P rojekto lyginamasis variantas
mokslo ir studijų įstatymo nr. xi-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Sektoriniai profesiniai komitetai, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia išvadą dėl trumpųjų studijų programų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo vykdyti studijų programą pateikimo dienos. “2 straipsni. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, gavęs sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, išvadą . suderinęs jį su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. “3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pripažįstamą ne trumpesnę kaip 3 metų profesinę patirtį, atitinkančią pasirinktą studijų kryptį, arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą.“
2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio mėn. 16 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Eugenijus Jovaiša
P rojekto
lyginamasis variantas
mokslo ir studijų įstatymo nr. xi-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Sektoriniai profesiniai komitetai, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia išvadą dėl trumpųjų studijų programų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo vykdyti studijų programą pateikimo dienos. “2 straipsni. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, gavęs sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, išvadą. įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencija konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. “3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pripažįstamą ne trumpesnę kaip 3 metų profesinę patirtį, atitinkančią pasirinktą studijų kryptį, arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą , atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša
DĖL mokslo ir studijų įstatymo 48, 52 ir 59 straipsni ų pakeitimo Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSĮ) pataisos, įtvirtinančios trumpąsias studijas (2018-11-20 priimtas įstatymas Nr. XIII-1658). Įgyvendinant pataisų nuostatas, susidurta su keliomis esminėmis problemomis, trukdančiomis įdiegti V lygmens trumpąsias studijas aukštojo mokslo sistemoje. MSĮ48
vertinimo centras (toliau - SKVC). Pagal galiojančias MSĮ nuostatas, akreditavus trumpųjų studijų programas, sektoriniai profesiniai komitetai, kaip jie apibrėžti Profesinio mokymo įstatyme (toliau - SPK), dar turi pateikti savo nuomonę švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl šių akredituotų programų (tikėtasi, kad papildomas vertinimas užtikrins programų atitiktų valstybės ūkio, socialinei, kultūros raidos plėtrai). Pagal MSĮ 48 str. 5 dalį, akreditavimo procese jau yra vertinama, ar studijos, be kitų parametrų, taip pat atitinka valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir raidos perspsektyvą. Taip pat svarbu akcentuoti, kad kitų pakopų studijų programos nėra papildomai vertinamos po jų akreditavimo. Sukurtas papildomas žingsnis - prievolė SPK pareikšti savo nuomonę dėl akredituotų programų - yra perteklinis ir V lygmens trumpųjų studijų vertinimo procese nesukuria pridėtinės vertės, o tik nepagrįstai apsunkina trumpųjų studijų akreditavimo procesą. MSĮ 52 str. 11 dalyje nurodyta, kad kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos V lygmens trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su SPK. Keičiant MSĮ ir jame įtvirtinant trumpąsias studijas, buvo tikimasi, kad ši nuostata padės lengviau susieti verslo poreikius ir aukštojo mokslo galimybes tai įgyvendinti.
Tačiau per beveik dvejus metus nuo tada, kai buvo priimtos MSĮ pataisos dėl trumpųjų studijų, išryškėjo neigiama tokio teisinio reguliavimo pusė. Daugiau nei metus užtruko gauti veikiančių SPK nuomonę dėl studijų krypčių, kuriose galėtų būti vykdomos trumposios studijos. Verslo poreikiai jau atspindimi aukštųjų mokyklų valdyme ir studijų programų akreditavimo procese: 1) kolegijų tarybose, kurios yra kolegijų strateginių reikalų valdymo organas, be akademinės bendruomenės atstovų gali būti ir įvairių ūkio sektorių atstovų (pagal MSĮ, kolegijos vykdo trumpąsias studijas. Trumpųjų studijų įgyvendinimui jos gali pasitelkti profesines mokyklas); 2) studijų akreditavimo procese vertinama, ar studijos atitinka valstybės ūkio ir kitus poreikius. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas vykdė aktyvią parlamentinę kontrolę, kaip ruošiamasi įgyvendinti MSĮ nuostatas dėl V lygmens trumpųjų studijų įgyvendinimo. Daug diskusijų kėlė 59 str. 2 dalis - ar, stojant į trumpąsias studijas, asmuo turi turėti trejų metų profesinę patirtį toje srityje, kurios žinias planuoja gilinti studijose. Patirties reikalavimo vertinimą pateikė valstybės ekspertinė organizacija SKVC: „SKVC taip pat pritaria, kad profesinės patirties reikalavimas stojant į trumpąsias studijas yra netikslingas ir nesuderinamas su aukštojo mokslo reikalavimais. SKVC peržiūrėjo didžiosios dalies Europos aukštojo mokslo erdvės šalių, siūlančių trumpąjį ciklą, praktiką, bet reikalavimo (kaip papildomo, jau turintiems vidurinį išsilavinimą) turėti profesinę patirtį nerado. Atvirkščiai, profesinė patirtis dažnai taikoma ne kaip papildomas reikalavimas, bet kaip alternatyvus kelias neturintiems vidurinio išsilavinimo.
Įprastai trumpojo ciklo kvalifikacijos kitose šalyse suteikia lanksčias patekimo į aukštąjį mokslą galimybes ir kai kuriais atvejais yra alternatyvus kelias tiems, kurie netenkintų reikalavimų stoti į pirmos pakopos programas, pavydžiui, nėra laikę reikiamų baigiamųjų egzaminų. Jei griežtinami stojimo reikalavimai į pirmosios pakopos universitetines ar kolegines studijų programas (pavyzdžiui, didinant privalomų egzaminų skaičių, keliant aukštesnę konkursinio balo kartelę), tai, SKVC nuomone, trumpojo ciklo studijos galėtų būti alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą šių reikalavimų netenkinantiems. Pastebėta, kad užsienio šalyse trumpojo ciklo studentai dažnai yra iš socialiai pažeidžiamų grupių." Parengto projekto tikslas - patikslinti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kad aukštosios mokyklos galėtų teikti V lygmens trumpąsias studijas. Uždaviniai, kad būtų įgyvendintas tikslas:
48 str. 3 d. nuostatą atsisakant papildomo SPK studijų vertinimo, nes programas jau būna akreditavęs SKVC. 2. Pakeisti MSĮ 52 str. 11 d. nuostatą, kad kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos V lygmens trumposios studijos, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su SPK. 3. Pakeisti MSĮ 59 str. 2 d., atsisakant reikalavimo stojantiesiems į V lygmens trumpąsias studijas turėti ne mažiau kaip 3 metų profesinės patirties srityje, atitinkančioje pasirinktą studijų kryptį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys akademikas Eugenijus Jovaiša. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad:
1) dėl trumpųjų studijų programų, kurias jau būna įvertinęs Studijų kokybės vertinimo centras, švietimo, mokslo ir sporto ministrui papildomą išvadą dar pateikia sektoriniai profesiniai komitetai (MSĮ 48 str. 3 d.);
2) kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos V lygmens trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sektoriniais profesiniais komitetais (MSĮ 52 str. 11 d.);
3) stojantieji į trumpąsias studijas turi turėti vidurinį išsilavinimą ir ne trumpesnę nei 3 metų profesinę patirtį, atitinkančią studijų kryptį
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma atsisakyti nuostatos, kad trumpųjų studijų programas po jų vertinimo dar vertintų sektoriniai profesiniai komitetai kaip jie yra suprantami Profesinio mokymo įstatyme. Taip pat siūloma atsisakyti įpareigojimo švietimo, mokslo ir sporto ministrui derinti kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos V lygmens trumposios studijos, sąrašą su sektoriniais profesiniais komitetais. Siūloma, kad šis sąrašas būtų derinamas su Ir kartu siūloma atsisakyti stojimo į trumpąsias studijas reikalavimo - turėti ne trumpesnę nei 3 metų profesinę patirtį srityje, atitinkančioje studijų kryptį. Šios Mokslo ir studijų įstatymo 48, 52 ir 59 straipsnio pataisos leistų pabaigti pasiruošti V lygmens trumpųjų studijų įgyvendinimui ir jas pradėti įgyvendinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų teisinio reguliavimo pakeitimo pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įgyvendintos trumposios studijos sudarys lanksčias patekimo į aukštąjį mokslą galimybes (pabaigus trumpąsias studijas, numatyta galimybė tęsti studijas toliau aukštojoje mokykloje) ir papildys dirbančiųjų gretas meistro kvalifikaciją turinčiais darbuotojais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo 48, 52 ir 59 straipsnio pakeitimo pataisas, turės būti pakeisti:
ministro patvirtinti įsakymai:
1) Dėl Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašo patvirtinimo;
2) Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo;
3) Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo;
4) Dėl Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių patvirtinimo;
centro direktoriaus įsakymas "Ketinamos vykdyti studijų programos aprašo rengimo, jos išorinio vertinimo ir akreditavimo metodika", Švietimo, mokslo ir sporto ministras turės patvirtinti naujus įgyvendinamuosius teisės aktus:
1) nustatyti normines studijų kainas;
2) nustatyti pri ėmimo tvarką į trumpąsias studijas bei integruoti priėmimo procedūras į LamaBPO sistemą. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Teisės aktai, kuriuos reikės peržiūrėti, pakeisti, ir nauji teisės aktai, kuriuos reikės priimti, nurodyti aiškinamojo rašto 8 punkte. Įstatymo pakeitimus įgyvendinantys teisės aktai turi būti peržiūrėti, pakeisti, priimti nauji iki priimto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis šiuo metu nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Trumposios studijos, V lygmens kvalifikacija, studijų pakopa. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalintų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Parašas Eugenijus Jovaiša
2020-09-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
profesinių komitetų išvadų dėl trumpųjų studijų programų, taip pat nustatyti, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina ne gavęs sektorinių profesinių komitetų išvadas, o suderinęs šį sąrašą su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. Šios nuostatos svarstytinos. Pirma, svarstytina, ar būtina atsisakyti sektorinių profesinių komitetų išvadų dėl trumpųjų studijų programų, nes atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 12 dalyje yra nustatyta, kad t rumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais. Antra, kadangi keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 19 dalyje yra nustatyta, kad kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, nėra aišku, ar tikrai būtų pakankama suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministrui derinti tik su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, atsisakant sektorinių profesinių komitetų išvadų.
Trečia, suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministras negali „derinti“ su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, nes terminas „derinimas“ įpareigoja derinančią instituciją atsižvelgti į kitos institucijos nuomonę. Keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 73 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nustatyta, kad Lietuvos kolegijų direktorių konferencija kartu su atitinkamomis kitomis institucijomis koordinuoja mokslo ir studijų institucijų tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis, o šių institucijų išvados įvertinamos svarstant mokslo ir studijų srities teisės aktų projektus. Tokio statuso institucijai neturėtų būti priskirta jokia viešojo administravimo funkcija, savo turiniu būdinga valdžią įgyvendinančiai valstybės institucijai. Kitaip sakant, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai , kaip koordinacinio pobūdžio organizacijai, neturi būti suteikti tokie įgaliojimai, kuriais ji galėtų riboti savo konstitucinius įgalinimus įgyvendinančio švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją.
Be to, toks reguliavimas įgalintų ir tokią situaciją, kada atitinkamas švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetencijai priklausantis priimti norminis teisės aktas apskritai nebūtų priimtas, nes Lietuvos kolegijų direktorių konferencija , su jokia valstybės institucija nesusijusi pavaldumo ar atsakomybės santykiais, atsisakytų derinti norminį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti imperatyvo, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas norminis teisės aktas, privalo būti suderintas su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija , t.y. jos aprobuotas . Taigi, projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 52 straipsnio 11 dalyje vietoj sąvokos „suderinęs“ turi būti vartojama sąvoka
„įvertinęs siūlymus“, kaip šiuo metu yra vartojama kitose keičiamo Mokslo ir
studijų įstatymo straipsniuose (pvz., 59 straipsnio 6 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Svarstytina ar projekto 4 straipsnyje siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminas (2020 m. lapkričio 16 d.) nėra pernelyg trumpas, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytus įstatymų projektų svarstymo Seime ir jų priėmimo terminus.
Teisės technikos taisyklės nustato, kad įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad atsakingos institucijos spėtų iki įstatymo įsigaliojimo tinkamai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės įvertinti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus dėl suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašo, kas iki šiol nebuvo vykdoma. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis trumpinys „mėn.“, o 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „iki 2020 m. lapkričio 15 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič , tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
2020-11-06
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisės aktų nustatyta tvarka iškart po jo paskelbimo. Teisės technikos taisyklės nustato, kad įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad atsakingos institucijos spėtų iki įstatymo įsigaliojimo tinkamai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės įvertinti ne tik sektorinių profesinių komitetų, bet ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus dėl suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašo, kas iki šiol nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante 2 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 11 dalies teksto pakeitimai neatitinka galiojančios šios dalies redakcijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL mokslo ir studijų įstatymo nr. xi-242 48,
ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-5178
41
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai Viktorija Čmilytė – Nielsen, Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Česlav Olševski (Komiteto nario Jaroslavo Narkevičiaus pavaduotojas), Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Respublikos Prezidentas Paulius Baltokas, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos švietimo ekspertė Agnė Kudarauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-162 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu yra siūloma atsisakyti sektorinių profesinių komitetų išvadų dėl trumpųjų studijų programų, taip pat nustatyti, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina ne gavęs sektorinių profesinių komitetų išvadas, o suderinęs šį sąrašą su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. Šios nuostatos svarstytinos. Pirma, svarstytina, ar būtina atsisakyti sektorinių profesinių komitetų išvadų dėl trumpųjų studijų programų, nes atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 12 dalyje yra nustatyta, kad trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais. Antra, kadangi keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 19 dalyje yra nustatyta, kad kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, nėra aišku, ar tikrai būtų pakankama suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministrui derinti tik su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, atsisakant sektorinių profesinių komitetų išvadų. Trečia, suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministras negali
„derinti“ su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, nes terminas
„derinimas“ įpareigoja derinančią instituciją atsižvelgti į kitos institucijos
nuomonę.
Keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 73 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nustatyta, kad Lietuvos kolegijų direktorių konferencija kartu su atitinkamomis kitomis institucijomis koordinuoja mokslo ir studijų institucijų tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis, o šių institucijų išvados įvertinamos svarstant mokslo ir studijų srities teisės aktų projektus. Tokio statuso institucijai neturėtų būti priskirta jokia viešojo administravimo funkcija, savo turiniu būdinga valdžią įgyvendinančiai valstybės institucijai. Kitaip sakant, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai, kaip koordinacinio pobūdžio organizacijai, neturi būti suteikti tokie įgaliojimai, kuriais ji galėtų riboti savo konstitucinius įgalinimus įgyvendinančio švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją. Be to, toks reguliavimas įgalintų ir tokią situaciją, kada atitinkamas švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetencijai priklausantis priimti norminis teisės aktas apskritai nebūtų priimtas, nes Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, su jokia valstybės institucija nesusijusi pavaldumo ar atsakomybės santykiais, atsisakytų derinti norminį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti imperatyvo, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas norminis teisės aktas, privalo būti suderintas su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, t.y. jos aprobuotas.
Taigi, projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 52 straipsnio 11 dalyje vietoj sąvokos „suderinęs“ turi būti vartojama sąvoka „įvertinęs siūlymus“, kaip šiuo metu yra vartojama kitose keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo straipsniuose (pvz., 59 straipsnio 6 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Pritarti iš dalies Argumentai : atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – TD), socialinių partnerių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) pastabas ir pasiūlymus, Komitetas pritaria, kad Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 52 str. 11 dalyje turi būti numatyta, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (toliau – LKDK) ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. 2020-10-14 Komiteto posėdyje dėl sąvokų „įvertinęs“ (TD, ŠMSM siūlymas) ir „atsižvelgęs“ (Lietuvos pramonininkų konfederacijos (toliau – LPK) siūlymas) Komitete vyko alternatyvus balsavimas. Už sąvoką „įvertinęs“ balsavo 5 ŠMK nariai, už sąvoką „atsižvelgęs“ balsavo 2 ŠMK nariai. Pasiūlymas: patikslinti Projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiama 52 straipsnio 11 dalis, ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs jį su įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencij a os ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus .“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Argumentai:
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1658, kuriuo įvestos trumposios studijos, priimtas 2018 m. lapkričio 20 d. Svarstant aukščiau paminėto įstatymo projektą, LRV jau buvo pateikusi išvadą, kad pritaria įstatymo projekto idėjai. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5178 (toliau – Projektas) nėra nustatomas naujas srities reguliavimas, tik tikslinamos (supaprastinamos) nuostatos, kurios šiuo metu apsunkina įstatymo Nr. XIII-1658 įgyvendinimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
ar projekto 4 straipsnyje siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminas (2020 m. lapkričio 16 d.) nėra pernelyg trumpas, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytus įstatymų projektų svarstymo Seime ir jų priėmimo terminus. Teisės technikos taisyklės nustato, kad įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad atsakingos institucijos spėtų iki įstatymo įsigaliojimo tinkamai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės įvertinti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus dėl suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašo, kas iki šiol nebuvo vykdoma. Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma nustatyti, kad MSĮ pakeitimai įsigaliotų iš karto po Projekto priėmimo, todėl siūloma atsisakyti Projekto 4 straipsnio. Pasiūlymas: siūloma atsisakyti Projekto 4 straipsnio: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2 dalį, įsigalioja
Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
1,2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „iki 2020 m. lapkričio 15 d.“. Pritarti iš dalies Argumentai: atsisakius Projekto 4 straipsnio, pastaba tampa nebeaktuali. 5. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-09-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5178 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos kolegijų direktorių konferencija,
2020-09-23 Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) pritaria Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir nurodo, kad šios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos leistų pabaigti pasiruošti V lygmens trumpųjų studijų įgyvendinimui ir jas pradėti įgyvendinti. Įgyvendintos trumposios studijos sudarytų lanksčias patekimo į aukštąjį mokslą galimybes (pabaigus trumpąsias studijas, numatyta galimybė tęsti studijas toliau aukštojoje mokykloje) ir papildytų dirbančiųjų gretas meistro kvalifikaciją turinčiais darbuotojais. Atsižvelgti
2Lietuvos statybininkų asociacija,
2020-09-29 1,2 Įvertinę LR mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5178 (toliau - Projektas) jam nepritariame ir pažymime, kad siūlomos nuostatos devalvuoja didelių bendrų pastangų dėka pradėjusių realiai veikti sektorinių profesinių komitetų ir sukurtų bei patvirtintų profesinių standartų vaidmenį visoje švietimo sistemoje. Argumentai:
darbdavių tiesioginį dalyvavimą nustatant V lygio specialistų poreikį ir pageidaujamą kokybę, t.y. siūloma atsisakyti sektorinių profesinių komitetų išvadų dėl trumpųjų studijų programų, taip pat nustatyti, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina ne gavęs sektorinių profesinių komitetų išvadas, o suderinęs šį sąrašą su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. Pritarti iš dalies Argumentai : atsižvelgęs į TD, socialinių partnerių, ŠMSM pastabas ir pasiūlymus, Komitetas pritaria, kad 52 str.
suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs LKDK ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. MSĮ 48 str. 3 d. nustatyta procedūra, kad po tam tikros studijų krypties trumposios pakopos studijų akreditavimo švietimo, mokslo ir sporto ministrui išvadą dėl studijų programų pateikia sektoriniai profesiniai komitetai. Studijų kokybės vertinimo centras, akredituodamas studijų krypties trumposios pakopos studijas, jau įvertina, ar studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Jei vertinimo sistemoje matyti, kad būtų reikalinga sektorinių profesinių komitetų išvada dėl studijų krypties trumposios pakopos programos studijų, tai turėtų būti numatyta poįstatyminiuose teisės aktuose ir tai turėtų vykti prieš akreditavimo arba akreditavimo procedūros metu, o ne po akreditavimo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad, pagal MSĮ 52 str. 12 d.,
„trumpųjų studijų programos turi atitikti
profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą“. Tai reiškia, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais. LRV patvirtintame Profesinių standartų rengimo, atnaujinimo ir tvirtinimo tvarkos apraše nurodyta, kad profesinio standarto rengime turi dalyvauti asmuo (asmenys), atstovaujantis(-ys) socialiniams partneriams ir turintis(-ys) ne mažiau kaip 3 metų darbo patirties atitinkamo ūkio sektoriaus įmonėse, įstaigose ar organizacijose. 3. Lietuvos statybininkų asociacija,
keičiamos esminės paskutinių metų švietimo sistemos vystymo nuostatos, t.y. mokymo įstaigos suteiks ne akademinį išsilavinimą, o kvalifikaciją baigusiems trumpąsias studijas.
Tai prieštarauja paskutinių metų siekiui atskirti kvalifikacijų vertinimą ir suteikimą nuo mokymo. Atsižvelgti 2018 m. Paryžiaus komunikatu ministrai, kuruojantys aukštąjį mokslą, įtvirtino, kad trumpoji pakopa ir trumposios studijos (angl. short-cycle ) yra aukštojo mokslo dalis. Ši nuostata yra perkelta ir į MSĮ
į,
į ir kt., kur įtvirtinama, kad trumposios studijos yra aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti. 4. Lietuvos statybininkų asociacija,
daugumoje sektorių V lygio specialistai yra darbininkų inteligentija, tai „meistrai" žinias ir gebėjimus sukaupę per daugelį darbo metų ir daugelį mokymų. Tokiais specialistais darbdaviai labiausiai pasitiki, o įstatymo projekte siūloma juos pakeisti tik trumpąsias studijas baigusiais ir nebereikalaujant jokios patirties. Atsižvelgti Argumentai:
Komitetas pritaria, kad, stojant į trumposios pakopos studijas, dažnu atveju turėtų būti taikomas patirties reikalavimas. Tačiau Komitetas, atsižvelgdamas į skirtingų sektorių pateiktą informaciją (reikalinga bent 3 metų patirtis /reikalinga patirtis, bet trumpesnė nei 3 metai /patirtis nereikalinga), 2020-10-14 Komiteto posėdyje bendru sutarimu patvirtino, kad įstatyme neturi likti konkretaus kelių metų patirties reikalavimo. Komitetas patirties ir/arba kompetencijų reikalavimą siūlo perkelti į aukštųjų mokyklų nustatomus reikalavimus (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3). 5. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2020-10-052 Įvertinę Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP5178 (ISCED 5" (toliau - Projektas), apgailestaujame, kad ilgą laiką su darbdavių atstovais derintos įstatymo pataisos eliminuojamos, taip atsisakant būtinų elementų, užtikrinančių meistrų ruošimo kokybę V ISCED lygio programose. Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) primygtinai prašo atsižvelgti j šiuos siūlymus: 52 straipsnio pakeitime vietoje anksčiau diskusijose su LR ŠMSM ir kitomis atsakingomis organizacijomis sutartų programų dabar atsiranda kryptys, taip išplečiant programų aprėpt], todėl būtina punkte numatyti, kad LR ŠMSM Ministras tvirtina ne "studijų krypčių", o "studijų programų" sąrašą. Būtina įtraukti punktą, jog "Inžinerijos mokslų (E)", Technologijos mokslų (F)" ir "Žemės ūkio mokslų (I)" studijų kryptims priskiriamos studijų programos turi būti rengiamos ir vykdomos kartu su licencijuotais formaliojo profesinio mokymo teikėjais. Pritarti iš dalies Argumentai:
švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina „suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą“, nėra keičiama. Komitetas pritaria, kad šis sąrašas būtų tvirtinamas atsižvelgus į LKDK ir sektorinių profesinių komitetų siūlymus. Be to, nurodymas, kokioms konkrečiai studijų kryptims priskiriamos studijų programos turi būti rengiamos ir vykdomos kartu su licencijuotais formaliojo profesinio mokymo teikėjais, turėtų būti ne įstatymo, bet jį įgyvendinančio teisės akto objektas. 6. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2020-10-052
pakeitime išbraukiami Sektoriniai profesiniai komitetai, vietoje jų nustatoma, kad studijų kryptys bus derinamos su Lietuvos Kolegijų direktorių konferencija. Abejotina nuostata derinti studijų kryptis su Kolegijų atstovais, kurie patys LR ŠMSM ir teiks studijų krypčių poreikį.
Būtina į straipsnio išdėstymą grąžinti Sektorinius profesinius komitetus, kadangi šie komitetai koordinuoja strateginius Lietuvos kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus konkrečiuose ūkio sektoriuose ir užtikrins V lygio studijų programų aktualumą darbo rinkos poreikiams. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 7. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2020-10-053
atsisakoma reikalavimo stojantiems į V lygio programas turėti 3 metų patirtį, arba privalomai profesinę kvalifikaciją, atitinkančią studijų programą. Tokiu būdu paliekama galimybė visiems turintiems vidurinį išsilavinimą stoti į V lygio studijų programas. Tam, kad V lygio kvalifikaciją įgijęs asmuo galėtų dirbti meistru, kaip yra numatyta šio kvalifikacinio lygio paskirtyje, vien teorinio išsilavinimo ir studijų praktikos nepakaks, todėl verslo lūkesčiai švietimo sistemai ir vėl bus nepatenkinami. Taip pat šis naujas punkto išdėstymas prieštaraus Profesiniuose standartuose nustatytiems reikalavimams, kur nurodoma, kad V kvalifikacija suteikiama turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam IV lygio kvalifikaciją teikiančią švietimo programą, ir turinčio 3 metų darbo, atitinkančio ne žemesnę kaip LTKS IV lygio kvalifikaciją, patirtį (pvz. Statybos sektoriaus profesinis standartas). LR Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad Trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais, todėl būtina persvarstyti profesinės patirties poreikio atsisakymą stojantį V lygio studijų programas. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 8.
8Lietuvos pramonininkų konfederacija,
2020-10-05 Siekiant, kad įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieptų verslo sąlygoms ir veiklai, dėl aukščiau išvardintų priežasčių Projektui pritarti negalime ir siūlome atsižvelgti į LPK teikiamus siūlymus pakeitimams Mokslo ir studijų įstatyme. Atsižvelgti
9Asociacija „Infobalt“,
2020-10-07 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacija INFOBALT, atstovaujanti daugiau nei 170 šalies verslo ir akademinių narių, reiškia didelį susirūpinimą dėl trumpojo ciklo (5 ISCED lygmens) IRT studijų šalies aukštosiose mokyklose įteisinimo. Pastaruosius dvejus metus nemažai dėmesio skirta trumpojo ciklo studijų įteisinimui, tačiau pastebima, jog toks studijų įteisinimo modelis neefektyvus, neparengti atitinkami dokumentai, todėl trumpojo ciklo studijoms aukštosiose mokyklose vykdyti vis dar nėra sudarytas pakankamas teisinis pagrindas. Asociacijos INFOBALT ir „Investuok Lietuvoje" atliktos studijos rodo, jog šalyje būtų galima papildomai sukurti 13.000 darbo vietų IRT specialistams, o dabartines IRT studijas baigia tik kas antras studentas (laiku baigia 45 proc. studentų studijuojančių kolegijose ir 50 proc. studentų studijuojančių universitetuose). Viena iš ankstyvo studijų nutraukimo priežasčių - siekis įsilieti į darbo rinką ir sunkumai derinant profesinę karjerą su studijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinėse mokyklose vykdomos profesinės (4 ISCED lygmens) studijos daugeliu atveju suteikia tik pagrindinius IRT specialybių gebėjimus, po kurių dar turi sekti specialisto apmokymas darbo vietoje atliekant praktiką arba pameistrystę. Dabartinėje sistemoje, norint įgyti geresnes kompetencijas ir kvalifikaciją, tenka rinktis gerokai didesnės apimties 6 ISCED lygio - bakalauro studijas. Trumposios (5 ISCED lygmens) IRT studijos padėtų užtikrinti švietimo sistemos nuoseklumą ir padėtų per trumpesnį laiką - 1,5 metų parengti reikalingus IRT specialistus su pakankamomis kompetencijomis.
Tuo pačiu tai būtų papildoma motyvacija jaunuoliams, kuriems profesinių studijų nepakanka, o bakalauro studijoms nepakanka galimybių, tapti IRT specialistais. Atkreiptinas dėmesys, jog padidinus IRT specialistų pasiūlą, gerėtų šalies patrauklumas užsienio investuotojams, spartėtų IRT sektoriaus įmonių plėtra, aukštos pridėtinės paslaugų eksportas, o taip pat - augtų šalies ekonomikos efektyvumas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, prašome paspartinti sprendimus dėl trumpojo ciklo studijų pilno įteisinimo. Atsižvelgti
10Lietuvos pramonininkų asociacija,
2020-10-132 Įvertinę š. m. spalio 9 d. el. paštu gautą LRS Švietimo ir mokslo komiteto (toliau - Komitetas) išvadą dėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos (toliau - LPK) ir kitų organizacijų pasiūlymų mokslo ir studijų įstatymo Nr.XI-242 48, 52 ir 59 str. pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5178 (ISCED 5) (toliau - Projektas), apgailestaujame, jog į tiek raštu, tiek žodžiu Komiteto posėdyje išsakytas pastabas buvo neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies. Todėl, įvertinę Komiteto išvadas ir pateikiamus argumentus, pakartotinai prašome atsižvelgti į šiuos siūlymus:
straipsnyje būtina palikti nuostatą, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių sąrašas yra tvirtinamas ne „įvertinus", o „atsižvelgiant" į sektorinių profesinių komitetų siūlymus, nes, darbdavių požiūriu, tokia nuostata įpareigos derinančią instituciją atsižvelgti į komitetų nuomonę, kadangi jie koordinuoja strateginius Lietuvos kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus konkrečiuose ūkio sektoriuose ir tokiu būdu užtikrins V lygio studijų programų aktualumą darbo rinkos poreikiams.
Nepritarti Argumentai: dėl sąvokų „įvertinęs“ (TD, ŠMSM siūlymas) ir „atsižvelgęs“ (LPK siūlymas) Komiteto 2020-10-14 posėdyje vyko alternatyvus balsavimas. Už sąvoką „įvertinęs“ balsavo 5 ŠMK nariai, už sąvoką „atsižvelgęs“ balsavo 2 ŠMK nariai. 11. Lietuvos pramonininkų asociacija,
darome prielaidą, jog palikus statyme dabartinę formuluotę, numatant reikalavimus stojantiesiems į ISCED 5 lygio trumpąsias studijas, niekaip neatsispindės poreikis tam tikrais atvejais turėti darbinės patirties. Todėl siūlome šią dalį išdėstyti taip: „2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atskirais atvejais Įvertinus kitus specialiuosius gebėjimus, kaip numatoma Mokslo ir studijų įstatymo 77 str. ar atitinkamame profesiniame standarte.". Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 12. Lietuvos pramonininkų asociacija, 2020-10-13 LPK, vienijanti 56 asociacijas ir 25 neasocijuotus narius, apjungiančius visus pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. Lietuvos BVP, deda dideles pastangas siekdama atstovauti savo narių interesus, kurie šiuo atveju yra kokybiškas ir darbo rinkos poreikius atitinkantis švietimas.
Tuo pačiu, konfederacija siekia jungti į bendradarbiavimo tinklus švietimo ir verslo organizacijas, todėl abipusis bendradarbiavimas, mūsų požiūriu, yra neatsiejamas efektyviai funkcionuojančios Lietuvos ekonomikos elementas. Tikimės, kad į Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabas ir siūlymus V ISCED lygio studijų programų efektyviam įgyvendinimui bus atsižvelgta. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2020-09-302 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5178 (toliau – Projektas). Pritariame siūlymui pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti nuostatos, kad stojantiems į trumpąsias studijas, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, būtina turėti ne trumpesnę kaip 3 metų patirtį. Manome, kad tai ženkliai padidins šių studijų prieinamumą. Pritarti
2Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
2020-09-302 Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nurodyta, kad sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.
Jeigu Mokslo ir studijų įstatyme sektorinių profesinių komitetų siūlymai dėl trumpųjų studijų teikiamų kvalifikacijų būtų eliminuoti, nebeliktų dermės tarp abiejų įstatymų, o sektorinių profesinių komitetų nuomonė šiuo klausimu yra labai svarbi. Todėl siūlome Projektu keičiamą 52 straipsnio 11 dalį formuluoti taip:
Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių,
kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, gavęs sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, išvadą . suderinęs jį su įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencija konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. “
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7.1. Sprendimas: pritarti pagal Komiteto, Teisės departamento, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP- 5178
(2) ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2020-10-142 Argumentai: atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos TD, socialinių partnerių, ŠMSM pastabas ir pasiūlymus, Komitetas pritaria, kad 52 str. 11 dalyje turi būti numatyta, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs LKDK ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. Dėl sąvokų
„įvertinęs“ (TD, ŠMSM siūlymas) ir „atsižvelgęs“ (LPK siūlymas) 2020-10-14
Komiteto posėdyje vyko alternatyvus balsavimas. Už sąvoką „įvertinęs“ balsavo 5 ŠMK nariai, už sąvoką „atsižvelgęs“ balsavo 2 ŠMK nariai. Pasiūlymas: patikslinti Projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiama 52 straipsnio 11 dalis, ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs jį su įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencij a os ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus .“
2Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2020-10-144 Argumentai: siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo. Pasiūlymas: siūloma atsisakyti Projekto 4 straipsnio: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio mėn. 16 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2020-10-213 Argumentai: Komitetas pritaria, kad, stojant į trumposios pakopos studijas, dažnu atveju turėtų būti taikomas patirties reikalavimas.
Tačiau Komitetas, atsižvelgdamas į skirtingų sektorių pateiktą informaciją (reikalinga bent 3 metų patirtis /reikalinga patirtis, bet trumpesnė nei 3 metai /patirtis nereikalinga), 2020-10-14 Komiteto posėdyje bendru sutarimu patvirtino, kad įstatyme neturi likti konkretaus kelių metų patirties reikalavimo. Komitetas patirties ir /arba kompetencijų reikalavimą siūlo perkelti į aukštųjų mokyklų nustatomus reikalavimus, papildant 59 str. 2 dalį nuostata, kad asmuo, priimamas į trumpąsias studijas, be tam tikro išsilavinimo reikalavimo, turi atitikti kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, tam tikros patirties tam tikroje srityje kriterijų arba tam tikrų gebėjimų tam tikroje srityje kriterijų. Pasiūlymas: patikslinti Projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiama 59 straipsnio 2 dalis, ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą . , atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus .“ Pritarti Argumentai : Komitetas balsavo ir pateiktai formuluotei pritarė bendru sutarimu. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Gintaras Steponavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas
5178(2) , jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė