Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 28 straipsnio 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas
tikslais , įskaitant ir patinų naudojimą patelių apvaisinimui .“
išdėstyti taip: „14) gyvūnų veisimas , nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei.“
išdėstyti taip:
„24) veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos
institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo;
25) gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas.“
pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4. Kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius naudojant veisimo veiklai ar P p erduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų tvarka nustatyta išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.“
punktu ir jį išdėstyti taip: „7. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.“
37 dalį atitinkamai laikyti 8.
1Papildyti 12 straipsn į nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
2Straipsnio 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 5 ir 6 dalimis. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė Paulius Saudargas Simonas Gentvilas Linas Balsys Dovilė Šakalienė
Projekto Nr. XIIIP-5174(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMo NR. VIII-500 2, 4, 7 IR 10 STRAIPSNI Ų PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 121 dalimi:
„12
1Gyvūno suluošinimas – veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsiranda gyvūno kūno dalių ir (ar) organų sužalojimas, sukeliantis žalingus gyvūno fizinei ir (ar) psichinei sveikatai liekamuosius reiškinius.“
2Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir jį išdėstyti taip:
„28. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais , įskaitant ir patinų naudojimą patelėms apvaisinti .“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) gyvūnų veisimas , nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei.“
2Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 24 punktu:
„
24) gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas. “
3Buvusį 4 straipsnio 2 dalies 24 punktą laikyti 25 punktu. 4. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.
Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
7 straipsnį nauja 2 dalimi: „
ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ir šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą atsako jų laikytojas ar savininkas. “
7 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo datos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.“
2, 3, 4 , dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6 dalimis. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
. Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje . 2. Papildyti 10 straipsnį 8 dalimi : „8. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.“
Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2, 4,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto rengimą paskatino paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, kurie atskleidė sistemines spragas gyvūnų teisių apsaugos sistemoje, kaip institucinis nebendradarbiavimas, atsakomybės už nusižengimą išvengimas, korupcija, gyvūnų globėjų veikimo galimybių ribojimas bei nelegalaus gyvūnų veisimo ir platinimo verslo egzistavimas. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymo) projekto tikslas - užtikrinti gyvūnų teisių apsaugą, papildyti Įstatymo nuostatas, numatančias kas yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu ir jo kankinimu, numatyti priemones, kurios mažintų galimybes veikti nelegalioms veisykloms. Siūloma numatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu laikoma veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau-VMVT) ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus, nes paviešinti duomenys rodo, kad didelė dalis veterinarijos gydytojų yra glaudžiai susiję su nustatytais pažeidimais, nusikalstamos veiklos prieš gyvūnus nuslėpimu. Siūloma gyvūnų augintinių savininkams ir veisėjams numatyti prievolę pateikti visą reikalingą informaciją apie gyvūną, siekiant išsiaiškinti galimą nusikaltimą ir kaip galima greičiau padėti kenčiantiems gyvūnams. Šių nuostatų įtraukimas į žiauraus elgesio su gyvūnais reglamentavimą griežtina atsakomybę už sąmoningą ir piktybišką veterinarijos paslaugų teikėjų ir gyvūnų savininkų neveikimą, nesutikimą bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis ir yra baudžiamos Administraciniame nusižengimų kodekse numatyta tvarka.
Taip pat, projektu griežčiau reglamentuojamos gyvūnų augintinių veisimo taisyklės, kuriose numatoma, kad perduodant gyvūną augintinį kitam savininkui bei veisiant gyvūnus, jie visi privalo būti paženklinti ir registruojami Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Numatoma prievolė Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje gyvūnų veisėjams registruoti savo veiklą. Gyvūnų ženklinimas leidžia identifikuoti gyvūną bei jo savininką, kas yra itin reikalinga siekiant užkirsti kelią nelegalių veisyklų ir daugyklų veiklai bei spręsti beglobių, pasiklydusių, paliktų naminių gyvūnų problemas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme patinų naudojimas patelių apvaisinimui nėra reglamentuotas kaip verslinio gyvūnų augintinių veisimo objektas. Įstatymo
veiklai priskiriama
„14) gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes
gyvūnų sveikatai ir gerovei.“. Nėra numatoma, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu būtų laikoma ir veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo bei gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais.
Nėra numatoma prievolė gyvūnų augintojų veisėjams ženklinti veisiamus gyvūnus bei registruoti savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Nėra reglamentuojama lauko prekyba gyvūnais augintiniais turgavietėse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Keičiamu Įstatymo 2 straipsnio 28 punktu siekiama numatyti, kad verslinei gyvūnų augintinių veisimo veiklai priskiriama ir patinų naudojimas patelių apvaisinimui. Įstatymo
laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu. Straipsnio14 punktą, numatantį, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikoma gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei , siūloma papildyti reikalavimu veisiant gyvūnus laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat, 4 straipsnį siūloma papildyti dviem naujais punktais, numatančiais, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikoma ir veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo bei gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas Įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojamas gyvūnų veisimas.
Straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad kates, šunis ar šeškus naudojant veisimo veiklai, šie gyvūnai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma, užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Straipsnis papildomas nauja dalimi, kad gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje . 12 straipsnyje numatoma draudimas prekiauti gyvūnais augintiniais lauko turgavietėse. Draudimu siekiama apsaugoti gyvūnus nuo prekybos netinkamomis sąlygomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomos nuostatos sugriežtina atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, reglamentuoja gyvūnų augintinių veisimo veiklą, veisėjų registraciją. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo projekte numatytos nuostatos prisidėti prie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažėjimo, mažins galimybes veikti nelegalioms veisykloms ir daugykloms.
Numatyta atsakomybė veterinarijos paslaugų teikėjams mažins korupcijos ir nelegalių susitarimų galimybes. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos legaliai veikiantiems gyvūnų veisimo verslams ir jų plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus , kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymams įgyvendinti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Buvo gauti nevyriausybinių organizacijų ir gyvūnų globėjų bei gyvūnų prieglaudų savininkų pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Žiaurus elgesys su gyvūnais“, „veterinarijos paslaugų teikėjai“, „gyvūnų augintinių veisimas“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Aistė
Gedvilienė
16
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gerovei galit turėti ne tik gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bet ir netinkamai jų laikantis arba net ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, projekto
keičiamas įstatymo
punktas siūlytina vietoje jungtuko „bei“ įrašyti jungtukus „ir/arba“. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi si ūloma keičiamo įstatymo
dalį papildyti24 punktu ir jame nustatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, ju kankinimu laikytinas „ veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo ” (čia ir toliau išskirta – mūsų). Aptariama projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma. Pažymėtina, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą taikytina teisinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (
ir
310 straipsnis). Pagal projekte dėstomą nuostatą nepranešimas apie asmenis , piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo traktuotinas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, dėl ko nepranešusiam veterinarijos paslaugų teikėjui galėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Svarstytina, ar tai atitiktų tokios atsakomybės taikymą asmenims reglamentuojančias Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso normas. Antra. Neaišku, koks subjektas turimas mintyje įvardijant „veterinarijos paslaugų teikėją“ – veterinarijos gydytojas, veterinarijos felčeris ar koks nors kitas asmuo, todėl projekto nuostata turi būti patikslinta. Priešingu atveju liks neaišku, koks subjektas būtų traktuojamas kaip žiauriai elgęsis su gyvūnais, juos kankinęs. Trečia. Aptariamoje nuostatoje vartojamas terminas „asmenys, piktybiškai pažeidžiantys gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojantys <...> rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės <...>“ yra neaiškaus, subjektyviai ir skirtingai traktuotino turinio, nes piktybiškumą skirtingi asmenys (veterinarijos paslaugų teikėjai) gali traktuoti skirtingai, remdamiesi savo vidinėmis nuostatomis, patirtimi ir pan., kas sudarytų prielaidas skirtingoms aptariamos projekto nuostatos interpretacijoms ir skirtingam jos taikymui. Ketvirta. Vartojamas terminas “gyvūno gerovės pagerinimas” yra suformuluotas tautologiškai, todėl turėtų būti patikslintas. 3. Projekto 3 straipsnio
, kuriuo keičiama įstatymo
dalyje v artojamas terminas „sveikatingumo pažyma“ tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose šis terminas vartojamas ne kalbant apie sveikatos būklę, o kitame kontekste (vartojami terminai „sveikatingumo veikla“, „sveikatingumo centras“ ir kt.). 4.
4Siekiant teisinio ai škumo bei teisinės terminologijos vartojimo nuoseklumo, projekto 4 straipnyje suformuluotą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą siūlytina dėstyti taip: „ Lauko sąlygomis ir turgavietėse prekiauti gyvūnais augintiniais yra draudžiama”. 5. Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-5169), kuriuo taip pat siūloma keisti įstatymo 2, 4, 10 ir 12 straipsnius . Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 6. Projektas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1 straipsnio esmėje žodžiai „punktą ir jį išdėstyti taip“ koreguotini įrašant žodžius „dalį ir ją išdėstyti taip; 6.2. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius „2“;
2 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pakeitimai turėtų būti formuluojami taip: “2. Papildyti 4 straipsnio 2 dal į nauju 24 punktu: „
25 punktu: „
6.4. Projekto 3 straipsnio 1 dalies esm ė turėtų būti formuluojama taip: „ Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “; 6.5. Projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pakeitimai turėtų būti formuluojami taip:
“2. Papildyti 10 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Dalies tekstas.“
6.6. Projekto 4 straipsniu daromi įstatymo pakeitimai turėtų būti formuluojami taip: „1. Papildyti 12 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Dalies tekstas.“
2Buvusias straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p.
[email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 4, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ
04 Nr. XIIIP-51 74(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikame šias pastabas:
1Projekto 3 stra ipsnio 2 dalyje dėstoma nuostata nustato projektu keičiamo įstatymo taikymo taisykles, todėl turi būti išdėstyta ne kaip projekto 3 straipsnio, o kaip projekto 5 straipsnio str uktūrinė dalis, atitinkamai patikslinant šio projekto straipsnio pavadinimą. 2. Projekto įgyvendinimas pareikalaus poįstatyminių teisės aktų pakeitimų (žr. projekto 4 straipsnio 2 dalį), todėl projekto
5 straipsnis papildytinas atitinkamo turinio nuosatata (attinkamai tikslinant ir šio straipsnio pavadinimą), atitinkamai apibrėžiant įsigaliojimo terminus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]