Projekto lyginamasis variantas
pridėtinės vertės mokesčio ĮSTATYMo nr. IX-751
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
3) iki 2022 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms; 3)4) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms; 4)5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.;
5) iki 2023 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms turizmo paslaugoms.“
2Papildyti įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:
1) vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams;
2) neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;
3) laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.;
4) iki 2023 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Bronius Bradauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. COVID-19 pandemija ypatingai neigiamai paveikė turizmo paslaugas teikiančių įmonių veiklą ir tokią su juo susijusią sritį, kaip teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Dėl to, jau šį rudenį Lietuvoje be darbo gali likti apie 15000 iš 37000 šiame sektoriuje dirbančių žmonių, o šios ūkio šakos gaunamos pajamos gali sumažėti apie 6 kartus. Turizmas sukuria 4,9 proc. Lietuvos BVP. Tai būtų skaudus smūgis biudžetui, galintis sugriauti didesnę dalį turizmo infrastruktūros šalyje. Karantino sąlygomis turizmo įmonės ir su juo susiję apgyvendinimo paslaugas teikiantys viešbučiai galės gauti valstybės subsidijas prastovoje esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, tačiau net ir ši parama yra nepakankama siekiant padengti nuostolius dėl bankams mokamų palūkanų, nekilnojamo turto nuomos ir komunalinių mokesčių. Todėl didelė dalis įmonių bus priverstos ženkliai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus, o kritiniu atveju – apskritai nutraukti ūkinę veiklą. Todėl kaip viena iš ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių siūloma pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvata turizmo paslaugoms, dabar šiam sektoriui taikomą standartinį 21 proc. PVM tarifą, sumažinti iki lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, o turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Šias lengvatas siūlome taikyti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nors šios PVM lengvatos turėtų minimalų poveikį karantino metu, jos padėtų išgyventi krizės padarinius patiriančioms įmonėms. Didžiulius sunkumus patiriantį verslą svarbu patikinti, jog valstybė suteiks paramą ne tik karantino laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus, gerai suprantant, jog karantino pabaiga nereiškia sunkumų verslui pabaigos.
Svarbu ir tai, kad įvertinusi COVID-19 pandemijos įtaką Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių ekonomikoms, Europos Komisija sušvelnino pagalbos verslui taisykles, kovai su ekonominės krizės padariniais leisdama taikyti tokias priemones, kaip PVM lengvata specifinėms verslo šakoms, taip atveriant kelią efektyvesniam krizės pasekmių suvaldymui labiausiai nukentėsiančiuose (ir jau nukentėjusiuose) ūkio sektoriuose, tarp kurių dėl privalomo reikalavimo sustabdyti veiklą patenka ir turizmo, bei su juo susijusios paslaugos. 2.Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys B. Bradauskas
santykiai. Šiuo metu, turizmo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, o iki 2022 m. gruodžio 31d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog turizmo paslaugoms taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Siūlomų lengvatų galiojimo laikotarpis 3 metai, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tai padėtų šias paslaugas teikiančiam verslui sušvelninti neigiamus ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei tikėtis spartesnio atsigavimo. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas, galimai paskatins šešėlinės veiklos traukimąsi. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi veiks kaip turizmo ir su juo susijusi viešbučių verslo atsigavimą po ekonominės krizės spartinanti priemonė. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingų biudžeto lėšų poreikį turėtų įvertinti LR Vyriausybė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Pridėtinės vertės mokestis, turizmo paslaugos, apgyvendinimo paslaugų teikimo paslaugos, lengvata. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Bronius Bradauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM) tarifą taikyti „iki 2023 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms turizmo paslaugoms“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata neatitinka 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) nuostatų. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Direktyvos 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad Direktyvos III priedo, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas turizmo paslaugoms. Tad teikiamos projekto nuostatos prieštarauja aukščiau nurodytoms Direktyvos nuostatoms. Antra, neatsižvelgus į aukščiau pateiktą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad konkreti turizmo paslaugų apmokestinimo schema yra pateikiama keičiamo įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, todėl nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Trečia, pastebėtina, kad projekte vartojamos sąvokos „turizmo paslaugos“ turinys yra ganėtinai platus.
Turizmo įstatyme yra numatyta, kad turizmo paslaugos apima kelionių organizavimo paslaugas (organizuota turistinė kelionė, turizmo paslaugų rinkinys) bei kitas turizmo paslaugas (turistų informavimo paslaugos, apgyvendinimo paslaugos). Be to, turizmo paslaugomis taip pat laikomos ir keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu), automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos paslaugos, apgyvendinimo paslaugos, kurios nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir teikiamos pagal sutartis dėl Turizmo įstatyme nustatytų turizmo paslaugų, bei bet kokia kita paslauga, kuri nėra neatsiejama nuo aukščiau įvardintų turizmo paslaugų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti šią sąvoką keičiamame įstatyme. 2. Siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio yra planuojamos, bus pateiktas Seimui svarstyti 2020 m. spalio mėnesį, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]