ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. i-1489 59 straipsnio PAKEITIMO
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas,
įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas, atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, arba, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens kompetencijų, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) funkcijoms atlikti, vertinimą. 4.
savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. 5. Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 64. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką. 75. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka. 86.
86Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 10. Jeigu pasibaigus penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos ar savivaldybės vykdomosios institucijos įsteigtoje įstaigoje. 118. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 129.
švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 1310. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 1411. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. Tokiu atveju komisiją sudaro 4 nariai. 1512.
ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) taryba, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigoje – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinanti institucija švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ar jos (jo) įgaliotą asmenį, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – į savivaldybės merą, ir prašo jos (jo) įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 1613. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 1714. Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo narė Aušra Papirtienė
ĮSTATYMO NR. i-1489 59 straipsnio
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2017-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimą Nr. XIII-592 (TAR, 2017, Nr. 2017-12081; TAR, 2018, Nr. 2018-11326) dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigų, kuriuo nustatė švietimo įstaigų vadovų kadencijas. Priimtas įstatymo pakeitimas sukūrė prielaidas nestabilumui Lietuvos švietimo sistemoje. Įstatymo pakeitimas priimtas paskubomis, neatlikus detalaus tyrimo ar galimybių studijos. Nebuvo pateikta išsamių duomenų ar veiklos faktų dėl didžiosios dalies Lietuvos valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų blogo darbo ar netinkamai vykdomų pareigų. Lietuvoje veikia 1956 švietimo įstaigos iš kurių daugiau kaip 350 šiuo metu neturi nuolatinio vadovo. Tokia situacija susidarė todėl, kad švietimo įstaigos vadovo darbo vieta tapo nepatraukli įteisinus ir apribojus švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų kadencijas. Skaičiai rodo, kad švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų trūksta ir galima prognozuoti dar didesnį jų trūkumą ateityje, kadangi ilgamečiai vadovai palieka sistemą, o norinčių dirbti vadovais neatsiranda arba jų yra nepakankamai, kad užpildytų esamas laisvas vietas. Nuo Įstatymo įsigaliojimo pradžios dalis švietimo įstaigų vadovų, kurių vadybinis darbo stažas vienoje švietimo įstaigoje yra trisdešimt ir daugiau metų, buvo atleisti ir šiuo metu laikinai eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, nes konkursai į vadovo pareigas, nesant kandidatų, neįvyksta (ypatingai ikimokyklinio ugdymo įstaigose). Dalis konkursų, nesant kandidatų, skelbiama pakartotinai; yra įstaigų, kuriose laikinai vadovo pareigas asmenys vykdo ne vienerius metus.
Iš skelbiamų konkursų, galimai, du trečdaliai tiesiog neįvyks, nes nebus kandidatų. Iki 2021 metų gali atsitikti taip, kad apie trečdalis Lietuvos švietimo įstaigų liks be nuolatinio vadovo, kadangi 2020 m, gruodžio 31 d. kadencija baigiasi vadovams, kurie švietimo įstaigoms vadovauja 10-20 metų, o tokių vadovų yra dauguma. Terminuotos darbo sutartys ir kadencijos švietimo įstaigų vadovams suponuoja nestabilumą, netikrumą bei tam tikrą asmens teisių suvaržymą (esant tokiam reguliavimui asmuo nesijaučia saugus, jog net ir atlikus gerai ar labai gerai darbą, po penkerių metų jis išlaikys savo darbo vietą). Praktikoje galima rasti labai daug geros praktikos pavyzdžių, kai ilgas, to paties asmens vadovavimas vienoje švietimo įstaigoje ne tik netrukdo siekti valstybės nustatytų tikslų, tačiau priešingai, padeda daug paprasčiau juos įgyvendinti ir pasiekti itin gerų rezultatų. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtinus Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, įteisinta galimybė steigėjui nutraukti sutartį su blogai dirbančiais švietimo įstaigų vadovais ir nesant kadencijų.
Švietimo įstatymo 59 straipsnio nuostatos, nustatančios švietimo įstaigų vadovams privalomą penkerių metų kadenciją, kuriai pasibaigus švietimo įstaigos vadovas yra atleidžiamas iš pareigų nepriklausomai nuo jo darbo rezultatų (nebent iš naujo laimi viešai skelbiamą konkursą ir yra paskiriamas naujai kadencijai arba jo veikla tris kartus iš eilės įvertinama labai gerai) galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės ir nediskriminavimo principui, kadangi šio straipsnio nuostatos švietimo įstaigų vadovams nustato ženkliai didesnius apribojimus lyginant su kitų biudžetinių įstaigų vadovais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Įstatymo 59 str. 1 d. nustato, kad švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas penkerių metų kadencijai. 59 str. 4 d. numato, kad pasibaigus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti švietimo įstaigų vadovų kadencijų, kaip ydingų ir nepasiteisinusių bei destabilizuojančių visą švietimo sistemą. Siūloma palikti vadovus dirbti neterminuotai, tačiau kontroliuoti jų veiklą per kasmetines ataskaitas, taip nustatant savivaldybės, kaip steigėjo, atsakomybę už švietimo įstaigos veiklą ir pasiektus rezultatus. Panaikinus švietimo įstaigų vadovų veiklos kadencijas, pareigybė taps patrauklesnė darbo rinkoje, stabilizuosis švietimo įstaigų darbas, jis taps planingesnis ir nuoseklesnis, kadangi įstaigai vadovaus tas pats vadovas, kurio veiklą nuolat vertins steigėjas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ilgalaikėje perspektyvoje, nuoseklus ir kryptingas švietimo įstaigų vadovų darbas turės įtakos darbo rinką ir verslus pasiekiančių asmenų žinių ir gebėjimų kokybei. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų, 10.
Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Švietimas, švietimo įstaiga, švietimo įstaigos vadovas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai:
Aušra Papirtienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
po žodžio ,,pareigas“ įrašytinas praleistas žodis ,,skiria“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma atsisakyti švietimo įstaigų vadovų kadencijų ir leisti jiems dirbti neterminuotai, kartu turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnis (baigiamosios nuostatos), kuriame nustatyti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai, pareigų ėjimo terminai. Be to, teikiamas įstatymas taip pat pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis tų švietimo įstaigų vadovų pareigų ėjimo tvarką ir terminus, kurie iki įstatymo įsigaliojimo į pareigas buvo paskirti 5 metų kadencijai. 3. Tikslintina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]