Projekto lyginamasis variantas
ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 40, 46¹IR 74 straipsniŲ PAKEITIMO
2020 m. ................ d. Nr..... Vilnius
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus,
kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir išskyrus vartotojus, perkančius elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, kaip apibrėžta šio įstatymo 46¹ str. 5-6 dalyse , privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, ir kurie perka elektros energiją iš gamintojų, nurodytų šio įstatymo 46¹ str. 5-6 dalyse, neprivalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su skirstomų tinklų operatoriumi, jeigu vartotojas, gavęs skirstomų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių ištekių, sutikimą įstatymo 46¹ str. 5-6 dalyse nurodytas vartotojo pinigines prievoles paveda vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“
nauja 5 dalimi: „5.
Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, vykdančio paskirstytąją gamybą ir elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių. Šioje dalyje nurodyti vartotojai neturi pareigos skirstomųjų tinklų operatoriui ir/ar tiesiogiai perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas netaikoma tais atvejais, kai vartotojai elektros energiją perka iš gamintojų, vykdančių paskirstytąją gamybą ir elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, tačiau negaunančių finansavimo lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą“
5 dalį laikyti atitinkamai 6 dalimi ir ją pakeisti ir išdėstyti taip: „56.
Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, tiekiančio elektros energiją į perdavimo tinklus ir elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių“
„6.7.
Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių. 3 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Papildyti 74 straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu:
„6) elektros energijos kiekį, kurį vartotojai, prijungti prie
skirstomųjų tinklų, perka iš gamintojų, vykdančių paskirstytąją gamybą ir elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, bet negaunančių finansavimo lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą energetikos sektoriuje.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministerija, Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Linas Balsys Paulius Saudargas
Projekto lyginamasis variantas
ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 40, 46¹IR 74 straipsniŲ PAKEITIMO
2021 m. gruodžio 14 d. Nr. Vilnius
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus,
kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 46¹ str. 5 dalyje, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus.“
nauja 5 dalimi: „5.
Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, negaunančio finansavimo lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą energetikos sektoriuje ir vykdančio paskirstytąją gamybą iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, esančiuose tos pačios savivaldybės, kurioje vartotojų įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, teritorijoje privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“
5 dalį laikyti atitinkamai 6 dalimi ir ją pakeisti ir išdėstyti taip: „56.
Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, tiekiančio elektros energiją į perdavimo tinklus ir elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, arba pirkdami elektros energiją iš gamintojo, vykdančio paskirstytąją gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tačiau neatitinkančio sąlygų, numatytų šio straipsnio 5 dalyje, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“
6 dalį laikyti atitinkamai 7 dalimi: „6.7.
Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“
Papildyti 74 straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu: „6) elektros energijos kiekį, kurį vartotojai, prijungti prie skirstomųjų tinklų, perka iš gamintojų, negaunančių finansavimo lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą energetikos sektoriuje ir vykdančių paskirstytąją gamybą iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, esančiuose tos pačios savivaldybės, kurioje vartotojų įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, teritorijoje.“
m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
pagalbos schemą dėl šiuo įstatymu suteikiamos valstybės pagalbos elektros energijos gamybai naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Romualdas Vaitkus Justinas Urbanavičius Vytautas Gapšys Laima Nagienė Paulius Saudargas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino siekis konkrečiomis priemonėmis paskatinti paskirstytosios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, taip užtikrinant greitesnę paskirstytos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, greičiau augančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę, greičiau mažėjantį elektros energijos importą, sudaryti geresnes galimybes atsinaujinančios energetikos plėtrai be tiesioginės valstybės paramos. Įstatymo projekte numatoma, kad elektros vartotojas, vartojantis elektrą iš skirstomųjų tinklų, perkantis elektrą iš paskirstytos elektros energijos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiančių elektrą į skirstomuosius tinklus, turi mokėti tik už elektros skirstymo paslaugą, bet neturi mokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, jei paskirstytos elektros energijos gamintojas nėra finansuojamas lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Simonas Gentvilas. Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme, deklaruojamas paskirstytos elektros energijos gamybos plėtros tikslas, tačiau paskirstytos elektros energijos gamintojams nesudaromi jokie veiklos privalumai, lyginant su dideliais elektros energijos gamintojais.
Maži elektros energijos gamintojai, tiekiantys elektros energiją į tinklą, rinkoje dalyvauja lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dideli elektros energijos gamintojai, elektrą tiekiantys į elektros perdavimo tinklą. Elektros vartotojai, perkantys elektros energiją iš paskirstytos elektros energijos gamintojų, neturi jokių privilegijų. Net jei jie elektrą ima iš skirstomųjų tinklų, į kuriuos elektrą tiekia ir paskirstytas gamintojas, elektros vartotojas privalo mokėti ir elektros perdavimo ir sisteminių paslaugų teikimo ir VIAP mokestį. VIAP mokestis šiuo metu vartotojo mokamas ir už elektrą, kuri yra gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių be jokios valstybės paramos, nepaisant, kad VIAP mokesčio esmė yra skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, o jau pats elektros pirkimas iš elektros gamintojo, gaminančio elektrą iš atsinaujinančių išteklių be jokios valstybės paramos, yra atsinaujinančios energetikos skatinimas. Gaunasi, kad vartotojas, sudaręs elektros pirkimo sutartį su gamintoju, gaminančiu elektrą iš atsinaujinančių išteklių, už atsinaujinančios energetikos plėtrą moka du kartus. Tai neskatina PPA (power purchase agreement) sutarčių tarp elektros gamintojų, naudojančių atsinaujinančius išteklius, ir elektros vartotojų sudarymo. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte numatoma, kad elektros vartotojas, vartojantis elektrą iš skirstomųjų tinklų, perkantis elektrą iš paskirstytos elektros energijos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiančių elektrą į skirstomuosius tinklus, turi mokėti tik už elektros skirstymo paslaugą, bet neturi mokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, jei paskirstytos elektros energijos gamintojas nėra finansuojamas lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą. Laukiama, kad šio projekto priėmimas leis ženkliai paskatinti paskirstytos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius, plėtrą. Taip pat suformuos paskatas elektros energijos vartotojams sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo iš gamintojų, vartojančių atsinaujinančius išteklius, sutartis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: LR Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. gruodžio 31 parengia pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
specialistų vertinimai ir išvados:
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Elektros energijos gamyba“; „Atsinaujinantys ištekliai“
pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.
Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino siekis konkrečiomis priemonėmis paskatinti paskirstytosios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, taip užtikrinant greitesnę paskirstytos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, greičiau augančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę, greičiau mažėjantį elektros energijos importą, sudaryti geresnes galimybes atsinaujinančios energetikos plėtrai be tiesioginės valstybės paramos. Siūlomi pataisymai Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 40, 46(1) ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-5273, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas, panaikinus pastabas teikusių institucijų pastebėtus trūkumus bei neapibrėžtumus. Įstatymo projekte numatoma, kad elektros vartotojas, vartojantis elektrą iš skirstomųjų tinklų, perkantis elektrą iš paskirstytos elektros energijos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiančių elektrą į skirstomuosius tinklus, turi mokėti tik už elektros skirstymo paslaugą, bet neturi mokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, jei paskirstytos elektros energijos gamintojas nėra finansuojamas lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą. Taip pat siūloma papildomai įvesti sąlygą, kad elektros vartotojai būtų atleidžiami nuo dalies persiuntimo mokesčio ir VIAP mokesčio tik tokiu atveju, jei tiek gamintojas, tiek vartotojas yra tos pačios savivaldybės teritorijoje.
Tai leis ne tik, kad paskatinti paskirstytos elektros gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius, plėtrą, bet ir skatins savivaldybes aktyviau įtraukti investuotojus į paskirstytą elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių jos teritorijoje, nes tokiu atveju didesniam kiekiui elektros vartotojų savivaldybės teritorijoje atsirastų galimybė pigiau įsigyti elektros energiją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Romualdas Vaitkus. Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme, deklaruojamas paskirstytos elektros energijos gamybos plėtros tikslas, tačiau paskirstytos elektros energijos gamintojams nesudaromi jokie veiklos privalumai, lyginant su dideliais elektros energijos gamintojais. Maži elektros energijos gamintojai, tiekiantys elektros energiją į tinklą, rinkoje dalyvauja lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dideli elektros energijos gamintojai, elektrą tiekiantys į elektros perdavimo tinklą. Elektros vartotojai, perkantys elektros energiją iš paskirstytos elektros energijos gamintojų, neturi jokių privilegijų. Net jei jie elektrą ima iš skirstomųjų tinklų, į kuriuos elektrą tiekia ir paskirstytas gamintojas, elektros vartotojas privalo mokėti ir elektros perdavimo ir sisteminių paslaugų teikimo ir VIAP mokestį.
VIAP mokestis šiuo metu vartotojo mokamas ir už elektrą, kuri yra gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių be jokios valstybės paramos, nepaisant, kad VIAP mokesčio esmė yra skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, o jau pats elektros pirkimas iš elektros gamintojo, gaminančio elektrą iš atsinaujinančių išteklių be jokios valstybės paramos, yra atsinaujinančios energetikos skatinimas. Gaunasi, kad vartotojas, sudaręs elektros pirkimo sutartį su gamintoju, gaminančiu elektrą iš atsinaujinančių išteklių, už atsinaujinančios energetikos plėtrą moka du kartus. Tai neskatina PPA (power purchase agreement) sutarčių tarp elektros gamintojų, naudojančių atsinaujinančius išteklius, ir elektros vartotojų sudarymo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte numatoma, kad elektros vartotojas, vartojantis elektrą iš skirstomųjų tinklų, perkantis elektrą iš paskirstytos elektros energijos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiančių elektrą į skirstomuosius tinklus, turi mokėti tik už elektros skirstymo paslaugą, bet neturi mokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, jei paskirstytos elektros energijos gamintojas nėra finansuojamas lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą. Laukiama, kad šio projekto priėmimas leis ženkliai paskatinti paskirstytos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius, plėtrą. Taip pat suformuos paskatas elektros energijos vartotojams sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo iš gamintojų, vartojančių atsinaujinančius išteklius, sutartis. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: LR Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. gruodžio 31 parengia pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Elektros energijos gamyba“; „Atsinaujinantys ištekliai“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. Teikia Seimo nariai Romualdas Vaitkus Justinas Urbanavičius Vytautas Gapšys Laima Nagienė Paulius Saudargas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad vartotojai, perkantys elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, kaip apibrėžta šio įstatymo 46¹ str. 5-6 dalyse, neprivalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su skirstomų tinklų operatoriumi. Pasiūlymo turinys diskutuotinas, atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog tiek projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomoje naujoje įstatymo 46¹ straipsnio 5 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 46¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad vartotojas yra atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui. Tokia atsakomybė galiojančioje įstatymo redakcijoje yra siejama ir nustatoma vartotojo sutarties su skirstomųjų tinklų operatoriumi pagrindu. Tuo tarpu pagal siūlomą naują reguliavimą, tokia sutartis nebūtų sudaroma, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu siūloma nustatyti vartotojo atsakomybę skirstomųjų tinklų operatoriui. Antra, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 46¹ straipsnio 6 dalyje nesiūloma atlikti esminių reguliavimo pakeitimų, susijusių su apmokėjimo išimtimis ar apmokėjimo objektu bei sistema, svarstytina, ar pagrįstai analizuojamoje straipsnio dalyje siūloma numatyti, kad keičiamoje įstatymo 46¹ straipsnio 6 dalyje nurodomi vartotojai neturi prievolės sudaryti sutarties su skirstomųjų tinklų operatoriumi.
Trečia, siūlytina atsisakyti vertinamos straipsnio dalies paskutiniojo sakinio, nes vartotojo piniginės prievolės skirstomųjų tinklų operatoriui gali atsirasti tik sutarties pagrindu, o kitos šioje dalyje dėstomos nuostatos atkartojamos projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 5 dalyje. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 46¹ straipsnį nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, kad: „Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, vykdančio paskirstytąją gamybą ir elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.
Šioje dalyje nurodyti vartotojai neturi pareigos skirstomųjų tinklų operatoriui ir/ar tiesiogiai perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas netaikoma tais atvejais, kai vartotojai elektros energiją perka iš gamintojų, vykdančių paskirstytąją gamybą ir elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, tačiau negaunančių finansavimo lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata stokoja aiškumo, nes nuostatos pradžioje kalbama apie vartotojo pareigą apmokėti skirstomųjų tinklų operatoriui už elektros energijos, pagamintos gamintojo, vykdančio paskirstytąją gamybą, persiuntimą skirstomaisiais tinklais. O nuostatos pabaigoje apie tokio vartotojo teisę nemokėti perdavimo sistemos operatoriui už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Keltinas klausimas, kaip šios nuostatos yra susijusios tarpusavyje ir kokiu pagrindu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai tokiai elektros energijai perduoti yra naudojami perdavimo tinklai, perdavimo sistemos operatoriui nereikia apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir sistemines paslaugas.
Antra, pažymime, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos energetikos sektoriuje keičiamame įstatyme nėra siejamos išimtinai su tiesiogine perdavimo sistemos operatoriaus veikla, t. y. elektros energijos persiuntimu perdavimo tinklais ar asmenimis, kurių veikla finansuojama lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje teikimą. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos teikiamos siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą. Tai yra, tokios paslaugos yra siejamos ne su tam tikromis visuomenės ar asmenų, veikiančių energetikos sektoriuje grupėmis, tačiau su valstybės tikslais ir visos visuomenės interesais. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas siūlomo įstatymo reguliavimo pobūdis: nustatyti tam tikriems elektros energijos gamintojams
„privalumus“ kitų gamintojų požiūriu ir „privilegijas“ tam tikriems elektros
energijos vartotojams, dera su įstatymo tikslais ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje esme ir paskirtimi. 3. Projekto aiškinamajame rašte nepateikti jokie skaičiavimai, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas, kai dalis vartotojų būtų atleisti nuo mokėjimo už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turės kitiems elektros energijos rinkos dalyviams.
Atsižvelgdami į keičiamo įstatymo 6, 7 ir
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas elektros energetikos sektoriuje, manytume, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas, kaip tai nustatyta Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
40, 46¹IR 74 straipsniŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie perka elektros energiją iš gamintojo, negaunančio finansavimo lėšomis už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą energetikos sektoriuje ir vykdančio paskirstytąją gamybą iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, esančiuose tos pačios savivaldybės, kurioje vartotojų įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, teritorijoje, atleisti nuo mokėjimo už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, sistemines ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad savivaldybės teritorijoje esanti elektros energetikos sistema nėra izoliuota nuo visos Lietuvos elektros energetikos sistemos. Vartotojai, kuriuos siūloma atleisti nuo mokėjimo už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, sistemines ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, gauna naudą tiek iš elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais, tiek ir už sisteminių paslaugų ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad sisteminės paslaugos užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą bei pralaidumą perdavimo tinklais, laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo reikalavimų, o taip pat užtikrina tarptautinių jungčių į Švediją ir Lenkiją aptarnavimą, o viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina apima ne tik subsidijas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, bet ir subsidijas gamintojams, kurie užtikrina elektros energijos gamybą, būtiną elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams; subsidijas, tenkančias šaliai svarbiems strateginiams elektros energetikos objektams numatytiems Nacionalinėje energetikos strategijoje finansuoti ir pan. Projekto aiškinamajame rašte nepateikti jokie skaičiavimai, kaip projektu siūlomas reguliavimas paveiks elektros energijos kainodarą ir kainas kitiems vartotojams. Todėl neaišku, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkama, efektyvi ir proporcinga priemonė aiškinamajame rašte nurodytam siekiamam tikslui – konkrečiomis priemonėmis paskatinti paskirstytosios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, taip užtikrinant greitesnę paskirstytos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, greičiau augančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę, greičiau mažėjantį elektros energijos importą, sudaryti geresnes galimybes atsinaujinančios energetikos plėtrai be tiesioginės valstybės paramos 2.
Projekto lyginamasis variantas parengtas ne ant šiuo metu galiojančio Elektros energetikos įstatymo teksto, todėl netikslus ir klaidinantis. Pvz., šiuo metu galiojančio Elektros energetikos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, kurią siūloma keisti projekto 1 straipsniu, nustato, jog vartotojai atsiskaito už „elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas“, o ne už „elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas“, kaip nurodoma projekte. Pagal galiojančio įstatymo 2 straipsnio 90 dalį, papildomos paslaugos – perdavimo sistemos operatoriaus iš rinkos dalyvių įsigyjamos paslaugos, būtinos elektros tinklams eksploatuoti, įskaitant balansavimo paslaugas ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, išskyrus perkrovos valdymo priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) 2019/943. 3. Projekto 4 straipsnyje nurodytos datos taisytinos. 4.
straipsniuose įtvirtintą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas elektros energetikos sektoriuje, manytume, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas, kaip tai nustatyta Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]