DĖL
dalies pakeitimo
ir uždaviniai: Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę šalies ūkyje buvo įtvirtinta privati nuosavybė. Šie procesai vyko privatizavimo bei reprivatizavimo procesų pagrindais. Šalyje buvo vykdoma žemės reforma ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Nuosavybės teisių atkūrimu buvo siekiama atkurti teisingumą nuo okupacinės valdžios nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Tačiau visiškai atkurti buvusios nuosavybės santykių sistemos objektyviai nebuvo įmanoma, nes reikėjo atsižvelgti į pakitusius socialinius-ekonominius ir kitus visuomeninius santykius. Lietuvos valstybė, siekdama užtikrinti pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę ir ant jos esančių statinių savininkų teisinius santykius, įtvirtino specialų teisinį reglamentavimą. Pagal šį teisinį reglamentavimą prieš atkuriant nuosavybės teisę į žemę atskirais žemės sklypais būdavo formuojami statinių eksploatavimui reikalingi žemės sklypai. Suformavus statinių eksploatavimui reikalingus žemės sklypus, pastarieji valstybinės žemės nuomos sutartimis būdavo išnuomuojami valstybei. Atkuriant nuosavybės teises į tokius žemės sklypus, teisės ir pareigos pagal valstybines žemės nuomos sutartis pereidavo naujiesiems žemės sklypų savininkams. Šiuo metu dauguma minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių yra pasibaigusios besibaigiančios. Statinių, esančių ant minėtų žemės sklypų, savininkai tam, kad galėtų ir toliau naudotis jiems priklausančiais statiniais, turi iš naujo susitarti su žemės sklypų savininkais, t.y. įsigyti nuosavybės teise arba išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi jų statiniai.
Šiuo atveju žemės sklypų savininkai įgyja ypač didelį derybinį pranašumą ir siūlomos žemės sklypo nuomos arba žemės sklypo pardavimo kainos yra itin didelės, pvz. žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavinėjami kaip komerciniai žemės sklypai. Žemės sklypų savininkai, suprasdami savo dominuojančią padėtį, neleidžia statinių savininkams remontuoti ir prižiūrėti jiems priklausančių statinių. Statinių, esančių ant šių žemės sklypų, savininkai, nesutikę sudaryti pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių neproporcingai pakeltomis kainomis, praranda bet kokią galimybę tinkamai valdyti ir naudoti jiems priklausančius statinius. Statinių, esančių žemės sklypuose, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, savininkas, kuriam pasibaigė tokių žemės sklypų nuomos terminas, norėdamas tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe ir eksploatuoti savo statinius, vykdyti juose veiklą ir nenorėdamas patirti ženklių nuostolių, yra priverstas iš žemės sklypų savininkų pirkti žemės sklypus už neadekvačias kainas, nes atsisakant tai daryti, žemės sklypų savininkai nesutinka/neduoda jokių sutikimų, būtinų tinkamam statinių eksploatavimui (atlikti jų remontą, patekti prie jų ir pan.). Statinių, esančių ant tokių žemės sklypų, savininkui, nesutikusiam už neadekvačią kainą sudaryti nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties, lieka vienintelė galimybė - kreiptis į teismą dėl atlygintinio žemės servituto nustatymo teismo tvarka. Kas savo ruožtu lemia ne tik teismų sistemos apkrovimą, tačiau ginčo šalys patenka į teisinį neapibrėžtumą, nuostolių patyrimą dėl bylinėjimosi proceso, laiko eikvojimą. Tokia teisinių santykių dalyvių teisinė aplinka neužtikrina tinkamo ir efektyvaus savo nuosavybės valdymo ir naudojimo.
Kadangi didžioji dalis statinių savinininkų yra subjektai, besiverčiantys žemės ūkio veikla, toks teisinis neapibrėžtumas stabdo šių subjektų plėtrą bei vystymąsi. Nuostoliai patiriami arba už neadekvačią kainą įsigyjant žemės sklypus, arba besibylinėjant teismuose, nors šios lėšos galėtų būti naudojamos kitoms reikmėms efektyvinant žemės ūkio gamybos procesus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys- Petras Nevulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo projektu aptarti teisiniai santykiai nereguliuojami įstatymais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomų žemės servitutų sąrašą, į jį įtraukiant atlygintinio žemės servituto nustatymą privačios žemės sklypams, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, jame esančių kitiems asmenims priklausančių statinių eksploatavimui. Tokiu būdu teisinio santykio šalys įgautų teisinio apibrėžtumo, būtų užkirsta galimybė vienai iš šalių piktnaudžiauti jai priklausančiomis teisėmis (nepagrįstai reikalaujant išsipirkti žemės sklypus už itin dideles sumas, nepagrįstai neleidžiant tinkamai prižiūrėti statinių, vykdyti statybas bei netrukdomai eksploatuoti statinius), būtų ženkliai sumažintos šalių išlaidos sprendžiant ginčus teisminio proceso metu, nuo teismų būtų nuimtas krūvis sprendžiant bylas dėl tokių servitutų nustatymo ir leidimų vykdyti statybos darbus, reikalingus tinkamam statinių eksploatavimui užtikrinti. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Tikėtinas teigiamas poveikis verslo sąlygoms kadangi bus įtvirtinta aiškesnė tvarka valdyti ir naudotis ant svetimo žemės sklypo esančiais statiniais. Statinių savininkai nesikreipdami į teismą galės be trukdžių valdyti jiems priklausančius statinius, juos pritaikyti efektyviam naudojimui, tinkamai juos prižiūrėti bei remontuoti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnį įgyvendinantį poįstatyminį teisės aktą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 "Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo". 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektui specialistų vertinimai ir išvados negauti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: žemės servitutas, žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, statinių eksploatavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Iškilus klausimams kreiptis į Įstatymo projekto teikėjus. Seimo narys Parašas Petras Nevulis
2020-08
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi ,,privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančių statinių savininkui tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kaimo vietovėse esančiuose žemės sklypuose, į kuriuos yra atkuriamos nuosavybės teisės, gali būti nustatomi servitutai, reikalingi kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisės aktuose vartojamų sąvokų suderinamumo, projekte neturėtų būti nustatyta, kad servitutai žemės sklypuose, į kuriuos piliečiams atkurtos nuosavybės teisės, nustatomi kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.
įstatymo 23 straipsnio8 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi pagal projektu siūlomą bei keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniu aktu nustačius servitutą žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, privačios žemės sklypo savininkas ir asmuo, nuosavybės teise valdantis ant tokio žemės sklypo pastatytus pastatus ir statinius, turėtų susitarti dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimo dydžio. Tuo tarpu pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis , apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje.
Taigi įstatymuose nuostolių dėl servituto nustatymo gražinamuose natūra žemės sklypuose ir jau grąžintuose žemės sklypuose, kurių nuomos sutartys pasibaigė, dydis būtų apskaičiuojamos laikantis skirtingų principų. Svarstytina, ar teisinis reguliavimas dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių dydžio nustatymo abejais atvejais neturėtų būti vienodas. Trečia, nuostata ,,pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai“ nėra pakankamai aiški. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
teises grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Taigi tarp privačios žemės sklypo savininko ir ant tokio žemės sklypo pastatytų statinių savininkų, šalims susitarus, gali būti sudarytos naujos žemės sklypų nuomos sutartys. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti, kurių konkrečiai žemės sklypų nuomos sutarčių pasibaigimas turimas omenyje. 2.
tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „23 straipsnio pakeitimas“;
1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „Įstatymo“;
su projektu turėtų būti teikiamas ir projekto lyginamasis variantas;
straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį”. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas susijęs su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, taip pat servitutų žemės sklypuose, į kuriuos yra atkurtos nuosavybės teisės nustatymu administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, o administracinius aktus priimtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3165, kurio 2 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis jau yra papildyta nauju 6 punktu. Minėtas įstatymas įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2020-08-20 ) 1(23)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi ,,privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančių statinių savininkui tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kaimo vietovėse esančiuose žemės sklypuose, į kuriuos yra atkuriamos nuosavybės teisės, gali būti nustatomi servitutai, reikalingi kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisės aktuose vartojamų sąvokų suderinamumo, projekte neturėtų būti nustatyta, kad servitutai žemės sklypuose, į kuriuos piliečiams atkurtos nuosavybės teisės, nustatomi kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai. Antra, keičiamo įstatymo 23 straipsnio8 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi pagal projektu siūlomą bei keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniu aktu nustačius servitutą žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, privačios žemės sklypo savininkas ir asmuo, nuosavybės teise valdantis ant tokio žemės sklypo pastatytus pastatus ir statinius, turėtų susitarti dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimo dydžio.
Tuo tarpu pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis , apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje. Taigi įstatymuose nuostolių dėl servituto nustatymo gražinamuose natūra žemės sklypuose ir jau grąžintuose žemės sklypuose, kurių nuomos sutartys pasibaigė, dydis būtų apskaičiuojamos laikantis skirtingų principų. Svarstytina, ar teisinis reguliavimas dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių dydžio nustatymo abejais atvejais neturėtų būti vienodas. Trečia, nuostata ,,pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai“ nėra pakankamai aiški. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai atkuriant nuosavybės teises grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Taigi tarp privačios žemės sklypo savininko ir ant tokio žemės sklypo pastatytų statinių savininkų, šalims susitarus, gali būti sudarytos naujos žemės sklypų nuomos sutartys. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti, kurių konkrečiai žemės sklypų nuomos sutarčių pasibaigimas turimas omenyje. Atsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-08-20)2
tobulintinas teisės technikos požiūriu:
tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas susijęs su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, taip pat servitutų žemės sklypuose, į kuriuos yra atkurtos nuosavybės teisės nustatymu administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, o administracinius aktus priimtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas (2020-08-20)
dėmesys, kad 2020 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3165, kurio
nauju 6 punktu. Minėtas įstatymas įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. Atsižvelgti. 5. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2020-08-19) * Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑5119 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-10-29) 1(23)
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Jūsų 2020 m. spalio 13 d. raštu „Dėl Kaimo reikalų komiteto posėdžio sprendimo“ Nr. S-2020-4316 gautą prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5119 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau galimai sukeltų teisinių neaiškumų jas taikant praktikoje. Teigiamai vertintinas Projekto rengėjų siekis sureguliuoti teisinius santykius, kai atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, užstatytą kitam (-iems) fiziniam ar juridiniam asmeniui (-ims) priklausančiais statiniais, siekiant išvengti piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis (reikalaujant išsipirkti žemės sklypus nepagrįstai didelėmis kainomis, apribojant statinių savininkų galimybes tinkamai eksploatuoti, rekonstruoti, renovuoti statinius ir pan.) atvejų.
Tačiau:
Projekto nuostatų suderinamumo su kitų galiojančių teisės aktų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, nuostatomis dėl kompensacijos už servituto nustatymą aspektai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 dalyje pateiktoms pastaboms, siūlome svarstyti galimybę Projekto nuostatas patikslinti. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2020-10-01, 1SD-2725-(3.7 E.) 1(23)
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektu (Nr.
XIIIP 5119) (toliau – projektas), t eikia šią pastabą . Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnį, minėto straipsnio 2 dalį papildant nauju 6 punktu ir reglamentuojant, kad, be kitų nustatytų atvejų, administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi „<...> privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančių statinių savininkui tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius.“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
aimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria kitaip . Žemės įstatymo
įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant, servitutai nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darytina išvada, kad galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir numato galimybę servitutą nustatyti administraciniu aktu Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.
servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi ne tik grąžinti, taip pat ir tais atvejais, kai grąžinamas natūra žemės sklypas, kuriame yra kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), bet ir perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Pagal siūlomą reglamentavimą Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigota spręsti dviejų privačių asmenų naudojimosi žemės sklypu teisinius santykius, kai teisės aktai tą daryti leidžia abipusiu susitarimu (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 straipsnis), o nesusitarus – kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis).
Servituto nustatymas administraciniu aktu turėtų būti taikomas privatiems žemės sklypams tik išskirtiniais atvejais, kai reikia visuomenės interesams tenkinti (kai būtina prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kai būtina tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi servitutą nustatant administraciniu aktu valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams nereikalingas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projektu siūloma nustatyti teisėkūros iniciatyva neatitinka imperatyvių teisėkūros tikslingumo ir aiškumo principų (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 6 punktai). Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu siūlomam Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimui. Pritarti. 2. Aplinkos ministerija (2023-03-13 raštas Nr.:
D8(E)-1467) 1(23)
Lietuvos Respublikos Kaimo reikalų komiteto 2023 m. vasario 15 d. posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pasiūlyta pateikti poziciją dėl šių Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotų teisės aktų projektų: Seimo nario P. Nevulio parengto Žemės įstatymo Nr.
I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto (registracijos data ̶ 2020 m. rugpjūčio 14 d., registracijos Nr. XIIIP-5119), Seimo narės G. Burokienės parengto Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo (registracijos data ̶ 2021 m. sausio 28 d., registracijos Nr. XIVP-188). Šiais įstatymų projektais siūloma įtvirtinti galimybę administraciniu aktu nustatyti privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančius statinius tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti bei aptarnauti. Išnagrinėjus minėtus įstatymų projektus, jiems nepritartina dėl šių priežasčių:
tikrais atvejais [1] grąžinti Lietuvos Respublikos piliečiams žemę natūra su joje esančiais kitiems asmenims priklausančiais statiniais esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai tarp valstybės ir tų statinių savininko [2] , buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimtu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-489 bei galioja 22 metus. Aplinkos ministerijos nuomone, toks reguliavimo mechanizmas užtikrino tiek piliečių, kuriems valstybė įvykdė savo pareigą grąžinti iki 1940 m. nacionalizacijos nusavintą žemę, tiek toje žemėje iki tol statinius teisėtai įsigijusių asmenų interesus tam tikrą laikotarpį turėti sureguliuotus tarpusavio santykius dėl žemės naudojimo. 2. Pabrėžtina, kad atkūrus nuosavybės teises, žemės savininko (piliečio, kuriam grąžintas natūra konkretus sklypas) ir joje esančių statinių savininko nuomos santykiai tampa privatūs.
Civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais [3] . Kuriant naują teisinį reguliavimą ar keičiant esamą, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu , reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų [4] . Aplinkos ministerijos nuomone, įstatymų projektais siūlomas įtvirtinti reguliavimas, pagal kurį pasibaigus nuomos sutarčiai privačios nuosavybės teise valdomam sklypui trečiosios šalies (valstybės įgaliotos institucijos) sprendimu būtų nustatytas servitutas, suteikiantis to statinio savininkui teisę eksploatuoti ir prižiūrėti sklype esantį statinį iki jo eksploatavimo trukmės pabaigos, kas reikštų labai ilgą laikotarpį, pažeidžia nesikišimo į privačius santykius principą, šalių teisėtus lūkesčius ir iškreipia šalių lygiateisiškumą, nes iš esmės suteikia pranašumą tik vienai iš privačių teisinių santykių šalių ̶ statinių savininkui (nuominink ui). 3. Naujas teisinis reguliavimas turi būti kuriamas ir esamas reguliavimas turi būti keičiamas tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina, įvertinus siekiamų pokyčių svarbą ir reikšmingumą atitinkamai sričiai.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, 2021 m. pradžioje buvo nustatyta tik 11 atvejų, kuomet kilo ginčai tarp privačios žemės savininko ir jame esančių statinių savininko, o vėliau ir iki šiol naujų atvejų net nebuvo nustatyta. Darytina išvada, kad įstatymų projektais siekiamos išspręsti problemos mastas šalies mastu yra itin menkas ir nesudaro pagrindo tvirtinti, kad nepriėmus įstatymų projektų būtų pažeistas viešasis interesas. 4. Net ir priėmus siūlomą įtvirtinti reguliavimą, jo sukuriama nauda ir efektas yra abejotini, nes bet kuriuo metu žemės savininkas turi teisę teismine tvarka ginčyti jo sklypui nustatyto servituto apimtį, turinį, atlygintinumą ir jo dydį [5] . Tokiu būdu nėra garantijų, kad visais atvejais bus pasektas įstatymų projektais siūlomo įtvirtinti reguliavimo tikslas ̶ ginti statinių savininko interesus jam suteikiant galimybę itin ilgą laikotarpį naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu. Parengtiems įstatymų projektams nėra pritariusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1391 ir 2021 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 489. Nepritarimą jiems yra išreiškusios taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir iki 2023 m. sausio 3 d. žemės tvarkymo politikos formavimą vykdžiusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė (2020-12-09, nutarimas Nr. 1391 ) 1(23)
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-5119 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šios priežasties: Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai), Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas yra netikslingas ir perteklinis. Įstatymo projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai suteikiant teisę ant žemės sklypo esančių statinių savininkui tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius. Tokiu reglamentavimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų įpareigota spręsti privačių asmenų naudojimosi žemės sklypu teisinius santykius, kai teisės aktai tai daryti leidžia abipusiu susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 straipsnis), o nesusitarus – kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis).
Servituto nustatymas administraciniu aktu turėtų būti taikomas privatiems žemės sklypams tik išskirtiniais atvejais, kai reikia tenkinti visuomenės interesus (kai būtina prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kai būtina tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi servitutą nustatant administraciniu aktu valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams nereikalingas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5119, atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už
J. Gudauskas, K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] atvejai, kai žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei [2] teisės ir pareigos pagal tokią žemės sklypo nuomos sutartį atkūrus nuosavybės teises iš valstybės (nuomotojo) pereina piliečiui, kuriam grąžintas sklypas, jeigu šalys (naujasis nuomotojas ir statinių savininkas) nesusitaria kitaip. [3] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis [4] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas [5] Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis)