Kultūros komitetas
DĖL
2020-12-02 Nr. 121-P-38(3)
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė, komiteto biuro padėjėja Giedrė Lukošiūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja Brigita Kosaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-01 Projekte nurodoma įstatymo paskirtis „Šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo sąvoką ir nustato pagrindinius Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus“ bei visame tekste dėstomos nuostatos neatitinka projektu inicijuojamo įstatymo pavadinimo „1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymas“. Projekte siūloma reglamentuoti ne nepriklausomybės gyvėjo vardo suteikimą, o nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-01 Iš įstatymo projekto nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukeltų nepriklausomybės gynėjo statuso pripažinimas. Asmens teisinis statusas apima asmens teises ir pareigas, tačiau projekte nustatomas vienintelis statuso elementas – teisė gauti pažymėjimą. Kadangi kitokių nepriklausomybės statuso elementų projekte nesiūloma nustatyti, diskutuotini projekto tikslai ir paskirtis, t.y. svarstytina, ar vien vardo ir pažymėjimo suteikimui, nesukeliančiam kitokių teisinių pasekmių ir nenumatančiam kitų asmens statuso elementų, būtų tinkama ir būtina atskiro įstatymo forma. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seime yra registruotas Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2811, kuriuo siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjo statuso apibrėžimą bei šio statuso suteikimą įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems asmenims. Vertinamo įstatymo projekto nuostatos iš esmės analogiškos minėto įstatymo projekto nuostatoms. Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatoje rašoma, kad „Šis įstatymas apibrėžia Lietuvos
tekste nei ši sąvoka, ne kuri nors kita sąvoka neapibrėžiama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-011 Projekto 1 straipsnio 2 dalis „Šis įstatymas apima laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki
turinio. Jei turėta omenyje, kad nepriklausomybės gynėjo statusas pripažįstamas asmenims, atlikusiems tam tikrus veiksmus nurodytu laikotarpiu, tai ir turėtų būti aiškiai nurodyta projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame Nepriklausomybės gynėjo statuso pripažinimą. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
123 Projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 punkte siūlomos įtvirtinti asmenų grupės yra teisiškai neaiškiai apibrėžtos, neaišku, kaip bus patvirtinamas priklausymas šioms grupėms, kokių institucijų išduoti dokumentai galėtų patvirtinti asmenų dalyvavimą organizuotose ir neorganizuotose struktūrose, taip pat faktą, kad asmuo nesulaužė duotos priesaikos (pasižadėjimo) ir kitas aplinkybes, nurodytas įstatymo projekte. Nesant teisinio aiškumo, įstatymo nuostatos būtų sunkiai įgyvendinamos praktikoje. Pritarti
Teisės departamentas 2020-10-012 Projekto 2 straipsnio formuluotė „pripažinti“ tikslintina, nes tokia konstrukcija gali būti vartojama nutarime (pvz. Seimas nutaria <...> pripažinti), bet ne įstatyme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 2 straipsnio 1 punkte nurodytas kario požymis „priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė“ yra diskutuotinas ir tikslintinas, nes neaišku ar ji apimtų būtent Lietuvos kariuomenės (kuri buvo atkurta 1990 metų balandžio
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatos “asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose <...>“ „asmenis, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet <...> gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma“ yra nekonkrečios ir neaišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos – nėra aišku, kokios organizuotos ir neorganizuotos struktūros bei kokie svarbūs objektai turimi omenyje, kokiais dokumentais tai turi būti įrodoma. Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti išsamesni ir tikslesni kriterijai, lemiantys asmens statuso pripažinimą.
Poįstatyminiu teisės aktu galėtų būti nustatoma tik techninė statuso pripažinimo tvarka ir procedūros, o ne nustatomi ar tikslinami statuso pripažinimo kriterijai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 2 straipsnio 4 punkto nuostata „asmenis, turinčius valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą 1990 m. kovo 11 d. –1991 m. rugpjūčio 21 d.“ keistina. Valstybės apdovanojimo teisinę reikšmę ir prasmę sudaro ne valstybės apdovanojimo „turėjimas“, o asmens „apdovanojimas“ pagal Valstybės apdovanojimų įstatymą už tam tikrus išskirtinius nuopelnus, poelgius, tarnybą ir pan. Be to, diskutuotina ar šio punkto nuostata „už
nepriklausomybę“ . Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-013 Projekto 3 straipsnio nuostata „Šio įstatymo 2 straipsnyje išvardytiems asmenims pripažįstamas Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas“ yra perteklinė ir brauktina. Šio straipsnio 2 dalies nuostata „Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties“ perkeltina į 2 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-015 Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija „parengia ir patvirtina Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos nuostatus“. Teisiniu požiūriu nėra svarbu, kas „parengia“ nuostatus, todėl norma tikslintina nurodant tik nuostatų patvirtinimą. Pritarti 11.
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-015 Projekto 5 straipsnyje turėtų būti nurodytas terminas, per kurį turėtų būti atlikti nurodyti veiksmai, ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau, nei visos likusios projekto nuostatos, o įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos turėtų būti dėstomos viename straipsnyje. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2020-10-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projekto XIIIP-5232 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija
atitinkamą statusą suteikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Dėl šios priežasties siūlytina, kad Įstatymų projektai (jeigu jie nėra teikiami Vyriausybės išvadai gauti) turėtų būti pateikti įvertinimui būtent Krašto apsaugos ministerijai. 2. Šiuo metu galioja iš esmės analogiškus teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymas. Teikiamuose Įstatymų projektuose laikotarpiai, už kuriuos būtų suteikiamas atitinkamas statusas, sutampa, todėl neaišku, kaip bus suteikiamas statusas asmenims, kurie atitinka visus reikalavimus, t. y. galima situacija, kai tam pačiam asmeniui už tuos pačius veiksmus bus suteiktas statusas pagal tris skirtingus įstatymus.
Dėl šių priežasčių abejonių kelia trijų atskirų įstatymų tikslingumas, todėl siūlytina visus itin panašius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus sujungti į vieną. 2. Įstatymų projektuose nėra numatyta, kokias teisines pasekmes sukeltų statuso suteikimas. De facto tai būtų tik garbės vardas, todėl abejotina, ar šį klausimą reikėtų reglamentuoti įstatymo lygmeniu. Jeigu vis dėl to Įstatymų projektų rengėjai planuoja suteikti papildomų lengvatų (socialinių garantijų ar kt.) šio statuso turėtojams, tokiu atveju kartu turėtų būti teikiami susijusių įstatymų pakeitimai. 3. Iš Įstatymų projektų nuostatų bei jų lydimųjų dokumentų nėra aišku, kodėl minėtų Įstatymų projektų apimties laikotarpio termino pabaiga pasirinkta 1991 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projektų lydimuosius dokumentus. Pritarti
2020-10-29 Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo – kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektu (Nr. XIIIP-4967) siūloma įteisinti laisvės gynėjo – kario savanorio teisinį statusą Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki
Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., taip pat siūloma, kad šį statusą suteiktų, pažymėjimus išduotų ir apskaitą vestų KAM.
Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir įstatymo projektas tobulintinas toliau dėstomais aspektais. Siūlomos įtvirtinti asmenų grupės yra teisiškai neaiškiai apibrėžtos
Pavyzdžiui, asmenys, kurie dėl
vykdytos SSRS agresijos buvo sužaloti ar žuvo (yra Generalinės prokuratūros pažymos, patvirtinančios sužalojimo ar žūties, ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m., faktą), pripažįstami Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjais, nukentėjusiais nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymu;
Lietuvos valstybei nusipelniusiems Lietuvos Respublikos piliečiams (pvz., piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, didvyriškai gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę: už ypatingą pasiryžimą, pasiaukojimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988–1990 metais, šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m. kovo 11 d. ir kt.) pagerbti skiriami valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu. Kiti asmenys apdovanojami Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-1255 „Dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, šaulių žvaigždės ir šaulių žvaigždės medalio statutų patvirtinimo“.
Tai yra asmenys, po 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. priimti į Krašto apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės etatiniais darbuotojais, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos neetatiniai savanoriai, prisiekę Lietuvos valstybei, priimti į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., ištarnavę joje ne mažiau kaip 6 mėnesius ir pasižymėję kuriant bei stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, prisiekę 1991 m. sausio įvykių metu, dalyvavę saugant šių įvykių metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmus bei kitus valstybinės reikšmės objektus; Lietuvos šaulių sąjungos nariai, prisiekę Lietuvos valstybei, priimti į šią sąjungą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir išbuvę šios sąjungos nariais ne mažiau kaip 1 metus, saugoję valstybinės reikšmės objektus ir pasižymėję 1991 m. sausio bei rugpjūčio įvykių metu. Daugeliui kitų asmenų, nukentėjusių okupacijų metais, suteikiamas asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymas apima visus 1939–1990 metų okupacinius laikotarpius, taip pat atskirus represijų veiksmus, įvykdytus 1991 metais. Kadangi daugelis Lietuvos laisvę gynusių, krašto apsaugos sistemą kūrusių asmenų jau yra pagerbti, apdovanoti, tampa neaiškus įstatymo projekto siūlomo teisinio statuso suteikimo tikslas ir teisinės pasekmės. Toks reguliavimas, kai skirtinguose teisės aktuose būtų skirtingai reglamentuojamas tų pačių asmenų grupių teisinis statusas (su skirtingomis teisinėmis pasekmėmis) neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų.
Trečia, svarstytina, ar KAM būtų tinkama institucija pripažinti laisvės gynėjo – kario savanorio teisinį statusą, išduoti pažymėjimus, vesti apskaitą ir atlikti kitas su šiuo klausimu susijusias administracines funkcijas. Pažymėtina, kad KAM nekaupė ir neturi duomenų apie krašto apsaugos sistemai nepriklausiusius asmenis, saugojusius ar gynusius valstybinės svarbos objektus (žmonių budėjimas prie svarbių valstybinių objektų nedokumentuotas). Net ir krašto apsaugos sistemai priklausančiuose archyvuose stokojama detalių duomenų apie krašto apsaugos sistemoje tarnavusių savanorių vykdytas užduotis, budėjimus, jų pobūdį, grafikus ir pan. Ketvirta, atsižvelgiant ir į tai, kad į Lietuvos nepriklausomybės gynimą buvo įsitraukusi labai didelė Lietuvos visuomenės dalis, svarstytina, ar bandymas išskirti tik keletą asmenų grupių, taip jas labiau pagerbiant už kitus visuomenės narius, nereikštų didelės visuomenės dalies nuopelnų ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paneigimą. Tos pačios nuomonės laikomės ir dėl Lietuvos Respublikos 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5232), kuriame taip pat nustatomos aiškiais kriterijais neapibrėžtos ar identifikavimo problemų keliančios asmenų grupės, pvz., neaišku, kas turima galvoje minint asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose, nes visos institucijos apskritai yra organizuotos struktūros, kaip nustatyti priesaikos nesulaužymo faktą, kaip identifikuoti asmenis, saugojusius svarbius valstybinius objektus.
Taip pat neaptartos siūlomo teisinio statuso suteikimo teisinės pasekmės, neaiškus siūlomo teisinio statuso santykis su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisiniu statusu. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlytume projektus tobulinti, nustatant aiškiais kriterijais apibrėžtas ir identifikuojamas asmenų grupes ir atitinkamo teisinio statuso suteikimo teisines pasekmes. Taip pat, atsižvelgdami į teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, siūlytume įvertinti galimybę projektais reglamentuojamus klausimus spręsti ne rengiant naujus įstatymų projektus, o atitinkamai keičiant jau esamus, pvz., Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad pakartotinai turėtų būti įvertinta institucija, kuri būtų kompetentinga suteikti siūlomą teisinį statusą, išduoti pažymėjimus, vesti apskaitą ir atlikti kitas administracines su šiuo klausimu susijusias funkcijas. Pritarti
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras 2020-10-23 Įvertinus įstatymų projektus Nr. XIIIP-4967 ir Nr.
XIIIP-4967 ir Nr. XIIIP-5232 pastebėtina, kad juose siūlomas įteisinti Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo kategorijas sudarančios asmenų grupės projektuose dubliuoja viena kitą, sąvokos ir aplinkybės „Nepriklausomybės gynyba“, „gynybos struktūros,
„organizuotos struktūros, „Sovietų sąjungos karinės agresijos metas“ stokoja
tikslesnio ir aiškesnio apibrėžtumo bei išaiškinamumo. Pagal siūlomą formulavimą ir teisinį reguliavimą įstatymų nuostatos praktiškai būtų sunkiai įgyvendinamos, neaišku, kokiais būdais ir kokiai bei kur išlikusiais dokumentais asmenys įrodytų įstatymų sąlygas ir kriterijus atitinkančių 1990-1991 m. veiklą, kiek piliečių galėtų pretenduoti į teisinius statusus. Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtina tęsti ir produktyvią diskusiją, pasitelkiant sričių ekspertus, dėl šių įstatymų tikslingumo, Nepriklausomybės gynėjo vardo, Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso kategorijas sudarančių grupių, jų požymių ir objektyvių kriterijų tikslaus nustatymo. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
valstybės istorinės atminties komisija 2020-10-15 iš esmės pritarti projektui XIIIP-5232 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas pastabas bei pasiūlymus, įstatymo projektą siūlytina tobulinti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektą XIIIP-5232, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Liuda Pociūnienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė