Projekto lyginamasis variantas
2020
dalimi: „3¹. Akvakultūros tvenkinių ūkis – akvakultūrai naudojama teritorija kartu su joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema, statiniais ir įrenginiais.“
dalimi: „6¹. Frachtavimas – kaip apibrėžta 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL
straipsnio 2 dalies f punkte.“
straipsnio 19 dalį. „19. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.“
dalimi: „24². Traukiamasis tinklas
išdėstyti taip: „27. Uždaroji akvakultūros sistema
straipsnį 28¹ dalimi: „28¹. Vandens organizmai
išdėstyti taip: „31.
Verslinė žvejyba – siekiant gauti pajamų vykdoma žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.“
išdėstyti taip:
„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos
visi teisės aktų nedraudžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje išvardyti
žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje.“
straipsnį 44¹ dalimi: „44¹. Žuvų išteklių atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“
išdėstyti taip: „45. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Žuvininkystės duomenys duomenų
valstybės informacinės sistemos“
išdėstyti taip: „1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“
išdėstyti taip: „2.
Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja, tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija,. Už už šių žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:
1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;
2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus;
3) iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai)dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“
Pakeisti 8 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pareigūnų reikalavimus.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Žvejybos laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir žvejojantys vykdantys verslinę žvejybą jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis. Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ūkio subjektas neturi išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo
liudijimo, kurio galiojimas sustabdytas tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi; žvejybos laivas nėra įtrauktas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą;
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymą Prašymai išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus dokumentai (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
išdėstyti taip: „3. Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. 4. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 5. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras arba jos jo įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“
išdėstyti taip: „2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes. Reikalavimas turėti individualias žvejybos galimybes netaikomas tuo atveju, jei tam tikroms žuvų rūšims žvejybos galimybės nenustatomos arba, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį numatytu atveju.
Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, žemės ūkio ministrui patvirtinus pagal šio įstatymo 17⁵ straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Užsiimantiems priekrantės žvejyba ūkio subjektams neprivaloma turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį numatytu atveju.“
dalimi: „2¹. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų, dėl kurių tame geografiniame žvejybos rajone nėra įmanoma vykdyti verslinę žvejybą: 1) stichinės nelaimės; 2) vykdomų darbų; 3) nelaimės dėl žmonių veiklos atveju.“
išdėstyti taip: „8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“
išdėstyti taip: „9.
Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą ir teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos tos rūšies žuvų žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio
negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.“
išdėstyti taip: „11.
Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 6. Pakeisti 17 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.“
taip: „15. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas dėl Teisė teisės į žvejybos galimybes arba teisė teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiama įsigalioja praėjus 5 darbo dienoms po tą pačią dieną, kurią įvyksta paskelbimo apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis posėdyje priimtą sprendimą.
Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“
17 straipsnį 16 dalimi:
„16. Ūkio subjektui per kalendorinius metus nepanaudojus visų jam tiems
kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių, nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis gali būti perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui. Perkeliamų nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis negali viršyti 10 procentų ūkio subjektui visų tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių.“
pakeitimas
17¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
geografiniuose žvejybos rajonuose. 5. Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali perleisti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, 10 procentų jam priklausančių individualių žvejybos galimybių.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17
straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis ar perleisti dalį individualių žvejybos galimybių kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies
žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.“
4 dalimi: „4. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.
Individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
Pakeisti 17⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁴ straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. 2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutiniųjų 10 15 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 15 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.
Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6.
individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 1 dalyje arba 17⁶ straipsnio
į šio įstatymo 17⁵ straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. 8.
savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau arba lygiai kaip prieš
atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 9.
teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus. 910. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 17⁵ straipsnio 2 dalyje ir 17⁶ straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas 0,1 procento nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. 1011. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus. 1112.
ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.“11 straipsnis. 17⁵ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 17⁴ straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
21) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jeigu mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
32) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 15 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 25 procentųus Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams skiriamos
papildomos perleidžiamosios teisės ar individualios žvejybos galimybės, jeigu jos ūkio subjektui buvo neteisingai paskirstytos. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio
dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.“
17⁶straipsnio pakeitimas Pakeisti 17⁶ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisė į 5 procentus vieną procentą žvejybos
galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai vienas procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui. 13 straipsnis. 17⁸straipsnio pakeitimas Pakeisti 17⁸ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo
teisę į žvejybos galimybes kartu su jam skirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.“
pakeitimas Pakeisti 17⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17⁹ straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai 1.
Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami. 2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų, nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 3.
subjekto Ūkio subjektui, perleidusio perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis galėtų būti suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisė teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. 4.
perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis. 5. 4. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ir (ar) individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos)arba; priekrantės žvejybos atveju – teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministrui patvirtinus bendras žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo atveju;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį; atitinka Reglamento (ES) 2017/2403 nustatytas sąlygas, jei verslinė žvejyba vykdoma ne Europos Sąjungos vandenyse;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prašymą Prašymai išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) gali būti pateikiami pagal kompetenciją aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarką nustato kartu su Aplinkos aplinkos ministerija ministras.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais. Akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose auginami vandens organizmai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į vandens organizmus arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.“
straipsnio 5 dalį.
„5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami
akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:
1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;
2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus. 3. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:
1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. 6. Akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:
1) naudoti pesticidus ir kitas chemines priemones, kurie neskirti akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
2) be akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo būti akvakultūros tvenkinių ūkio teritorijoje.“
4Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio
ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų. 19 straipsnis. Įstatymo papildymas 24¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 24¹ straipsniu:
„24¹ straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį
išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr.
708/2007
institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 III skyriuje. 2. Ūkio subjektai, norintys gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikia žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai paraišką kartu su papildomais dokumentais, parengtais pagal Reglamento (EB) Nr. 708/2007 I priedą. 3. Leidimas introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduodamas, jeigu yra svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitiktis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 8, 9, 13 ir 19 straipsniuose numatytoms sąlygoms. 4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą išduoti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį arba apie atsisakymą išduoti leidimą, nurodydama atsisakymo priežastis, ne vėliau kaip per Reglamento (EB) Nr. 708/2007 10 straipsnyje nurodytą didžiausią galimą terminą tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. 5. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduoti arba pateikta paraiška neišsami ar netinkamai įforminta, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per
ir informuoja, kad terminas leidimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 6.
6Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi į Aplinkos ministeriją,
prašydama pateikti nuomonę dėl Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams. 7. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 8. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;
organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų. 9. Paaiškėjus šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose numatytoms sąlygoms, žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą. 10.
galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
nenumatytas aplinkybes neigiamos įtakos aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo nenustatoma;
introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 708/2007, pažeidimus ir nebelieka grėsmės aplinkai arba vietinėms populiacijoms. 11. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;
introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų pažeidimų per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie priimtą sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą gavimo dienos. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. 12. Panaikinus leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą, ūkio subjektas, kuriam buvo išduotas tas leidimas, turi nedelsdamas pašalinti iš aplinkos introdukuotas svetimas ar perkeltas nevietines vandens organizmų rūšis ar įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007
nenumatytų atvejų planą, jeigu toks planas buvo patvirtintas. 13.
įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20, 21, 22 straipsniuose. 14. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą. 15. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio
1Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo
pobūdį žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje;“
Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;“. 22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. kovo 1 dieną. 2. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio
įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. 3.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
ir uždaviniai 2016
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 105.4 papunktį, pagal kurį turi būti parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau
Žuvininkystės įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-11 nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14-1, 14-2, 15, 17, 17-2, 17-4, 17-5, 17-8, 17-9, 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Žuvininkystės įstatymas Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas po visos eilės diskusijų su žvejų bendruomene. Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. birželio 30 d. pritarus ir priėmus Žuvininkystės įstatymą, jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-351 buvo vetuotas (toliau – Dekretas). Dekrete nurodomi trys argumentai, dėl kurių yra vetuotas Žuvininkystės įstatymas: (i) Dekretu nepritarta kvotų sistemos nustatymui vidaus vandenyse (Dekreto 5 – 6 punktai); (ii) Dekretu nepritarta apmokestinimo atsisakymo ūkio subjektams keičiantis nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis (Dekreto 7 – 8 punktai); (iii) Dekretu nepritarta minimalios kainos už aukcione parduodamas teises į žvejybos galimybes bei pačias žvejybos galimybes atsisakymui (Dekreto 9 – 10 punktai).
Teikiamas Žuvininkystės įstatymo projektas patobulintas atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas Dekreto nuostatas: (i) Atsisakyta reglamentuoti žvejybą vidaus vandenyse, šio sektoriaus reguliavimui paliekant galiojantį esamą Žuvininkystės įstatymo reglamentavimą; (ii) Paliekamos galioti esamas reglamentavimas, susijęs su neproporcingų apsikeitimų žvejybos galimybėmis apmokestinimu; (iii) Žuvininkystės įstatymo projekte nustatoma minimali aukciono kaina, kaip buvo siūloma Žemės ūkio ministerijos ankstesnėse Žuvininkystės įstatymo projekto nuostatose. Pagrindiniai teikiamo Žuvininkystės įstatymo projekto principai:
įstatymo projektu nėra reglamentuojama žvejyba vidaus vandenyse. Nurodytas įstatymo projektas liečia tik žvejybą jūrų vandenyse bei akvakultūrą reglamentuojančias nuostatas įgyvendinant aktualių reglamentų nuostatas;
teisių į žvejybos galimybes bei pačių žvejybos galimybių skyrimo principai, kurie galėtų paveikti ūkio subjektų turimų žvejybos teisių ar kvotų kiekį;
siekiama reglamentuoti esamas žuvininkystės reglamentavimo spragas, neaiškumus, susijusius su verslinės žvejybos jūrų vandenyse vykdymu, bei gerinti vykdomos veiklos sąlygas ir įgyvendinti 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2017 L 347, p.
1006/2008 (OL 2017 L 347, p. 81) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403), ir 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 9 d. Europos
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Seimo narių: Petro Čimbaro,
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta steigti žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (toliau – LŽŪMPRIS) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-156 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 4.2.1 papunktyje yra numatyta, kad Žuvininkystės duomenų informacinė sistema yra LŽŪMPRIS posistemė. Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nuostatos dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių, individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir žvejybos kvotų vidaus vandenyse suteikimo, nors tokios nuostatos detaliai išdėstytos ketvirtajame ir penktajame Žuvininkystės įstatymo skirsniuose. Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis, tačiau Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos sąlygos, kada ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejybą, ir nustatyta išimtis, kai priekrantės žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje yra nustatyta Europos Sąjungos valstybėms narėms prievolė registruoti informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius laivus ir teikti šią informaciją Europos Komisijai. Įgyvendinant šį reikalavimą, Žuvininkystės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis, tačiau nėra užtikrintas to paties laivo duomenų Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje suderinamumas su Lietuvos transporto saugos administracijos valdomų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenimis. Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad laikotarpis, už kurį yra paskaičiuojami atskaitos duomenys, yra bet kurie 3 metai iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Tai kelia abejonių ūkio subjektams, ar apskaičiuojant suteikiamą teisę į žvejybos galimybes gali būti pasirenkami metai, kuriais vyksta teisių į žvejybos galimybes paskirstymas ir suteikimas, nors jie dar nepasibaigę ir duomenys ne galutiniai. Analogiškos nuostatos dėl pasirinktinų kalendorinių metų suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius yra nustatytos Žuvininkystės įstatymo 17⁹ straipsnyje. Taip pat, nustatytas 10 kalendorinių metų laikotarpis yra nepagrįstas atsižvelgus į tai, jog teisės ūkio subjektams yra suteiktos 15 metų laikotarpiui. Žuvininkystės įstatyme nėra įtraukta nuoroda į Reglamento (ES) 2017/2403 sąlygas, kurias turi atitikti ūkio subjektai, ketinantys gauti verslinės žvejybos leidimus vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais.
Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės įstatyme nereglamentuota svetimų žuvų rūšių introdukcijos ar nevietinių perkėlimo naudoti akvakultūrai tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma patikslinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atliekamas funkcijas. Pažymėtina, kad dažnai kitoms institucijoms iškyla klausimas dėl konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai iš minimų ministerijų. Todėl yra svarbu Žuvininkystės įstatyme išlaikyti straipsnį, kuriame koncentruotai nusakomos ir atskiriamos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų funkcijos. Žuvininkystės duomenys yra kaupiami LŽŪMPRIS, nėra įsteigta atskiros žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos, todėl šiuo aspektu įstatymo projektu yra tikslinamos Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
Įstatymo projektu atliekami keli techniniai pakeitimai: Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta išimtis, kai priekrantės žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia, todėl panaikinama klaidinanti nuostata Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę užsiimti versline žvejyba leidime nustatytomis sąlygomis; panaikinama perteklinė nuostata, kad žuvų išteklių naudotojai negali gauti nuostolių atlyginimo, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių, nes Žuvininkystės įstatyme numatytas nuostolių atlyginimas tik kai galimybės žvejoti netenkama dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių veiklos; aiškiau suformuluojamos Žuvininkystės įstatymo 17, 17⁴ ir 17⁹ straipsnių nuostatos. Žuvininkystės inspektoriai ne kartą susidūrė su situacija, kai Lietuvos Respublikos žvejybos laivą savininkas išregistruoja iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ar pakeičia laivo techninius duomenis, tačiau Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), kuri yra įgaliota registruoti žvejybos laivus su Lietuvos Respublikos vėliava ir išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, apie tai nesužino, todėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas nepanaikinamas arba liudijimas nepakeičiamas, kaip tai yra nustatyta Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnyje, Europos Sąjungos žvejybos laivų registre atitinkamos pataisos nepadaromos. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), 6 straipsnio 2 dalyje yra numatytas įpareigojimas žvejybos laivo vėliavos valstybei narei užtikrinti, kad žvejybos licencijoje (Lietuvoje – Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas) pateikiama informacija būtų tiksli. Siekiant įgyvendinti minėtas Žuvininkystės įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas, turėtų būti užtikrinamas apsikeitimas informacija tarp Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ir Europos Sąjungos žvejybos laivų registro, kurio sudėtinė dalis yra Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistema. Tai gali būti pasiekiama dvejopai: sukuriant automatizuotą sąsają tarp registrų arba perduodant duomenis neautomatizuotai, pavyzdžiui, pagal susitarimą tarp atitinkamų institucijų persiųsti duomenis elektroniniu paštu. Per metus Žuvininkystės tarnyba vidutiniškai 45 kartus keičia Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos duomenis. Įstatymo projektu numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija, turėdama informaciją apie laivus, kuriems yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, informuoja Žuvininkystės tarnybą apie aktualius pasikeitimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, susijusius su tais laivais.
Žvejybos laivui gali būti išduotas tik vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, todėl įstatymo projektu keičiamas 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatant, kad negali būti išduotas papildomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jei jau yra išduotas anksčiau ir jis tebegalioja. Žuvininkystės įstatymo 17¹ 4 dalimi nustatoma galimybė ūkio subjektams, valdantiems su Lietuvos vėliava plaukiojančius laivus, tarpusavyje perleisti vienas kitam iki 10 proc. turimų žvejybos galimybių, taip užtikrinant efektyvų žvejybos kvotų panaudojimą bei palengvinant ūkinės veiklos sąlygas. Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 8 dalimi nustatoma, kad galima apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida, kai nėra taikomas apmokestinimas, sudaro 30 procentų. Nurodyta nuostata siekiama lengvinti ūkinės veiklos sąlygas, skatinti kvotų panaudojimą bei užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiaujama kvotų apsikeitimais. Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai gali rinktis 3 ataskaitinius metus iš 15 metų laikotarpio (t. y. ne
ūkio subjektams yra suteiktos 15 metų laikotarpiui.
Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 9 dalies nuostata, kad ūkio subjektai, kuriems buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kurie ją įsigijo aukciono būdu, iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys apskaičiuojami leidžiant ūkio subjektams pasirinkti po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus (ne daugiau kaip iš 10 paskutinių kalendorinių metų), yra naikinama atsižvelgiant į tai, kad toks ribojimas yra perteklinis ir ne visuomet ūkio subjektams palankiausi pasirinkimui metai yra po teisės suteikimo. Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 10 dalyje nustatyta pradinė teisių į žvejybos galimybes aukciono kaina – 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės – yra neproporcingai didelė. Lietuva yra viena iš 6 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių didžiosios dalies žvejybos laivyno veikla yra nuostolinga. Dauguma Baltijos jūroje žvejojančių laivų yra seni, neekonomiški, 60 proc. įmonių yra nuostolingos, iš tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančių įmonių tik viena yra pelninga. Pelningoms įmonėms pradinė teisių į žvejybos galimybes kaina sudarytų 10–20 procentų jų pelno. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją jūrų žvejybos sektoriuje, įstatymo projektu siūloma sumažinti pradinę teisių į žvejybos galimybes aukciono kainą nuo 1 procento iki 0,1 procento nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
Siūloma papildyti Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį nuoroda į Reglamentą (ES) 2017/2403, kadangi šis reglamentas nustato sąlygas, kurias turi atitikti ūkio subjektai, ketinantys gauti verslinės žvejybos leidimus vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkių kriterijų, nes veiklos apribojimai turėtų būti taikomi visuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose. Atsižvelgiant į tai, „pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio“ sąvoka keičiama į „akvakultūros tvenkinių ūkio“ sąvoką. Siūloma pakeisti Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „žuvų ištekliai“ į sąvoką „vandens organizmai“. Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio nuostatos yra skirtos akvakultūrai reglamentuoti, kai tuo tarpu to paties įstatymo 2 straipsnio 44 dalies sąvokoje „žuvų ištekliai“ yra apibrėžiama, kad tai yra visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis. Akvakultūros tvenkiniuose yra dirbtinai auginamos žuvys, todėl Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra neteisingai vartojama sąvoka „žuvų ištekliai“. Įstatymo projektu įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 708/2007. Buvo nustatyta, kad invazinės svetimos rūšys yra viena iš pagrindinių vietinių rūšių praradimo ir biologinės įvairovės nykimo priežasčių.
Siekiant užtikrinti tinkamą vandens buveinių apsaugą nuo rizikos, susijusios su nevietinių rūšių naudojimu akvakultūroje, nustatomos leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo sąlygos. Reglamento (EB) Nr. 708/2007 23 straipsniu Europos Sąjungos valstybės narės yra įpareigojamos tvarkyti introdukcijų ir perkėlimo registrą, kuriame chronologiškai fiksuojamos visos pateiktos paraiškos ir susiję dokumentai. Kadangi leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį nenumatoma išduoti, nes nuo šio reglamento įsigaliojimo Europos Sąjungoje buvo išduoti tik du leidimai, o Lietuvoje nebuvo nei vieno introdukcijos ar perkėlimo atvejo, todėl nėra tikslinga steigti atskiro registro, o visa minėtu reglamentu reikalaujama informacija gali būti registruojama ir skelbiama viešai Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje. Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad verslinė žvejyba be verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų laikoma sunkiu pažeidimu žuvininkystės srityje. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis žvejybos laivams iki 10 m ilgio, kurie atleidžiami nuo prievolės turėti žvejybos leidimą. Reikalavimas turėti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą taikomas visiems žvejybos laivams atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 6 straipsnio nuostatas, be to, už žvejybą be galiojančios licencijos (Lietuvoje ši licencija atitinka Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą) pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo 7 dalį kaip už sunkų pažeidimą yra skiriami taškai, todėl žvejyba laivais neturint Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo turi būti laikoma sunkiu pažeidimu.
Siūloma panaikinti įstatymo priede nurodytus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 kaip negaliojančius, bei panaikinti nuorodą į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002, nes jis nėra įgyvendinamas, bei patikslinti nurodant aktualius paskutinius reglamentų pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis žuvininkystei. Padidės žvejybos galimybių panaudojimo efektyvumas. Numatant bendradarbiavimą su Lietuvos transporto saugos administracija dėl žvejybos laivų duomenų ir registracijos pasikeitimų, taip pat žvejybos be Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo pripažinimą sunkiu pažeidimu, bus prisidėta dėl tausios žvejybos užtikrinimo. Sumažinus teisių į žvejybos galimybes pradinę aukciono kainą, bus palengvintos sąlygos dalyvauti aukcione, plėsti žvejybos apimtis, o tai ypač aktualu mažesnį pelną gaunantiems ūkio subjektams. Poveikis valstybės finansams Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, sutaupyta lėšų taip pat nebus. Poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai Įgyvendinus Reglamentą (ES) Nr. 2017/2403, nežymiai padidės administracinė našta ūkio subjektams, žvejojantiems ne Europos Sąjungos vandenyse, dėl verslinės žvejybos leidimų jūrų vandenyse išdavimo. Kadangi tokių ūkio subjektų yra tik 5, o žvejybos leidimai bus išduodami vieną kartą per 15 metų, administracinės naštos padidėjimas sudaro vos kelis eurus. Kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr.
708/2007 leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį nenumatoma išduoti, nes nuo šio reglamento įsigaliojimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo išduoti tik du leidimai ir Lietuvoje nevietinių ar svetimų rūšių žuvys auginamos tik uždarosiose akvakultūros sistemose, administracinės naštos ūkio subjektams padidėjimo nenumatoma ir administracinės naštos apskaičiavimo ataskaita nepridedama. Įstatymo projektu numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai. Lietuvos transporto saugos administracija turės gauti informaciją apie žvejybos laivus, įtrauktus į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, per tiesioginę prieigą prie šios sistemos, kurios tvarkytoja yra Žuvininkystės tarnyba. Poveikis konkurencijai Sumažinus teisių į žvejybos galimybes pradinę aukciono kainą, aukcione galės dalyvauti daugiau dalyvių, nes kai kuriems kaina buvo per aukšta, ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos didesnei konkurencijai dėl išteklių. Poveikis aplinkai nenumatomas. Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Padidės žvejybos galimybių panaudojimo efektyvumas, palengvinamos žvejybos ūkinės veiklos sąlygos. 8.
teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą reikės patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nors įstatymo projektu LŽŪMPRIS įvardijama kaip sistema, kurioje kaupiami žuvininkystės duomenys, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-156 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, keisti nereikės, nes juose jau yra numatytos atitinkamos nuostatos dėl žuvininkystės duomenų kaupimo ir tvarkymo. Keistini teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“. 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr.
3D-636 „Dėl Perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-721 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 3D-344 „Dėl leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę rūšį į akvakultūros ūkius išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Žemės ūkio ministras turės priimti šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimus iki 2021 m. kovo 1 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „žvejybos teisės“, „žuvininkystė“, „žvejybos laivas“, „kvota“. Seimo narys Petras Čimbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6¹ dalies nuostatos išdėstytos skirtingai, todėl jos turėtų būti tarpusavyje suderintos. 2. Projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
suderintos. 3. Projekto
nustatyti, kad ,,Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“ Galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, ar Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema būtų valstybės informacinė sistema, kurios steigėja, kaip yra nurodyta galiojančiame įstatyme, yra Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, ar turima omenyje kita informacinė sistema. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 4.
nustatyti, kad ,,Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, už žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Iš šios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas būtų informacinės sistemos tvarkytojas, nes projekte nurodoma, kad valstybės įmonė būtų žuvininkystės duomenų tvarkytoja, bet ne informacinės sistemos tvarkytoja. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 5. Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybės įsteigto žinybinio Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro valdytoja būtų Žemės ūkio ministerija. Taigi konkretus žinybinio registro valdytojas būtų nurodytas keičiamame įstatyme. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
registro valdytojas ir registro tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriami teisės aktu, kuriuo tvirtinami žinybinio registro nuostatai. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikia suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. 6. Projekto
punkte siūloma nustatyti, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą.
Galiojančio keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Taigi galiojančiame įstatyme nurodyta, kad nuostoliai atlyginami tik tuomet, kai dėl valstybės valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos žuvų išteklių naudotojai netenka galimybės žvejoti. Nuostoliai neatlyginami, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Tuo tarpu teikiamo įstatymo projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę į nuostolių, patirtų dėl bet kurios valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos. Taigi patiriami nuostoliai nėra siejami su tokiais veiksmais, dėl kurių žuvų išteklių naudotojai netektų teisės žvejoti. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal projekto nuostatas nuostoliai turėtų būti atlyginami ir dėl žvejybos reglamentavimo priemonių nustatymo. Taigi projektu siūlomu teisniu reguliavimu žuvų išteklių naudotojų patiriami nuostoliai būtų atlyginami tiek teisėtais, tiek neteisėtais valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių veiksmais. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kuriame nustatyti lėšų šaltiniai atlyginti žalai, kuri padaryta valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti patikslintas, detalizuojant kokiais konkrečiai valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų veiksmais padaryta žala turėtų būti atlyginta, ar tokie veiksmai apimtų ir teisėtais aukščiau minėtų subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Tai pat svarstytina, ar nuostolių atlyginimas neturėtų būti siejamas su teisės žvejoti netekimu. Kartu kyla abejonių, ar pagrįstas nurodymas iš kokių lėšų šaltinių nuostoliai būtų atlyginami, nes Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tiek valstybės įmonės, tiek savivaldybės įmonės yra ribotos civilinės atsakomybės viešieji juridiniai asmenys. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo už savo prievoles atsako jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Todėl nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su minėto įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. 7. Projekto
išbrauktini žodžiai ,,gali būti”. 8. Projekto ir jo lyginamojo varianto 7 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio
nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos, kad būtų aišku, koks terminas projektu yra siūlomas. 9.
nustatyti, kad „Ūkio subjektui per kalendorinius metus nepanaudojus visų jam tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių, nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis gali būti perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui“ (pabraukta - mūsų). Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad suponuoja galimybę dėl kokių nors priežasčių neperkelti ūkio subjekto nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalies į kitus metus ir skirti šiam ūkio subjektui. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatų tikslinti taip, kad ūkio subjektui, pareiškus norą (sutikus), nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir norint išvengti skirtingo įstatymų nuostatų aiškinimo, projekto nuostatose nereikėtų aiškiai nustatyti, kad perkelta nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis nėra arba yra įskaičiuojama į kitiems (naujiems) kalendoriniams metams skirtinas individualias žvejybos galimybes (pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šiose projekto nuostatose siūlomo teisinio reguliavimo tikslai ir motyvai, todėl neaišku, kaip šios projekto nuostatos būtų suprantamos ir taikomos). 10. Svarstytinas projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17² straipsnio papildymo 4 dalimi tikslingumas, nes analogiškos nuostatos yra nustatytos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. 11. Projekto
žodžio „informacinės“ įrašytinas žodis „informacinėje“. 12.
12Svarstytina,
ar, siekiant aiškumo, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 9 dalyje formuluotėje „1 ir 2“ vietoj žodžio „ir“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir (ar)“, nes leidimo galiojimas pagal projekto nuostatas sustabdomas esant bent vienai iš 24¹ straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, todėl informuoti reikėtų ir tuo atveju, jei paaiškėja viena kuri iš nurodytų sąlygų. 13. Siekiant aiškumo, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 13 dalyje po žodžių „užtikrina svetimų“ įrašytini žodžiai „vandens organizmų rūšių“. 14. Reikėtų atsisakyti projekto 20 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 15. Reikėtų atsisakyti projekto 21 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 16. Projekto
straipsnio 3 dalį“. 17. Projekto
„2021 m. vasario 28 d.“. 18. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra
svarstomas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 14(1), 14(3), 14(4), 15, 17(1), 18, 21, 22,
(reg. Nr. XIIIP-4989), kuriuo Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio
nei teikiamame projekte, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 19. Teikiamas įstatymo projektas parengtas Vyriausybės teikto Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-3873 pagrindu, kurį Vyriausybė teikė įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio
105.4 papunktį.
Be to, projektas tobulintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. liepos 16 d. dekreto Nr. 1K-351 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ nuostatas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]