Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo NR
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
laikyti netekusiu galios: „
11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinė forma kitokia negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių organizatoriui
asmeniui;
ą atitinkamai laikyti nauju 11 punktu: „
kelionių organizatoriaus nemokumo atveju esant galimybei pasiūlyti turistui tęsti organizuotą turistinę kelionę, atsižvelgiant į teisėtus turisto lūkesčius ir organizuotos turistinės kelionės pratęsimo galimybes.“
3Papildyti 7 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu:
akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinė forma kitokia negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių organizatoriui
2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Laikyti netekusia galios 13 straipsnio 1 dalį,
buvusias 2,3,4 dalis atitinkamai laikyti 1,2,3 dalimis: „1. Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų.“ 2. 1.
turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
1) 50 000 eurų, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
2) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis. 3. 2. Kai kelionių organizatorius teikia vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. 4. 3. Vyriausybės įgaliota institucija tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas. 2. Laikyti netekusiu galios 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atitinkamai 2,3,4 punktus laikyti 1,2 ir 3 punktais: „1) 50 000 eurų, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis. 3.
3Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)76 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, jei ;“3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
punktą laikyti netekusiu galios: „4) užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių pardavimo agentui
dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių pardavimo agentui
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 2 dalį įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. VIII – 667 7, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo (toliau – įstatymo projektas) inicijavimą paskatino COVID-19 situacija Lietuvoje, kurios metu Turizmo sektorius prarado daugiau nei 80 procentų pajamų. Iš to seka, kad šiuo metu turizmas Lietuvoje patiria nemenką nuosmukį, smulkiesiems kelionių organizatoriams sunku konkuruoti, užtikrinti fnansinius įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek klientams. Šiuo įstatymo projektu siekiama sumažinti COVID- 19 ekonominius padarinius turizmo sektoriui. Kadangi šiuo metu atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai neturi pateikti prievolių užtikrinimo garantijų, analogiškos sąlygos turi būti taikomos vietinio turizmo organizatoriams, ypač, kai jų finansiniai įsipareigojimai yra dar mažesni negu atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių. Numatomais įstatymo pakeitimais būtų skatinamas vietinis turizmo verslas. Išvykstamojo turizmo prievolių užtikrinimo suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, iškraipo konkurencines sąlygas didžiųjų kelionių organizatorių naudai. Turizmo įstatyme numatyta, kad kelionių organizatorių ir kelionių pardavimo agento nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į COVID-19 situaciją Lietuvoje, kuomet turizmo sektorius privalėjo visiškai sustabdyti savo veiklą, o pastaruoju metu kelionių organizacijos veiklos ribos buvo smarkiai apribotos, siūloma šio punkto reikalavimus 2021 metams laikinai sustabdyti. Priešingu atveju turizmo įmonės negalės tęsti savo veiklos ir gauti reikalingas licencijas. Projektu siekiama didinti smulkių kelionių organizatorių konkurencingumą, kurti palankesnes sąlygas toliau vystytis ir greičiau atsigauti po COVID-19 pasekmių. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. Dėl įstatymo konsultuotasi su Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos kelionių verslo asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad vietinio turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų. Taip pat įstatyme numatyta, kad išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma: 50 000 eurų neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais. Kartu, įstatyme numatyta 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad kelionių organizatoriaus
kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinė forma kitokia negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui. Kartu tai taikoma ir kelionių pardavimo agentui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siekiama panaikinti Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.
Antruoju siūlymu siekiama išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą t.y 50 000 eurų, neorganizuojant kelionių užsakomais skrydžiais išbraukti ir taikyti tik 6 procentus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
Trečiuoju siūlymu siekiama laikinai sustabdyti 7 straipsnio 2 dalies, 11 punktą ir 18 straipsnio 3 dalies, 4 punktą 2021 metams. Tokiu būdu, tikimasi išlaikyti turizmo įmonių sklandžią veiklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas sukurs konkurencingesnę darbo aplinką, turės teigiamą poveikį papildomų investicijų pritraukimui į šalį, padės lengviau išvengti COVID-19 pasėkmių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Turizmo sektorius“, „kelionių organizatorius“, „atvykstamasis turizmas“, „išvykstamasis turizmas“, „vietinis turizmas“,
ir paaiškinimai Rengiant įstatymo projektą buvo konsultuotasi su Lietuvos kelionių verslo asociacija. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos gali būti aiškinamos, kaip stabdančios kai kurių įstatymo normų galiojimą, todėl galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją”, kuriame konstatavo, kad Konstitucijoje numatyti tik du atvejai, kai teisės akto (taigi ir įstatymo) galiojimas gali būti sustabdytas: pirma, pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį „Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą“; antra, Konstitucijos 145 straipsnyje nustatyta, kad esant ypatingoms sąlygoms – įvedus karo ar nepaprastąją padėtį – gali būti laikinai apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai galėtų būti padaroma sustabdant atitinkamų įstatymų normų galiojimą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad kitų įstatymo galiojimo sustabdymo atvejų Konstitucija nenumato. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnį, nustatant, jog reikalavimas kelionių organizatoriams – akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms – užtikrinti, jog nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, nebūtų taikomas 2021 metais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. <...>“ Taigi Akcinių bendrovių įstatymas nustato, jog bendrovėje negali susidaryti tokia padėtis, kad jos nuosavas kapitalas būtų mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, o jeigu taip atsitinka, turi būti nedelsiant imamasi priemonių, jog bendrovės nuosavas kapitalas būtų atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, bendrovės pertvarkymo arba jos likvidavimo. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas. Ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu siūlomiems analogiškiems keičiamo įstatymo 18 straipsnio pakeitimams, kiek tai susiję su nuosavo kapitalo dydžio reikalavimu kelionių pardavimo agentams – akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. 3.
straipsnį, sumažinant išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas, o v ietinio turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo siūloma visai atsisakyti. Pastebėtina, kad keičiamu įstatymu yra įgyvendinti
2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB reikalavimai. Nurodytos Direktyvos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „
teritorijoje įsisteigę organizatoriai suteiktų visų keliautojo arba jo vardu sumokėtų sumų grąžinimo, jei atitinkamos paslaugos nesuteikiamos dėl organizatoriaus nemokumo, garantiją. Jeigu į kelionės paslaugų paketo sutartį įtraukta keleivių vežimo paslauga, organizatoriai suteikia ir keliautojų repatrijavimo garantiją. Gali būti pasiūlyta tęsti paketą. <…> Direktyvos
turi būti efektyvi ir ja padengiamos išlaidos, kurias galima pagrįstai numatyti. Ji apima keliautojų arba jų vardu už paketus atliktų mokėjimų sumas, atsižvelgiant į laikotarpio nuo pradinių įmokų iki galutinių įmokų trukmę ir į paketų įvykdymą, taip pat į numatomas repatrijavimo išlaidas organizatoriaus nemokumo atveju.” Pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nepateikti jokie skaičiavimai, patvirtinantys, jog pakeitus įstatymą taip, kaip siūloma, įstatymo nuostatos vis dar atitiks nurodytas Direktyvos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos. 4. Vadovaujantis
įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kituose teisės aktuose gali būti įtvirtintų nuorodų į naikinamą ar pernumeruojamą keičiamo įstatymo straipsnio dalį ar punktą bei vadovaujantis minėtų rekomendacijų
numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis, straipsnis (ar jo dalis, punktas), yra „pripažįstamas“, o ne
„laikomas“ netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, projekto
nuostatos koreguotinos. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, numatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]