Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
apskaičiuojamas tokia tvarka:
užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai. Šiame punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas IK taikomas, jeigu, jį pritaikius, pagal indeksavimo metais galiosiantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais ir po jų einančiais kalendoriniais metais prognozuojamos pensijų socialinio draudimo išlaidos nepradeda viršyti prognozuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų;
2) jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas. “
ją išdėstyti taip: „3.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami . Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“
straipsnį nauja 7 dalimi: „
tais metais, kuriais bus vykdomas pensijų indeksavimas pagal šį straipsnį, planuojama, kad Valstybinio socialinio draudimo fonde trūks lėšų neigiamam pinigų srautų iš įprastinės ir investicinės veiklos rezultatui padengti, skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Skiriamų asignavimų suma tvirtinama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. “
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narys Tomas Tomilinas
Jungtinio projekto Nr. XIIIP-5184(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai XIIIP-5184 ir
ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai. Vadovaujantis
8 straipsniu, socialinio draudimo pensijos (senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių) kasmet indeksuojamos. Socialinio draudimo pensijų indeksavimas, vykdomas nuo 2017 m. lėmė tai, kad beveik milijonui šių pensijų gavėjų kasmet jų gaunamos pensijos nuosekliai didėjo: 2017 m. – 6 proc., 2018 m. – 6,94 proc., 2019 m. – 7,63 proc., 2020 m. – 8,11 proc., šiais metais papildomai padidinant socialinio draudimo bazinę pensiją (jos indeksavimo koeficientas
Respublikos finansų ministerijos paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje (toliau – Ekonominės raidos scenarijus) prognozuojama, kad 2020 m. bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis pokytis bus neigiamas (-1,5 proc.), todėl pagal galiojančias socialinio draudimo pensijų indeksavimo taisykles 2021 m. šių pensijų indeksavimas neturės būti vykdomas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius –
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta pensijų indeksavimo tvarka, o minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas nevykdomas, jei nustatyta tvarka apskaičiuotas indeksavimo koeficientas (toliau – IK) yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu:
1) siūloma pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti taisyklės, pagal kurią apskaičiuotas IK taikomas tik tuomet, jei padidintoms pensijoms mokėti užteks pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų, t. y. planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršys planuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų;
2) siūloma pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti 75 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų įmokų ir išmokų balanso taisyklės. Ši taisyklė nebetikslinga, nes indeksavimas būtų vykdomas visuomet;
3) siūloma pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti socialinio draudimo pensijų indeksavimo stabdymo taisyklės, kai IK apskaičiavimo metų paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) vėlesnių metų darbo užmokesčio fondo ir (ar) bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis pokyčiai procentais yra neigiami. Atsisakius šios nuostatos, socialinio draudimo pensijų indeksavimas būtų toliau vykdomas pagal septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį.
Liktų galioti tik itin mažo IK atvejo taisyklė, t. y. indeksavimas sustotų tik tada, kai apskaičiuotas IK nesiektų vieno procento. 4) Galiojanti IK apskaičiavimo taisyklė pagal septynerių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį leidžia išlyginti ekonomikos svyravimų poveikį socialinio draudimo pensijų indeksavimui, t.y. spartaus ekonomikos augimo laikotarpiais socialinio draudimo pensijos indeksuojamos šiek tiek lėčiau negu auga darbo užmokestis ar darbo užmokesčio fondas, o lėtesnio augimo laikotarpiais, į IK apskaičiavimą įtraukus spartesnio augimo laikotarpių duomenis, socialinio draudimo pensijų augimas, tikėtina, šiek tiek lenks minėtųjų rodiklių augimą. Atsisakius valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų įmokų ir išmokų balanso tikrinimo, indeksavimui įgyvendinti kai kuriais laikotarpiais riekės papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, nes vien apdraustųjų socialinio draudimo įmokų sumažėjus įmokų mokėtojų skaičiui neužteks. Tuo tikslu siūloma pildyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnį nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad j eigu planuojamos socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės nei šio biudžeto išlaidos, trūkstamų lėšų sumai skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto ir numatomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme . Ši nuostata yra būtina, norint įgyvendinti siūlomą pensijų indeksavimo mechanizmą, kadangi dėl besitraukiančios šalies ekonomikos vien socialinio draudimo įmokų dėl toliau tęsiamo socialinio draudimo pensijų indeksavimo padidėjusioms pensijoms mokėti neužteks: lėšų gali trūkti ne vien bendrajai pensijos daliai, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, bet ir individualiajai pensijos daliai didinti ir mokėti. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymus, nebus sustabdytas socialinio draudimo pensijų indeksavimas, jis toliau bus vykdomas pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius, todėl neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimtiems įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtiems įstatymams įgyvendinti jų įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti 2021 metais reikės apie 249 milijonų eurų, 2022 metais –
socialinio draudimo fondo biudžetų lėšos). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra“ „socialinio draudimo pensija“, „socialinio draudimo pensijų indeksavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Tomas Tomilinas
DĖL
PROJEKTO 2020-09-16 Nr. XIIIP-5184 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
PROJEKTO 2020-11-11 Nr. XIIIP-5184(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
NR. I-549
Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė (nuotoliniu), vyr. specialistė Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 2. Teisingumo ministerija, 2020-09-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 (toliau
Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų įmokų ir išmokų balanso taisyklės, atsisakyti socialinio draudimo pensijų indeksavimo stabdymo taisyklės, kai IK apskaičiavimo metų paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) vėlesnių metų darbo užmokesčio fondo ir (ar) bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis pokyčiai procentais yra neigiami, ir nustatyti, kad jeigu planuojamos socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės nei šio biudžeto išlaidos, trūkstamų lėšų sumai skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie numatomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl besitraukiančios šalies ekonomikos vien socialinio draudimo įmokų dėl toliau tęsiamo socialinio draudimo pensijų indeksavimo padidėjusioms pensijoms mokėti neužteks: lėšų gali trūkti ne vien bendrajai pensijos daliai, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, bet ir individualiajai pensijos daliai didinti ir mokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, stabilią ūkio plėtrą ir laikytis 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis) taikomas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kuriame nustatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklio valdymo sąlygos bei valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, įskaitant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, taisyklės. Siekiant, įvertinti, ar įstatymo projektu siūlomos nuostatos nesukels prielaidos pažeisti fiskalinės drausmės taisyklių, bei atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įvertina, ar laikomasi valdžios sektoriaus balanso rodiklio valdymo sąlygų, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta. 2020 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1167. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Nr. 1167 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1674 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: < 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5172(3) (toliau
Nr. XIIIP-5184 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184) ir, atsižvelgiant į tai, kad jais siūloma keisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis teisėkūros efektyvumo principu, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nurodytus įstatymų projektus sujungti ir jais siūlomą keisti teisinį reguliavimą tobulinti pagal toliau pateiktus pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 215.3 papunktyje įtvirtintas siekis nemažinti socialinio draudimo pensijų. Sustabdžius socialinio draudimo pensijų indeksavimą, kai valstybėje nėra susidariusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, o darbo užmokestis auga, būtų sukurta situacija, kai socialinio draudimo pensijų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu mažėtų, tačiau, nevertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir šios draudimo rūšies išlaidų bei makroekonominių rodiklių, kiltų pavojus viešųjų finansų tvarumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr.
fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir išlaidų balanso, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5172(3) 1 straipsniu ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka
apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (ar) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir
(ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“
projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad jei indeksuojant socialinio draudimo pensijas, Valstybinio socialinio draudimo fonde trūksta lėšų neigiamam pinigų srautų iš įprastinės ir investicinės veiklos rezultatui padengti, skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Toks teisinis reguliavimas gali lemti, kad Lietuvos ilgalaikis finansų tvarumas būtų įvertintas kaip didelės rizikos. Europos Komisija kasmet vertina visų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą (vertinimas pateikiamas Šalies ataskaitoje). Jei Europos Komisija įvertins Lietuvos ilgalaikį finansų tvarumą kaip didelės rizikos, vadovaujantis 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje , Lietuva privalės nusistatyti griežtesnį vidutinio laikotarpio tikslą. Be to, sumažėjusio ilgalaikio finansų tvarumo įvertinimas gali būti kaip vienas iš pagrindinių ženklų reitingų agentūroms, kitoms tarptautinėms organizacijoms, investuotojams, kad Lietuva nukrypo nuo atsakingo viešųjų finansų valdymo kelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5172(3) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5184 teikiamus siūlymus dėl socialinio draudimo pensijų indeksavimo teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą priėmus įstatymus, siūlytina Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2651 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2651) nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr.
XIII-2651 2 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas“, nes:
Nr. BPE-7 „Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į dabartinę demografinę situaciją ir neapibrėžtumą dėl COVID-19, išlieka rizika, jog užimtųjų skaičius gali mažėti labiau nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui, labiau silpnės vidaus paklausa. Tai gali neigiamai paveikti vidaus vartojimą ir ekonomikos augimą. Esant tokiam neapibrėžtumui, socialinio draudimo pensijos turi būti indeksuojamos taikant pagal makroekonominius rodiklius apskaičiuotą indeksavimo koeficientą; 3.1.2. tai, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas neturėtų viršyti lygmens, kuris apskaičiuojamas pagal indeksavimo taisykles, konstatuota Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumo mokslininkų atlikto projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžta, jog ekonomikos augimo laikotarpiu sukaupto rezervo lėšos neturėtų būti naudojamos išmokoms didinti ad hoc ;
pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr. XIII-2651 nuostatoje įtvirtintas papildomas ad hoc socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento padidinimas nuo 2021 metų nėra pagrįstas jokiais makroekonominiais rodikliais, neįvertinta valstybėje susiklosčiusi finansinė ir ekonominė padėtis.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtame Ekonominės raidos scenarijuje 2020–2023 metams nurodyta, kad darbo užmokesčio augimas
didinimas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuotą socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą – 7,17 proc. Vien pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą apskaičiuoto socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento taikymas užtikrins daugiau nei dvigubai spartesnį socialinio draudimo pensijų augimą nei numatomas darbo užmokesčio augimas, o tai leis pasiekti Įstatymo Nr. XIII‑2651 iniciatorių vieną iš siekiamų tikslų – užtikrinti, kad socialinio draudimo pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis . 3.2. Siūlytina pripažinti netekusiu galios Įstatymo Nr. XIII-2651 3 straipsnį, nes ilgalaikis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos poveikis šalies ekonomikai išlieka neapibrėžtas, o, Lietuvos banko vertinimu, valstybės skola augs: 2020 m. pasieks 50 proc. bendrojo vidaus produkto lygį ir, tikėtina, ateityje artės prie Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžiamos 60 proc. ribos.
Esant susiklosčiusiai situacijai, parinkti kitus makroekonominius rodiklius socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientui apskaičiuoti, nei numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo
indeksavimo koeficientas būtų siejamas su darbo užmokesčio augimu, tokiam indeksavimui reikėtų užtikrinti papildomą finansavimą, nes ateityje mažėjant darbo jėgai neužteks apdraustųjų socialiniu draudimu asmenų mokamų pensijų socialinio draudimo įmokų socialinio draudimo pensijoms mokėti, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-5184. Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus XIIIP-5184 ir XIIIP-5172(3) sujungti ir bazinio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Varžgalys, Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-11-04
dalyvavo: : R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, P. Kuzmickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja – E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyr. patarėjas, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, M. Tuskienė – finansų viceministrė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialiniu draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-16 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2020-09-28 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 (toliau – įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, įstatymo projektu siūloma atsisakyti taisyklės, pagal kurią apskaičiuotas socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas (toliau – IK) taikomas tik tuomet, jei padidintoms pensijoms mokėti užteks pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų, atsisakyti 75 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų įmokų ir išmokų balanso taisyklės, atsisakyti socialinio draudimo pensijų indeksavimo stabdymo taisyklės, kai IK apskaičiavimo metų paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) vėlesnių metų darbo užmokesčio fondo ir (ar) bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis pokyčiai procentais yra neigiami, ir nustatyti, kad jeigu planuojamos socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės nei šio biudžeto išlaidos, trūkstamų lėšų sumai skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie numatomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl besitraukiančios šalies ekonomikos vien socialinio draudimo įmokų dėl toliau tęsiamo socialinio draudimo pensijų indeksavimo padidėjusioms pensijoms mokėti neužteks: lėšų gali trūkti ne vien bendrajai pensijos daliai, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, bet ir individualiajai pensijos daliai didinti ir mokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, stabilią ūkio plėtrą ir laikytis 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis) taikomas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kuriame nustatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklio valdymo sąlygos bei valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, įskaitant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, taisyklės. Siekiant, įvertinti, ar įstatymo projektu siūlomos nuostatos nesukels prielaidos pažeisti fiskalinės drausmės taisyklių, bei atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įvertina, ar laikomasi valdžios sektoriaus balanso rodiklio valdymo sąlygų, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybė 2020 m. spalio 20d. priėmė nutarimą Nr. 1167. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1674 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: <<...>>. 2 . Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5172(3) (toliau
Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5184 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184) ir, atsižvelgiant į tai, kad jais siūloma keisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis teisėkūros efektyvumo principu, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nurodytus įstatymų projektus sujungti ir jais siūlomą keisti teisinį reguliavimą tobulinti pagal toliau pateiktus pasiūlymus: 2.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 215.3 papunktyje įtvirtintas siekis nemažinti socialinio draudimo pensijų. Sustabdžius socialinio draudimo pensijų indeksavimą, kai valstybėje nėra susidariusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, o darbo užmokestis auga, būtų sukurta situacija, kai socialinio draudimo pensijų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu mažėtų, tačiau, nevertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir šios draudimo rūšies išlaidų bei makroekonominių rodiklių, kiltų pavojus viešųjų finansų tvarumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184
fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir išlaidų balanso, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5172(3) 1 straipsniu ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (ar) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“ 2.2 . Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad jei indeksuojant socialinio draudimo pensijas, Valstybinio socialinio draudimo fonde trūksta lėšų neigiamam pinigų srautų iš įprastinės ir investicinės veiklos rezultatui padengti, skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Toks teisinis reguliavimas gali lemti, kad Lietuvos ilgalaikis finansų tvarumas būtų įvertintas kaip didelės rizikos. Europos Komisija kasmet vertina visų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą (vertinimas pateikiamas Šalies ataskaitoje).
Jei Europos Komisija įvertins Lietuvos ilgalaikį finansų tvarumą kaip didelės rizikos, vadovaujantis
Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje , Lietuva privalės nusistatyti griežtesnį vidutinio laikotarpio tikslą. Be to, sumažėjusio ilgalaikio finansų tvarumo įvertinimas gali būti kaip vienas iš pagrindinių ženklų reitingų agentūroms, kitoms tarptautinėms organizacijoms, investuotojams, kad Lietuva nukrypo nuo atsakingo viešųjų finansų valdymo kelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Komiteto patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIIP-5184(2) (sujungus Seimo narių teiktus projektus Nr. XIIIP-5184 ir
1) pritarta Vyriausybės nutarimo 2.1 punkte pasiūlytai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies formuluotei, pagal kurią socialinio draudimo pensijų indeksavimas būtų nevykdomas, jeigu abiejų nurodytų rodiklių - bendrojo vidaus produkto ir darbo užmokesčio fondo - pokyčiai yra neigiami (o ne kai yra neigiamas vien tik darbo užmokesčio fondo pokytis, kaip siūloma nustatyti įstatymo projekte Nr.
XIIIP-5172(3)) arba iš viso atsisakoma abiejų šių ir kitų rodiklių, kaip siūloma projekte Nr. XIIIP-5184);
2) Atsisakyta įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184
fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir išlaidų balanso ir kt. rodiklių, taip pat 1 straipsnio 3 dalies siūlymo dėl asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo neigiamam rezultatui padengti. 2. Lietuvos
. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5172(3) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5184 teikiamus siūlymus dėl socialinio draudimo pensijų indeksavimo teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą priėmus įstatymus, siūlytina Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2651 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2651) nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 3.1 . Siūlytina pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr. XIII-2651 2 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas“, nes: 3.1.1 . Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. rugsėjo 23 d. išvadoje Nr.
BPE-7 „Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į dabartinę demografinę situaciją ir neapibrėžtumą dėl COVID-19, išlieka rizika, jog užimtųjų skaičius gali mažėti labiau nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui, labiau silpnės vidaus paklausa. Tai gali neigiamai paveikti vidaus vartojimą ir ekonomikos augimą. Esant tokiam neapibrėžtumui, socialinio draudimo pensijos turi būti indeksuojamos taikant pagal makroekonominius rodiklius apskaičiuotą indeksavimo koeficientą; 3.1.2 . tai, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas neturėtų viršyti lygmens, kuris apskaičiuojamas pagal indeksavimo taisykles, konstatuota Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumo mokslininkų atlikto projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžta, jog ekonomikos augimo laikotarpiu sukaupto rezervo lėšos neturėtų būti naudojamos išmokoms didinti ad hoc ; 3.1.3 . siūlomoje pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr. XIII-2651 nuostatoje įtvirtintas papildomas ad hoc socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento padidinimas nuo 2021 metų nėra pagrįstas jokiais makroekonominiais rodikliais, neįvertinta valstybėje susiklosčiusi finansinė ir ekonominė padėtis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtame Ekonominės raidos scenarijuje 2020–2023 metams nurodyta, kad darbo užmokesčio augimas
didinimas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuotą socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą – 7,17 proc.
Vien pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą apskaičiuoto socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento taikymas užtikrins daugiau nei dvigubai spartesnį socialinio draudimo pensijų augimą nei numatomas darbo užmokesčio augimas, o tai leis pasiekti Įstatymo Nr. XIII‑2651 iniciatorių vieną iš siekiamų tikslų – užtikrinti, kad socialinio draudimo pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis. 3.2 . Siūlytina pripažinti netekusiu galios Įstatymo Nr. XIII-2651 3 straipsn į, nes ilgalaikis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos poveikis šalies ekonomikai išlieka neapibrėžtas, o, Lietuvos banko vertinimu, valstybės skola augs: 2020 m. pasieks 50 proc. bendrojo vidaus produkto lygį ir, tikėtina, ateityje artės prie Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžiamos 60 proc. ribos.
Esant susiklosčiusiai situacijai, parinkti kitus makroekonominius rodiklius socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientui apskaičiuoti, nei numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo
indeksavimo koeficientas būtų siejamas su darbo užmokesčio augimu, tokiam indeksavimui reikėtų užtikrinti papildomą finansavimą, nes ateityje mažėjant darbo jėgai neužteks apdraustųjų socialiniu draudimu asmenų mokamų pensijų socialinio draudimo įmokų socialinio draudimo pensijoms mokėti, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Nepritarti. Turi būti užtikrintas priimto įstatymo įgyvendinimas. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-5184. Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus XIIIP-5184 ir XIIIP-5172(3) sujungti ir bazinio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: 7.1. vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5184 ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5172(3) svarstyti kartu ir juos sujungti, pateikiant Seimui Komiteto patobulintą jungtinį įstatymo projektą Nr. XIIIP-5184(2). 7.2 pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam (sujungtų projektų Nr. XIIIP-5184 ir Nr. XIIIP-5172(3)) įstatymo projektui Nr. XIIIP-5184(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjas:
Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė