui buvo panaikinta neteko galios nutraukus asmens darbo (tarnybos) santykius arba pasibaigus renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, arba šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos, galiojimas ir sprendimų apskundimas
gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ;
3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;
4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. 2.
lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu:
1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra ( ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
2) asmuo per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;
3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra ( ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
4) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba nusikaltimo visuomenės saugumui, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;
5) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo, arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešie
siems interesams padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ;
7) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba , jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;
8) asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
9) asmuo dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar teroristinei grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
10) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius
grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
11) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui;
12) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažin
ti su įslaptinta informacija ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
13) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
14) asmuo yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;
15) asmuo gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio ne Europos Sąjungos ar ne NATO valstybių narių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
16) asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų;
per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
18) asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu:
1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra ( ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
2) asmuo per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;
3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra ( ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
4) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba nusikaltimo visuomenės saugumui, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;
5) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo, arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesie
ms interesams padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ;
7) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba , jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;
8) asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
9) asmuo dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar teroristinei grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
10) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius
grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
11) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui;
12) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
13) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
14) asmuo yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;
15) asmuo gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio ne Europos Sąjungos ar ne NATO valstybių narių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
16) asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų;
per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
18) asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. 3.
3Asmenims, turintiems leidimus,
suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, nereikalingas ar teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nereikalingi . Asmenį, turintį leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, perkėlus į pareigas, kurioms eiti reikalingas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, toks leidimas išduodamas neatliekant patikrinimo. Tokio iš naujo išduoto leidimo galiojimo terminas skaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, į šį terminą įskaitant anksčiau turėto leidimo galiojimo terminą. Asmeniui išdavus naują leidimą, anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu .“
susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, leidžiantį dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, anksčiau jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu. Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo iš naujo netikrinamas. 5.
su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui nuo tikrinimą atlikusios institucijos išvados datos . Išdavus asmeniui naują leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu . 6. Likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, asmuo pradedamas tikrinti pakartotinai. 7. Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui buvo panaikintas neteko galios vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio
11 dalimi arba šio įstatymo35 straipsnio 7 dalimi , naujas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas neatliekant patikrinimo, jeigu nuo leidimo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo dienos neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Asmeniui išduodamo naujo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas negali būti ilgesnis už anksčiau išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminą, o slaptumo žyma negali būti aukštesnė, negu buvo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 8. Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne žyma ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje.
Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia toks asmuo perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – jis nušalina asmenį nušalinamas nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui. 9. Sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu negauta iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų , arba asmuo tiriamas poligrafu , tikrinimo metu reikia įvertinti didelį kiekį ar sudėtingos informacijos, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 40 darbo dienų tikrinimo terminas pratęsiamas tikrinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 40 darbo dienų.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Paslapčių subjekto vadovui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo) . Savivaldybių merams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda asmens tikrinimą atliekanti institucija. Šauliams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 3 punktą: „
3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo; “. 2. Papildyti 20 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Jeigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos arba asmens išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos. “
ir ją išdėstyti taip: „3.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas motyvuotu šį leidimą išdavusios institucijos išdavusio subjekto sprendimu ne vėliau kaip per515 darbo dienas dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos, informacijos apie šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės paaiškėjimo dienos. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai aplinkybei, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo dienos. “
ir ją išdėstyti taip: „4. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinusi institucija išdavęs subjektas ne vėliau kaip per53 darbo dienas nuo šio leidimo panaikinimo dienos apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kuriam toks kurio leidimas panaikintas. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, asmuo apie tai neinformuojamas. Šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju apie netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos dienos paslapčių subjektas ar tiekėjas informuoja Valstybės saugumo departamentą ir asmens tikrinimą atlikusią instituciją. “
1.
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar
ĮIRIS rašytiniu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“. Atskiras rašytinis paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas šiame punkte nurodytiems veiksmams atlikti nereikalingas, kai šie veiksmai atliekami įslaptintą informaciją perduodant šią informaciją gavusio paslapčių subjekto padaliniams ar darbuotojams, kurie yra įslaptintos informacijos gavėjai ;“ . 2. Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS už dokumento užduoties vykdymo kontrolę arba už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens , administruojančio įslaptintus dokumentus, sprendimu, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“;“. 14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 26 straipsnis. Įslaptintos informacijos gabenimas už saugumo zonos ribų
1Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai kurjeriai ar paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba vienas šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis kurjeris (kurjeriai) ar paslapčių subjekto vadovo įgaliotas ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 2.
2Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai, ar paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba vienas šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis ar kurjerių pašto tarnybų kurjeris (kurjeriai) ar paslapčių subjekto įgaliotas vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 3. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti kariniai karinis ar diplomatiniai diplomatinis , ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 4. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti kariniai karinis ar diplomatiniai diplomatinis , ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) ar vykdytojas ( vykdytojai). 5. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ , „Slaptai “ ar „Konfidencialiai “ , užsienio valstybėse turi gabenti ne mažiau kaip du kariniai ar diplomatiniai kurjeriai arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys . 6. Įslaptintą informaciją į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas, specialiąsias misijas ir iš jų turi gabenti diplomatiniai kurjeriai Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybėse turi gabenti karinis ar diplomatinis kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) . 7.
įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu gabenama įslaptinta informacija. 8. Įslaptintą informaciją gabenantys asmenys:
1) privalo užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;
2) įslaptintą informaciją privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti, jog gabenama įslaptinta informacija, ir negalėtų susipažinti su tokios informacijos turiniu. 9. Įslaptintą informaciją gabenantiems asmenims draudžiama susipažinti su gabenama įslaptinta informacija.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija arba sunaikinimas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju atvejais . 1. Įslaptintą informaciją rengiantys ir (ar) saugantys paslapčių subjektai , ir tiekėjai turi patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planus karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju atvejais. 2. Evakuacijos arba sunaikinimo planuose turi būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eilės tvarka iškilus realiai grėsmei, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta, sugadinta ar atskleista. Pirmiausia evakuojama arba ir (arba) naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta informacija. 3. Įslaptintą informaciją naikinant karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju atvejais netaikomi šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 6 punkto ir 3 dalies 5 punkto reikalavimai.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu , karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais su įslaptinta informacija galima dirbti , ar susipažinti ar ją saugoti , o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ją saugoti patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinančios fizinės apsaugos priemonės.“
2Pakeisti 30 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys, jeigu vertinamos saugumo zonai nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti, susipažinti su įslaptinta informacija ar jai saugoti tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu , ar šią informaciją saugoti karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju atvejais .“ 17 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Fizinės apsaugos reikalavimai
1Teritorijos ir patalpos, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, skirstomos į administracinę, II ir I klasių saugumo zonas. 2. Administracinei saugumo zonai keliami šie reikalavimai:
1) kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių patekimas;
2) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išskyrus elektronines laikmenas, kuriose įslaptinta informacija laikoma užšifruota Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais, laikoma rakinamose metalinėse spintose arba seifuose. 3.
keliami šie reikalavimai:
1) į zoną patenkama tik per administracinę saugumo zoną;
2) kontroliuojamas asmenų patekimas ir judėjimas;
zonoje nelydimi gali būti tik asmenys, kurie tur i ntys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma , ir kuriems paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra suteikęs teisę savarankiškai patekti į tą saugumo zoną . Kitus asmenis turi lydėti paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas (paskirti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo ;
4) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose. Įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, laikoma rakinamose metalinėse spintose arba seifuose. Įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, laikoma rakinamuose biuro balduose, metalinėse spintose
arba seifuose. Šie reikalavimai netaikomi elektroninėms laikmenoms, kuriose įslaptinta informacija laikoma užšifruota Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais;
5) į zoną negali būti įnešama vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įranga, elektroninės laikmenos, o darbo reikmėms skirta įranga gali būti įnešama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. 4.
šie reikalavimai:
1) į zoną patenkama tik per administracinę arba II klasės saugumo zoną;
2) kontroliuojamas asmenų patekimas ir judėjimas;
asmenys zonoje nelydimi gali būti tik asmenys, kurie turi ntys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma , ir kuriems paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra suteikęs teisę savarankiškai patekti į tą saugumo zoną . Kitus asmenis, užtikrinus, kad saugumo zonoje esanti įslaptinta informacija bus apsaugota nuo neteisėto atskleidimo ar praradimo, turi lydėti paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas (paskirti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo ;
4) į zoną negali būti įnešama vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įranga, elektroninės laikmenos, o darbo reikmėms skirta įranga gali būti įnešama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu;
5) jeigu zonoje saugoma informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, prieigose naudojamos vaizdo stebėjimo priemonės. Šis reikalavimas Reikalavimas netaikomas, jeigu į zoną patenkama per II klasės saugumo zoną, kurios prieigose naudojamos vaizdo stebėjimo priemonės. 5. Paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys turi teisę nustatyti asmenų, patenkančių į administracinę saugumo zoną, tapatybę, o įeinančių į I ar II klasės saugumo zoną ir išeinančių iš jos – tikrinti turimus daiktus. 6.
nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos, kuriose karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu , karo , nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais dirbama, susipažįstama su įslaptinta informacija , o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ar ji saugoma , turi būti apsaugotos nuo neteisėto patekimo į jas, įslaptintos informacijos praradimo, pasiklausymo ar neteisėto susipažinimo su įslaptinta informacija. Tokiose vietose gali būti laikoma tik tokia įslaptinta informacija, kuri būtina karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduotims vykdyti, taip pat karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju atvejais evakuota įslaptinta informacija . 7. Vykstant posėdžiams ir pasitarimams, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, be šiame straipsnyje
numatytų nustatytų fizinės apsaugos reikalavimų, papildomai taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų patikrinimą dėl jų apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo atlieka šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuoti įslaptintos informacijos perdavimą tiekėjui ir jos sugrąžinimą paslapčių subjektui; “. 2. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) per 5 darbo dienas nuo įslaptinto sandorio sudarymo pranešti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie tokio sandorio sudarymą ir sandorio pabaigos datą, taip pat nurodyti įslaptintos informacijos, kuri sandorio vykdymo metu bus perduodama ar sukuriama, aukščiausią slaptumo žymą ir tai, ar sandorio vykdymo metu tiekėjas savo patalpose saugos įslaptintą informaciją .“ 3.
Pakeisti 33 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti paslapčių subjekto už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie sutarties su įslaptinto sandorio dalį vykdančiu prekių subtiekėju, paslaugų subteikėju, subrangovu nutraukimą, taip pat apie darbo santykių nutraukimą su paslapčių subjekto darbuotojais, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Tiekėjai, siekiantys gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalies 1, 3,4 ir
, taip pat informaciją, reikalingą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų patikrinimui dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo .“
ir ją išdėstyti taip: „
išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja iki tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje.
Tiekėjo darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama ne ilgesniam terminui, negu galioja tiekėjui išduota įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, arba
iki darbo santykių nutraukimo. 7. Jeigu panaikinamas tiekėjui išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma arba pasibaigia šių dokumentų galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai iki šių dokumentų galiojimo termino pabaigos tiekėjui yra išduotas naujas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar nauja įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, netenka galios. “
37 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba , jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteiktas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašytas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka , tiekėjo patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, leidžiantis priimti sprendimą dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo .“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimas ir įslaptinto sandorio nutraukimas
tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. 12 .
1
2. Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinami panaikinama ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas , kai:
1) tiekėjas ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę arba tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ;
2) paaiškėja bent viena šio įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyta aplinkybė. 23 . Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos panaikina priima sprendimą sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą arba panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ir apie tai informuoja įslaptintą sandorį sudariusį paslapčių subjektą tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nebaigtų vykdyti įslaptintų sandorių . 4 .
4. Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per515 darbo dienas dienų nuo informacijos apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos sustabdo sudaryto įslaptinto sandorio vykdymą, o gavęs informaciją apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimą, per šioje dalyje numatytą terminą gavimo dienos nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį. 45 . Sustabdžius tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą , arba pasibaigus tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminui, sudaryto įslaptinto sandorio vykdymas gali būti nestabdomas arba sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu įslaptintas sandoris jau baigiamas vykdyti yra vykdomas ir žala dėl įslaptinto sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija. 6.
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama, Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą atnaujinti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių, kurių vykdymas yra sustabdytas. 57 . Valstybės saugumo departamento sprendimai s ustabdyti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įslaptintą informaciją inventorizuoja paslapčių subjekto vadovo įgalioti ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar paslapčių subjektai, paslapčių subjektams pavaldžios ar jų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vykdo įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus , laikosi informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų .“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Paaiškėjus ar kilus įtarimų, kad paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, yra nesilaikoma įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui , Valstybės saugumo departamentas turi teisę atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą tokiose paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą .“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos ir Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, apsaugos būklė tikrinama ne rečiau kaip kartą per 4 metus, o Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos , žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, apsaugos būklė – ne rečiau kaip kartą per 2 metus.“
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu kyla įtarimų ar paaiškėja, kad buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas arba įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu atliekamas tyrimas.
Apie įtariamą ar paaiškėjusį įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą pranešama įslaptintos informacijos rengėjui, o jeigu įtariama ar paaiškėja, kad prarasta ar neteisėtai atskleista Lietuvos Respublikai perduota užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, – ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio spalio
Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 IR 48
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės ir paslapčių įstatymas Nr. VIII-1443 (toliau – Įstatymas). Įstatymo pakeitimu buvo siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyvesnei valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugai. Praėjus 3 metams po naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, buvo apsispręsta atlikti minėtojo įstatymo stebėseną ir įvertinti, ar nauja Įstatymo redakcija nustatytos teisinio reguliavimo priemonės pasiteisino ir yra pakankamos siekiant efektyvios valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos. Atliekant Įstatymo stebėseną, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos. Būtent šios institucijos atlieka asmenų, pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bei tiekėjų tikrinimą, taip pat yra didžiausi paslapčių subjektai, administruojantys daugiausia įslaptintos informacijos. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4, 7, 8, 12,
48 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus gautus suinteresuotųjų institucijų pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Suinteresuotųjų institucijų nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas pakankamas, tačiau tobulintinas. Įstatymo projekto parengimo tikslas – patobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti efektyvesnį įslaptintos informacijos apsaugos procesą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento (direktorius – Audrius Baronas, tel. 8 706 80556, el. p. [email protected] ) Informacijos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Valatkevičius (tel. 8 706 82 022, el. p. [email protected] ) ir Informacijos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Irma Kalinauskienė (tel. 8 706 80 929, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, esant poreikiui susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti ar sukurti, įslaptintą informaciją galima perduoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Tokiais atvejais taikomi bendri įslaptintų sandorių saugumo reikalavimai. Tačiau Įstatyme nėra aiškiai numatyta, kad šiuo atveju įslaptinta informacija turėtų būti perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, be to, nėra aišku, kurie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai įmonėms turėtų būti taikomi. Taip pat Įstatyme numatytas per siauras įmonių ratas – p raktikoje iškyla poreikis valstybės ar visuomenės saugumo tikslais įslaptintą informaciją perduoti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, su aviacijos saugumu susijusioms įmonėms. Įstatymo7 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kokia informacija gali būti priskirta valstybės ar tarnybos paslaptims. Projektu siūlomi pakeitimai susiję su šiomis įslaptinamos informacijos kategorijomis:
1) pagal
gali būti įslaptinami tik detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą.
Nors šiame punkte nėra tiesiogiai numatyta, praktikoje remiantis juo yra slaptinama informacija, susijusi su grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms įvertinimu;
2) pagal
informacinės sistemos (toliau – ĮIRIS) įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai priskiriami valstybės paslapčių kategorijai, tačiau pagal padarinius, galinčius kilti dėl šios informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo, ši informacija turėtų būti priskirta tarnybos paslapčių kategorijai;
galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą ar mobilizacijos sąlygomis, nenumatyti 7 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu atitinkami duomenys įslaptinami vadovaujantis 1 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalimi;
institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, tačiau yra numatytas apribojimas – šioje medžiagoje turi būti panaudota kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija. K riminalinės žvalgybos subjektams ar žvalgybos institucijoms naudojant tik neįslaptintą (tačiau neviešintiną) informaciją, ją jungiant į visumą bei pagrindžiant loginiais bei priežastiniais ryšiais, gaunami kokybiškai nauji duomenys – analitinė informacija, kurios praradimas ar neteisėtas atskleidimas neturintiems teisės ją sužinoti asmenims gali padaryti žalos valstybės institucijų interesams.
Šiuo metu nėra teisinio pagrindo įslaptinti tokią analitinę informaciją, gautą panaudojant tik viešą ir (ar) neviešinamą informaciją;
charakteristikos, tačiau galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta, kokie objektai turėtų būti laikomi strateginiais objektais, taip pat neaišku, kokios jų charakteristikos turėtų būti įslaptinamos. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga visiems paslapčių subjektams, nepriklausomai nuo to, ar jie rengia įslaptintą informaciją, ar ne, vadovaujantis įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaryti detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Ši prievolė yra netikslinga ir perteklinė tiems paslapčių subjektams, kurie nerengia ir nesaugo įslaptintos informacijos. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nustatyti informacijos įslaptinimo terminai, įslaptinimo termino pratęsimo klausimą sprendžia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija . Praktikoje š i nuostata nebuvo pritaikyta – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nėra svarsčiusi tokio klausimo. Be to, įslaptintos informacijos įslaptinimo termino pratęsimo klausimo perdavimas spręsti ne informaciją įslaptinusiam paslapčių subjektui neatitinka įslaptintos informacijos apsaugos tęstinumo ir informacijos sklaidos ribojimo principų.
Įstatymo 12 straipsnio
gali teikti pažymas, patvirtinančias, kad asmenys turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad tiekėjas turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymas nenumato galimybės Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos primininkui įgalioti teikti kitą asmenį. Įstatyme nenumatyta galimybė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai įslaptinti ar išslaptinti rengiamą informaciją, keisti parengtos įslaptintos informacijos slaptumo žymas ir įslaptinimo terminus. Nors Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir nėra paslapčių subjektas, vykdant Įstatyme numatytas funkcijas toks poreikis iškyla. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paslapčių subjekto vadovo (ar jo įgalioto asmens) sprendimu paslapčių subjekte turi būti paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo. Vadovaujantis šia nuostata, dažnai paslapčių subjektuose paskiriami keli asmenys, atsakingi už atskiras įslaptintos informacijos apsaugos sritis, tačiau koordinuojančio visą įslaptintos informacijos apsaugą paslapčių subjekte asmens nebūna. Tai apsunkina Valstybės saugumo departamento vykdomą kontrolę. Įstatymo 13 straipsnio
paslapčių subjektams pareiga pa tvirtinti sąrašą paslapčių subjektui pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama tik su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis
„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“.
Į sąrašą neįtraukus įstaigų ir įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, lieka neaiškios darbo su įslaptinta informacija paslapčių
subjekte organizacinės apimtys. Įstatymo 14 straipsnyje reglamentuojama specialiųjų ekspertų komisijų sudarymo tvarka, šių komisijų funkcijos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad specialioji ekspertų komisija rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, ir prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi, tačiau ši funkcija specialiosios ekspertų komisijos nevykdoma, paslapčių subjektuose už teisės aktų rengimą būna atsakingi kiti padaliniai. Tos pačios dalies 4 punkte numatyta specialiosios ekspertų komisijos pareiga organizuoti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus, tačiau lieka neaptarta, kas turi organizuoti šiuos patikrinimus paslapčių subjektui pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse . Įstatymo 14 straipsnio
įslaptintos informacijos apimtį, nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui. Tokia nuostata nepagrįstai riboja paslapčių subjekto vadovo teisę pavesti šias funkcijas vykdyti kitam paslapčių subjekto darbuotojui (ne už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui) arba padaliniui .
To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas specialiosios ekspertų komisijos nariais ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingais asmenimis skirti tik asmenis, kurių turimi leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atitinka aukščiausią paslapčių subjekto disponuojamos įslaptintos informacijos slaptumo žymą. Šis reikalavimas dubliuoja kitas Įstatymo nuostatas (Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis) ir ne visais atvejais yra adekvatus (pvz., atsakingas už personalo patikimumą asmuo gali neturėti leidimo, jei jis dirba tik su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“). Nors pagal Įstatymo
jiems suteikiant teisę susipažinti su įslaptinta informacija, yra įspėjami dėl atsakomybės už įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui turi pateikti rašytinį pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją, Įstatymas nenumato pareigos šiuos asmenis supažindinti su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Įstatymo 17 straipsnio
valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jei šis asmuo, turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba (analogiška tiekėjo patikimumo pažymėjimo neišdavimo aplinkybė numatyta ir Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 7 punkte).
Ši aplinkybė formaliai sunkiai pritaikoma, nes reikia įrodyti asmens, palaikančio ryšius su užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo tarnyba, priešiškus Lietuvos Respublikai interesus. Pagal tos pačios dalies 15 punktą nepatikimu ir nelojaliu laikomas ir toks asmuo, kuris gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nenumatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose. Toks įvertinimas ne visais atvejais yra adekvatus – Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tarnavęs Europos Sąjungos ar NATO valstybių narių karinėse, žvalgybos ar saugumo tarnybose. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenį, turintį leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, perkėlus į pareigas, kurioms eiti reikalingas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, reikiamas leidimas išduodamas neatliekant patikrinimo, o anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu.
Toks seno leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija naikinimas ir naujo leidimo išdavimas nėra tikslingas ir didina naštą tikrinamajam asmeniui bei tikrinimą atliekančioms institucijoms (tokios situacijos pavyzdys: asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jis perkeliamas į pareigas, kurioms keliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį jo turimas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , žymima slaptumo žyma „Slaptai“, yra naikinamas ir asmeniui išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Tačiau po 1,5 m. asmeniui vėl iškyla poreikis (dėl rotacijos, skyrimo į naujas pareigas, poreikio dalyvauti darbo grupėje ar pan.) susipažinti su įslaptinta informacija , žymima slaptumo žyma „Slaptai“, – šiuo atveju asmuo turi būti tikrinamas iš naujo). Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyti maksimalūs leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo terminai , tačiau nenustatyta, nuo kurio momento jie turėtų būti skaičiuojami.
Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai iš institucijų ar specialistų negauta tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų arba asmuo tiriamas poligrafu, maksimalus 40 darbo dienų tikrinimo terminas gali būti pratęsiamas tikrinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 40 darbo dienų. Šis aplinkybių sąrašas yra per siauras – praktikoje pasitaiko atvejų, kai iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalinga informacija gaunama numatyto termino paskutinėmis dienomis (nebelieka laiko tinkamai ją įvertinti), tenka vertinti didelius kiekius ar sudėtingą informaciją, iškyla kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nespėjama asmenų patikrinti per įstatymo numatytus terminus. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o pačiam paslapčių subjekto vadovui tokį leidimą išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Tačiau Įstatyme nenumatyta, kas minėtuosius leidimus išduoda tiems paslapčių subjektų vadovams, kuriuos į pareigas skiria kolegialūs subjektai (pavyzdžiui, Seimas ar Vyriausybė) . Taip pat neaišku, kas turėtų išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija savivaldybių merams, kuriems poreikis susipažinti su įslaptinta informacija iškyla vykdant mobilizacines užduotis (kadangi meras yra savivaldybės tarybos vadovas ir yra renkamas tiesiogiai, jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali išduoti paslapčių subjekto (savivaldybės administracijos) vadovas administracijos direktorius, taip pat nėra ir merą į pareigas skiriančio asmens).
Įstatymo 20 straipsnio
panaikinimo pagrindai. Vieno iš jų – su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas (1 dalies 3 punktas) – reguliavimas yra nenuoseklus: Įstatymo
panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo dienos. Tačiau 20 straipsnio 1, 4 dalyse, 16 straipsnio 6 dalyje,
straipsnis taisytinas ir tuo aspektu, kad jame neminimi tiekėjai, nors nutraukus darbo santykius su tiekėju darbuotojui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija taip pat laikomas negaliojančiu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas motyvuotu šį leidimą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos ar aplinkybių, lemiančių leidimo panaikinimą, paaiškėjimo dienos.
Praktikoje šis terminas yra per trumpas reikalingoms procedūroms atlikti: suorganizuoti specialiosios ekspertų komisijos posėdį paslapčių subjekte, atskirais atvejais kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją pritarimo, įforminti priimtus sprendimus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai privalo informuoti Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kuriam toks leidimas panaikintas. Šis terminas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyto asmens informavimo apie individualaus administracinio akto priėmimą termino. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS tik rašytiniu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu, jeigu dokumentas nepažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“. Atskirais atvejais (kai pats įslaptintos informacijos rengėjas dokumente nurodo kelis įslaptintos informacijos gavėj us: padalinius ar darbuotojus, tačiau atsiunčia tik vieną įslaptinto dokumento egzempliorių) reikalavimas gauti rašytinį paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimą yra perteklinis.
Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS už dokumento užduoties vykdymo kontrolę arba už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens sprendimu. Punkte nekonkretizuota, už kurią įslaptintos informacijos apsaugos sritį atsakingas asmuo tai gali daryti, o šios teisės suteikimas visiems už įslaptintos informacijos apsaugą paslapčių subjekte atsakingiems asmenims nebūtinas. Įstatymo 26 straipsnyje reglamentuojamas įslaptintos informacijos gabenimas už saugumo zonos ribų. Priklausomai nuo įslaptintos informacijos slaptumo žymos, įslaptintą informaciją privalo gabenti paslapčių subjekto įgalioti asmenys, kariniai ar diplomatiniai kurjeriai ar kurjerių pašto tarnybos kurjeriai. Nuostatos taisytinos aiškiai numatant, kas gali gabenti įslaptintą informaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kas – užsienio valstybėse (neapsiribojant gabenimu tik į Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, į konsulines įstaigas ar specialiąsias misijas). Įstatymo 26 straipsnio 1–4 dalyse numatyta, kad įgalioti asmenis gabenti įslaptintą informaciją už saugumo zonos ribų gali tik paslapčių subjekto vadovas, tačiau toks aukštas sprendimą priimančio asmens lygmuo nėra tikslingas ir būtinas – šį procedūrinį sprendimą galėtų priimti ir kitas paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo. Analogiškas reguliavimas taisytinas ir Įstatymo 30 straipsnio
straipsnio 1 dalyje.
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visi be išimčių paslapčių subjektai, tiekėjai turi patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planus karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju. Toks reikalavimas sukelia perteklinę administracinę naštą tiems paslapčių subjektams ir tiekėjams, kurie nerengia ir (ar) nesaugo įslaptintos informacijos. Straipsnio
numatyta, kad pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta informacija . Ši norma taisytina, nes ją galima interpretuoti taip, kad įslap tinta informacijos tuo pačiu metu negalėtų būti ir evakuojama, ir naikinama. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, su įslaptinta informacija galima tik dirbti ar susipažinti, o ją saugoti tokiose vietose galima tik karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju (analogiška nuostata yra ir kituose Įstatymo straipsniuose). Draudimas tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu saugoti įslaptintą informaciją yra neracionalus, nes tarnybos užduotys, karinės operacijos, mokymai, pratybos gali vykti ne vieną dieną ir nebus galimybių ar bus netikslinga vakare dokumentus gabenti saugoti į saugumo zonai priskirtas patalpas, o ryte juos vėl gabenti į darbo vietą. Analogiškai ir su įslaptintos informacijos saugojimu karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju vietose, kur bus saugoma įslaptinta informacija, su ja gali tekti ir dirbti bei susipažinti. Įstatymo 31 straipsnyje reglamentuojami fizinės apsaugos reikalavimai.
Numatyta, kad į I ir II klasės saugumo zonas gali patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma. Kitus asmenis turi lydėti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo. Toks reguliavimas taisytinas, nes ne tik turimas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtų būti kriterijus sprendžiant, ar asmenį reikia lydėti saugumo zonoje; papildomai turi būti vertinama, ar asmuo dirba toje saugumo zonoje ir gali ten savarankiškai patekti. Draudimas į saugumo zoną įnešti vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įrangą, elektronines laikmenas galioja tik I klasės saugumo zonai. Įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad paslapčių subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs įslaptintą sandorį, be kitų nustatytų prievolių, privalo organizuoti įslaptintos informacijos perdavimą tiekėjui, taip pat per 5 darbo dienas nuo įslaptinto sandorio sudarymo pranešti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie tokio sandorio sudarymą (8 dalies 2 ir 7 punktai). Šiuo metu Įstatymas nenumato pareigos paslapčių subjektui organizuoti tiekėjui perduotos įslaptintos informacijos sugrąžinimo iš tiekėjo, taip pat nėra pareigos pranešti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie tai, ar sandorio vykdymo metu tiekėjas savo patalpose saugos įslaptintą informaciją.
Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tiekėjai, siekiantys gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti tokius pačius dokumentus, kaip ir kreipdamiesi dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo, išskyrus tiekėjo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną (pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktus). Ši nuostata neatitinka kitų Įstatymo nuostatų, kuriose reglamentuojama, kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, suteikimo. Įstatymo 35
straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja iki tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne ilgiau, negu nustatyti galiojimo terminai leidimams dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Toks reguliavimas sukelia nepagrįstą administracinę naštą tikrinančiosioms institucijoms ir tikrinamiesiems asmenims, nes leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti naikinami ir asmenys tikrinami iš naujo net ir tais atvejais, kai iki tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo termino pabaigos tiekėjui yra išduodamas naujas analogiškas dokumentas, ar tais atvejais, kai tiekėjo darbuotojas pereina dirbti į paslapčių subjektą (Įstatymas nenumato galimybės jam išduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija be patikrinimo). Įstatymo 38 straipsnyje 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinama, kai tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidžia nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Pastaroji sąlyga yra neapibrėžto laikotarpio, taip pat nėra aišku, kokio pavojingumo turėtų būti padaryti pažeidimai (jie gali būti ir formalių reikalavimų neužtikrinimas, nekeliantis grėsmės įslaptintos informacijos saugumui). Kitose Įstatymo nuostatose, numatančiose panašias pasekmes už pažeidimus, numatoma, kad turi būti padarytas pažeidimas, keliantis grėsmę įslaptintą informaciją prarasti ar neteisėtai atskleisti (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 6 dalis).
Įstatymo 38 straipsnyje 4 dalyje numatyta, kad, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas, jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti ir žala dėl sandorio nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Įstatyme nenumatyta analogiška galimybė tęsti sandorį, kai pasibaigia tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminas , o nauji dokumentai dėl kažkokių priežasčių (įmonė nesikreipė, tikrinimo procedūra sustabdyta ar pan.) neišduoti. Šiuo metu pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo dėl nurodytų tiekėjo ar su juo susijusių asmenų nusikalstamų veikų pradėjimas turi įtakos tiekėjo patikimumo vertinimo procesui – šis procesas sustabdomas tol, kol ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ar įsiteisėja teismo nuosprendis, leidžiantis priimti sprendimą dėl tiekėjo patikimumo. Tačiau jeigu analogiškas ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimą jau turinčio tiekėjo ar su juo susijusių asmenų, tiekėjui jokių pasekmių nekyla – jis laikomas patikimumu ir gali sudaryti naujus įslaptintus sandorius, kol nepasibaigs tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo terminas. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar paslapčių subjektai, paslapčių subjektams pavaldžios ar jų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vykdo įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus.
Pagal to paties straipsnio 3 dalį, paaiškėjus ar kilus įtarimų, kad paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, yra nesilaikoma įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų, Valstybės saugumo departamentas turi teisę atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės patikrinimus. Šis įslaptintos informacijos apsaugos būklės patikrinimo atlikimo pagrindas taisytinas
Įstatymo
užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos apsaugos būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Šis reikalavimas yra neproporcingai griežtas tikrinant žemiausios slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu pažymėtos įslaptintos informacijos apaugos būklę. Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjekto vadovo pavedimu tyrimas atliekamas tik tais atvejais, kai kyla įtarimų ar paaiškėja, kad įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista. Įstatymas nenumato galimybės pradėti tyrimą tuo atveju, jei tik kyla įtarimų ar jau paaiškėja, kad buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad, esant būtinybei, įslaptinta informacija, nesudarant įslaptintų sandorių, gali būti perduodama ne tik nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms , bet ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams ar su aviacijos saugumu susijusioms įmonėms. Įslaptinta informacija įmonėms būtų perduodama tik Įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ar atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą. Taip pat siūloma išvardyti konkrečius įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, kurie turėtų būti užtikrinami tokiais atvejais.
Įstatymo 7 straipsnyje siūlomi šie pakeitimai:
punkte siūloma detalizuoti įslaptinamos informacijos turinį papildant analitine informacija, susijusia su grėsmių branduolinės energetikos objektams bei branduolinėms medžiagoms įvertinimu ;
su kituose Įstatymo straipsniuose vartojamomis sąvokomis,
punkte sąvoka „ šifrai, šifravimo technika“ keičiama į sąvoką „kriptografiniai metodai ir produktai“;
įrangos ir patalpų, kuriose ĮIRIS apdorojama ir perduodama įslaptinta informacija, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės matavimo duomenis, rezultatus ir tokių patalpų sertifikatų duomenis siūloma priskirti tarnybos paslapčių kategorijai (1 dalies 10 punkto pakeitimas ir 2 dalies papildymas 29 punktu);
dalies 1 punktą siūloma tikslinti papildant, kad tarnybos paslaptį gali sudaryti ne tik detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis, bet ir analogiški duomenys teikiant priimančiosios šalies paramą ir vykdant mobilizaciją;
dalies 19 punkte siūloma panaikinti požymį „kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija“;
punkte siūloma vietoj „ strateginių objektų charakteristikų“ įrašyti „detali informacija apie aviacijos saugumo priemones“ ( praktikoje ši informacija įslaptinama vadovaujantis minėtu punktu) ;
į tai, kad kai kurie paslapčių subjektai savo veikloje naudoja tik kitų paslapčių subjektų parengtą įslaptintą informaciją (su ja susipažįsta), siekiant teisinio aiškumo, 4 dalyje siūloma numatyti, kad pareigą sudaryti detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus turi tik įslaptintą informaciją rengiantys paslapčių subjektai.
Įstatymo 7 straipsnyje siūlomi šie pakeitimai:
punkte siūloma detalizuoti įslaptinamos informacijos turinį papildant analitine informacija, susijusia su grėsmių branduolinės energetikos objektams bei branduolinėms medžiagoms įvertinimu ;
su kituose Įstatymo straipsniuose vartojamomis sąvokomis,
punkte sąvoka „ šifrai, šifravimo technika“ keičiama į sąvoką „kriptografiniai metodai ir produktai“;
įrangos ir patalpų, kuriose ĮIRIS apdorojama ir perduodama įslaptinta informacija, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės matavimo duomenis, rezultatus ir tokių patalpų sertifikatų duomenis siūloma priskirti tarnybos paslapčių kategorijai (1 dalies 10 punkto pakeitimas ir 2 dalies papildymas 29 punktu);
dalies 1 punktą siūloma tikslinti papildant, kad tarnybos paslaptį gali sudaryti ne tik detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis, bet ir analogiški duomenys teikiant priimančiosios šalies paramą ir vykdant mobilizaciją;
dalies 19 punkte siūloma panaikinti požymį „kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija“;
punkte siūloma vietoj „ strateginių objektų charakteristikų“ įrašyti „detali informacija apie aviacijos saugumo priemones“ ( praktikoje ši informacija įslaptinama vadovaujantis minėtu punktu) ;
į tai, kad kai kurie paslapčių subjektai savo veikloje naudoja tik kitų paslapčių subjektų parengtą įslaptintą informaciją (su ja susipažįsta), siekiant teisinio aiškumo, 4 dalyje siūloma numatyti, kad pareigą sudaryti detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus turi tik įslaptintą informaciją rengiantys paslapčių subjektai. Įstatymo 8 straipsnyje siūloma atsisakyti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai priskirtos funkcijos svarstyti konkrečius klausimus dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo termino pratęsimo.
Siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugos tęstinumo ir informacijos sklaidos ribojimo principus, siūloma teisę priimti sprendimus dėl informacijos įslaptinimo terminų keitimo (kaip ir šiuo metu dėl išslaptinimo, slaptumo žymų keitimo) numatyti paslapčių subjektams. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad pažymas, jog asmenys turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar tiekėjai turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, galėtų teikti ne tik Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, bet ir jo įgaliotas kitas komisijos narys arba Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato vadovas . Padidinus asmenų, galinčių išduoti pažymas, skaičių, bus pagreitintas jų išdavimo procesas. Siekiant panaikinti teisinio reguliavimo spragą, Įstatymo 12 straipsnį siūloma papildyti nauja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos teise – mutatis mutandis vadovaujantis Įstatymo antrojo skirsnio reikalavimais įslaptinti ir išslaptinti rengiamą informaciją, keisti parengtos įslaptintos informacijos slaptumo žymas ir įslaptinimo terminus. Kartu siūloma papildyti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas numatant, kad jis organizuoja ir užtikrina įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, apsaugos reikalavimų įgyvendinimą (
informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą paslapčių subjektuose, Įstatymo
įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą (tais atvejais, kai už atskiras įslaptintos informacijos apsaugos sritis atsakingais yra paskiriami skirtingi asmenys) .
Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad į paslapčių subjektuose pa tvirtintus paslapčių subjektui pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, sąrašus būtų įtraukiamos tik tos įstaigos ir įmonės, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis
„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“. Į
sąrašus įtraukus įstaigas ir įmones, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ , bus aiškiau, kurios įstaigos ir įmonės turi įgyvendinti įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kuriose turi būti atliekami įslaptintos informacijos apsaugos būklės patikrinimai. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 14 straipsnyje siūloma tikslinti specialiosios ekspertų komisijos funkcijas nustatant, kad ji organizuoja įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimus ne tik paslapčių subjekte, bet ir paslapčių subjektui pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse. Taip pat siūloma naikinti komisijos funkciją rengti paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti galimybę specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, įvertinus įslaptintos informacijos apimtis, paskirti ne tik už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, bet ir asmeniui, koordinuojančiam įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą ar kitam paslapčių subjekto darbuotojui arba padaliniui.
Siūloma atsisakyti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies kaip dubliuojančios kitas Įstatymo nuostatas. Siekiant didinti asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, informuotumą apie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, Įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma plėsti asmenų, kurie yra įspėjami dėl atsakomybės už įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą ir kurie privalo pateikti rašytinį pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją, ratą. Taip pat siūloma šiuos asmenis supažindinti su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Siekiant mažinti administracinę naštą tikrinančiosioms institucijoms ir tikrinamajam asmeniui, Įstatymo 16 straipsnio
(esant šiose dalyse išvardintomis sąlygomis) būtų nereikalingas tais atvejais, kai asmens turėtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra panaikinama panaikinus tiekėjo išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar pasibaigus šių dokumentų galiojimo terminui .
Siekiant palengvinti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies
Respublikai priešiškų interesų“ pakeisti į „jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“ ( analogiškai siūloma patikslinti ir tiekėjo patikimumo pažymėjimo neišdavimo pagrindą, numatytą Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 7 punkte). Tos pačios dalies 15 punkte siūloma siaurinti ratą valstybių, iš kurių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų gavus pajamų laikoma, kad asmuo yra nelojalus ir nepatikimas. Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje siūloma panaikinti taisyklę, kad asmenį, turintį leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, perkėlus į pareigas, kurioms eiti reikalingas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, toks leidimas išduodamas neatliekant patikrinimo. Išbraukus šią normą asmens turimas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebus naikinamas, o pasibaigus jo galiojimo terminui, dėl poreikio gauti naują leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bus sprendžiama pagal tuo metu asmens užimamas pareigas.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas skaičiuojamas nuo tikrinimą atlikusios institucijos išvados datos. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimu siūloma numatyti, kad asmens tikrinimo terminas galės būti pratęstas, jeigu tikrinimo metu reikia įvertinti didelį kiekį ar sudėtingos informacijos, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių. Siekiant panaikinti teisinio reguliavimo spragą, Įstatymo
siūloma numatyti, kad vadovui, kurį į pareigas skiria kolegialus subjektas, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduotų to kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o savivaldybių merams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduotų asmens tikrinimą atliekanti institucija. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 20 straipsnyje (atitinkamai 16, 17 ir 35 straipsniuose) tikslinama, kuriais atvejais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra naikinamas (priimamas atskiras sprendimas), o kuriais atvejais netenka galios (nepriimant atskiro sprendimo). Taip pat numatoma, kad šios normos taikytinos ir darbuotojui nutraukiant darbo santykius su tiekėju. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pakeitimu siūloma iki 15 darbo dienų prailginti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo terminą, o 4 dalyje – iki 3 darbo dienų sutrumpinti terminą, per kurį asmuo turi būti informuojamas apie jo turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą.
Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma numatyti, kad atskiras paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas leisti kopijuoti, versti, daryti nuorašus, išrašus, informaciją perkelti į kitus dokumentus ar ĮIRIS nebūtų reikalingas tais atvejais, kai įslaptinta informacija perduodama šią informaciją gavusio paslapčių subjekto padaliniams ar darbuotojams, kurie yra įslaptintos informacijos gavėjai. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 4 punkte taisytina techninio pobūdžio klaida. Taip pat šiame punkte siūloma numatyti, kad sprendimą leisti kopijuoti, versti įslaptintus dokumentus, daryti jų nuorašus, išrašus, informaciją perkelti į kitus dokumentus ar ĮIRIS gali priimti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo, administruojantis įslaptintus dokumentus. Įstatymo 26 straipsnio pakeitimais siūloma aiškiai numatyti, kas gali gabenti įslaptintą informaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kas – užsienio valstybėse (neišskiriant Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų). Taip pat siūloma, kad paslapčių subjekto darbuotojus paskirti gabenti įslaptintą informaciją galėtų ne tik paslapčių subjekto vadovas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Siekiant mažinti perteklinę administracinę naštą, Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad tie paslapčių subjektai ir tiekėjai, kurie nerengia ir nesaugo įslaptintos informacijos, neturi prievolės tvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planus karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju.
Taip pat
siūloma patikslinti taisyklę, kad tuo pačiu metu įslaptinta informacija galėtų būti tiek evakuojama, tiek naikinama. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje (analogiškai ir kituose Įstatymo straipsniuose) siūloma numatyti, kad tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, su įslaptinta informacija galima būtų ne tik dirbti ar susipažinti, bet ir ją saugoti, o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju – ne tik saugoti, bet ir dirbti ar susipažinti. Įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūloma, kad paslapčių subjekto darbuotojus vertinti saugumo zonai nepriskirtas patalpas, teritorijas ar kitas vietas dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti, susipažinti su įslaptinta informacija ar ją saugoti paskirti galėtų ne tik paslapčių subjekto vadovas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Siekiant griežtinti fizinės apsaugos reikalavimus, Įstatymo
būti tik asmenys, turintys paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens suteiktą teisę savarankiškai patekti į tą saugumo zoną (neužtektų turėti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija), o kitus asmenis galėtų lydėti ne tik už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo, bet ir kitas paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo, turintis atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Atsižvelgiant į tai, kad II klasės saugumo zonoje dirbama su valstybės paslaptį sudarančia įslaptinta informacija ar tokia informacija saugoma, siūloma 31 straipsnio 3 dalį papildyti 5 papunkčiu, draudžiančiu į šią zoną įnešti vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įrangą, elektronines laikmenas, o darbo reikmėms skirta įranga galėtų būti įnešama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Siekiant užtikrinti tikslingą įslaptintos informacijos panaudojimo kontrolę, Įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 2 punkto pakeitimu siūloma numatyti pareigą paslapčių subjektams organizuoti įslaptintos informacijos sugrąžinimą iš tiekėjo. 7 punktą siūloma papildyti prievole paslapčių subjektams įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai papildomai nurodyti sandorio pabaigos datą ir informaciją, ar sandorio metu tiekėjas savo patalpose saugos įslaptintą informaciją. Ši informacija būtina įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms organizuojant tiekėjų patikrinimus. Įstatymo
techninę klaidą (ši dalis reguliuoja santykius, susijusius su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos išdavimu ir tikrinančiajai institucijai nereikia gauti šio straipsnio 1 dalies
asmenų užpildytų klausimynų).
Siekiant mažinti administracinę naštą tikrinančiosioms institucijoms ir tikrinamiesiems asmenims, Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai iki tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos
galiojimo termino pabaigos tiekėjui yra išduodamas naujas analogiškas dokumentas, tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktos teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nebūtų laikomi netekusiais galios. Siūloma atsisakyti Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos naikinimo pagrindo – „tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus“. Siekiant išvengti neproporcingai didelės žalos dėl sandorio nutraukimo, siūloma numatyti galimybę (įvertinus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija i ar įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai) tęsti pradėtą įslaptintą sandorį tais atvejais, kai pasibaigia įmonei išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminas.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 38 straipsnyje siūloma numatyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo ir su tokiu tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių sustabdymo procedūrą. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas būtų stabdomas, kai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims būtų įteikiamas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų būtų surašomas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kartu siūloma numatyti galimybę (įvertinus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija i ar ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai) nestabdyti pradėto vykdyti įslaptinto sandorio, jeigu dėl to patiriama neproporcingai didesnė žala negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad asmenis, įgaliotus inventorizuoti įslaptintą informaciją, galėtų paskirti ne tik paslapčių subjekto vadovas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūloma papildyti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tikslą – vertinti ne tik tai, kaip yra vykdomi įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai, bet ir tai, ar informacija yra įslaptinama laikantis informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų .
Taip pat straipsnio 3 dalies pakeitimu siūloma keisti Valstybės saugumo departamento turimos teisės atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės patikrinimo pagrindą – būklės patikrinimo sąlyga turėtų būti ne reikalavimų nesilaikymas (reikalavimų nesilaikymo faktas gali būti net nenustatytas), o grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, apsaugos būklė būtų tikrinama ne kartą per 2 metus, bet kartą per 4 metus. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos ir NATO dokumentai nenumato slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu pažymėtos įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo periodiškumo. Siekiant griežtinti įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę, Įstatymo 48 straipsnyje siūloma numatyti, kad paslapčių subjektai privalo atlikti vidinius patikrinimus ne tik tais atvejais, kai kyla įtarimų ar paaiškėja, kad įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, bet ir tuo atveju, kai kyla įtarimas, kad buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas. Taip pat siūloma numatyti, kad pavesti atlikti tokius tyrimus galėtų ne tik paslapčių subjekto vadovas, bet ir jo įgaliotas asmuo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai mažina administracinę naštą įmonėms, su kuriomis paslapčių subjektas numato sudaryti ar yra sudaręs įslaptintus sandorius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė turėtų pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.
tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintus dokumentus:
Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus;
pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašą;
patikimumo vertinimo tvarkos aprašą;
informacijos fizinės apsaugos reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarkos aprašą. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „valstybės paslaptis“, „tarnybos paslaptis“, „teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, „tiekėjo patikimumo pažymėjimas“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
PAKEITIMO Įstatymo
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteikiamas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašomas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ”. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad juo siekiama sudaryti prielaidas sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą visiems tiekėjams, kurie patys arba su jais susiję asmenys įtariami ar kaltinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Jeigu taip, tuomet atkreiptinas dėmesys, jog projekte numatomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, kadangi asmuo formalų įtariamojo statusą baudžiamajame procese gali įgyti ne tik įteikus pranešimą apie įtarimą, bet ir esant kitiems Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Kita vertus, manytina, kad absoliučiai visų procesinių dokumentų ir veiksmų, kuriais valstybės vardu pareiškiamas oficialus įtarimas ar kaltinimas, vardijimas projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje būtų perteklinis.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip: „ Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu ”. 2. Remiantis projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, sprendimas atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą būtų priimamas tais atvejais, kai „ šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja išteisinamasis teismo nuosprendis ar baudžiamoji byla yra nutraukiama ”. Pastebėtina, kad įmanomos situacijos, kai asmuo toje pačioje byloje būtų išteisinamas dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo
pripažįstamas kaltu dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Tokiais atvejais, kai asmuo yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl kai kurių iš jų yra išteisinamas, o dėl kitų pripažįstamas kaltu, teismas priima tik vieną nuosprendį, kuris yra laikomas apkaltinamuoju.
Dėl to siūlytina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį patikslinti ir jos pradžią suformuluoti taip: „ Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas arba įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama ”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel.
(85) 239 6891, el. p. [email protected]
DĖL
PAKEITIMO Įstatymo
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ne iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel.
(85) 239 6891, el. p. [email protected]
30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-5274)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys:
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM TD Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, LRV Viešojo valdymo grupės patarėjas Valdas Kiveris, VSD Žvalgybos pareigūnė Asta Aleknienė, VSD Žvalgybos pareigūnas Tomas Šilobritas, AOTD atstovė Audronė Jakučionienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūly mai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
departamentas 2020-10-1521 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Projekto
Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteikiamas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašomas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ”. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad juo siekiama sudaryti prielaidas sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą visiems tiekėjams, kurie patys arba su jais susiję asmenys įtariami ar kaltinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte numatomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, kadangi asmuo formalų įtariamojo statusą baudžiamajame procese gali įgyti ne tik įteikus pranešimą apie įtarimą, bet ir esant kitiems Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip: „ Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies
departamentas 2020-10-1521 2.
Remiantis projekto
, sprendimas atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą būtų priimamas tais atvejais, kai
„šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas
yra nutraukiamas, įsiteisėja išteisinamasis teismo nuosprendis ar baudžiamoji byla yra nutraukiama”. Įmanomos situacijos, kai asmuo toje pačioje byloje būtų išteisinamas dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau pripažįstamas kaltu dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Tokiais atvejais, kai asmuo yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl kai kurių iš jų yra išteisinamas, o dėl kitų pripažįstamas kaltu, teismas priima tik vieną nuosprendį, kuris yra laikomas apkaltinamuoju. Siūlytina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį patikslinti ir jos pradžią suformuluoti taip: „ Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas arba įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2021-04-06 Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimas tikrinti fizinius asmenis, pretenduojančius gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra perteklinis, sukeliantis didelę administracinę naštą VSD bei kitiems paslapčių subjektams ir neteikiantis pridėtinės vertės. Nuo 2016 m. VSD atliko 3383 tiekėjų darbuotojų, pretendavusių gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimus ir tik 29 jų tokia teisė nebuvo suteikta. Absoliuti dauguma neigiamų sprendimų buvo priimti nustačius, kad asmenys turi psichikos sutrikimų, numatytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše. Paslapčių subjektams vykdant Įstatymo reikalavimą tikrinti savo darbuotojus dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo, negalima užtikrinti, kad visose institucijose ir įstaigose toks patikrinimas bus atliekamas vienodai kokybiškai. Be to, resursai skiriami asmenų tikrinimui galėtų būti skiriami kitų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimų užtikrinimui. VSD ne kartą yra pažymėjęs, kad tik labai nedidelė dalis NATO ir Europos Sąjungos šalių taiko reikalavimą tikrinti asmenis dėl susipažinimo su „Riboto naudojimo“ informacija. Kyla ypač daug sunkumų sudarant sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos su valstybėmis, kurių nacionaliniai teisės aktai nenumato minėto reikalavimo, diskriminuojami Lietuvos tiekėjai, pretenduojantys dalyvauti įslaptintuose sandoriuose, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu. VSD nuomone, geopolitiškai Lietuvos Respublika yra labai panašioje padėtyje, kaip ir kaimyninės ES valstybės narės, kurių teisės aktai nebenumato asmenų patikrinimų prieš suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Be to, tikrinant asmenis dėl šios teisės suteikimo bet kokiu atveju nėra nustatinėjami galimi asmenų ryšiai su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nors geopolitiškai bei siekiant apsaugoti krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos, kitų valstybės institucijų interesus minėtas aspektas ir būtų labai svarbus. Lojalumo ir patikimumo vertinimas atliekamas pagal Įstatymo 17 straipsnį, tačiau suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmuo yra tikrinamas pagal Įstatymo
informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo pagrindus, nei Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Nepritarti Poreikis Įstatyme turėti fizinių asmenų, pretenduojančių gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimo procedūrą yra grindžiamas šiais argumentais:
1) Lietuvos Respublikos paslapčių subjektuose kuriamos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kiekis yra didžiausias lyginant su informacija, žymima kitomis slaptumo žymomis. Šia slaptumo žyma žymimos informacijos turinys taip pat yra reikšmingas ir svarbus užtikrinant krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos ir kitų valstybės institucijų interesų apsaugą. 2) Lietuvos geopolitinė situacija reikalauja adekvačių šios informacijos apsaugos priemonių. Nepatikimas ir nepatikrintas personalas būtų viena iš silpniausių ir itin pažeidžiamų šios apsaugos vietų.
3) Nėra pagrįstai objektyvių skirtumų ir priežasčių, kodėl vieni asmenys (valstybės tarnautojai) turėtų būti tikrinami, o kitų (tiekėjo darbuotojų) tikrinimo būtų galima atsisakyti. 4) Nėra teisinga sulyginti atrankos ir priėmimo į tarnybą sąlygų, keliamų asmenims, kuriems yra nustatytas reikalavimas dirbti su įslaptinta informacija, su sąlygomis, keliamomis asmenims, kuriems toks reikalavimas netaikomas. Valstybė, suteikdama asmeniui teisę susipažinti su tarnybos paslaptimi, turi turėti galimybę patikrinti ne tik jo tinkamumą konkrečioms pareigoms, bet ir lojalumą bei patikimumą. Konstitucinis Teismas
procedūros turi būti tokios, kad būtų vertinama, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija be nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui. 5) Kiti įstatymai (Valstybės tarnybos įstatymas ar Darbo kodeksas) neužtikrina priimamo į darbą ar tarnybą asmens lojalumo ir patikimumo įvertinimo. 6) NATO ir ES saugumo politika nedraudžia valstybėms narėms nustatyti asmenų, pretenduojančių dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, patikrinimo procedūrų. 2. LR Valstybės saugumo departamentas
2021-04-06 Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ apsaugos reikalavimai administravimo, įslaptintų sandorių bei įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų (toliau - ĮIRIS) apsaugos srityse yra pernelyg griežti lyginant su apsaugos reikalavimais taikomais kitose NATO ir ES valstybėse narėse. VSD įsitikinęs, kad didžiausias dėmesys privalo būti skiriamas įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“, „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“, apsaugai.
VSD nuomone, siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą būtina įvertinti ir taikomų priemonių proporcingumą, ypač įslaptintų sandorių srityje, kai tiekėjai dėl pernelyg griežtų reikalavimų yra diskriminuojami kitų panašioje geopolitinėje situacijoje esančių valstybių tiekėjų atžvilgiu. Nepritarti Atsižvelgiant į didelį Lietuvos Respublikos paslapčių subjektuose kuriamos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kiekį, šia slaptumo žyma žymimos informacijos turinį ir Lietuvos geopolitinę situaciją, vertintina, kad Įstatyme nustatyti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimai administravimo, įslaptintų sandorių bei įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos srityse yra būtini ir pakankami efektyviai šios informacijos apsaugai. 3. LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06 VSD teikė vertinimą, kad yra ydinga Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vadovaujantis šia nuostata, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo tarsi turi galimybę išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netgi tuo atveju, kai asmens tikrinimą atlikusi institucija nustato aplinkybes, kai toks leidimas negali būti išduotas.
Nors Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokio sprendimo apskundimas, sustabdo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad paslapčių subjektai apie išduotus leidimus turi informuoti VSD iki kiekvieno mėnesio pabaigos, toks teisinis reglamentavimas kelia realią grėsmę, kad asmeniui, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, bus patikėta įslaptinta informacija. Be to, asmuo skundžia paslapčių subjekto vadovo sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Toks sprendimas priimamas išimtinai asmenį tikrinančios institucijos išvados pagrindu, todėl paslapčių subjektas teisme iš principo turi ginti tikrinančiosios institucijos išvadą, nedisponuodamas visa tikrinimo medžiaga. Tikrinančiųjų institucijų atstovai įtraukiami į procesą trečiaisiais asmenimis, tačiau tokiu būdu yra švaistomi paslapčių subjektų žmogiškieji ir laiko resursai. VSD siūlė keisti minėtą Įstatymo nuostatą ir numatyti, kad leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda tikrinimą atliekančios institucijos. Asmens tikrinimą atliekanti institucija, priėmusi sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, galėtų prisiimti visą atsakomybę už tokį sprendimą bei tiesiogiai atstovautų teisme sprendžiant jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Toks pakeitimas taip pat eliminuotų šiuo metu dažnai pasitaikančias leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo apskaitos klaidas, kai paslapčių subjektai nepraneša VSD apie išduotus leidimus.
Be to, VSD siūlė Įstatyme palikti 2 fizinių asmenų tikrinimą atliekančias ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančias institucijas (VSD – civilinėje srityje ir AOTD – karinėje srityje). Pažymėtina, kad esant didesniam asmenų, pretenduojančių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimą atliekančių institucijų skaičiui, didėja rizika, kad tos pačios aplinkybės apie asmenis vertinamos skirtingai priimant sprendimus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VSD vertinimu, papildoma galimybė paslapčių subjektams įvertinti patikrinimo metu nustatytų aplinkybių reikšmę yra abejotina dėl to, kad paslapčių subjektai nedisponuoja visa tikrinimo metu surinkta informacija. Nepritarti Įstatymo nuostatos, numatančios paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui teisę išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra grindžiamos šiais argumentais:
1) Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paslapčių subjekto vadovas atsako už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą ir būklę. Personalo patikimumo užtikrinimas (ir leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimas) yra viena iš įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo sričių. 2) Atsižvelgiant į tai, kad dalis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduotas, yra vertinamojo pobūdžio, sprendžiant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija klausimą paslapčių subjekte sudaroma papildoma galimybė (svarstant specialiojoje ekspertų komisijoje, paslapčių subjekto vadovui priimant sprendimą) įvertinti nustatytų aplinkybių reikšmę ir svarbą. Taip užtikrinamas išsamesnis išvados įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas.
3) Nėra objektyvių skirtumų ir priežasčių, kodėl sprendimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išdavimo paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti, o sprendimo dėl leidimo išdavimo – jau negali. Vidaus reikalų ministerija nepritaria siūlymui palikti 2 fizinių asmenų tikrinimą atliekančias ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančias institucijas (VSD
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2016 m. gruodžio 15 d. protokolu Nr. 56-8 sudarytoje darbo grupėje personalo patikimumo klausimams spręsti. Šio darbo grupės tikslas ir buvo vienodinti tikrinančių institucijų praktiką. 4. LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06 Įstatymo 8 arba 10 straipsniuose VSD siūlė aiškiai numatyti, kad kol nėra priimtas sprendimas dėl įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis
„Konfidencialiai“ ir aukštesne ar „Riboto naudojimo, IPSS“, išslaptinimo,
nepriklausomai nuo to, kad įslaptinimo terminas yra pasibaigęs ir nepratęstas, informacija laikoma įslaptinta. Kartais yra klaidingai suprantamas informacijos išslaptinimo momentas ir manoma, kad, jei yra suėjęs informacijos įslaptinimo terminas ir nėra priimtas sprendimas dėl jo pratęsimo, informacija nebelaikoma įslaptinta.
Nepritarti Siūloma nuostata iš esmės nesukuriama nieko nauja, Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje jau numatyta, kad pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu, o 10 straipsnio 4 dalyje pasakoma, kad, pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu) ir įslaptintos informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino pratęsimą. 5. LR Valstybės saugumo departamentas
atkreipia dėmesį į Įstatymo spragą, susijusią su galimybe naujai išrinktam Lietuvos Respublikos Prezidentui iki priesaikos davimo susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsnis nustato, kad išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai prisiekia Tautai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio
Respublikos Prezidentas rengiasi valstybės vadovo pareigų perdavimui, o naujai išrinktasis – rengiasi pareigų priėmimui, kadenciją baigiantis Respublikos Prezidentas tebėra valstybės vadovas, o naujai išrinktasis Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi.
Dėl to, formaliai Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata nesuteikia galimybės naujai išrinktam Respublikos Prezidentui iki priesaikos davimo susipažinti su įslaptinta informacija. Siekiant ištaisyti Įstatymo spragą bei įvertinus poreikį naujai išrinktam Respublikos Prezidentui iki priesaikos davimo susipažinti su įslaptinta informacija, VSD siūlo atitinkamai papildyti Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Nepritarti Naujai išrinktas Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi, pareigas pradeda eiti tik rytojaus dieną pasibaigus Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijai ir davus priesaiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, todėl jokių įstatymu numatytų funkcijų, dėl kurių išrinktajam Respublikos Prezidentui reikėtų susipažinti su įslaptinta informacija, nevykdo. 6. LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06 VSD siūlė papildyti Įstatymo 33 straipsnį numatant, kad šio straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimai yra privalomi paslapčių subjektams ir tiekėjams ir tuo atveju, kai įslaptintas sandoris nesudaromas, tačiau įslaptinta informacija perduodama ar rengiama įslaptinto sandorio organizavimo procedūrų metu, siekiant perkančiajai organizacijai pateikti komercinį pasiūlymą. Šiuo metu Įstatymas nereglamentuoja įslaptintos informacijos, kuri perduodama įslaptinto pirkimo organizavimo procedūrų metu, apsaugos.
Nepritarti Siūloma nuostata nesukuriama nieko nauja. Įstatymo 33 straipsnio 8 ir 9 dalyse aiškiai nurodyta, kad šiose nuostatose numatytos pareigos taikomos ne tik įslaptintus sandorius sudariusiems paslapčių subjektams ir tiekėjams, bet ir ketinantiems juos sudaryti. 7. 9 VSD taip pat nepritaria Įstatymo projekto 9 straipsnio numatomam Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pakeitimui, kuriuo vadovaujantis nebūtų naikinamas asmens turėtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jį perkėlus į kitas pareigas, kurias vykdant toks leidimas nėra būtinas. Pažymėtina, kad pritarus siūlomam reglamentavimui, taptų nebeaktualūs paslapčių subjektų vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalimis sudaromi pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei asmenų, kuriems išduoti tokie leidimai, sąrašai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, atliekamas saugumo instruktažas. Įstatymo 21 straipsnyje numatyta asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiga pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui apie asmens duomenų, pateiktų jį tikrinančioms institucijoms, pasikeitimą. Tokie asmenys kasmet turi būti supažindinami su teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, nuostatomis. Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nenaikinimas asmenims, kuriems toks leidimas nėra būtinas, didintų skaičių asmenų, turinčių tokius leidimus, didintų administracinę naštą tikrinimą atliekančioms institucijoms bei patiems asmenims.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Pritarus siūlomam reglamentavimui, asmenis tikrinanti institucija privalėtų teikti informaciją apie asmenis, kurių atžvilgiu atsirastų aplinkybių, dėl kurių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti naikinami, nors tokiems asmenims šie leidimai nebus reikalingi darbinėms funkcijoms vykdyti. VSD siūlo palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą. Nepritarti Dėl asmens užimamų pareigų keitimosi (karių atveju – vykstančio kas 3 metus) bei skirtingo šioms pareigoms eiti reikalaujamo slaptumo lygio atsiranda perteklinė administracinė našta paslapčių subjektams naikinti ir išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinamajam asmeniui iš naujo pildyti klausimynus, o tikrinimą atliekančioms institucijoms šiuos asmenis tikrinti. Šios administracinės naštos sumažinimas vertintinas kaip reikšmingesnis už padidėjusį galiojančių leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija skaičių ir naštą, kylančią dėl jų administravimo. Pagrindinis Įstatyme įtvirtintas personalo patikimumo užtikrinimo principas – asmuo negali susipažinti su įslaptinta informacija, su kuria susipažinti neturi leidimo. Tai, kad asmuo formaliai turės teisę (iki leidimo galiojimo pabaigos) susipažinti su aukštesne slaptumo žyma pažymėta informacija, negu reikalinga šiuo metu jo užimamoms pareigoms, nepažeidžia šio personalo patikimumo užtikrinimo principo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5274(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-04-071 Argumentai :
įstatymo4 straipsnio 5 dalis pridėti nuorodą į
9 punktą, kuris numato tiekėjams pareigą pranešti VSD apie darbo santykių nutraukimą su darbuotojais, kuriems išduoti leidimai. Tiek VSD, tiek kitiems paslapčių subjektams yra svarbu turėti aktualų darbuotojų, kuriems gali būti pateikta įslaptinta informacija, sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
informacinės infrastruktūros valdytojams, aviacijos saugumo srityje veikiantiems subjektams, kuriems, vykdant įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, būtina susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti, įslaptinta informacija perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, tačiau šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ar atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą. Šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9
dalies 1–4, 7–9 punktuose nustatyti reikalavimai.“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-04-0720 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo 21 straipsnio, siūloma siekiant suvienodinti formuluotes ir papildyti 20 straipsnį nauju pakeitimu, kuriuo būtų keičiama 37 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „7) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba, jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Jeigu tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteiktas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašytas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka , tiekėjo patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, leidžiantis priimti sprendimą dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo
komitetas 2021-04-0721 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl projekto 21 straipsnio, siūloma 21 straipsnį kuriuo būtų keičiamas įstatymo 38 straipsnis atitinkamai patikslinti nurodant, kad asmuo formalų įtariamojo asmuo formalų įtariamojo statusą baudžiamajame procese gali įgyti ne tik įteikus pranešimą apie įtarimą, bet ir esant kitiems Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje nustatytiems pagrindams.
Taip pat nurodant, kad sprendimas atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą būtų priimamas tais atvejais, kai „šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja išteisinamasis teismo nuosprendis ar baudžiamoji byla yra nutraukiama”. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas
galiojimo sustabdymas, tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimas ir įslaptinto sandorio nutraukimas
su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. 12 .
1
2. Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinama ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas , kai:
1) tiekėjas ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę arba tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ;
2) paaiškėja bent viena šio įstatymo 37 straipsnio
. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos panaikina priima sprendimą sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą arba panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ir apie tai informuoja įslaptintą sandorį sudariusį paslapčių subjektą tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nepabaigtų vykdyti įslaptintų sandorių . 4 .
4. Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per515 darbo dienas dienų nuo informacijos apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos sustabdo sudaryto sandorio vykdymą, o gavęs informaciją apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimą, per šioje dalyje numatytą terminą gavimo dienos nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį. 45 . Sustabdžius tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą , arba pasibaigus tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminui, sudaryto įslaptinto sandorio vykdymas gali būti nestabdomas ar sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti yra vykdomas ir žala dėl sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija. 6.
nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama, Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių, kurių vykdymas yra sustabdytas. 57 . Valstybės saugumo departamento sprendimai s ustabdyti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
komitetas 2021-04-0725 Argumentai : Projekto
teisės aktų parengimo ir priėmimo data jau yra praėjusios todėl reikia atnaujinti aukščiau paminėtus laiko terminus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2021 m. sausio spalio
2020 m. gruodžio 31 d. 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Arvydas Pocius, Andrius Mazuronis . Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus