Projekto lyginamasis variantas
PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 straipsniu
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privataus sektoriaus ūkio subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių tarptautinių donorų lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu, mutatis mutandis taikant
Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 195 straipsnio nuostatas. “2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Dalyvaudama įgyvendinant Programą,
užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka iš Programai skiriamų lėšų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytam Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondui (toliau – Fondas) skiriamų lėšų:
1) organizuoja Programos ir Fondo lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ;
2) prisideda prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų gebėjimų rengti ir įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus tobulinimo;
savivaldybių institucijoms, įstaigoms , taip pat nevyriausybinėms organizacijoms informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis.“
taip:
„5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3
dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija , šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos , o šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančius Fondo lėšomis finansuojamus projektus
.“
taip: „6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos funkcijos neapriboja CPVA galimybių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos tiesiogiai įgyvendinamuose ir administruojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kai šie finansuojami Programos ir
(ar) Fondo lėšomis.“
nauju 6 punktu: „
krypčių. “ 6.
Buvusį 7 straipsnio 9 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vystomojo bendradarbiavimo veikla finansuojama iš Užsienio reikalų
ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų, Fondo lėšomis ir kitomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios, remiantis EBPO metodologija, laikomos oficialia parama vystymuisi.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, dalyvaujantiems projekte (toliau – darbuotojai), iš šio projekto lėšų gali būti mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis už dalyvavimą projekte mokamas pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas ir įkainius. Jeigu tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, darbo užmokesčio už dalyvavimą projekte dydį nustato projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, neviršydami įgyvendinamam projektui nustatyto biudžeto tačiau ne didesnį negu 3, o projekto vadovui – ne didesnį negu 4 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Už laiką, kurį darbuotojai dalyvauja projekte ir už kurį gauna darbo užmokestį iš projekto lėšų, darbo užmokestis iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų lėšų jiems nemokamas.“
Papildyti įstatymą 13 straipsniu: „
įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus.
Fondo lėšomis finansuojami projektai ir programos pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu. 2. Fondas nėra juridinis asmuo. 3. Fondo lėšos sudaromos iš valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų bei finansų institucijų ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriškų tikslinių įnašų, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui lėšos skiriamos atsižvelgiant į būtinybę tinkamai įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus siekiant, kad ilgalaikėje perspektyvoje oficiali Lietuvos parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti daugiašalės ir dvišalės Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau - OPV) konvergenciją, Fondui skiriami valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojami tik kaip dvišalė OPV ir siekiama šiuos asignavimus didinti atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. 4. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja CPVA. Fondo lėšos laikomos atskiroje CPVA sąskaitoje. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepaskirstytos, taip pat nuo įgyvendinamų projektų likusios nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 5.
nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba, kurią sudaro septyni nariai: keturi valstybės institucijų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas, vienas verslo asocijuotų struktūrų atstovas ir vienas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Fondo tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš narių tarpo paskiria užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį užsienio reikalų ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos darbą organizuoja Užsienio reikalų ministerija. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. Fondo tarybos narių, kurie nėra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 6. Fondo veikla nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukus Fondo veiklą, jo lėšos, priklausomai nuo jų šaltinio, pervedamos į valstybės biudžetą arba atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje. “
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 2. Fondo veikla valstybės biudžeto lėšomis pradedama finansuoti nuo 2022 metų
sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir užsienio reikalų ministras iki 2021 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 straipsniu
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privataus sektoriaus ūkio subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių tarptautinių donorų lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu, mutatis mutandis taikant
Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 195 straipsnio nuostatas. “
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Dalyvaudama įgyvendinant Programą,
užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka iš Programai skiriamų lėšų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytam Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondui (toliau – Fondas) skiriamų lėšų:
1) organizuoja Programos ir Fondo lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ;
2) prisideda prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų gebėjimų rengti ir įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus tobulinimo;
savivaldybių institucijoms, įstaigoms , taip pat nevyriausybinėms organizacijoms informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis.“
taip:
„5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3
dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija , šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos , o šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis
taryba .“
taip: „6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos funkcijos neapriboja CPVA galimybių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos tiesiogiai įgyvendinamuose ir administruojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kai šie finansuojami Programos ir
(ar) Fondo lėšomis.“
nauju 6 punktu: „
krypčių. “ 5.
Buvusį 7 straipsnio 9 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vystomojo bendradarbiavimo veikla finansuojama iš Užsienio reikalų
ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų, Fondo lėšomis ir kitomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios, remiantis EBPO metodologija, laikomos oficialia parama vystymuisi.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, dalyvaujantiems projekte (toliau – darbuotojai), iš šio projekto lėšų gali būti mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis už dalyvavimą projekte mokamas pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas ir įkainius. Jeigu tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, darbo užmokesčio už dalyvavimą projekte dydį nustato projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, neviršydami įgyvendinamam projektui nustatyto biudžeto tačiau ne didesnį negu 3, o projekto vadovui – ne didesnį negu 4 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Už laiką, kurį darbuotojai dalyvauja projekte ir už kurį gauna darbo užmokestį iš projekto lėšų, darbo užmokestis iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų lėšų jiems nemokamas.“
Papildyti Įstatymą 13 straipsniu: „
siekiant įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus.
Projektai ir programos Fondo lėšomis yra finansuojami pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu. 2. Fondas nėra juridinis asmuo. 3. Fondo lėšos sudaromos iš valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansų institucijų ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriškų tikslinių įnašų, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui lėšos skiriamos atsižvelgiant į būtinybę tinkamai įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus siekiant, kad ateityje oficiali Lietuvos parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti daugiašalės ir dvišalės paramos vystymuisi konvergenciją, Fondui skiriami valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojami tik kaip dvišalė parama vystymuisi ir siekiama šiuos asignavimus didinti atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. 4. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja CPVA. Fondo lėšos laikomos atskiroje CPVA sąskaitoje banke. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepaskirstytos, taip pat nuo įgyvendinamų projektų likusios nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 5. Sprendimus dėl Fondo lėšų skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba.
Fondo tarybą sudaro septyni nariai: keturi valstybės institucijų atstovai, po vieną Lietuvos savivaldybių asociacijos, verslo asocijuotų struktūrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovą. Fondo tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš narių skiria užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį užsienio reikalų ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos darbą organizuoja Užsienio reikalų ministerija. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. Fondo tarybos nariams, kurie nėra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, už darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 6. Fondo veikla nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukus Fondo veiklą, jo lėšos, atsižvelgiant į jų šaltinį, pervedamos į valstybės biudžetą arba atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje. “
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 2. Fondo veikla valstybės biudžeto lėšomis pradedama finansuoti 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2021 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2020-11-04
NR. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 13 straipsniu ĮsTATYMO
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) rengimą paskatino trys priežastys. Pirmoji priežastis – Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus oficialiai paramai vystymuisi (OPV) iki 2030 metų skirti ne mažesnę kaip 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dalį, tačiau nuoseklus OPV didinimas neįmanomas nesukūrus lankstaus ir į didelės apimties dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus orientuoto finansavimo modelio. Tuo tarpu metiniais nacionalinio biudžeto asignavimais paremtas vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos finansavimas neleidžia įgyvendinti didelės apimties ir reikšmingą pridėtinę vertę generuojančių projektų, tuo pačiu apriboja galimybes netiesiogiai susigrąžinti kuo didesnę dalį į ES biudžetą ir Europos plėtros fondą sumokėtų įmokų. Antroji priežastis – dabartinė Įstatymo redakcija nenumato galimybės vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programas bei projektus finansuoti tiesioginio skyrimo būdu (be konkurso). Toks ribojimas yra diskriminacinio pobūdžio ir turėtų būti panaikintas siekiant, kad Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai programas ir projektus galėtų įgyvendinti tiesioginio finansavimo būdu, mutatis mutandis taikant 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr.
1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 195 straipsnio nuostatas. Trečioji priežastis – dabartinės įstatyme įtvirtintos maksimalios darbo užmokesčio, mokamo ekspertams, dalyvaujantiems vystomojo bendradarbiavimo veiklose, ribos neužtikrina mūsų šalies ekspertams konkurencingo atlyginimo, riboja galimybes pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir tarptautinius ekspertus į tarptautinių donorų lėšomis finansuojamus projektus, vykdomus Lietuvos institucijų. Projekto tikslas
bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos kokybinius pokyčius ( įgyvendinti didelės apimties ir reikšmingą pridėtinę vertę generuojančius, ypač ES biudžeto ir Europos plėtros fondo lėšomis finansuojamus, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos projektus ir tuo būdu netiesiogiai susigrąžinti kuo didesnę dalį Lietuvos įmokų). Kokybiniai pokyčiai yra esminė sąlyga ir prielaida Lietuvai įgyvendinti tarptautinį įsipareigojimą, kad OPV iki
lankstesnę vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų skyrimo ir administravimo sistemą, kuri leistų Lietuvai tapti patikimesne šalimi donore ir vystomojo bendradarbiavimo partnere kitoms šalims ar tarptautinėms organizacijoms. 3. Užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo paramos skyrimo būdai atitiktų ES teisės aktus bei gerąją praktiką kitose Lietuvoje įgyvendinamose investicinėse programose. 4.
institucijoms bei ekspertams vienodomis sąlygomis su užsienio šalių institucijomis bei ekspertais konkuruoti dėl tarptautinių projektų laimėjimo ir suteikti galimybę institucijoms vystomojo bendradarbiavimo projektams įgyvendinti pasitelkti reikiamos kompetencijos Lietuvos ir užsienio ekspertus, kurie būtini norint tinkamai įgyvendinti tarptautinių donorų lėšomis finansuojamus projektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Užsienio reikalų ministerija. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos skyriaus vedėjas Valdas Verbus (tel. +37070652492, el.p. [email protected] )
reguliavimas Dabartinėje Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 redakcijoje nenumatyta galimybė vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programas bei projektus finansuoti tiesioginio skyrimo būdu (be konkurso), tačiau Europos Sąjungos teisė tokią galimybę numato, kuomet ES lėšomis yra finansuojami projektai ir programos. Siūlymas steigti vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą nėra dabartinės įstatymo redakcijos reguliavimo objektas. Dabartinėje įstatymo redakcijoje įtvirtintos maksimalios darbo užmokesčio, mokamo ekspertams, dalyvaujantiems vystomojo bendradarbiavimo veiklose, ribos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projekte siūloma:
projektai ir programos įgyvendinamos pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu, mutatis mutandis taikant 2018 m. liepos 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 195 straipsnio nuostatas. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintų tiesioginio finansavimo skyrimo galimybę bei gerąją praktiką kitose Lietuvoje įgyvendinamose investicinėse programose . Pagal dabartinį reglamentavimą galimi tik konkursiniai projektai. Tiesioginio skyrimo projektų įteisinimas sudarys galimybes Lietuvos projektų vykdytojams laimėti tarptautinių donorų, ypač ES, finansuojamus projektus, kuomet yra būtinas nacionalinis bendrasis finansavimas. Dėl esamo reglamentavimo ne tik sumažėja tikimybė Lietuvos projektų vykdytojams laimėti tarptautinius projektus, tačiau taip pat prarandamos galimybės netiesiogiai susigrąžinti dalį tarptautinėms organizacijoms ir ypač į ES biudžetą, sumokėtų įmokų dalį. Tiesioginio skyrimo projektų nenumatymas nepagrįstai įpareigoja vykdyti konkursus net ir tuomet, kai yra vienintelis pareiškėjas, kuris pagal savo kompetenciją gali įgyvendinti projektą. Be to, tiesioginio skyrimo projektų nebuvimas atima galimybę Lietuvos valstybei nedelsiant reaguoti į ekstremalias situacijas, kuomet būtinas skubus paramos suteikimas (pvz. kai kyla didžiausias pavojus žmogiškajam saugumui arba kai žmogaus teisių organizacijos ir gynėjai veikia pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis ir jiems reikalinga skubi pagalba).
Lietuvos institucijoms negalint greitai reaguoti (dėl būtinybės skelbti kvietimus) į vystomojo bendradarbiavimo šalyse susidariusias ekstremalias situacijas, mažėja Lietuvos kaip vystomojo bendradarbiavimo partnerės patikimumas. 2. 7 straipsnį patikslinti atsižvelgiant į įstatymo 13 straipsniu siūlomą įsteigti vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą (toliau – Fondas). 7 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią CPVA užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai (Programa) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos Fondui skiriamų lėšų organizuoja Programos ir Fondo lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą. Šis pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad Fondo lėšas bus galima naudoti išskirtinai dvišalei paramai teikti, o dabartinė Įstatymo redakcija nustato, kad dvišalę paramą administruoja CPVA, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamos joms skirtas lėšas. Taip pat siūloma patikslinti šio straipsnio nuostatą numatant, kad CPVA organizuoja ir Fondo lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą.
Šis pakeitimas siūlomas taip pat todėl, kad dvišalė parama, kurią šiuo metu administruoja CPVA (t. y. vykdo projektų atranką, sudaro projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą) bus finansuojama Fondo lėšomis. 7 straipsnio 9 dalies siūlomas pakeitimas taip pat susijęs su Fondo steigimu. Siūloma numatyti, kad Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija teikia siūlymus Fondo tarybai dėl Fondo lėšų paskirstymo prioritetų, sričių ir krypčių. 1. 8 straipsnį patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad įsteigus Fondą vystomojo bendradarbiavimo veikla (dvišalė parama) bus finansuojama Fondo lėšomis. 2. 12 straipsnį pakeisti panaikinant jame įtvirtintą maksimalią galimo darbo užmokesčio ribą ekspertams, dalyvaujantiems vystomojo bendradarbiavimo veiklose. Siūloma šią nuostatą formuluoti taip, kaip šiuo metu yra suformuluota analogiškus santykius reglamentuojanti Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio nuostata, numatant, kad „darbo užmokesčio už dalyvavimą projekte dydį nustato projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, neviršydami įgyvendinamam projektui nustatyto biudžeto“. Šį siūlymą grindžiame šiais argumentais: Lietuva, siekdama įgyvendinti tarptautinių donorų lėšomis finansuojamus projektus, konkuruoja ir su valstybėmis, kurių pragyvenimo lygis ir mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvoje. Lietuvai valstybėse partnerėse ruošiantis įgyvendinti Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo projektus bei juos įgyvendinant tiek Europos Sąjungos, tiek valstybės partnerės atstovai pageidauja, kad Lietuva pasirengimui projektui bei projekto veiklų vykdymui pasitelktų aukščiausios kvalifikacijos ekspertus.
Tačiau aukščiausios klasės ekspertai (tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos) nesutinka dirbti už darbo užmokestį, kuris numatytas įstatyme (ne didesnis negu 3, o projekto vadovui – ne didesnis negu 4 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio). Be to, galiojant šiai įstatymo normai, apmokėjimas už darbą projekte nepagrįstai priklauso ne nuo darbuotojo kompetencijos, atsakomybės projekte, bet nuo tuo, ar apmokėjimo įkainiai nustatyti projekto sutartyje, darbuotojo statuso Lietuvoje, projekto pobūdžio, etapo. Teikiame keletą pavyzdžių: Vidaus tarnybos statute maksimalus darbo užmokestis nėra numatytas; pagal įstatymą maksimalus galimas dienos įkainis ekspertui – 197 eurai. Tuo tarpu Švedijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra (angliškai „Swedish International Development Cooperation Agency“) savo ekspertams moka 90-120 eur už darbo valandą. Analogiški įkainiai yra įprasti ir Didžiosios Britanijos ekspertams. Maksimalus galimas mėnesio darbo užmokestis bruto ekspertams pagal įstatymą yra
vystomojo bendradarbiavimo projekte - Dvynių projekte mokamas ne mažesnis kaip
tarpu įstatyme įtvirtintas maksimalus galimas darbo užmokestis yra du kartus mažesnis nei Dvynių projekte numatytas įkainis. Įstatyme įtvirtintą maksimalų galimą darbo užmokestį privaloma taikyti ir pasiruošimui tarptautinių donorų lėšomis finansuojamiems projektams, kuomet aukštos kvalifikacijos ekspertų patirtis ypatingai reikalinga.
Užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Švedijos) ekspertams įprastai mokamas 110 eurų už vieną valandą darbo užmokestis. Tuo tarpu pagal įstatymą maksimalus galimas dienos darbo užmokestis yra 197 eurai. Įstatymo norma, nustatanti maksimalų galimą darbo užmokestį, diskriminuoja valstybės, savivaldybės įstaigų bei viešųjų įstaigų darbuotojus, lyginant su pareigūnais, kurių apmokėjimą už dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnis, taip pat reikšmingai mažina Lietuvos galimybes laimėti tarptautinius projektus, kurių įgyvendinimui būtina pasitelkti aukštos kvalifikacijos ekspertus. 3. Papildyti įstatymą 13 straipsniu, skirtu Fondo įsteigimui bei pagrindinių su Fondu susijusių nuostatų įtvirtinimui. Šie siūlymai grindžiami šiais argumentais: Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus OPV iki 2030 metų skirti ne mažesnę kaip 0,33 proc. BNP dalį, tačiau nuoseklus OPV didinimas neįmanomas nesukūrus lankstaus ir į didelės apimties dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus orientuoto finansavimo modelio. Lietuvai tapus tarptautine donore 2004 metais dėl nelankstaus metiniais nacionalinio biudžeto asignavimais paremto dvišalės vystomojo bendradarbiavimo pagalbos teikimo mechanizmo ir nedidinamų asignavimų, Lietuvos OPV rodiklis, remiantis preliminariais EBPO duomenimis, 2019 m. nukrito iki 0,11 proc. BNP ir yra vienas mažiausių ES.
Apie 80 proc. skiriamos OPV sudaro privalomos įmokos tarptautinėms organizacijoms ir į ES biudžetą, o dvišalė OPV, kuri pagal savo pobūdį labiausiai prisideda prie Lietuvos užsienio politikos stiprinimo ir turėtų generuoti didžiausią politinę ir ekonominę grąžą (pažymėtina, kad beveik visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse vystomojo bendradarbiavimo politika vaidina išskirtinį vaidmenį skatinant išorės investicijas ir eksporto plėtrą), yra akivaizdžiai nepakankama. Remiantis Vokietijos, Ispanijos ir JAV mokslininkų atlikta studija dvišalė parama šalies donorės eksporto apimtis ilguoju laikotarpiu padidina daugiau kaip 2 kartus, o daugiašalė parama ilguoju laikotarpiu daro neigiamą poveikį eksporto apimtims: https://www.econstor.eu/obitstream/10419/39976/1/297_martinez-zarzoso.pdf Pažymėtina ir tai, kad daugelis ES VN dvišalę paramą didina tam, kad galėtų laimėti ES biudžeto ir Europos plėtros fondo lėšomis finansuojamus, tačiau bendrojo finansavimo reikalaujančius, institucinius ir verslo projektus. Pavyzdžiui Lietuvos įmokos į Europos plėtros fondą (EPF) nuolatos auga, tačiau dėl bendro finansavimo projektams neskiriamų lėšų nėra galimybių susigrąžinti net ir mažos dalies į šį fondą įmokėtų įmokų:
Lietuva į EPF viso yra sumokėjusi daugiau kaip 40 mln. eurų ir yra beveik 100 proc. grynoji mokėtoja. Ateityje Lietuvos privalomos įmokos į ES biudžetą ir EPF ir toliau nuosekliai didės, o esant stipriai konkurencijai tarp ES valstybių narių dvišalės paramos skyrimas bendro finansavimo projektams yra vienintelė galimybė susigrąžinti kuo didesnę dalį Lietuvos įmokų. Esamo mechanizmo trūkumus taip pat išryškino COVID-19 pandemijos iššūkiai, kuomet dėl humanitarinės pagalbos politikos finansavimo nepakankamų apimčių problemos iš dalies buvo sprendžiamos sunaudojant beveik visas Valstybės rezervo lėšas.
Taip pat kvietimų būdu atrinktų projektų vykdymas siejant jų atsiskaitymą ir lėšų apmokėjimą su biudžetinių metų ciklu, sudaro prielaidas projektų smulkumui ir dalies veiklų atsisakymui (nespėjama įgyvendinti visų veiklų per trumpesnį nei metų laikotarpį), o tai sudaro prielaidas mažesniems projekto rezultatams ir projekto poveikiui. Sukūrus Fondą, bus sukurtos galimybės įgyvendinti didelės apimties ir reikšmingą pridėtinę vertę generuojančius, ypač ES biudžeto ir Europos plėtros fondo lėšomis finansuojamus vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos projektus ir tuo būdu netiesiogiai susigrąžinti kuo didesnę dalį Lietuvos įmokų. Atitinkamai 13 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti esminius principus ir kriterijus, kuriais remiantis Fondui būdų skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Įvertinant tai, kad tik dvišalė OPV galėtų generuoti apčiuopiamą politinę ir ekonominę grąžą, o dabartinis Lietuvos daugiašalės ir dvišalės OPV disbalansas (Lietuvos dvišalė OPV eilę metų nuosekliai mažėja ir pastaraisiais metais sudaro tik apie 20 proc. visos OPV) sąlygoja akivaizdų poreikį siekti dvišalės ir daugiašalės OPV konvergencijos, siūloma nustatyti, kad Fondui skiriamų valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojama tik kaip dvišalė OPV ir šiuos asignavimus siekiama didinti atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.
Dėl vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos specifikos daugeliu atvejų iš anksto neįmanoma prognozuoti tiek tikslių asignavimų poreikių, tiek išsamių kriterijų, kuriais remiantis tie poreikiai yra identifikuojami, tačiau neabejotina, kad priimant sprendimą dėl pirmosios įmokos iš nacionalinio biudžeto ypatingas dėmesys bus skiriamas iššūkiams Rytų kaimynystėje (ypač tikėtina Baltarusijoje). 13 straipsnyje taip pat siūloma įtvirtinti pagrindines su Fondo valdymu susijusias nuostatas. Numatoma įsteigti Fondo tarybą, kurią sudarys 7 nepriekaištingos reputacijos valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovai. Siūlomas valdymo modelis turėtų užtikrinti maksimalų visų suinteresuotų šalių įsitraukimą į vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos veiklas, taip pat užtikrinti aukštą priimamų sprendimų priėmimo kokybę ir skaidrumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Rezultatai pateikti Didesnio poveikio teisės aktų projektų poveikio vertinimo pateikimo formoje, o rezultato neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, o siūlomas įtvirtinti Fondo valdymo modelis, pagal kurį esminius sprendimus priims nepriekaištingos reputacijos iš įvairių valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir ekonominių partnerių atstovų sudaryta Fondo taryba, užtikrins maksimalų sprendimų priėmimo nešališkumą ir skaidrumą. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Bus sukurtos prielaidos ir paskatos skatinti eksportą, nes užsienio šalių patirtis ir analizės rodo, kad dvišalė parama šalies donorės eksporto apimtis ilguoju laikotarpiu padidina daugiau kaip 2 kartus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Iki Įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir užsienio reikalų ministras turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus: reikės patvirtinti Fondo nuostatus ir institucinę Fondo tarybos sudėtį.
Taip pat reikės priimti Užsienio reikalų ministro įsakymą dėl Fondo tarybos personalinės sudėties bei pakeisti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. V-62 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti bus naudojami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtinti biudžeto asignavimai, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir institucijų, Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų tiksliniai įnašai, pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas, sugrąžintas projektų lėšas, delspinigiai, palūkanos ir kitos teisėtai į Projekte numatyto Fondo sąskaitą gautos lėšos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: vystomasis bendradarbiavimas, humanitarinė pagalba, valstybė donorė, valstybė partnerė, oficiali parama vystymuisi, dvišalė parama, daugiašalė parama, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO nr. xii-311 6, 7, 8, 12 straipsniŲ pakeitimo IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas jau yra minimas galiojančio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, siūlytina projekto
dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje , prieš žodį „Vyriausybės“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 2. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamame įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina neišbraukti žodžio „darbuotojų“, nes tam tikrus gebėjimus turi ir gali tobulinti asmenys (darbuotojai), o ne pačios institucijos, įstaigos ar organizacijos. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje po žodžio „Programos“ įrašytini žodžiai „lėšomis finansuojamus“, kadangi šioje dalyje pateikta nuoroda į to paties straipsnio 3 dalį, kurioje nėra nurodyti programos projektai. Tuo tarpu, toje pačioje keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje toliau yra vartojama sąvoka „Fondo lėšomis finansuojami projektai“. 4.
yra vartojamas terminas „tarptautinių organizacijų bei finansų institucijų“, tuo tarpu kitose galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „ tarptautinės organizacijos, tarptautines finansų institucijos“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina p rojekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį patikslinti. 5. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra vartojamas terminas „daugiašalės ir dvišalės Lietuvos oficialios paramos vystymuisi“, tuo tarpu kitose galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „ dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina p rojekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį patikslinti. 6. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 13 straipsnio5 dalyje siūloma reglamentuoti Fondo tarybos sudarymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Fondo tarybos institucinės sudėties laikotarpis sutaptų su Fondo tarybos personalinės sudėties laikotarpiu. Be to, iš siūlomų projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų laikoma Fondo tarybos sudarymo pradžia – jos institucinės ar personalinės sudėties tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, e. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO nr. xii-311 6, 7, 8, 12 straipsniŲ pakeitimo IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, e. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 105-P-70
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Linas Antanas Linkevičius, Aušrinė Norkienė, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Eglė Maželė, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys:
Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorė Rasa Kairienė, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos skyriaus vedėjas Valdas Verbus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas jau yra minimas galiojančio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, siūlytina projekto
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje
„Vyriausybės“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamame įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina neišbraukti žodžio „darbuotojų“, nes tam tikrus gebėjimus turi ir gali tobulinti asmenys (darbuotojai), o ne pačios institucijos, įstaigos ar organizacijos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„Programos“ įrašytini žodžiai „lėšomis finansuojamus“, kadangi šioje dalyje
pateikta nuoroda į to paties straipsnio 3 dalį, kurioje nėra nurodyti programos projektai. Tuo tarpu, toje pačioje keičiamoje įstatymo 7 straipsnio
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„tarptautinių organizacijų bei finansų institucijų“, tuo tarpu kitose
galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „ tarptautinės organizacijos, tarptautines finansų institucijos“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį patikslinti. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-10-125 5.
Projekto
„daugiašalės ir dvišalės Lietuvos oficialios paramos vystymuisi“, tuo tarpu
kitose galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „ dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį patikslinti. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 dalyje siūloma reglamentuoti Fondo tarybos sudarymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Fondo tarybos institucinės sudėties laikotarpis sutaptų su Fondo tarybos personalinės sudėties laikotarpiu. Be to, iš siūlomų projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų laikoma Fondo tarybos sudarymo pradžia – jos institucinės ar personalinės sudėties tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Nepritarti Projekto
įtvirtinama Fondo nuostatuose. Be to, Projekto 13 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas yra analogiškas teisiniam reglamentavimui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnyje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: p ritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5263(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas,
2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Įstatymą papildančio 13 straipsnio 3 dalyje nėra išdėstytos aiškios sąlygos, kuriomis remiantis Fondo taryba atrinktų jos finansuojamus projektus, siūlo Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje išdėstyti, kad Fondo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Fondo lėšomis finansuojamus Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus . Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo
ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3
dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančius nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis finansuojamus projektus ,
reikalų komitetas, 2020-11-045 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms buvo pritarta, taip pat siūlydamas redakciniu požiūriu tikslesnes formuluotes, siūlo patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu dėstomo Įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti įstatymą 13 straipsniu: „
įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus. Fondo lėšomis finansuojami projektai Projektai ir programos Fondo lėšomis yra finansuojami pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu. 2.
asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų , bei tarptautinių finansų institucijų ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriškų tikslinių įnašų, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui lėšos skiriamos atsižvelgiant į būtinybę tinkamai įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus siekiant, kad ilgalaikėje perspektyvoje ateityje oficiali Lietuvos parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti daugiašalės ir dvišalės Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau
OPV parama vystymuisi ir siekiama šiuos asignavimus didinti atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. 4. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja CPVA. Fondo lėšos laikomos atskiroje CPVA sąskaitoje banke . Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepaskirstytos, taip pat nuo įgyvendinamų projektų likusios nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 5. Sprendimus dėl Fondo lėšų skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba , kurią . Fondo tarybą sudaro septyni nariai: keturi valstybės institucijų atstovai, po vieną vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas , vienas verslo asocijuotų struktūrų atstovas ir vienas nevyriausybinių organizacijų atstovas atstovą .
Fondo tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš narių tarpo pa skiria užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį užsienio reikalų ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos darbą organizuoja Užsienio reikalų ministerija. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. Fondo tarybos narių nariams , kurie nėra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, darbas už darbą apmokama s Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 6. Fondo veikla nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukus Fondo veiklą, jo lėšos, priklausomai nuo jų šaltinio neatsižvelgiant į jų šaltinį , pervedamos į valstybės biudžetą arba atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje.“ Pritarti
patikslinimai
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušrine Norkienė, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė