Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme , ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme . “
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti
prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą . “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje,
o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas yra užtikrinamas pagal švietimo, Švietimo ir mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką nustatyta tvarka ir atvejais, Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas .“
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal
vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
taip: „3.
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. “
3Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 6 yra suėję 5 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau anksčiau , negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina65 metai. Socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. “
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas
ugdyti, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina7 yra suėję 6 metai.
Pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau vėliau, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai , kai vaikas tėvų (globėjų) sprendimu buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą vėlesniais metais anksčiau arba pagal priešmokyklinio ugdymo programą buvo ugdomas dvejus metus , kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui pradinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 6 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. “
Papildyti 24 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija, kartu su švietimo įstaiga vykdo patiriančių socialinę riziką vaikų įtraukimo į ikimokyklinį ugdymą programas. “
Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi: „
įgaliota institucija nustato socialinę riziką patiriančių vaikų skaičių ir jų ugdymo poreikius ir kartu su švietimo įstaigomis vykdo šių vaikų tėvų (ar globėjų) įtraukimo ir edukacines programas teikiant socialines paslaugas, švietimo pagalbą, kitą su šių vaikų ugdymu ir ugdymosi poreikiais susijausią pagalbą. “
Papildyti 36 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Socialinę riziką patiriantiems vaikams, kuriems ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir juos lydinčių asmenų vežimą į atitinkamą ugdymo programą vykdančią įstaigą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. “
1Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leisti6 5 metų sulaukusį vaiką leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą arba, jei toks vaikas jau yra baigęs priešmokyklinio ugdymo programą , o 6 metų sulaukusį vaiką – pagal pradinio ugdymo programą; “
2Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leisti 5 metų sulaukusį vaiką leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai , o 6 metų sulaukusį vaiką – pagal pradinio ugdymo programą – ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ;
“
3Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 iki balandžio 30 dienos yra suėję
5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus; “ 4.
Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 iki balandžio 30 dienos yra suėję5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 iki balandžio 30 dienos yra suėję 6 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus; “
Papildyti 67 straipsnį 13 dalimi: „
vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. “
įgyvendinimas
straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsnis, 8 straipsnio 2 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-5219(2) lyginamasis variantas
NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių PAKEITIMO
Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip: „
šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme , ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme , Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme . “
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui
tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą . “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam
pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus.“;
5. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam
pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus.“
taip:
„2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal
vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. “
taip: „3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 6 yra suėję 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.
Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau anksčiau , negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina65 metai. Socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. “
Papildyti 24 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija, kartu su švietimo įstaiga vykdo vaikų įtraukimo į ikimokyklinį ugdymą programas. “
Papildyti 36 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Socialinę riziką patiriantiems vaikams, kuriems ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir juos lydinčių asmenų vežimą į atitinkamą ugdymo programą vykdančią įstaigą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. “ Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu.
Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas . Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. 6 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leisti 5 metų sulaukusį vaiką leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai arba, jei toks vaikas jau yra baigęs priešmokyklinio ugdymo programą , o 6 metų sulaukusį vaiką – pagal pradinio ugdymo programą;
“
2Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leisti 5 metų sulaukusį vaiką leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai , o 6 metų sulaukusį vaiką – pagal pradinio ugdymo programą – ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ;
“
3Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
“ 4.
Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 iki balandžio 30 dienos yra suėję 6 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus; “
Papildyti 67 straipsnį 13 dalimi: „
patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. “ „
, maitinimo ir pavėžėjimo ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus . “
įgyvendinimas
straipsnio 1 ir 2 dalys, 5, 6, 7 ir 9 4, 5, 7 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo
21 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. 6.
3 2 dalis,8 6 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. 7. Šio įstatymo 4 straipsnis, 86 straipsnio 2 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 5. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo , išskyrus 2 straipsnio 3 dalies, 3 ir 4 straipsnių, įgyvendinamuosius teisės aktus . 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
NR. I-
straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Rengti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) paskatino tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytos priemonės neužtikrina pakankamo socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo ir nesudaro galimybės vaikui priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti ilgesnį laiką, siekiant tinkamai pasirengti pradiniam ugdymui. Priešmokyklinio ugdymo programos yra rengiamos vaikams nuo 6 metų, pradinio ugdymo programos vaikams nuo 7 metų amžiaus. Tai nesukuria prielaidų mažinti nepalankios socialinės padėties įtaką, naudojantis ankstyvojo ugdymo galimybėmis, pažeidžiamiausius vaikus ir toliau paliekant už švietimo sistemos ribų. Sistema stokoja lankstumo pradedant vaiko ugdymą ir daugiau kliaujasi vaiko amžiumi, o ne jo pasirengimu. Sistema taip pat stokoja ankstyvojo ugdymo (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio) lygmenų sąryšio ir perėjimo tarp lygmenų, grįsto vaiko individualiais poreikiais. Tokia sistema neskatina tėvų ar globėjų svarstyti galimybės pradėti vaikus ugdyti anksčiau, nes ankstesnis ugdymas laikomas išimtimi, o ne įprasta norma. Dėl šių priežasčių tėvai ir globėjai nelinkę pradėti ankstesnio vaikų ugdymo, kuris tiesiogiai koreliuoja su geresniais mokymosi rezultatų pasiekimais vėlesnėse klasėse, galimybe siekti aukštojo mokslo, karjeros perspektyvomis.
Projekto tikslas – užtikrinti visų socialinę riziką patiriančių vaikų kokybišką ikimokyklinį ugdymą bei parengti sistemą palaipsniui ir vertinant individualius vaiko poreikius pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ugdymo, užtikrinant nuoseklų ir kokybišką ugdymo turinį: priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių metų, pradinį – nuo šešerių metų; tačiau, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko raidą, esant poreikiui, sudaryti galimybes priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti dvejus metus ir pradinį ugdymą pradėti vėliau. Atliekami tarptautiniai mokymosi pasiekimų tyrimai, moksliniai tyrimai ir valstybės institucijų analizės nurodo, kad dalyvavimas ankstyvajame ugdyme tiesiogiai koreliuoja su mokymosi pasiekimais aukštesnėse klasėse. Valstybės kontrolės 2018 m. audito ataskaita „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ [1] nustatyta:
neugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą, nors jiems ugdymas būtų naudingiausias;
daliai vaikų: skirtingose savivaldybėse ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 14–67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nebuvo pakankamai vietų visiems norintiems. 30 savivaldybių vietų trūko tėvų pasirinktose įstaigose – jiems buvo pasiūlyta savo atžalas leisti į labiau nutolusius darželius, bet atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina tik 37 iš 60 savivaldybių.
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) atliekami 15-mečių mokymosi pasiekimų vertinimų testai (PISA) [2] rodo, kad:
nei metus, pasiekia aukštesnių rezultatų nei jų bendraamžiai, jo nelankę. Lietuvoje šis skirtumas siekia 63–109 taškus (1 lentelė). Maždaug 40 proc. mokinių, priklausančių žemiausiam socialiniam ir ekonominiam kvartiliui, neįgyja minimalių skaitymo įgūdžių. Lietuvoje nėra užtikrinamos tolygios mokymosi ir tobulėjimo galimybės kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos;
Ankstyvojo ugdymo lankymo trukmė Rezultatas Lankė 1–2 metus
Lankė 2–3 metus
Lankė 3–4 metus
Lankė 4
Lankė 5–6 metus
vidutinės PISA tyrimo taškų sumos koreliacija su ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymu.
konteksto (toliau – SEK) statuso mokiniai pasiekia geresnių rezultatų. EBPO šalyse skirtumas tarp žemiausiam ir aukščiausiam ketvirčiui (pagal SEK statusą) priklausančių mokinių rezultatų yra 89 taškai. Lietuvoje šis skirtumas – 90 taškų (išaugo 11 taškų) (1 paveikslas) [3] . EBPO pažymi, kad ankstyvojo ugdymo politika turi būti skirta didinti kaimiškų vietovių ir pažeidžiamiausių vaikų įtraukimui į ankstyvąjį ugdymą [4] . 1 paveikslas. PISA rezultatai pagal SEK.
rezultatai pagal SEK. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (dabar – VšĮ Vyriausybės strateginės analizės centras) atliktas tyrimas „Aukštojo mokslo prieinamumas: ar skirtingo SES [5] vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą“ patvirtina, kad žemas SEK turi įtakos ne tik mokymosi pasiekimų rezultatams PISA tyrimuose, bet ir laikant valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE) [6] . Nei vieno VBE nelaikė 48 proc. mokinių iš žemo SEK ir 26 proc. iš likusių šeimų. 4 ir daugiau VBE išlaikė 22 proc. mokinių žemo SEK ir 43 proc. iš likusių šeimų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis [7] ,
riziką. Analizuojant ankstesnių metų duomenis, matoma tendencija, kad apie 25 proc. (4350) vaikų yra ikimokyklinio amžiaus (nuo 0 iki 5 metų). Remiantis minėtos Valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, 1566 vaikai nėra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Pasaulio ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad vaikų žodynų skirtumas yra iššūkis ateities kokybiškam gyvenimui ir akademiniams pasiekimams (pagal Bentolila, Dolado, Jimeno, 2011 [8] ; Liu, Dragut, Mukherjee, Meng, 2015 [9] ). Be to, žodyno kiekį mokslininkai sieja su skaitymo sklandumu ir teksto turinio supratimu bei vaikų socialiniu kontekstu ir kokybiško augimo sąlygomis. Kad vaikas suprastų reikšmę, turėtų būti turtingas jo žodynas. Žodžių stygius vaikui formuoja supratimą, kad skaityti yra labai sunku ir neįdomu, todėl motyvacija krenta. Tokiu atveju atotrūkis tarp skaitančiųjų ir neskaitančiųjų didėja. Pradedančio eiti į mokyklą vaiko aktyviame žodyne turėtų būti nuo 1200 iki 1500 žodžių , jeigu tikimės jo kokybiško teksto supratimo. Tačiau kai kurių vaikų žodžių bagažą sudaro vos nuo 300 iki 600 žodžių (2 paveikslas). Tokia situacija liudija, kad vaikas gali turėti mokymosi, teksto supratimo sunkumų (pagal Lieury, De la Haye, 2013 [10] ).
Nustatyta, kad dėmesio skaitymui iki pirmos klasės iš palankių mokymuisi aplinkų vaikai sulaukė nuo 1000 iki 1700 valandų, o vaikų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis buvo nepalanki, skaitymo namuose iki mokyklos laikas buvo tik 25 valandos per visą namuose praleistą laiką. Šeimos dėmesys vaikui, jo nuteikimui skaityti yra susijęs su jo būsimu skaitymo gebėjimu (Brodeur ir kt., 2011 [11] ; Lafontaine, 2016 [12] ). Todėl svarbu atsižvelgus į rizikas, ypač vaikų iš socialiai nepalankios aplinkos, sudaryti jiems tinkamas mokymosi sąlygas, kurios padėtų įveikti sunkumus. Veiklos tyrimais pagrįstos ugdomosios situacijos (veiklos) naudingiausios rizikos grupės vaikams ( Dion, Brodeur, Gosselin, Campeau et Fuchs, 2010 [13] ). 2 paveikslas. Vaiko žodyno plėtra pagal tėvų socialinę padėtį. Daugelyje Europos valstybių visuotinis ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas nuo 3 metų (Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Didžioji Britanija ir kt.) arba nuo 4 metų (Nyderlandai, Šveicarija, Lichtenšteinas ir kt.) [14] . Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas Lietuvoje privalomas priešmokyklinis ugdymas vykdomas nuo 6 metų. Daugiau nei pusėje ES šalių ugdymas yra privalomas nuo pradinio ugdymo (ISCED 1) lygmens. Daugumoje (17) ES šalių pradinis ugdymas pradedamas, kai vaikui sueina 6 metai. 8 šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) pradinio ugdymo pradžia yra 7 metai, 3 šalyse – 5 metai ir 1 šalyje – 4 metai (2 lentelė). 2 lentelė. Privalomojo ugdymo pradžia, pabaiga ir trukmė ES šalyse 2017–2018 m. Lietuvoje nuo 2018 m. vasario 1 d. norint anksčiau, t. y. nuo 5 metų, pradėti priešmokyklinį ugdymą, nebevykdomas privalomo vaiko brandumo vertinimas.
Tai paskatino daugiau vaikų jau šiuo metu (ypač tuos, kurie gimę pirmoje metų pusėje) į priešmokyklinio ugdymo programą ateiti anksčiau, t. y. 5 metų:
programoje dalyvavo 2,43 proc. penkiamečių (720 vaikų);
vaikų);
vaikas);
vaikų). Šis procesas turi būti skatinamas ir toliau, pritaikant priešmokyklinio ugdymo programas ir formas mažesnio amžiaus vaikams, tėvams ir vaikams teikiant socialines paslaugas, mokymosi pagalbą, palaipsniui kuriant aplinką, skatinančią tėvus ar globėjus vaikus į ugdymo procesą įtraukti anksčiau. Europos
95 proc. vaikų nuo 4 metų iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios dalyvauja instituciniame ugdyme “ [15] . 2019 m. duomenimis, vaikų (4–6 m.), ugdomų švietimo įstaigose, dalis (proc.) savivaldybėse buvo tokia: didžiosiose kaimiškose savivaldybėse 83 proc., mažosiose savivaldybėse 73 proc., miestų savivaldybėse 103 proc., žiedinėse savivaldybėse 77 proc., šalies vidurkis 92 proc. [16] . Didesnis aplinkos pritaikomumas jaunesnio amžiaus vaikams, patrauklesnės priešmokyklinio ugdymo programos padės pritraukti daugiau vaikų, taip pat mažins atskirtį tarp regionų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Švietimo įstatymas šiuo metu numato:
vietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas;
trunka vienerius metus ir pradedama, kai vaikui sueina 6 metai;
kai vaikui sueina 7 metai;
ugdymas vaikui gali būti teikiamas metais anksčiau nei įprastai. Šiuo metu taikomos priemonės nėra pakankamos, siekiant užtikrinti socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinį ugdymą. Įstatyminės nuostatos nesudaro galimybės vaikui priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti ilgesnį laiką, siekiant tinkamai pasirengti pradiniam ugdymui. Aplinka nėra kokybiškai pritaikyta priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui vaikams, kurie tėvų sprendimu pradedami ugdyti anksčiau. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymą sukuriant prielaidas užtikrinti socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinį ugdymą. Taip pat parengti ankstyvojo ugdymo sistemą, kurios turinys ir ugdymo formos būtų priimtinesnės jaunesnio amžiaus vaikams. Švietimo įstatyme siūloma nustatyti, kad socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas būtų užtikrinamas ir būtų vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kokybiškam ikimokykliniam ugdymui užtikrinti ir įgyvendinti būtų skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat Švietimo įstatyme siūloma nustatyti, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas, kai vaikui sueina 5 metai, o pradinis ugdymas – kai vaikui sueina 6 metai, su galimybe tėvų ar globėju sprendimu ugdymą pradėti metais vėliau arba, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti dvejus metus, taip siekiant geriau pasirengti pradiniam ugdymui. Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai sukurtų prielaidas savivaldybėms tinkamai pasirūpinti ir užtikrinti ikimokyklinį ugdymą socialinę riziką patiriantiems vaikams, taip jos į ankstyvąjį ugdymą įtrauktų papildomai apie 1500 vaikų per metus. Siūlomi pakeitimai užtikrintų, kad priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos būtų labiau pritaikytos vaikams, kurių priešmokyklinis ugdymas pradedamas nuo 5 metų. Pakeitimai sudarys palankesnes ir lankstesnes sąlygas vaikams pasirengti pradiniam ugdymui, jei dėl įvairių aplinkybių to nepavyks padaryti per vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą. Dėmesys socialinę riziką patiriantiems vaikams sudarys prielaidas siekti geresnių mokymosi pasiekimų rezultatų, mažins socialinę atskirtį. Lanksti ir kokybišku turiniu grįsta sistema sudarys prielaidas ankstinti vaikų ugdymą, įvertinti individualius vaiko poreikius. Socialinės atskirties mažinimas, geresni mokymosi pasiekimų rezultatai tiesiogiai koreliuoja su asmenų galimybėmis siekti aukštojo išsilavinimo, o kartu ir dalyvauti aukštą pridėtinę vertę kuriančioje ekonomikoje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu kuriamos prielaidos socialinės atskirties mažinimui ir geresniems mokymosi rezultatų pasiekimams mažins įtampas socialinėje aplinkoje, gerins kriminogeninę situaciją socialinę riziką patiriančių vaikų atžvilgiu. Įstatymu kuriamos prielaidos ateityje padės skatinti regionų plėtrą, turint daugiau išsilavinusių ir į darbo rinką pasirengusių įsilieti asmenų. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas kuria prielaidas socialinės atskirties mažinimui, geresniems mokymosi rezultatų pasiekimams. Geresni mokymosi rezultatų pasiekimai sudarys daugiau prielaidų asmenims siekti išsilavinimo, kuris užtikrintų jų sėkmingą dalyvavimą ateities darbo rinkoje, leis užtikrinti daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektais nesiūloma įtraukti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės parengti tvarką, pagal kurią būtų nustatoma, kokiomis sąlygomis priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Taip pat turės būti atnaujintas Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 , pagal kurį būtų užtikrinamas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinis ugdymas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Prognozuojami rodikliai apskaičiuoti remiantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vertinant vaikų gimstamumą, vidutinius ugdymo grupių dydžius bei universitetų profesinių studijų kainomis. Ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas socialinę riziką patiriantiems vaikams. Priemonė Suma, Eur Papildomos lėšos ugdomiems vaikams 3,4 mln. Lėšos neugdomiems vaikams 3,8 mln. Pavėžėjimas 0,8 mln. Nemokamas maitinimas 1,9 mln. Iš viso: 9,9 mln. Pasirengimas pritaikyti aplinką jaunesnio amžiaus vaikams priešmokykliniam ugdymui. Priemonė Suma, Eur Naujų priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimas 20,2 mln. Naujų priešmokyklinio ugdymo pedagogų parengimas 1,8 mln. Iš viso 22 mln. Pasirengimas pritaikyti aplinką jaunesnio amžiaus vaikams pradiniam ugdymui. Priemonė Suma, Eur Naujų pirmų klasių steigimui 7,4 mln. Naujų pradinių klasių pedagogų parengimas 1 mln. Naujų darbuotojų, kurie dirbs po pamokų, finansavimas 53 tūkst. Iš viso 7,5 mln. Pasirengimas pavėžėti vaikus į priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigas. Priemonė Suma, Eur Vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pavėžėjimas 0,5 mln. Vaikų, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, pavėžėjimas 0,4 mln. Finansavimas lydintiems asmenims. 0,6 mln. Iš viso 1,5 mln. Biudžeto lėšų poreikis kelerių metų perspektyvoje (įvertinant, kad mokslo metai nesutampa su biudžetiniais). Ikimokyklinis, Eur Priešmokyklinis, Eur Pradinis, Eur Iš viso, Eur 2021 m. 3,3 mln. 3,3 mln. 2022 m. 9,9 mln. 11 mln. [17] 21 mln. 2023 m. 9,9 mln. 11 mln. [18] 1 mln. 22 mln. 2024 m.
2024 m. 9,9 mln. 7,5 mln. 16,4 mln. 2025 m. 9,9 mln. 9,9 mln.. 2026 m. 9,9 mln. 9,9 mln. Iš viso 82,5 mln. Ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas socialinę riziką patiriantiems vaikams iš valstybės biudžeto pareikalautų 9,9 mln. Eur per metus. Kadangi įstatymas šia apimtimi įsigaliotų nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. biudžete reikėtų numatyti papildomus 3,3 mln. Eur. Vertinant lėšų poreikį pasirengti į priešmokyklinį ugdymą priimti vaikus, kuriems einamaisiais metais iki balandžio 30 d. yra suėję 5 metai, ir į pradinį ugdymą vaikus, kuriems einamaisiais metais iki balandžio 30 d. yra suėję 6 metai, turi būti įvertinta galimybė, jog vienais metais vaikų, ateinančių į priešmokyklinį ugdymą, gali padaugėti trečdaliu. Per pirmąjį metų trečdalį gimsta apie trečdalis šalies vaikų (9000), tendencijos rodo, kad apie 2000 iš jų jau dabar priešmokyklinį ugdymą pradeda nuo 5 metų. Įrengti priešmokyklinio ugdymo grupes ir tinkamai pritaikyti aplinkas bei parengti daugiau priešmokyklinio ugdymo pedagogų numatoma iki 2023 m., finansinė našta gali būti skaidoma per dvejus metus (2022 ir 2023 m.). Įrengti papildomas naujas pirmas klases galimai didesniam skaičiui pirmokų numatoma 2024 m., o 2023 m. skirti lėšas pedagogų parengimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
d. vyko socialinių partnerių ir valdžios atstovų susirinkimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu, kurio metu diskutuota apie įstatymo projektą, po susitikimo įstatymo projektas buvo pateiktas viešoms konsultacijoms. 2020 m. rugsėjo 16 d. vyko plataus rato suinteresuotų partnerių diskusija, kurioje ekspertai pateikė pranešimus ir diskutavo dėl įstatymo projekto nuostatų.
Parengtas Projektas
ir pasiūlymų iš įvairių suinteresuotų asmenų ir organizacijų, tarp jų iš Lietuvos švietimo tarybos, Bendrojo ugdymo tarybos, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos, VšĮ Laisvos visuomenės instituto, asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“. Dauguma suinteresuotų asmenų ir organizacijų iš esmės pritarė Projekte pateiktiems pasiūlymams arba ragino išsamiai įvertinti pasirengimą ankstesniam vaikų ugdymui, kad turi būti parengtas atitinkamas veiksmų planas. Atsižvelgus į gautus pasiūlymus ir pastabas, buvo patikslintos nuostatos, kada priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Užtikrinant ikimokyklinį ugdymą socialinę riziką patiriantiems vaikams, numatoma, kad būtų teikiama daugiau paslaugų, įskaitant ir edukacines programas šeimoms. Projekte patikslintos nuostatos, užtikrinančios tinkamą finansavimą, siekiant užtikrinti socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinį ugdymą. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Ikimokyklinis ugdymas“, „priešmokyklinis ugdymas“, „socialinė rizika“. 15. Kit i, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentas [1] Valstybės kontrolės 2018 m. rugsėjo 27 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-9-1-7 „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3888 [2] PISA 2018 m. rezultatai https://www.oecd.org/pisa/publications/pisa-2018-results.htm [3] Dr. R. Dukynaitė, dr.
Dukynaitė, dr. Natalija Valavičienė „EBPO PISA 2018: REZULTATAI
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2306_8770b812f802657fab599b26ecb77ca3.pdf [4] EBPO 2017 m. leidinys „Šalių švietimo politikos apžvalgos. Švietimas Lietuvoje“ https://read.oecd-ilibrary.org/education/svietimas-lietuvoje-saliu-svietimo-politikos-apzvalgos_g2g9a83c-lt#page1 [5] SES – Socioekonominio moksleivių statuso (toliau – SEK) [6] https://strata.gov.lt/images/tyrimai/am-prieinamumas-2018.pdf [7] https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ [8] Bentolila, S., Dolado, J.J. & Jimeno, J .F. (2011). Reforming an insider-outsider labor market: the Spanish experience. IZA J Labor Stud 1, 4. [9] Liu, Q., Dragut, E. C., Mukherjee, A., Meng, W. (2015). FLORIN: a system to support (near) real-time applications on user generated content on daily news. In Proceedings of the 41st International Conference on Very Large Data Bases (VLDB'15), Hawaii, Volume 8 Issue 12, August 2015. [10] Lieury, A., De la Haye, F., (2013). Psychologie cognitive de l'éducation. DUNOD (October 9, 2013). [11] Brodeur, M., Dion, É., Laplante, L., Mercier, J., Desrochers, A. et Bournot-Trites, M. (2011). Prévenir les difficultés d’apprentissage en lecture : mobilisation des connaissances issues de la recherche par l’implantation du modèle à trois niveaux. Vivre le primaire, 23(1), 30-32. [12] Lafontaine, L. (2016). Recherche-action-formation au préscolaire et au 1er cycle du primaire: pistes méthodologiques. La recherche-action et la recherche-développement au service de la littératie. Les Éditions de l’université de Sherbrooke, pp. 41-67. Doi: http://dx.doi.org/10.17118/11143/8809 [13] Dion, É., Brodeur, M., Gosselin, C., Campeau, M.-È. et Fuchs, D. (2010). Implementing Research-Based Instruction to Prevent Reading Problems among Low-Income Students: Is Earlier Better? Lear¬ning Disabilities Research & Practice, 25(2), 87-96. [14] European Commission/EACEA/Eurydice. (2019).
The Structure of the European Education Systems 2019/20: Schematic Diagrams. Eurydice Facts and Figures. Luxembourg: Publications Office of the European Union, p. 14-33. [15] Communication from the Commission to the European parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions 2013 European Semester: country-specific recommendations. Moving Europe beyond the crisis, Brussels, 29.5.2013 COM(2013) 350 final. [16] https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/ [17] Pirmasis etapas, siekiant pasirengti galimam didesniam jaunesnio amžiaus asmenų srautui priešmokyklinio ugdymo įstaigose. [18] Antrasis etapas. siekiant pasirengti galimam didesniam jaunesnio amžiaus asmenų srautui priešmokyklinio ugdymo įstaigose.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad iki teikiamo projekto įsigaliojimo jau 2021 m. sausio
vietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55, 56, 58, 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3101, kuriuo taip pat keičiama Švietimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis. 2. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti palikta šiuo metu nustatyta galimybė Švietimo ir mokslo ministrui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti tvarką ir kitus atvejus, kai vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas, nes galbūt toks ugdymas galėtų būti privalomas ne tik socialinę riziką patiriantiems vaikams. 3. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, nustatančią bendrąją taisyklę, kad priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal vienų metų programą. Toks siūlymas būtų suprantamas tuo atveju, jeigu priešmokyklinio ugdymo trukmė skirtųsi ir, pvz., variuotų tam tikroje amplitudėje priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Tačiau keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies formuluotė, numatanti, kad nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, paneigia minėtą prezumpciją, ir suponuoja, kad įprastai priešmokyklinis ugdymas trunka vienus metus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje palikti bendrąją taisyklę dėl vienų metų trukmės ugdymo, įrašant išlygą dėl 8 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje švietimo ir mokslo ministro pareigybė turi būti tikslinama į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai ir nuosekliai išdėstyti specialiąsias taisykles, pagal kurias būtų netaikoma bendroji taisyklė, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam yra suėję 5 metai. Vienoje šios dalies nuostatoje numatyta taisyklė, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, tačiau kitoje nuostatoje jau numatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Vertinant šias dvi normas lieka neaišku jų taikymo santykis ir pirmenybė. Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga išimtį dėl 5 metų suėjimo iki rugsėjo 1 dienos dėstyti iš karto po bendros taisyklės, numatančios, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam 5 metai yra suėję iki balandžio 30 dienos.
Ir tik po to nustatyti specialią taisyklę, kad tėvų pageidavimu priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vėliau negu numatyta , bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl pradinio ugdymo pradžios. 6. Svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, pradinis ugdymas gali būti pradėtas ir vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai , kai vaikas tėvų (globėjų) sprendimu buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą vėlesniais metais ir pagal priešmokyklinio ugdymo programą buvo ugdomas dvejus metus. 7. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 21 dalyje ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti, kad įgaliotas institucijas įgalioja ne ministerija, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. 8. Derinant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „leisti
žodžiai „leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai“, nes būtent tokia tėvų (globėjų) teisė bus numatyta 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje 8 straipsnio 3 dalyje. 9.
9Svarstytina,
ar projektu papildomai neturi būti tikslintinas ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nustatantis teisę tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, tik dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo, bet nenumato galimybės kreiptis dėl 6 metų vaiko brandumo mokytis pagal pradinio ugdymo programą. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
apmokamos ir socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir juos lydinčių asmenų vežimo į atitinkamą ugdymo programą vykdančią įstaigą išlaidos. 11. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja ne visas 3 straipsnis, o tik šio straipsnio 1 dalis (įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių įsigaliojimas numatytas vėlesnis). 12. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Be to, projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos jau 2021 metais, o 2021 m. valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra rengiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 13.
teisės technikos taisyklėmis: 13.1. projekto lyginamajame variante 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturi būti paryškinamas žodis „gebėjimus“, nes jis jau yra galiojančioje įstatymo redakcijoje; 13.2. projekto lyginamajame variante 3 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje neturi būti paryškinamas sakinys „Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.“, nes ši nuostata tuo metu jau bus galiojančioje įstatymo redakcijoje; 13.3. projekto 10 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina data „2021 m. rugpjūčio 31 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis @lrs.lt
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustačius joje visuotinį ugdymą pagal ikimokyklinio ugdymo programą nuo tam tikro amžiaus, tampa neaiškus šios dalies santykis su to paties straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka . Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti skiriamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka. Įvertinus šių nuostatų tarpusavio santykį, lieka neaišku, ar nuo tam tikros datos, pvz.,
ikimokyklinio ugdymo programą nuo 2 metų amžiaus, 7 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl privalomo ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą ministrų nustatyta tvarka tiesiog nebeturės jokio teisinio krūvio (tokiu atveju nuo atitinkamos datos jos turėtų būti pripažintos netekusiomis galios), ar, vis dėlto, privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą ministrų nustatyta tvarka gali būti skiriamas ir dar nuo ankstesnio vaikų amžiaus nei 2 ar 3 metai. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 3 dalyje vartojamas skirtingas formuluotes „ tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam yra suėję 5 metai “ bei „tais kalendoriniais metais
iki rugsėjo 1 dienos“ reikėtų suvienodinti . 3.
turi būti dėstomos nuosekliai, pagal atitinkamų nuostatų įsigaliojimo datas. 4. Projekto
straipsnio atitinkamų dalių įsigaliojimo terminai, kadangi pagal siūlomą formuluotę projekto 6 straipsnio 2 dalis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir bus grįžtama prie šiuo metu galiojančio reglamentavimo – priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, o pradinis ugdymas – vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina
. 5. Projekto
nurodytos atitinkamų įstatymo straipsnių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai neatitinka kitose projekto 8 straipsnio dalyse nurodytų tų įstatymo straipsnių įsigaliojimo terminų. 6. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: 6.1. projekto lyginamajame variante pavadinime neturi būti dėstomi užbraukti straipsnių, nekeičiamų šiuo projektu, numeriai, taip pat projekto 5 straipsnyje neturi būti dėstomos užbrauktos šiuo projektu nepildomos 36 straipsnio 21 dalies nuostatos; 6.2. projekto lyginamajame variante 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje neturi būti paryškinami žodžiai „ Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme
“, nes ši nuostata šio projekto įsigaliojimo
metu jau bus galiojančioje įstatymo redakcijoje;
6.3. projekto lyginamojo varianto
įstatymo
2 dalis); 6.4. projekto lyginamajame variante 7 straipsnyje turi būti dėstomas tik paryškintas siūlomos įstatymo 67 straipsnio 13 dalies tekstas; 6.5. projekto lyginamajame variante 8 straipsnio tekstas turi būti dėstomas neparyškintu šriftu, be užbrauktų žodžių, nes šiuo straipsniu nėra keičiama galiojanti įstatymo redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė (nuotoliniu), patarėjai: Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalies nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad iki teikiamo projekto įsigaliojimo jau 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55, 56, 58, 61 ir
keičiama Švietimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti palikta šiuo metu nustatyta galimybė Švietimo ir mokslo ministrui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti tvarką ir kitus atvejus, kai vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas, nes galbūt toks ugdymas galėtų būti privalomas ne tik socialinę riziką patiriantiems vaikams. Pritarti. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, nustatančią bendrąją taisyklę, kad priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal vienų metų programą. Toks siūlymas būtų suprantamas tuo atveju, jeigu priešmokyklinio ugdymo trukmė skirtųsi ir, pvz., variuotų tam tikroje amplitudėje priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Tačiau keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies formuluotė, numatanti, kad nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, paneigia minėtą prezumpciją, ir suponuoja, kad įprastai priešmokyklinis ugdymas trunka vienus metus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje palikti bendrąją taisyklę dėl vienų metų trukmės ugdymo, įrašant išlygą dėl 8 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties. Nepritarti. Jei būtų palikta formuluotė, kad priešmokyklinio ugdymo programa trunka vienerius metus, tuomet būtų apribotas pasirinkimo lankstumas ir eliminuota galimybė vaikui, atsižvelgus į jo ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus, nekartojant tos pačios programos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje švietimo ir mokslo ministro pareigybė turi būti tikslinama į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje reikėtų aiškiai ir nuosekliai išdėstyti specialiąsias taisykles, pagal kurias būtų netaikoma bendroji taisyklė, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam yra suėję 5 metai.
Vienoje šios dalies nuostatoje numatyta taisyklė, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, tačiau kitoje nuostatoje jau numatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Vertinant šias dvi normas lieka neaišku jų taikymo santykis ir pirmenybė. Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga išimtį dėl 5 metų suėjimo iki rugsėjo 1 dienos dėstyti iš karto po bendros taisyklės, numatančios, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam 5 metai yra suėję iki balandžio 30 dienos. Ir tik po to nustatyti specialią taisyklę, kad tėvų pageidavimu priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vėliau negu numatyta , bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Analogiško pobūdžio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl pradinio ugdymo pradžios. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, pradinis ugdymas gali būti pradėtas ir vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina
pagal priešmokyklinio ugdymo programą vėlesniais metais ir pagal priešmokyklinio ugdymo programą buvo ugdomas dvejus metus. Nepritarti.
Nepritarti. Išimtiniai atvejai yra nustatyti keičiamo įstatymo 35 straipsnyje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 21 dalyje ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti, kad įgaliotas institucijas įgalioja ne ministerija, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „leisti 6 metų sulaukusį vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą“ įrašytini žodžiai „leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai“, nes būtent tokia tėvų (globėjų) teisė bus numatyta 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje 8 straipsnio 3 dalyje. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintinas ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nustatantis teisę tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, tik dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo, bet nenumato galimybės kreiptis dėl 6 metų vaiko brandumo mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10.
9
keičiamo įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje reikėtų nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir juos lydinčių asmenų vežimo į atitinkamą ugdymo programą vykdančią įstaigą išlaidos. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja ne visas 3 straipsnis, o tik šio straipsnio 1 dalis (įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių įsigaliojimas numatytas vėlesnis). Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Be to, projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos jau 2021 metais, o 2021 m. valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra rengiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1035 13.
variante 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturi būti paryškinamas žodis „gebėjimus“, nes jis jau yra galiojančioje įstatymo redakcijoje;
variante 3 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje neturi būti paryškinamas sakinys „Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.“, nes ši nuostata tuo metu jau bus galiojančioje įstatymo redakcijoje;
dalyje vietoj žodžių „2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina data „2021 m. rugpjūčio 31 d.“. Pritarti. 14. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2020 m. spalio 8 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5219 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime . Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Bendrojo ugdymo taryba, 2020 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 2
<...>
Manome, kad neišsprendus aukščiau išsakytų klausimų, privalomojo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ankstinimas sukels įvairių problemų ir nepasieks lūkesčio pagerinti mokinių pasiekimus. Atsižvelgę į dabartinę ugdymo situaciją, manome, kad šiame etape, siekiant vaiko kokybiško pasirengimo mokyklai, būtų galima susitelkti į ikimokyklinio ugdymo kokybę, visuotinio į traukiojo ugdymo įgyvendinimą, o ne imtis naujų nesuplanuotų ir nepakankamai pagrįstų reformų.
Bendrojo ugdymo tarybos nariai yra pasirengę teikti ekspertinę pagalbą, dalyvauti diskusijose svarstant visus sisteminius bendrojo ugdymo kaitos klausimus, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra ilgalaikės visos bendrojo ugdymo sistemos atnaujinimo vizijos, apimančios ir ugdymo programas, mokyklų, mokytojų bei vadovų pa(si)rengimą, valstybės finansinius įsipareigojimus. Kviečiame visas suinteresuotas puses susitelkti diskusijoms ir konkretiems darbams. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. VŠĮ Vaiko psichologijos centras, 2020 m. spalio 12 d. <...> Apibendrinant. Pritariame įstatymų pataisoms dėl rizikos šeimų galimybių gauti visavertį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, ne tik privalomą vidurinės grandies mokymą. Prašome atmesti įstatymų pataisas dėl visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymo pradžios laiko ankstinimo, jei būtina, svarstyti tai atskirais aiškiais pasiūlymais, gilinantis ir tariantis su visuomene, analizuojant realią Lietuvos švietimo būklę. Reikalaujame , kad būtų imtasi realių priemonių Lietuvos vaikų švietimui gerinti. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020 m. spalio 27 d. 9 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) susipažino su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-5219“ projektu (toliau – Įstatymo projektas) . LSA iš esmės pritaria Įstatymo projekto tikslui privalomą ikimokyklinį ugdymą teikti visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams bei parengti sistemą palaipsniui ir vertinant individualius vaiko poreikius, pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ugdymo.
Tuo pačiu siūlome pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį, kuriuo keičiamas
taip: „9 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Papildyti 67 straipsnį 13 dalimi: „
, maitinimo ir pavėžėjimo ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus . “ Pritarti. 4. Lietuvos tėvų forumas, 2020 m. spalio 15 d. Dėl
<...> Atsižvelgus į išsakytas abejones, dėl tokios reformos įgyvendinimo motyvų, bei didelių įgyvendinimo uždavinių, kuriuos papildomai užkrautume ir taip „sunkiai važiuojančiai“ švietimo sistemai, prašome stabdyti Prezidentūros siūlymus ankstinti priešmokyklinį ugdymą. Šiandien švietime ir taip daug iššūkių. Neapgalvotas įgyvendinimas „susprogdins“ švietimo sistemą iš vidaus. Negalima ir vėl
„numesti“ didžiąją atsakomybės dalį tiesiog pedagogams ant pečių. Tuo pačiu
metu planuojamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas, kuris savaime yra didžiulis iššūkis švietimo sistemai ir joje dirbantiems pedagogams. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymą bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritaria.
6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, 2020 m. spalio 28 d. 2 Argumentai: Siekiant užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, patiriantiems socialinę riziką, bei užtikrinti ikimokyklinio ugdymo visuotinumą visiems vaikams, siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas yra užtikrinamas pagal švietimo, Švietimo ir mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką nustatyta tvarka ir atvejais, Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas . Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, bei kitais švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais atvejais ir tvarka, skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas “ . 3. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3.
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo , yra visuotinis nuo 4 metų amžiaus iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. ”. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas,
Argumentai: Siekiant užtikrinti finansavimą visų vaikų įtraukimui į ikimokyklinio ugdymo programas, siūloma tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Papildyti 24 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija, kartu su švietimo įstaiga vykdo patiriančių socialinę riziką vaikų įtraukimo į ikimokyklinį ugdymą programas.“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas,
Argumentai: Siekiant užtikrinti finansavimą visuotiniam ikimokykliniam ugdymui, siūloma tikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:9 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
dalimi: „
13. Ugdymo ir ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. “
2Papildyti 67 straipsnį 14 dalimi:
„14. Visuotiniam ikimokykliniam ugdymui, Vyriausybės
nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos visoms ugdymo reikmėms. “ Pritarti. 4. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas,
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šio įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7 ir 9 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 2 . Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3 . Šio įstatymo
, 3 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio
. Šio įstatymo 4 straipsnis, 8 straipsnio 2 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 6. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
redakcija: „
teikiamas vaikui nuo gimimo yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. ”. 7. 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
redakcija: „
teikiamas vaikui nuo gimimo yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. ”. 8. Rengdama 2021 ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet numato ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ikimokyklinio ugdymo grupių infrastruktūrai plėtoti arba šią sumą skiria iš Ateities ekonomikos DNR plano ar ES finansinės paramos lėšų .”. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-5219 2020-10-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius, Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad iki teikiamo projekto įsigaliojimo jau 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55, 56, 58, 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3101, kuriuo taip pat keičiama Švietimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Svarstytina,
ar projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti palikta šiuo metu nustatyta galimybė Švietimo ir mokslo ministrui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti tvarką ir kitus atvejus, kai vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas, nes galbūt toks ugdymas galėtų būti privalomas ne tik socialinę riziką patiriantiems vaikams. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-09-243 3.
Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, nustatančią bendrąją taisyklę, kad priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal vienų metų programą. Toks siūlymas būtų suprantamas tuo atveju, jeigu priešmokyklinio ugdymo trukmė skirtųsi ir, pvz., variuotų tam tikroje amplitudėje priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Tačiau keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies formuluotė, numatanti, kad nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, paneigia minėtą prezumpciją, ir suponuoja, kad įprastai priešmokyklinis ugdymas trunka vienus metus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje palikti bendrąją taisyklę dėl vienų metų trukmės ugdymo, įrašant išlygą dėl 8 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
švietimo ir mokslo ministro pareigybė turi būti tikslinama į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikėtų aiškiai ir nuosekliai išdėstyti specialiąsias taisykles, pagal kurias būtų netaikoma bendroji taisyklė, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam yra suėję 5 metai.
Vienoje šios dalies nuostatoje numatyta taisyklė, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, tačiau kitoje nuostatoje jau numatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Vertinant šias dvi normas lieka neaišku jų taikymo santykis ir pirmenybė. Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga išimtį dėl 5 metų suėjimo iki rugsėjo 1 dienos dėstyti iš karto po bendros taisyklės, numatančios, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam 5 metai yra suėję iki balandžio 30 dienos. Ir tik po to nustatyti specialią taisyklę, kad tėvų pageidavimu priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vėliau negu numatyta , bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Analogiško pobūdžio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl pradinio ugdymo pradžios. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6Svarstytina,
ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, pradinis ugdymas gali būti pradėtas ir vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina
priešmokyklinio ugdymo programą vėlesniais metais ir pagal priešmokyklinio ugdymo programą buvo ugdomas dvejus metus.
Nepritarti Šis straipsnis nekeičiamas, paliekama šiuo metu galiojanti redakcija. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 21 dalyje ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti, kad įgaliotas institucijas įgalioja ne ministerija, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„leisti 6 metų sulaukusį vaiką mokytis pagal priešmokyklinio
ugdymo programą“ įrašytini žodžiai „leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai“, nes būtent tokia tėvų (globėjų) teisė bus numatyta 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-09-24 9.
Svarstytina, ar projektu papildomai neturi būti tikslintinas ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nustatantis teisę tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, tik dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo, bet nenumato galimybės kreiptis dėl 6 metų vaiko brandumo mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Atsižvelgti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje reikėtų nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir juos lydinčių asmenų vežimo į atitinkamą ugdymo programą vykdančią įstaigą išlaidos. Nepritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad
dalių įsigaliojimas numatytas vėlesnis). Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Be to, projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos jau 2021 metais, o
nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-09-24 13.
Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturi būti paryškinamas žodis
„gebėjimus“, nes jis jau yra galiojančioje įstatymo redakcijoje;
dalimi keičiamoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje neturi būti paryškinamas sakinys „Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.“, nes ši nuostata tuo metu jau bus galiojančioje įstatymo redakcijoje;
m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina data „2021 m. rugpjūčio
departamentas, 2020-10-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Bendrojo ugdymo taryba, 2020-09-28 Jau kelerius metus šalyje kalbama apie privalomojo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ankstinimą. Ankstinimu tikimasi pagerinti mokinių pasiekimus, nes Lietuvos mokinių pasiekimai pagal kai kurių tarptautinių pasiekimų tyrimų rezultatus yra žemi (pavyzdžiui, Penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai nesiekia 2018 m. EBPO šalių vidurkio, o pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kol kas negerėja).
Ugdymo ankstinimas yra grindžiamas tarptautinių tyrimų rekomendacijomis, kad ankstyvesnis kokybiškas vaikų ugdymas pagerina mokinių pasirengimą mokytis ir sudaro visiems vienodo starto galimybes. Tačiau yra tarptautinių tyrimų, kurie teigia priešingai, pavyzdžiui, Norvegijoje atlikti tyrimai [1] rodo, kad nesudarius tinkamų sąlygų, atliepiančių vaiko raidos ypatumus, ankstinimas padaro žalos vaikų emociniam ir kognityviniam vystymuisi. Bendrojo ugdymo taryba siekdama, kad Lietuvos vaikų ugdymas būtų kokybiškas, teigia, kad prieš priimant sprendimą apie privalomo ugdymo ankstinimą, būtina tai pagrįsti moksliniais tyrimais, ilgalaikiais susitarimais su visomis suinteresuotomis grupėmis bei skiriamais ištekliais. Atkreipiame dėmesį, ką reikėtų atlikti prieš sprendimo dėl mokinių amžiaus ankstinimo priėmimą:
atlikti edukologijos ir psichologijos mokslo atstovų parengtą studiją/tyrimą, kurioje nepriklausoma mokslininkų grupė ištirtų ir pagrįstų Lietuvos vaikų ankstyvojo ir pradinio ugdymo situaciją ir poreikius, išanalizuotų privalomojo ugdymo ankstinimo privalumus ir pavojus, Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį kontekstą. Mokslo studijos duomenų pagrindu turėtų būti priimami sprendimai dėl tinkamiausių ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo sąlygų sudarymo visiems vaikams. 2. Sprendimai, susiję su socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ugdymu, turėtų būti derinami tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitomis tarnybomis, atsakingomis už vaikų ir šeimų gerovę. Svarbu, kad šie klausimai būtų sprendžiami bendradarbiavimo keliu ir būtų išvengta šeimų bei vaikų stigmatizavimo bei orumo žeminimo. 3. Manome, kad priimant privalomo ugdymo ankstinimo klausimą, būtina išspręsti bendrojo ugdymo struktūros klausimą.
Jeigu jau ankstinamas ugdymas, reikėtų permąstyti pradinio (ketveri, penkeri ar šešeri metai), pagrindinio, vidurinio ugdymo trukmę bei paskirtį bei tam pritaikyti bendrojo ugdymo programas. Negalima ugdymo(si) trukmės keisti fragmentuotai, turėtų būti nuosekli vizija. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad mokyklos struktūros kaita pareikalaus daug išteklių, tačiau nebūtinai pagerins ugdymo kokybę. 4. Kadangi į ugdymo įstaigas ateitų vieneriais metais jaunesni mokiniai, vėl iš naujo reikėtų atnaujinti bendrąsias programas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus. 5. Ugdymo aplinkos turėtų būti pritaikytos jaunesnių vaikų ugdymui, erdvės turi būti palankios vaikų aktyviam judėjimui, žaidimui, mokymuisi tyrinėjant. 6. Jeigu būtų ankstinamas pradinis ugdymas ir pertvarkoma bendrojo ugdymo struktūra, būtina pagal tai peržiūrėti mokytojų rengimo studijų programas visose aukštosiose mokyklose, kuriose ruošiami pedagogai. Reikėtų pasirūpinti ir parengti pedagogų profesinio tobulinimo programas, kuriose būtų pristatyta jaunesnio amžiaus vaikų ugdymo specifika, poreikiai ir priemonės. 8. Rengiantis ankstinti ugdymą, privaloma užtikrinti, kad būtų atitinkamas reikalingų specialistų kiekis (logopedų, pagalbos mokytojui specialistų, spec. pedagogų, psichologų, etc.). Šiuo metu pagalbos vaikui specialistų labai trūksta bendrojo ugdymo mokyklose, o paankstinus ugdymą jų poreikis tik dar labiau išaugs. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra įvairių iššūkių įgyvendinant visuotinį įtraukųjį ugdymą mokyklose, o tai turėtų būti ateinančių kelerių metų prioritetas, reikalaujantis didelių išteklių ir švietimo bendruomenės susitelkimo. 9. Ankstyvuoju ugdymo laikotarpiu būtinas individualus dėmesys vaikui stebint jo raidą visais požiūriais (psichologiniu, fiziniu, kognityviniu ir pan.), todėl klasės neturėtų būti didesnės nei 15-20 vaikų. 10.
ugdymo ankstinimas išaugins lėšų poreikį per visas švietimo sistemos pakopas per ateinančius 15+ metų. Dėl šios situacijos reikės įrengti naujas patalpas mokyklose. Be to, stipriai išaugs pedagogų poreikis, ypač ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, kur ir šiandien šių specialistų trūksta ir nėra strategijos, kaip šią problemą spręsti. 11. Atsižvelgus į aukščiau įvardytus su ugdymo ankstinimu susijusius integralius veiksnius, manome, kad turėtų būti apgalvotas veiksmų planas, kaip supažindinti visuomenę, argumentuotai paaiškinant, kodėl reikalingas šis pokytis. Manome, kad neišsprendus aukščiau išsakytų klausimų, privalomojo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ankstinimas sukels įvairių problemų ir nepasieks lūkesčio pagerinti mokinių pasiekimus. Atsižvelgę į dabartinę ugdymo situaciją, manome, kad šiame etape, siekiant vaiko kokybiško pasirengimo mokyklai, būtų galima susitelkti į ikimokyklinio ugdymo kokybę, visuotinio įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, o ne imtis naujų nesuplanuotų ir nepakankamai pagrįstų reformų. Bendrojo ugdymo tarybos nariai yra pasirengę teikti ekspertinę pagalbą, dalyvauti diskusijose svarstant visus sisteminius bendrojo ugdymo kaitos klausimus, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra ilgalaikės visos bendrojo ugdymo sistemos atnaujinimo vizijos, apimančios ir ugdymo programas, mokyklų, mokytojų bei vadovų pa(si)rengimą, valstybės finansinius įsipareigojimus. Kviečiame visas suinteresuotas puses susitelkti diskusijoms ir konkretiems darbams. Atsižvelgti
2Ramunė Murauskienė,
2020-09-28 Siunčiu pakartotiną raštą ir reikalauju atsakyti į mano užduotus klausimus. 1. Kokiais dokumentais ir tyrimais remiatės, inicijuodami ugdymo ankstinimą Lietuvoje? 2. Kokie dokumentai ir tyrimai, iš jūsų paminėtų, nurodo palankias aplinkybes Lietuvoje privalomam ar visuotinam ugdymo ankstinimui? 3. Su kokiais Lietuvos mokslininkais ir psichologais bendradarbiavote ir kokius tyrimus atlikote, priimdami ketinimą ankstinti ugdymą Lietuvoje? 4.
ketintumėte išpildyti tinkamą ugdymo individualizavimą tiems vaikams, kurie pradėtų priešmokyklinį ugdymą 6 metų (pagal tėvų pageidavimą), tačiau privalėtų ugdyti su 5 metų amžiaus vaikais, t. y. ne su savo bendraamžiais, ir pagal jų amžiaus neatitinkančias ugdymo programas? 5. Kaip ketintumėte išpildyti tinkamą priešmokyklinio ugdymo individualizavimo procesą antrus metus, kuomet pasirodytų, kad vaikas, sulaukęs 6 metų, nebūtų pajėgus pradėti ugdymo pirmoje klasėje, t. y. startuoti pradiniame ugdyme? 6. Koks metodas ar būdas būtų kriterijus, pagal kurį vaikai privalėtų pasilikti priešmokyklinėje grupėje antrus metus? Kas tą turėtų pastebėti? 7. Kodėl ankstinant ugdymą Lietuvoje atsisakyta profesionalų pasiruošimo ugdymui įvertinimų? Lietuvoje iki 2018 metų galiojo tėvams prievolė pasikonsultuoti dėl vaiko mokyklinio brandumo su psichologais, turinčiais teisę atlikti konkretų įvertinimą pagal konkrečią metodiką. Būtnet toks profesionalų bendradarbiavimas su tėvais padėjo išvengti vaikų patekimo į mokyklą, neturint atitinkamos brandos. Juk vaikai, kurie patektų į priešmokyklinį ugdymą pagal jų unikallią brandą, galėtų sėkmingai keliauti ugdymo procese tolyn, be prievolės patirti diskriminaciją, pasiliekant antrus metus kartoti priešmokyklinį kursą. Reikalauju šį raštą atsakyti kaip ir priklauso valstybinei įstaigai, atsakymus raštu siunčiant nurodytu el.pašto adresu. Atsižvelgti
Vaiko psichologijos centras, 2020-10-13 VšĮ Vaiko psichologijos centro psichologai, atstovaujantys Lietuvos vaikų, tėvų bei mokytojų interesą, pateikia komentarus ir pasiūlymus svarstomam projektui Nr. XIIIP-5219 (toliau – Projektas). Pritariame Projekto daliai, kurioje pateikiami būdai kaip Lietuvoje turi būti pasirūpinta socialinės rizikos šeimų vaikais, jų ugdymu. Tai vienprasmiškai turi būti valstybės prioritetas – užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo vaiko gyvenimo situacijos.
Labai laiku pateikiami pasiūlymai, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę gauti ikimokyklinį ugdymą, kad vaikai galėtų du metus praleisti priešmokyklinio ugdymo grupėse. Taip pat labai svarbus projekto finansinis aspektas – valstybės ryžtas skirti finansinį pagrindą vaikams iš rizikos grupės šeimų gauti pilną ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Atsižvelgti
Vaiko psichologijos centras, 2020-10-13 Nepritariame Projekto daliai, kuria siekiama ankstinti visos Lietuvos vaikų pradinį ugdymą, įtvirtinant pradinį ugdymą nuo šešerių metų. Džiugina tai, kad projekte paliekama lankstumo – neverčiami penkerių metų vaikai pradėti pradinį ugdymą (mokyklą pradės vaikai, kuriems iki rugsėjo 1-os dienos sueina
galimybė dvejus metus lankyti priešmokyklinį ugdymą (kurios anksčiau nebuvo ir vaikai, pradėję priešmokyklinį ugdymą turėdavo eiti į pradinę mokyklą, nepaisant jų realios brandos). Tačiau netinka keisti visą sistemą be atskiro siūlymo, slepiantis už pagalbos socialinės rizikos šeimų vaikams, nes tai yra per daug svarbus klausimas visai Lietuvai, jos švietimo sistemai, tėvams ir vaikams. Projekto dalis dėl švietimo ankstinimo turėtų būti atmesta. Atsižvelgti
Vaiko psichologijos centras, 2020-10-13 Reikalaujame, kad:
kolegijas taip pat pasieks jaunesni žmonės ir prie to reikės prisiderinti) būtų priimami labai atsakingai, tariantis su visuomene (šiuo metu neatsižvelgiama į visuomenės, tėvų, mokytojų realybes) ir atskirais potvarkiais, nesislepiant už kitų idėjų, kad ir kokios gražios jos būtų. 2.
planuoti atsižvelgiant ne tik į kitų šalių faktinius rodiklius (kada pradeda mokytis), bet ir į atliekamus naujausius tyrimus bei realias situacijas – kaip tose šalyse sekasi vaikams, ar jie laimingi, ar sistema gerai veikia, kokie ugdymo modeliai naudojami, ar jie pritaikomi mūsų šaliai ir pan. Kitų šalių patirtis yra gera tiek, kiek ji yra gerai suprasta. Pvz., faktas, kad UK vaikai anksti pradeda lankyti mokyklą visai neatskleidžia, kiek dėl to yra patenkinti ar vargsta vaikai, tėvai, mokytojai. Remdamiesi tyrimais turime suprasti, kiek ir kas anksčiau yra naudinga, o kas sukelia vaikams papildomo streso, įtampos ir prioritetą teikia sisteminiams rezultatams, o ne vaikų gerovei. Dažnai ankstinant akademines ugdymo formas, vardan rezultatų vaikams sukeliamas stresas, prarandama motyvacija ugdytis visą gyvenimą, o geresnių rezultatų taip ir nepasiekiama. Todėl pasaulyje po skuboto sisteminio švietimo ankstinimo grįžtama prie nuostatos, kad „anksčiau nėra geriau“. Švietimo sistemos pokyčiai vyksta visame pasaulyje – ir Suomijoje (atsisakoma dalykų, neatsisakoma mokyklos nuo 7 metų), ir Honkonge (atsisakoma testų, egzaminų, sprendžiamos vaikų streso problemos). Labai norisi, kad Lietuva pasimokytų iš kitų šalių pasiekimų ir klaidų, o ne kartotų kitų jau praeitas klaidas. Mes nesam tokie turtingi, kad galėtumėm sau leisti dar vieną švietimo reformą, kurios padarinius po to gali tekti ilgai taisyti psichologams, psichiatrams. Psichikos sunkumų ir taip daugėja, švietimo sistema turėtų prisidėti prie jų mažinimo, o ne dauginimo. 3. Planuojant pokyčius, susijusius su vaikais, atsižvelgti į vaikų raidos psichologiją bei fiziologiją, taip pat realią situaciją. Vaikų tinkamai raidai iki 6-7 metų reikia laisvės ir nuoseklumo, galimybių žaisti ir tyrinėti, priėmimo ir globos, jų fiziologinę ir psichologinę raidą atitinkančių veiklų.
Mokykla šiuo metu Lietuvoje suteikia galimybę išmokti akademinių dalykų (skaitymo, rašymo, skaičiavimo, pasaulio pažinimo), taip pat taisyklių, paklusnumo. Tačiau mokykloje realiai nebelieka erdvės realiam kūrybiškumui, pačių vaikų savarankiškumui, spontaniniam bendradarbiavimui, socialinių santykių gerinimui ir, deja, mąstymui. Todėl vaikai, nepatyrę, kaip ugdytis savireguliaciją, savarankiškumą, empatiją, kaip auginti santykius su bendraamžiais (visa tai įmanoma tik laisvo žaidimo bei tyrinėjimo veiklų metu), atėję į mokyklą nebetenka tokių galimybių. Todėl vietoje gerų švietimo rezultatų galime gauti dar mažiau kūrybiškus, mažiau iniciatyvius, mažiau motyvuotus ir mažiau mąstančius vaikus. Nes jie nuo mažesnių metų turės atitikti reikalavimus, taisykles, paklusti ir vykdyti nurodymus. Lietuvos darželiai suteikia vaikams jiems reikalingos laisvės tarp bendraamžių, kurios jie nebetenka pakliuvę į mokyklas. Todėl sumažinti vaikų galimybes daugiau laiko praleisti darželiuose gali būti labai netinkamas žingsnis dabartiniame Lietuvos kontekste, nes taip, priešingai lūkesčiams, sumažinamos vaikų galimybės mokytis atitinkamai jų amžiui. Sutrumpinant šį laiką sumažinamos vaikų galimybės, nes organizuota, struktūruota veikla turi būti labai intensyvi ir kryptinga, kad visa tai kompensuotų. 4. Planuojant pokyčius atsižvelgti į realią Lietuvos situaciją. UNICEF tyrimo duomenimis* Lietuvos vaikai yra nelaimingi, patiria labai daug streso, vaikų savižudybių skaičius yra siaubingai didelis. Kaip šis švietimo sistemos keitimas paveiks Lietuvos vaikus?
Ankstesnis vaikų sisteminis ugdymas niekaip negali padėti vaikams pasijausti geriau, nes mokyklose, deja, Lietuvos vaikai nesijaučia labai gerai (apie tai galima spręsti iš patyčių, agresijos paplitimo, praleistų pamokų kiekio, prastų mokymosi pasiekimų ir savižudybių bei bandymų žudytis – gerai besijaučiantys ar žinantys, kad gali gauti pagalbos, vaikai taip nedaro). Šiuo metu Lietuvoje vyksta daug skirtingų dalykų, susijusių su švietimu. Čia keli pavyzdžiai:
Kyla klausimas, ar per tuos pačius 12 metų vaikai spės išmokti viską, kas jiems priplanuota, ar atsiras papildoma 13-a klasė? (toks precedentas buvo 20 amžiaus 9-ame dešimtmetyje).
Sudaryti ekspertų ir pagalbos komandas.
**http://www.vilniussveikiau.lt/wp-content/uploads/2015/08/Vaik%c5%b3-sveikatosb%c5%abkl%c4%97s-analiz%c4%97-ikimokyklinio-ugdymo-istaigose-2014-m..pdf (naujesnės informacijos nepavyko rasti pagal vaikų amžių) Atsižvelgti 6.
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-10-279 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) susipažino su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-5219“ projektu (toliau – Įstatymo projektas) . LSA iš esmės pritaria Įstatymo projekto tikslui privalomą ikimokyklinį ugdymą teikti visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams bei parengti sistemą palaipsniui ir vertinant individualius vaiko poreikius, pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ugdymo. Tuo pačiu siūlome pakeisti
9 straipsnį, kuriuo keičiamas
13 dalis ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Papildyti 67 straipsnį 13 dalimi: „
, maitinimo ir pavėžėjimo ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus . “
švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2020-10-29 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1189 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5219“, pritaria Vyriausybės pasiūlymams dėl Švietimo įstatymo 7 str. ir 8 str. keitimo, taip sudarant palankesnes ikimokyklinio ugdymo sąlygas socialinę riziką patiriantiems vaikams, ir numatant dvejų metų trukmės priešmokyklinio ugdymo programos vykdymą.
LŠMPS įsitikinusi, kad šio teisės akto sėkmingas įgyvendinimas gali būti užtikrintas tik skiriant savalaikį ir poreikius atitinkantį finansavimą bei nebloginant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių darbuotojų darbo sąlygų. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1682 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5219 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
ikimokyklinis ugdymas yra užtikrinamas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką“. Manytina, kad žodis „užtikrinamas“, kuris reiškia „garantuoja, laiduoja“, suponuoja tik teisę vaikams, patiriantiems socialinę riziką, esant poreikiui ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Ši nuostata įteisinta ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nustatyta, kad apie 36 proc. socialinę riziką patiriančių vaikų neugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą, nors jiems ugdymas privalo būti skirtas ir būtų naudingiausias. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo lygiu nustatyti, kad vaikams, patiriantiems socialinę riziką, ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas privalomai nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti privalomas ne tik socialinę riziką patiriantiems vaikams, todėl siūloma palikti galimybę švietimo, mokslo ir sporto ministrui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti tvarką ir kriterijus, kai vaikui gali būti skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri įsigaliotų 2021 m. rugsėjo 1 d. išdėstyti taip:
„2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal
ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti skiriamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka.“. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-10-28 nutarimas Nr. 11892 2.
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą, tačiau, Švietimo valdymo informacinės sistemos 2019 metų duomenimis, ikimokyklinio ugdymo prieinamumas skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 125 proc. skirtingo vaikų amžiaus grupėse: 2 metų amžiaus vaikų mažiausia yra ugdoma 14 proc., o daugiausia – 92 proc.,
metų vaikų mažiausiai ugdoma 27–28 proc., daugiausiai – 123–125 proc. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audituotose savivaldybėse socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ugdymo mastas taip pat skirtingas – ugdoma nuo
kontrolės 2018 m. audito ataskaita „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“). Iš duomenų matyti, kad kai kuriose savivaldybėse savarankiškoji funkcija „organizuoti ikimokyklinį ugdymą“ yra įgyvendinama silpnai, mažas į institucinį ugdymą įsitraukusių vaikų skaičius. Neužtikrinant vaikams galimybės ugdytis įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) negali grįžti į darbo rinką, o vaikai negali gauti kokybiškų ugdymo paslaugų bei švietimo pagalbos. Atsižvelgiant į tai bei į Įstatymo projekto tikslą, siūloma įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą pagal ikimokyklinio ugdymo programą vaikams nuo 2 metų amžiaus. Kadangi šiai nuostatai įgyvendinti savivaldybės ir švietimo teikėjai turi pasirengti, siūloma numatyti įgyvendinimo etapus pradedant nuo vyresnių vaikų visuotinio ikimokyklinio ugdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: 2.1.
Švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri galiotų nuo 2023 m. rugsėjo 1
rugpjūčio 31 d. išdėstyti taip:
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti
priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 4 metų amžiaus.“;
įstatymo 7 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri galiotų nuo 2024 m. rugsėjo 1
rugpjūčio 31 d. išdėstyti taip:
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti
priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus.“;
įstatymo 7 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri galiotų nuo 2025 m. rugsėjo 1
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti
priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus.“
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 2 straipsniu siūloma keisti Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis ir numatyti, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas nuo 5 metų, tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos įgyvendinimas išskiriant tam tikras vaikų grupes, kurie turėtų likti ugdytis pagal programą antrus metus, o kuriems rekomenduoti pradėti lankyti mokyklą nuo 6 metų, gali sukelti daug ginčų įstaigų, kurios vykdo priešmokyklinio ugdymo programą, bendruomenėse, o švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyti atvejai ir tvarka galimai bus diskriminuojanti vaikus, nes vaiko raida ir brandumas yra nustatomi individualiai kiekvienam vaikui tam skirtose tarnybose.
Pritariant ugdymo ankstinimui ir individualių vaikų poreikių tenkinimui, siūloma įteisinti dvejų metų priešmokyklinio ugdymo programos trukmę, programos teikimą pradėti, kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 5 metai, ir, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, poreikius, sudaryti galimybes vaikams formalųjį ugdymą pradėti, kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 tėvams (globėjams) pageidaujant. Pritarus pasiūlymui ankstinti ugdymą, bus įtraukti šiuo metu pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas neugdomi 5 metų vaikai, kurių, 2019 m. pabaigos Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, buvo daugiau kaip 2 600, iš kurių mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse buvo šiek tiek daugiau kaip 1 900. Užtikrinant dvejų metų trukmės priešmokyklinio ugdymo programos teikimą, siūloma neskaidyti priešmokyklinio ugdymo lankymo pradžios laiko (kai vaikui sueina 5 metai iki balandžio 30 d. ar iki rugsėjo 1 d.) ir palikti nuostatą – kai tais kalendoriais metais vaikui sueina 5 metai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų švietimo, mokslo ir sporto
ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3.
metais jam sueina 5 metai. Tėvų (globėjų) prašymu, švietimo teikėjui švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, priešmokyklinio ugdymo programa gali būti baigiama per vienus metus.“ Atsižvelgiant į tai, kad priešmokyklinio ugdymo ankstinimui ir dvejų metų priešmokyklinio ugdymo bendrajai programai vykdyti reikalingas pasirengimo laikotarpis, siūloma nustatyti, kad Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių ir su jomis susiję Švietimo įstatymo pakeitimai (Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų, Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1 punkto) įsigalioja nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pagal priešmokyklinio ugdymo programą būtų ugdomi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, ir vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 5 metai, siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnyje reglamentuoti priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimą 2023–2024 mokslo metais ir nuostatas išdėstyti taip: „2023 m. rugsėjo 1 d. vaikams, kuriems 2023 metais sueina 6 metai, priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, o vaikams, kuriems 2023 metais sueina 5 metai, – pagal dviejų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.“ Nepritarti Nuspręsta pritarti pateikto projekto formuluotei. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4Atsižvelgiant į šio nutarimo 3 punkte siūlomus Švietimo įstatymo pakeitimus,
sistemiškai siūloma tikslinti mokymosi pagal pradinio ugdymo programą nuostatas ir Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą vienus metus, kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.“ Nepritarti Šis straipsnis nekeičiamas, paliekama šiuo metu galiojanti redakcija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomai nuostatai dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo vaikams, patiriantiems socialinę riziką, Įstatymo projekto 5 straipsnis laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, siūloma jo atsisakyti. Nepritarti Nuspręsta pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pateiktam pasiūlymui dėl 5 straipsnio. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 6 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 33 straipsnio papildymas 4 dalimi laikytinas pertekliniu, kadangi galiojančio Švietimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr.
V-651/A1-455/V-1004
„Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos
priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatoma įvairi galima pagalba šeimai ir apibrėžtas koordinuotai teikiamų paslaugų organizavimas ir kitos sąlygos. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 7 straipsniu Švietimo įstatymo 36 straipsnis pildomas 21 dalimi, kurioje numatyta, kad socialinę riziką patiriantiems vaikams, kuriems ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir juos lydinčių asmenų vežimą į atitinkamą ugdymo programą vykdančią įstaigą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas į mokyklą ir atgal privalo būti vežami. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio keitimo, o keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 9 straipsnį ir numatyti, kad minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d.
Pritarti iš dalies Siekiant to paties tikslo, siūloma pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas . Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 8 straipsniu keičiamą Švietimo įstatymo 47 straipsnį, atsižvelgiant į šiame nutarime išdėstytas aplinkybes ir pateiktus pasiūlymus, keičiant Švietimo įstatymo 8 ir 9 straipsnius, siūloma tikslinti taip:
įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) 6 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra baigęs priešmokyklinio ugdymo programą, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą;“;
įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 6 metų vaiko brandumo ugdytis pagal pradinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis;“; 8.3.
Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;“. Nepritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 9 straipsnyje siūloma Švietimo įstatymo 67 straipsnį papildyti 13 dalimi, pagal kurią nustatoma, kad ugdymo ir ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pritariame nuostatai, kad, siekiant gerinti socialinę riziką patiriančių vaikų ugdymo sąlygas ir mažinti atskirtį, iš valstybės biudžeto turėtų būti skiriamos papildomos tikslinės mokymo lėšos (ugdymui, švietimo pagalbai, kitoms ugdymo reikmėms), tačiau nepritariame nuostatai, kad iš valstybės biudžeto būtų skiriamos ir ūkio lėšos. Pagal Švietimo įstatymo 67 straipsnio 3 dalį valstybinėms ir savivaldybių mokykloms (išskyrus mokyklas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies 1 punkte) ūkio lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Kai kurios ūkio išlaidos kintant mokinių skaičiui iš esmės nesikeičia (pvz., mokyklos patalpų išlaikymas, priežiūra ir pan.), todėl būtų netikslinga visas ūkio išlaidas sieti su atskiru mokiniu.
Manome, kad vienam vaikui iš valstybės biudžeto skiriamos ūkio lėšos labai neženkliai papildytų mokyklos biudžetą, o jų skyrimas iš atskiro šaltinio, nei yra skiriamos visos kitos ūkio lėšos, gerokai apsunkintų patį lėšų administravimą savivaldybių mokyklose. Atsižvelgiant į tai, siūloma nedaryti išimčių iš galiojančio ūkio lėšų skyrimo reglamentavimo, o, esant papildomam lėšų poreikiui dėl didesnio mokinių skaičiaus, prireikus numatyti jį tikslinant savivaldybių finansinius rodiklius. Švietimo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad mokiniai maitinami nemokamai Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais, todėl, siekiant skirti nemokamą maitinimą vaikams, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsniu pildomą Švietimo įstatymo 67 straipsnio 13 dalį, kuri įsigaliotų 2021 m. rugsėjo 1 d., ir ją išdėstyti taip:
„13. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto skiriama lėšų vaikų,
kuriems šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka yra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymo reikmėms tenkinti.“. Nepritarti Nuspręsta pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktam pasiūlymui dėl 9 straipsnio. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dalimi, vaikų, kuriems skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymo reikmėms tenkinti 2021 m. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti 800 tūkst. Eur (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 1 000 vaikų skaičiuojama po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui).
Jei būtų tikslinamas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas, siekiant skirti nemokamą maitinimą vaikams, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, 2021 m. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti 220 tūkst. Eur (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 1000 vaikų skaičiuojama po 2,5 Eur per dieną kiekvienam vaikui). Preliminariais vertinimais, vaikų, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas vežimo į mokyklą ir atgal išlaidoms padengti 2021 m. papildomai savivaldybėms reikėtų skirti 300 tūkst. Eur (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 1000 vaikų skaičiuojama po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, įskaitant atlygį lydintiems asmenims). Pažymėtina, kad į 2021 m. valstybės biudžeto projektą yra įtrauktos tik tos papildomos lėšos, kurios būtinos jau patvirtintiems teisės aktams įgyvendinti, todėl, pritarus teikiamam Įstatymo projektui, turėtų būti atitinkamai tikslinamas Lietuvos
rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-10-282 Argumentai: Siekiant užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, patiriantiems socialinę riziką, bei užtikrinti ikimokyklinio ugdymo visuotinumą visiems vaikams, siūloma tikslinti įstatymo projekto
į ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius,
kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. “2 .
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas yra užtikrinamas pagal švietimo, Švietimo ir mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką nustatyta tvarka ir atvejais, Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas . Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, bei kitais švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais atvejais ir tvarka, skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas “ . 3. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo , yra visuotinis nuo 4 metų amžiaus iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
”. Pritarti iš dalies Pritarti tikslui ir siūlyti išdėstyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą 2 straipsniui. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-10-284 Argumentai: Siekiant užtikrinti finansavimą visų vaikų įtraukimui į ikimokyklinio ugdymo programas, siūloma tikslinti įstatymo projekto 5 straipsn į ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: 5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Papildyti 24 straipsnį 21 dalimi: „2
1Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija, kartu su švietimo įstaiga vykdo patiriančių socialinę riziką vaikų įtraukimo į ikimokyklinį ugdymą programas.“ Pritarti 3.
Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-10-287 Argumentai: Siekiant užtikrinti finansavimą visuotiniam ikimokykliniam ugdymui, siūloma tikslinti įstatymo projekto 9 straipsn į ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
1Papildyti 67 straipsnį 13 dalimi:
„
13Ugdymo ir ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus.
“
2Papildyti 67 straipsnį 14 dalimi:
„14. Visuotiniam ikimokykliniam ugdymui, Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos visoms ugdymo reikmėms.
“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo tikslui ir 9 straipsnio 1 dalį suformuluoti pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą:
„
13Ugdymo , maitinimo ir pavėžėjimo ūkio lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus .
“ Nepritarti 9 straipsnio 2 daliai, kadangi tai pareikalautų papildomų lėšų, kurios nėra numatytos valstybės biudžeto projekte. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-10-288 Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šio įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7 ir 9 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 2 . Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3 . Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis , 3 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4 . Šio įstatymo 4 straipsnis, 8 straipsnio 2 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m.
sausio 1 d. 5 .
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 6. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo7 straipsnio 3 dalies redakcija: „
teikiamas vaikui nuo gimimo yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. ”. 7. 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo7 straipsnio 3 dalies redakcija: „
teikiamas vaikui nuo gimimo yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. ”. 8. Rengdama 2021 ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet numato ne mažiau kaip30 milijonų eurų ikimokyklinio ugdymo grupių infrastruktūrai plėtoti arba šią sumą skiria iš Ateities ekonomikos DNR plano ar ES finansinės paramos lėšų .”. Pritarti iš dalies Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, 10 straipsnyje nurodyti atskirų įstatymo projekto straipsnių įsigaliojimo datas, bet ne pačias formuluotes. Nepritarti 10 straipsnio papildymui 8 dalimi, kadangi tai pareikalautų papildomų lėšų, kurios nėra numatytos valstybės biudžeto projekte. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2020-10-308 Argumentai: Tam, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją spėtų parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma patikslinti datas. Pasiūlymas: 5. 8.
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo , išskyrus 2 straipsnio 3 dalies, 3 ir 4 straipsnių, įgyvendinamuosius teisės aktus . 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus . Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė [1] Asta Kriščiūnaitė-Volbikienė „Į mokyklos suolą nuo šešerių?“ (2020 09 11) https://www.bernardinai.lt/i-mokyklos-suola-nuo-seseriu/ ) ,