Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės tarnybos ĮSTATYMO NR. VIII-1316 1 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Kęstutis Smirnovas
aiškinamasis raštas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vyriausybės ĮSTATYMO NR. I-464 31 ir 31¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto ir LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės tarnybos ĮSTATYMO NR. VIII-1316 1 priedo PAKEITIMO įstatymo projektŲ
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 31 ir 31¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ pakeitimo projektas) parengti siekiant užtikrinti nepertraukiamą ministerijų administracijos padalinių veiklos koordinavimą ir kontrolę, ministerijų administracinę ūkinę veiklą bei ministerijos strateginių veiklos planų rengimo ir jų įgyvendinimo tęstinumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatas,
yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę-ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Ministerijos kancleris tiesiogiai nedalyvauja formuojant atitinkamos srities politiką, o tik ją įgyvendina, organizuodamas ministerijos administracijos padalinių darbą, todėl yra tikslinga išlaikyti ministerijos kanclerio politinį neutralumą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punktu, politinio neutralumo principas yra netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, todėl tokiam valstybės tarnautojui netaikomas reikalavimas būti neutraliu politinio proceso dalyvių atžvilgiu, užtikrinti viešojo intereso tęstinumą ir pasikeitus politinei valdžiai, o tai yra nesuderinama su Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatytomis ministerijos kanclerio funkcijomis. Sistemiškai vertinant Vyriausybės įstatymo nuostatas, pastebėtina, kad 31¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikinai nesant ministerijos kanclerio, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti ne politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojui, o vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų, kai tuo tarpu ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys (26 straipsnio 2 dalis), viceministrų funkcijų pavedimas kitų ministerijos administracijos padalinių vadovams taip pat nenustatytas (31 straipsnis), kas sąlygoja, kad ministerijos kancleris turėtų būti karjeros valstybės tarnautojas. Analizuojant Europos Sąjungoje esamą praktiką ir analogiškas funkcijas vykdančias pareigybes, kaip Lietuvos Respublikos ministerijų kanclerio, galima daryti keletą išvadų. Pirma, daugelyje valstybių tai aukščiausio rango valstybės tarnautojai. Antra, šios pareigybės ne politinio pasitikėjimo asmenys. Tik Lietuvoje ministerijos kancleris ir Slovakijoje analogiškai generalinis sekretorius yra politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybės. Trečia, dalyje valstybių nustatytos kadencijos, pvz. Belgijoje 6 metų, Suomijoje, Švedijoje 5 metų.
EBPO šalys labai rimtai žiūri į aukščiausio lygio vadovų valdymą, daug investuoja į jų kompetencijas ir dauguma EBPO šalių savo teisinėje bazėje turi specialias nuostatas, o kai kurie net įstatymus, kurie apibrėžia vadovų korpuso valdymą. Jie labai atidžiai atsirenka, planuoja karjerą, stiprina reikalingas kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VĮ ir VTĮ pakeitimų projektu yra siekiama spręsti nurodytus neatitikimus, užtikrinti nepertraukiamą ministerijų administracijos padalinių veiklos koordinavimą ir kontrolę, ministerijų administracinę ūkinę veiklą bei ministerijos strateginių veiklos planų rengimo ir jų įgyvendinimo tęstinumą ir ministerijos kanclerio pareigybę priskirti karjeros valstybės tarnautojų statusui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ministerijos kancleris yra priskiriamas ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, o Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punkte nurodoma, kad ministerijos kanclerio pareigybė priskirtina politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ministerijos kanclerio pareigybės siūloma nelaikyti pareigybe, priskirtina ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, o Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnyje įstaigų vadovams numatytos kadencijos, su galimybe eiti pareigas 2 kadencijas iš eilės, taip pat į įstaigos vadovų statuso ir funkcijų panašumą su ministerijų kanclerių statusu ir funkcijomis, bei siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų valdymą, ministerijų kancleriams siūloma nustatyti kadencijas analogiškas, nustatytosioms įstaigų vadovams (numatoma 5 metų kadencija, su galimybe eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės). Ministras, siekdamas užtikrinti strateginių veiklos planų vykdymo tęstinumą ir institucinės atminties bei kompetencijų, reikalingų užtikrinti šiuose planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą išsaugojimą, turėtų teisę pats priimti sprendimą konkretų vadovą skirti antrai kadencijai iš eilės. Siekiant nepažeisti šiuo metu ministerijų kanclerių funkcijas einančių asmenų teisėtų interesų, VĮ projekte siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti ministerijų kancleriai toliau eina pareigas kaip karjeros valstybės tarnautojai, o jų 5 metų kadencija nustatoma nuo teikiamo įstatymo įsigaliojimo, ir tai laikoma pirmąja kadencija. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą būtų užtikrinamas prioritetinių ministerijos darbų tęstinumas, taip pat būtų sudarytos sąlygos kitiems gerai pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams kilti karjeros laiptais. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus teikiamų įstatymų pataisas nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų pataisos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų projektams įgyvendinti kitų įstatymų pataisos nereikalingos. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir terminai nesiūlomi. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikės įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ministerijų nuostatus, patvirtintus Vyriausybės nutarimais. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įgyvendinant įstatymų nuostatas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „ministerijos kancleris“,
„karjeros valstybės tarnautojas“, „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Kęstutis Smirnovas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės tarnybos
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
variante turi atsispindėti atliekami įstatymo pakeitimai. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 52 straipsnį, Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]