Projekto lyginamasis variantas
socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 4, 15 ir23 straipsnių pakeitimO ĮSTATYMAS
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės
remiamas darbingo amžiaus asmenų, kurie priklauso šioms tikslinėms grupėms, įdarbinimas socialinėse įmonėse:
1) neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bedarbiais;
2) neįgalieji, turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais;
3) neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais . ;
kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis ;
kuriems nustatytas vidutini ų specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis ;
kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis . 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija tikslinių grupių asmenų įdarbinimo tikslu teikia informaciją apie Užimtumo tarnyboje įregistruotus šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, jų sutikimu, jos pageidaujančiam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, siekiančiam įdarbinti tikslinių grupių asmenis. Asmens duomenys, patvirtinantys darbuotojų priklausymą tikslinėms grupėms, yra teikiami 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
dalyje dalies 1-3 punktuose nurodyti asmenys tikslinėms grupėms priskiriami neterminuotai. 4. Šio straipsnio 1 dalies
nurodyti asmenys tikslinėms grupėms priskiriami24 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje. 45 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys tikslinėms grupėms priskiriami, jeigu jie nedirba pagal darbo sutartį arba nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas, arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys.“2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis ir jas išdėstyti taip: „
kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 75 procentus šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 7. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ar 5 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 60 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 8. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ar 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos.“3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir ,2 , 4 ir 5 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis ir šio įstatymo
ir 6 punkte nurodytai tikslinei grupei punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kuriems pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį. Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, išskyrus asmenis, kuriems pagal TLK-10-AM nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, ir šio įstatymo
tikslinei grupei priklausan čius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino pirmoje socialinėje įmonėje. Į šį terminą neįskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis. 4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyti priskyrimo tikslinėms grupėms laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims yra skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys Jonas Varkalys Vytautas Rastenis Juozas Rimkus Algimantas Dumbrava
Projekto
lyginamasis variantas
socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 2, 4, 14 ir 30 straipsniŲ pakeitimO ĮSTATYMAS
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Socialinių įmonių veiklos tikslas Socialinių įmonių veiklos tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius darbingo amžiaus asmenis, kurių darbingumas sumažėjo dėl negalios, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką įsitvirtinimą darbo rinkoje ar įdarbinimą , jų socialinę integraciją ir mažinti jų socialinę atskirtį.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys
ir asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, tikslinėms grupėms priskiriami neterminuotai.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
laikotarpiu, už kurį prašoma valstybės pagalbos, darbuotojai, priklausantys šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms ir neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis , sudaro ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių socialinės įmonės darbuotojų skaičiaus. Darbuotojų, priklausančių šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms, per mėnesį dirbtas darbo laikas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų įmonės darbuotojų, nepriklausančių šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms, darbo laiko per mėnesį. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų ir neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, skaičius yra ne mažesnis kaip 6.
Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba dideli ų ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis , sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, iš kurių neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar arba neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis , sudaro ne mažiau kaip 10 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jeigu šiai tikslinei grupei šioms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų yra registruotų Užimtumo tarnyboje. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų , ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis , registruotų Užimtumo tarnyboje, nėra, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai ir neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;”. 4 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įgaliota institucija iki
Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais (o teikiant pirmą kartą – už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių, iš viso ir pagal neįgalumo , ar darbingumo ar specialiųjų poreikių lygį, ir jų dalį iš visų socialinių įmonių darbuotojų, taip pat pokytį per šioje dalyje nurodytą laikotarpį; socialinėse įmonėse dirbančių ir dirbusių neįgaliųjų užimtumą pasibaigus valstybės pagalbos jų užimtumui skatinti mokėjimo laikotarpiui ir pokytį per šioje dalyje nurodytą laikotarpį; suteiktą valstybės pagalbą socialinėms įmonėms, iš viso ir pagal rūšis, taip pat pokytį per šioje dalyje nurodytą laikotarpį; pelno panaudojimą socialinių įmonių veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu bei socialinės atskirties mažinimu.“5 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms taip pat yra priskiriami asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kurie socialinėje įmonėje buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos
2020 m. bir želio
situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ir galinčius kilti neigiamus padarinius, buvo patvirtintas paketas priemonių, skirtų mažinti asmenims dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius. Pvz., siekiant skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino darbdavys darbuotojui paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, jam, vadovaujantis Lietuvos
šiomis krizės suvaldymo priemonėmis 2020 m. bir želio
ų įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas kuris numatė, kad karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpis neįskaičiuojamas į subsidijavimo terminus.
Tai efektyviai prailgino neįgaliųjų, kuriems nustatytas 45-55 % darbingumo lygis, subsidijavimą trimis mėnesiais (laikotarpiu, kurį buvo paskelbtas karantinas) ir tam pačiam terminui prailgino negalią turinčių dirbančių pensinio amžiaus asmenų priskyrimą tikslinėms grupėms. Pagal dabar galiojantį įstatymą pensinio amžiaus sulaukusių negalią turinčių asmenų priskyrimas tikslinėms grupėms baigiasi nuo 2020 m. spalio 1 d. Visgi, pirmų 8 mėnesių nuo socialinių įmonių reformos pradžios (
statistika rodo, kad minima krizės suvaldymo priemonė yra nepakankama ir tiek dabar galiojantis reguliavimas, tiek dar labiau mažinamas neįgaliųjų įtraukimas į socialines įmones nuo
negali ą turinčių darbuotojų darbo vietų mažėjimą ir didins bedarbių skaičių. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Socialinių įmonių įstatymo pakeitimas, kuris išbraukė iš asmenų, priskiriamų tikslinėms grupėms, asmenis, turinčius negalią, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus (efektyvus nuostatos įsigaliojimas atidėtas karantino laikotarpiui, t.y. 3 mėn). Tai socialinėms įmonėms sukūrė dvigubą problemą – ne tik buvo nutrauktas subsidijų teikimas tokių dirbančių neįgaliųjų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, bet tai, kad jie net nebepriskiriami tikslinėms grupėms, skatina jų atleidimą, siekiant išlaikyti įstatyme nustatytas tikslinėms grupėms priskiriamų darbuotojų santykio su kitais darbuotojais kvotas. Atkreiptinas dėmesys, kad visai Europos Sąjungai susiduriant su darbo jėgos senėjimu ir stengiantis asmenis kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, socialinės įmonės, priešingai, įstatymų leidėjo yra skatinamos atleisti ir nebepriiminėti pensinio amžiaus sulaukusių neįgaliųjų.
Tokia politika, kai pensinio amžiaus sulaukę neįgalieji yra stumiami iš darbo rinkos, ir, atsižvelgiant į jaunesnio amžiaus darbuotojų trūkumą, skatina darbo jėgos importą iš kitų šalių, o tai neturėtų būti valstybės politiką įgyvendinančių institucijų prioritetas. Darbas negalią turinčiam asmeniui (o ypač pensinio amžiaus) nėra vien tik pajamų šaltinis, tai taip pat yra socializacijos ir savirealizacijos užtikrinimo priemonė. Būtent nuo socializacijos ir savirealizacijos galimybių trūkumo itin kenčia Lietuvos senjorai, todėl valstybė turėtų skatinti jų norą dirbti ir taip išreikšti save bei užsidirbti pragyvenimui. Visi šie veiksniai rodo, kad nuo
ėjusi socialinių įmonių reforma turi neigiamas pasekmes ir mažina galimybes negalią turintiems asmenims įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, kad iki galutinių šios reformos pokyčių įsigaliojimo (
biau paskatins negalią turinčių pensinio amžiaus sulaukusių asmenų nedarbą, nebėra galimybės iš esmės peržiūrėti reformą ir pakeisti reguliavimą, siūlomas įstatymo projektas užtikrintų galimybę išsaugoti negalią turinčių pensinio amžiaus sulaukusių asmenų darbo vietas papildomam laikotarpiui , o per t ą laiką Vyriausybė galėtų peržiūrėti reformos įgyvendinimą iš esmės ir pasiūlyti atitinkamus sprendimus Seimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai. 3.
aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Socialinių įmonių įstatyme neįgalieji, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis (t.y. pensinio amžiaus sulaukę neįgalieji), nėra priskiriami Įstatymo nustatytoms asmenų tikslinėms grupėms, jiems valstybės pagalba neskiriama ir nemokama. Šios nuostato taikymo terminas buvo nukeltas karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiui (3 mėnesiams), todėl pradedamas taikyti nuo
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto
ūloma nustatyti, kad ne įgaliesiems, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis (t.y. pensinio amžiaus neįgalieji) būtų priskiriami tikslinėms grupėms 24 mėnesius nuo jų pirmo įsidarbinimo socialinėje įmonėje dienos (o jau dirbantiems – nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos) ir šiuo laikotarpiu subsidijos jų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms būtų mokamos tokia pačia tvarka, kaip yra mokamos negalią turintiems asmenims, kurie nėra sulaukę pensinio amžiaus. Siūlomi pakeitimai užtikrins pensinio amžiaus sulaukusių negalią turinčių asmenų darbo vietų socialinėse įmonėse išsaugojimą ir galimybę pačioms socialinėms įmonėms išsilaikyti rinkoje. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, socialiai pažeidžiamai grupei (pensinio amžiaus sulaukusiems neįgaliesiems) būtų lengviau išlaikyti darbo vietas ir/ar įsidarbinti, galimas teigiamas poveikis kriminogeninei situacijai. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslą ir jo plėtrą priimti įstatymai veiks teigiamai, nes socialinės įmonės, kuriose dirba negalią turintys pensinio amžiaus sulaukę asmenys, bus suinteresuotos išlaikyti šias darbo vietas, nes šių asmenų priskyrimas tikslinėms grupėms leis joms išlikti konkurencingoms su tomis įmonėmis, kurios nedarbina negalią turinčių asmenų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo įsigaliojimo patvirtinti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo pakeitimą. 12.
sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Preliminariais Įstatymo projekto iniciatorių skaičiavimais, Įstatymo projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti iš viso reikės:
tai, kokias papildomas išlaidas patirtų socialinio draudimo fondo, privalomo sveikatos draudimo fondo ir valstybės biudžetai dėl prarastų darbo vietų, jei Įstatymo projektas nebūtų priimtas. Įvertinus tai, bendras valstybės išlaidų dydis faktiškai nesikeistų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „socialinė įmonė“, „valstybės pagalba“, „neįgalieji“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys Jonas Varkalys Vytautas Rastenis Juozas Rimkus Algimantas Dumbrava
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 4, 15 ir 23 straipsnių pakeitimO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4-6 punktuose siūloma nustatyti, kad prie socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės būtų priskiriami neįgalieji, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis . Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatytu socialinių įmonių veiklos tikslu – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius darbingo amžiaus asmenis bei neišplaukia iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sakinio (remiamas darbingo amžiaus asmenų , kurie priklauso šioms tikslinėms grupėms, įdarbinimas). Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 201 straipsnio 10 dalies 1 punktą, didelių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis . Todėl svarstytina, ar tikrai ši asmenų grupė galėtų registruotis Užimtumo tarnyboje bei dirbti socialinėse įmonėse, siekiant kad ji vėliau galėtų sugrįžti į darbo rinką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 16, 18 ir 201 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 25ˡ straipsniu įstatymo projektas Nr.
XIIIP-5015, kuriame siūloma vietoj šiuo metu galiojančių trijų specialiųjų poreikių lygių nustatyti du specialiųjų poreikių lygius (didelių ar vidutinių) ir prie vidutinių specialiųjų poreikio lygio priskirti pensinio amžiaus asmenis, kuriems anksčiau buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Tokiu būdu keičiamu įstatymu būtų sudarytos palankesnės sąlygos remti socialinėse įmonėse įsidarbinusius pensinio amžiaus asmenis nei darbingo amžiaus neįgaliuosius, turinčius lengvą neįgalumo lygį, arba neįgaliuosius, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. 2. Pažymėtina, kad keičiamas įstatymas, nustatantis, kad socialinėse įmonėse galės būti įdarbinami tik darbingo amžiaus neįgalūs asmenys įsigaliojo tik šių metų liepos 1 d. Tokiu būdu buvo siekiama skatinti šių asmenų integraciją į darbo rinką, mažinti jų socialinę atskirtį ir išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, nes neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, turi teisę gauti senatvės pensiją arba netekto darbingumo pensiją. Įvertinus tai, svarstytina, ar toks greitas ką tik įsigaliojusio įstatymo keitimas, neparemtas ir nepagrįstas atitinkamais skaičiavimais ir tyrimais, užtikrintų teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą. 3.
6 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kuriems pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį“, t. y. šių asmenų teisė gauti valstybės pagalbą visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį siejama su tam tikros diagnozės nustatymu. Toliau šioje dalyje yra nurodoma, kad „Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, išskyrus asmenis, kuriems pagal TLK-10-AM nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, ir šio įstatymo
dalies 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino pirmoje socialinėje įmonėje“, t. y. siūloma formuluotė apima visus be išimčių šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, taip pat ir turinčius tam tikras diagnozes. Taigi siūlomų pakeitimų santykis nėra aiškus, tokia formuluotė praktikoje gali sukelti sunkumų nustatant laikotarpį, už kurį nurodyti asmenys gautų valstybės pagalbą. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos straipsnio sudedamosios dalys keičiamos atskiromis to paties straipsnio dalimis, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių pakeitimus dėstyti atskirose dalyse. 5.
valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 2, 4, 14 ir 30 straipsniŲ pakeitimO ĮSTATYMO PROJEKTO
28
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad ,,asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, tikslinėms grupėms priskiriami neterminuotai“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje, kuris reglamentuoja socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes, nėra numatyta, kad tikslinėms grupėms yra priskiriami ir asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Todėl siekiant tarpusavio normų suderinamumo, siūlytina projektą tobulinti. Be to, svarstytina, ar įstatymo projekte vartojama sąvoka „asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis“, siekiant nuoseklumo, neturėtų būti keičiama sąvoka „neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis“. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad socialine įmone laikomas toks juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriame socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų yra ne mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, nėra priskiriami įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, neaišku kokiu tikslu ši asmenų grupė yra nurodoma įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte (ši asmenų grupė pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį, negalėtų būti įskaičiuojama į socialinės įmonės darbuotojų skaičių). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo, įstatymo projektas tobulintinas. 3.
nuostatas, kadangi pačiame įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, kuriose būtų įtvirtintos taisyklės dėl asmenų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, priskyrimo tikslinėms grupėms (nesant tokio priskyrimo, negali būti nustatomos taisyklės dėl jų taikymo iki įstatymo įsigaliojimo). Be to, neaišku, už kokį laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo šie asmenys turėtų būti priskiriami tikslinėms grupėms. Pastebėtina, kad bet kuriuo atveju įstatymo nuostatų taikymas atgal, teisės požiūriu, turėtų būti nustatomas tik ypatingais išimtiniais atvejais, nes jis kelia teisinio reguliavimo netikrumą ir neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, laikotarpis turėtų būti aiškiai sureguliuotas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį, turėtų būti tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto pavadinime žodis ,,ĮSTATYMAS” rašytinas atskiroje eilutėje ir centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 4, 15 ir 23 straipsnių pakeitimO
2020-10-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-071 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5240: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4-6 punktuose siūloma nustatyti, kad prie socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės būtų priskiriami neįgalieji, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis .
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatytu socialinių įmonių veiklos tikslu – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius darbingo amžiaus asmenis bei neišplaukia iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sakinio (remiamas darbingo amžiaus asmenų , kurie priklauso šioms tikslinėms grupėms, įdarbinimas). Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 201 straipsnio 10 dalies 1 punktą, didelių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis . Todėl svarstytina, ar tikrai ši asmenų grupė galėtų registruotis Užimtumo tarnyboje bei dirbti socialinėse įmonėse, siekiant kad ji vėliau galėtų sugrįžti į darbo rinką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 16, 18 ir 201 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 25ˡ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5015, kuriame siūloma vietoj šiuo metu galiojančių trijų specialiųjų poreikių lygių nustatyti du specialiųjų poreikių lygius (didelių ar vidutinių) ir prie vidutinių specialiųjų poreikio lygio priskirti pensinio amžiaus asmenis, kuriems anksčiau buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis.
Tokiu būdu keičiamu įstatymu būtų sudarytos palankesnės sąlygos remti socialinėse įmonėse įsidarbinusius pensinio amžiaus asmenis nei darbingo amžiaus neįgaliuosius, turinčius lengvą neįgalumo lygį, arba neįgaliuosius, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. Pritarti. Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-07
įmonėse galės būti įdarbinami tik darbingo amžiaus neįgalūs asmenys įsigaliojo tik šių metų liepos 1 d. Tokiu būdu buvo siekiama skatinti šių asmenų integraciją į darbo rinką, mažinti jų socialinę atskirtį ir išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, nes neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, turi teisę gauti senatvės pensiją arba netekto darbingumo pensiją. Įvertinus tai, svarstytina, ar toks greitas ką tik įsigaliojusio įstatymo keitimas, neparemtas ir nepagrįstas atitinkamais skaičiavimais ir tyrimais, užtikrintų teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą. Įvertinta. Žr. komiteto sprendimą. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-073 3.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad „šio įstatymo
6 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kuriems pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį“, t. y. šių asmenų teisė gauti valstybės pagalbą visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį siejama su tam tikros diagnozės nustatymu. Toliau šioje dalyje yra nurodoma, kad „Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, išskyrus asmenis, kuriems pagal TLK-10-AM nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, ir šio įstatymo
dalies 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino pirmoje socialinėje įmonėje“, t. y. siūloma formuluotė apima visus be išimčių šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, taip pat ir turinčius tam tikras diagnozes. Taigi siūlomų pakeitimų santykis nėra aiškus, tokia formuluotė praktikoje gali sukelti sunkumų nustatant laikotarpį, už kurį nurodyti asmenys gautų valstybės pagalbą. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas. Įvertinta. Žr. komiteto sprendimą. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-072 4.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos straipsnio sudedamosios dalys keičiamos atskiromis to paties straipsnio dalimis, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių pakeitimus dėstyti atskirose dalyse. Įvertinta. Žr. komiteto sprendimą. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-07
pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Įvertinta. Žr. komiteto sprendimą. 6. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-10-081 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5240 atitikties Europos Sąjungos teisei: Įvertinę <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5240 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad esminių pastabų ir pasiūlymų neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, projekto
straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo priede brauktinos nuorodos į reglamentų paskelbimo šaltinius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Įvertinta. Žr. komiteto sprendimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
71. Komiteto sprendimas:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7. 2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-10-15 Argumentai ir pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir komiteto posėdžio metu pateiktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę dėl šio įstatymo projekto, komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 4, 15 ir
23 straipsnių pakeitimO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 4 straipsnis. Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės 1.
Pagal šį įstatymą remiamas darbingo amžiaus asmenų, kurie priklauso šioms tikslinėms grupėms, įdarbinimas socialinėse įmonėse:
1) neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bedarbiais;
2) neįgalieji, turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais;
3) neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais. ;
4) neįgalieji, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis;
5) neįgalieji, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis;
6) neįgalieji, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija tikslinių grupių asmenų įdarbinimo tikslu teikia informaciją apie Užimtumo tarnyboje įregistruotus šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, jų sutikimu, jos pageidaujančiam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, siekiančiam įdarbinti tikslinių grupių asmenis. Asmens duomenys, patvirtinantys darbuotojų priklausymą tikslinėms grupėms, yra teikiami 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti asmenys tikslinėms grupėms priskiriami neterminuotai.
grupėms priskiriami 24 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys tikslinėms grupėms priskiriami, jeigu jie nedirba pagal darbo sutartį arba nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas, arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys.“
Pakeisti 15 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis ir jas išdėstyti taip: „6. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 75 procentus šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 7. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ar 5 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 60 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 8. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ar 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 , 2, 4 ir 5 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kuriems pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį. Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, išskyrus asmenis, kuriems pagal TLK-10-AM nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino pirmoje socialinėje įmonėje. Į šį terminą neįskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis. 4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyti priskyrimo tikslinėms grupėms laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims yra skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 2, 4, 14 ir 30 straipsniŲ pakeitimO
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Socialinių įmonių veiklos tikslas Socialinių įmonių veiklos tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kurių darbingumas sumažėjo dėl negalios, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų įsitvirtinimą darbo rinkoje ar įdarbinimą, jų socialinę integraciją ir mažinti jų socialinę atskirtį.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir
asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, tikslinėms grupėms priskiriami neterminuotai.“
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) paraiškos gauti valstybės pagalbą pateikimo, sprendimo priėmimo laikotarpiu ir laikotarpiu, už kurį prašoma valstybės pagalbos, darbuotojai, priklausantys šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms ir neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių socialinės įmonės darbuotojų skaičiaus. Darbuotojų, priklausančių šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms, per mėnesį dirbtas darbo laikas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų įmonės darbuotojų, nepriklausančių šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms darbo laiko per mėnesį. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų ir neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, skaičius yra ne mažesnis kaip 6.
Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba dideli ų ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis , sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, iš kurių neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 10 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jeigu šioms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų yra registruotų Užimtumo tarnyboje. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir
neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, registruotų Užimtumo tarnyboje, nėra, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai ir neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;”. 4 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įgaliota institucija iki 2021 m. ir kiekvienų vėlesnių metų liepos 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais (o teikiant pirmą kartą – už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių, iš viso ir pagal neįgalumo, darbingumo ar specialiųjų poreikių lygį, ir jų dalį iš visų socialinių įmonių darbuotojų, taip pat pokytį per šioje dalyje nurodytą laikotarpį; socialinėse įmonėse dirbančių ir dirbusių neįgaliųjų užimtumą pasibaigus valstybės pagalbos jų užimtumui skatinti mokėjimo laikotarpiui ir pokytį per šioje dalyje nurodytą laikotarpį; suteiktą valstybės pagalbą socialinėms įmonėms, iš viso ir pagal rūšis, taip pat pokytį per šioje dalyje nurodytą laikotarpį; pelno panaudojimą socialinių įmonių veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu bei socialinės atskirties mažinimu.“
Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms taip pat yra priskiriami asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kurie socialinėje įmonėje buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja:
Rima Baškienė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė