Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55,
15¹
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2025 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 38 45 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“
2Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2020 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip
siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo
patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2025 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 38 45 procentų;
3) 2020 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki
dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“
2 straipsnį 14¹ dalimi: „14¹.
Iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio modernizavimas – iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio atnaujinimas (pagerinimas), įskaitant visų arba dalies elektrinės įrenginių ar įrangos pakeitimą ir (arba) elektrinės elektros energijos gamybos įrenginio valdymo sistemų pakeitimą, siekiant pakeisti elektrinės įrengtąją galią ar elektros energijos gamybos įrenginio galią ir (arba) padidinti elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio naudingumą.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 19² dalimi:
„19². Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kaina
(toliau – sandorio kaina) – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“
straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) sandorio kaina;“. 2. Buvusius
3 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė
asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir 3 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims taikomos tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 2 punkte numatytą numatytas skatinimo priemonę priemones.
Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Skatinimo priemones taikančios institucijos ir įstaigos Valstybinės
energetikos reguliavimo tarybos prašymu ir prašyme nustatytais terminais teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, pritaikytas skatinimo priemones ir jų apimtį.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustato savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnį nauju 3 punktu: „3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką;“. 2. Papildyti 11 straipsnį nauju 4 punktu: „4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;“. 3. Papildyti 11 straipsnį nauju 5 punktu: „5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;“. 4. Buvusius
11 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;“.
6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 6) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 7) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) 8) derina šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) 12) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 14) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 6) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 7) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) 8) derina šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) 12) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 14) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „13 straipsnis.
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra viena iš valstybės energetikos politikos vystymosi krypčių, į kurią turi būti atsižvelgiama rengiant Nacionalinį pažangos planą ir nacionalines plėtros programas. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2025 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, jūrinėje teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 TWh. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų sausumos teritorijoje pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4. Kai elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5.
energijos pagaminta ir planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 3 2 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant gaminančių vartotojų ir asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės, ir gaminančių vartotojų:
1) elektrinėse, ilgiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
4) asmenims, dalyvavusiems aukcione, paskirtą elektros energijos gamybos kiekį. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
pakeitimas
13 straipsnį 8 dalimi: „8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki kiekvienų metų kovo 31 d.:
1) apskaičiuoja rodiklį, parodantį, kokią procentinę dalį sudaro gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įrengtoji suminė galia, palyginti su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, ir šį rodiklį skelbia savo interneto svetainėje. Visų veikiančių gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir gamintojų, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose gaminti elektros energiją ir rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, suma.
Visų veikiančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, gamintojų, naudojančių atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti elektrinių įrengtųjų galių suma;
2) apskaičiuoja skatinimo priemonių, praėjusiais kalendoriniais metais pritaikytų atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, taip pat gaminančių vartotojų įrenginiams, apimtį;
3) apskaičiuoja didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios gaminančių vartotojų elektrinių ir elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijos gamybai tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, skaičių ir elektros energijos gamybos kiekius.“
13 straipsnį 9 dalimi: „9.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 d. įvertina, ar šio straipsnio
su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo.“
papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Konsultavimas veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais
Lietuvos energetikos agentūra (toliau – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra) teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais, taip pat dėl galimų skatinimo priemonių atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. 2. VšĮ Lietuvos energetikos agentūra, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių, elektros tinklų operatorių pateikta informacija apie procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir
(ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui, parengia ir savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją apie nurodytas procedūras ir leidimus, veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybes, galimas gauti skatinimo priemones atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės ir elektros tinklų operatoriai užtikrina aktualios informacijos skelbimą savo interneto svetainėse.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros energijos
gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išdavimas „1. Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas. 2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimus modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas. 3. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir tik gavus statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Elektros tinklų pajėgumo padidinimas ir
elektros tinklų plėtra elektrinėms ir energijos gamybos įrenginiams prijungti
elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie sausumos elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą. 2.
nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą. 3. Atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau
Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidomis, kurios finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis. Šių sąnaudų dalį perdavimo sistemos operatorius mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų finansavimo šaltinių. 4. Už atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, plėtojamų jūrinės teritorijos dalyje prijungimą prie transformatorių pastotės jūrinėje teritorijoje atsako ir su tuo susijusias sąnaudas apmoka asmuo, turintis leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai). 5. Tuo atveju, jei atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės jo valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to prarastos pajamos, įvertinus sutaupytas išlaidas, kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Gamintojas gali pasirinkti vieną iš negautų pajamų kompensavimo būdų:
1) kompensaciją, apskaičiuotą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos dauginant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas elektrinėje remiantis įrangos gamintojo specifikacija, iš gamintojo laimėtos sandorio kainos ir termino, kurį pagaminta elektros energija negalėjo būti priimta ir persiųsta, atėmus sutaupytas nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidas. Kompensacijos ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Kompensacija išmokama gamintojui vieną kartą už laikotarpį nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki tol, kol bus galima elektrinėje pagamintą elektros energiją priimti ir persiųsti. Laikotarpis, už kurį sumokama kompensacija, įtraukiamas į skatinimo laikotarpį;
2) skatinimo laikotarpio pratęsimas tuo laikotarpiu, kuriuo pagaminta elektros energija negalėjo būti priimta ir persiųsta. 6. Gamintojas apie pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą, numatytą šio straipsnio 5 dalyje, raštu informuoja perdavimo sistemos operatorių, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių, Energetikos ministeriją ir Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. 7.
išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau perdavimo sistemos operatoriaus valdomi elektros tinklai dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, gamintojui perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kompensuoja gamintojo negautas pajamas, išskyrus atvejus, kai elektros tinklai nėra parengti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti. Šios kompensacijos dydį apskaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba daugindama atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas elektrinėje remiantis įrangos gamintojo specifikacija, iš gamintojo laimėtos sandorio kainos ir termino, kurį pagaminta elektros energija negalėjo būti priimta ir persiųsta, atėmus sutaupytas nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidas.“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Prekybą elektros energija vykdant elektros energijos biržoje, Elektros elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
1) aukcione laimėtą kainos priedą, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
2) aukcione laimėto kainos priedo dalį, kuri apskaičiuojama kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą.“
dalimi: „2¹.
Prekybą elektros energija vykdant pagal dvišales sutartis, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
mažesnė už kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinę kainą ir kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir sutartyje nustatytos elektros energijos valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai sutartyse nustatytos elektros energijos valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui aukcione laimėtas kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina, kai elektros energija parduodama elektros energijos biržoje, arba dvišalėje sutartyje nustatyta elektros energijos valandine kaina, kai elektros energija parduodama pagal dvišales sutartis, yra didesnė už didžiausiąją kainą ar jai lygi, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina, kai elektros energija parduodama elektros energijos biržoje, 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, arba kai dvišalėje sutartyje nustatyta elektros energijos valandinė kaina, kai elektros energija parduodama pagal dvišales sutartis, yra mažesnė už nulį arba jam lygi.
Gamintojui kainos priedas taip pat nemokamas nuo to mėnesio, kurį faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis pasiekia gamintojui aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį.“
4Papildyti 20 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Ketinimų protokolas, kurį pasirašo asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, galioja 270 kalendorinių dienų. Asmuo, laimėjęs aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, pratęsia ketinimo protokolo galiojimą Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
5Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam aukcionui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną.“
ir ją išdėstyti taip: „12.
Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka, taip pat kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo. Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytais pagrindais, arba aukciono laimėtojas nesikreipia į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo.“
taip: „19. Šio straipsnio 18 dalyje nurodyta suma apskaičiuojama skirtumą tarp gamintojui aukcione paskirto 3 metų elektros energijos gamybos kiekio ir faktinio 3 metų elektros energijos gamybos kiekio, įskaitant dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepagamintą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį, padauginus iš gamintojo laimėto kainos priedo ir elektros energijos vidutinės praėjusių metų kainos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje sumos. Gautos lėšos naudojamos Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.“
ir ją išdėstyti taip: „22.
Vyriausybės įgaliota institucija VšĮ Lietuvos energetikos agentūra kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta tvarka, ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdama atsižvelgdamos į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai, ir pateikia jį Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais,
turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 500 kW.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma viena elektrinė elektrine arba jos dalis dalimi gali būti susieta tik su to paties gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka elektrinę sausumos teritorijoje pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje visas sąnaudas, susijusias su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų.“
straipsnio 2 dalį.
prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai, kai elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka elektros tinklų operatorius. 3. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 1 dalies nuostatos netaikomos, kai elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje naudojimas elektros energijos gamybai ir naudojimo skatinimas
institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms dalims ir įrengtosioms galioms, reikalingoms Vyriausybės nutarimui dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje priimti:
teritorijoje teritorijose galimybių vertinimą;
išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.
Lietuvos energetikos agentūra teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją ir dokumentus, reikalingus šio straipsnio 1 dalies 1–3 ir 7 punktuose nustatytiems veiksmams ir tyrimams atlikti, dalyvauja juos atliekant, vykdo šiems veiksmams ir tyrimams atlikti reikalingų lėšų administravimą, atlieka šių veiksmų įgyvendinimo stebėseną. Perdavimo sistemos operatorius teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją ir dokumentus, reikalingus šio straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose nurodytiems veiksmams atlikti, ir pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymą vykdo jų atlikimą. 3. Energetikos ministerija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą.
Perdavimo sistemos operatorius turi planavimo iniciatyvos teisę ir teikia planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir
(ar) finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, perdavimo sistemos operatorius su Energetikos ministerija sudaro sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumentų rengimą, keitimą ar koregavimą. Energetikos ministerija gali įgalioti perdavimo sistemos operatorių atlikti dalį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių specialiojo teritorijų planavimo procedūrų. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengėją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parenka perdavimo sistemos operatorius. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo išlaidos laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidomis, kurios finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis. Šių dokumentų rengimo sąnaudų dalį perdavimo sistemos operatorius mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų finansavimo šaltinių. 24. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje Jūrinės teritorijos dalis
(dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą plėtrai ir eksploatacijai. Šis leidimas išduodamas 35 41 metams be pratęsimo galimybės. 35.
naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. 57.
elektrinėse jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 68. Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje. 9. Konkursas, naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės kaip šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai, ne didesnei kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai didžiausiajai galimai sandorio kainai, gauti, organizuojamas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatai bei šių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo, tačiau ne vėliau nei skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų, esant motyvuotam konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymui. Informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą diena nurodoma Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. 10.
dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, atitinkantys šias sąlygas:
balansavimo atsakomybę;
protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne daugiau kaip 5 procentais mažesnė, nei nurodyta Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, arba jai lygi;
4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
nurodytais paramos šaltiniais;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
nesuderintą su vidaus rinka.
Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, atitinkantys šias sąlygas:
balansavimo atsakomybę;
protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne daugiau kaip 5 procentais mažesnė, nei nurodyta Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, arba jai lygi;
4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
nurodytais paramos šaltiniais;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
nesuderintą su vidaus rinka. 11.
galimos sandorio kainos paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą, į kurią atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 15 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį. 12. Elektros energijos gamyba skatinama elektros energija prekiaujant pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
1) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra mažesnė už sandorio kainą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius gamintojui sumoka kainos priedą, kuris apskaičiuojamas kaip sandorio kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas;
2) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už sandorio kainą gamintojas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir sandorio kainos skirtumą. 13.
nustatyta tvarka gamintojui kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi. 5. 14. Konkurso laimėtojas nustatomas laimėtoju, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą sandorio kainą, o kai pageidaujama sandorio kaina sutampa – pasiūlęs statyti didesnės galios, neviršijančios Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytos įrengtosios galios, elektrines vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. 15. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros ir statybos jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nereikalingas ir konkurso laimėtojui neišduodamas. 6. 16. Išlaidos, patirtos šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tyrimams ir kitiems veiksmams atlikti, yra kompensuojamos konkursą laimėjusio (laimėjusių) dalyvio (dalyvių)mokesčiais. Konkurso dalyvio mokesčio Kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir paskirstant jas proporcingai konkurse numatomai paskirstyti elektrinių įrengtajai galiai. Konkurso dalyvio mokestis Kompensacija mokamas mokama Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jo Jos sumokėjimo, grąžinimo bei panaudojimo, nustačius konkurso laimėtoją, tvarka ir terminai nustatomi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytame Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 7. 17.
išdavimo tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, jeigu:
numatyto termino pabaigos;
įrengtoji galia sutampa su galia, numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai. 8. Jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 17 dalyje numatytais pagrindais, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti visu šio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto konkurso laimėtojas per leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį įrengia mažesnės galios elektrinę, negu buvo numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįrengtai galiai. 9. Pagal šio straipsnio 7 dalyje numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti. 10. 18.
Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje pakeitimo. 11. 19. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
konkurso laimėtojais;
draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
balansavimo sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis. 1220. Šio straipsnio 1119 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 1321.
įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
1) per
leidžiantį dokumentą;
2) per
gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės įrengtajai galiai;
3) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodytą vykdomą reguliuojamą veiklą;
elektrinės įrengtosios galios ir teritorijos. 14. 22. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1523 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 1724 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių leidimo turėtojas šio straipsnio 1321 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų. 15. 23.
įgaliota institucija sustabdo, jeigu:
paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir sandorio kainos, mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų. 16. 24. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 1321 dalyje nurodyti pažeidimai pašalinti, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per
šio leidimo galiojimo sustabdymą. 17.25.
įgaliota institucija panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos pažeidžia šio straipsnio 1321 dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
sustabdytas šio straipsnio 15 23 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
sustabdytas šio straipsnio 1523 dalies 2 ir (ar) 3 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
likvidavus ar reorganizavus;
pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą. 18. 26. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip laikomasi leidime plėtrai ir eksploatacijai nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų. 27.
27Elektros energija,
pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, kai elektrinė yra prijungta prie elektros perdavimo tinklų, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės, planuodamos, projektuodamos, atnaujindamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą miesto dalių infrastruktūrą, tarp jų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, pastatų atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar) vėsumos energija, esant galimybei, integruoja ir diegia sprendimus, susijusius su įvertina galimybes gaminti elektros, šilumos ir vėsumos energiją energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, įvertina galimybę naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą, atsinaujinančius išteklius energijos gamybai savo poreikiams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 6 punkte.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kilmės garantija galioja
per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu.
Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį derinį, kurį skaičiuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas.“
ir ją išdėstyti taip: „11. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga nurodytas subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Europos Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo ir jeigu energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jeigu remiantis turimais duomenimis kyla pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo.
Sprendimą dėl trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
dalimi: „13. Asmenims, įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodama ir perleidžiama Vyriausybės įgaliotam subjektui prekiauti viešai energijos išteklių rinkoje. Gautos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.“
ją išdėstyti taip: „3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW 1 MW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių elektrinės projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, statomos nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“ 3.
Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
ją išdėstyti taip: „6.
Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo Vėjo elektrinėms, kurių aukštis mažesnis kaip
aukštį), mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms Jiems netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, jei tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Gretimuose gyvenamosios paskirties žemės sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis skleidžiama fizikinė tarša turi atitikti sveikatos apsaugos ministro teisės aktuose nustatytus triukšmo ribinius dydžius;
ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje.“
ją išdėstyti taip: „7.
Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio nustatytų fizikinės taršos ribinių dydžių, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento, kai atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose, energijos kaupimą, ir gerokai didinančias energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja energijos gamyba gamybą kogeneracijos būdu ir priemones, susijusias su pasyviais, mažai energijos vartojančiais pastatais ir energijos beveik nevartojančiais pastatais.“
netekusia galios 50 straipsnio 7 dalį. 7. Vyriausybės įgaliota institucija rengia, įgyvendina, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja stogų panaudojimo energijos gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos priemonių ir projektų įgyvendinimą. 21 straipsnis. Dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IŠTEKLIŲ ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI“. 22 straipsnis. 54 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 54 straipsnį. 54 straipsnis. Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas 2.
Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas, ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius.
Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas, ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius. 23 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Nacionaliniai planiniai rodikliai
planiniai rodikliai 2020 2030 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius. 2. Tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. 2021–2022 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 32,7 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. 2023–2025 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 36,5 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. 2026–2027 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 39,8 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;. 4) 2017–2018 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo. 3. Nacionaliniai bendrieji planiniai rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Lietuvos statistikos departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą.
Šie duomenys taip pat turi apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų Energetikos plėtros programos plano įgyvendinimas
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą Energetikos plėtros programą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir privatūs subjektai. 2. Energetikos ministerija, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai. 3.2. Jeigu manoma, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Energetikos ministerija nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis.
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai
naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas – nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki
planinius rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. 3. 2. Savivaldybės pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį situaciją ir nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones šiems tikslams pasiekti. 4. 3. Savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus projektuose nustatytus tikslus ir priemones, vadovaudamosi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suderina su Vyriausybės įgaliota institucija. 5. 4. Savivaldybės ne vėliau kaip 2012 m. kiekvienais metais iki rugpjūčio
institucijos nustatyta tvarka rengia ir savo interneto svetainėje viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas rezultatus. 6. 5.
5Savivaldybė,
jeigu jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius rodiklius. 7. 6. Savivaldybės pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų Energetikos plėtros programos planui rengti ir atnaujinti rengimo ir atnaujinimo. 8. 7. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų. 9. 8. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą. 9. Iš šio įstatymo
finansuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra įtraukti į Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų priemones. 10. VšĮ Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka renka, kaupia ir sistemina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją ir skelbia ją savo interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų būti įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.“ 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 5, 11, 14,15 ir 17 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 2 d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio
straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 11, 14, 15 ir 17 straipsniai įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. sausio 2 d. 3. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. 4.
straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7, 10, 12, 13, 18, 19, 21–25 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 8, 9, 16 ir 20 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. 6. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 2 d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio
straipsnis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio
straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2021 m. kovo 1 d. pateikia viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui. 10. 2023 m. kovo 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalimi savo interneto svetainėje paskelbia didžiausią galimą sandorio kainą. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės nei šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama
veiksmai ir paskelbti jų rezultatai.
Informacijos apie konkursą data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. Perdavimo sistemos operatorius privalo parengti perdavimo tinklus elektrinių prijungimui ir pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui iki 2027 m. sausio 1 d. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 5–7, 10–15, 17–19, 21–25 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. liepos 1 d. patvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką, nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką, kompensacijos už elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas jūrinėje teritorijoje įrengtoje elektrinėje, bet negali būti priimtas ir persiųstas, ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką. 12. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. 5202(2) lyginamasis variantas
1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55,
15¹
2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2025 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 38 50 procentus procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“
2Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2020 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė negu tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip
siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo
patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2025 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 38 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
3) 2020 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki
dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“
2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau – atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui arba mažiausiai galimai elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo apimčiai (toliau – potenciali skatinimo apimtis) nustatyti.“
2 straipsnį nauja 19² dalimi:
„19². Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kaina
(toliau – sandorio kaina) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“
2 straipsnio 19² dalį laikyti 19³ dalimi. 4. Papildyti 2 straipsnį 32¹ dalimi: „14¹. Iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio modernizavimas – iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio atnaujinimas (pagerinimas), įskaitant visų arba dalies elektrinės įrenginių ar įrangos pakeitimą ir (arba) elektrinės elektros energijos gamybos įrenginio valdymo sistemų pakeitimą, siekiant pakeisti elektrinės įrengtąją galią ar elektros energijos gamybos įrenginio galią ir
(arba) padidinti elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio naudingumą.“
straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) sandorio kaina;“. 2. Buvusius
3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir 3 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims taikomos tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte numatytą numatytas skatinimo priemonę priemones. Šio straipsnio 2 dalies 2
bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Skatinimo priemones taikančios institucijos ir įstaigos Valstybinės
energetikos reguliavimo tarybos prašymu ir prašyme nustatytais terminais teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, pritaikytas skatinimo priemones ir jų apimtį.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustato savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
taikomos;
3) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 4) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 5) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas, taip pat bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 9) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 10) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 11) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
13) 12) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 13) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 14) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 14) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 14) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra viena iš valstybės energetikos politikos vystymosi krypčių, į kurią turi būti atsižvelgiama rengiant Nacionalinį pažangos planą ir nacionalines plėtros programas. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2025 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, o jūrinėje teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 TWh. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų sausumos teritorijoje pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4. Kai elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5.
energijos pagaminta ir planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 3 2 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant gaminančių vartotojų ir asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės, ir gaminančių vartotojų:
1) elektrinėse, ilgiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
4) asmenims, dalyvavusiems aukcione, paskirtą elektros energijos gamybos kiekį. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas
13 straipsnį 8 dalimi: „8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kasmet iki kovo 31 dienos:
1) apskaičiuoja rodiklį, rodantį, kokią procentinę dalį sudaro gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, elektrinių įrengtoji suminė galia, palyginti su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, ir šį rodiklį skelbia savo interneto svetainėje. Visų veikiančių gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir gamintojų, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose gaminti elektros energiją ir rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, suma.
Visų veikiančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, gamintojų, naudojančių atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti elektrinių įrengtųjų galių suma;
2) apskaičiuoja skatinimo priemonių, praėjusiais kalendoriniais metais pritaikytų atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, taip pat gaminančių vartotojų įrenginiams, apimtį ir šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje;
3) apskaičiuoja gaminančių vartotojų elektrinių, didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios, ir didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, skaičių ir elektros energijos gamybos kiekius ir šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.“
13 straipsnį 9 dalimi: „9.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio
dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, planuojantis Statyti statyti ar įrengti elektrinę, planuojantis asmuo turi teisę, išskyrus atvejus, kai elektrinė statoma ar įrengiama jūrinėje teritorijoje, pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius.“
papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Konsultavimas veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais
Lietuvos energetikos agentūra (toliau –Lietuvos energetikos agentūra) teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais, taip pat dėl galimų skatinimo priemonių atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. 2.
energetikos agentūra, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių, elektros tinklų operatorių pateikta informacija apie procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir
(ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui, parengia ir savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją apie nurodytas procedūras ir leidimus, veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybes, galimas gauti skatinimo priemones atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės ir elektros tinklų operatoriai užtikrina aktualios informacijos skelbimą savo interneto svetainėse.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros energijos
gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išdavimas
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas. 2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimus modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Elektros tinklų pajėgumo padidinimas ir
elektros tinklų plėtra elektrinėms ir energijos gamybos įrenginiams prijungti
elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumos teritorijoje valdomiems tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą. 2. Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą. 3.
įstatymo 22 straipsnyje numatyto konkurso laimėtojas įrengia, eksploatuoja, nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje ir padengia transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas.“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prekybą elektros energija vykdant elektros energijos biržoje, Elektros elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
1) aukcione laimėtą kainos priedą, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
2) aukcione laimėto kainos priedo dalį, kuri apskaičiuojama kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą.“
dalimi: „2¹.
Prekybą elektros energija vykdant pagal dvišales sutartis, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
mažesnė už kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinę kainą ir kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir sutartyje nustatytos elektros energijos valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai sutartyse nustatytos elektros energijos valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui aukcione laimėtas kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina, kai elektros energija parduodama elektros energijos biržoje, arba dvišalėje sutartyje nustatyta elektros energijos valandine kaina, kai elektros energija parduodama pagal dvišales sutartis, yra didesnė už didžiausiąją kainą ar jai lygi, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina, kai elektros energija parduodama elektros energijos biržoje, 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, arba kai dvišalėje sutartyje nustatyta elektros energijos valandinė kaina, kai elektros energija parduodama pagal dvišales sutartis, yra mažesnė už nulį arba jam lygi.
Gamintojui kainos priedas taip pat nemokamas nuo to mėnesio, kurį faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis pasiekia gamintojui aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį.“
4Papildyti 20 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Ketinimų protokolas, kurį pasirašo asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, galioja 270 kalendorinių dienų. Asmuo, laimėjęs aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, pratęsia ketinimo protokolo galiojimą ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio
5Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam aukcionui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną.“
ir ją išdėstyti taip: „12.
Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo. Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme įstatymo ir Elektros energetikos įstatyme įstatymo nustatytais pagrindais, arba aukciono laimėtojas nesikreipia į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo.“
taip: „19. Šio straipsnio 18 dalyje nurodyta suma apskaičiuojama skirtumą tarp gamintojui aukcione paskirto 3 metų elektros energijos gamybos kiekio ir faktinio 3 metų elektros energijos gamybos kiekio, įskaitant dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepagamintą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį, padauginus iš gamintojo laimėto kainos priedo ir elektros energijos vidutinės praėjusių metų kainos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje sumos. Gautos lėšos naudojamos Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.“
ir ją išdėstyti taip: „22.
Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos energetikos agentūra kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta tvarka, ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdama atsižvelgdamos į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai, ir šį vertinimą pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais,
turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW 1 MW Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydį ir negali būti didesnė kaip 1 MW.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma viena elektrinė elektrine arba jos dalis dalimi gali būti susieta tik su to paties gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 200 1 GW, iš kurių 100 MW galia paskirstoma buitiniams vartotojams ir 100 MW galia – nebuitiniams vartotojams, ir yra apskaičiuojama, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje.
Pasiekus 200 1 GW MW gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį gaminančių vartotojų elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl gaminančių vartotojų elektrinių įrengtosios suminės galios didinimo arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra neturėtų būti skatinama.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka elektrinę sausumos teritorijoje pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje visas sąnaudas, susijusias su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų.“
straipsnio 2 dalį. 2. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai, kai elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka elektros tinklų operatorius. 3. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 1 dalies nuostatos netaikomos, kai elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje naudojimas elektros energijos gamybai ir naudojimo skatinimas
institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti:
vertinimą;
5) organizuoja balansavimo galimybių vertinimą;
6) organizuoja šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, atlikimą. 2.
įgaliota institucija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Visi šio straipsnio 1 ir šioje dalyje numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių. 23. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje Jūrinės teritorijos dalis
(dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai). Šis leidimas Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 35 41 metams. be pratęsimo galimybės Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti buvo vėluojama ar, leidimo pratęsimo atveju suplanuotus darbus atlikti vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. 34.
naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per
straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. 56.
elektrinėse jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 67. Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje. 8. Konkursas naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės kaip šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai, ne didesnei kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai didžiausiajai galimai sandorio kainai, tačiau kuri gali būti mažesnė arba lygi atskaitinei kainai, nustatytai įvertinus faktinę elektros energijos kainą, skelbiamą elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojamą metinę elektros energijos kainą, gauti, organizuojamas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą ir atskaitinės kainos paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatai bei šių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo, tačiau ne vėliau negu skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos.
Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų, motyvuotu konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymui. Informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo diena nurodoma Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. 9.
dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
nurodytais paramos šaltiniais;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus in
telektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
14) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 20 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tin
kamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų.
Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
nurodytais paramos šaltiniais;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intel
ektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
14) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 20 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkam
ai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų. 10.
didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio, kuris nustatomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kaip veikiančių Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytų tikslingų plėtoti technologijų vidutinis santykinis metinis 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagamintas energijos kiekis, paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį. 11.
gamyba skatinama 15 metų laikotarpiu elektros energija prekiaujant pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
1) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra mažesnė už sandorio kainą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius gamintojui sumoka kainos priedą, kuris apskaičiuojamas kaip sandorio kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas;
2) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už sandorio kainą gamintojas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir sandorio kainos skirtumą;
3) konkurso metu priskirtą metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padauginus iš elektrinės įrengtosios galios ir paskirstant šį kiekį vadovaujantis proporcingumo principu. 12. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nemokamos už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, taip pat už pagamintos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padaugintą iš elektrinės įrengtosios galios. 5.13.
laimėtojas nustatomas, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, sudaromas, rikiuojant dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį. Pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis apskaičiuojama, kaip pageidaujamos sandorio kainos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos konkrečiam konkursui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo ir metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamo pagaminti elektros energijos kiekio, kuris negali viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą, sandauga. Kai pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis sutampa, potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal pasiūlytą mažiausią metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamą pagaminti elektros energijos kiekį, kuriam dalyvis pageidauja gauti sandorio kainą. Sutapus mažiausiam metiniam 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamam pagaminti elektros energijos kiekiui – pagal pasiūlytas statyti didesnės galios, neviršijančios Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytos įrengtosios galios, elektrines. vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. Sutapus elektrinės įrengtosioms galioms, potencialiu konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal įsipareigojimo greičiau pastatyti elektrinę ir gauti leidimą gaminti elektros energiją, kuris neturi būti ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, trukmę. Kai sutampa ir elektrinės statybos terminas, vertinamas dokumentų pateikimo terminas ir potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas pagal visų tinkamai užpildytų dokumentų pateikimo laiką.
Potencialus konkurso laimėtojas pripažįstamas konkurso laimėtoju tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vadovaujantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Vyriausybei priėmus sprendimą, kad potencialiu konkurso laimėtoju pripažintas dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas sąrašo eilėje esantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis nacionalinio saugumo interesus. 14. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros ir statybos jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nereikalingas ir konkurso laimėtojui neišduodamas. 6.15. Išlaidos, patirtos šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tyrimams ir kitiems veiksmams atlikti, yra kompensuojamos konkursą laimėjusio (laimėjusių) dalyvio (dalyvių)mokesčiais. Konkurso dalyvio mokesčio Kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir paskirstant jas proporcingai konkurse numatomai paskirstyti elektrinių įrengtajai galiai. Konkurso dalyvio mokestis Kompensacija mokamas mokama Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jo Jos sumokėjimo, grąžinimo bei ir panaudojimo, nustačius konkurso laimėtoją, tvarka ir terminai nustatomi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytame Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 7.16.
21¹ straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 8 dalimi ir Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudojęs konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, gautas pajamas perveda į valstybės biudžetą. Perdavimo sistemos operatoriaus pervestos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, jeigu:
1) asmuo nelaimi šioje dalyje nurodyto konkurso;
numatyto termino pabaigos;
įrengtoji galia sutampa su galia, numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai. 8. Jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 17 dalyje numatytais pagrindais, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti visu šio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu.
Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto konkurso laimėtojas per leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį įrengia mažesnės galios elektrinę, negu buvo numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįrengtai galiai. 9. Pagal šio straipsnio 7 dalyje numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti. 10.17. Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje pakeitimo. 11.18. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
konkurso laimėtojais;
draudimo įmokas, mokėjimu.
Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. 1219. Šio straipsnio 1118 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka ir leidimų plėtrai ir eksploatacijai įspėjimo apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo sustabdymo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 1320.
įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
1) per
leidžiantį dokumentą;
2) per
gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės įrengtajai galiai;
3) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodytą vykdomą reguliuojamą veiklą;
elektrinės įrengtosios galios ir teritorijos;
5) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio
straipsnio 9 dalies 14 punkte nurodyti prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti gavus Lietuvos energetikos agentūros rašytinį suderinimą. 14. 21. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1522 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 1724 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai.
Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 1320 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis. 15. 22.
energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu ketinimų protokole nurodyta, įrengtosios galios elektrinė;
įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir sandorio kainos mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais du kartus iš eilės nepateikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą;
5) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas laiku ir tinkamai nevykdo pagal šio straipsnio 9 dalies 14 punktą prisiimtų įsipareigojimų. 16. 23. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 1322 dalyje nurodyti pažeidimai pašalinti, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per
šio leidimo galiojimo sustabdymą. 17.24.
įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikina, jeigu:
sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos dienos pažeidžia šio straipsnio 1320 dalyje dalies 1–4 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu ketinimų protokole nurodyta, įrengtosios galios elektrinė;
sustabdytas šio straipsnio 15 22 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
sustabdytas šio straipsnio 1522 dalies 2, ir (ar) 3,
pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
ar reorganizavus;
institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą. 18. 25. Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prižiūri, kaip laikomasi leidime plėtrai ir eksploatacijai nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų. 26.
26Elektros energija,
pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, kai elektrinė yra prijungta prie elektros perdavimo tinklų, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės, planuodamos, projektuodamos, atnaujindamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą miesto dalių infrastruktūrą, tarp jų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, pastatų atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar) vėsumos energija, esant galimybei, integruoja ir diegia sprendimus, susijusius su įvertina galimybes gaminti elektros, šilumos ir vėsumos energiją energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, įvertina galimybę naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą, atsinaujinančius išteklius energijos gamybai savo poreikiams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijose.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 4 punkte.“
26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 7 punkte.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento.
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį derinį, kurį skaičiuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas.“
ir ją išdėstyti taip: „11. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga nurodytas subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Europos Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo ir jeigu energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai.
Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jeigu remiantis turimais duomenimis kyla pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Sprendimą dėl trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
dalimi: „13. Asmenims, įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodama ir perleidžiama Vyriausybės įgaliotam subjektui prekiauti viešai energijos išteklių rinkoje. Gautos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.“
ją išdėstyti taip: „3.
Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW 1 MW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių elektrinės projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, statomos nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
ją išdėstyti taip: „5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei jeigu tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
ją išdėstyti taip: „6.
Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo Vėjo elektrinėms, kurių aukštis mažesnis kaip
aukštį), mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms Jiems netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, jeigu tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Gretimuose gyvenamosios paskirties žemės sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis skleidžiama fizikinė tarša turi atitikti sveikatos apsaugos ministro teisės aktuose nustatytus fizikinės taršos triukšmo ribinius dydžius;
ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje.“
ją išdėstyti taip: „7.
Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio nustatytų fizikinės taršos ribinių dydžių, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento, kai atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į
nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose, energijos kaupimą, ir gerokai didinančias energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja energijos gamyba gamybą kogeneracijos būdu ir priemones, susijusias su pasyviais, mažai energijos vartojančiais pastatais ir energijos beveik nevartojančiais pastatais.“
netekusia galios 50 straipsnio 7 dalį. 7. Vyriausybės įgaliota institucija rengia, įgyvendina, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja stogų panaudojimo energijos gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos priemonių ir projektų įgyvendinimą. 22 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI“. 23 straipsnis. 54 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 54 straipsnį. 54 straipsnis. Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas 2.
Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas, ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius.
Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas, ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius. 24 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Nacionaliniai planiniai rodikliai
planiniai rodikliai 2020 2030 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius. 2. Tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. 2021–2022 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 32,7 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. 2023–2025 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 36,5 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. 2026–2027 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 39,8 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;. 4) 2017–2018 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo. 3. Nacionaliniai bendrieji planiniai rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami Energetikos ministerijos ministro nustatyta tvarka. 4. Lietuvos statistikos departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą.
Šie duomenys taip pat turi apimti ir aplinkos energiją, geoterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų Energetikos plėtros programos plano įgyvendinimas
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą Energetikos plėtros programą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir privatūs subjektai. 2. Energetikos ministerija, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai. 3.2. Jeigu manomaPaaiškėjus, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Energetikos ministerija nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis.
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai
naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas – nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki
planinius rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. 3. 2. Savivaldybės pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį situaciją ir nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones šiems tikslams pasiekti. 4. 3. Savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus vadovaudamosi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suderina su Vyriausybės įgaliota institucija. 5. 4. Savivaldybės ne vėliau kaip 2012 m. kas 2 metus iki rugpjūčio 31 dienos d., o vėliau kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengia ir savo interneto svetainėje viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas rezultatus. 6. 5.
5Savivaldybė,
jeigu jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus
energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per
savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius rodiklius. 7. 6. Savivaldybės pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų Energetikos plėtros programos planui rengti ir atnaujinti rengimo ir atnaujinimo. 8. 7. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų. 9. 8. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą. 9. Iš šio įstatymo
finansuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra įtraukti į Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų priemones. 10. Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka renka, kaupia ir sistemina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją ir ją skelbia savo interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų būti įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.“ 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
ir 3 dalys, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 6, 9, 12 ir 16 straipsniai, 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2. Šio įstatymo 5, 7, 13, 15 ir 20 straipsniai, 18 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2022 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui bei modernizavimui. 4.
energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi, 2023 m. kovo 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia didžiausią galimą sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos gamybos kiekį, o perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje – išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama
veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie pirmąjį konkursą skelbimo data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo 5, 7, 13, 15 ir 20 straipsnių ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. birželio 1 d. patvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką. 7.
straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55,
15¹
2022 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus, taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), taip kuriant pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą. 2. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2025 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 38 50 procentus procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“
3Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2020 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip
siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame energetikos ministro tvirtinamame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2025 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 38 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
3) 2020 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki
dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 19² dalimi:
„19².
Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kaina (toliau – sandorio kaina) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio jūrinėje teritorijoje, konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“
2 straipsnio 19² dalį laikyti 19³ dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 32¹ dalimi: „1432¹. Iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio modernizavimas – iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio atnaujinimas (pagerinimas), įskaitant visų arba dalies elektrinės įrenginių ar įrangos pakeitimą ir (arba) elektrinės elektros energijos gamybos įrenginio valdymo sistemų pakeitimą, siekiant pakeisti elektrinės įrengtąją galią ar elektros energijos gamybos įrenginio galią ir
(arba) padidinti elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio naudingumą.“
straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) sandorio kaina;“. 2. Buvusius
3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ar 2 punkte numatytą nurodytas skatinimo priemonę priemones. Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
3 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalies 3 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė taikoma elektros energijos gamintojams, kurie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę ir kurių eksploatuojamos elektrinės įrengtoji galia yra mažesnė kaip:“
3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Skatinimo priemones taikančios institucijos ir įstaigos Valstybinės
energetikos reguliavimo tarybos prašymu ir prašyme nustatytais terminais teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, pritaikytas skatinimo priemones ir jų mastą.“
tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas);
5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustato savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
5) apskaičiuoja žemiausią sandorio kainos ribą, kuri yra lygi 60 procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios galimos sandorio kainos (toliau – žemiausia riba);
6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) neteko galios nuo 2022-01-01;
6) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
14) rengia ir tvirtina jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinės teritorijos dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas)
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
5) apskaičiuoja žemiausią sandorio kainos ribą, kuri yra lygi 60 procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios galimos sandorio kainos (toliau – žemiausia riba);
6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) neteko galios nuo 2022-01-01;
6) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
14) rengia ir tvirtina jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinės teritorijos dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas)
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra viena iš valstybės energetikos politikos vystymosi krypčių, į kurią turi būti atsižvelgiama rengiant Nacionalinį pažangos planą ir nacionalines plėtros programas. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2025 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, o jūrinėje teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 TWh. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų sausumos teritorijoje pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4. Kai elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5.
energijos pagaminta ir planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 3 2 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant gaminančių vartotojų ir asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės, ir gaminančių vartotojų:
1) elektrinėse, ilgiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
4) asmenims, dalyvavusiems aukcione, paskirtą elektros energijos gamybos kiekį. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje. 8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kasmet iki kovo 31 dienos apskaičiuoja:
1) rodiklį, rodantį, kokią procentinę dalį sudaro gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, elektrinių įrengtoji suminė galia, palyginti su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, ir šį rodiklį skelbia savo interneto svetainėje. Visų veikiančių gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir gamintojų, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose gaminti elektros energiją ir rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, suma.
Visų veikiančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, gamintojų, naudojančių atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti elektrinių įrengtųjų galių suma;
2) skatinimo priemonių, praėjusiais kalendoriniais metais pritaikytų atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, taip pat gaminančių vartotojų įrenginiams, mastą ir šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje;
3) gaminančių vartotojų elektrinių, didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios, ir didesnių kaip
elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, skaičių ir elektros energijos gamybos kiekius ir šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje. 9.
energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio
pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, planuojantis Statyti statyti ar įrengti elektrinę, planuojantis asmuo turi teisę, išskyrus atvejus, kai elektrinė statoma ar įrengiama jūrinėje teritorijoje, pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius.“
papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Konsultavimas veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais
Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Lietuvos energetikos agentūra) teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais, taip pat dėl galimų skatinimo priemonių atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. 2.
energetikos agentūra, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių, elektros tinklų operatorių pateikta informacija apie procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir
(ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui, parengia ir savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją apie nurodytas procedūras ir leidimus, veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybes, galimas gauti skatinimo priemones atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės ir elektros tinklų operatoriai užtikrina aktualios informacijos skelbimą savo interneto svetainėse.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros energijos
gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išdavimas „1. Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas. 2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimus modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas. 3. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Elektros tinklų pajėgumo padidinimas ir
elektros tinklų plėtra elektrinėms ir energijos gamybos įrenginiams prijungti
elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumos teritorijoje valdomiems tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą. 2.
nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą. 3. Šio įstatymo 22 straipsnyje numatyto konkurso laimėtojas įrengia, eksploatuoja, nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje ir padengia transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas.“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Prekybą elektros energija vykdant elektros energijos biržoje, Elektros elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
1) aukcione laimėtą kainos priedą, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
2) aukcione laimėto kainos priedo dalį, kuri apskaičiuojama kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą.“
dalimi: „2¹.
Prekybą elektros energija vykdant pagal dvišales sutartis, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
mažesnė už kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinę kainą ir kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir sutartyje nustatytos elektros energijos valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai sutartyse nustatytos elektros energijos valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui aukcione laimėtas kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina, kai elektros energija parduodama elektros energijos biržoje, arba dvišalėje sutartyje nustatyta elektros energijos valandine kaina, kai elektros energija parduodama pagal dvišales sutartis, yra didesnė už didžiausiąją kainą ar jai lygi, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina, kai elektros energija parduodama elektros energijos biržoje, 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, arba kai dvišalėje sutartyje nustatyta elektros energijos valandinė kaina, kai elektros energija parduodama pagal dvišales sutartis, yra mažesnė už nulį arba jam lygi.
Gamintojui kainos priedas taip pat nemokamas nuo to mėnesio, kurį faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis pasiekia gamintojui aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį.“
4Papildyti 20 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Ketinimų protokolas, kurį pasirašo asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, galioja 270 kalendorinių dienų. Asmuo, laimėjęs aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo aukciono laimėtojo paskelbimo dienos pratęsia ketinimo protokolo galiojimą ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam aukcionui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną.“
ir ją išdėstyti taip: „12.
Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo ir į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme įstatymo ir Elektros energetikos įstatyme įstatymo nustatytais pagrindais, arba aukciono laimėtojas nesikreipia į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo.“
taip: „19. Šio straipsnio 18 dalyje nurodyta suma apskaičiuojama skirtumą tarp gamintojui aukcione paskirto 3 metų elektros energijos gamybos kiekio ir faktinio 3 metų elektros energijos gamybos kiekio, įskaitant dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepagamintą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį, padauginus iš gamintojo laimėto kainos priedo ir elektros energijos vidutinės praėjusių metų kainos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje sumos. Gautos lėšos naudojamos Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.“
ir ją išdėstyti taip: „22.
Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos energetikos agentūra kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta tvarka, ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdama atsižvelgdamos į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai, ir šį vertinimą pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais,
turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW 1 MW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma viena elektrinė elektrine arba jos dalis dalimi gali būti susieta tik su to paties gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 200 1 GW, iš kurių 100 MW galia paskirstoma buitiniams vartotojams ir 100 MW galia – nebuitiniams vartotojams, ir yra apskaičiuojama, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje.
Pasiekus 200 1 GW MW gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį gaminančių vartotojų elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl gaminančių vartotojų elektrinių įrengtosios suminės galios didinimo arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra neturėtų būti skatinama.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka elektrinę sausumos teritorijoje pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje visas sąnaudas, susijusias su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų.“
dalis. 2. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai, kai elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka elektros tinklų operatorius. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūrinėje teritorijoje ir šių išteklių naudojimo skatinimas
institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti:
teritorijoje galimybių vertinimą;
4
7) atlieka organizuoja kitus veiksmus, būtinus kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, atlikimą. 2.
įgaliota institucija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie perdavimo tinklų sausumos teritorijoje specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Visi šio straipsnio 1 ir šioje dalyje numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių. 23. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje Jūrinės teritorijos dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai). Šis leidimas Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 35 41 metams be pratęsimo galimybės. Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti buvo vėluojama ar, leidimo pratęsimo atveju suplanuotus darbus atlikti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. 34.
naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimamas Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. 6.
gamyba atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 7. Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo
jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės kaip šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, sandorio kainai, kuri turi būti didesnė už žemiausią ribą ir mažesnė arba lygi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai didžiausiajai galimai sandorio kainai, ir metiniam elektros energijos gamybos kiekiui, kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti sandorio kainą (toliau – skatinamas kiekis), gauti organizuojamas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio
veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo dienos, tačiau ne vėliau negu skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų, motyvuotu konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymu.
Informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo diena nurodoma Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. 9.
dalyvauti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
1) pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir kriterijus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio bei jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, numatytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme;
2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, laikysis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie gali būti susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama vietos bendruomenėms, mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą ir (ar) naudojimusi infrastruktūra;
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;
atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įrang
a ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
7) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
nurodytais paramos šaltiniais;
9) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
likviduoti juridinį asmenį;
13) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas;
nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar t
ikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
nesuderintą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir
(ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
18) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų ir kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 21 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Vyriausybės nustatytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų.
Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
1) pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir kriterijus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio bei jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, numatytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme;
2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, laikysis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie gali būti susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama vietos bendruomenėms, mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą ir (ar) naudojimusi infrastruktūra;
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;
atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga i
r kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
7) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
nurodytais paramos šaltiniais;
9) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
likviduoti juridinį asmenį;
13) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas;
nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tiks
linės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
nesuderintą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir
(ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
18) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų ir kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 21 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Vyriausybės nustatytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų. 10.
dalies 1, 8-17 punktuose numatytus reikalavimus privalo atitikti kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės dalyvis. 11. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos paskelbimo dienos parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir žemiausią ribą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį. 12.
gamyba skatinama 15 metų laikotarpiu elektros energija prekiaujant pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
1) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra mažesnė už sandorio kainą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius gamintojui sumoka kainos priedą, kuris apskaičiuojamas kaip sandorio kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas;
2) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už sandorio kainą gamintojas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir sandorio kainos skirtumą;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos lėšos už praėjusius kalendorinius metus mokamos iki einamųjų metų vasario 15 dienos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, kuris negali būti didesnis negu konkurso metu priskirtas skatinamas kiekis. Metinis skatinamas kiekis paskirstomas vadovaujantis proporcingumo principu atsižvelgiant į metinį pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį. 13. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nemokamos už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, taip pat už pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą skatinamą kiekį. 5. 14.
kartu su Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytais dokumentais privalo pateikti pasiūlymus dėl pageidaujamos sandorio kainos, skatinamo kiekio, elektrinės įrengtosios galios ir pageidaujamos metinės potencialaus skatinimo apimties, kuri apskaičiuojama kaip pageidaujamos sandorio kainos ir žemiausios ribos skirtumo ir skatinamo kiekio, sandauga. Jeigu konkurso dalyvio nurodomas skatinamas kiekis yra lygus nuliui, konkurso dalyvis taip pat turi pateikti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokesčio, kurį laimėjęs konkursą įsipareigoja sumokėti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (toliau – vystymo mokestis), pasiūlymą. Potencialių konkurso laimėtojų sąrašas Konkurso laimėtojas nustatomas, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, sudaromas, rikiuojant konkurso dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. Sutapus mažiausiai pageidaujamai metinei potencialaus skatinimo apimčiai, potencialiu konkurso laimėtoju konkurso dalyvis pripažįstamas tokia tvarka:
1) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra didesnė už nulį, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiūlęs mažiausią skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių pateiktiems skatinamo kiekio pasiūlymams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami mažinti skatinamus kiekius. Jeigu konkurso dalyvio patikslintas skatinamas kiekis yra lygus nuliui, konkurso dalyvis taip pat turi nurodyti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs mažiausią patikslintą skatinamą kiekį.
Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems skatinamiems kiekiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai patikslinus skatinamus kiekius, dviejų ar daugiau dalyvių pasiūlyti skatinimo kiekiai lygūs nuliui. Šiuo atveju, laimėtojas nustatomas vadovaujantis šios dalies 2 punktu;
2) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra lygi nuliui, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių vystymo mokesčiams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami didinti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią patikslintą vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems vystymo mokesčiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus. 15. Potencialus konkurso laimėtojas pripažįstamas konkurso laimėtoju tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Vyriausybei priėmus sprendimą, kad potencialiu konkurso laimėtoju pripažintas konkurso dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas sąraše esantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis nacionalinio saugumo interesus. 16. Konkurso laimėtojas, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, įgyja teisę naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis), nustatytą (nustatytas) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai, statybai ir eksploatacijai.
Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros, statybos ir eksploatacijos jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje ir su jomis susijusios šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos infrastruktūros plėtros ir statybos nereikalingas ir konkurso laimėtojui neišduodamas. 617. Išlaidos, patirtos šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tyrimams ir kitiems veiksmams atlikti, yra kompensuojamos konkursą laimėjusio (laimėjusių) dalyvio (dalyvių)mokesčiais. Konkurso dalyvio mokesčio Kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir paskirstant jas proporcingai konkurse numatomai paskirstyti elektrinių įrengtajai galiai. Konkurso dalyvio mokestis Kompensacija mokamas mokama Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jo Kompensacijos sumokėjimas sumokėjimo, grąžinimo bei panaudojimo ir panaudojimas, nustačius konkurso laimėtoją, atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais terminai nustatomi šio įstatymo 5 straipsnio
dalyviai, vadovaudamiesi Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašu, pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą.
Elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, jeigu:
numatyto termino pabaigos;
įrengtoji galia sutampa su galia, numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai. 8. Jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 17 dalyje numatytais pagrindais, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti visu šio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto konkurso laimėtojas per leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį įrengia mažesnės galios elektrinę, negu buvo numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįrengtai galiai. 9. Pagal šio straipsnio 7 dalyje numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti. 10. 18.
Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje pakeitimo ir tolesnės elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje koncepcijos. 11. 19. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
konkurso laimėtojais;
draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. 1220.
reikalavimų įvertinimo tvarka ir leidimų plėtrai ir eksploatacijai įspėjimo apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo sustabdymo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 1321. Asmuo, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
1) per
leidžiantį dokumentą;
2) per
gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės įrengtajai galiai;
3) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodytą vykdomą reguliuojamą veiklą;3
4) nedidinti (neplėsti) leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos elektrinės įrengtosios galios ir teritorijos.;
4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 9 dalies 2 ir 18 punktus prisiimtus įsipareigojimus;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 9 dalies 2 ir 18 punktuose nurodytų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Šio straipsnio 9 dalies 2 ir 18 punktuose nurodyti prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti gavus Lietuvos energetikos agentūros rašytinį suderinimą. 14. 22.
sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1523 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 17 25 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 1321 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis. 15. 23.
energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo, jeigu:
paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
dalyje dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sandorio kainos ir vystymo mokesčio mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų. 16. 24. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 1323 dalyje nurodyti pažeidimai pašalinti, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą. 17.25.
įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikina, jeigu:
sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos dienos pažeidžia šio straipsnio 1321 dalyje dalies 3 punkte nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas;
sustabdytas šio straipsnio 15 23 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
šio straipsnio 1523 dalies 2 ir ar 3 punkte punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
likvidavus ar reorganizavus;
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą. 18. 26. Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prižiūri, kaip laikomasi leidime plėtrai ir eksploatacijai nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų. 27.
lėšos pervedamos šiais atvejais ir sąlygomis:
1) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė pagal šio straipsnio 9 dalies 2 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas sumoka baudą, lygią prisiimtiems įsipareigojimams;
2) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė pagal šio straipsnio 9 dalies 18 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo įvykdyti įsipareigojimus iki dienos, kai juos faktiškai įvykdė;
3) kai konkurso dalyvis pagal šio straipsnio 14 dalies 2 punktą pripažįstamas konkurso laimėtoju. Šiuo atveju konkurso laimėtoju pripažintas gamintojas per 5 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos lygiomis dalimis sumoka vystymo mokestį;
4) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė šio straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos negavo statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.
Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, iki dienos, kai šis dokumentas gaunamas arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 25 dalyje numatytais pagrindais;
5) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė šio straipsnio 21 dalies 5 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir neteikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir kitus įsipareigojimus. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo pateikti ataskaitą iki dienos, kai ją pateikė;
6) kai perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoja konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Šiuo atveju į šio straipsnio 29 dalyje nurodytą sąskaitą perdavimo sistemos operatorius perveda visą gautą prievolių įvykdymo užtikrinimą. 28.
straipsnio 27 dalį gautos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. 29. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, kai elektrinė yra prijungta prie elektros perdavimo tinklų, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 30.Teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio įgyvendinimui taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, išskyrus reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją. Projektą įgyvendinanti institucija yra Energetikos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Savivaldybės, planuodamos, projektuodamos, atnaujindamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą miesto dalių infrastruktūrą, tarp jų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, pastatų atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar) vėsumos energija, esant galimybei, integruoja ir diegia sprendimus, susijusius su įvertina galimybes gaminti elektros, šilumos ir vėsumos energiją energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, įvertina galimybę naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą, atsinaujinančius išteklius energijos gamybai savo poreikiams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 7 punkte.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį derinį, kurį skaičiuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas.“
ir ją išdėstyti taip: „11. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos įrodymas.
Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga nurodytas subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Europos Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo ir jeigu energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jeigu remiantis turimais duomenimis kyla pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Sprendimą dėl trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
dalimi: „13. Asmenims, įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodama ir perleidžiama Vyriausybės įgaliotam subjektui prekiauti viešai energijos išteklių rinkoje. Gautos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.“
1.
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.“
ją išdėstyti taip: „3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW 1 MW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių elektrinės projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, statomos nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
ją išdėstyti taip: „5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
ją išdėstyti taip: „6.
Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo Vėjo elektrinėms, kurių aukštis mažesnis kaip
aukštį), mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms Jiems netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, jei tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Gretimuose gyvenamosios paskirties žemės sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis skleidžiama fizikinė tarša turi atitikti sveikatos apsaugos ministro teisės aktuose nustatytus triukšmo ribinius dydžius;
ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje.“
ją išdėstyti taip: „7.
Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio nustatytų fizikinės taršos ribinių dydžių, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento, kai atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
ją išdėstyti taip:
„8. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į
nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui atlikimui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose, energijos kaupimą, ir gerokai didinančias energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja energijos gamyba gamybą kogeneracijos būdu ir priemones, susijusias su pasyviais, mažai energijos vartojančiais pastatais ir energijos beveik nevartojančiais pastatais.“
netekusia galios 50 straipsnio 7 dalį. 7. Vyriausybės įgaliota institucija rengia, įgyvendina, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja stogų panaudojimo energijos gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos priemonių ir projektų įgyvendinimą. 20 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI“. 21 straipsnis. 54 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 54 straipsnį. 54 straipsnis. Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas 2.
Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas, ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius.
Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas, ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius. 22 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Nacionaliniai planiniai rodikliai
planiniai rodikliai 2020 2030 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius. 2. Tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. 2021–2022 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 32,7 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. 2023–2025 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 36,5 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. 2026–2027 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 39,8 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo;. 4) 2017–2018 m. vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio energijos suvartojimo. 3. Nacionaliniai bendrieji planiniai rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami eEnergetikos ministerijos ministro nustatyta tvarka. 4. Lietuvos statistikos departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą.
Šie duomenys taip pat turi apimti ir aeroterminę aplinkos energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų Energetikos plėtros programos plano įgyvendinimas
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą Energetikos plėtros programą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir privatūs subjektai. 2. Energetikos ministerija, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai. 3.2. Jeigu manomaPaaiškėjus, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Energetikos ministerija nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis.
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai
naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas – nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki
planinius rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. 3. 2. Kiekviena sSavivaldybės pasitvirtina ir viešai paskelbia savo 2011–2020 m. 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus planą, kuriuose kuriame įvertinama esamąą padėtį situacija ir nusistatomi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus tikslai ir priemones priemonės šiems tikslams pasiekti. 4. 3. Savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus, vadovaudamosi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suderina su Vyriausybės įgaliota institucija. 5. 4. Savivaldybės ne vėliau kaip 2012 m. kiekvienais metais kas 2 metus iki rugpjūčio 31 dienos., o vėliau kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengia ir savo interneto svetainėje viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas rezultatus. 6. 5.
5Savivaldybė,
jeigu jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus4 metus tapo mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius rodiklius. 7. 6. Savivaldybės pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų Energetikos plėtros programos planui rengti ir atnaujinti rengimo ir atnaujinimo. 8. 7. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų. 9. 8. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą. 9. Savivaldybių projektai iš šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytų paramos šaltinių finansuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra įtraukti į atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų priemones. 10. Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka renka, kaupia ir sistemina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją ir ją skelbia savo interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų būti įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.“ 26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnio 1–4 dalys, 5, 7, 10, 14 straipsniai, išskyrus 14 straipsnio 30 dalį, ir 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po
straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3.
reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. pateikia Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui. 4. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalimi, 2023 m. kovo 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia didžiausią galimą sandorio kainą, o perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje – išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama 2023 m. rugsėjo 1 d., jeigu yra atlikti visi reikalingi tyrimai, kiti veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie konkursą data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip
atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. 5.
Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 6 punkto, šio įstatymo 11, 14, 17 ir 18 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 14 punkto nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 7. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 3 punkto nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 8. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16,17, 21¹, 22 ir
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – AIEĮ projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti dalį 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva) nuostatų, kuriomis siekiama numatyti įstaigą, į kurią galima būtų kreiptis visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančių išteklių panaudojimu elektros energijos gamybai, ir gauti informaciją apie veiklos galimybes, reikiamus gauti valstybinių institucijų dokumentus, leidimų išdavimo procedūras, galimybes gauti paramą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimui.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIE įstatymas) keitimą paskatinusios priežastys:
tikslų, įtvirtintų Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, todėl, siekiant užtikrinti ilgalaikę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros viziją, būtina įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, iki 2030 metų (AIEĮ projekto 1 straipsnis; 22 straipsnis);
narėms dėl:
gaminantis vartotojas) ir gamintojų, gaminančių elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams, plėtros vertinimo.
Tai užtikrins, kad gaminančių vartotojų plėtra nedarys neigiamos įtakos energetikos sistemai (AIEĮ projekto 8 straipsnis);
AIEĮ projektu siekiama įtvirtinti, kad viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra) konsultuotų asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, t. y. padėtų viso su elektrinės įrengimu susijusio proceso metu – nuo elektrinės galios, rūšies pasirinkimo, veiklos elektros energetikos sektoriuje (gamyba, gamyba ir vartojimas, gaminančio vartotojo veikla) tipo pasirinkimo iki jos realizavimo, taip pat teiktų konsultacijas paramos atsinaujinančių išteklių naudojimo klausimais (AIEĮ projekto 9 straipsnis);
siekiant prijungti elektrines jūrinėje teritorijoje, sąlygos, todėl AIEĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse (AIEĮ projekto 11 straipsnis);
išteklių kainos priedo mokėjimo sąlygos gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis (elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis), todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei nedidinti kainos elektros energijos vartotojams, įstatyminiu lygmeniu reglamentuotos sąlygos elektros energiją parduodant pagal dvišales sutartis (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
Tai užtikrins, kad gaminančių vartotojų plėtra nedarys neigiamos įtakos energetikos sistemai (AIEĮ projekto 8 straipsnis);
AIEĮ projektu siekiama įtvirtinti, kad viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra) konsultuotų asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, t. y. padėtų viso su elektrinės įrengimu susijusio proceso metu – nuo elektrinės galios, rūšies pasirinkimo, veiklos elektros energetikos sektoriuje (gamyba, gamyba ir vartojimas, gaminančio vartotojo veikla) tipo pasirinkimo iki jos realizavimo, taip pat teiktų konsultacijas paramos atsinaujinančių išteklių naudojimo klausimais (AIEĮ projekto 9 straipsnis);
siekiant prijungti elektrines jūrinėje teritorijoje, sąlygos, todėl AIEĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse (AIEĮ projekto 11 straipsnis);
išteklių kainos priedo mokėjimo sąlygos gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis (elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis), todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei nedidinti kainos elektros energijos vartotojams, įstatyminiu lygmeniu reglamentuotos sąlygos elektros energiją parduodant pagal dvišales sutartis (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad ketinimų protokolas pasirašomas konkretaus aukciono organizavimo laikotarpiui (180 kalendorinių dienų), įskaitant laikotarpį, per kurį aukciono laimėtojas privalo kreiptis dėl leidimo plėtoti išdavimo (3 mėnesiai arba 90 kalendorinių dienų), o laimėjimo atveju pratęsiamas (AIEĮ projekto 12 straipsnis; EEĮ projekto 6 ir 7 straipsniai);
iš atsinaujinančių išteklių gamintojai yra suinteresuoti dalyvauti šiuose aukcionuose neprašydami paramos elektros energijos gamybai, pasinaudodami kitomis, kartu su paramos schema siūlomomis, skatinimo priemonėmis (pvz., persiuntimas pirmumo teise).
Aukcione už pagamintą elektros energiją dalyviai gali pasiūlyti
prisiimti atsakomybę už nepagamintą elektros energijos kiekį, nebetenka prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatuose kaip vieną iš aukciono laimėtojų nustatymo kriterijų nurodė gamybos kiekį, AIEĮ projektu siūloma nustatyti, kad už nepagamintą elektros energiją gamintojas sumoka sumą, lygią nepagamintam kiekiui, padaugintam iš elektros energijos vidutinės praėjusių metų kainos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
išteklių plėtros vertinimą pavesta atlikti Energetikos ministerijai.
Vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Energetikos ministerijai priskirta formuoti valstybės politiką energetikos sektoriuje, todėl Energetikos ministerija vykdytų jai nebūdingas funkcijas (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
energiją geografiškai nutolusiose elektrinėse, įrengtoji galia ribojama vartotojo objektui suteikta leistinąja naudoti galia, todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, AIEĮ projekte siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų, gaminančių elektros energiją geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu (AIEĮ projekto 13 straipsnis);
išteklių energijos bendrijos galės dalyvauti gaminančių vartotojų schemoje;
energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje esančios nuostatos nedera tarpusavyje – AIE įstatyme įtvirtintos nuostatos neužtikrina, kad 100 procentų bus padengtos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos;
elektrinių plėtrai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), veiklos sąlygų, todėl, siekiant investuotojams suteikti aiškumo dėl elektrinių plėtros ir užtikrinti, kad elektrinės veiktų rinkos sąlygomis, AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad kartu su konkursu dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją gamintojui suteikiama teisė gauti sandorio kainą, kurios didžiausią galimą dydį nustato Taryba, taip pat siekiant aiškumo siūloma nustatyti elektros realizavimo galimybes (AIEĮ projekto 15 straipsnis); -kilmės garantijos, kurias turėtų gauti gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifu (toliau – fiksuotas tarifas), jiems nėra išduodamos.
Vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Energetikos ministerijai priskirta formuoti valstybės politiką energetikos sektoriuje, todėl Energetikos ministerija vykdytų jai nebūdingas funkcijas (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
energiją geografiškai nutolusiose elektrinėse, įrengtoji galia ribojama vartotojo objektui suteikta leistinąja naudoti galia, todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, AIEĮ projekte siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų, gaminančių elektros energiją geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu (AIEĮ projekto 13 straipsnis);
išteklių energijos bendrijos galės dalyvauti gaminančių vartotojų schemoje;
energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje esančios nuostatos nedera tarpusavyje – AIE įstatyme įtvirtintos nuostatos neužtikrina, kad 100 procentų bus padengtos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos;
elektrinių plėtrai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), veiklos sąlygų, todėl, siekiant investuotojams suteikti aiškumo dėl elektrinių plėtros ir užtikrinti, kad elektrinės veiktų rinkos sąlygomis, AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad kartu su konkursu dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją gamintojui suteikiama teisė gauti sandorio kainą, kurios didžiausią galimą dydį nustato Taryba, taip pat siekiant aiškumo siūloma nustatyti elektros realizavimo galimybes (AIEĮ projekto 15 straipsnis); -kilmės garantijos, kurias turėtų gauti gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifu (toliau – fiksuotas tarifas), jiems nėra išduodamos. Siekiant mažinti finansinę naštą vartotojams, iš kurių surenkamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos (toliau – VIAP), kuriomis finansuojami atsinaujinančių išteklių plėtros projektai, AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad fiksuotą tarifą gaunančių gamintojų kilmės garantijos gali būti parduodamos rinkoje paskirtojo subjekto, o gautos lėšos naudojamos VIAP lėšoms mažinti (AIEĮ projekto 17 straipsnis);
savivaldybėms skatinti atsinaujinančių išteklių plėtrą nustatyti tik iki 2020 metų.
Taip pat 2018 metais patvirtintas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas[1], kuriame nustatytos priemonės, skatinančios atsinaujinančių išteklių dalies didėjimą. Siekiant ir toliau įtraukti savivaldybes į atsinaujinančios energetikos plėtrą, atnaujinti reikalavimai dėl savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planų iki 2030 metų, taip pat nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių plėtros tikslai (AIEĮ projekto 24 straipsnis). Elektros energetikos įstatymo pakeitimus paskatinusios priežastys:
Siekiant, kad laimėjus aukcioną ar siekiant tęsti veiklą elektrinė būtų pastatyta, siūloma išimtis dėl leidimo plėtoti išdavimo (EEĮ projekto 4 straipsnio 18 dalis, 5 straipsnio 2 dalis).
Elektros energetikos įstatymo nuostatos papildytos galimybe elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams pagamintą elektros energiją parduoti pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis). Siekiant paskatinti elektrinių plėtotojus elektrines statyti be valstybės paramos, nustatyta išimtis dėl VIAP mokėjimo vartotojams, elektros energiją gaunantiems pagal minėtas sutartis (EEĮ projekto 8 straipsnis); -Sukuriant sąlygas vystyti vėjo elektrines jūrinėje teritorijoje, svarbu užtikrinti šių elektrinių pastatymą gavus atitinkamus leidimus. Siekiant tai užtikrinti nustatomos sąlygos dėl pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimu, kai elektrinė yra nepastatoma ar pastatoma mažesnės galios nei buvo deklaruota konkurse (EEĮ projekto 6 straipsnis).
Energetikos įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė keisti leidimuose nurodytą veiklos teritoriją, tačiau nėra atsižvelgiama į leidimu leidžiamą vykdyti veiklą, todėl kyla neaiškumų dėl šios dalies nuostatų taikymo. EĮ projektu siekiama aiškiai reglamentuoti galimybes keisti veiklos vykdymo teritoriją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnioji patarėja Lina Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, tel. (8 5) 203 4667, papild. 6, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros tikslai iki 2025 metų nustatyti tik elektros energetikos sektoriuje (AIE įstatymo 1 ir 13 straipsniai). Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta gaminančių vartotojų ir gamintojų, gaminančių elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams, plėtros vertinimo principų. Galiojančiame AIE įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Šiuo metu galiojančioje AIE įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad laimėjęs aukcioną gamintojas privalo per 3 mėnesius nuo aukciono patvirtinimo kreiptis į leidimus išduodančią instituciją ir gauti leidimą plėtoti. Šiuo metu sąlygos gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis, reglamentuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, numatant, kad gamintojams, elektros energiją parduodant pagal dvišalę sutartį, kai sutartyje nustatyta kaina yra didesnė nei biržos kaina, kainos priedas mokamas atsižvelgiant į kainą, nustatytą sutartyje, o kai sutartyje nustatyta kaina yra mažesnė nei biržos kaina, kainos priedas mokamas atsižvelgiant į biržos kainą. AIE įstatymo 20 straipsnio 22 punkte numatytą atsinaujinančių išteklių plėtros vertinimą pavesta atlikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. AIE įstatymo 20¹ straipsnyje numatyta galimybė asmenims tapti gaminančiais vartotojais ir gaminti elektros energiją nuo vartojimo vietos geografiškai nutolusiose elektrinėse, tačiau elektrinės įrengtoji galia ribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu, taip pat šių elektrinių įrengtoji gali negali viršyti 500 kW. Šiuo metu AIE įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektrinės prijungimo kaina lygi rangovo, laimėjusio viešąjį pirkimą, atliktų darbų kainai.
Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojas apmoka visas sąnaudas, susijusias su įrenginių prijungimu prie elektros tinklų. Šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių bendrijos dalininkai gali būti gaminantys vartotojai, tačiau pačiai bendrijai tokia galimybė nėra suteikiama. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuoti reikalavimai dėl leidimų modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį ir nėra nustatyta šių leidimų galiojimo trukmė. AIE įstatymo 22 straipsnyje reglamentuota atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtra jūrinėje teritorijoje, tačiau nereglamentuotos šių elektrinių veiklos sąlygos. AIE įstatymo 51 straipsnyje numatyta pareiga valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pagal kompetenciją rengti, teikti ir viešai skelbti informaciją apie leidimų išdavimo tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką, paramos schemas, taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui ir gamybai. Pagal Viešojo administravimo įstatymą konsultacijos teikiamos tik viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, t. y. nėra vienos įstaigos, kuri disponuotų visa informacija, susijusia su veikla elektros energetikos sektoriuje klausimais, ir galėtų teikti konsultacijas bei metodinę pagalbą.
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba, tačiau nėra nustatyta, kuri įstaiga konsultuoja asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, veiklos tipo pasirinkimu, galimybėmis gauti paramą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimui. AIE įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nėra reglamentuotas išlaidų ir atsakomybės paskirstymas už tinklų plėtros, rekonstrukcijos darbus, reikalingus atlikti siekiant prijungti elektrines, numatomas įrengti Lietuvos jūrinėje teritorijoje. AIE įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatyta, kad gamintojai, ketinantys dalyvauti aukcione, ketinimų protokolą ir prievolių vykdymo užtikrinimą pateikia Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka visam galimam laikotarpiui, iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Šiuo metu atsakomybė už aukcione pasiūlytą, tačiau faktiškai nepagamintą elektros energijos kiekį AIE įstatymo 20 straipsnyje reglamentuota tik gamintojams, laimėjusiems skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, tačiau negaunantiems kainos priedo. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad kilmės garantijos neišduodamos gamintojams, kurie įgijo teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu.
Šiuo metu AIE įstatymo dvyliktajame skirsnyje reglamentuota atsinaujinančių išteklių plėtra vadovaujantis Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytomis priemonėmis bei rodikliais. Taip pat nustatyti įpareigojimai savivaldybėms tik 2020 m. AIE įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad aukciono laimėtojas per 3 mėnesius nuo laimėtojo patvirtinimo dienos privalo kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtoti gavimo ir jį gauti. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomi leidimo išdavimo terminai. Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, kada VIAP lėšos nėra renkamos už gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintą ir ūkinei veiklai suvartotą elektros energijos kiekį; elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti; elektros energiją, būtiną elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos technologiniam procesui užtikrinti; elektros energijos kiekį, kuris gaminančio vartotojo buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams; ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pagamintą ir po to jos ar jos dalininkų suvartotą elektros energijos kiekį. Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje ir 22 straipsnio
pateikimo sąlygos, nurodant, kad ketinimų protokolą pasirašo ir prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikia visi gamintojai. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško, įvykdžius šiame straipsnyje numatytas sąlygas.
Taip pat šiame straipsnyje numatyta, kokius dokumentus Tarybai privalo pateikti asmuo, siekiantis pakeisti veiklos teritoriją, ir pakeisto leidimo išdavimo terminai, tačiau nereglamentuotas kitų leidimų keitimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. AIEĮ projektu keičiamo AIE įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinus AEI tikslus iki 2030 metų, būtų įstatyminiu lygiu įtvirtinti AEI tikslai, taip pat užtikrintas jų tęstinumas, taip sukuriant užtikrintumą investuotojams dėl AEI plėtros. Taip pat patikslinti AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai, numatant, kad iki 2030 metų siekiama ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos gamybos sausumos teritorijoje ir ne mažiau kaip 2 TWh elektros energijos gamybos jūrinėje teritorijoje Taip būtų užtikrinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinti tikslai ir principai, kad iki 2030 metų bus pagaminta ne mažiau kaip 7 TWh elektros energijos, iš kurių dalis bus pagaminta jūrinėje teritorijoje. AIE įstatymo 13 straipsnį numatoma papildyti 8 ir 9 dalimis, atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus dėl gaminančių vartotojų ir gamintojų, gaminančių elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams, plėtros vertinimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertins įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama savo reikmėms ir ūkio poreikiams, daromą įtaką elektros energijos tiekimo tinklams ir teiks pasiūlymus dėl šių įrenginių apmokestinimo, t. y. tuo atveju, jei reikia, esant neigiamai įtakai elektros tinklams, sumažėjus tiekiamos elektros energijos poreikiui, nesant pakankamai surenkamų lėšų elektros tinklams prižiūrėti, gali būti teikiamai siūlymai taikyti įrenginiams mokestį, kuris kompensuotų tinklų priežiūros kaštus arba tais atvejais, kai vartotojas yra gaminantis vartotojas ir dalį savo pagamintos elektros energijos teikia į tinklus ir, esant poreikiui, iš tinklų atgauna, gali būti siūloma peržiūrėti naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. AIE įstatymą papildžius 15¹ straipsniu, reglamentuojančiu, kad VšĮ Lietuvos energetikos agentūra teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą, susijusią su leidimų plėtrai ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių bei leidimų modernizuoti elektrinę išdavimu bei veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybėmis, būtų užtikrintas Direktyvos 16 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, būtų aišku, kur kreiptis visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančių išteklių panaudojimu elektros energijos gamybai, ir gauti informaciją apie veiklos galimybes, reikiamus gauti valstybinių institucijų dokumentus, leidimų išdavimo procedūras, galimybes gauti paramą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimui.
AIEĮ projektu keičiamame AIEĮ įstatymo 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami tik tuo atveju, jeigu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pateikti visi Elektros energetikos įstatyme ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodyti dokumentai, įvykdytos Elektros energetikos įstatyme nustatytos sąlygos ir reikalavimai, atsisakant jų išdavimo konkurso būdu. Pakeitimas siūlomas įvertinant tai, kad atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtra nėra ribojama, galimybės įgyti teises į skatinimo priemones yra reglamentuotos, galiojančio teisinio reglamentavimo, aptariančio tokių elektrinių plėtrą ir statybą, pakanka, atitinkamai konkursų organizavimas nėra tikslingas. Kuršių nerija yra saugoma teritorija, todėl kiekvienu atskiru atveju, nepriklausomai nuo siekiamos plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės galios, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
AIEĮ projektu keičiamo AIE įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad, atsižvelgdamas į AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytame Vyriausybės nutarime įtvirtintą plėtotinų Lietuvos jūrinėje teritorijoje atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių vietą bei galią, perdavimo sistemos operatorius imtųsi veiksmų, reikalingų pasiruošti šiame nutarime numatytos galios elektrinių prijungimui, t. y. atliktų tinklų modernizavimo, išplėtimo ir
(ar) rekonstravimo darbus, suprojektuotų ir įrengtų elektros tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir pastotę Baltijos jūroje. Taip pat siūloma nustatyti, kad šių darbų sąnaudos būtų priskiriamos prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidų, t. y. būtų pripažįstamos VIAP. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad šias išlaidas tinklų operatorius turėtų teisę susimažinti, esant tokiai galimybei, lėšomis, gautomis pasinaudojus kitais finansavimo šaltiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines sausumoje, tuo atveju, jei yra reikalinga tinklų plėtra šių elektrinių prijungimui, už tinklų plėtrą yra atsakingas ir už jų išplėtojimą moka elektrinių plėtotojas. Tačiau, plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, siūloma nustatyti, kad tinklų plėtros darbus atliktų perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą.
Be to, perdavimo tinklų modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas reikalauja laiko ir finansinių išteklių. Atsižvelgdamas į tai, elektrinių projektų plėtotojas gali priimti sprendimą neinvestuoti į atsinaujinančių išteklius naudojančias elektrines Lietuvoje. AIEĮ projekte taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir yra išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to patirtos išlaidos kompensuojamos VIAP lėšomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokiu atveju gamintojas gali pasirinkti vieną iš negautų pajamų kompensavimo būdų: (1) kompensaciją, kurią apskaičiuoja Taryba, atsižvelgdama į elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas elektrinėje remiantis įrangos gamintojo specifikacija, gamintojo laimėtą sandorio kainą ir terminą, kurį pagaminta elektros energija negali būti priimta ir persiųsta, atėmus sutaupytas nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidas; (2) laikotarpiu, kuriuo pagaminta elektros energija negalėjo būti priimta ir persiųsta, pratęsiamas skatinimo laikotarpis.
Analogiškai siūloma reglamentuoti negautų pajamų kompensacijos apskaičiavimą (apskaičiuoja Taryba) ir išmokėjimą (išmokama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) tuo atveju, jei perdavimo tinklai nėra parengti jūrinių elektrinių pagamintos elektros energijos priėmimui dėl tinklų operatoriaus kaltės. Įtvirtinus nuostatas, nustatančias, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedas gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis, išmokamas atsižvelgiant į sutartyse nustatytas ir biržos kainas, būtų užtikrinta, kad nebus didinama kaina elektros energijos vartotojams, o sutartys nebus sudaromos žemesne nei rinkos kaina. Įtvirtinus siūlomą nuostatą, kad gamintojui, nepagaminus aukcione laimėto elektros energijos kiekio, jis sumokėtų VIAP lėšų administratoriui sumą, padaugintą iš vidutinės metinės rinkos kainos biržoje, būtų užtikrintos vienodos sąlygos dėl nepagaminto elektros energijos kiekio visiems rinkos dalyviams, laimėjusiems aukcioną, nepriklausomai nuo to, kokį kainos priedą jie pasiūlė. Taip pat būtų sumažinta rizika, kad gamintojas, siekdamas laimėti aukcioną, pasiūlys didesnį, nei gali pagaminti, energijos gamybos kiekį. Taip bus užtikrinta, kad reikiamo metinio elektros energijos gamybos kiekio pasiekimas.
AIEĮ projekte ir EEĮ projekte įtvirtinus siūlomą nuostatą, kad ketinimų protokolas sudaromas dviem etapais – aukciono vykdymo metu (180 kalendorinių dienų), įskaitant kreipimąsi dėl leidimo plėtoti išdavimo (90 kalendorinių dienų), o laimėjimo atveju pratęsiamas, būtų mažinama finansinė našta aukciono dalyviams, taip pat suteikiama daugiau aiškumo dėl ketinimų protokolo galiojimo. AIE įstatymo 20 straipsnio 22 punkte numatytą atsinaujinančių išteklių plėtros vertinimą pavedant atlikti VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai būtų užtikrinta, kad vertinimą atliks tam kompetencijos turinčios institucijos. Vertinimo atlikimo tvarką nustatys Vyriausybė Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše. Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 20¹ straipsnio pakeitimą, gaminantys vartotojai galės įsirengti geografiškai nutolusią nuo vartojimo vietos elektrinę ir jos galia nebus ribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad vartotojai dėl techninių kliūčių negali padidinti leistinąją naudoti galią arba leistinosios naudoti galios padidinimas yra ekonomiškai ir techniškai netikslintas, tačiau vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis yra didesnis, nei galėtų būti pagamintas elektrinėje, kuri gali būti priskirta vartotojo objektui pagal esamą leistinąją naudoti galią. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti maksimalų esamų tinklų pralaidumų išnaudojimą ir apsaugoti vartotojus nuo nereikalingų investicijų didinant leistinają naudoti galią vartojimo taške tik dėl geografiškai nutolusios elektrinės susiejimo su vartojimo vieta. Taip pat suteikiama teisinio aiškumo, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos gali veikti gaminančių vartotojų schemoje kaip tretieji asmenys, statantys gaminančių vartotojų elektrines.
Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 21 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas Elektros energetikos įstatymo ir AIE įstatymo nuostatų suderinamumas. Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, būtų aiškiai reglamentuotos sąlygos konkurso organizavimo procedūroms. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių plėtra gali būti vykdoma kartu su kitomis valstybėmis, kaip bendri projektai. Tokiu būdu atveriama galimybė kitoms valstybėms narėms investuoti į elektrinių plėtrą Lietuvoje taip mažinant VIAP lėšų poreikį ir suteikiant kitoms valstybėms narėms galimybę gauti statistinį elektros energijos perdavimą. AIEĮ projekte nustatomi reikalavimai konkurso dalyviams, sandorio kainos skaičiavimo ir skelbimo principai, paramos išmokėjimo ir laimėtojo nustatymo principai. Siekiant užtikrinti, kad bus išnaudota visa Vyriausybės nutarime nustatyta įrengtoji galia, atrenkant laimėtojus bus vertinami tie pasiūlymai, kuriuos teikę gamintojai planuoja statyti ne daugiau kaip 5 proc. Vyriausybės nutarime nustatytos įrengtosios galios mažesnes elektrines. Laimėtoju bus paskelbtas tas, kuris pasiūlys mažiausią sandorio kainą, o jei kaina sutaptų – tas, kuris pasiūlys statyti didesnės galios elektrinę, pvz.,: jei gamintojai siūlytų 665 MW – 10 Eur/MWh; 700 MW –
mažiausią sandorio kainą, o konkurso dalyvio, planuojančio statyti 450 MW elektrinę pasiūlymas būtų nevertintas, nes planuojama statyti elektrinės įrengtoji galia daugiau negu 5 proc. mažesnė už Vyriausybės nutarime nurodytą įrengtąją galią (700 MW), tačiau jei gamintojai siūlytų 665 MW – 10 Eur/MWh; 700 MW – 10 Eur/MWh, konkursą laimėtų 700 MW, nes jis pasiūlė pastatyti didesnės galios elektrinę.
Taip pat nustatyta, kad valstybės atlikti tyrimai kompensuojami konkurso laimėtojų. AIEĮ projektu keičiamame 22 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti, kad numatomų plėtoti jūrinėje teritorijoje elektrinių jungties su sausumos teritorija teritorijų planavimą organizuotų Energetikos ministerija, o perdavimo sistemos operatorius, sudaręs sutartį su Energetikos ministerija, atliktų teritorijų planavimo darbus ir jo patirtos išlaidos būtų pripažįstamos tinko plėtros išlaidomis ir finansuojamos iš VIAP lėšų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad elektrinių plėtrai jūrinėje teritorijoje nustatomos iš dalies skirtingos sąlygos, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, AIEĮ projektu keičiamame 22 straipsnyje siūloma aiškiai nustatyti, kokiais pagrindais būtų prekiaujama šiose elektrinėse pagaminta elektros energija. Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 29 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrinta, kad kilmės garantijos, kurių negauna gamintojai, gaunantys fiksuotą tarifą, būtų parduodamos rinkoje Vyriausybės įgalioto subjekto, taip mažinant VIAP lėšų apimtį.
Įtvirtinus AIE įstatymo dvyliktojo skirsnio pakeitimus, būtų užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių plėtra bus vykdoma vadovaujantis patvirtintais ir galiojančiais teisės aktais, taip pat bus užtikrintas savivaldybių įsitraukimas į atsinaujinančių išteklių plėtrą po 2020 metų, detalizuotos savivaldybių planų derinimo sąlygos ir užtikrintas savivaldybių tikslų ir esamos situacijos viešinimas. AIEĮ projekte išdėstytu AIE įstatymo 49 straipsnio 6 dalies pakeitimu siekiama suderinti galiojančio AIE įstatymo nuostatas su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 priedo nuostatomis (priede numatyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, be kita ko, atliekama vėjo elektrinių įrengimui, kai įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau). AIEĮ projekte numatoma, kad nuostatos, kuriomis perkeliamos Direktyvos nuostatos, įsigalioja 2021 m. birželio 30 d., pakeitimai, susiję su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo tikslais, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 8 punktu, kuriame numatoma įtvirtinti naują rūšį leidimų – leidimą modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį (toliau – leidimas modernizuoti elektrinę), kaip yra numatyta Direktyvoje. Naujose Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15¹ ir 15²dalyse nustatomi reikalavimai šiam leidimui gauti. EEĮ projekte (galiojančio įstatymo 16 straipsnio pakeitimas) siūloma atsisakyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, jeigu numatoma ant pastato statyti ar į pastatą integruoti saulės šviesos energijos elektrinę.
Tokiu atveju asmuo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka privalės informuoti apie tai Tarybą ir pateikti Tarybai statybą leidžiantį dokumentą, jei toks reikalingas. Šiuo pakeitimu siekiama sumažinti administracinę naštą gaunant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Galiojančiame Energetikos įstatymo 21 straipsnyje išdėstyti leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai, kurie gali būti taikomi išduotoms licencijoms, leidimams ir atestatams. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatyme nustatyti licencijų, leidimų ir atestatų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo principai, tikslinga aiškiai reglamentuoti, kurie principai yra taikytini veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimams. EEĮ projekte 7 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse būtų nustatyta Energetikos įstatymo 21 straipsnyje išdėstytų leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka, t. y. įstatymo įgyvendinamajame teisės akte būtų aiškiai reglamentuotas leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo procesas, procedūros, kurias turės atlikti Taryba.
EEĮ projekte įtvirtinus sąlygą, kad aukciono laimėtojui neturint atlikto poveikio aplinkai vertinimo, kurio reikia pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, leidimo plėtoti išdavimo terminas pratęsiamas tiek, kiek trunka poveikio aplinkai vertinimo procedūra, – iki 24 mėnesių, gamintojui suteikiama pakankamai laiko atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jei atrankos dėl poveikio vertinimo išvadoje būtų nurodytas toks vertinimo poreikis, taip pat sumažinama administracinė našta gamintojams ir valstybinėms institucijoms, kadangi būtų išvengta situacijų, kada gamintojai dėl tokios atrankos išvados kreipiasi į teismą, EEĮ projekte įtvirtinus nuostatas, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams parduodant elektros energiją pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis vartotojas nemokėtų VIAP lėšų, gamintojai ir vartotojai būtų skatinami sudarinėti šias sutartis, taip mažinant VIAP lėšų poreikį, kadangi gamintojai nedalyvautų aukcionuose ir nepasinaudotų kitomis skatinimo priemonėmis. Sąlyga, kad išimtimi pasinaudoti gali tik asmenys, negavę valstybės paramos, nustatyta siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir nepažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Atsižvelgiant į tai, išimtis taikoma gamintojams, kurie aukcione pasiūlė gaminti elektros energiją už 0 Eur/kWh.
Šiuo atveju gamintojas negauna finansinės paramos, kuri, taikant VIAP išimtį, gali būti laikoma dvigubu finansavimu. Atsižvelgiant į tai, kad šia siūloma išimtimi galės pasinaudoti ir juridiniai asmenys, ši siūloma išimtis derinama su Europos Komisija, todėl jos įsigaliojimas numatomas tik gavus Europos Sąjungos pritarimą. EEĮ projekte įtvirtinus nuostatą, kad ketinimų protokolą pasirašo ir prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikia ir elektrinių jūrinėje teritorijoje plėtotojai, būtų užtikrinta, kad konkurso laimėtojai įsipareigos pastatyti reikiamos galios elektrinę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. AIEĮ projektu numatomas teisinis reguliavimas susijęs su teisės VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai suteikimu konsultuoti asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, turės teigiamą poveikį atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtrai.
Tikėtina, kad aiškumas dėl galimybių plėtoti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, informacijos apie veikimo būdus (gaminti elektros energiją savo reikmėms, pardavimui), informacijos apie paramos gavimo galimybes suteikimas padės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims priimti sprendimus imtis veiklos elektros energetikos sektoriuje ir dėl to padidės atsinaujinančių išteklių naudojimo mastas. AIEĮ projekte siūlomas teisinis reguliavimas suteiks perdavimo sistemos operatoriui teisę atlikti reikalingus perdavimo tinklų ir elektros tinklams eksploatuoti reikalingų elektros įrenginių, objektų ir transformatorių pastotės Baltijos jūroje projektavimo, plėtros, modernizavimo darbus, o asmenims, kurie sieks plėtoti elektrines Lietuvos jūrinėje teritorijoje, užtikrintumą, kad perdavimo tinklai bus parengti elektrinių prijungimui, kai to reikės, ir už tai nereikės papildomai mokėti. Numatoma, kad siūlomas pakeitimas prisidės prie palankios investicinės aplinkos Lietuvoje sukūrimo, strateginių Lietuvos energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo, taip pat sudarys sąlygas švelninti klimato kaitą. AIEĮ projekte siūlomas papildymas dėl konkursų organizavimo procedūros elektrinėms, plėtojamoms jūrinėje teritorijoje, suteiks aiškumo investuotojams ir paskatins aktyvesnį jų dalyvavimą atsinaujinančių išteklių jūrinėje teritorijoje plėtroje. AIEĮ projekte siūlomas papildymas dėl kainos priedo išmokėjimo elektros energiją parduodant pagal pirkimo–pardavimo sutartis nėra patrauklus gamintojams, tačiau jis užtikrina, kad pirkimo–pardavimo sutartys būtų sudaromos artimesnei rinkos kainai.
Tai nedidintų naštos vartotojams, kadangi būtų išmokama mažiau VIAP lėšų. EEĮ projekte numatoma įtvirtinti naują rūšį leidimų – leidimą modernizuoti elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai elektrinę numatoma modernizuoti, ir nėra aišku, kaip tą procesą atlikti, EEĮ projekte numatomos procedūros šiam procesui atlikti. Tikimasi, kad tai suteiks aiškumo dėl elektrinių modernizavimo proceso ir užkirs kelią neigiamam poveikiui aplinkai ir visuomenės sveikatai atsirasti. EEĮ projekte nustačius, kad pagal atsinaujinančių ištekli elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis galutiniam vartotojui parduotą elektros energiją nebūtų renkamos VIAP lėšos sudarytų palankesnes sąlygas atsinaujinančių gamintojas dalyvauti rinkoje ir sudaryti šias sutartis, o taip pat mažintų VIAP lėšų poreikį. EĮ projekte ir susijusiame EEĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti galimybes keisti leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, leidimuose tiesti tiesioginę liniją, leidimuose eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ir importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, nurodytos veiklos vykdymo teritorijos. Šiuose projektuose numatoma, kad pasikeitus veiklos vykdymo teritorijai leidimai gaminti elektros energiją ir leidimai tiesti tiesioginę liniją nekeičiami, o leidimai eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ir importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, keičiami pasikeitus leidime nurodytai eksporto ar importo valstybei ir įvertinus atitiktį reikalavimams, taikomiems šių leidimų išdavimui.
Nesiūloma numatyti kai kurių leidimų keitimo galimybės dėl to, kad, pakeitus elektrinės plėtojimo ar įrengimo teritoriją, plėtojamos ar jau įrengtos elektrinės poveikis aplinkai, visuomenės sveikatai, galimybės prijungti prie elektros tinklų turi būti išsamiai įvertintos, t. y. toks vertinimas prilygsta naujo energetikos objekto įrengimo / statybos galimybių vertinimui. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. priimtame Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2868 numatyta teritorijos leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus keitimo tvarka. Atitinkamai, šiame EEĮ projekte to nesiūloma reglamentuoti. Pagal nurodytame įstatyme numatytą tvarką teritorija leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektrinės prijungimo prie tinklų taško, užtikrinus, kad vykdoma veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti, atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus, žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus, gavus Lietuvos kariuomenės patvirtinimą, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
Siekiant pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalės pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį nurodytiems reikalavimams. Taryba įvertins pateiktus dokumentus ir išduos pakeistą leidimą arba pateiks motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. AIEĮ projekte įtvirtinus nuostatą, kad tuo atveju, kai gamintojas nepagamina aukcione laimėto elektros energijos kiekio, jis sumoka VIAP lėšų administratoriui lėšų sumą, padaugintą iš vidutinės metinės rinkos kainos biržoje, aukciono dalyviai, tikėtina, objektyviau bei tiksliau vertins siekiamą laimėti aukcione metinį elektros energijos gamybos kiekį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
1) Energetikos ministerija turės priimti savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektuose nustatytų tikslų ir priemonių derinimo su Vyriausybės įgaliota institucija tvarką;
teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą;
3) Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr.
skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Vyriausybė turės pakeisti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Taryba turės nustatyti kompensacijos ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką, taikytiną gamintojams, kurie įrengė elektrines jūrinėje teritorijoje, tačiau dėl neparengtų perdavimo tinklų negali persiųsti pagamintos elektros energijos;
6) savivaldybės turės patvirtinti 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Numatoma, kad tinklų plėtros elektrinių, numatomų plėtoti Lietuvoje jūrinėje teritorijoje, prijungimui prie sausumos elektros tinklų darbai bus finansuojami viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir jų poreikis galės būti mažinamas lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių. Preliminariais vertinimais, taikant siūlomą įtvirtinti paramos modelį ir perdavimo sistemos operatoriui atliekant jūrinių elektrinių sujungimo su sausuma darbus, elektros energijos kaina vartotojams padidės 0,22 ct/kWh. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis“, „leidimas modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. 2020 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino nutarimą Nr.
697
„Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos
išskirtinės ekonominės zonos Baltijoje jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“, kuriame nustatyta Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtotinų vėjo elektrinių galia ir vieta, įtvirtinta šio nutarimo įsigaliojimo data – 2023 m. vasario 1 d., Energetikos ministerijai pavesta parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms ir siūlomą paramos schemą suderinti su Europos Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat pasiūlyta LITGRID, AB, pradėti parengiamuosius darbus Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų pagal su Energetikos ministerija suderintą grafiką. [1] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 19² dalyje vietoje žodžių „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme“. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 6 straipsniu teikiamas įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, projekto lyginamajame variante dėstytinas taip, kad būtų atspindėti visi siūlomi įstatymo pakeitimai. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 8 straipsniu teikiamos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies esmėje atsisakytina santrumpos „d.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. 4. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnyje dėstomos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose nurodomi apskaičiuoti dydžiai neturėtų būti viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje, kaip ir pirmajame punkte nurodytas apskaičiuotinas dydis. 5.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir tik gavus statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantis dokumentas kai kuriais atvejais gali būti neprivalomas, pvz., tais atvejais, kai saulės elektrinės įrangos ir konstrukcijų įrengimas ant pastato priskirtinas prie paprastojo remonto darbų. Pastebėtina ir tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 2 straipsnį, kuriuo keičiama šio įstatymo 16 straipsnio 14 dalis, siūloma nustatyti: „<...> Asmuo, numatantis ant pastato statyti ar į pastatą integruoti iki 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo informuoti apie tai Tarybą ir pateikti Tarybai statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.<...>“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 6. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatos diskutuotinos.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog tuo atveju, kai „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės jo valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to prarastos pajamos, įvertinus sutaupytas išlaidas, kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu 18 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyta, kad tuo atveju, kai „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau perdavimo sistemos operatoriaus valdomi elektros tinklai dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, gamintojui perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kompensuoja gamintojo negautas pajamas, išskyrus atvejus, kai elektros tinklai nėra parengti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti.“(pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais galėtų susiklostyti projekto 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta situacija, kai elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra už tai atsakingas, kaltės.
Manytina, kad tokia situacija gali susiklostyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti, kaip tai nurodyta projekto 18 straipsnio 7 dalyje, ar dėl nepakankamo finansavimo (projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidos finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis). Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal projektą perdavimo sistemos operatoriaus pareiga jo valdomus elektros tinklus parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti kyla iš teisės aktų (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), tačiau siūloma nustatyti atsakomybė už šios pareigos nevykdymą yra labiau panaši ne į viešosios, bet į civilinės teisės normomis reguliuojamą atsakomybę, todėl šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnio, kuris nustato, kad esant nenugalimos jėgos aplinkybei sutarties nevykdymas yra pateisinamas ir civilinė atsakomybė netaikoma, 2 dalyje nustatyta: „Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.“ Taigi tuo atveju, kai nenugalimos jėgos aplinkybės yra laikinos, šalis, privalanti vykdyti sutartį, atleidžiama nuo sutarties vykdymo taip pat laikinai. Tokiam laikotarpiui šaliai taip pat negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, taigi ir kitos šalies nuostolių, įskaitant negautas pajamas, atlyginimas.
Taigi projekto nuostatos dėl leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautų pajamų kompensavimo kelia abejonių. Tuo labiau, kad pagal projektą toks kompensavimas gali trukti neribotą laiką, nes jokie terminai nenustatomi. Antra, pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnio
asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma dėl trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Tuo tarpu projektu siūloma atleisti perdavimo sistemos operatorių nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu tai įvyko dėl jo pasitelktų trečiųjų asmenų kaltės. Pagal projektą, tokiu atveju leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautos pajamos būtų kompensuojamos VIAP lėšomis, t.y. iš šių lėšų būtų kompensuojami nuostoliai, atsiradę dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo gaminti elektros energiją turėtojai yra privatūs juridiniai asmenys, kurie veikia savo rizika. Todėl projekto nuostatos dėl tokios rizikos sumažinimo ar visiško panaikinimo mokant kompensacijas iš VIAP lėšų, kurios įskaitomos į elektros energijos kainą (taigi jas sumoka visi elektros energijos vartotojai), kelia abejonių. Trečia, pastebėtina, kad kitiems elektrines statantiems asmenims jokia kompensacija dėl nuostolių, patirtų dėl elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo, atlyginimo nenustatyta.
Pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, „Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą.“ Taigi elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę tik į informaciją apie elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo priežastis, bet ne į nuostolių kompensaciją. Jų nuostoliai, atsiradę dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės, galėtų būti atlyginti tik teismine tvarka. Be to, kaip nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte, „plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines sausumoje, tuo atveju, jei yra reikalinga tinklų plėtra šių elektrinių prijungimui, už tinklų plėtrą yra atsakingas ir už jų išplėtojimą moka elektrinių plėtotojas. Tačiau, plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, siūloma nustatyti, kad tinklų plėtros darbus atliktų perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą.
Be to, perdavimo tinklų modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas reikalauja laiko ir finansinių išteklių.“ Taigi, pritarus projekto nuostatoms, leidimo gaminti elektros energiją jūrinėje teritorijoje turėtojai būtų kur kas palankesnėje padėtyje nei gamintojai, kurių elektrinės prijungiamos prie sausumos elektros tinklų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės yra pakankamos projektu siūlomam reguliavimui, kiek tai susiję su VIAP lėšų panaudojimu, o tuo pačiu ir finansinės naštos visiems elektros energijos vartotojams padidinimu, pagrįsti. 7. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostata formuluojama taip, kad nėra aišku, ar tai yra hipotetinė norma, taikytina įvykus įvykiui, numatytam šio straipsnio 5 dalyje, ar gamintojas iš anksto turi informuoti apie jo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą. Be to, ir vienu, ir kitu atveju, nuostatą derėtų papildyti terminais, per kuriuos gamintojas turi informuoti apie savo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad aplinkybės, kurių pagrindu siūloma nustatyti galimybę gauti kompensaciją, pavyzdžiui, perdavimo sistemos operatoriaus kaltė, nėra tokio pobūdžio, kad jos galėtų būti laikomos objektyviai ir savaime egzistuojančiomis, todėl tokios aplinkybės turi būti konstatuotos tam tikros institucijos, kuri įvertinusi tokių aplinkybių egzistavimą, priimtų atitinkamą sprendimą - mokėti ar nemokėti kompensaciją.
Tuo tarpu projekte tik nurodoma, kad nuostatos, susijusios su negautų pajamų kompensavimo būdu, įgyvendinamos tam tikrų institucijų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, Vyriausybės. Tačiau manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti gamintojo teises, pavyzdžiui, teisę apskųsti vienokį ar kitokį sprendimą teismui, įstatyme turėtų būti nurodytas konkretus subjektas, priimantis sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, ar nemokėjimo. Be to turėtų būti nustatytas ir aiškus terminas, per kurį toks sprendimas turėtų būti priimtas ir pareiga tokį sprendimą pateikti suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina, jog visa tai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, todėl toks reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Taip pat aptartame kontekste keltinas klausimas, kodėl kompensacijos mechanizmas numatomas tik gamintojui, tačiau nenumatomi jokie įstatyminiai kompensacijos mechanizmai perdavimo sistemos operatoriui, jei jo įsipareigojimai įvykdyti laiku, o dėl gamintojo kaltės naujai įrengti ir specialiai su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gaminama elektros energija susiję elektros tinklai, transformatorių pastotė jūroje ir kiti įrenginiai lieka nenaudojami dėl gamintojo, kuriam jie skirti, kaltės.
Manytina, jog nepaisant to, kad tokios išlaidos laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidomis, kurios finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, jei tokios išlaidos pasirodytų beprasmės dėl gamintojo kaltės, jos turėtų būti kompensuojamos. 8. Projekto 12 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo
protokolo galiojimą Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pastebėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 4 straipsniu keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarką, pratęsus ketinimo protokolo galiojimo terminą, o ne ketinimo protokolo pratęsimo tvarką ir sąlygas. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 9.
dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje.“ Projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, būtų aiškiai reglamentuotos sąlygos konkurso organizavimo procedūroms. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių plėtra gali būti vykdoma kartu su kitomis valstybėmis, kaip bendri projektai. Tokiu būdu atveriama galimybė kitoms valstybėms narėms investuoti į elektrinių plėtrą Lietuvoje taip mažinant VIAP lėšų poreikį ir suteikiant kitoms valstybėms narėms galimybę gauti statistinį elektros energijos perdavimą.“ Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiu būdu vykdant elektrinių plėtrą kartu su kitomis valstybėmis būtų sumažintas VIAP lėšų poreikis. 10. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
nuoroda į šio straipsnio 25 dalį. 11. Projekto 21 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą, prieš žodį „planai“ išbraukiant žodį
„veiksmų“. Pastebėtina, kad kitais projekto straipsniais keičiant dvyliktojo
skirsnio straipsnius, niekur nėra siūloma padaryti panašių pakeitimų, pvz., projekto 25 straipsniu keičiamame keičiamo įstatymo 57 straipsnyje minimi savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai, Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai. Projekto
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano siūloma įrašyti Energetikos plėtros programą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą. 12.
„Paaiškėjus“. 13. Projekto 27 straipsnio 12 dalis taisytina, įrašant
vietoj formuluotės „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies“ formuluotę „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti sąlygas asmenims, siekiantiems dalyvauti Konkurse. Šio straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kokias sąlygas turi atitikti asmenys laimėję konkursą, kad jiems būtų išduotas leidimas eksploatacijai ir plėtrai. Atkreipiame dėmesį, jog tik iš 22 straipsnio 19 dalies turinio galima daryti netiesioginę išvadą, kad asmenys, dalyvaujantys Konkurse iš anksto turi įsipareigoti, jog laimėjus konkursą jie turės leidimą gyventi Lietuvoje arba įsteigs juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje. Atkreipiame dėmesį, kad toks netiesioginis reikalavimų dėstymas neatitinka teisinio aiškumo principo. Be to, pažymime, kad nėra aiškūs ir konkursą laimėjusio asmens bei naujai įsteigto asmens teisinių santykių ir atsakomybės pagrindai. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkurso dalyvis ir jo įsteigtas juridinis asmuo yra savarankiški teisės subjektai, konkurso dalyvio įsipareigojimai pagal konkurso sąlygas savaime nepereina jo įsteigtam juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas įstatymu įtvirtinant, kokia tvarka konkurso dalyvio įsipareigojimai pagal 22 straipsnio 9 dalies 2, 4, 5, 6 pereina jo įsteigtam asmeniui ar kokiu kitu būdu konkurso dalyvis įvykdys nurodytus įsipareigojimus.
Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 22 straipsnio 9 dalies 5 punktą, konkurso dalyvis, o ne jo įsteigtas asmuo, pasirašo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą. Manytume, kad šiuo atveju, kaip teisinio reguliavimo pavyzdys, atitinkantis teisinio aiškumo reikalavimą ir pašalinantis paminėtus neaiškumus, galėtų būti naudojama Koncesijų įstatymo 59 straipsnio 2 dalis, kurioje pasisakoma dėl laimėjusio asmens ir asmens, kuriam suteikiama koncesija tarpusavio teisinių santykių ir atsakomybės pobūdžio: „Suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis, siekdamas tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį, įsteigtų tam tikrą teisinę formą turintį juridinį asmenį. Reikalavimai dėl tokio juridinio asmens įsteigimo ir jo teisinės formos turi būti nustatyti koncesijos dokumentuose. Jeigu suteikiančioji institucija reikalauja iš dalyvio, kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigti juridinį asmenį, koncesijos sutartis sudaroma su dalyviu ir su jo įsteigtu juridiniu asmeniu. Dalyvis ar ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su koncesijos sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir koncesijos dokumentuose”. Be to, atkreipiame dėmesį, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas.
Pažymėtina, jog įstatymo 22 straipsnio 9 ir 19 dalyse dalis reikalavimų sutampa, pavyzdžiui, sąlyga, kad asmeniui nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka, tačiau dalis reikalavimų yra keliama tik asmeniui, kuris siekia dalyvauti konkurse, pavyzdžiui, reikalavimas, kad juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Pastebėtina, kad įstatymo reikalavimai konkurso dalyviui (jo dalyviams, valdymo organo nariams) nebus taikomi jo įsteigtam juridiniam asmeniui, taigi siūlomas reguliavimas neužtikrins įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Manytina, jog reikalavimai, keliami konkurse dalyvaujančiam asmeniui, ir reikalavimai, keliami jo įsteigtam asmeniui, kuriam suteikiamas leidimas, turi būti tokie patys ir tai turi būti aiškiai įtvirtinta įstatymu. 2. Projekto 16 straipsnyje dėstomo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys dalyvauti Konkurse, turi atitikti šią sąlygą: „per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos pradžioje kalbama apie „nusikalstamas veikas“, ir ši sąvoka apima tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus, o po to nuostatoje atskirai išskiriami ir nusikaltimai, ir baudžiamieji nusižengimai. Todėl teisės akto sistemiškumo požiūriu siūlytina visame nuostatos tekste vartoti sąvoką „nusikalstamos veikos“.
Jei į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, pažymime, kad Baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) nenumato baudžiamųjų nusižengimų intelektinei ir pramoninei nuosavybei, čia numatyti tik nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei, tad formuluotę tuomet reikėtų atitinkamai papildomai tikslinti. 3. Projekto 16 straipsnyje dėstomo įstatymo 22 straipsnio
Konkurse, turi atitikti šią sąlygą: „juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą“.
Nuostata koreguotina, nes:
1) tarpininko kyšininkavimas pagal BK 226 straipsnį vadinamas „prekyba poveikiu“;
2) kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką pagal BK 206 straipsnį vadinamas „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. patenka ir subsidijos bei dotacijos;
3) nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas pagal BK 216 straipsnį vadinasi tiesiog „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“, pinigai kaip atskira legalizuojamo turto rūšis nėra išskiriama;
4) nuostatos pradžioje kalbama apie neišnykusį ar nepanaikintą teistumą juridinių asmenų vadovams, valdymo organo nariams, ūkinės bendrijos tikriesiems nariams bei fiziniams asmenims, o toliau tekste, kai kalbama apie konkrečius nusikaltimus, fiziniai asmenys nebėra minimi. 4.
išbrauktina formuluotė „išskyrus 14 straipsnio 30 dalį“, atsižvelgiant į tai, kad galiojančio įstatymo 22 straipsnis turi ne 30, bet 18 dalių. Siekiant, kad priėmus įstatymą iš karto įsigaliotų projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 30 dalies nuostatos, reikia projektą papildyti nauju straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 22 straipsnis būtų papildytas 19 dalimi, kuri galiotų iki 2022 m. liepos 1 d., t. y. iki to laiko, kai įsigalios projekto 14 straipsnyje išdėstytas keičiamo įstatymo naujos redakcijos 22 straipsnis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2021-10-27
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė, viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos konkurencingumo grupės vyriausia patarėja Elena Mačiulaitytė, Klimato kaitos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Klimato kaitos grupės Vyriausia patarėja Lina Sveklaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Dujų ir elektros departamentas direktorė Jurga Grudzinskaite, Lobistas Vytautas Kisielius, Lobistas Andrius Romanovskis, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorė Urtė Daškevičiūtė, Elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus vadovas Mindaugas Keizeris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2822 1.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19² dalyje vietoje žodžių „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme“. Pritarti
2Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus,
projekto 6 straipsniu teikiamas įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, projekto lyginamajame variante dėstytinas taip, kad būtų atspindėti visi siūlomi įstatymo pakeitimai. Pritarti
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 8 straipsniu teikiamos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies esmėje atsisakytina santrumpos „d.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. Pritarti
straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose nurodomi apskaičiuoti dydžiai neturėtų būti viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje, kaip ir pirmajame punkte nurodytas apskaičiuotinas dydis. Pritarti
dalyje siūloma nustatyti: „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir tik gavus statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantis dokumentas kai kuriais atvejais gali būti neprivalomas, pvz., tais atvejais, kai saulės elektrinės įrangos ir konstrukcijų įrengimas ant pastato priskirtinas prie paprastojo remonto darbų. Pastebėtina ir tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr.
straipsnį, kuriuo keičiama šio įstatymo 16 straipsnio 14 dalis, siūloma nustatyti: „<...> Asmuo, numatantis ant pastato statyti ar į pastatą integruoti iki 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo informuoti apie tai Tarybą ir pateikti Tarybai statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.<...>“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog tuo atveju, kai „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės jo valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to prarastos pajamos, įvertinus sutaupytas išlaidas, kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų).
Tuo tarpu 18 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyta, kad tuo atveju, kai „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau perdavimo sistemos operatoriaus valdomi elektros tinklai dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, gamintojui perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kompensuoja gamintojo negautas pajamas, išskyrus atvejus, kai elektros tinklai nėra parengti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti.“(pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais galėtų susiklostyti projekto 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta situacija, kai elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra už tai atsakingas, kaltės.
Manytina, kad tokia situacija gali susiklostyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti, kaip tai nurodyta projekto 18 straipsnio 7 dalyje, ar dėl nepakankamo finansavimo (projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidos finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis). Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal projektą perdavimo sistemos operatoriaus pareiga jo valdomus elektros tinklus parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti kyla iš teisės aktų (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), tačiau siūloma nustatyti atsakomybė už šios pareigos nevykdymą yra labiau panaši ne į viešosios, bet į civilinės teisės normomis reguliuojamą atsakomybę, todėl šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnio, kuris nustato, kad esant nenugalimos jėgos aplinkybei sutarties nevykdymas yra pateisinamas ir civilinė atsakomybė netaikoma, 2 dalyje nustatyta: „Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.“ Taigi tuo atveju, kai nenugalimos jėgos aplinkybės yra laikinos, šalis, privalanti vykdyti sutartį, atleidžiama nuo sutarties vykdymo taip pat laikinai. Tokiam laikotarpiui šaliai taip pat negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, taigi ir kitos šalies nuostolių, įskaitant negautas pajamas, atlyginimas.
Taigi projekto nuostatos dėl leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautų pajamų kompensavimo kelia abejonių. Tuo labiau, kad pagal projektą toks kompensavimas gali trukti neribotą laiką, nes jokie terminai nenustatomi. Antra, pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnio 2 dalį, 6.257 straipsnius asmuo, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma dėl trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Tuo tarpu projektu siūloma atleisti perdavimo sistemos operatorių nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu tai įvyko dėl jo pasitelktų trečiųjų asmenų kaltės. Pagal projektą, tokiu atveju leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautos pajamos būtų kompensuojamos VIAP lėšomis, t.y. iš šių lėšų būtų kompensuojami nuostoliai, atsiradę dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo gaminti elektros energiją turėtojai yra privatūs juridiniai asmenys, kurie veikia savo rizika. Todėl projekto nuostatos dėl tokios rizikos sumažinimo ar visiško panaikinimo mokant kompensacijas iš VIAP lėšų, kurios įskaitomos į elektros energijos kainą (taigi jas sumoka visi elektros energijos vartotojai), kelia abejonių. Trečia, pastebėtina, kad kitiems elektrines statantiems asmenims jokia kompensacija dėl nuostolių, patirtų dėl elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo, atlyginimo nenustatyta.
Pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, „Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą.“ Taigi elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę tik į informaciją apie elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo priežastis, bet ne į nuostolių kompensaciją. Jų nuostoliai, atsiradę dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės, galėtų būti atlyginti tik teismine tvarka. Be to, kaip nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte, „plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines sausumoje, tuo atveju, jei yra reikalinga tinklų plėtra šių elektrinių prijungimui, už tinklų plėtrą yra atsakingas ir už jų išplėtojimą moka elektrinių plėtotojas. Tačiau, plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, siūloma nustatyti, kad tinklų plėtros darbus atliktų perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą.
Be to, perdavimo tinklų modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas reikalauja laiko ir finansinių išteklių.“ Taigi, pritarus projekto nuostatoms, leidimo gaminti elektros energiją jūrinėje teritorijoje turėtojai būtų kur kas palankesnėje padėtyje nei gamintojai, kurių elektrinės prijungiamos prie sausumos elektros tinklų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės yra pakankamos projektu siūlomam reguliavimui, kiek tai susiję su VIAP lėšų panaudojimu, o tuo pačiu ir finansinės naštos visiems elektros energijos vartotojams padidinimu, pagrįsti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados pastabą Nr. 2,, keičiamo įstatymo 18 str. 5-7 dalys panaikinamos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2811
dalies nuostata formuluojama taip, kad nėra aišku, ar tai yra hipotetinė norma, taikytina įvykus įvykiui, numatytam šio straipsnio 5 dalyje, ar gamintojas iš anksto turi informuoti apie jo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą. Be to, ir vienu, ir kitu atveju, nuostatą derėtų papildyti terminais, per kuriuos gamintojas turi informuoti apie savo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad aplinkybės, kurių pagrindu siūloma nustatyti galimybę gauti kompensaciją, pavyzdžiui, perdavimo sistemos operatoriaus kaltė, nėra tokio pobūdžio, kad jos galėtų būti laikomos objektyviai ir savaime egzistuojančiomis, todėl tokios aplinkybės turi būti konstatuotos tam tikros institucijos, kuri įvertinusi tokių aplinkybių egzistavimą, priimtų atitinkamą sprendimą - mokėti ar nemokėti kompensaciją. Tuo tarpu projekte tik nurodoma, kad nuostatos, susijusios su negautų pajamų kompensavimo būdu, įgyvendinamos tam tikrų institucijų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, Vyriausybės. Tačiau manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti gamintojo teises, pavyzdžiui, teisę apskųsti vienokį ar kitokį sprendimą teismui, įstatyme turėtų būti nurodytas konkretus subjektas, priimantis sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, ar nemokėjimo. Be to turėtų būti nustatytas ir aiškus terminas, per kurį toks sprendimas turėtų būti priimtas ir pareiga tokį sprendimą pateikti suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina, jog visa tai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, todėl toks reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Taip pat aptartame kontekste keltinas klausimas, kodėl kompensacijos mechanizmas numatomas tik gamintojui, tačiau nenumatomi jokie įstatyminiai kompensacijos mechanizmai perdavimo sistemos operatoriui, jei jo įsipareigojimai įvykdyti laiku, o dėl gamintojo kaltės naujai įrengti ir specialiai su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gaminama elektros energija susiję elektros tinklai, transformatorių pastotė jūroje ir kiti įrenginiai lieka nenaudojami dėl gamintojo, kuriam jie skirti, kaltės.
Manytina, jog nepaisant to, kad tokios išlaidos laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidomis, kurios finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, jei tokios išlaidos pasirodytų beprasmės dėl gamintojo kaltės, jos turėtų būti kompensuojamos. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados pastabą Nr. 2,, keičiamo įstatymo 18 str. 5-7 dalys panaikinamos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2812
straipsnio 51 dalyje siūloma nustatyta, jog asmuo „pratęsia ketinimo protokolo galiojimą Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pastebėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 4 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarką, pratęsus ketinimo protokolo galiojimo terminą, o ne ketinimo protokolo pratęsimo tvarką ir sąlygas. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
9.
Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje.“ Projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, būtų aiškiai reglamentuotos sąlygos konkurso organizavimo procedūroms. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių plėtra gali būti vykdoma kartu su kitomis valstybėmis, kaip bendri projektai. Tokiu būdu atveriama galimybė kitoms valstybėms narėms investuoti į elektrinių plėtrą Lietuvoje taip mažinant VIAP lėšų poreikį ir suteikiant kitoms valstybėms narėms galimybę gauti statistinį elektros energijos perdavimą.“ Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiu būdu vykdant elektrinių plėtrą kartu su kitomis valstybėmis būtų sumažintas VIAP lėšų poreikis. Nepritarti AIEĮ projekto 15 straipsniu keičiamo AIE įstatymo
gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio AIE įstatymo 59 straipsnyje. Vadovaujantis AIE įstatymo 59 straipsniu, būtų sudaromas susitarimas su Vyriausybe, kurio metu būtų nustatytos tokio bendro projekto vykdymo sąlygos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kitos valstybės narės gali investuoti į Lietuvoje plėtojamus projektus ir, atitinkamai, gauti statistinę naudą siekiant savo nacionalinių tikslų. Lietuvoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos Lietuvos planinių rodiklių įgyvendinimui. Kitai valstybei narei investavus į projektą, pinigai būtų panaudojami pradinėje plėtros stadijoje – prijungimui, tyrimams ir kt. arba pagal abipusį šalių susitarimą. 10.
straipsnio 25 dalį. Pritarti
dvyliktojo skirsnio pavadinimą, prieš žodį „planai“ išbraukiant žodį
„veiksmų“. Pastebėtina, kad kitais projekto straipsniais keičiant dvyliktojo
skirsnio straipsnius, niekur nėra siūloma padaryti panašių pakeitimų, pvz., projekto 25 straipsniu keičiamame keičiamo įstatymo 57 straipsnyje minimi savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai, Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai. Projekto 24 straipsniu keičiant keičiamo įstatymo 56 straipsnį, vietoj Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano siūloma įrašyti Energetikos plėtros programą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą. Pritarti
„Paaiškėjus“. Pritarti
12
formuluotės „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies“ formuluotę „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio
punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5201 (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-5202 (toliau – AIEĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybė,
22
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodoma siekti padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 procentų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje vykstančias diskusijas dėl ambicingesnio atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslo Europos Sąjungos lygiu, taip pat į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), 159.1 papunktį, kuriame nurodoma siekti ne mažiau kaip iki 50 procentų padidinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį iki 2030 m., AIEĮ projekte siūloma didinti Lietuvos ambiciją elektros energetikos sektoriuje ir numatyti, kad Lietuva sieks iki 50 procentų padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už elektros energijos perdavimo tinklų plėtrą, kurią vykdant numatoma Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines (toliau – AI elektrinės) prijungti prie sausumos tinklų, būtų atsakingas perdavimo sistemos operatorius ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtros sąnaudos būtų finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšomis.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
prijungimą prie elektros tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį; 2.3. perdavimo sistemos operatorius šiuo metu vykdo sinchronizacijos projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
prijungimą prie elektros tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį; 2.3. perdavimo sistemos operatorius šiuo metu vykdo sinchronizacijos projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad, sudarius AI elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumoje valdomiems tinklams išplėsti.
Taip pat siūlytina papildyti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnį nauja 3 dalimi ir numatyti, kad Lietuvos jūrinėje teritorijoje vystomų AI elektrinių plėtotojai įrengia, eksploatuoja ir nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą AI elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklų nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumoje, ir padengia sausumos transformatorių pastotės plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas. Įvertinant tai, kad AI elektrinių plėtotojas projektuos, ties ir naudos šių elektrinių jungtį su sausumos tinklais, siūlytina atsisakyti keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 5–7 dalių. Siekiant aiškumo dėl prijungimo taško parinkimo galimybių, siūlytina papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį – nustatyti, kad, Lietuvos jūrinėje teritorijoje statydami AI elektrines, jų plėtotojai negali rinktis kito elektrinės prijungimo taško, nei nurodo elektros tinklų operatorius.
Taip pat, siekiant palengvinti ir spartinti AI elektrinių Lietuvos jūrinėje teritorijoje prijungimą prie sausumos elektros perdavimo tinklų, sumažinti galimą riziką dėl konkurso laimėtojo derybų su žemės savininkais, per kurių sklypus sausumoje bus tiesiama AI elektrinių jungtis iki sausumos transformatorių pastotės, sumažinti teisminių ginčų galimybes, siūlytina papildyti EEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 4 dalį – numatyti, kad konkurso laimėtojai turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti bei naudoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimui reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindami visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus tokių elektros tinklų tiesimui bei atstumams tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių AI elektrines su sausumos elektros tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką konkurso laimėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto
numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto
numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo. Taip pat atsisakytina AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio
22 straipsnio 3 dalis, numatant, kad Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimą, t. y. atsisakoma AIEĮ projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostatų, taikytinų perdavimo sistemos operatoriui, ir įtvirtinama, kad visi Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtais valstybės biudžeto asignavimais ir (ar) lėšomis, gautomis iš kitų finansavimo šaltinių.
Taip pat tikslintinas AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 19 dalies 4 punktas ir numatoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją, įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo sąnaudas padengti savo lėšomis. Siekiant suteikti galimybę potencialiems konkursų dalyviams prieš konkursą susipažinti su reikalavimais, susijusiais su numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, siūlytina AIEĮ projekto 27 straipsnio 10 dalyje numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius 2023 m. kovo 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose būtų nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 3.
647
siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), elektros energiją gaminančių geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas strateginis tikslas – turėti 30 procentų gaminančių vartotojų, palyginti su visu elektros energijos vartotojų skaičiumi, 2030 metais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 159.2 papunktyje numatytas tikslas, kad iki 2030 m. kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą, taip prisidėdami prie nacionalinių žaliosios energetikos tikslų, ir atsižvelgiant į planuojamą finansavimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, taip pat įvertinant tai, kad, 2021 m. balandžio 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, buitinių gaminančių vartotojų suminė įrengtoji galia siekia 70,4 MW, nebuitinių – 20,3 MW, ir tai, kad gaminančių vartotojų plėtra gali vykti be paramos arba gali būti remiama iš kitų paramos šaltinių (pvz., Klimato kaitos programos lėšomis), tikslinga padidinti Įstatymo 20¹ straipsnio 10 dalyje numatytą gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, AI elektrinių įrengtąją suminę galią iki
vartotojams. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 4.
647
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje nustatoma, kad konkursus dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), o leidimus naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduos, sustabdys ir panaikins jų galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant aiškumo dėl nurodytus konkursus organizuojančios institucijos ir, atlikus konkurso procedūras, dėl konkurso laimėtojui leidimus išduodančios institucijos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba, siūlytina nustatyti, kad AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje numatytus konkursus organizuoja ir konkursų laimėtojams leidimus išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje išdėstyto AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai) išduodamas 41 metams be pratęsimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje gali susiklostyti situacijų, kai leidimą turintis asmuo negalės dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o būtent valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiklos, nenugalimos jėgos aplinkybių, įvykdyti įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, ir siekiant nustatyti proporcingą reguliavimą, siūlytina patikslinti AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad Taryba pratęsia leidimo galiojimo terminą neribotą kartų skaičių tokiam laikotarpiui, kurį tęsėsi valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybės, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad Įstatymo 22 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti vėluojama, ar leidimo pratęsimo atveju atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti sandorio kainos nustatymo principai. Šiuo metu AIEĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant VIAP lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaudamas konkurse dalyvis turi siūlyti savo kainą, kuri gali būti mažesnė (bet ne didesnė), nei Tarybos nustatyta didžiausia galima sandorio kaina. Todėl, palikus siūlomą nuostatą, dalyvio siūloma sandorio kaina nebetektų reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti nuostatos, kad konkurso laimėtojui 15 metų laikotarpiu išmokant VIAP lėšas būtų atsižvelgiama į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
Įstatymo 22 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui suteikiamas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpis Įstatymo 21 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo, pažeidimui pašalinti, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių. Siekiant aiškumo dėl priežasčių, dėl kurių gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis pažeidimams pašalinti, siūlytina patikslinti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalį ir nustatyti, kad prie objektyvių priežasčių, dėl kurių pažeidimams pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis, priskiriami valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat įvertinant tai, kad iš anksto nėra žinomas šių aplinkybių galiojimo laikas, siūlytina nenustatyti termino pažeidimams pašalinti tuo atveju, kad pažeidimus lemia valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimo turėtojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių gali laiku negauti tiek statybą leidžiančio dokumento, tiek ir leidimo gaminti elektros energiją, siūlytina papildyti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalį ir numatyti, kad pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu leidimo turėtojas Įstatymo
dokumento, bet ir leidimo gaminti elektros energiją. Pritarti 9.
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
Įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje siūloma įtvirtinti, kad konkurse dalyvauti galėtų ir kitos valstybės narės fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, kai su Lietuvos Respublika yra sudarytas susitarimas ir kai tenkinamos Įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytos sąlygos. Įstatymo 63¹ straipsnis reglamentuoja susitarimo tarp Lietuvos ir kitos valstybės narės sudarymą siekiant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kai elektrinė statoma toje valstybėje narėje. Taip pat apibrėžiama, kad toks dalyvavimas galimas tik turint tiesiogines elektros energijos jungtis su Lietuvos Respublika. Siekiant sudaryti sąlygas konkursuose dalyvauti ir kitų valstybių narių fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, siūlytina atsisakyti nuorodos į Įstatymo 63¹ straipsnį ir užtikrinti galimybę dalyvauti kitų valstybių narių fiziniams ir
(ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams. Taip pat, siekiant sudaryti didesnę konkurenciją ir konkurse suteikti teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams kartu su kitų valstybių narių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis ir (ar) kitomis organizacijomis ar jų padaliniais, siūlytina numatyti, kad dalyvavimas galimas ir sudarius jungtinės veiklos sutartis, Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatant sąlygas, kurias turėtų atitikti tokios sutarties šalys. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
Įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 12 punkte yra įtvirtintas reikalavimas juridinio asmens vadovui neturėti teistumo. Atkreiptinas dėmesys, kad konkurse suteikiama teisė dalyvauti ir fiziniam asmeniui, kuriam šiuo metu reikalavimas dėl teistumo nėra taikomas.
Siekiant suvienodinti sąlygas visiems konkurso dalyviams, siūlytina numatyti, kad ir fizinis asmuo turi atitikti sąlygą neturėti teistumo. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
Įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 13 punkte nurodoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, neturi būti gavęs paramos, kuri Europos Komisijos yra pripažinta kaip neteisėta ir nesuderinta su vidaus rinka. Šios nuostatos įtvirtinimas neleistų konkurse dalyvauti asmenims, kurie tokią paramą yra gavę, tačiau ją yra grąžinę arba suderinę paramos grąžinimo grafiką. Atitinkamai siūlytina nustatyti, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, nebūtų gavęs paramos, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai asmuo, gavęs tokią paramą, ją jau yra grąžinęs arba yra suderinęs tokios paramos grąžinimo grafiką. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodoma, kad Taryba, nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, be kita ko, įvertina vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Vyriausybės nutarimu siūloma nustatyti, kad už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomos AI elektrinės prijungimą prie elektros tinklų sausumoje būtų atsakingas jos plėtotojas. Tai lems papildomas plėtotojo sąnaudas. Atitinkamai, siekiant nustatyti plėtotojams patrauklią didžiausią galimą sandorio kainą, dėl kurios jie konkuruotų, į didžiausios sandorio kainos skaičiavimą būtina įtraukti ir plėtotojo sąnaudas, patirtas prijungiant AI elektrinę. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 12.
647
Įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti pripažinimo konkurso laimėtoju sąlygas – numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą, laimėtoju pripažįstamas asmuo, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nustatytas maksimalus elektrinės dydis, tikėtina, kad dalis asmenų, dalyvaujančių konkurse, siūlys pastatyti būtent tokios galios elektrinę. Siekiant objektyviai atrinkti konkurso laimėtoją, siūlytina numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą ir siūlomos statyti elektrinės įrengtąją galią, laimėtoju pripažįstamas tas asmuo, kuris įsipareigoja greičiausiai pastatyti elektrinę ir užtikrina, kad šis terminas būtų ne ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dienos. Taip pat nustatant sąlygas, kad tuo atveju, jeigu vėluojama vykdyti konkurso metu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. laiku pastatyti elektrinę, atitinkama dalimi būtų pasinaudojama gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai toks vėlavimas vyksta ne nuo AI elektrinių plėtotojo priklausančių aplinkybių (dėl valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, nenugalimos jėgos aplinkybių), kurių AI elektrinių plėtotojas negalėjo kontroliuoti. Šiame kontekste turėtų būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos ir EEĮ projekto nuostatos, susijusios su prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimu ir grąžinimu. Galiausiai, sutapus visiems minimiems kriterijams, laimėtoju siūloma paskirti tą asmenį, kuris pirmasis užsiregistravo dalyvauti konkurse.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, energetikos sektorius priskiriamas strategiškai svarbiu objektu nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir į tai, kad AI elektrinės jūroje pirmuoju plėtros etapu galėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, siūloma nustatyti, kad konkurso laimėtoju pripažįstamas tik tas asmuo, kuris nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą ir jo priedus ir nurodyti, kad elektrinės ir jų priklausiniai, eksploatuojami Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas
išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti įpareigojimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti tik savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektuose nustatytus tikslus ir priemones. Toks konkrečių nuostatų derinimas neleidžia matyti viso konteksto ir įvertinti pasirinktų tikslų ir priemonių tikslingumo, kurie svarbūs įgyvendinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kryptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina palikti reikalavimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus visa apimtimi. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 14.
647
išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtų ir savo interneto svetainėje viešai skelbtų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms reikia iš skirtingų institucijų surinkti ir apdoroti skirtingą informaciją ir duomenis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatams įvertinti, siūlytina rezultatus parengti ir skelbti ne kiekvienais metais, o kas dvejus metus, taip mažinant administracinę naštą savivaldybėms. Atitinkamai siūlytina tobulinti AIEĮ projekto 25 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 5 dalį – tikslinti ir tarpinių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių vertinimo ir planų atnaujinimo laikotarpį – kas ketverius metus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti ilgesnį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo terminą, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojui, kuris iki prašymo išduoti leidimą pateikimo dienos nėra atlikęs poveikio aplinkai vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į Tarybos 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. R2-(E)-1452 pateiktus ir viešai skelbiamus duomenis[¹], pagamintas ir iki 2025 m. planuojamas pagaminti metinis elektros energijos kiekis sudaro 5,184 TWh. Pagal Įstatymo
energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, t. y.
aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 22 dalimi, atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius bei Tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. Atsižvelgiant į tai, kad išnaudojus Įstatyme nustatytą 5 TWh kvotą skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai nebus organizuojami, o sprendimas dėl atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros organizuojant skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus bus priimtas tik Energetikos ministerijai atlikus minėtą vertinimą, siūlytina atsisakyti nuostatų, susijusių su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo terminu, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojui. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-08-04 nutarimu Nr. 647 pateiktas pastabas ir pasiūlymus Nr. 15-23 įvertinti Ekonomikos komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5201. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Tomas Tomilinas 2021-10-251 Argumentai: Siekiant klimato taršos mažinimo tikslų ir ambicingesnių žaliosios politikos tikslų, turime intensyvinti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą ir apimtis, konkrečiai spartinant gaminančių vartotojų skatinimą bei reguliacinės aplinkos patrauklumą, taip pat sudarant palankias sąlygas vėjo energetikos parkų vystymui. Tai ypač svarbu ne tik energetikos nepriklausomybės ir žaliosios plėtros kontekste, bet ir augančių energetikos išteklių vystymuisi. Siūloma projekte didinti 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, ne mažiau kaip iki 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų. Atitinkamai turi būti padidinta 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ir numatyti, kad ji sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų. Taip pat atitinkamai turi būti padidintas ir iki
atsinaujinančių išteklių kiekis, t. y. 8 TWh. Siūlomi pakeitimai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių didinimo, vietinės pramonės spartesnio vystymosi bei vietinių technologijų plėtros proveržio. Taip pat siūlymai gerintų vartotojų galimybę pasirinkti tvarias priemones apsirūpinti žaliąja elektros energija. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 45 procentus 50 procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“
2Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip 7 procentai transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 45 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“
Seimo nariai: Lukas Savickas Tomas Tomilinas 2021-10-257 Argumentai: Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu Nr.
energijos procentinę dalį, turi būti didinamas sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis) ir jame pateikta argumentacija. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 13 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „13 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
energijai gaminti plėtra yra viena iš valstybės energetikos politikos vystymosi krypčių, į kurią turi būti atsižvelgiama rengiant Nacionalinį pažangos planą ir nacionalines plėtros programas. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 8 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, jūrinėje teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 TWh. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų sausumos teritorijoje pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro
išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės.
Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4. Kai elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5.
planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant gaminančių vartotojų ir asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės:
1) elektrinėse, ilgiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
4) asmenims, dalyvavusiems aukcione, paskirtą elektros energijos gamybos kiekį. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, Ekonomikos komiteto pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2021-10-202 Argumentai: Skatinimo modelis gamintojams, eksploatuojantiems elektrines Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, turėtų užtikrinti, jog valstybė gamintojus remtų tik tiek, kiek yra būtina, t. y. mažiausia apimtimi, tokiu būdu taupant vartotojų lėšas, tačiau tuo pačiu metu užtikrinant, kad šis valstybei svarbus projektas būtų apskritai įgyvendintas. Šiuo metu įstatymo projektu siūlomas skatinimo mechanizmas nesudaro galimybių pasiekti šių tikslų, todėl jį būtina tobulinti.
Siekiant taupyti vartotojų lėšas, visų pirma, konkurso dalyviams turėtų būti suteikta teisė prašyti skatinimo ne visai, o tik daliai elektrinėje pagamintos elektros energijos, kas leistų valstybei užtikrinti mažiausią skatinimo apimtį (toliau – mažiausios skatinimo apimties schema). Tokiu būdu vystytojai konkurse tarpusavyje konkuruotų ne vien dėl siūlomos kainos, bet ir dėl elektros energijos kiekio, kuriam turėtų būti taikomas skatinimas. Mažiausios skatinimo apimties schema potencialiai leistų sumažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį apytiksliai 9-30 mln. EUR per metus, o per visą skatinimo laikotarpį (15 metų) šis sutaupymas potencialiai siektų 140-450 mln. EUR (darant prielaidą, kad konkurso dalyvis atsisakys skatinimo 30-50% elektrinės elektros energijos gamybos (daroma prielaida, kad bazinis elektros energijos gamybos kiekis sieks apytiksliai 3 TWh), sandorio kaina bus apytiksliai 70 EUR/MWh, o elektros energijos rinkos (atskaitinė) kaina – apytiksliai 50-60 EUR/MWh. Sandorio kainos prielaida daroma atsižvelgiant į sandorio kainą, kuri buvo nustatyta jūrinių vėjo elektrinių projektams Lenkijoje, tuo tarpu rinkos kainos prielaida daroma atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) skaičiavimus bei rinkos prognozes). Pagrindiniai mažiausios skatinimo apimties schemos elementai būtų šie:
(i) VERT konkursui apskaičiuotų bazinį metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) – vidutinį santykinį metinį jūrinėje teritorijoje eksploatuojamos elektrinės pagaminamą elektros energijos kiekį, t. y. maksimalų elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyviai galėtų prašyti gauti skatinimą.
Jeigu konkurso dalyvis prašytų skatinimo ne visam baziniam elektros energijos gamybos kiekiui, tuomet už pagamintos elektros energijos kiekį, kuriam gamintojas, dalyvaudamas konkurse, nepageidavo gauti skatinimo, kainos priedas nebūtų mokamas.
(ii) VERT konkursui apskaičiuotų prognozuojamą elektros energijos rinkos (atskaitinę) kainą, t. y. kainą, kurią konkurso dalyvis pagrįstai gali tikėtis gauti parduodamas elektros energiją Nord Pool biržoje. Ši kaina būtų naudojama mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.
(iii) konkurso dalyviai konkurse konkuruotų teikdami pasiūlymus dėl pageidaujamos mažiausios skatinimo apimties, kuri būtų apskaičiuojama kaip konkurso dalyvio pageidaujamos sandorio kainos ir VERT konkrečiam aukcionui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo, metinio pagaminamos elektros energijos kiekio, kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą ir kuris negalėtų viršyti bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir 15 metų skatinamojo laikotarpio sandauga. Konkurso laimėtoju būtų pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą potencialaus skatinimo apimtį, o jeigu pageidaujama potencialaus skatinimo apimtis sutaptų – pasiūlęs mažesnę sandorio kainą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį 6¹ dalimi: „6¹.
Bazinis metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas vidutinis santykinis metinis jūrinėje teritorijoje eksploatuojamos elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis.“. 1 2. Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar
įrenginio modernizavimas – iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio atnaujinimas (pagerinimas), įskaitant visų arba dalies elektrinės įrenginių ar įrangos pakeitimą ir
(arba) elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio valdymo sistemų pakeitimą, siekiant pakeisti elektrinės įrengtąją galią ar elektros energijos gamybos įrenginio galią ir (arba) padidinti elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio naudingumą.“
3Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau – atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui arba mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.“
dalimi:
„19². Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio
kaina (toliau – sandorio kaina) – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“
laikyti 19³ dalimi.“. Pritarti 2.
2Ekonomikos komitetas,
2021-10-206 Argumentai:
pateikta argumentacija. 2. Siekiant užtikrinti vėjo elektrinių jūroje projekto įgyvendinimą, siūloma numatyti pareigą VERT prižiūrėti ir kontroliuoti konkurso laimėtoją projekto įgyvendinimo metu. Konkurso metu jo dalyviai turėtų pateikti VERT informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su projektu susijusią informaciją, kurią projekto įgyvendinimo metu galėtų prižiūrėti ir kontroliuoti VERT. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
6) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) 9) derina šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) 10) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 11) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 12) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 14) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
18) prižiūri ir kontroliuoja, kaip konkurso laimėtojas vykdo pagal šio įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus įsipareigojimus;
15) 19) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ Pritarti 3.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
6) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) 9) derina šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) 10) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 11) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 12) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 14) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
18) prižiūri ir kontroliuoja, kaip konkurso laimėtojas vykdo pagal šio įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus įsipareigojimus;
15) 19) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
3Ekonomikos komitetas,
2021-10-2015 Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad už projekto įgyvendinimą (tiek jėgainių įrengimą, tiek prisijungimą prie elektros perdavimo sistemos tinklo sausumoje) bus atsakingas tik konkurso laimėtojas, o ne perdavimo sistemos operatorius, siūloma numatyti, kad, jeigu perdavimo sistemos operatorius pasinaudotų konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, perdavimo sistemos operatoriaus gautos pajamos turėtų būti pervestos į valstybės biudžetą ir vėliau naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu pasiūlymu yra siūloma numatyti pareigą VERT prižiūrėti ir kontroliuoti konkurso laimėtoją projekto įgyvendinimo metu, siūloma taip pat numatyti teisę VERT sustabdyti arba panaikinti konkurso laimėtojo leidimą plėtrai ir eksploatacijai jei konkurso dalyvis neteiktų reikalingos informacijos VERT apie projekto įgyvendinimą arba netinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus. 3. Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymais Nr. 1 bei 2 ir juose pateikta argumentacija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnį:
1Papildyti 10 dalį 14 punktu ir jį išdėstyti taip:
„14) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti
elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų įsipareigojimų.“
2Pakeisti 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš 1 mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia bazinį elektros energijos gamybos kiekį ir didžiausią galimą sandorio kainą, į kurią atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 15 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį.“
3Papildyti nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam konkursui. Nustatant atskaitinę kainą, įvertinama faktinė elektros energijos kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojama metinė elektros energijos kaina. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti konkursą.“
4Buvusias 13–14 dalis laikyti atitinkamai 14–15 dalimis. 5. Pakeisti 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13 14.
Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui kainos priedas nemokamas:
1) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar);
2) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi.;
3) už pagamintos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį elektros energijos gamybos kiekį.“
6Pakeisti 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 15. Konkurso laimėtoju, vadovaujantis
Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą sandorio kainą potencialaus skatinimo apimtį, o kai pageidaujama sandorio kaina potencialaus skatinimo apimtis sutampa – pasiūlęs statyti didesnės galios, neviršijančios Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytos įrengtosios galios, elektrines mažesnę sandorio kainą. Konkurso dalyvio nurodyta potencialaus skatinimo apimtis apskaičiuojama kaip pageidaujamos sandorio kainos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos konkrečiam aukcionui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo, metinio pagaminamos elektros energijos kiekio, kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą ir kuris negali viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyto laikotarpio sandauga.“
7Papildyti nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Konkurso laimėtojas privalo Valstybinei energetikos
reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti pateikus pakeitimus lemiančias objektyvias priežastis ir gavus rašytinį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos suderinimą.“
8Buvusias 15– 27 dalis laikyti atitinkamai 17–29 dalimis. 9. Pakeisti 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17 19. Konkurso dalyviai, vadovaudamiesi Elektros
energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalimi ir
tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudojęs konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, gautas pajamas perveda į valstybės biudžetą. Perdavimo sistemos operatoriaus pervestos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“
10Pakeisti 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19 21.
Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 14 15 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie balansavimo sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis.“
11Pakeisti 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20 22. Šio straipsnio 19 21 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše.“
12Papildyti 23 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.“
13Pakeisti 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22 24. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 23 25 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 24 26 dalyje nustatytais pagrindais.
Leidimo turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių leidimo turėtojas šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų.“
14Pakeisti 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23 25.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo, jeigu:
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir sandorio kainos, mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais nepateikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą arba laiku ir tinkamai nevykdo pagal šio straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus arba su Valstybine energetikos reguliavimo taryba raštu suderintus įsipareigojimus.“
15Pakeisti 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24 26. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 21
institucija ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą.“
16Pakeisti 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25 27.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos pažeidžia šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 2, 3 ir
(ar) 4 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.“
4Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu Nr. 1 ir jame pateikta argumentacija. Taip pat siūlome atnaujinti terminus į aktualius. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis 1, 3–5 dalys, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 5, 6, 11, 14, 15 ir
d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki 2021
dalys, 3 straipsnio 1, ir 2 ir 3 dalys, 6, 11, 14, 15 ir 17 straipsniai įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021
praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. 7, 12 ir 19 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7, 10, 12, 13, 18, 19, 21–25 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 8, 9, 16 ir 20 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. 6. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 2 d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 m. liepos 1 d. 7. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d. 8. Šio įstatymo 26 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 9 4.
energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2021 2022 m. kovo 1 d. pateikia viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui. 10 5. 2023 m. kovo 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalimi savo interneto svetainėje paskelbia didžiausią galimą sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės nei šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama 2023 m. rugsėjo 1 d., jei yra atlikti visi reikalingi tyrimai, kiti veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie konkursą data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. Perdavimo sistemos operatorius privalo parengti perdavimo tinklus elektrinių prijungimui ir pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui iki 2027 m. sausio 1 d. 11 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. gruodžio
įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. liepos 1 d.
didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką, nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką, kompensacijos už elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas jūrinėje teritorijoje įrengtoje elektrinėje, bet negali būti priimtas ir persiųstas, ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką. 12 7. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:. Kazys Starkevičius Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
aPLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Klimato kaitos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Klimato kaitos grupės vyr. patarėja Lina Sveklaitė, LR prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2822
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
23. Papildyti 2 straipsnį nauja 19² dalimi:
„19².
Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kaina (toliau – sandorio kaina) – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau
į
taisyklių reikalavimus, projekto 6 straipsniu teikiamas įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, projekto lyginamajame variante dėstytinas taip, kad būtų atspindėti visi siūlomi įstatymo pakeitimai. Pritarti Komiteto pasiūlymas: „5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 4) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 5) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas, taip pat bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 9) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 10) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 11) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
13) 12) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 13) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 14) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ Atitinkamai, keičiamas 18 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 14) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ Atitinkamai, keičiamas 18 straipsnis. „18 straipsnis.
„18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais,
netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 4 punkte.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais,
netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 7 punkte.“
santrumpos „d.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
1.Papildyti 13 straipsnį 8 dalimi:
„8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki kiekvienų metų kovo
31 d. dienos:
<...>
dėstomos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose nurodomi apskaičiuoti dydžiai neturėtų būti viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje, kaip ir pirmajame punkte nurodytas apskaičiuotinas dydis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
1.Papildyti 13 straipsnį 8 dalimi:
„„8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kasmet iki kovo 31
dienos:
1) apskaičiuoja rodiklį, rodantį, kokią procentinę dalį sudaro gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, elektrinių įrengtoji suminė galia, palyginti su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, ir šį rodiklį skelbia savo interneto svetainėje.
Visų veikiančių gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir gamintojų, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose gaminti elektros energiją ir rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, suma. Visų veikiančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, gamintojų, naudojančių atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti elektrinių įrengtųjų galių suma;
2) apskaičiuoja skatinimo priemonių, praėjusiais kalendoriniais metais pritaikytų atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, taip pat gaminančių vartotojų įrenginiams, apimtį ir šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje;
3) apskaičiuoja gaminančių vartotojų elektrinių, didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios, ir didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius elektros energijai gaminti tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, skaičių ir elektros energijos gamybos kiekius ir šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.“
5.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir tik gavus statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantis dokumentas kai kuriais atvejais gali būti neprivalomas, pvz., tais atvejais, kai saulės elektrinės įrangos ir konstrukcijų įrengimas ant pastato priskirtinas prie paprastojo remonto darbų. Pastebėtina ir tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 2 straipsnį, kuriuo keičiama šio įstatymo 16 straipsnio 14 dalis, siūloma nustatyti: „<...> Asmuo, numatantis ant pastato statyti ar į pastatą integruoti iki 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo informuoti apie tai Tarybą ir pateikti Tarybai statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.<...>“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>
3.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir tik gavus statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.“
įstatymo 18 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatos diskutuotinos. Projektu siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog tuo atveju, kai
„atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje
teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės jo valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to prarastos pajamos, įvertinus sutaupytas išlaidas, kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų).
Tuo tarpu 18 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyta, kad tuo atveju, kai „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau perdavimo sistemos operatoriaus valdomi elektros tinklai dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, gamintojui perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kompensuoja gamintojo negautas pajamas, išskyrus atvejus, kai elektros tinklai nėra parengti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti.“(pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais galėtų susiklostyti projekto 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta situacija, kai elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra už tai atsakingas, kaltės.
Manytina, kad tokia situacija gali susiklostyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti, kaip tai nurodyta projekto 18 straipsnio 7 dalyje, ar dėl nepakankamo finansavimo (projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidos finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis). Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal projektą perdavimo sistemos operatoriaus pareiga jo valdomus elektros tinklus parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti kyla iš teisės aktų (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), tačiau siūloma nustatyti atsakomybė už šios pareigos nevykdymą yra labiau panaši ne į viešosios, bet į civilinės teisės normomis reguliuojamą atsakomybę, todėl šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso
sutarties nevykdymas yra pateisinamas ir civilinė atsakomybė netaikoma, 2 dalyje nustatyta: „Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.“ Taigi tuo atveju, kai nenugalimos jėgos aplinkybės yra laikinos, šalis, privalanti vykdyti sutartį, atleidžiama nuo sutarties vykdymo taip pat laikinai. Tokiam laikotarpiui šaliai taip pat negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, taigi ir kitos šalies nuostolių, įskaitant negautas pajamas, atlyginimas.
Taigi projekto nuostatos dėl leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautų pajamų kompensavimo kelia abejonių. Tuo labiau, kad pagal projektą toks kompensavimas gali trukti neribotą laiką, nes jokie terminai nenustatomi. Antra, pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnio 2 dalį, 6.257 straipsnius asmuo, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma dėl trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Tuo tarpu projektu siūloma atleisti perdavimo sistemos operatorių nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu tai įvyko dėl jo pasitelktų trečiųjų asmenų kaltės. Pagal projektą, tokiu atveju leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautos pajamos būtų kompensuojamos VIAP lėšomis, t.y. iš šių lėšų būtų kompensuojami nuostoliai, atsiradę dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo gaminti elektros energiją turėtojai yra privatūs juridiniai asmenys, kurie veikia savo rizika. Todėl projekto nuostatos dėl tokios rizikos sumažinimo ar visiško panaikinimo mokant kompensacijas iš VIAP lėšų, kurios įskaitomos į elektros energijos kainą (taigi jas sumoka visi elektros energijos vartotojai), kelia abejonių. Trečia, pastebėtina, kad kitiems elektrines statantiems asmenims jokia kompensacija dėl nuostolių, patirtų dėl elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo, atlyginimo nenustatyta.
Pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, „Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą.“ Taigi elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę tik į informaciją apie elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo priežastis, bet ne į nuostolių kompensaciją. Jų nuostoliai, atsiradę dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės, galėtų būti atlyginti tik teismine tvarka. Be to, kaip nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte, „plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines sausumoje, tuo atveju, jei yra reikalinga tinklų plėtra šių elektrinių prijungimui, už tinklų plėtrą yra atsakingas ir už jų išplėtojimą moka elektrinių plėtotojas. Tačiau, plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, siūloma nustatyti, kad tinklų plėtros darbus atliktų perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą.
Be to, perdavimo tinklų modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas reikalauja laiko ir finansinių išteklių.“ Taigi, pritarus projekto nuostatoms, leidimo gaminti elektros energiją jūrinėje teritorijoje turėtojai būtų kur kas palankesnėje padėtyje nei gamintojai, kurių elektrinės prijungiamos prie sausumos elektros tinklų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės yra pakankamos projektu siūlomam reguliavimui, kiek tai susiję su VIAP lėšų panaudojimu, o tuo pačiu ir finansinės naštos visiems elektros energijos vartotojams padidinimu, pagrįsti. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados pastabą Nr. 2,, keičiamo įstatymo 18 str. 5-7 dalys panaikinamos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2811
įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostata formuluojama taip, kad nėra aišku, ar tai yra hipotetinė norma, taikytina įvykus įvykiui, numatytam šio straipsnio 5 dalyje, ar gamintojas iš anksto turi informuoti apie jo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą. Be to, ir vienu, ir kitu atveju, nuostatą derėtų papildyti terminais, per kuriuos gamintojas turi informuoti apie savo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad aplinkybės, kurių pagrindu siūloma nustatyti galimybę gauti kompensaciją, pavyzdžiui, perdavimo sistemos operatoriaus kaltė, nėra tokio pobūdžio, kad jos galėtų būti laikomos objektyviai ir savaime egzistuojančiomis, todėl tokios aplinkybės turi būti konstatuotos tam tikros institucijos, kuri įvertinusi tokių aplinkybių egzistavimą, priimtų atitinkamą sprendimą - mokėti ar nemokėti kompensaciją. Tuo tarpu projekte tik nurodoma, kad nuostatos, susijusios su negautų pajamų kompensavimo būdu, įgyvendinamos tam tikrų institucijų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, Vyriausybės. Tačiau manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti gamintojo teises, pavyzdžiui, teisę apskųsti vienokį ar kitokį sprendimą teismui, įstatyme turėtų būti nurodytas konkretus subjektas, priimantis sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, ar nemokėjimo. Be to turėtų būti nustatytas ir aiškus terminas, per kurį toks sprendimas turėtų būti priimtas ir pareiga tokį sprendimą pateikti suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina, jog visa tai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, todėl toks reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Taip pat aptartame kontekste keltinas klausimas, kodėl kompensacijos mechanizmas numatomas tik gamintojui, tačiau nenumatomi jokie įstatyminiai kompensacijos mechanizmai perdavimo sistemos operatoriui, jei jo įsipareigojimai įvykdyti laiku, o dėl gamintojo kaltės naujai įrengti ir specialiai su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gaminama elektros energija susiję elektros tinklai, transformatorių pastotė jūroje ir kiti įrenginiai lieka nenaudojami dėl gamintojo, kuriam jie skirti, kaltės.
Manytina, jog nepaisant to, kad tokios išlaidos laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidomis, kurios finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, jei tokios išlaidos pasirodytų beprasmės dėl gamintojo kaltės, jos turėtų būti kompensuojamos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
panaikinamos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2813
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 51 dalyje siūloma nustatyta, jog asmuo
„pratęsia ketinimo protokolo galiojimą Elektros energetikos įstatymo 211
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pastebėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 4 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarką, pratęsus ketinimo protokolo galiojimo terminą, o ne ketinimo protokolo pratęsimo tvarką ir sąlygas. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Ketinimų protokolas, kurį pasirašo asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, galioja 270 kalendorinių dienų.
Asmuo, laimėjęs aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, pratęsia ketinimo protokolo galiojimą ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje.“ Projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, būtų aiškiai reglamentuotos sąlygos konkurso organizavimo procedūroms. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių plėtra gali būti vykdoma kartu su kitomis valstybėmis, kaip bendri projektai. Tokiu būdu atveriama galimybė kitoms valstybėms narėms investuoti į elektrinių plėtrą Lietuvoje taip mažinant VIAP lėšų poreikį ir suteikiant kitoms valstybėms narėms galimybę gauti statistinį elektros energijos perdavimą.“ Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiu būdu vykdant elektrinių plėtrą kartu su kitomis valstybėmis būtų sumažintas VIAP lėšų poreikis. Nepritarti Komiteto argumentai:
AIEĮ projekto 15 straipsniu keičiamo AIE įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad elektrinių statyba ir elektros gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio AIE įstatymo 59 straipsnyje. Vadovaujantis AIE įstatymo 59 straipsniu, būtų sudaromas susitarimas su Vyriausybe, kurio metu būtų nustatytos tokio bendro projekto vykdymo sąlygos.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kitos valstybės narės gali investuoti į Lietuvoje plėtojamus projektus ir, atitinkamai, gauti statistinę naudą siekiant savo nacionalinių tikslų. Lietuvoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos Lietuvos planinių rodiklių įgyvendinimui. Kitai valstybei narei investavus į projektą, pinigai būtų panaudojami pradinėje plėtros stadijoje – prijungimui, tyrimams ir kt. arba pagal abipusį šalių susitarimą. LR Seimo kanceliarijos teisės departamento pastaba referuoja į aiškinamąjį raštą, kurio taisyti netikslinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-281621
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 22 dalyje nuoroda į šio straipsnio 24 dalį turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 25 dalį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
„14. 21. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1522 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 1724 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai.
Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 1320 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis.“
keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą, prieš žodį „planai“ išbraukiant žodį „veiksmų“. Pastebėtina, kad kitais projekto straipsniais keičiant dvyliktojo skirsnio straipsnius, niekur nėra siūloma padaryti panašių pakeitimų, pvz., projekto 25 straipsniu keičiamame keičiamo įstatymo
naudojimo plėtros veiksmų planai, Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai. Projekto 24 straipsniu keičiant keičiamo įstatymo 56 straipsnį, vietoj Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano siūloma įrašyti Energetikos plėtros programą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 21 22 straipsnis.
Dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „jeigu manoma“ siūlytina įrašyti žodį „Paaiškėjus“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:24
<...>
straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Energetikos ministerija nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai.“
6
taisytina, įrašant vietoj formuluotės „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies“ formuluotę „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pasikeitus straipsnio ir jo dalių numeracijai, turi būti dėstoma taip:27
taikymas
išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. RWE Renewables (RWER) 2021-10-26 Pridedama atskirai, priedas Nr. 1 Nepritarti Komiteto argumentai:
pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymams
2021-10-27 Pridedama atskirai, priedas Nr.
2 Nepritarti Komiteto argumentai:
3„Ørsted A/S“ (Danija) 2021-10-27 Pridedama atskirai, priedas Nr. 3 Nepritarti Komiteto argumentai:
4Wind Europe 2021- 11-08 Pridedama atskirai, priedas Nr. 4 Nepritarti Komiteto argumentai:
5Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija 2021-11-08 Pridedama atskirai, priedas Nr. 5 Nepritarti Komiteto argumentai:
6Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2021-11-08 Pridedama atskirai, priedas Nr. 6 Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymams 7.
Lietuvos saulės energetikos asociacija 2021-10-29 Lietuvos saulės energetikos asociacija siūlo patikslinti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo XIIIP- 5202 19 straipsnio 3 dalį "Pakeisti 49 straipsnio
pakeitimai pageltoninti):
„Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500
kW 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“ Priežastys:
1) dėl sąvokos
"pavienės" : ši sąvoka jokiame teisės akte nėra detalizuota ir
neaišku, kaip ja vadovautis, t.y. koks atstumas turi būti tarp jėgainių, kad jos būtų laikomos pavienėmis, ar gretimuose sklypuose netoli viena kitos esančios elektrinės gali būti laikomos pavienėmis ir t.t. Todėl nuogąstaujame, kad ši nuostata skirtingose savivaldybėse ir skirtingų specialistų yra interpretuojama nevienodai ir taip sukelia daug beprasmiškų ginčų bei teisinio neapibrėžtumo situaciją. Siūlome tokią neapibrėžtą sąvoką iš įstatymo apskritai išimti arba ją reikėtų aiškiai detalizuoti. 2. Dėl teisės aktų detalaus išvardinimo netikslingumo: daugelyje įstatymo projekte išvardintų įstatymų, reglamentuojančių statybos ir teritorijų planavimo klausimus, pateikiamos nuorodos atgal į būtent specialų teisės aktą, reglamentuojantį atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą, t.y. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.
Todėl referencijos iš specialaus teisės akto į kitą, kai tas teisės aktas vėl grąžina atgal į spec. teisės aktą, sukelia teisinį neapibrėžtumą. Prognozuojame, kad vietos savivaldos specialistams gali kilti daug neaiškumų kaip interpretuoti tokią nuostatą, ir specialistams, išduodantiems leidimus įrengti saulės ir vėjo elektrines, kils klausimai, kuriuo gi konkrečiu teisės aktu vadovautis, kai teisės aktai referuoja vienas į kitą. Šiuo atveju siūlome nekeisti esamos formuluotės, kuri yra pakankamai aiški - laikytis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Tuo pačiu dabartinė įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta pataisa vietoje to, kad palengvintų atsinaujinančių išteklių plėtrą, mūsų nuomone, gali sukurti papildomus trukdžius ir realiai neatitinka ES deklaruojamos kovos su administraciniais barjerais, ribojančiais atsinaujinančios energetikos plėtrą, principo. Nepritarti Komiteto argumentai:
ministro 2021-06-18 įsakymu sudarytos darbo grupė (kurios tikslas sudaryti sąlygas saulės ir vėjo elektrinių plėtrai) pasiūlymų projekte numatytai teisinio reguliavimo tobulinimo krypčiai - AIEĮ
elektrinių plėtros nekeičiant žemės paskirties ir nerengiant teritorijų planavimo dokumentų) atsisakyti galios rodiklio ir pereiti prie aukščio, užstatomo/elektrinės užimamo ploto parametrų, bei papildomo reikalavimo, užtikrinančio galimybę tokį žemės sklypą, pastačius pvienę elektinę, naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą bei aiškiau apibrėžti pavienei elektrinei keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad siekiant taikyti išimtį
Norint dvigubai didinti saulės šviesos elektrinės galingumą, nereikėtų didinti jos baterijomis užimamo žemės ploto? Jei reikėtų, tuomet teisiniu reguliavimu turėtų būti užtikrinta, kad toks žemės sklypas tinkamas naudojimui pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pvz.: žemės ūkio. Nesant tokio užtikrinimo, svarstytina, ar negalint pagal paskirtį naudoti daugiau kaip pusės žemės sklypo naudmenų, nekyla poreikis keisti paskirtį ir iš viso galima taikyti išimtį?
elektrinių plėtra nenumatyta – tokia veikla visada prieštarauja „vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams”. Pažymėtina, kad pagal TPĮ 2 str. 22 d. vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas “teritorijos naudojimo reglamentas” – teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma”. 8.
asociacija 2021-11-0814 Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija siūlo patikslinti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo XIIIP- 5202 13 straipsnį , padidinant leistiną galią galinantiems vartotojams iki 1 MW
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. 1 MW Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 500 kW 1 MW.“ Paaiškinimas:
Šio Įstatymo pakeitimo įstatymo 19 straipsnyje jau yra nurodyta, kad nedidelės galios elektrinėmis yra pripažįstamos elektrinės iki 1 MW. Todėl visai pagrįstai galima būtų ir limitą gaminančių vartotojų elektrinėms padidinti iki 1 MW. Gaminančių vartotojų elektrinių kiekis šalyje auga labai nuosekliai, ir tai rodo, kad neturėtų būti nuogastavimų, kad tų elektrinių skaičius ir galia augs nesuvaldomai. Tuo tarpu Vyriausybei siekiant ambicingo tikslo - per kadenciją pasiekti 1 GW saulės elektrinių suminės galios, gaminančių vartotojų
ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr.
647122 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9, 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5201 (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-5202 (toliau – AIEĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodoma siekti padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 procentų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje vykstančias diskusijas dėl ambicingesnio atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslo Europos Sąjungos lygiu, taip pat į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), 159.1 papunktį, kuriame nurodoma siekti ne mažiau kaip iki 50 procentų padidinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį iki
sektoriuje ir numatyti, kad Lietuva sieks iki 50 procentų padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu. Nepritarti Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į Seimo narių Luko Savicko ir Tomo Tomilino 2021-10-25 pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė, siūloma nepritarti. Siūloma išdėstyti taip:
<...>
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 38 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
<...>
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-08-04 nutarimas Nr. 647 9, 12, 16,28 2.
647 9,
projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už elektros energijos perdavimo tinklų plėtrą, kurią vykdant numatoma Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines (toliau – AI elektrinės) prijungti prie sausumos tinklų, būtų atsakingas perdavimo sistemos operatorius ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtros sąnaudos būtų finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšomis.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį;
projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį;
projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad, sudarius AI elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumoje valdomiems tinklams išplėsti.
Taip pat siūlytina papildyti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnį nauja 3 dalimi ir numatyti, kad Lietuvos jūrinėje teritorijoje vystomų AI elektrinių plėtotojai įrengia, eksploatuoja ir nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą AI elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklų nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumoje, ir padengia sausumos transformatorių pastotės plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas. Įvertinant tai, kad AI elektrinių plėtotojas projektuos, ties ir naudos šių elektrinių jungtį su sausumos tinklais, siūlytina atsisakyti keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 5–7 dalių. Siekiant aiškumo dėl prijungimo taško parinkimo galimybių, siūlytina papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį – nustatyti, kad, Lietuvos jūrinėje teritorijoje statydami AI elektrines, jų plėtotojai negali rinktis kito elektrinės prijungimo taško, nei nurodo elektros tinklų operatorius.
Taip pat, siekiant palengvinti ir spartinti AI elektrinių Lietuvos jūrinėje teritorijoje prijungimą prie sausumos elektros perdavimo tinklų, sumažinti galimą riziką dėl konkurso laimėtojo derybų su žemės savininkais, per kurių sklypus sausumoje bus tiesiama AI elektrinių jungtis iki sausumos transformatorių pastotės, sumažinti teisminių ginčų galimybes, siūlytina papildyti EEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 4 dalį – numatyti, kad konkurso laimėtojai turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti bei naudoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimui reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindami visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus tokių elektros tinklų tiesimui bei atstumams tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių AI elektrines su sausumos elektros tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką konkurso laimėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos ir numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir
(ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos ir numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir
(ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo. Taip pat atsisakytina AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir tikslintina AIEĮ projekto
Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimą, t. y. atsisakoma AIEĮ projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostatų, taikytinų perdavimo sistemos operatoriui, ir įtvirtinama, kad visi Įstatymo 22 straipsnio 1 ir
įgaliotai institucijai skirtais valstybės biudžeto asignavimais ir (ar) lėšomis, gautomis iš kitų finansavimo šaltinių.
Taip pat tikslintinas AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 19 dalies 4 punktas ir numatoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją, įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo sąnaudas padengti savo lėšomis. Siekiant suteikti galimybę potencialiems konkursų dalyviams prieš konkursą susipažinti su reikalavimais, susijusiais su numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, siūlytina AIEĮ projekto 27 straipsnio 10 dalyje numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius 2023 m. kovo 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose būtų nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
„18 straipsnis.
Elektros tinklų pajėgumo padidinimas ir elektros tinklų plėtra elektrinėms ir energijos gamybos įrenginiams prijungti
įrengiantis asmuo ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumos teritorijoje valdomiems tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą. 2. Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą. 3. Šio įstatymo 22 straipsnyje numatyto konkurso laimėtojas įrengia, eksploatuoja, nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje ir padengia transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas.“
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmuo, planuojantis Statyti statyti ar įrengti elektrinę, planuojantis asmuo turi teisę, išskyrus atvejus, kai elektrinė statoma ar įrengiama jūrinėje teritorijoje, pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius.“ Susijęs Elektros energetikos įstatymo projekto papildymas
Pakeisti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi
prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas (turėtojai) turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija) plėtojamų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimui reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindami visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus tokių elektros tinklų tiesimui bei atstumams tarp elektros tinklų.
Elektros tinklų, jungiančių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrines su sausumos tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu. AIEĮ projektas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje naudojimas elektros energijos gamybai ir naudojimo skatinimas 1.
Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti:
1) organizuoja specialiojo plano parengimą;
2) organizuoja specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) organizuoja poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) organizuoja prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) organizuoja balansavimo galimybių vertinimą;
6) organizuoja šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
4) 7) atlieka organizuoja kitus veiksmus, būtinus kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, atlikimą. 2. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.
Visi šio straipsnio 1 ir šioje dalyje numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių.
<...>
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 5 13 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
<...>
4.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi,
sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos gamybos kiekį, o perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje – išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama 2023 m. rugsėjo 1 d., jeigu yra atlikti visi reikalingi tyrimai, kiti veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie pirmąjį konkursą skelbimo data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
projekto 13 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), elektros energiją gaminančių geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu.
Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas strateginis tikslas – turėti 30 procentų gaminančių vartotojų, palyginti su visu elektros energijos vartotojų skaičiumi, 2030 metais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 159.2 papunktyje numatytas tikslas, kad iki 2030 m. kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą, taip prisidėdami prie nacionalinių žaliosios energetikos tikslų, ir atsižvelgiant į planuojamą finansavimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, taip pat įvertinant tai, kad, 2021 m. balandžio 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, buitinių gaminančių vartotojų suminė įrengtoji galia siekia 70,4 MW, nebuitinių – 20,3 MW, ir tai, kad gaminančių vartotojų plėtra gali vykti be paramos arba gali būti remiama iš kitų paramos šaltinių (pvz., Klimato kaitos programos lėšomis), tikslinga padidinti Įstatymo 20¹ straipsnio 10 dalyje numatytą gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, AI elektrinių įrengtąją suminę galią iki 1 GW ir nediferencijuoti šios galios buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Pritarti Komiteto pasiūlymas:13
dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 200 1 GW, iš kurių 100 MW galia paskirstoma buitiniams vartotojams ir 100 MW galia – nebuitiniams vartotojams, ir yra apskaičiuojama, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje.
Pasiekus 200 1 GW MW gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį gaminančių vartotojų elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl gaminančių vartotojų elektrinių įrengtosios suminės galios didinimo arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra neturėtų būti skatinama.“
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje nustatoma, kad konkursus dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), o leidimus naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduos, sustabdys ir panaikins jų galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija.
Siekiant aiškumo dėl nurodytus konkursus organizuojančios institucijos ir, atlikus konkurso procedūras, dėl konkurso laimėtojui leidimus išduodančios institucijos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba, siūlytina nustatyti, kad AIEĮ projekto
organizuoja ir konkursų laimėtojams leidimus išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
23.
Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje Jūrinės teritorijos dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai). Šis leidimas Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 35 41 metams. be pratęsimo galimybės Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti buvo vėluojama ar, leidimo pratęsimo atveju suplanuotus darbus atlikti vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.
<...>
eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
<...>
3) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodytą vykdomą reguliuojamą veiklą;
<...>
14. 21.
eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1522 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 1724 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 1320 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis. 15. 22. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
<...>
eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 1322 dalyje nurodyti pažeidimai pašalinti, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą. 17.24.
eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikina, jeigu:
<...>
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 15 22 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną; <..>
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės įgaliotai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą. 18. 25. Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prižiūri, kaip laikomasi leidime plėtrai ir eksploatacijai nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
projekto 15 straipsnyje išdėstyto AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį
(dalis) AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai) išduodamas 41 metams be pratęsimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje gali susiklostyti situacijų, kai leidimą turintis asmuo negalės dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o būtent valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiklos, nenugalimos jėgos aplinkybių, įvykdyti įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, ir siekiant nustatyti proporcingą reguliavimą, siūlytina patikslinti AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad Taryba pratęsia leidimo galiojimo terminą neribotą kartų skaičių tokiam laikotarpiui, kurį tęsėsi valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybės, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad Įstatymo 22 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti vėluojama, ar leidimo pratęsimo atveju atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje Jūrinės teritorijos dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai).
Šis leidimas Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 35 41 metams. be pratęsimo galimybės Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti buvo vėluojama ar, leidimo pratęsimo atveju suplanuotus darbus atlikti vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti sandorio kainos nustatymo principai. Šiuo metu AIEĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant VIAP lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaudamas konkurse dalyvis turi siūlyti savo kainą, kuri gali būti mažesnė (bet ne didesnė), nei Tarybos nustatyta didžiausia galima sandorio kaina. Todėl, palikus siūlomą nuostatą, dalyvio siūloma sandorio kaina nebetektų reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti nuostatos, kad konkurso laimėtojui 15 metų laikotarpiu išmokant VIAP lėšas būtų atsižvelgiama į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio, kuris nustatomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kaip veikiančių Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytų tikslingų plėtoti technologijų vidutinis santykinis metinis 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagamintas energijos kiekis, paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
<...>
Atitinkamai, atsižvelgiant į pataisymus, siūloma aiškiai apibrėžti skatinimo laikotarpį:
<...>
skatinama 15 metų laikotarpiu elektros energija prekiaujant pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir
(ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
<...>
12.
Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nemokamos už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, taip pat už pagamintos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padaugintą iš elektrinės įrengtosios galios. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
numatyta, kad leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui suteikiamas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpis Įstatymo 21 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo, pažeidimui pašalinti, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių.
Siekiant aiškumo dėl priežasčių, dėl kurių gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis pažeidimams pašalinti, siūlytina patikslinti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalį ir nustatyti, kad prie objektyvių priežasčių, dėl kurių pažeidimams pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis, priskiriami valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat įvertinant tai, kad iš anksto nėra žinomas šių aplinkybių galiojimo laikas, siūlytina nenustatyti termino pažeidimams pašalinti tuo atveju, kad pažeidimus lemia valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimo turėtojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių gali laiku negauti tiek statybą leidžiančio dokumento, tiek ir leidimo gaminti elektros energiją, siūlytina papildyti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo
nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu leidimo turėtojas Įstatymo
leidžiančio dokumento, bet ir leidimo gaminti elektros energiją. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
14. 21.
eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1522 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 1724 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 1320 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
siūloma įtvirtinti, kad konkurse dalyvauti galėtų ir kitos valstybės narės fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, kai su Lietuvos Respublika yra sudarytas susitarimas ir kai tenkinamos Įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytos sąlygos. Įstatymo 63¹ straipsnis reglamentuoja susitarimo tarp Lietuvos ir kitos valstybės narės sudarymą siekiant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kai elektrinė statoma toje valstybėje narėje.
Taip pat apibrėžiama, kad toks dalyvavimas galimas tik turint tiesiogines elektros energijos jungtis su Lietuvos Respublika. Siekiant sudaryti sąlygas konkursuose dalyvauti ir kitų valstybių narių fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, siūlytina atsisakyti nuorodos į Įstatymo 63¹ straipsnį ir užtikrinti galimybę dalyvauti kitų valstybių narių fiziniams ir
(ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams. Taip pat, siekiant sudaryti didesnę konkurenciją ir konkurse suteikti teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir
(ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams kartu su kitų valstybių narių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis ir (ar) kitomis organizacijomis ar jų padaliniais, siūlytina numatyti, kad dalyvavimas galimas ir sudarius jungtinės veiklos sutartis, Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatant sąlygas, kurias turėtų atitikti tokios sutarties šalys. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
punkte yra įtvirtintas reikalavimas juridinio asmens vadovui neturėti teistumo. Atkreiptinas dėmesys, kad konkurse suteikiama teisė dalyvauti ir fiziniam asmeniui, kuriam šiuo metu reikalavimas dėl teistumo nėra taikomas.
Siekiant suvienodinti sąlygas visiems konkurso dalyviams, siūlytina numatyti, kad ir fizinis asmuo turi atitikti sąlygą neturėti teistumo. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
<...>
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dalies 13 punkte nurodoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, neturi būti gavęs paramos, kuri Europos Komisijos yra pripažinta kaip neteisėta ir nesuderinta su vidaus rinka. Šios nuostatos įtvirtinimas neleistų konkurse dalyvauti asmenims, kurie tokią paramą yra gavę, tačiau ją yra grąžinę arba suderinę paramos grąžinimo grafiką.
Atitinkamai siūlytina nustatyti, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, nebūtų gavęs paramos, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai asmuo, gavęs tokią paramą, ją jau yra grąžinęs arba yra suderinęs tokios paramos grąžinimo grafiką. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
<...>
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dalies 3 punkte nurodoma, kad Taryba, nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, be kita ko, įvertina vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Vyriausybės nutarimu siūloma nustatyti, kad už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomos AI elektrinės prijungimą prie elektros tinklų sausumoje būtų atsakingas jos plėtotojas. Tai lems papildomas plėtotojo sąnaudas. Atitinkamai, siekiant nustatyti plėtotojams patrauklią didžiausią galimą sandorio kainą, dėl kurios jie konkuruotų, į didžiausios sandorio kainos skaičiavimą būtina įtraukti ir plėtotojo sąnaudas, patirtas prijungiant AI elektrinę. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
10.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio, kuris nustatomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kaip veikiančių Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytų tikslingų plėtoti technologijų vidutinis santykinis metinis 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagamintas energijos kiekis, paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį.
<...>
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dalyje siūloma nustatyti pripažinimo konkurso laimėtoju sąlygas – numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą, laimėtoju pripažįstamas asmuo, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nustatytas maksimalus elektrinės dydis, tikėtina, kad dalis asmenų, dalyvaujančių konkurse, siūlys pastatyti būtent tokios galios elektrinę.
Siekiant objektyviai atrinkti konkurso laimėtoją, siūlytina numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą ir siūlomos statyti elektrinės įrengtąją galią, laimėtoju pripažįstamas tas asmuo, kuris įsipareigoja greičiausiai pastatyti elektrinę ir užtikrina, kad šis terminas būtų ne ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dienos. Taip pat nustatant sąlygas, kad tuo atveju, jeigu vėluojama vykdyti konkurso metu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. laiku pastatyti elektrinę, atitinkama dalimi būtų pasinaudojama gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai toks vėlavimas vyksta ne nuo AI elektrinių plėtotojo priklausančių aplinkybių (dėl valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, nenugalimos jėgos aplinkybių), kurių AI elektrinių plėtotojas negalėjo kontroliuoti. Šiame kontekste turėtų būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos ir EEĮ projekto nuostatos, susijusios su prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimu ir grąžinimu. Galiausiai, sutapus visiems minimiems kriterijams, laimėtoju siūloma paskirti tą asmenį, kuris pirmasis užsiregistravo dalyvauti konkurse. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, energetikos sektorius priskiriamas strategiškai svarbiu objektu nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir į tai, kad AI elektrinės jūroje pirmuoju plėtros etapu galėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, siūloma nustatyti, kad konkurso laimėtoju pripažįstamas tik tas asmuo, kuris nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą ir jo priedus ir nurodyti, kad elektrinės ir jų priklausiniai, eksploatuojami Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
sąrašas Konkurso laimėtojas nustatomas, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, sudaromas, rikiuojant dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį. Pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis apskaičiuojama, kaip pageidaujamos sandorio kainos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos konkrečiam konkursui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo ir metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamo pagaminti elektros energijos kiekio, kuris negali viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą, sandauga.
Kai pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis sutampa, potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal pasiūlytą mažiausią metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamą pagaminti elektros energijos kiekį, kuriam dalyvis pageidauja gauti sandorio kainą. Sutapus mažiausiam metiniam 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamam pagaminti elektros energijos kiekiui – pagal pasiūlytas statyti didesnės galios, neviršijančios Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytos įrengtosios galios, elektrines. vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. Sutapus elektrinės įrengtosioms galioms, potencialiu konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal įsipareigojimo greičiau pastatyti elektrinę ir gauti leidimą gaminti elektros energiją, kuris neturi būti ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, trukmę. Kai sutampa ir elektrinės statybos terminas, vertinamas dokumentų pateikimo terminas ir potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas pagal visų tinkamai užpildytų dokumentų pateikimo laiką. Potencialus konkurso laimėtojas pripažįstamas konkurso laimėtoju tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Vadovaujantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Vyriausybei priėmus sprendimą, kad potencialiu konkurso laimėtoju pripažintas dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas sąrašo eilėje esantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis nacionalinio saugumo interesus. EEĮ projektas
pakeitimas
<...>
elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per terminą, per kurį gamintojas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojo pastatyti ar įrengti elektrinę ir kuris negali būti ilgesnis nei 6 metai, nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 24
plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos negaunamas statybą leidžiantis dokumentas, tinklų operatorius pasinaudoja visu šio gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės.
Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per terminą, per kurį gamintojas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojo pastatyti ar įrengti elektrinę ir kuris negali būti ilgesnis nei 6 metai, nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 24
plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos negaunamas statybą leidžiantis dokumentas, tinklų operatorius pasinaudoja visu šio gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, gamintojas pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius, kad yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti įpareigojimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti tik savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektuose nustatytus tikslus ir priemones.
Toks konkrečių nuostatų derinimas neleidžia matyti viso konteksto ir įvertinti pasirinktų tikslų ir priemonių tikslingumo, kurie svarbūs įgyvendinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kryptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina palikti reikalavimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus visa apimtimi. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus vadovaudamosi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
<...>
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtų ir savo interneto svetainėje viešai skelbtų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms reikia iš skirtingų institucijų surinkti ir apdoroti skirtingą informaciją ir duomenis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatams įvertinti, siūlytina rezultatus parengti ir skelbti ne kiekvienais metais, o kas dvejus metus, taip mažinant administracinę naštą savivaldybėms. Atitinkamai siūlytina tobulinti AIEĮ projekto 25 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 5 dalį – tikslinti ir tarpinių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių vertinimo ir planų atnaujinimo laikotarpį – kas ketverius metus.
Pritarti Komiteto pasiūlymas:
<...>
„5. 4. Savivaldybės ne vėliau kaip 2012 m. kas 2 metus iki rugpjūčio 31 dienos d., o vėliau kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengia ir savo interneto svetainėje viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas rezultatus. 6. 5. Savivaldybė, jeigu jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus 4 metus tapo mažesnė, negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius rodiklius.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Siekiant klimato taršos mažinimo tikslų ir ambicingesnių žaliosios politikos tikslų, turime intensyvinti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą ir apimtis, konkrečiai spartinant gaminančių vartotojų skatinimą bei reguliacinės aplinkos patrauklumą, taip pat sudarant palankias sąlygas vėjo energetikos parkų vystymui.
Tai ypač svarbu ne tik energetikos nepriklausomybės ir žaliosios plėtros kontekste, bet ir augančių energetikos išteklių vystymuisi. Siūloma projekte didinti 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, ne mažiau kaip iki 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų. Atitinkamai turi būti padidinta 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ir numatyti, kad ji sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų. Taip pat atitinkamai turi būti padidintas ir iki 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, t. y. 8 TWh. Siūlomi pakeitimai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių didinimo, vietinės pramonės spartesnio vystymosi bei vietinių technologijų plėtros proveržio. Taip pat siūlymai gerintų vartotojų galimybę pasirinkti tvarias priemones apsirūpinti žaliąja elektros energija. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
taip: „4.
Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 45 procentus 50 procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“
taip: „5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo
galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 45 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Palaikome didesnę AEI dalies ambiciją, tačiau manome, kad siekiant aiškumo, šiuo metu įstatyme įtvirtintas skatinimo kiekis neturėtų būti keičiamas. Padidinus AEI gamybos kiekį gamintojams kiltų pagrįstų lūkesčių dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono organizavimo.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 647 pateikta išvada dėl nuostatų, susijusių su AEI plėtros skatinimu, pažymėdama, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 22 dalimi, atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius bei Tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina didinti įstatyme įtvirtintą skatinamą kiekį tuomet, kai Energetikos ministerija atliks minėtą vertinimą. Siūloma:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais
energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 45 50 procentus procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 2. Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2020 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė negu tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip 7 procentai transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 50 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
<...>
Seimo nariai: Lukas Savickas
2 Argumentai: Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu Nr. 1 (padidinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, turi būti didinamas sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis) ir jame pateikta argumentacija. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „13 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra 1.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra viena iš valstybės energetikos politikos vystymosi krypčių, į kurią turi būti atsižvelgiama rengiant Nacionalinį pažangos planą ir nacionalines plėtros programas. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 8 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, jūrinėje teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 TWh. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų sausumos teritorijoje pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4. Kai elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5.
planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant gaminančių vartotojų ir asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės:
1) elektrinėse, ilgiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
4) asmenims, dalyvavusiems aukcione, paskirtą elektros energijos gamybos kiekį. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Manome, kad siekiant aiškumo, šiuo metu įstatyme įtvirtintas skatinimo kiekis neturėtų būti keičiamas. Padidinus AEI gamybos kiekį gamintojams kiltų pagrįstų lūkesčių dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono organizavimo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 647 pateikta išvada dėl nuostatų, susijusių su AEI plėtros skatinimu, pažymėdama, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 22 dalimi, atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius bei Tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina didinti įstatyme įtvirtintą skatinamą kiekį tuomet, kai Energetikos ministerija atliks minėtą vertinimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
161910 Argumentai: Skatinimo modelis gamintojams, eksploatuojantiems elektrines Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, turėtų užtikrinti, jog valstybė gamintojus remtų tik tiek, kiek yra būtina, t. y. mažiausia apimtimi, tokiu būdu taupant vartotojų lėšas, tačiau tuo pačiu metu užtikrinant, kad šis valstybei svarbus projektas būtų apskritai įgyvendintas. Šiuo metu įstatymo projektu siūlomas skatinimo mechanizmas nesudaro galimybių pasiekti šių tikslų, todėl jį būtina tobulinti. Siekiant taupyti vartotojų lėšas, visų pirma, konkurso dalyviams turėtų būti suteikta teisė prašyti skatinimo ne visai, o tik daliai elektrinėje pagamintos elektros energijos, kas leistų valstybei užtikrinti mažiausią skatinimo apimtį (toliau – mažiausios skatinimo apimties schema).
Tokiu būdu vystytojai konkurse tarpusavyje konkuruotų ne vien dėl siūlomos kainos, bet ir dėl elektros energijos kiekio, kuriam turėtų būti taikomas skatinimas. Mažiausios skatinimo apimties schema potencialiai leistų sumažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį apytiksliai 9-30 mln. EUR per metus, o per visą skatinimo laikotarpį (15 metų) šis sutaupymas potencialiai siektų 140-450 mln. EUR (darant prielaidą, kad konkurso dalyvis atsisakys skatinimo 30-50% elektrinės elektros energijos gamybos (daroma prielaida, kad bazinis elektros energijos gamybos kiekis sieks apytiksliai 3 TWh), sandorio kaina bus apytiksliai 70 EUR/MWh, o elektros energijos rinkos (atskaitinė) kaina – apytiksliai 50-60 EUR/MWh. Sandorio kainos prielaida daroma atsižvelgiant į sandorio kainą, kuri buvo nustatyta jūrinių vėjo elektrinių projektams Lenkijoje, tuo tarpu rinkos kainos prielaida daroma atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) skaičiavimus bei rinkos prognozes). Pagrindiniai mažiausios skatinimo apimties schemos elementai būtų šie:
(i) VERT konkursui apskaičiuotų bazinį metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) – vidutinį santykinį metinį jūrinėje teritorijoje eksploatuojamos elektrinės pagaminamą elektros energijos kiekį, t. y. maksimalų elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyviai galėtų prašyti gauti skatinimą.
Jeigu konkurso dalyvis prašytų skatinimo ne visam baziniam elektros energijos gamybos kiekiui, tuomet už pagamintos elektros energijos kiekį, kuriam gamintojas, dalyvaudamas konkurse, nepageidavo gauti skatinimo, kainos priedas nebūtų mokamas.
(ii) VERT konkursui apskaičiuotų prognozuojamą elektros energijos rinkos (atskaitinę) kainą, t. y. kainą, kurią konkurso dalyvis pagrįstai gali tikėtis gauti parduodamas elektros energiją Nord Pool biržoje. Ši kaina būtų naudojama mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.
mažiausios skatinimo apimties, kuri būtų apskaičiuojama kaip konkurso dalyvio pageidaujamos sandorio kainos ir VERT konkrečiam aukcionui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo, metinio pagaminamos elektros energijos kiekio, kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą ir kuris negalėtų viršyti bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir 15 metų skatinamojo laikotarpio sandauga. Konkurso laimėtoju būtų pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą potencialaus skatinimo apimtį, o jeigu pageidaujama potencialaus skatinimo apimtis sutaptų – pasiūlęs mažesnę sandorio kainą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹.
Bazinis metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas vidutinis santykinis metinis jūrinėje teritorijoje eksploatuojamos elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis.“. 1 2. Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją
gaminančios elektrinės ar įrenginio modernizavimas – iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio atnaujinimas (pagerinimas), įskaitant visų arba dalies elektrinės įrenginių ar įrangos pakeitimą ir (arba) elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio valdymo sistemų pakeitimą, siekiant pakeisti elektrinės įrengtąją galią ar elektros energijos gamybos įrenginio galią ir (arba) padidinti elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio naudingumą.“
3Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina
(toliau – atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui arba mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.“
nauja 19² dalimi:
„19². Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių
pirkimo–pardavimo sandorio kaina (toliau – sandorio kaina) – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“3
dalį laikyti 19³ dalimi.“.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Sąvokoje daug neapibrėžtumo dėl pagrindinių šio kiekio apskaičiavimo principų, kuris nėra detalizuojamas tolesniame tekste. Atkreipiame dėmesį, kad bazinio metinio elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio apskaičiavime trūksta aiškumo, kokios įrengtosios galios įrenginiui nustatomas šis kiekis. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad rinkoje gali būti įvairių, skirtingo efektyvumo elektrinių, siūlytina įtvirtinti, kad nustatant minėtą kiekį vertinamos visų galimų panaudoti technologijų gamybos kiekis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įtvirtinus sąvoką ir ją įvardijantį terminą, šie privalo būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. suderinti ir aprobuoti Lietuvių kalbos komisijos. Atsižvelgiant į tai, bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-08-04 nutarimu Nr. 647 pateiktą 6 pastabą, siūloma terminą ir jo apibrėžtį reglamentuoti straipsnyje, nurodant esminius šio kiekio nustatymo principus:
Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį „16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
<...>
„10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki
didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio, kuris nustatomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kaip veikiančių Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytų tikslingų plėtoti technologijų vidutinis santykinis metinis 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagamintas energijos kiekis, paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį.
Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį. 1. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina
(toliau – atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui arba mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.“
neaktuali
2Ekonomikos komitetas,
2021-10-206 Argumentai:
pateikta argumentacija. 2.
vėjo elektrinių jūroje projekto įgyvendinimą, siūloma numatyti pareigą VERT prižiūrėti ir kontroliuoti konkurso laimėtoją projekto įgyvendinimo metu. Konkurso metu jo dalyviai turėtų pateikti VERT informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su projektu susijusią informaciją, kurią projekto įgyvendinimo metu galėtų prižiūrėti ir kontroliuoti VERT. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
6) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
elektros tinklais tvarkos aprašą;
tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
aukcionus ir konkursus;
tipą;
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus įsipareigojimus;
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma koreguoti atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto 1 pasiūlymui pateiktus argumentus ir pagrindžiančią nuomonę: „6 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
6) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
elektros tinklais tvarkos aprašą;
tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
aukcionus ir konkursus;
tipą;
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus įsipareigojimus;
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma koreguoti atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto 1 pasiūlymui pateiktus argumentus ir pagrindžiančią nuomonę: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 14) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ 3.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 14) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
3Ekonomikos komitetas,
2021-10-2016 Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad už projekto įgyvendinimą (tiek jėgainių įrengimą, tiek prisijungimą prie elektros perdavimo sistemos tinklo sausumoje) bus atsakingas tik konkurso laimėtojas, o ne perdavimo sistemos operatorius, siūloma numatyti, kad, jeigu perdavimo sistemos operatorius pasinaudotų konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, perdavimo sistemos operatoriaus gautos pajamos turėtų būti pervestos į valstybės biudžetą ir vėliau naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu pasiūlymu yra siūloma numatyti pareigą VERT prižiūrėti ir kontroliuoti konkurso laimėtoją projekto įgyvendinimo metu, siūloma taip pat numatyti teisę VERT sustabdyti arba panaikinti konkurso laimėtojo leidimą plėtrai ir eksploatacijai jei konkurso dalyvis neteiktų reikalingos informacijos VERT apie projekto įgyvendinimą arba netinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus. 3. Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymais Nr. 1 bei 2 ir juose pateikta argumentacija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnį:
1Papildyti 10 dalį 14 punktu ir jį išdėstyti taip:
„14) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti
elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų įsipareigojimų.“
2Pakeisti 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš 1 mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia bazinį elektros energijos gamybos kiekį ir didžiausią galimą sandorio kainą, į kurią atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 15 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį.“
3Papildyti nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam konkursui. Nustatant atskaitinę kainą, įvertinama faktinė elektros energijos kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojama metinė elektros energijos kaina. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti konkursą.“
4Buvusias 13–14 dalis laikyti atitinkamai 14–15 dalimis. 5. Pakeisti 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13 14.
Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui kainos priedas nemokamas:
zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar);
zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi.;
3) už pagamintos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį elektros energijos gamybos kiekį.“
6Pakeisti 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 15. Konkurso laimėtoju, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą sandorio kainą potencialaus skatinimo apimtį, o kai pageidaujama sandorio kaina potencialaus skatinimo apimtis sutampa
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyto laikotarpio sandauga.“
7Papildyti nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Konkurso laimėtojas privalo Valstybinei energetikos
reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti pateikus pakeitimus lemiančias objektyvias priežastis ir gavus rašytinį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos suderinimą.“
8Buvusias 15– 27 dalis laikyti atitinkamai 17–29 dalimis. 9. Pakeisti 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17 19. Konkurso dalyviai, vadovaudamiesi Elektros
energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalimi ir
tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudojęs konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, gautas pajamas perveda į valstybės biudžetą. Perdavimo sistemos operatoriaus pervestos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“
10Pakeisti 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19 21.
Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 14 15 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie balansavimo sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis.“
11Pakeisti 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20 22. Šio straipsnio 19 21 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše.“
12Papildyti 23 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.“
13Pakeisti 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22 24. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 23 25 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 24 26 dalyje nustatytais pagrindais.
Leidimo turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių leidimo turėtojas šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų.“
14Pakeisti 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23 25.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo, jeigu:
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio
atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir sandorio kainos, mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais nepateikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą arba laiku ir tinkamai nevykdo pagal šio straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus arba su Valstybine energetikos reguliavimo taryba raštu suderintus įsipareigojimus.“
15Pakeisti 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24 26. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 21
institucija ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą.“
16Pakeisti 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25 27.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos pažeidžia šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 2, 3 ir
(ar) 4 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo
įsigyti gamintojas neturi būti pasinaudojęs kitais paramos šaltiniais, atitinkamai, siekiat aiškumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad kiti finansavimo šaltiniai, apie kuriuos gamintojas privalo pateikti informaciją, neturi būti kiti paramos šaltiniai, taip būtų išvengiama dvigubo finansavimo rizikos.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos pažeidžia šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 2, 3 ir
(ar) 4 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo
įsigyti gamintojas neturi būti pasinaudojęs kitais paramos šaltiniais, atitinkamai, siekiat aiškumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad kiti finansavimo šaltiniai, apie kuriuos gamintojas privalo pateikti informaciją, neturi būti kiti paramos šaltiniai, taip būtų išvengiama dvigubo finansavimo rizikos. Taip pat Įstatymo projekto 16 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo
vykdant AEI plėtrą jūrinėje teritorijoje.
Siekiant aiškumo investuotojams, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad įgyvendinimo etapai, statybų ir kitų darbų tvarkaraščių terminai neturi būti ilgesni nei įstatyme įtvirtinti maksimalūs terminai. Taip pat Ekonomikos komiteto 7 siūlymas yra perteklinis, kadangi Ekonomikos komiteto 12 siūlymu nustatomas toks pat įpareigojimas laimėtojui. Siekiant išvengti teisės aktų nuostatų interpretavimo, siūlytina nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis vadovaujantis pagal įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 14 punktą prisiimti įsipareigojimai gali būti pakeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nustatoma sąlygų, kaip gamintojo konkurse laimėtas kiekis būtų paskirstomas skatinimo laikotarpiu. Siekiant išvengti manipuliavimo, siūloma nustatyti, kad gamintojo įsipareigotas pagaminti elektros energijos kiekis, už kurį bus mokama sandorio kaina, paskirstomas Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis proporcingumo principu. Atkreiptinas dėmesį, kad potenciali skatinimo apimtis gali sutapti, pavyzdžiui, gali būti 0, jei abu konkurso dalyviai pasiūlys sandorio kainą, lygią atskaitinei kainai ir vienodą skatinimo kiekį. Siekiant užtikrinti, kad potencialiu laimėtoju būtų atrenkamas tik vienas laimėtojas, siūlytina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-08-04 nutarimu Nr. 647 pateiktą 12 pastabą ir AAK komentarą. Atsižvelgiant į tai, kad laimėtojas nustatomas atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą atskaitinę kainą, siekiant aiškumo, siūloma įstatyme įtvirtinti, kad dalyvio siūloma sandorio kaina gali būti mažesnė arba lygi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai atskaitinei kainai. Taip pat abejotinas sankcijos proporcingumas – leidimo sustabdymas gamintojui laiku nepateikus ataskaitos. Kai leidimas sustabdytas, veiklos vykdyti negalima.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant išlaikyti įstatymo sistemiškumą, siūlytina koreguoti pateiktą pasiūlymą:
<...>
teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės kaip šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai, ne didesnei kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai didžiausiajai galimai sandorio kainai, tačiau kuri gali būti mažesnė arba lygi atskaitinei kainai, nustatytai įvertinus faktinę elektros energijos kainą, skelbiamą elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojamą metinę elektros energijos kainą, gauti, organizuojamas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą ir atskaitinės kainos paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatai bei šių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo, tačiau ne vėliau negu skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų, motyvuotu konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymui. Informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo diena nurodoma Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. .
14) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 20 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų.
<...>
reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio, kuris nustatomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kaip veikiančių Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytų tikslingų plėtoti technologijų vidutinis santykinis metinis 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagamintas energijos kiekis, paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina: 11.
Elektros energijos gamyba skatinama 15 metų laikotarpiu elektros energija prekiaujant pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir
(ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
<...>
3) konkurso metu priskirtą metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padauginus iš elektrinės įrengtosios galios ir paskirstant šį kiekį vadovaujantis proporcingumo principu. 12. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nemokamos už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, taip pat už pagamintos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padaugintą iš elektrinės įrengtosios galios. 5.13. Potencialių konkurso laimėtojų sąrašas Konkurso laimėtojas nustatomas, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, sudaromas, rikiuojant dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį.
Pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis apskaičiuojama, kaip pageidaujamos sandorio kainos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos konkrečiam konkursui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo ir metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamo pagaminti elektros energijos kiekio, kuris negali viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą, sandauga. Kai pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis sutampa, potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal pasiūlytą mažiausią metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamą pagaminti elektros energijos kiekį, kuriam dalyvis pageidauja gauti sandorio kainą. Sutapus mažiausiam metiniam 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamam pagaminti elektros energijos kiekiui – pagal pasiūlytas statyti didesnės galios, neviršijančios Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytos įrengtosios galios, elektrines. vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. Sutapus elektrinės įrengtosioms galioms, potencialiu konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal įsipareigojimo greičiau pastatyti elektrinę ir gauti leidimą gaminti elektros energiją, kuris neturi būti ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, trukmę. Kai sutampa ir elektrinės statybos terminas, vertinamas dokumentų pateikimo terminas ir potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas pagal visų tinkamai užpildytų dokumentų pateikimo laiką.
Potencialus konkurso laimėtojas pripažįstamas konkurso laimėtoju tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vadovaujantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Vyriausybei priėmus sprendimą, kad potencialiu konkurso laimėtoju pripažintas dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas sąrašo eilėje esantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis nacionalinio saugumo interesus.
<...>
energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalimi ir
tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudojęs konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, gautas pajamas perveda į valstybės biudžetą. Perdavimo sistemos operatoriaus pervestos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.
Elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, jeigu:
1) asmuo nelaimi šioje dalyje nurodyto konkurso;
2) asmuo raštu atsisako dalyvauti konkurse iki organizuojamo konkurso sąlygose numatyto termino pabaigos;
3) asmeniui išduodamas leidimas gaminti elektros energiją elektrinėje, kurios įrengtoji galia sutampa su galia, numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai. 8. Jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 17 dalyje numatytais pagrindais, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti visu šio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto konkurso laimėtojas per leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį įrengia mažesnės galios elektrinę, negu buvo numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįrengtai galiai.
<...>
dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka ir leidimų plėtrai ir eksploatacijai įspėjimo apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo sustabdymo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 20. <...>
5) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 9 dalies 14 punkte nurodytų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Šio straipsnio 9 dalies 14 punkte nurodyti prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti gavus Lietuvos energetikos agentūros rašytinį suderinimą. 15. 22.
eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
<...>
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais du kartus iš eilės nepateikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą;
5) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas laiku ir tinkamai nevykdo pagal šio straipsnio 9 dalies 14 punktą prisiimtų įsipareigojimų.
<...>
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos dienos pažeidžia šio straipsnio 1320 dalyje dalies 1–4 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu ketinimų protokole nurodyta, įrengtosios galios elektrinė;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 1522 dalies 2, ir (ar) 3, 4 ir (ar) 5 punkte punktuose nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino; Atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 22 straipsnio 16 dalies pakeitimus, siekiant aiškumo, atitinkamai siūlytina koreguoti Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 6 dalies nuostatas
6Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo,
išskyrus kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nurodytame konkurse, užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. 4. Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu Nr. 1 ir jame pateikta argumentacija. Taip pat siūlome atnaujinti terminus į aktualius. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas 1.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis 1, 3–5 dalys, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 5, 6, 11, 14, 15 ir
d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 2022 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis1, 3–5 dalys,
pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 2022 m. sausio 2 d. 3. Šio įstatymo 5, straipsnis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. 7, 12 ir 19 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7, 10, 12, 13, 18, 19, 21–25 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 8, 9, 16 ir 20 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. 6. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 2 d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki
mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d. 8. Šio įstatymo 26 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 9 4.
energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2021 2022 m. kovo 1 d. pateikia viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui. 10
52023 m. kovo 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalimi savo interneto svetainėje paskelbia didžiausią galimą sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės nei šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama
veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie konkursą data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. Perdavimo sistemos operatorius privalo parengti perdavimo tinklus elektrinių prijungimui ir pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui iki 2027 m. sausio 1 d. 11
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija,
Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. gruodžio
įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. liepos 1 d.
didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką, nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką, kompensacijos už elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas jūrinėje teritorijoje įrengtoje elektrinėje, bet negali būti priimtas ir persiųstas, ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką. 12
7Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos asmenims,
kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nepritarti Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į LRV išvadą bei atliktus pakeitimus, siūloma koreguoti taip: Įstatymo projekto 28 straipsnį išdėstyti taip:
ir taikymas
straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 6, 9, 12 ir 16 straipsniai, 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2. Šio įstatymo 5, 7, 13, 15 ir 20 straipsniai, 18 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2022 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui bei modernizavimui. 4.
4Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi,
sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos gamybos kiekį, o perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje – išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama 2023 m. rugsėjo 1 d., jeigu yra atlikti visi reikalingi tyrimai, kiti veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie pirmąjį konkursą skelbimo data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo 5, 7, 13, 15 ir 20 straipsnių ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki
nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką. 7.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29,49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
51610 Argumentai: Šiuo metu Seimo komitetuose yra svarstomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. Xi-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20², 22 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, kurio dalies nuostatų įsigaliojimas numatomas iškarto priėmus įstatymą, kitos dalies – 2022 m. sausio 1 d. Siekiant priėmus įstatymą nepanaikinti keičiamų nuostatų, siūloma priėmimo etape peržiūrėti minėto teisės akto ir šio projekto nuostatas, atitinkamai koreguojant Įstatymo projekto nuostatas:
Pasiūlymas:
„2. Buvusius 3 straipsnio 2 dalies 2–8
išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių
išteklių energijos bendrijas, taikoma tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 2 punkte numatytą numatytas skatinimo priemonę priemones.
Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 5 straipsnis.
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 4) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 5) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) Neteko galios nuo xxxx;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 9) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 10) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 11) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
13) 12) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 13) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 14) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 4) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 5) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) Neteko galios nuo xxxx;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 9) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 10) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 11) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
13) 12) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 13) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 14) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
3) 5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 6) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 7) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
6) 8) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 9) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 10) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) 11) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
10) 12) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
11) 13) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
12) 14) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
13) 15) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
14) 16) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
3) 5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 6) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 7) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
6) 8) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 9) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 10) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) 11) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
10) 12) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
11) 13) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
12) 14) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
13) 15) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
14) 16) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
„<...> 10.
Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
1) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
<...>
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
<...>
4) kurie įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Pritarti
10 Argumentai: Šiuo metu rengiamas Lietuvos jūrinės teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, specialusis planas. Plano rengimo metu padaryta prielaida, kad 1-ojo jūrinių vėjo elektrinių etapo plėtros metu bus įrengiamos 12 MW vėjo elektrinės, kurias išdėsčius 1-ajam konkursui numatytame plote, nustatyta, kad šiame plote gali būti pastatytas 660 MW vėjo elektrinių parkas. Pažymėtina, kad vystantis ir pingant technologijoms, galimai bus prieinami naujesni, galingesnį vėjo elektrinių modeliai ir vystytojai galės pasirinkti kitokius, tiek mažesnės, tiek didesnės galios modelius. Rengiamas specialusis planas tokio vystytojų pasirinkimo neriboja. Tačiau siekiant nesukurti prielaidų 1-am konkursui neįvykti dėl galios paklaidos nustatymo, siūlytina atsisakyti galios paklaidos nustatymo.
Paminėtina, kad šiuo metu taip pat yra atliekamas pirmųjų iki 700 MW jūrinių vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas, kurio rezultatai bus turimi tik 2023 m. III ketvirtį ir galimai įtakos vystytojų sandorio kainų ir numatomų statyti vėjo elektrinių įrengtosios galios pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, siūlome atitinkamai koreguojant Įstatymo projekto nuostatas:
Pasiūlymas:
„10. <...>
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė nei Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus daugiau kaip 5 procentais mažesnė, nei nurodyta Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, arba jai lygi;
6 Argumentai: Lietuvos bendrojo plano jūrinėje teritorijoje numatytos kelios teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, iš kurių vienoje vėjo elektrinių plėtra negalima, o kitoje – statybos vietos derinamos su tam tikromis sąlygomis. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą tais atvejais, kai vėjo elektrinės plėtojamos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vėjo elektrinių statybos vietos iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Įvertinant tai, kad jūrinėje teritorijoje plėtojant vėjo elektrines vystytojams išduodamas ne leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o konkurso tvarka – leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, tikslinga atitinkamai patikslinti 49 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pasiūlymas: „20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
<...>
6Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8.
Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti
2021-11-1024 Argumentai: 2021 m. birželio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 20-1, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63-1, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 11-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20-2 straipsniu įstatymas, kuriuo pakeistas Įstatymo 55 straipsnio
pakeisti: Pasiūlymas:
<...>
užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi apimti ir aplinkos aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-5202(2) jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė
aPLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Klimato kaitos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Klimato kaitos grupės vyr. patarėja Lina
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyr. patarėja Lina Sveklaitė, Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič, Meta advisory Lithuania lobistė, Orsted jūrinio vėjo bendrovės atstovė Anastazija Peciukonė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2821
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme“. Pritarti
taisyklių reikalavimus, projekto 6 straipsniu teikiamas įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, projekto lyginamajame variante dėstytinas taip, kad būtų atspindėti visi siūlomi įstatymo pakeitimai. Pritarti
8
santrumpos „d.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. Pritarti
8
dėstomos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose nurodomi apskaičiuoti dydžiai neturėtų būti viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje, kaip ir pirmajame punkte nurodytas apskaičiuotinas dydis. Pritarti
įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir tik gavus statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantis dokumentas kai kuriais atvejais gali būti neprivalomas, pvz., tais atvejais, kai saulės elektrinės įrangos ir konstrukcijų įrengimas ant pastato priskirtinas prie paprastojo remonto darbų.
Pastebėtina ir tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 2 straipsnį, kuriuo keičiama šio įstatymo 16 straipsnio 14 dalis, siūloma nustatyti: „<...> Asmuo, numatantis ant pastato statyti ar į pastatą integruoti iki 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo informuoti apie tai Tarybą ir pateikti Tarybai statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.<...>“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
įstatymo 18 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatos diskutuotinos.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog tuo atveju, kai
„atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje
teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės jo valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to prarastos pajamos, įvertinus sutaupytas išlaidas, kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu 18 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyta, kad tuo atveju, kai „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau perdavimo sistemos operatoriaus valdomi elektros tinklai dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, gamintojui perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kompensuoja gamintojo negautas pajamas, išskyrus atvejus, kai elektros tinklai nėra parengti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti.“(pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais galėtų susiklostyti projekto 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta situacija, kai elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra už tai atsakingas, kaltės.
Manytina, kad tokia situacija gali susiklostyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių, kurių perdavimo sistemos operatorius negalėjo numatyti, kaip tai nurodyta projekto 18 straipsnio 7 dalyje, ar dėl nepakankamo finansavimo (projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidos finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis). Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal projektą perdavimo sistemos operatoriaus pareiga jo valdomus elektros tinklus parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti kyla iš teisės aktų (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), tačiau siūloma nustatyti atsakomybė už šios pareigos nevykdymą yra labiau panaši ne į viešosios, bet į civilinės teisės normomis reguliuojamą atsakomybę, todėl šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso
sutarties nevykdymas yra pateisinamas ir civilinė atsakomybė netaikoma, 2 dalyje nustatyta: „Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.“ Taigi tuo atveju, kai nenugalimos jėgos aplinkybės yra laikinos, šalis, privalanti vykdyti sutartį, atleidžiama nuo sutarties vykdymo taip pat laikinai. Tokiam laikotarpiui šaliai taip pat negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, taigi ir kitos šalies nuostolių, įskaitant negautas pajamas, atlyginimas.
Taigi projekto nuostatos dėl leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautų pajamų kompensavimo kelia abejonių. Tuo labiau, kad pagal projektą toks kompensavimas gali trukti neribotą laiką, nes jokie terminai nenustatomi. Antra, pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnio 2 dalį, 6.257 straipsnius asmuo, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma dėl trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Tuo tarpu projektu siūloma atleisti perdavimo sistemos operatorių nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu tai įvyko dėl jo pasitelktų trečiųjų asmenų kaltės. Pagal projektą, tokiu atveju leidimo gaminti elektros energiją turėtojo negautos pajamos būtų kompensuojamos VIAP lėšomis, t.y. iš šių lėšų būtų kompensuojami nuostoliai, atsiradę dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo gaminti elektros energiją turėtojai yra privatūs juridiniai asmenys, kurie veikia savo rizika. Todėl projekto nuostatos dėl tokios rizikos sumažinimo ar visiško panaikinimo mokant kompensacijas iš VIAP lėšų, kurios įskaitomos į elektros energijos kainą (taigi jas sumoka visi elektros energijos vartotojai), kelia abejonių. Trečia, pastebėtina, kad kitiems elektrines statantiems asmenims jokia kompensacija dėl nuostolių, patirtų dėl elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo, atlyginimo nenustatyta.
Pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, „Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą bei didinti elektros tinklų pajėgumą.“ Taigi elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę tik į informaciją apie elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimų nevykdymo priežastis, bet ne į nuostolių kompensaciją. Jų nuostoliai, atsiradę dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės, galėtų būti atlyginti tik teismine tvarka. Be to, kaip nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte, „plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines sausumoje, tuo atveju, jei yra reikalinga tinklų plėtra šių elektrinių prijungimui, už tinklų plėtrą yra atsakingas ir už jų išplėtojimą moka elektrinių plėtotojas. Tačiau, plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, siūloma nustatyti, kad tinklų plėtros darbus atliktų perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą.
Be to, perdavimo tinklų modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas reikalauja laiko ir finansinių išteklių.“ Taigi, pritarus projekto nuostatoms, leidimo gaminti elektros energiją jūrinėje teritorijoje turėtojai būtų kur kas palankesnėje padėtyje nei gamintojai, kurių elektrinės prijungiamos prie sausumos elektros tinklų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės yra pakankamos projektu siūlomam reguliavimui, kiek tai susiję su VIAP lėšų panaudojimu, o tuo pačiu ir finansinės naštos visiems elektros energijos vartotojams padidinimu, pagrįsti. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados pastabą Nr. 2, keičiamo įstatymo 18 str. 5-7 dalys panaikinamos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-2810
įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostata formuluojama taip, kad nėra aišku, ar tai yra hipotetinė norma, taikytina įvykus įvykiui, numatytam šio straipsnio 5 dalyje, ar gamintojas iš anksto turi informuoti apie jo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą. Be to, ir vienu, ir kitu atveju, nuostatą derėtų papildyti terminais, per kuriuos gamintojas turi informuoti apie savo pasirinktą negautų pajamų kompensavimo būdą.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad aplinkybės, kurių pagrindu siūloma nustatyti galimybę gauti kompensaciją, pavyzdžiui, perdavimo sistemos operatoriaus kaltė, nėra tokio pobūdžio, kad jos galėtų būti laikomos objektyviai ir savaime egzistuojančiomis, todėl tokios aplinkybės turi būti konstatuotos tam tikros institucijos, kuri įvertinusi tokių aplinkybių egzistavimą, priimtų atitinkamą sprendimą - mokėti ar nemokėti kompensaciją. Tuo tarpu projekte tik nurodoma, kad nuostatos, susijusios su negautų pajamų kompensavimo būdu, įgyvendinamos tam tikrų institucijų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, Vyriausybės. Tačiau manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti gamintojo teises, pavyzdžiui, teisę apskųsti vienokį ar kitokį sprendimą teismui, įstatyme turėtų būti nurodytas konkretus subjektas, priimantis sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, ar nemokėjimo. Be to turėtų būti nustatytas ir aiškus terminas, per kurį toks sprendimas turėtų būti priimtas ir pareiga tokį sprendimą pateikti suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina, jog visa tai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, todėl toks reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Taip pat aptartame kontekste keltinas klausimas, kodėl kompensacijos mechanizmas numatomas tik gamintojui, tačiau nenumatomi jokie įstatyminiai kompensacijos mechanizmai perdavimo sistemos operatoriui, jei jo įsipareigojimai įvykdyti laiku, o dėl gamintojo kaltės naujai įrengti ir specialiai su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gaminama elektros energija susiję elektros tinklai, transformatorių pastotė jūroje ir kiti įrenginiai lieka nenaudojami dėl gamintojo, kuriam jie skirti, kaltės.
Manytina, jog nepaisant to, kad tokios išlaidos laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklo plėtros išlaidomis, kurios finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, jei tokios išlaidos pasirodytų beprasmės dėl gamintojo kaltės, jos turėtų būti kompensuojamos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
panaikinamos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-28114
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 51 dalyje siūloma nustatyta, jog asmuo
„pratęsia ketinimo protokolo galiojimą Elektros energetikos įstatymo 211
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pastebėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-5201) 4 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarką, pratęsus ketinimo protokolo galiojimo terminą, o ne ketinimo protokolo pratęsimo tvarką ir sąlygas. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
9.
Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje.“ Projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, būtų aiškiai reglamentuotos sąlygos konkurso organizavimo procedūroms. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių plėtra gali būti vykdoma kartu su kitomis valstybėmis, kaip bendri projektai. Tokiu būdu atveriama galimybė kitoms valstybėms narėms investuoti į elektrinių plėtrą Lietuvoje taip mažinant VIAP lėšų poreikį ir suteikiant kitoms valstybėms narėms galimybę gauti statistinį elektros energijos perdavimą.“ Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiu būdu vykdant elektrinių plėtrą kartu su kitomis valstybėmis būtų sumažintas VIAP lėšų poreikis. Nepritarti Komiteto argumentai:
AIEĮ projekto 15 (pasikeitus straipsnio numeracijai – 14 str.) straipsniu keičiamo AIE įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad elektrinių statyba ir elektros gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio AIE įstatymo 59 straipsnyje. Vadovaujantis AIE įstatymo 59 straipsniu, būtų sudaromas susitarimas su Vyriausybe, kurio metu būtų nustatytos tokio bendro projekto vykdymo sąlygos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kitos valstybės narės gali investuoti į Lietuvoje plėtojamus projektus ir, atitinkamai, gauti statistinę naudą siekiant savo nacionalinių tikslų. Lietuvoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos Lietuvos planinių rodiklių įgyvendinimui.
Kitai valstybei narei investavus į projektą, pinigai būtų panaudojami pradinėje plėtros stadijoje – prijungimui, tyrimams ir kt. arba pagal abipusį šalių susitarimą. LR Seimo kanceliarijos teisės departamento pastaba referuoja į aiškinamąjį raštą, kurio taisyti netikslinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-281422
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 22 dalyje nuoroda į šio straipsnio 24 dalį turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 25 dalį. Pritarti
keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą, prieš žodį „planai“ išbraukiant žodį „veiksmų“. Pastebėtina, kad kitais projekto straipsniais keičiant dvyliktojo skirsnio straipsnius, niekur nėra siūloma padaryti panašių pakeitimų, pvz., projekto 25 straipsniu keičiamame keičiamo įstatymo 57 straipsnyje minimi savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai, Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai. Projekto 24 straipsniu keičiant keičiamo įstatymo 56 straipsnį, vietoj Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano siūloma įrašyti Energetikos plėtros programą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimą. Pritarti
2
keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „jeigu manoma“ siūlytina įrašyti žodį „Paaiškėjus“. Pritarti
8 13.
Projekto 27 straipsnio 12 dalis taisytina, įrašant vietoj formuluotės „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies“ formuluotę „Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. RWE Renewables (RWER) 2021-10-26 Pridedama atskirai, priedas Nr. 1 Nepritarti Komiteto argumentai: žr. Komiteto išvados 5 d. 19-28 p. 2. AB „Orlen lietuva“ 2021-10-27 Pridedama atskirai, priedas Nr. 2 Nepritarti Komiteto argumentai: žr. Komiteto išvados 5 d. 19-28 p. 3. „Ørsted A/S“ (Danija) 2021-10-27 Pridedama atskirai, priedas Nr. 3 Nepritarti Komiteto argumentai: žr. Komiteto išvados 5 d. 19-28 p. 4. Wind Europe 2021- 11-08 Pridedama atskirai, priedas Nr. 4 Nepritarti Komiteto argumentai: žr. Komiteto išvados 5 d. 19-28 p. 5. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija 2021-11-08 Pridedama atskirai, priedas Nr. 5 Nepritarti Komiteto argumentai: žr. Komiteto išvados 5 d. 19-28
6Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2021-11-08 Pridedama atskirai, priedas Nr. 6 Nepritarti Komiteto argumentai:
žr. Komiteto išvados 5 d. 19-28 p. 7.
3 Lietuvos saulės energetikos asociacija siūlo patikslinti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo XIIIP-
išdėstyti taip", ir suformuluoti ją taip ( LSEA siūlomi pakeitimai pageltoninti): „Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“ Priežastys:
1) dėl sąvokos
"pavienės" : ši sąvoka jokiame teisės akte nėra detalizuota ir
neaišku, kaip ja vadovautis, t.y. koks atstumas turi būti tarp jėgainių, kad jos būtų laikomos pavienėmis, ar gretimuose sklypuose netoli viena kitos esančios elektrinės gali būti laikomos pavienėmis ir t.t. Todėl nuogąstaujame, kad ši nuostata skirtingose savivaldybėse ir skirtingų specialistų yra interpretuojama nevienodai ir taip sukelia daug beprasmiškų ginčų bei teisinio neapibrėžtumo situaciją. Siūlome tokią neapibrėžtą sąvoką iš įstatymo apskritai išimti arba ją reikėtų aiškiai detalizuoti. 2. Dėl teisės aktų detalaus išvardinimo netikslingumo: daugelyje įstatymo projekte išvardintų įstatymų, reglamentuojančių statybos ir teritorijų planavimo klausimus, pateikiamos nuorodos atgal į būtent specialų teisės aktą, reglamentuojantį atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą, t.y. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.
Todėl referencijos iš specialaus teisės akto į kitą, kai tas teisės aktas vėl grąžina atgal į spec. teisės aktą, sukelia teisinį neapibrėžtumą. Prognozuojame, kad vietos savivaldos specialistams gali kilti daug neaiškumų kaip interpretuoti tokią nuostatą, ir specialistams, išduodantiems leidimus įrengti saulės ir vėjo elektrines, kils klausimai, kuriuo gi konkrečiu teisės aktu vadovautis, kai teisės aktai referuoja vienas į kitą. Šiuo atveju siūlome nekeisti esamos formuluotės, kuri yra pakankamai aiški - laikytis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Tuo pačiu dabartinė įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta pataisa vietoje to, kad palengvintų atsinaujinančių išteklių plėtrą, mūsų nuomone, gali sukurti papildomus trukdžius ir realiai neatitinka ES deklaruojamos kovos su administraciniais barjerais, ribojančiais atsinaujinančios energetikos plėtrą, principo. Nepritarti Komiteto argumentai:
ministro 2021-06-18 įsakymu sudarytos darbo grupė (kurios tikslas sudaryti sąlygas saulės ir vėjo elektrinių plėtrai) pasiūlymų projekte numatytai teisinio reguliavimo tobulinimo krypčiai - AIEĮ
elektrinių plėtros nekeičiant žemės paskirties ir nerengiant teritorijų planavimo dokumentų) atsisakyti galios rodiklio ir pereiti prie aukščio, užstatomo/elektrinės užimamo ploto parametrų, bei papildomo reikalavimo, užtikrinančio galimybę tokį žemės sklypą, pastačius pvienę elektinę, naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą bei aiškiau apibrėžti pavienei elektrinei keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad siekiant taikyti išimtį
Norint dvigubai didinti saulės šviesos elektrinės galingumą, nereikėtų didinti jos baterijomis užimamo žemės ploto? Jei reikėtų, tuomet teisiniu reguliavimu turėtų būti užtikrinta, kad toks žemės sklypas tinkamas naudojimui pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pvz.: žemės ūkio. Nesant tokio užtikrinimo, svarstytina, ar negalint pagal paskirtį naudoti daugiau kaip pusės žemės sklypo naudmenų, nekyla poreikis keisti paskirtį ir iš viso galima taikyti išimtį?
elektrinių plėtra nenumatyta – tokia veikla visada prieštarauja „vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams”. Pažymėtina, kad pagal TPĮ 2 str. 22 d. vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas “teritorijos naudojimo reglamentas” – teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma”. 8.
asociacija
1 Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija siūlo patikslinti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo XIIIP- 5202 13 straipsnį , padidinant leistiną galią galinantiems vartotojams iki 1 MW
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. 1 MW Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 500 kW 1 MW.“ Paaiškinimas:
Šio Įstatymo pakeitimo įstatymo 19 straipsnyje jau yra nurodyta, kad nedidelės galios elektrinėmis yra pripažįstamos elektrinės iki 1 MW. Todėl visai pagrįstai galima būtų ir limitą gaminančių vartotojų elektrinėms padidinti iki 1 MW. Gaminančių vartotojų elektrinių kiekis šalyje auga labai nuosekliai, ir tai rodo, kad neturėtų būti nuogastavimų, kad tų elektrinių skaičius ir galia augs nesuvaldomai. Tuo tarpu Vyriausybei siekiant ambicingo tikslo - per kadenciją pasiekti 1 GW saulės elektrinių suminės galios, gaminančių vartotojų
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr.
647132 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9, 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5201 (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-5202 (toliau – AIEĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodoma siekti padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 procentų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje vykstančias diskusijas dėl ambicingesnio atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslo Europos Sąjungos lygiu, taip pat į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), 159.1 papunktį, kuriame nurodoma siekti ne mažiau kaip iki 50 procentų padidinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį iki 2030 m., AIEĮ projekte siūloma didinti Lietuvos ambiciją elektros energetikos sektoriuje ir numatyti, kad Lietuva sieks iki 50 procentų padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo narių Luko Savicko ir Tomo Tomilino 2021-10-25 pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė, siūloma LRV pastabai nepritarti. Siūloma išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
<...>
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 38 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;“
<...>
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-08-04 nutarimas Nr. 647 7, 10, 14,27 2.
647 7,
projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už elektros energijos perdavimo tinklų plėtrą, kurią vykdant numatoma Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines (toliau – AI elektrinės) prijungti prie sausumos tinklų, būtų atsakingas perdavimo sistemos operatorius ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtros sąnaudos būtų finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšomis.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį;
projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį;
projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad, sudarius AI elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumoje valdomiems tinklams išplėsti.
Taip pat siūlytina papildyti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnį nauja 3 dalimi ir numatyti, kad Lietuvos jūrinėje teritorijoje vystomų AI elektrinių plėtotojai įrengia, eksploatuoja ir nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą AI elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklų nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumoje, ir padengia sausumos transformatorių pastotės plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas. Įvertinant tai, kad AI elektrinių plėtotojas projektuos, ties ir naudos šių elektrinių jungtį su sausumos tinklais, siūlytina atsisakyti keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 5–7 dalių. Siekiant aiškumo dėl prijungimo taško parinkimo galimybių, siūlytina papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį – nustatyti, kad, Lietuvos jūrinėje teritorijoje statydami AI elektrines, jų plėtotojai negali rinktis kito elektrinės prijungimo taško, nei nurodo elektros tinklų operatorius.
Taip pat, siekiant palengvinti ir spartinti AI elektrinių Lietuvos jūrinėje teritorijoje prijungimą prie sausumos elektros perdavimo tinklų, sumažinti galimą riziką dėl konkurso laimėtojo derybų su žemės savininkais, per kurių sklypus sausumoje bus tiesiama AI elektrinių jungtis iki sausumos transformatorių pastotės, sumažinti teisminių ginčų galimybes, siūlytina papildyti EEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 4 dalį – numatyti, kad konkurso laimėtojai turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti bei naudoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimui reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindami visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus tokių elektros tinklų tiesimui bei atstumams tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių AI elektrines su sausumos elektros tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką konkurso laimėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos ir numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir
(ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos ir numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir
(ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo. Taip pat atsisakytina AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir tikslintina AIEĮ projekto
Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimą, t. y. atsisakoma AIEĮ projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostatų, taikytinų perdavimo sistemos operatoriui, ir įtvirtinama, kad visi Įstatymo 22 straipsnio 1 ir
įgaliotai institucijai skirtais valstybės biudžeto asignavimais ir (ar) lėšomis, gautomis iš kitų finansavimo šaltinių.
Taip pat tikslintinas AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 19 dalies 4 punktas ir numatoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją, įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo sąnaudas padengti savo lėšomis. Siekiant suteikti galimybę potencialiems konkursų dalyviams prieš konkursą susipažinti su reikalavimais, susijusiais su numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, siūlytina AIEĮ projekto 27 straipsnio 10 dalyje numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius 2023 m. kovo 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose būtų nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 3.
647124
projekto 13 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), elektros energiją gaminančių geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas strateginis tikslas – turėti 30 procentų gaminančių vartotojų, palyginti su visu elektros energijos vartotojų skaičiumi, 2030 metais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 159.2 papunktyje numatytas tikslas, kad iki 2030 m. kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą, taip prisidėdami prie nacionalinių žaliosios energetikos tikslų, ir atsižvelgiant į planuojamą finansavimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, taip pat įvertinant tai, kad, 2021 m. balandžio 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, buitinių gaminančių vartotojų suminė įrengtoji galia siekia 70,4 MW, nebuitinių – 20,3 MW, ir tai, kad gaminančių vartotojų plėtra gali vykti be paramos arba gali būti remiama iš kitų paramos šaltinių (pvz., Klimato kaitos programos lėšomis), tikslinga padidinti Įstatymo 20¹ straipsnio 10 dalyje numatytą gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, AI elektrinių įrengtąją suminę galią iki 1 GW ir nediferencijuoti šios galios buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-08-04 nutarimas Nr. 64714 4.
64714
projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje nustatoma, kad konkursus dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), o leidimus naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduos, sustabdys ir panaikins jų galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant aiškumo dėl nurodytus konkursus organizuojančios institucijos ir, atlikus konkurso procedūras, dėl konkurso laimėtojui leidimus išduodančios institucijos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba, siūlytina nustatyti, kad AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje numatytus konkursus organizuoja ir konkursų laimėtojams leidimus išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
projekto 15 straipsnyje išdėstyto AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį
(dalis) AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai) išduodamas 41 metams be pratęsimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje gali susiklostyti situacijų, kai leidimą turintis asmuo negalės dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o būtent valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiklos, nenugalimos jėgos aplinkybių, įvykdyti įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, ir siekiant nustatyti proporcingą reguliavimą, siūlytina patikslinti AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad Taryba pratęsia leidimo galiojimo terminą neribotą kartų skaičių tokiam laikotarpiui, kurį tęsėsi valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybės, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad Įstatymo 22 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti vėluojama, ar leidimo pratęsimo atveju atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11
projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti sandorio kainos nustatymo principai. Šiuo metu AIEĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant VIAP lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaudamas konkurse dalyvis turi siūlyti savo kainą, kuri gali būti mažesnė (bet ne didesnė), nei Tarybos nustatyta didžiausia galima sandorio kaina. Todėl, palikus siūlomą nuostatą, dalyvio siūloma sandorio kaina nebetektų reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti nuostatos, kad konkurso laimėtojui 15 metų laikotarpiu išmokant
kainą. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui suteikiamas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpis Įstatymo 21 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo, pažeidimui pašalinti, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių. Siekiant aiškumo dėl priežasčių, dėl kurių gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis pažeidimams pašalinti, siūlytina patikslinti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalį ir nustatyti, kad prie objektyvių priežasčių, dėl kurių pažeidimams pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis, priskiriami valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat įvertinant tai, kad iš anksto nėra žinomas šių aplinkybių galiojimo laikas, siūlytina nenustatyti termino pažeidimams pašalinti tuo atveju, kad pažeidimus lemia valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimo turėtojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių gali laiku negauti tiek statybą leidžiančio dokumento, tiek ir leidimo gaminti elektros energiją, siūlytina papildyti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo
nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu leidimo turėtojas Įstatymo
leidžiančio dokumento, bet ir leidimo gaminti elektros energiją. Pritarti 8.
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
9
siūloma įtvirtinti, kad konkurse dalyvauti galėtų ir kitos valstybės narės fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, kai su Lietuvos Respublika yra sudarytas susitarimas ir kai tenkinamos Įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytos sąlygos. Įstatymo 63¹ straipsnis reglamentuoja susitarimo tarp Lietuvos ir kitos valstybės narės sudarymą siekiant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kai elektrinė statoma toje valstybėje narėje. Taip pat apibrėžiama, kad toks dalyvavimas galimas tik turint tiesiogines elektros energijos jungtis su Lietuvos Respublika. Siekiant sudaryti sąlygas konkursuose dalyvauti ir kitų valstybių narių fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, siūlytina atsisakyti nuorodos į Įstatymo 63¹ straipsnį ir užtikrinti galimybę dalyvauti kitų valstybių narių fiziniams ir
(ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams. Taip pat, siekiant sudaryti didesnę konkurenciją ir konkurse suteikti teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir
(ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams kartu su kitų valstybių narių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis ir (ar) kitomis organizacijomis ar jų padaliniais, siūlytina numatyti, kad dalyvavimas galimas ir sudarius jungtinės veiklos sutartis, Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatant sąlygas, kurias turėtų atitikti tokios sutarties šalys. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
916
punkte yra įtvirtintas reikalavimas juridinio asmens vadovui neturėti teistumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad konkurse suteikiama teisė dalyvauti ir fiziniam asmeniui, kuriam šiuo metu reikalavimas dėl teistumo nėra taikomas. Siekiant suvienodinti sąlygas visiems konkurso dalyviams, siūlytina numatyti, kad ir fizinis asmuo turi atitikti sąlygą neturėti teistumo. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
917
gavęs paramos, kuri Europos Komisijos yra pripažinta kaip neteisėta ir nesuderinta su vidaus rinka. Šios nuostatos įtvirtinimas neleistų konkurse dalyvauti asmenims, kurie tokią paramą yra gavę, tačiau ją yra grąžinę arba suderinę paramos grąžinimo grafiką. Atitinkamai siūlytina nustatyti, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, nebūtų gavęs paramos, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai asmuo, gavęs tokią paramą, ją jau yra grąžinęs arba yra suderinęs tokios paramos grąžinimo grafiką. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
113
dalies 3 punkte nurodoma, kad Taryba, nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, be kita ko, įvertina vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Vyriausybės nutarimu siūloma nustatyti, kad už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomos AI elektrinės prijungimą prie elektros tinklų sausumoje būtų atsakingas jos plėtotojas. Tai lems papildomas plėtotojo sąnaudas.
Atitinkamai, siekiant nustatyti plėtotojams patrauklią didžiausią galimą sandorio kainą, dėl kurios jie konkuruotų, į didžiausios sandorio kainos skaičiavimą būtina įtraukti ir plėtotojo sąnaudas, patirtas prijungiant AI elektrinę. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
14
dalyje siūloma nustatyti pripažinimo konkurso laimėtoju sąlygas – numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą, laimėtoju pripažįstamas asmuo, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nustatytas maksimalus elektrinės dydis, tikėtina, kad dalis asmenų, dalyvaujančių konkurse, siūlys pastatyti būtent tokios galios elektrinę. Siekiant objektyviai atrinkti konkurso laimėtoją, siūlytina numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą ir siūlomos statyti elektrinės įrengtąją galią, laimėtoju pripažįstamas tas asmuo, kuris įsipareigoja greičiausiai pastatyti elektrinę ir užtikrina, kad šis terminas būtų ne ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dienos. Taip pat nustatant sąlygas, kad tuo atveju, jeigu vėluojama vykdyti konkurso metu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. laiku pastatyti elektrinę, atitinkama dalimi būtų pasinaudojama gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai toks vėlavimas vyksta ne nuo AI elektrinių plėtotojo priklausančių aplinkybių (dėl valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, nenugalimos jėgos aplinkybių), kurių AI elektrinių plėtotojas negalėjo kontroliuoti. Šiame kontekste turėtų būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos ir EEĮ projekto nuostatos, susijusios su prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimu ir grąžinimu. Galiausiai, sutapus visiems minimiems kriterijams, laimėtoju siūloma paskirti tą asmenį, kuris pirmasis užsiregistravo dalyvauti konkurse.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, energetikos sektorius priskiriamas strategiškai svarbiu objektu nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir į tai, kad AI elektrinės jūroje pirmuoju plėtros etapu galėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, siūloma nustatyti, kad konkurso laimėtoju pripažįstamas tik tas asmuo, kuris nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą ir jo priedus ir nurodyti, kad elektrinės ir jų priklausiniai, eksploatuojami Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo narių grupės 2022-03-08 pasiūlymus, koreguojama konkurso laimėtojo atrinkimo tvarka (Žr. Komiteto išvados 5 d. 27 p.)
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti įpareigojimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti tik savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektuose nustatytus tikslus ir priemones. Toks konkrečių nuostatų derinimas neleidžia matyti viso konteksto ir įvertinti pasirinktų tikslų ir priemonių tikslingumo, kurie svarbūs įgyvendinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kryptis.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina palikti reikalavimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus visa apimtimi. Pritarti
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtų ir savo interneto svetainėje viešai skelbtų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms reikia iš skirtingų institucijų surinkti ir apdoroti skirtingą informaciją ir duomenis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatams įvertinti, siūlytina rezultatus parengti ir skelbti ne kiekvienais metais, o kas dvejus metus, taip mažinant administracinę naštą savivaldybėms. Atitinkamai siūlytina tobulinti AIEĮ projekto 25 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 5 dalį – tikslinti ir tarpinių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių vertinimo ir planų atnaujinimo laikotarpį – kas ketverius metus. Pritarti
15Seimo nariai:
Lukas Savickas
32 Argumentai: Siekiant klimato taršos mažinimo tikslų ir ambicingesnių žaliosios politikos tikslų, turime intensyvinti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą ir apimtis, konkrečiai spartinant gaminančių vartotojų skatinimą bei reguliacinės aplinkos patrauklumą, taip pat sudarant palankias sąlygas vėjo energetikos parkų vystymui. Tai ypač svarbu ne tik energetikos nepriklausomybės ir žaliosios plėtros kontekste, bet ir augančių energetikos išteklių vystymuisi.
Siūloma projekte didinti 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, ne mažiau kaip iki 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų. Atitinkamai turi būti padidinta 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ir numatyti, kad ji sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų. Taip pat atitinkamai turi būti padidintas ir iki 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, t. y. 8 TWh. Siūlomi pakeitimai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių didinimo, vietinės pramonės spartesnio vystymosi bei vietinių technologijų plėtros proveržio. Taip pat siūlymai gerintų vartotojų galimybę pasirinkti tvarias priemones apsirūpinti žaliąja elektros energija. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
taip: „4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 45 procentus 50 procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“
taip: „5.
Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 procentų. Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo
galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 45 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Palaikome didesnę AEI dalies ambiciją, tačiau manome, kad siekiant aiškumo, šiuo metu įstatyme įtvirtintas skatinimo kiekis neturėtų būti keičiamas.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo
galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 45 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Palaikome didesnę AEI dalies ambiciją, tačiau manome, kad siekiant aiškumo, šiuo metu įstatyme įtvirtintas skatinimo kiekis neturėtų būti keičiamas. Padidinus AEI gamybos kiekį gamintojams kiltų pagrįstų lūkesčių dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono organizavimo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr.
su AEI plėtros skatinimu, pažymėdama, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 22 dalimi, atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius bei Tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina didinti įstatyme įtvirtintą skatinamą kiekį tuomet, kai Energetikos ministerija atliks minėtą vertinimą. Siūloma: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2025 2030
metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 45 50 procentus procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 2. Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2020 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 15 procentų.
Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė negu tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip
siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame energetikos ministro tvirtinamame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;
2) 2020 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 50 70 procentų, ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų;
<...>
Seimo nariai: Lukas Savickas
2 Argumentai: Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu Nr. 1 (padidinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, turi būti didinamas sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis) ir jame pateikta argumentacija. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „13 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra 1.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra viena iš valstybės energetikos politikos vystymosi krypčių, į kurią turi būti atsižvelgiama rengiant Nacionalinį pažangos planą ir nacionalines plėtros programas. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2030 metų sausumos teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 8 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, jūrinėje teritorijoje pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 TWh. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų sausumos teritorijoje pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4. Kai elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5.
planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant gaminančių vartotojų ir asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės:
1) elektrinėse, ilgiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
4) asmenims, dalyvavusiems aukcione, paskirtą elektros energijos gamybos kiekį. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Manome, kad siekiant aiškumo, šiuo metu įstatyme įtvirtintas skatinimo kiekis neturėtų būti keičiamas. Padidinus AEI gamybos kiekį gamintojams kiltų pagrįstų lūkesčių dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono organizavimo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 647 pateikta išvada dėl nuostatų, susijusių su AEI plėtros skatinimu, pažymėdama, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 22 dalimi, atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius bei Tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina didinti įstatyme įtvirtintą skatinamą kiekį tuomet, kai Energetikos ministerija atliks minėtą vertinimą. 17. Seimo nariai Gintaras Kindurys, Justinas Urbanavičius, Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Algimantas Dumbrava 2022-01-2012 Argumentai: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnyje yra nurodyta, kad gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio
kaupimo laikotarpiu. Visą kaupimo laikotarpį gaminantis vartotojas tikisi, kad jam pakaks savo reikmėms apsirūpinti pagaminta elektros energija t. y. gamins ir vartos savo pasigamintą elektros energiją generavimo periodu (periodas kai vyksta energijos generacija) ir vėliau vartos savo pagamintą bei sukauptą pasaugojimui elektros energiją (periodas kai generacija nevyksta). Tačiau, pagal esamą reglamentavimą, kovo (paskutinį kaupimo periodo) mėnesį pagamintą, bet nepanaudotą elektros energiją (kovo mėnesį prasideda generacija ir yra ganėtinai aktyvi) gaminantis vartotojas yra priverstas parduoti, prarasdamas bet kokią, net teorinę, galimybę pasinaudoti ja vėliau.
Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, tik prasidėjus generacijai, sugeneruotas elektros energijos perteklius yra iš karto „atiduodamas“. Tai, kad tas perteklius yra nuperkamas tiekėjo, netenkina gaminančių vartotojų, nes kito kaupimo periodo pabaigoje dažnai tenka nusipirkti jį už žymiai didesnę kainą. Taigi, galiojanti tvarka nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu. Būtų teisinga kaupimo periodo pradžią prilyginti generacijos periodo pradžiai, nes naudojimosi atsinaujinančių išteklių elektrine tikslas yra ne tik apsirūpinti elektros energija einamajam mėnesiui, bet ir sukaupti periodui kai nėra generacijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-5202 (toliau – projektas) 14 straipsnį „20¹ straipsnio pakeitimas“:
nauja dalimi: „Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio kovo 1 dienos iki kitų metų kovo 31 vasario mėnesio paskutinės dienos (toliau – kaupimo laikotarpis);“. 2.
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip „13. Gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis taikomas iki 2040 m. balandžio kovo1 d.“. Nepritarti Komiteto argumentai: Esamas kaupimo laikotarpio periodo reglamentavimas yra pakankamas ir užtikrinantis daugumos gaminančių vartotojų lūkesčius dėl elektros energijos gamybos ir vartojimo savo reikmėms neinstaliuojant perteklinių generavimo galių. Gaminantiems vartotojams taikomas kaupimo laikotarpio periodas nustatytas atsižvelgiant į vidutines gaminančių vartotojų gamybos ir vartojimo apimtis šaltuoju laikotarpiu, t. y. elektros energijos gamyba saulės elektrinėse kovo mėnesį yra vidutinė, todėl daugumai gaminančių vartotojų tai yra tinkamas laikotarpis išnaudoti sukauptą elektros energijos kiekį. 18. Seimo nariai Gintaras Kindurys, Justinas Urbanavičius, Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Algimantas Dumbrava 2022-01-2026 Argumentai:
Kadangi pirmame pasiūlyme minėtas kaupimo laikotarpis yra įrašytas ir kituose teisės aktuose (pvz. energetikos ministro patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse), būtina nustatyti įpareigojimą Vyriausybės įgaliotai institucijai pakeisti kaupimo laikotarpio datą kituose teisės aktuose, t. y. dėl projekto 14 straipsnio teikiamų nuostatų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 28 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota
institucija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo 5, 7, 13, 14, 15 ir 20 straipsnių ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“. Nepritarti Komiteto argumentai: Pasiūlymas susijęs su šios Seimo narių grupės 12 straipsniui pateiktam pasiūlymui, kuriam komitetas siūlo nepritarti Žr. argumentus prie Seimo narių grupės 2022-03-08 pasiūlymo 26 straipsniui, kuriam komitetas pritarė. 19.
19Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius,
1 Argumentai. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra jūrinėje teritorijoje valstybei strategiškai svarbus projektas, užtikrinantis energetinę nepriklausomybę bei energetikos saugumą, todėl šis tikslas turi būti įtvirtintas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIE įstatymas), siekiant, kad jo būtų laikomasi plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius Pasiūlymas: Siūlau Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti, pakeičiant AIE įstatymo 1 straipsnio 2 dalį:
pakeičiant AIEĮ 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus, taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), kurti pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą.“ 2.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus, taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), kurti pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą.“
straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti 2 ir 3 dalimis. Pritarti
20Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius 2022-03-082 Argumentai. Žiūrėti argumentaciją, nurodytą 9 eil. Pasiūlymas: siūlau patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis:
ir ją išdėstyti taip: „19.
Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau – atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui arba mažiausiai galimai elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo apimčiai (toliau – potenciali skatinimo apimtis) nustatyti.“
dalimi: „19². Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kaina (toliau – sandorio kaina) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, eksploatuojančio elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija) jūrinėje teritorijoje, konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“
21Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius,
1 Argumentai. Žiūrėti argumentaciją, nurodytą 9 eil. Pasiūlymas: siūlau Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 2 dalimi pripažįstant netekusiu galios AEIĮ 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą:
straipsnio 2 dalies 8 punktą. 8) tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas); Pritarti 22.
Seimo nariai: Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius 2022-03-085 Argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 5 straipsnis tampa neaktualus nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms AIEĮ nuostatoms. Pasiūlymas: siūlau Įstatymo projekto 5 straipsnį pripažinti netekusiu galios 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 4) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 5) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas, taip pat bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 9) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 10) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
12) 11) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
13) 12) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 13) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 14) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
straipsnius laikyti 5–27 straipsniais. Pritarti
23Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius 2022-03-085 Argumentai. Žiūrėti argumentaciją, nurodytą 9 eil.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį; apskaičiuoja žemiausią sandorio kainos ribą, kuri yra lygi [60] procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausios galimos sandorio kainos (toliau – žemiausia riba);
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
14) rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas);
12) 14) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ Pritarti 24.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį; apskaičiuoja žemiausią sandorio kainos ribą, kuri yra lygi [60] procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausios galimos sandorio kainos (toliau – žemiausia riba);
3) 6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
4) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
5) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
7) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
14) rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas);
12) 14) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 15) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 16) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 17) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
24Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius,
4 Argumentai.
Atsižvelgiant į šiuo metu taikomą praktiką dėl Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo (toliau – ketinimų protokolas) pasirašymo termino, siūloma visiems subjektams suvienodinti terminą, per kurį turi būti pasirašomas šis protokolas. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Papildyti 20 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Ketinimų protokolas, kurį pasirašo asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione,
galioja 270 kalendorinių dienų. Asmuo, laimėjęs aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo aukciono laimėtojo paskelbimo dienos pratęsia ketinimo protokolo galiojimą ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
25Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius,
6 Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad kreipiantis dėl leidimo plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, privaloma turėti galiojantį ketinimų protokolą, siūloma atitinkamai tikslinti veiksmų, nustatytų gamintojams, laimėjusiems skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, eiliškumą. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „12.
Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo ir į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo. Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme įstatymo ir Elektros energetikos įstatyme įstatymo nustatytais pagrindais, arba aukciono laimėtojas nesikreipia į elektros tinklų operatorių dėl ketinimų protokolo pratęsimo, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo.“
26Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius,
3 Argumentai. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalimi siūlant pripažinti netekusiu galios AIE įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, AIE įstatymo
projekto 14 straipsnio 3 dalį:
galios 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:. 3. Šio straipsnio 2 1 dalies nuostatos netaikomos, kai elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats. Pritarti
27Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius 2022-03-0814 Argumentai.
Įstatymo projekto 16 straipsnį ir susijusias nuostatas siūlytina tikslinti dėl šių priežasčių:
1Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų (toliau – aukcionas) organizavimo, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) rengia ir tvirtina aukcionų nuostatus, kuriuose nustatomos aukcionų organizavimo tvarka bei sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba nuo 2012 metų organizuodama aukcionus, turi patirties ir žinių šio proceso įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nustatomos konkurso organizavimo sąlygos analogiškos aukcionams, siūlytina Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo aprašo rengimą, kuriame būtų nustatyti procedūriniai reikalavimai, perduoti Tarybai, o nuostatos, susijusios AEI įstatymo reguliacinių nuostatų įgyvendinimu, esminių kriterijų ir (ar) reikalavimų išpildymo reglamentavimu, būtų nustatomi Vyriausybės. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiški bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos gamybos kiekio nustatymo paskirtis. Šios nuostatos taikymas, sukelia neaiškumų ir neapibrėžtumų, kuriuo momentu ji turėtų būti taikoma. Manytina, kad tai sukuria papildomą administracinę naštą, tačiau pridėtinės vertės nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti nuostatų su šio kiekio nustatymu ir naudojimu. 3. Įstatymo projektu siūloma Tarybai nustatyti atskaitinę kainą, kuri būtų skaičiuojama įvertinus faktinę elektros energijos kainą, skelbiamą elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojamą metinę elektros energijos kainą, ir būtų naudojama skatinimo apimčiai nustatyti.
Siekiant, kad būtų atrinktas naudingiausias vartotojams konkurso dalyvio pasiūlymas, atskaitinė kaina turėtų būti nustatoma kuo artimesnė elektros energijos biržoje kainai, kuri bus po 6 metų nuo konkurso laimėtojo nustatymo per visą skatinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į dabartinę elektros energijos rinkos situaciją, kuri taip pat turėtų įtakos atskaitinės kainos dydžiui ir galėtų jį reikšmingai iškreipti, galimos rizikos, kad atskaitinė kaina būtų nustatyta viršijanti minėto laikotarpio elektros energijos vidutinę rinkos kainą, dėl ko 1) galimas nenaudingas konkurso dalyvio pasiūlymo atrinkimas, 2) būtų ribojamas konkurencingumas. Taip pat svarbu akcentuoti, kad skatinimo apimties nustatymo formulėje yra du kintamieji – dalyvio siūloma sandorio kaina ir siūlomas remtinas elektros energijos kiekis. Atitinkamai nustatant skatinimo apimtis ir vertinant dalyvių pasiūlymus turi būti nustatytas objektyvus lūžio taškas, kuris leistų pasirinkti naudingiausią vartotojui siūlymą. Modeliuojant galimas situacijas, nustatyta, kad optimaliausias lūžio taškas susidaro taikant 0,6 koeficientą. Šis koeficientas nustatytas atsižvelgiant į kitų šalių skelbiamus duomenis apie jūrinio vėjo elektrinių projektų įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, į kurias reikės atsižvelgti ir Lietuvoje nustatant didžiausią sandorio kainą. Koeficientas taip pat buvo vertinamas modeliuojant skirtingus konkurso nugalėtojo nustatymo rezultatus ir scenarijus.
Atlikus šiuos vertinimus daroma prielaida, kad naudojat šį koeficientą apskaičiuota žemiausia sandorio kainos riba atitiks ilgametį elektros energijos kainų Lietuvoje vidurkį (eliminavus ypatingai aukštų ir žemų kainų laikotarpius) bei leis užtikrinti, kad konkurso laimėtojas bus nustatytas teisingai. Siekiant išvengti konkurencijos ribojimo ir nepalankiausio vartotojams laimėtojo nustatymo, vietoje atskaitinės kainos, siūlytina skatinimo apimties skaičiavimo formulėje įvesti atskaitinį dydį – žemiausią sandorio kainos ribą (toliau – žemiausia riba), kuri būtų apskaičiuojama kaip 60 proc. Tarybos patvirtintos didžiausios sandorio kainos, skelbiamos prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos. 4. Siekiant apsaugoti Lietuvos viešąjį interesą ir jau pradiniame konkurso etape užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, siūlytina nustatyti papildomus kriterijus, užtikrinančius, kad fizinis ar juridinis asmuo veiktų valstybėje, kuri būtų bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų nare: Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos; taip pat, kad naudą gautų Lietuvos vietos verslas bei visuomenė. 5. Manytina, kad riziką dėl kainų svyravimų ir gamybos kiekių prognozių, siekiant užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių gyvybingumą, turi prisiimti pats gamintojas. Atkreiptinas dėmesys, kad konkurse dalyvaudamas vystytojas gali siūlyti mažesnį nei maksimalus elektros energijos kiekį, kuriam būtų taikomas skatinimas.
Atitinkamai gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos bus mokamos tik remtinam elektros energijos kiekiui, nurodytam konkurso metu, t. y. tik už dalį vėjo elektrinių parke gaminamo elektros energijos kiekio, todėl siūlytina užtikrinti, kad parama gamintojui būtų paskirstoma vadovaudamasis proporcingumo principu. 6. Šiuo metu Įstatymo projekte dalis nustatytų konkurso laimėtojo atrinkimo kriterijų yra subjektyvūs, taip pat neužtikrina ekonomiškai efektyviausio laimėtojo atrinkimo. Atsižvelgiant į tai ir į siūlomą įtvirtinti tikslą dėl atsinaujinančių išteklių plėtros jūrinėje teritorijoje, siūlytina sudaryti galimybę konkurso dalyviui tikslinti sutampančius pasiūlymus. Taip pat užtikrinti, kad paramos neprašantis konkurso dalyvis visada turėtų prioritetą prieš kitus konkurso dalyvius. 7. Įstatymo projektu siūloma nustatyti atvejus, kada leidimas plėtrai ir eksploatacijai yra stabdomas ir panaikinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais, leidimo stabdymas bei panaikinimas yra neproporcinga sankcija, užkertanti kelią tolimesnei projekto plėtrai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina leidimą plėtrai ir eksploatacijai stabdyti ir panaikinti tik tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiamos reguliuojamos veiklos nuostatos, kurios gali turėti įtakos projekto įgyvendinimui. Kitais atvejais taikyti baudą, kuri būtų pervedama į atskirą valstybės iždo sąskaitą ir naudojama atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, moksliniams tyrimams ar inovacijoms skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Baudos dydį siūlytina sieti su paties projekto vystytojo įsipareigojimais arba su dydžiu, apskaičiuojamu įvertinant prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį bei elektrinės plėtros laikotarpį. 8.
8Neseniai vykęs aukcionas Danijoje parodė, kad jūrinės vėjo elektrinės jau gali veikti rinkos sąlygomis, nesinaudojant parama ir net mokant tam tikrą mokestį valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos jūrinė teritorija, priklausanti valstybei, bus suteikiama konkurso laimėtojams jūrinių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, manytina, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai, įvertinę visus kaštus, pateikia „nulinį“ skatinimo apimties pasiūlymą (t. y. nurodo, kad parama nėra reikalinga), tikslinga nustatyti papildomą aiškų kriterijų konkurso laimėtojo nustatymui. Manytina, kad tuo atveju, kai keli konkurso dalyviai pasiūlo nulinį skatinamą kiekį, vertinti pasiūlymus tik pagal jų pateikimo laiką ir pasiūlymo dokumentų pilnumą, nebūtų objektyvų, todėl siūlytina nustatyti, kad kaip papildomas laimėtojo atrinkimo kriterijus būtų įtrauktas vystymo mokestis, kurį konkurso laimėtojas įsipareigotų sumokėti valstybei. Šis mokestis būtų sumokamas per 5 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos į atskirą valstybės iždo sąskaitą ir gautos lėšos būtų naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruotų Vyriausybės įgaliota institucija. 9. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros ir statybos jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje yra nereikalingas ir neišduodamas.
Atsižvelgiant į tai, kad jūroje statomų elektrinių prijungimui bus reikalinga ir kita infrastruktūra (prijungimo kabelis, jūrinė pastotė), siūloma papildyti Įstatymo projektą jame įtvirtinant, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas ir plėtojant, statant bei eksploatuojant infrastruktūrą, reikalingą jūroje statomų elektrinių prijungimui prie sausumos tinklų. 10. Papildomai siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai projektui. Projekto pripažinimas ypatingos valstybinės svarbos projektu užtikrintų spartesnį ir efektyvesnį šio projekto įgyvendinimą, leistų priimti su projekto įgyvendinimu susijusius sprendimus per įmanomai trumpiausius terminus, įskaitant ir spartesnį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, sumažintų teritorijų planavimo proceso sustabdymo rizikas ir suteiktų galimybę parinkti optimalią, projektui įgyvendinti reikalingą elektros linijų tiesimo trasą. Neturint šio statuso, nebus galima panaudoti miško teritorijos pagal Miškų įstatymą. Taip pat statusas užtikrina aukštesnę projekto teritorijų planavimo dokumentų teisinę galią prieš savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Turint tokį statusą, kilus teisminiams ginčams, jie sprendžiami greičiau.
Ypatingos valstybinės svarbos statusas įpareigoja teismus sprendimus priimti laikantis įstatymų numatytų terminų, be teisės juos pratęsti. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimas elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje naudojimas elektros energijos gamybai ir šių išteklių naudojimo skatinimas 1.
Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti:
1) organizuoja specialiojo plano parengimą;
2) organizuoja specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) organizuoja poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) organizuoja prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) organizuoja balansavimo galimybių vertinimą;
6) organizuoja šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
4) 7) atlieka organizuoja kitus veiksmus, būtinus kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, atlikimą. 2. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.
Visi šio straipsnio 1 ir šioje dalyje numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių. 23. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje Jūrinės teritorijos dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai). Šis leidimas Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 35 41 metams. be pratęsimo galimybės Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 20
leidimo pratęsimo atveju suplanuotus darbus atlikti vėluojama dėl valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. 34.
Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau
Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos šio įstatymo
dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. 56.
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 67. Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje
(dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje. 8. Konkursas naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės kaip šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai, kuri turi būti didesnė kaip žemiausia riba už žemiausią ribą ir mažesnė arba lygi ne didesnei kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai didžiausiai galimai sandorio kainai, ir metiniam elektros energijos gamybos kiekiui, kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti sandorio kainą (toliau – skatinamas kiekis), tačiau kuri gali būti mažesnė arba lygi atskaitinei kainai, nustatytai įvertinus faktinę elektros energijos kainą, skelbiamą elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojamą metinę elektros energijos kainą, gauti, organizuojamas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą ir atskaitinės kainos paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatai bei šių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo, tačiau ne vėliau negu skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų, motyvuotu konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymui. Informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo diena nurodoma Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. 9.
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) užsienio fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
1) pagal Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus ir kriterijus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio bei jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, numatytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme;
2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, laikysis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie gali būti susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama vietos bendruomenėms, mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą ir (ar) naudojimusi infrastruktūra;
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše numatytus dokumentus, įrodančius dalyvio finansinį pajėgumą ir turimą patirtį įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;
41) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
52) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
63) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neek
sploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
74) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
85) įrenginiams įsigyti nėra pasinaudoję šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytais paramos šaltiniais;
96) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka; 107) nėra iškelta restruktūrizavimo byla; 118) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį; 129) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
13) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas; 1410) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; 1511) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; 1612) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, p
apirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą; 1713) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas; 1814) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 20 21 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše Vyriausybės nustatytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų.
Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) užsienio fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
1) pagal Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus ir kriterijus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio bei jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, numatytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme;
2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, laikysis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie gali būti susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama vietos bendruomenėms, mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą ir (ar) naudojimusi infrastruktūra;
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše numatytus dokumentus, įrodančius dalyvio finansinį pajėgumą ir turimą patirtį įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;
41) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
52) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
63) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neekspl
oatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
74) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
85) įrenginiams įsigyti nėra pasinaudoję šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytais paramos šaltiniais;
96) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka; 107) nėra iškelta restruktūrizavimo byla; 118) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį; 129) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
13) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas; 1410) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; 1511) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; 1612) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papi
rkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą; 1713) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę ir atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas; 1814) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 20 21 dalyje nustatyti terminai, planuojamus, kitus, negu nurodyta šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje, finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše Vyriausybės nustatytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų. 10.
punktuose numatytus reikalavimus privalo atitikti kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės dalyvis. 11. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš vieną mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio, kuris nustatomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kaip veikiančių Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytų tikslingų plėtoti technologijų vidutinis santykinis metinis 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagamintas energijos kiekis, paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausią galimą sandorio kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį žemiausią ribą. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį. 1112.
išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
1) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra mažesnė už sandorio kainą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius gamintojui sumoka kainos priedą, kuris apskaičiuojamas kaip sandorio kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas;
2) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už sandorio kainą gamintojas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir sandorio kainos skirtumą;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos lėšos už praėjusius kalendorinius metus mokamos iki einamųjų metų vasario 15 dienos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, kuris negali būti didesnis nei konkurso metu priskirtas priskirtą metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekį skatinamas kiekis. Metinis skatinamas kiekis paskirstomas vadovaujantis proporcingumo principu atsižvelgiant į metinį pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padauginus iš elektrinės įrengtosios galios ir paskirstant šį kiekį vadovaujantis proporcingumo principu. 1213.
gamintojui viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nemokamos už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi, taip pat už pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės pagaminamos elektros energijos skatinamą kiekį, kuriam konkurso dalyvis pageidavo gauti sandorio kainą, padaugintą iš elektrinės įrengtosios galios. 5.1314. Konkurso dalyviai kartu su Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytais dokumentais privalo pateikti pasiūlymus dėl pageidaujamos sandorio kainos, skatinamo kiekio, elektrinės įrengtosios galios ir pageidaujamos metinės potencialios skatinimo apimties, kuri apskaičiuojama kaip pageidaujamos sandorio kainos ir žemiausios ribos skirtumo ir skatinamo kiekio sandauga. Jei konkurso dalyvio nurodomas skatinamas kiekis yra lygus nuliui, konkurso dalyvis taip pat turi pateikti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokesčio, kurį laimėjęs konkursą įsipareigoja sumokėti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (toliau – vystymo mokestis), pasiūlymą. Potencialių konkurso laimėtojų sąrašas Konkurso laimėtojas nustatomas, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, sudaromas, rikiuojant konkurso dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį.
Pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis apskaičiuojama, kaip pageidaujamos sandorio kainos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos konkrečiam konkursui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo ir metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamo pagaminti elektros energijos kiekio, kuris negali viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą, sandauga. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus skatinimo apimtį. Sutapus mažiausiai pageidaujamai metinei potencialaus skatinimo apimčiai, potencialiu konkurso laimėtoju konkurso dalyvis pripažįstamas tokia tvarka:
1) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra didesnė už nulį, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiūlęs mažiausią skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių pateiktiems skatinamo kiekio pasiūlymams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami mažinti skatinamus kiekius. Jei konkurso dalyvio patikslintas skatinamas kiekis yra lygus nuliui, konkurso dalyvis taip pat turi nurodyti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs mažiausią patikslintą skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems skatinamiems kiekiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai patikslinus skatinamus kiekius, dviejų ar daugiau dalyvių pasiūlyti skatinimo kiekiai lygūs nuliui.
Šio atveju, laimėtojas nustatomas vadovaujantis šios dalies 2 punktu;
2) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra lygi nuliui, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių vystymo mokesčiams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami didinti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią patikslintą vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems vystymo mokesčiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus. Kai pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis sutampa, potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal pasiūlytą mažiausią metinį 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamą pagaminti elektros energijos kiekį, kuriam dalyvis pageidauja gauti sandorio kainą. Sutapus mažiausiam metiniam 1 MW įrengtosios galios elektrinės planuojamam pagaminti elektros energijos kiekiui – pagal pasiūlytas statyti didesnės galios, neviršijančios Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytos įrengtosios galios, elektrines. vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. Sutapus elektrinės įrengtosioms galioms, potencialiu konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas rikiuojant dalyvius pagal įsipareigojimo greičiau pastatyti elektrinę ir gauti leidimą gaminti elektros energiją, kuris neturi būti ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, trukmę.
Kai sutampa ir elektrinės statybos terminas, vertinamas dokumentų pateikimo terminas ir potencialių konkurso laimėtojų sąrašas sudaromas pagal visų tinkamai užpildytų dokumentų pateikimo laiką. 15. Potencialus konkurso laimėtojas pripažįstamas konkurso laimėtoju tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vadovaujantis nacionaliniam Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Vyriausybei priėmus sprendimą, kad potencialiu konkurso laimėtoju pripažintas konkurso dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas sąrašo eilėje esantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis nacionalinio saugumo interesus. 1416. Konkurso laimėtojas, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, įgyja teisę naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis), nustatytą (nustatytas) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai, statybai ir eksploatacijai. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros, ir statybos ir eksploatacijos jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje ir su jomis susijusios šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos infrastruktūros plėtros ir statybos nereikalingas ir konkurso laimėtojui neišduodamas. 6.1517. Išlaidos, patirtos šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tyrimams ir kitiems veiksmams atlikti, yra kompensuojamos konkursą laimėjusio (laimėjusių) dalyvio (dalyvių)mokesčiais.
Konkurso dalyvio mokesčio Kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir paskirstant jas proporcingai konkurse numatomai paskirstyti elektrinių įrengtajai galiai. Konkurso dalyvio mokestis Kompensacija mokamas mokama Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jo Jos sumokėjimas sumokėjimo, grąžinimo bei ir panaudojimo panaudojimas, nustačius konkurso laimėtoją, vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais terminai nustatomi šio įstatymo
organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 7.16. Konkurso dalyviai, vadovaudamiesi Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio
leidimų išdavimo tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudojęs konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, gautas pajamas perveda į valstybės biudžetą. Perdavimo sistemos operatoriaus pervestos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, jeigu:
1) asmuo nelaimi šioje dalyje nurodyto konkurso;
2) asmuo raštu atsisako dalyvauti konkurse iki organizuojamo konkurso sąlygose numatyto termino pabaigos;
3) asmeniui išduodamas leidimas gaminti elektros energiją elektrinėje, kurios įrengtoji galia sutampa su galia, numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai. 8. Jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 17 dalyje numatytais pagrindais, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti visu šio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto konkurso laimėtojas per leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį įrengia mažesnės galios elektrinę, negu buvo numatyta leidime plėtrai ir eksploatacijai, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįrengtai galiai. 9. Pagal šio straipsnio 7 dalyje numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.
dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje pakeitimo ir tolesnės elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje koncepcijos. 11.1819. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 5 13 15 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. 121920.
dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka ir leidimų plėtrai ir eksploatacijai įspėjimo apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo sustabdymo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše. 132021. Asmuo, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą;
2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės įrengtajai galiai;
3) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodytą vykdomą reguliuojamą veiklą;
4) 3) nedidinti (neplėsti) leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos elektrinės įrengtosios galios ir teritorijos;
4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 9 dalies 2 ir 18 punktus prisiimtus įsipareigojimus;
5) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 9 dalies 2 ir 14 18 punkte nurodytų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Šio straipsnio 9 dalies 2 ir 14 18 punkte nurodyti prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti gavus Lietuvos energetikos agentūros rašytinį suderinimą. 14. 2122.
eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 1522 23 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 1724
turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 1320 21 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis. 15. 2223.
ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 1320 21 dalyje dalies
atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu ketinimų protokole nurodyta, įrengtosios galios elektrinė;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir sandorio kainos ir vystymo mokesčio mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais du kartus iš eilės nepateikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą;
5) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas laiku ir tinkamai nevykdo pagal šio straipsnio 9 dalies 14 punktą prisiimtų įsipareigojimų. 16. 2324. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 1322
institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą. 17.2425.
eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos dienos pažeidžia šio straipsnio 1320 21 dalyje dalies 1–4
sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu ketinimų protokole nurodyta, įrengtosios galios elektrinė;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 15 23 dalies
nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 1522 23 dalies 2, ir (ar) 3, 4 ir (ar) 5 punkte punktuose nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės įgaliotai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą. 18. 2526. Vyriausybės įgaliota institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prižiūri, kaip laikomasi leidime plėtrai ir eksploatacijai nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų. 27.
atskirą Valstybės iždo sąskaitą lėšos pervedamos šiais atvejais ir sąlygomis:
1) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė pagal šio straipsnio 9 dalies 2 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas sumoka baudą, lygią prisiimtiems įsipareigojimams;
2) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė pagal šio straipsnio 9 dalies 18 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo įvykdyti įsipareigojimus iki dienos, kai juos faktiškai įvykdė;
3) kai konkurso dalyvis pagal šio straipsnio 14 dalies 2 punktą pripažįstamas konkurso laimėtoju. Šiuo atveju konkurso laimėtoju pripažintas gamintojas per 5 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos lygiomis dalimis sumoka vystymo mokestį;
4) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė šio straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos negavo statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.
Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, iki dienos, kai šis dokumentas gaunamas arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 25 dalyje numatytais pagrindais;
5) kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas nesilaikė šio straipsnio 21 dalies 5 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir neteikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir kitus įsipareigojimus. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo pateikti ataskaitą iki dienos, kai ją pateikė;
6) kai perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoja konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Šiuo atveju į šio straipsnio 29 dalyje numatytą sąskaitą perdavimo sistemos operatorius perveda visą gautą prievolių įvykdymo užtikrinimą. 29.
lėšos yra kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. 30. Teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio įgyvendinimui taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, išskyrus reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją. Projektą įgyvendinanti institucija yra Energetikos ministerija.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūloma pritarti siūlomai šio straipsnio redakcijai, tik patikslinti
Šiame Seimo narių pasiūlyme nurodyta, kad konkurse turi teisę dalyvauti asmenys, atitinkantys tam tikras sąlygas, kurių viena yra pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio ir jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, taip pat dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio finansinį pajėgumą ir turimą patirtį įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus. Siekiant aiškumo, siūloma tikslinti nurodytas nuostatas, jose įtvirtinant, kad reikalavimus dėl atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams ir dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties nustatytų Vyriausybė, taip užtikrinant skaidrumą ir objektyvumą.
Siūloma 9 dalies 1 ir 3 punktus išdėstyti taip: „
1) pagal Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir kriterijus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius konkurso dalyvio bei jo akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, numatytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme; <..>
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, įrodančius patvirtinančius dalyvio finansinį pajėgumą ir turimą patirtį atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;“
28Seimo nariai:
Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius 2022-03-0826 Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas nėra priimtas, ir jame nurodyti įsigaliojimo terminai praėję, siūlytina keisti 28 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį. 2827 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 6, 9, 12 ir 16 5, 8, 11 ir 15 straipsniai, išskyrus 15 straipsnio 30 dalį, 18 17 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 5, 7, 13, 15 ir 20 6, 12,
2022 m. sausio 2 liepos 1 d. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2022 m. kovo 1 d. 2022 m. liepos 1 d. pateikia Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui bei modernizavimui. 4.
4Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
vadovaudamasi šio įstatymo 16 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio
didžiausią galimą sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį metinį
perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje – išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama 2023 m. rugsėjo 1 d., jeigu yra atlikti visi reikalingi tyrimai, kiti veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie pirmąjį konkursą skelbimo data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. sausio 2 liepos 1 d. priima šio įstatymo 5, 7, 13, 15 ir 20 6, 12, 15 ir 19 straipsnių ir 18 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. birželio 1 d. 2023 sausio 1 d. patvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio metinio 1 MW įrengtosios galios elektrinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką. 7.
7Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pritarti iš dalies
Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Tarybai rengiant Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašą tam tikros nuostatos turės būti derinamos su Vyriausybės nutarimu, kuriame konkurso dalyviams būtų numatyti tam tikri reikalavimai (pvz. siūlomi numatyti AIEĮ projekto keičiamo 22 str. 9 d. 2 punkte), o įpareigojimas priimti Vyriausybės nutarimą taip pat numatytas iki 2022 m. liepos 1 d., siūlome pavėlinti Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašą patvirtinimo datą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ir suderinti AIEĮ projekto įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo straipsnio nuostatas tarpusavyje, taip pat peržiūrėti visų AIEĮ projekto straipsnių numeraciją (įstatymo projektu dviem skirtingais straipsniais keičiamas AIEĮ 13 str., apjungus keitimus į vieną projekto straipsnį, pasikeistų ir projekto straipsnių numeracija pradedant nuo 7 projekto str.). Siūloma 26 straipsnį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3, 3 straipsnio 1-4 1, 2 ir 3 dalys, 5, 7, 10, 14 8, 11 ir 15 straipsniai, išskyrus 14 15 straipsnio 30 dalį, ir 16 straipsnis 17 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po
6, 12, 14 ir 19 straipsnis 17 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3.
3Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. pateikia Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui. 4. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 14 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11
didžiausią galimą sandorio kainą, o perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje – išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama 2023 m. rugsėjo 1 d., jeigu yra atlikti visi reikalingi tyrimai, kiti veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie konkursą data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. 5.
Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo
straipsnio 6 punkto, šio įstatymo 11, 14, 17 ir 18 6, 12, 15 ir 19 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 14 punkto nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 7 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. sausio 1 d. patvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 3 punkto nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 8 7. Šio įstatymo 11 13 straipsnio 4 dalies išdėstytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5¹ dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė įsigaliojus šiam įstatymui“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2021-10-202 Argumentai: Skatinimo modelis gamintojams, eksploatuojantiems elektrines Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, turėtų užtikrinti, jog valstybė gamintojus remtų tik tiek, kiek yra būtina, t. y. mažiausia apimtimi, tokiu būdu taupant vartotojų lėšas, tačiau tuo pačiu metu užtikrinant, kad šis valstybei svarbus projektas būtų apskritai įgyvendintas. Šiuo metu įstatymo projektu siūlomas skatinimo mechanizmas nesudaro galimybių pasiekti šių tikslų, todėl jį būtina tobulinti.
Siekiant taupyti vartotojų lėšas, visų pirma, konkurso dalyviams turėtų būti suteikta teisė prašyti skatinimo ne visai, o tik daliai elektrinėje pagamintos elektros energijos, kas leistų valstybei užtikrinti mažiausią skatinimo apimtį (toliau – mažiausios skatinimo apimties schema). Tokiu būdu vystytojai konkurse tarpusavyje konkuruotų ne vien dėl siūlomos kainos, bet ir dėl elektros energijos kiekio, kuriam turėtų būti taikomas skatinimas. Mažiausios skatinimo apimties schema potencialiai leistų sumažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį apytiksliai 9-30 mln. EUR per metus, o per visą skatinimo laikotarpį (15 metų) šis sutaupymas potencialiai siektų 140-450 mln. EUR (darant prielaidą, kad konkurso dalyvis atsisakys skatinimo 30-50% elektrinės elektros energijos gamybos (daroma prielaida, kad bazinis elektros energijos gamybos kiekis sieks apytiksliai 3 TWh), sandorio kaina bus apytiksliai 70 EUR/MWh, o elektros energijos rinkos (atskaitinė) kaina – apytiksliai 50-60 EUR/MWh. Sandorio kainos prielaida daroma atsižvelgiant į sandorio kainą, kuri buvo nustatyta jūrinių vėjo elektrinių projektams Lenkijoje, tuo tarpu rinkos kainos prielaida daroma atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) skaičiavimus bei rinkos prognozes). Pagrindiniai mažiausios skatinimo apimties schemos elementai būtų šie:
(i) VERT konkursui apskaičiuotų bazinį metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) – vidutinį santykinį metinį jūrinėje teritorijoje eksploatuojamos elektrinės pagaminamą elektros energijos kiekį, t. y. maksimalų elektros energijos kiekį, kuriam konkurso dalyviai galėtų prašyti gauti skatinimą.
Jeigu konkurso dalyvis prašytų skatinimo ne visam baziniam elektros energijos gamybos kiekiui, tuomet už pagamintos elektros energijos kiekį, kuriam gamintojas, dalyvaudamas konkurse, nepageidavo gauti skatinimo, kainos priedas nebūtų mokamas.
(ii) VERT konkursui apskaičiuotų prognozuojamą elektros energijos rinkos (atskaitinę) kainą, t. y. kainą, kurią konkurso dalyvis pagrįstai gali tikėtis gauti parduodamas elektros energiją Nord Pool biržoje. Ši kaina būtų naudojama mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.
mažiausios skatinimo apimties, kuri būtų apskaičiuojama kaip konkurso dalyvio pageidaujamos sandorio kainos ir VERT konkrečiam aukcionui nustatytos atskaitinės kainos skirtumo, metinio pagaminamos elektros energijos kiekio, kuriam konkurso dalyvis pageidauja gauti skatinimą ir kuris negalėtų viršyti bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir 15 metų skatinamojo laikotarpio sandauga. Konkurso laimėtoju būtų pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą potencialaus skatinimo apimtį, o jeigu pageidaujama potencialaus skatinimo apimtis sutaptų – pasiūlęs mažesnę sandorio kainą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹.
Bazinis metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis (toliau – bazinis elektros energijos gamybos kiekis) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas vidutinis santykinis metinis jūrinėje teritorijoje eksploatuojamos elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis.“. 1 2. Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją
gaminančios elektrinės ar įrenginio modernizavimas – iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio atnaujinimas (pagerinimas), įskaitant visų arba dalies elektrinės įrenginių ar įrangos pakeitimą ir (arba) elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio valdymo sistemų pakeitimą, siekiant pakeisti elektrinės įrengtąją galią ar elektros energijos gamybos įrenginio galią ir (arba) padidinti elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio naudingumą.“
3Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina
(toliau – atskaitinė kaina) – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina, naudojama didžiausiam galimam elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedui arba mažiausiai potencialaus skatinimo apimčiai nustatyti.“
nauja 19² dalimi:
„19². Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių
pirkimo–pardavimo sandorio kaina (toliau – sandorio kaina) – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojo, elektrinę eksploatuojančio Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), konkurse laimėta kaina, už kurią gamintojas sutinka parduoti pagamintą elektros energiją.“3
dalį laikyti 19³ dalimi.“.
Nepritarti Komiteto argumentai:
straipsniui, susijusiems su skatinimo modeliu
2Ekonomikos komitetas,
2021-10-205 Argumentai:
pateikta argumentacija. 2. Siekiant užtikrinti vėjo elektrinių jūroje projekto įgyvendinimą, siūloma numatyti pareigą VERT prižiūrėti ir kontroliuoti konkurso laimėtoją projekto įgyvendinimo metu. Konkurso metu jo dalyviai turėtų pateikti VERT informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su projektu susijusią informaciją, kurią projekto įgyvendinimo metu galėtų prižiūrėti ir kontroliuoti VERT. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
6) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
elektros tinklais tvarkos aprašą;
tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
aukcionus ir konkursus;
tipą;
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus įsipareigojimus;
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūloma pritarti Seimo narių grupės 2022-03-08 pasiūlymams, susijusiems su skatinimo modeliu.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
6) tvirtina bazinį elektros energijos gamybos kiekį;
į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
elektros tinklais tvarkos aprašą;
tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01
10) 13) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
aukcionus ir konkursus;
tipą;
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus įsipareigojimus;
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūloma pritarti Seimo narių grupės 2022-03-08 pasiūlymams, susijusiems su skatinimo modeliu. Pasiūlymas susijęs su Ekonomikos komiteto pasiūlymu 2 straipsniui 3.
Ekonomikos komitetas, 2021-10-2014 Argumentai:
įrengimą, tiek prisijungimą prie elektros perdavimo sistemos tinklo sausumoje) bus atsakingas tik konkurso laimėtojas, o ne perdavimo sistemos operatorius, siūloma numatyti, kad, jeigu perdavimo sistemos operatorius pasinaudotų konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, perdavimo sistemos operatoriaus gautos pajamos turėtų būti pervestos į valstybės biudžetą ir vėliau naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu pasiūlymu yra siūloma numatyti pareigą VERT prižiūrėti ir kontroliuoti konkurso laimėtoją projekto įgyvendinimo metu, siūloma taip pat numatyti teisę VERT sustabdyti arba panaikinti konkurso laimėtojo leidimą plėtrai ir eksploatacijai jei konkurso dalyvis neteiktų reikalingos informacijos VERT apie projekto įgyvendinimą arba netinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus. 3. Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymais Nr. 1 bei 2 ir juose pateikta argumentacija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnį:
1Papildyti 10 dalį 14 punktu ir jį išdėstyti taip:
„14) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti
elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų bei kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją bei įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų įsipareigojimų.“
2Pakeisti 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš 1 mėnesį iki didžiausios galimos sandorio kainos ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio paskelbimo parengia ir viešai skelbia informaciją didžiausiai galimai sandorio kainai ir baziniam elektros energijos gamybos kiekiui nustatyti, prieš 6 mėnesius iki informacijos apie konkursą paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia bazinį elektros energijos gamybos kiekį ir didžiausią galimą sandorio kainą, į kurią atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 15 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina:
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį;
2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas;
3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą;
4) paramos taikymo laikotarpį;
5) diskonto normą;
6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį.“
3Papildyti nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam konkursui. Nustatant atskaitinę kainą, įvertinama faktinė elektros energijos kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojama metinė elektros energijos kaina. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti konkursą.“
4Buvusias 13–14 dalis laikyti atitinkamai 14–15 dalimis. 5. Pakeisti 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13 14.
Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui kainos priedas nemokamas:
zonoje valandinė kaina yra lygi gamintojo konkurse laimėtai sandorio kainai, ir (ar);
zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi.;
3) už pagamintos elektros energijos kiekį, kuris viršija gamintojo konkurse nurodytą pageidautą skatinti metinį elektros energijos gamybos kiekį.“
6Pakeisti 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 15. Konkurso laimėtoju, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą sandorio kainą potencialaus skatinimo apimtį, o kai pageidaujama sandorio kaina potencialaus skatinimo apimtis sutampa
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyto bazinio elektros energijos gamybos kiekio, ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyto laikotarpio sandauga.“
7Papildyti nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Konkurso laimėtojas privalo Valstybinei energetikos
reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimti įsipareigojimai konkurso laimėtojo prašymu gali būti pakeisti pateikus pakeitimus lemiančias objektyvias priežastis ir gavus rašytinį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos suderinimą.“
8Buvusias 15– 27 dalis laikyti atitinkamai 17–29 dalimis. 9. Pakeisti 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17 19. Konkurso dalyviai, vadovaudamiesi Elektros
energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalimi ir
tvarkos aprašu, su elektros tinklų operatoriumi pasirašo ketinimų protokolą ir pateikia asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektą. Perdavimo sistemos operatorius, Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudojęs konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, gautas pajamas perveda į valstybės biudžetą. Perdavimo sistemos operatoriaus pervestos lėšos yra kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“
10Pakeisti 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19 21.
Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 14 15 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie balansavimo sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis.“
11Pakeisti 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20 22. Šio straipsnio 19 21 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų įvertinimo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše.“
12Papildyti 23 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies 14 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.“
13Pakeisti 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22 24. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Vyriausybės įgaliota institucija įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 23 25 dalyje nustatytais pagrindais arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 24 26 dalyje nustatytais pagrindais.
Leidimo turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių leidimo turėtojas šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų.“
14Pakeisti 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23 25.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo, jeigu:
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio
atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir sandorio kainos, mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais nepateikė ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą arba laiku ir tinkamai nevykdo pagal šio straipsnio 10 dalies 14 punktą prisiimtus arba su Valstybine energetikos reguliavimo taryba raštu suderintus įsipareigojimus.“
15Pakeisti 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24 26. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 21
institucija ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą.“
16Pakeisti 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25 27.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo datos pažeidžia šio straipsnio 21 23 dalyje nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, nei nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios galios elektrinė;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 23 25 dalies 2, 3 ir
(ar) 4 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.“ Nepritarti Komiteto argumentai: Siūloma pritarti Seimo narių grupės 2022-03-08 pasiūlymams, susijusiems su skatinimo modeliu. Pasiūlymas susijęs su Ekonomikos komiteto pasiūlymu 2 straipsniui
4Ekonomikos komitetas,
2021-10-2026 Argumentai: Siūlomas pakeitimas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu Nr. 1 ir jame pateikta argumentacija. Taip pat siūlome atnaujinti terminus į aktualius.
Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 5, 6, 11, 14, 15 ir
d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 2022 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis1, 3–5 dalys,
pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 2022 m. sausio 2 d. 3. Šio įstatymo 5, straipsnis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. 7, 12 ir 19 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7, 10, 12, 13, 18, 19, 21–25 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 8, 9, 16 ir 20 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. 6. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 2 d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki
mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d. 8. Šio įstatymo 26 straipsnis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 9 4.
energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, elektros tinklų operatoriai iki 2021 2022 m. kovo 1 d. pateikia viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui. 10
52023 m. kovo 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalimi savo interneto svetainėje paskelbia didžiausią galimą sandorio kainą, atskaitinę kainą ir bazinį elektros energijos gamybos kiekį. Informacija apie pirmąjį konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį, numatytą Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, plėtojant ne didesnės nei šiame nutarime nustatytos įrengtosios galios elektrines, ir sandorio kainai gauti skelbiama
veiksmai ir paskelbti jų rezultatai. Informacijos apie konkursą data gali būti atidėta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, esant objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms atlikti reikalingus tyrimus, kitus veiksmus ir paskelbti jų rezultatus. Perdavimo sistemos operatorius privalo parengti perdavimo tinklus elektrinių prijungimui ir pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui iki 2027 m. sausio 1 d. 11
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija,
Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. gruodžio
įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. liepos 1 d.
didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo ir bazinio elektros energijos gamybos kiekio apskaičiavimo metodiką, nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką, kompensacijos už elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas jūrinėje teritorijoje įrengtoje elektrinėje, bet negali būti priimtas ir persiųstas, ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką. 12
7Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos asmenims,
kurie elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nepritarti Komiteto argumentai: Siūloma pritarti Seimo narių grupės 2022-03-08 pasiūlymams, susijusiems su skatinimo modeliu. Pasiūlymas susijęs su Ekonomikos komiteto pasiūlymu 2 straipsniui
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29,49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-03-233 Argumentai: Šiuo metu Seimo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. Xi-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20², 22 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, kurio dalies nuostatų įsigaliojimas numatytas iš karto priėmus įstatymą, kitos dalies – 2022 m. sausio 1 d.
Siekiant priėmus naują įstatymą nepanaikinti galiojančių nuostatų, siūloma priėmimo etape peržiūrėti minėto teisės akto ir šio projekto nuostatas, atitinkamai koreguojant Įstatymo projekto nuostatas: Pasiūlymas:
„2. Buvusius 3 straipsnio 2 dalies 2–8
išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių
išteklių energijos bendrijas, taikoma tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 2 punkte numatytą nurodytas skatinimo priemonę priemones. Šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) apskaičiuoja žemiausią sandorio kainos ribą, kuri yra lygi 60 procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios galimos sandorio kainos (toliau – žemiausia riba);
6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) neteko galios nuo 2022-01-01;
6) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
14) rengia ir tvirtina jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinės teritorijos dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas)
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
straipsnis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba:
1) tvirtina didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) tvirtina didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodiką;
4) tvirtina didžiausią galimą sandorio kainą ir kontroliuoja, kaip ji taikoma;
5) apskaičiuoja žemiausią sandorio kainos ribą, kuri yra lygi 60 procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios galimos sandorio kainos (toliau – žemiausia riba);
6) nustato pagaminto ir planuojamo pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio apskaičiavimo tvarką;
3) 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) 8) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
5) neteko galios nuo 2022-01-01;
6) 9) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) 10) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
8) 11) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
9) Neteko galios nuo 2021-07-01;
10) 12) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
11) 13) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
14) rengia ir tvirtina jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinės teritorijos dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas)
12) 15) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir konkursus;
13) 16) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
14) 17) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;
15) 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
<...>
19.
Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
<...>
4) kurie prisijungimo įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Pritarti
96 Argumentai: Šiuo metu rengiamas Lietuvos jūrinės teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, specialusis planas. Plano rengimo metu padaryta prielaida, kad 1-ojo jūrinių vėjo elektrinių etapo plėtros metu bus įrengiamos 12 MW vėjo elektrinės, kurias išdėsčius 1-ajam konkursui numatytame plote, nustatyta, kad šiame plote gali būti pastatytas 660 MW vėjo elektrinių parkas. Pažymėtina, kad vystantis ir pingant technologijoms, galimai bus prieinami naujesni, galingesnį vėjo elektrinių modeliai ir vystytojai galės pasirinkti kitokius, tiek mažesnės, tiek didesnės galios modelius. Rengiamas specialusis planas tokio vystytojų pasirinkimo neriboja. Tačiau siekiant nesukurti prielaidų 1-am konkursui neįvykti dėl galios paklaidos nustatymo, siūlytina atsisakyti galios paklaidos nustatymo. Paminėtina, kad šiuo metu taip pat yra atliekamas pirmųjų iki 700 MW jūrinių vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas, kurio rezultatai bus turimi tik 2023 m. III ketvirtį ir galimai įtakos vystytojų sandorio kainų ir numatomų statyti vėjo elektrinių įrengtosios galios pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, siūlome atitinkamai koreguojant Įstatymo projekto nuostatas:
Pasiūlymas:
„109. <...>
6) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė negu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamoje informacijoje apie planuojamą organizuoti konkursą nurodyta elektrinių įrengtoji galia, nustatyta atsižvelgiant į jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus;
6 Argumentai: Lietuvos bendrojo plano jūrinėje teritorijoje numatytos kelios teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, iš kurių vienoje vėjo elektrinių plėtra negalima, o kitoje – statybos vietos derinamos su tam tikromis sąlygomis. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą tais atvejais, kai vėjo elektrinės plėtojamos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vėjo elektrinių statybos vietos iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Įvertinant tai, kad jūrinėje teritorijoje plėtojant vėjo elektrines vystytojams išduodamas ne leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o konkurso tvarka – leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, tikslinga atitinkamai patikslinti 49 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pasiūlymas: „20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
<...>
6Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8.
Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti
4 Argumentai: 2021 m. birželio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 20-1, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63-1, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 11-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20-2 straipsniu įstatymas, kuriuo pakeistas Įstatymo 55 straipsnio
pakeisti: Pasiūlymas:
<...>
departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir
(ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi apimti ir aplinkos aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-5202(3) jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė