Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant:
1) drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių;
2) teisės aktų, reglamentuojančių ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, pažeidimus;
3) neteisėto labdaros, paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšų panaudojimo atvejus;
4) viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Dainius Gaižauskas Saulius Skvernelis Povilas Urbšys Vytautas Bakas Jonas Jarutis Audrys Šimas Kęstutis Mažeika Virginijus Sinkevičius Guoda Burokienė Vida Ačienė Naglis Puteikis Virgilijus Alekna Michal Mackevič Valerijus Simulik Justas Džiugelis Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Rima Baškienė
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai: Baudžiamoji atsakomybė teisinėje valstybėje turi būti paskutinė priemonė, taikoma tik už pačias pavojingiausias veikas. Tačiau tai nepaneigia teisės ir net pareigos valstybei numatyti ir kitas priemones, sudarančias prielaidas tirti, nagrinėti pažeidimus, darančius žalą valstybei ir visuomenei, ir taikyti pažeidėjams kitokio pobūdžio sankcijas. Nors ir mažesniu mastu nei nusikalstamos veikos, pažeidimai konkurencijos, viešųjų pirkimų, įvairios ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos srityse, neskaidrus fizinių ir juridinių asmenų veikimas stabdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų tikslų siekimą, kenkia valstybės ekonomikos vystymuisi, sąžiningų verslo subjektų veiklos plėtrai, vartotojų interesams, valstybės ir savivaldybių biudžetui, demokratijos plėtrai. Todėl tikslinga ne tik numatyti atsakomybę už tokius pažeidimus ir kituose nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įstatymuose, bet ir numatyti pakankamas priemones, sudarančias prielaidas tokią atsakomybę pritaikyti. Šiuo metu įstatymuose nenumatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją išslaptinti ir panaudoti tiriant konkurencijos, viešųjų pirkimų, įvairių rūšių ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos pažeidimus, už kuriuos numatyta kita nei baudžiamoji atsakomybė. Kaip atskira sritis, kurioje daromiems pažeidimams atskleisti tokia informacija šiuo metu negali būti pasitelkiama, paminėtina viešųjų lėšų panaudojimo ir viešųjų juridinių asmenų veiklos kontrolė.
Nesant galimybės tokius pažeidimus tiriančioms institucijoms gauti informaciją, kurią turi kriminalinę žvalgybą atliekantys subjektai, pažeidimus padarę fiziniai ir juridiniai asmenys išvengia atsakomybės, jų neteisėti veiksmai ar neveikimas nėra laiku sustabdomi, nėra užkardomi ir tolesni pažeidimai. Tai, kad informacija apie pažeidimus konkurencijos, viešųjų pirkimų ir kitose aukščiau minėtose srityse negali būti išslaptinama ir panaudojama teisės aktų nustatyta tvarka, savaime kuria prielaidas korupcijai ir šešėlinei ekonomikai, skatina nebaudžiamumą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) pagrindinis tikslas yra sudaryti prielaidas efektyviai kovoti su pažeidimais konkurencijos, viešųjų pirkimų, viešųjų lėšų panaudojimo srityse bei viešųjų juridinių asmenų veikloje, taip pat – įvairiose ūkinės, komercinės, profesinės ir finansinės veiklos srityse, suteikiant šiuos pažeidimus tiriančioms institucijoms galimybę gauti išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai padarytus pažeidimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminė projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Gai žauskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau
KŽĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. KŽĮ 4 straipsnyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija; nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas; asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška; daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška; kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas. KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją panaudoti tiriant kitokio pobūdžio pažeidimus nėra numatyta. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacija, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant ne tik drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, bet ir kitokio pobūdžio pažeidimus – teisės aktų, reglamentuojančių ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, pažeidimus ir neteisėto labdaros, paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšų panaudojimo atvejus bei viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pažymėtina, kad drausminių ir
(ar) tarnybinių nusižengimų tyrimo atveju kriminalinės žvalgybos informaciją siūloma leisti panaudoti tik tuomet, kai tiriamas nusižengimas turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Tokiu ribojimu būtų užkirstas kelias kriminalinės žvalgybos informaciją naudoti pernelyg plačiai, pavyzdžiui, tiriant bet kuriuos (taip pat – ir neatsargius, mažareikšmius ar panašiai) drausminius, tarnybinius nusižengimus. Kitais atvejais kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo galimybė nėra siejama su korupciniu tiriamų pažeidimų pobūdžiu ar šios informacijos gavimu siekiant atskleisti būtent korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Manytina, kad sudarius galimybę naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją minėtų pažeidimų tyrime, bus sudarytos prielaidos efektyviau kovoti su pažeidimais konkurencijos, viešųjų pirkimų, viešųjų lėšų panaudojimo srityse, taip pat – įvairiose ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos srityse. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskirų dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šį įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,kriminalinė žvalgyba“, „pažeidimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Dainius Gaižauskas Saulius Skvernelis Povilas Urbšys Vytautas Bakas Jonas Jarutis Audrys Šimas Kęstutis Mažeika Virginijus Sinkevičius Guoda Burokienė Vida Ačienė Naglis Puteikis Virgilijus Alekna Michal Mackevič Valerijus Simulik Justas Džiugelis Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Rima Baškienė
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-31 Nr. S-2017-3168 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI‑2234 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-519 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S-2017-3168 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-519, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. balandžio 5 d. išvadoje Nr. XIIIP-519 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, keltina prielaida, kad jis neatitinka proporcingumo principo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad teikiamu projektu išplečiamas informacijos, kuri gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant kitus teisės pažeidimus nei nusikalstama veika, turinys. Galiojančioje įstatymo 19 straipsnio 3 dalies redakcijoje drausminių ir (ar) tarnybinių nusižengimų tyrime gali būti panaudojama kriminalinės žvalgybos informacija tik „apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką“. Teikiamu projektu siūloma leisti panaudoti kituose tyrimuose visą kriminalinės žvalgybos informaciją. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, kriminalinės žvalgybos informacija – tai „kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys“. Pagal pateiktą apibrėžimą surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti itin plataus turinio, susijusi su asmens privačiais duomenimis ir kita „jautria“ informacija. Akcentuotina, kad informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką yra tik maža visos kriminalinės žvalgybos informacijos dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu galimai neproporcingai išplečiamas teisės pažeidimų, kuriems galės būti panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, ratas.
Pagal šiuo metu galiojančią Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio 3 dalies redakciją kriminalinės žvalgybos informacija, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Projektu siūloma atitinkamų pažeidimų sąrašą išplėsti teisės aktų, reglamentuojančiais ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, pažeidimais; neteisėto labdaros, paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšų panaudojimo atvejais; viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Tai reikštų, kad kriminalinės žvalgybos informacija galės būti panaudojama ir tiriant privatinės teisės pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad toks teisės pažeidimų, kurių tyrime gali būti naudojama kriminalinės žvalgybos informacija, plėtimas prieštarauja kriminalinės žvalgybos pamatiniams principams ir uždaviniams, neatitinka kriminalinės žvalgybos objekto. Remiantis Kriminalinės žvalgybos 2 straipsnio 10 dalimi, kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys.
Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsniu, kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra: 1) nusikalstamų veikų prevencija;
2) nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas; 3) asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 4) asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška; 5) daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška; 6) kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas. Pabrėžtina, kad kriminalinės žvalgybos sąvokos pavadinimas, jos objektai ir uždaviniai yra išskirtinai susiję su nusikalstama veika. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai – 1) agentūrinė veikla; 2) apklausa;
3) apžiūra; 4) kontrolinis patikrinimas; 5) kontroliuojamasis gabenimas; 6) nusikalstamos veikos imitavimas; 7) pasala; 8) sekimas; 9) slaptoji operacija;
10) teisėsaugos institucijų užduotis – gali riboti esmines žmogaus teises ir laisves. Dėl tos priežasties kriminalinė žvalgyba yra pateisinama ir proporcinga tik tiriant pačius pavojingiausius teisės pažeidimus – nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad ne dėl visų nusikalstamų veikų yra galimas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Vadovaujantis kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas, tik kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie kai kuriuos sąrašo principu išvardintus apysunkius nusikaltimus[1].
Konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas negali būti atliekamas ne tik dėl dalies apysunkių nusikaltimų, bet ir dėl visų nesunkių ar neatsargių nusikaltimų[2], taip pat dėl baudžiamųjų nusižengimų. Be to, paprastai tik tiriant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytus nusikaltimus galima panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją. Vadovaujantis Generalinės prokuratūros 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. I-383 „Dėl Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 2-83) 18 punktu – „Kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese panaudojama laikantis proporcingumo principo. Paprastai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje.“ Atsižvelgiant į tai, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies sąlygų plėtimas gilina kolizinio pobūdžio teisinį reguliavimą, kai kriminalinės žvalgybos informacija negali būti panaudojama dėl nemažos dalies nusikalstamų veikų, bet gali būti panaudojama, tiriant gerokai švelnesnius teisės pažeidimus. Konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais sukeliami esminių žmogaus teisių ir laisvių ribojimai yra akivaizdžiai neproporcingi siekiui naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją teikiamame projekte nurodytų teisės pažeidimų tyrime. 2. Priėmus teikiamą projektą, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies išskyrimas prarastų pagrįstumą.
Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo išimtį sieja tik su kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir tik su tokios informacijos panaudojimo tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pripažįstama: „kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Pastebėtina, kad vienas iš dažnesnių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir tarnybinio (drausminio) nusižengimo atribojimo kriterijų yra kilusios žalos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydis. Kai kurios iš išvardintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, piktnaudžiavimas – BK 228 straipsnis) yra taip susijusios su padariniais, kad jų nekilus, nėra išskiriama parengtinė nusikalstamos veikos stadija, o padaryta veika kvalifikuojama kaip tarnybinis (drausminis) pažeidimas.
Neleidus tarnybiniuose tyrimuose panaudoti dėl tokių veikų surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos, dalis šių tyrimų žlugtų. Kita vertus, leidus bet kokią kriminalinės žvalgybos informaciją (ne tik susijusią su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis) panaudoti ne tik tiriant drausminius ar tarnybinius pažeidimus, bet ir kitus projekte išvardintus pažeidimus, iš esmės išsiplėstų teisės pažeidimų tyrimo ribos ir kryptys bei subjektų, dėl kurių atliekami šie tyrimai, ratas. Keltina prielaida, kad atitinkama pataisa lemtų piktnaudžiavimo kriminalinės žvalgybos informacija atvejų augimą. 3. Teikiamu projektu keičiamame 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatoma, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti panaudojama tiriant „drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių“. Akcentuotina, kad ši formuluotė nėra tiksli. Padaryta veika, bet ne pažeidimas (t. y. jos kvalifikacija) gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 4. Teikiamu projektu papildomuose 19 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose vardinamas itin platus teisės aktų pažeidimų sąrašas, kurių tyrime galimas kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimas ir panaudojimas. Manytina, kad su šia pataisa turėtų būti susieti ir teisės aktų, reglamentuojančių nurodytus teisės pažeidimus, pakeitimai dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje (tarnybinės nuobaudos skyrimas) yra pateikta blanketinė nuoroda į Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Antra vertus, pačiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme turėtų būti detalizuota kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo kitų teisės pažeidimų tyrimuose tvarka. 5. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra užregistruotas alternatyvus Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio pataisų projektas (Reg. Nr. XIIIP-279). Pastebėtina, kad projektais Nr. XIIIP-279 ir XIIIP-519 teikiamos Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio pataisos skiriasi iš esmės. Projektu Nr. XIIIP-279 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad
„kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos
veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“, o Projektu Nr. XIIIP-519 atitinkamą nuostatą siūloma iš esmės išplėsti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, rekomenduotina projektus Nr. XIIIP-279 ir XIIIP-519 nagrinėti kartu. 6. Pastebėtina, kad nuostata, numatanti galimybę kriminalinės žvalgybos (anksčiau – operatyvinės veiklos) metu gautus duomenis panaudoti tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime, teisiniame reguliavime atsirado įsigaliojus 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymui Nr. XI-1368 (past. – vėliau ši nuostata perkelta ir į 2012 m. priimtą Kriminalinės žvalgybos įstatymą). Įstatymo Nr. XI-1368 projektą parengė Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupe.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past.
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėją pavaduojanti patarėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos advokatūros atstovai: Ignas Vėgėlė, Laura Reineker, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
su teikiamu projektu, kuriuo keičiama Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, keltina prielaida, kad jis neatitinka proporcingumo principo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad teikiamu projektu išplečiamas informacijos, kuri gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant kitus teisės pažeidimus nei nusikalstama veika, turinys. Galiojančioje įstatymo 19 straipsnio 3 dalies redakcijoje drausminių ir (ar) tarnybinių nusižengimų tyrime gali būti panaudojama kriminalinės žvalgybos informacija tik „apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką“. Teikiamu projektu siūloma leisti panaudoti kituose tyrimuose visą kriminalinės žvalgybos informaciją.
Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, kriminalinės žvalgybos informacija – tai „kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys“. Pagal pateiktą apibrėžimą surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti itin plataus turinio, susijusi su asmens privačiais duomenimis ir kita „jautria“ informacija. Akcentuotina, kad informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką yra tik maža visos kriminalinės žvalgybos informacijos dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu galimai neproporcingai išplečiamas teisės pažeidimų, kuriems galės būti panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, ratas. Pagal šiuo metu galiojančią Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio 3 dalies redakciją kriminalinės žvalgybos informacija, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Projektu siūloma atitinkamų pažeidimų sąrašą išplėsti teisės aktų, reglamentuojančiais ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, pažeidimais; neteisėto labdaros, paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšų panaudojimo atvejais; viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Tai reikštų, kad kriminalinės žvalgybos informacija galės būti panaudojama ir tiriant privatinės teisės pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad toks teisės pažeidimų, kurių tyrime gali būti naudojama kriminalinės žvalgybos informacija, plėtimas prieštarauja kriminalinės žvalgybos pamatiniams principams ir uždaviniams, neatitinka kriminalinės žvalgybos objekto.
Remiantis Kriminalinės žvalgybos 2 straipsnio 10 dalimi, kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsniu, kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra: 1) nusikalstamų veikų prevencija; 2) nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas; 3) asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 4) asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška; 5) daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška; 6) kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas. Pabrėžtina, kad kriminalinės žvalgybos sąvokos pavadinimas, jos objektai ir uždaviniai yra išskirtinai susiję su nusikalstama veika. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai – 1) agentūrinė veikla; 2) apklausa; 3) apžiūra; 4) kontrolinis patikrinimas; 5) kontroliuojamasis gabenimas; 6) nusikalstamos veikos imitavimas; 7) pasala; 8) sekimas; 9) slaptoji operacija; 10) teisėsaugos institucijų užduotis – gali riboti esmines žmogaus teises ir laisves. Dėl tos priežasties kriminalinė žvalgyba yra pateisinama ir proporcinga tik tiriant pačius pavojingiausius teisės pažeidimus – nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad ne dėl visų nusikalstamų veikų yra galimas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
Vadovaujantis kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas, tik kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie kai kuriuos sąrašo principu išvardintus apysunkius nusikaltimus[¹]. Konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas negali būti atliekamas ne tik dėl dalies apysunkių nusikaltimų, bet ir dėl visų nesunkių ar neatsargių nusikaltimų[²], taip pat dėl baudžiamųjų nusižengimų. Be to, paprastai tik tiriant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytus nusikaltimus galima panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją. Vadovaujantis Generalinės prokuratūros 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. I-383 „Dėl Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 2-83) 18 punktu – „Kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese panaudojama laikantis proporcingumo principo. Paprastai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje.“ Atsižvelgiant į tai, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies sąlygų plėtimas gilina kolizinio pobūdžio teisinį reguliavimą, kai kriminalinės žvalgybos informacija negali būti panaudojama dėl nemažos dalies nusikalstamų veikų, bet gali būti panaudojama, tiriant gerokai švelnesnius teisės pažeidimus. Konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais sukeliami esminių žmogaus teisių ir laisvių ribojimai yra akivaizdžiai neproporcingi siekiui naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją teikiamame projekte nurodytų teisės pažeidimų tyrime. Nesvarstyta 2.
departamentas
teikiamą projektą, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies išskyrimas prarastų pagrįstumą. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo išimtį sieja tik su kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir tik su tokios informacijos panaudojimo tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pripažįstama: „kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Pastebėtina, kad vienas iš dažnesnių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir tarnybinio (drausminio) nusižengimo atribojimo kriterijų yra kilusios žalos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydis. Kai kurios iš išvardintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, piktnaudžiavimas – BK 228 straipsnis) yra taip susijusios su padariniais, kad jų nekilus, nėra išskiriama parengtinė nusikalstamos veikos stadija, o padaryta veika kvalifikuojama kaip tarnybinis (drausminis) pažeidimas.
Neleidus tarnybiniuose tyrimuose panaudoti dėl tokių veikų surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos, dalis šių tyrimų žlugtų. Kita vertus, leidus bet kokią kriminalinės žvalgybos informaciją (ne tik susijusią su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis) panaudoti ne tik tiriant drausminius ar tarnybinius pažeidimus, bet ir kitus projekte išvardintus pažeidimus, iš esmės išsiplėstų teisės pažeidimų tyrimo ribos ir kryptys bei subjektų, dėl kurių atliekami šie tyrimai, ratas. Keltina prielaida, kad atitinkama pataisa lemtų piktnaudžiavimo kriminalinės žvalgybos informacija atvejų augimą. Nesvarstyta
departamentas
projektu keičiamame 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatoma, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti panaudojama tiriant „drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių“. Akcentuotina, kad ši formuluotė nėra tiksli. Padaryta veika, bet ne pažeidimas (t. y. jos kvalifikacija) gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Nesvarstyta
departamentas
projektu papildomuose 19 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose vardinamas itin platus teisės aktų pažeidimų sąrašas, kurių tyrime galimas kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimas ir panaudojimas. Manytina, kad su šia pataisa turėtų būti susieti ir teisės aktų, reglamentuojančių nurodytus teisės pažeidimus, pakeitimai dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo.
Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje (tarnybinės nuobaudos skyrimas) yra pateikta blanketinė nuoroda į Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Antra vertus, pačiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme turėtų būti detalizuota kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo kitų teisės pažeidimų tyrimuose tvarka. Nesvarstyta
departamentas
dėmesį, kad Seime yra užregistruotas alternatyvus Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio pataisų projektas (Reg. Nr. XIIIP-279). Pastebėtina, kad projektais Nr. XIIIP-279 ir XIIIP-519 teikiamos Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio pataisos skiriasi iš esmės. Projektu Nr. XIIIP-279 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad
„kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos
veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“, o Projektu Nr. XIIIP-519 atitinkamą nuostatą siūloma iš esmės išplėsti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, rekomenduotina projektus Nr. XIIIP-279 ir XIIIP-519 nagrinėti kartu. Nesvarstyta
departamentas
žvalgybos (anksčiau – operatyvinės veiklos) metu gautus duomenis panaudoti tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime, teisiniame reguliavime atsirado įsigaliojus 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymui Nr.
XI-1368 (past. – vėliau ši nuostata perkelta ir į 2012 m. priimtą Kriminalinės žvalgybos įstatymą). Įstatymo Nr. XI-1368 projektą parengė Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupe. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Nesvarstyta
Respublikos teisingumo ministerijos 2017-04-141 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo
kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-519, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. balandžio 5 d. išvadoje Nr. XIIIP-519 pateiktoms pastaboms. Nesvarstyta
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2017-05-311 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo NR. IX-2234 (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas)
(toliau – Projektas), informuoja, kad Projektui nepritaria dėl toliau nurodomų priežasčių: Projekto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymui (toliau – Advokatūros įstatymas). Kriminalinės žvalgybos informacija be kita ko gali apimti ir duomenis, kurie sudaro advokato profesinę paslaptį.
Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas iš esminių advokato veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimo principas. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalis draudžia apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Pagal to paties straipsnio 4 dalį krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Advokatai veikia laikydamiesi valstybės nustatytų reikalavimų ir taip prisideda prie svarbiausių teisinės valstybės siekių – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo bei teisingumo įgyvendinimo.
Advokato funkcijų svarba nulemia advokatų veiklos principų ir garantijų užtikrinimo imperatyvą. Pareigą užtikrinti advokato nepriklausomumą bei kitus advokatų veiklos principus bei draudimą bet kokiu būdu kištis į šio teisinės pagalbos teikėjo veiklą valstybei nurodo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šio Teismo išaiškinta, kad valstybė negali kontroliuoti ir reguliuoti advokato veiksmų, kadangi tai nesuderinama su advokato profesijos nepriklausomumu, be to, tokia kontrolė pažeistų bylos šalių lygybės principą (pvz., byloje Alvarez Sanchez prieš Ispaniją ir kt.), veiksmingos teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas galimas tik užtikrinus tinkamas šios pagalbos teikimui sąlygas (pvz., Goddi prieš Italiją; R.D. prieš Lenkiją ir kt.). Kliento santykių konfidencialumo pažeidimas Europos Žmogaus Teisių Teismo yra prilyginamas teisminės gynybos prieinamumo pažeidimui (pvz., Daud prieš Portugaliją, Magalhaes Pereira prieš Portugaliją ir kt.). Iš paminėtų Advokatūros įstatymo nuostatų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų spręstina, jog informacijos, kuri sudaro advokato profesinę paslaptį, net jeigu ji buvo surinkta teisėtai kriminalinės žvalgybos metu, tolimesnis panaudojimas tuo metu, kai advokatas jau nėra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, yra draudžiamas. Taigi projekto nuostatos prieštarauja Advokatūros įstatyme numatytiems advokato veiklos – kliento paslapties neatskleidimo – principui (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei advokato veiklos garantijoms (46 straipsnis). Nesvarstyta
2017-05-311 Kriminalinės žvalgybos informacija be kita ko apima ir duomenis apie privatų asmens gyvenimą, gaunamus ribojant asmens teisę į privatumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja žmogaus teisę į privatumą ir įpareigoja valstybę užtikrinti tinkamą jos apsaugą. Nors prevencinės priemonės, kuriomis siekiama riboti ir mažinti nusikalstamumą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, tačiau nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo sukuriamos prielaidos valstybės institucijoms naudoti priemones, kuriomis ribojama žmogaus teisė į privatumą, be kita ko numatytas Kriminalinės žvalgybos įstatyme, yra būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Lietuvos advokatūros įsitikinimu, Projektu siūloma įtvirtinti galimybė išslaptinti ir panaudoti visą kriminalinės žvalgybos informaciją, neatitinka proporcingumo principo. Tai pagrindžia ta aplinkybė, jog kriminalinė žvalgyba leidžiama tik ribotais atvejais: kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie Kriminalinės žvalgybos įstatyme konkrečiai išvardintus apysunkius nusikaltimus; pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; dingsta be žinios asmuo ar vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio (Kriminalinės žvalgybos įstatymo
tiriant kitų, negu yra išvardintos Kriminalinės žvalgybos įstatymo
tarpu Projektu siūloma leisti kriminalinės žvalgybos informaciją naudoti tiriant bet kokius (iš esmės net ir privatinės teisės) pažeidimus, kurie nėra nusikalstamos veikos. Toks siūlomas reguliavimas prieštarauja kriminalinės žvalgybos uždaviniams.
Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonės dėl to, ar šiuo metu galiojančios redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis (kuri numato žymiai siauresnes kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo galimybes, negu siūloma Projektu) neprieštarauja konstituciniam asmens teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo principui, taip pat dėl to, ar tai, kad nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, procedūra, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui inter alia jo apimam proporcingumo elementui, dėl ko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2766-438/2017). Nesvarstyta
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilus abejonei, ar šiuo metu galiojanti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostata, numatanti, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, neprieštarauja konstituciniam asmens teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo, teisinės valstybės bei proporcingumo principams, kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nutarta daryti įstatymo projekto Nr. XIIIP-519 svarstymo Komitete pertrauką iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateiks išaiškinimą dėl šių nuostatų konstitucingumo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė