Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami
notariniai veiksmai Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina tokius sandorius : testamentus, įgaliojimus, pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe , pareiškimus dėl palikimo atsisakymo išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo ;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą ;54 ) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;65 ) priima saugoti
įstatymų numatytus notarinius veiksmus.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti notariniai veiksmai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki įsigaliojant šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami
notariniai veiksmai Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina tokius sandorius : testamentus, įgaliojimus, pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės turto dalis, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo ;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą ;54 ) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;65 ) priima saugoti
įstatymų numatytus notarinius veiksmus.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti notariniai veiksmai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
NR. I-2882
projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882
įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant optimizuoti konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų aprėptį, atsisakant notarinių veiksmų, kuriuos atlikti konsulinėse įstaigose nėra poreikio arba kuriems atlikti būtinos specifinės teisinės žinios, kartu paliekant notarinius veiksmus, kurių prieinamumas piliečiams užsienyje yra svarbus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę notarams įtvirtinti neginčijamas subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą bei civilinės apyvartos stabilumą, nustatė asmenimis, norintiems tapti notarais, specialius reikalavimus ( inter alia tinkamo teisinio išsilavinimo ir aukštos profesinės kvalifikacijos) bei kitus priežiūros mechanizmus [1] , kurių tikslas užtikrinti tinkamą valstybės pavestų funkcijų atlikimą. Tuo tarpu konsuliniams pareigūnams, skirtingai nei notarams, netaikomi išsilavinimo, praktikos, patirties atliekant notarinius veiksmus reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 11 straipsnio 1 dalimi, notarinius veiksmus gali atlikti konsulinis pareigūnas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas ir jis yra baigęs konsulinių pareigūnų mokymus bei išlaikęs gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų testą. Toks esminis kvalifikacinių reikalavimų skirtumas turėtų proporcingai atsispindėti ir konsulinių pareigūnų bei notarų atliekamų notarinių veiksmų apimtyje ir jų pobūdyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų apimtis yra panaši į kai kurių posovietinių šalių, t. y. Armėnijos, Azerbaidžano, Rusijos, Sakartvelo ir Ukrainos, konsulinių pareigūnų atliekamų veiksmų spektrą.
Vakarų Europos valstybėse konsuliniams pareigūnams pavedama iš esmės mažiau notarinių veiksmų – šių šalių konsuliniai pareigūnai atlieka tik gana nesudėtingus ir sąlyginai mažesnės notarinės rizikos veiksmus, tokius kaip parašo dokumentuose paliudijimas, dokumento nuorašo liudijimas, įgaliojimų tvirtinimas, fakto, kas asmuo gyvas ir yra tam tikroje vietoje, liudijimas ir pan. Šiuo metu konsulinėse įstaigose notarinius veiksmus turi teisę atlikti 94 konsuliniai pareigūnai. Notariniai veiksmai atliekami 48 iš 52 veikiančių konsulinių įstaigų. Konsulinėse įstaigose, esančiose Čekijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. notariniai veiksmai neatliekami dėl tokios paklausos nebuvimo (2017 m. Čekijoje atlikta 16 notarinių veiksmų, Rumunijoje – 4, Vengrijoje – 5;
5, Rumunijoje –3, Vengrijoje – 3, konsulinėje įstaigoje Kroatijoje, kuri įkurta
stebimas nuoseklus bendro konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų skaičiaus mažėjimas (2017 metais atlikti 4960 notariniai veiksmai, 2018 metais
nutarimu Nr. 421 buvo pritarta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIIIP-4757) (toliau - Notariato įstatymo projektas), kuriuo siūloma notarams suteikti galimybę notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, kas dar labiau sumažins notarinių veiksmų atlikimo konsulinėse įstaigose apimtis .
Pagal atliekamus notarinius veiksmus dažniausiai buvo tvirtinami įgaliojimai (šio notarinio veiksmo paklausa kasmet išlieka didžiausia iš visų atliekamų notarinių veiksmų, atitinkamai 2017 m. – 2153, 2018 m. – 1913, 2019 m. – 2804), parašo tikrumo liudijamas (šio notarinio veiksmo skaičius nuosekliai kasmet augo, atitinkamai 2017 m. – 1184, 2018 m. – 1513, 2019 m. – 1552). Rečiausiai atliekami notariniai veiksmai yra dokumentų vertimų (2017 m. – 72 vertimai,
popierių, teisių perleidimo sandorių) tvirtinimas (2017 m. patvirtinti 395 sandoriai, 2018 m. – 313, 2019 m. – 231) , taip pat jūrinių protestų priėmimas (praktikoje nebuvo nei vieno). Įsakymo projektu siūloma atsisakyti tų veiksmų, kurie nėra aktualūs, reikalauja didesnių notarinio veiksmo atlikimo sąnaudų, kelia didesnę riziką ir yra kitų alternatyvių būdų gauti šias paslaugas. Atsisakius atlikti dalį notarinių veiksmų, liktų alternatyvūs sprendimai – tokius notarinius veiksm us piliečiai galėtų atlikti pas jų buvimo valstybės notarus ar suteikiant teisę sudaryti atitinkamus sandorius ar atlikti kitus notarinius veiksmus per įgaliojimo institutą. Be to, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Notariato įstatymo projektą , tokie sandoriai galėtų būti tvirtinami Lietuvos notarų nuotoliniu būdu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto parengimą iniciavo ir projektą parengė Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija. 3.
projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančią Notariato įstatymo 27 straipsnio redakciją konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
6) priima saugoti asmeninius testamentus;
7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
8) priima jūrinius protestus;
9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Be tradicinių konsulinių paslaugų, dažnai siejamų su konsuline pagalba, suteikiama ligos, nelaimingo atsitikimo ir pan. atvejais (tokių kaip įgaliojimų, testamentų tvirtinimas, asmeninių testamentų priėmimas saugoti, liudijimas, kad asmuo yra gyvas ir tam tikroje vietovėje, dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo, parašo dokumentuose tikrumo liudijimas), š iuo metu konsuliniams pareigūnams taip pat suteikta teisė tvirtinti plataus spektro sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad konsuliniai pareigūnai atliks šiuos notarinius veiksmus:
sandorius: testamentus, įgaliojimus, pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo ;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
5) priima saugoti asmeninius testamentus;
6) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
7) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. 2. Atsižvelgiant į pastarųjų trejų metų statistiką bei įvertinant tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo specifiką, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti konsulinėse įstaigose tokių notarinių veiksmų atlikimo:
a) Sandorių (išskyrus testamentų, įgaliojimų, pareiškimų dėl tėvystės pripažinimo, išankstinių nurodymų, sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo) tvirtinimo.
Dovanojimo, vertybinių popierių perleidimo sutartys, kiti kilnojamųjų daiktų sandoriai tvirtinami itin retai, o konsuliniai pareigūnai, neturėdami pakankamai ekspertinių teisinių žinių, taip pat prieigų prie viešųjų registrų (Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Vedybų sutarčių registro), negali patikrinti duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, todėl negali tinkamai užtikrinti tokių sandorių teisėtumo.
b) D okumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo paliudijimo. Šiuo metu nėra jokių tarptautinių sutarčių ar Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, kuriuose būtų išimtinai reglamentuojama dokumentų vertimų įforminimo tvarka, nustatyti reikalavimai vertimo formai ar apibrėžta, koks asmuo laikomas vertėju. Nesant vieningo teisinio reguliavimo, sunku griežtai įvertinti, ar vertimas yra laikytinas tinkamu, o jį išvertęs asmuo laikytinas „vertėju“. Konsuliniai pareigūnai paprastai neturi filologinio išsilavinimo ar vertėjų kvalifikaciją liudijančių dokumentų, todėl abejotina dėl tinkamo vertimo tikrumo paliudijimo . Pagal susiklosčiusią praktiką, piliečiui, atlikusiam vertimą, pageidaujant, konsulinis pareigūnas paliudija jo parašo tikrumą.
Tokiu atveju konsulinis pareigūnas susipažįsta su pateikto vertimo tekstu, tačiau nevertina jo teisingumo ir neprisiima atsakomybės už jį.
c) Jūrinių protestų priėmimo. Šis notarinis veiksmas konsulinėse įstaigose niekada nebuvo atliktas, todėl konsulinių pareigūnų mokymai, skirti šiam itin sudėtingam notariniam veiksmui atlikti, nėra tikslingi. Šis notarinis veiksmas paprastai atliekamas laivo buvimo vietos notaro. Priėmus Įstatymo projektą , v isus minėtus veiksmus galima atlikti pas buvimo valstybės notarą. Jei pilietis nepageidautų sandorius tvirtinti pas vietos notarą, konsulinėje įstaigoje jis gali patvirtinti įgaliojimą, kuriuo įgaliotiniui būtų pavedama atitinkamus notarinius veiksmus įgaliotojo vardu atlikti pas Lietuvos Respublikoje esantį notarą. Atsisakius sudėtingų sandorių, taip pat retai praktikoje konsulinėse įstaigose atliekamų notarinių veiksmų ir juos atliekant alternatyviais būdais, būtų užtikrintas profesionalus tvirtinamų dokumentų parengimas, reikalingų duomenų patikra, įvykdytas tvirtinamo dokumento teisėtumo reikalavimas, būtų išvengta teisminių ginčų tikimybė. Sandorių tvirtinimas reikalauja specialių ekspertinių žinių ir patirties, kurioms suteikti konsuliniams pareigūnams reikalingi išsamūs mokymai ir nuolatiniai kvalifikacijos tobulinimo mokymai. Tačiau dėl itin žemo šių veiksmų poreikio ar jo nebuvimo, išteklių skyrimas tokiems mokymams yra netikslingas ir neracionalus. Siauresnis atliekamų notarinių veiksmų ratas leistų organizuoti konsuliniams pareigūnams labiau specializuotus, tikslingus mokymus, o besikreipiantys dėl notarinių veiksmų atlikimo piliečiai gautų kokybiškesnes paslaugas. Kitų, šiuo metu atliekamų, notarinių veiksmų atsisakymas nebūtų tikslingas dėl jų paklausos ir (ar) prieinamumo svarbos piliečiams užsienyje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant Įstatymo projekto siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10 . Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės pakeisti Konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų atlikimo metodines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.
1R-105/V-55 ir peržiūrėti Testamentų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto su visuomene konsultuojamasi paskelbus Įstatymo projektą Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „konsuliniai pareigūnai“ „notariniai veiksmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Pastovus notaro kvalifikacijos kėlimas, notarų atestavimas, drausminė atsakomybė, tarnybinė priežiūra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-09-22 Nr. XIIIP-5194 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-10-16 Nr. XIIIP-5194(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020-10-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-22 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė