Lyginamasis variantas
pakeitimo
2020 m. d. Nr. Vilnius
išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams Įstatymo Nr. XIII-2886 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams Įstatymą Nr. XIII-2886 ir jį išdėstyti taip:
tryliktosios pensijos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (toliau – tryliktoji pensija vienkartinė išmoka ) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo tvarką. 2. Šis įstatymas taikomas asmenims, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuriems mokamos:
1) socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos;
2) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos;
3) socialinio draudimo našlių pensijos;
4) socialinio draudimo našlaičių pensijos;
5) maitintojo netekimo pensijos;
6) ištarnauto laiko pensijos;
7) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas;
8) šalpos senatvės pensijos;
9) šalpos neįgalumo pensijos;
10) šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose;
11) šalpos našlaičių pensijos;
12) socialinės pensijos;
13) šalpos kompensacijos. 14) pensijos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus. 3.
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. 2 straipsnis. Tryliktosios pensijos Vienkartinės išmokos dydis Tryliktosios pensijos vienkartinės išmokos dydis yra 200 eurų. 3 straipsnis. Teisė į tryliktąją pensiją
tryliktąją pensiją vienkartinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. gavo ( gauna ) vieną iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų
daugiau negu vieną šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą išmoką, turi teisę gauti tik vieną tryliktąją pensiją vienkartinę išmoką . 3. Teisė gauti tryliktąją pensiją vienkartinę išmoką nepaveldima. 4 straipsnis. Tryliktosios pensijos Vienkartinės išmokos mokėjimo terminai
vienkartinė išmoka išmokama 2020 m. rugpjūčio mėnesį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Jeigu vieną iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų asmuo pradeda gauti 2020 m. rugsėjo ar vėlesnį mėnesį, tryliktoji pensija vienkartinė išmoka išmokama tą patį mėnesį, kurį asmeniui išmokama šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio mėnesį , pradedant nuo 2021m. sausio mėn. 1d. tryliktoji pensija mokama einamų kalendorinių metų gruodžio mėn . 5 straipsnis. Tryliktosios pensijos Vienkartinės išmokos skyrimas ir mokėjimas 1.
Tryliktoji pensija vienkartinė išmoka , vadovaudamosi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, paskiria ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais terminais išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, nereikalaudamos iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti tryliktąją pensiją, prašymų. Tryliktoji pensija vienkartinė išmoka , negauta dėl asmens mirties, neišmokama. 2. Tryliktoji pensija vienkartinė išmoka asmeniui pristatoma tokia pačia tvarka, kuria jam yra (buvo) pristatoma šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka. 6 straipsnis. Tryliktosios pensijos Vienkartinės išmokos ir kitų asmeniui priklausančių išmokų ar kompensacijų santykis Pagal šį įstatymą išmokama tryliktoji pensija vienkartinė išmoka neturi įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas. 7 straipsnis. Išskaitos iš tryliktosios pensijos vienkartinės išmokos Išskaitos iš tryliktosios pensijos vienkartinės išmokos pagal vykdomuosius dokumentus ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimus nedaromos. 8 straipsnis. Tryliktosios pensijos Vienkartinės išmokos finansavimo šaltinis Tryliktoji pensija Vienkartinės išmokos išmokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų išmokoms iš valstybės biudžeto finansuoti. 9 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šis įstatymas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Vanda Kravčionok Zbignev Jedinskij
Dėl
PAKEITIMO Įstatymo projekto
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje 2020 m. liepos mėn. siekia tik 377 eurus, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 399 eurus. Šalpos pensija 2020 metais padidėjo nuo 132 iki 140 eurų, šalpos pensijų gavėjams, kurie stažo neįgijo dėl to, kad ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius ar išaugino ne mažiau kaip penkis vaikus ir pateikus tai įrodančius dokumentus, mokama tik 210 eurų suma. Mūsų šalyje senatvės ir šalpos išmokas gaunantys žmonės dažnai atsiduria ties skurdo riba. Periodiškai atliekami visuomenės nuomonės tyrimai parodo, kad apie 80 proc. apklaustųjų pensijų gavėjų nurodo, jog dabartinės pensijos jiems nepakanka. Tuo tarpu 19 proc. pasakė, kad jiems pakanka tų lėšų tik svarbiausiems poreikiams, ir tik 1 proc. visiškai pakanka dabartinės pensijos. Apklausos parodė, kad senjorai ir šalpos pensijų gavėjai priversti riboti maisto produktus arba pirkti pačius pigiausius, atsisakyti reikalingų vaistų. Taip pat riboja pramogas, kultūrinius poreikius, neperka naujų daiktų vietoj nusidėvėjusių, stengiasi taupyti vandenį, šilumą. Tokia situacija verčia imtis priemonių, kurios bent šiek tiek pagerintų ties skurdo riba atsidūrusių finansinę situaciją. Projekto iniciatoriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seimo nariai.
Projekto tikslas
kad socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos; socialinio draudimo našlių pensijos; socialinio draudimo našlaičių pensijos; maitintojo netekimo pensijos; ištarnauto laiko pensijos; kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; šalpos senatvės pensijos; šalpos neįgalumo pensijos; šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; šalpos našlaičių pensijos; socialinės pensijos; šalpos kompensacijos gavėjams kartą per metus būtų skiriama metų pabaigoje tryliktoji pensija, kurios dydis siektų 200 eurų, kad nors minimalia išmoka įvertinti mūsų šalies senjorų darbą šalies labui, kiekvieno piliečio svarbą valstybei. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu visi išvardinti 2 punkte asmenys papildomos pensijos negauna. Šiai dienai Lietuvos piliečiai gauna socialinę senatvės ir šalpos pensiją, kurios yra vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymo projektą visiems socialinio draudimo senatvės pensijos ir šalpos pensijų gavėjams kartą per metus būtų skiriamas priedas prie senatvės pensijos, kurio dydis siektų 200 eurų. Šis papildomas priedas būtų išmokamas kiekvienų metų gruodžio mėnesį. Senjorai turėtų galimybę papildomus pinigus išleisti gausesniam Kūčių ir Kalėdų šventiniam stalui, t.y. vidaus vartojimui, todėl neabejotinai pinigai sugrįžtų į šalies biudžetą kita forma. Projekte tikslingai nesiūlome diferencijuoti priedo pagal senatvės pensijos individualų dydį, kadangi nenorime, kad žmonės būtų kiršinami dėl didesnio ar mažesnio priedo.
Toks papildomo priedo modelis sėkmingai veikia ir kitose šalyse kaip Graikija, Ispanija, Lenkijoje. Dabartinės senatvės ir šalpos pensijos visai neatitinka šių dienų realijų. Milžiniškas atotrūkis tarp kainų ir vyresnio amžiaus arba neįgalių gyventojų pajamų neužtikrina galimybės žmonėms gyventi oriai. Esame tikri, kad tryliktoji pensija turės didelės teigiamos įtakos Lietuvos pensijų gavėjų būtiniausių prekių krepšeliui, o ypač per didžiąsias metų šventes. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti poįstatyminius teisės aktus. 12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo projektas pareikalaus apie 180 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais suma gali keistis. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta . 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LLRA-KŠS frakcijos Seimo nariai.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,tryliktoji pensija“, „socialinė draudimo pensija“, „šalpos pensija“
16) Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Vanda Kravčionok Zbignev Jedinskij
DRAUDIMO PENSIJŲ IR ŠALPOS IŠMOKŲ GAVĖJAMS ĮSTATYMO Nr. XIII-2886 pakeitimo
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
labui, kiekvieno piliečio svarbą valstybei“. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Manytina, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtinamas ne Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo naujoje redakcijoje (toliau - keičiamas įstatymas), o naujame įstatyme, nes, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, įvertinus keičiamo įstatymo nuostatas, įstatymo projektu yra siūlomas naujas reguliavimas, nustatantis naujus teisinius santykius. Be to, įstatymo projektu keičiamame įstatyme nustatytas reguliavimas iš esmės jau yra įgyvendintas. 2. Įstatymo projektu siūloma pakeisti n auja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo Nr. XIII-2886 pavadinimą ir jame bei įstatymo projekto turinyje vietoj šiuo metu nustatytos vienkartinės išmokos įtvirtinti „tryliktąją pensiją“. Toks siūlymas svarstytinas. Pažymėtina, kad samprata „tryliktoji pensija“, kaip ir „tryliktas atlyginimas“ teisės požiūriu nėra apibrėžtos, šios sampratos vartojamos neformaliai, todėl svarstytina ar tokios terminijos įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje yra priimtinas. 3.
praleistas žodis „pensija“. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tryliktoji pensija išmokama 2020 m. rugpjūčio mėnesį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį“. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo išmokėta keičiamu Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymu nustatyta vienkartinė išmoka. Iš įstatymo projekto turinio neaišku, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma atgaline data nustatyti teisę į naują išmoką - „tryliktąją pensiją“, ar čia turima omeny šiuo metu galiojanti vienkartinė išmoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vienkartinės išmokos mokėjimas teisę į ją įgijusiems asmenims einamųjų metų rugsėjo ar vėlesnį mėnesį yra sureguliuotas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tikslintina, arba šios dalies reikėtų visai atsisakyti, atitinkamai patikslinant šio straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad
„Išskaitos iš tryliktosios pensijos pagal vykdomuosius dokumentus ir (ar)
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimus nedaromos“. Atsižvelgiant į tai, kad n ustačius siūlomą teisinį reguliavimą būtų įtvirtinta nauja pensijų rūšis – „trylikta pensija“, taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu įtvirtinama išmoka yra pensija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio reikėtų atsisakyti arba jo nuostatas tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnio normomis. 6. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotė tikslintina kalbos požiūriu. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. 8.
įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai ir į keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siekiamą nustatyti reguliavimą, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, o taip pat turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. ( 8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]