Projekto Nr. XIIIP-5109(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 171 dalį ir ją išdėstyti taip:
„171 . Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines , apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, apgyvendinti ir jų socialinei integracijai įgyvendinti .“
2Pakeisti 2 straipsnio 181 dalį ir ją išdėstyti taip:
„181 . Paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą .“
3Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22.
Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai) , taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „271 . Šengeno acquis teisynas
Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos pagrindu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „273 . Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno acquis teisynas .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „274 . Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis
reglamento Reglamento (EB) Nr. 810/2009 , nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksą), (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno acquis teisyno nuostatomis.“
7Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34.
Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vizų kodekse ir
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p.73) .“
1Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad
užsienietis, kuriam išduotas išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi , jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
2Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad
užsienietis, kuriam išduotas išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi , jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) , nuostatos. 2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, buvimas p asienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nelaikomas a tvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Užsieniečiai, sulaikyti neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nedelsdami kreipiasi su prašymu suteikti prieglobstį, nelaikomi a tvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje , per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis arba 77 straipsnio 1 dalis . 4.
ir tranzito zonose negali būti laikomi ilgiau negu:
1) iki sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka;
2) iki sprendimo, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, priėmimo;
3) iki galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo priėmimo;
4) iki galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, priėmimo. 5. Užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio prašytojai – ir pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo
laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Jeigu atitinkamas administracinis teismas priima nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prieglobsčio prašytojas įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.
Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 65
54 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos
54 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. 6. Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose , iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 7.
prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 78 . Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, esančio laikinai apgyvendinto pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje , prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 8. Pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose prieglobsčio prašytojai apgyvendinami jiems įrengtose patalpose. Jeigu pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nėra galimybių prieglobsčio prašytojams užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, suderinusi su Migracijos departamentu, priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose sąlygas nustato vidaus reikalų ministras. 9. Kai pagal šio straipsnio 5, 7 ar 8
dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 10.
gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą.
Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojančiu arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą
1Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis,
atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos
Reglamento
, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis. 2.
Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį
(išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje) , gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. 4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį
laikotarpį. 5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį
6. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje.
Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios
7. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti laikydamasis apribojimo, nustatyto šio
8. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas
9 .
54
9. Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis. 610 . Vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. 711 . Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis – 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) – arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Nacionalinė viza
viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Ši s laikas gali trukti iki 12 mėnesių. visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių . 2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. 3.
nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 4. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. 5. Neteko galios. 6. 2. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus nacionali nei vizai gauti prašymą išduoti nacionalinę vizą , paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas išduodant pateikiant prašymą išduoti Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą arba užsieniečiui, turinčiam diplomatinį pasą, taikant abipusiškumo principą. 7. 3. Nacionalinė viza išduodama gali būti išduota užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas turėti sveikatos draudimą patvirtinan tį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems d iplomatinius pasus.“6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Dokumentai vizai gauti pateikia pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Užsienietis dokumentus Dokumentai vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai Šengeno vizos vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.“
3Pakeisti 21straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, užsienio reikalų ministro įgaliotą garbės konsulą arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“
22 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra :
1) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
2) prieglobsčio prašytojai , išskyrus esančius pasieni o kontrolės punktuose ir tranzito zonose .“ 8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–54 9 ,7 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką; “. 9 straipsnis.
9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą, ir deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai , nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu
1Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti
leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, laikydamasis šio Įstatymo 442 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 442 straipsnio
įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.“
2Pripažinti netekusia galios 28 straipsnio 5 dalį. 5.
Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje, 442 straipsnio 4 dalyje, 492 straipsnio 2 dalyje ar 495 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai. 11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą
(programas) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą
nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 341 straipsnio 5 dalį. 5. Valstybės rinkliavos už prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą, šio dokumento išdavimą ar keitimą ir leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais naują įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, atitinkančios kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą , Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „
a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieni vieneri metai arba per pastaruosius
Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo .
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieneri metai ;
“. 3. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų
judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio516 dalyje ir 442 straipsnio 6 dalyje;“. 4. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi .“
1Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo
punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per30 dienų
nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės įsteigimo ar tapimo įmonės dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą įmonės dalyviu .“
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie
užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės ar neužsiima nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodyta veikla nurodytos veiklos arba kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą netapo įmonės dalyviu , taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;“. 15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį. 2.
šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių. 16 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris
ketina dirbti
ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
turi leidimą dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas , išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ;
yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje ;
3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir213 dalyse nurodytus atvejus;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą , kad dėl užsieniečio darbas atitinka darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius poreikiams , išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
ir c papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį. 21
taikymas nustatytas šio Įstatymo 631 straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. 3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies
yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 5. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. 4.
arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 5. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nustatytas sąlygas. 6. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Jeigu užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. 6. Kai pasibaigi a užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje , jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos . 7. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 8. N eteko galios;
9. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 441 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „441 straipsnis.
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą , kad dėl užsieniečio darbas atitinka darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius poreikiams , išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų Profesijų , kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų Profesijų , kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą , kad dėl užsieniečio darbas atitinka darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius poreikiams , išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų Profesijų , kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų Profesijų , kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota įstaiga institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
2Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis,
pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos
gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. 11 3. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos
patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms profesijoms, priskirtoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba
priskirtoms profesijoms , kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. 2.
2Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis,
kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 35 . Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 4. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. 56 . Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 67 .
6
7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio
papunktyje ar ba 3 punkto c papunktyje nustatytas sąlygas. 7. Neteko galios . 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. “
2. Pakeisti 442 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp
priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienerius metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas.
Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė , išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu . Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje
laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu
gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtin a, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2.
2Vertinimo tvarką,
pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo , ir moksl o ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo
punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą . Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34 . Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus.
Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jeigu pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę negu 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45 . Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „
3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje , kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu s tažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma staž uotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; “. 2. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsieniet is nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu arba jeigu užsie nietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu . “
3Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos l aikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems magistrantūroje ir doktorantūroje , taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimo l aikotarpiu .“ 21 straipsnis. 491 straipsnio pakeitimas Pakeisti 491 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.“ 22 straipsnis. 492 straipsnio pakeitimas
49 2 straipsnio 2 dalį . 2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija. 2. Pakeisti49 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Užsienietis, nutraukęs dėstytojo arba tyrėjo darbą arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
“ 23 straipsnis. 494 straipsnio pakeitimas Pakeisti 494 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo moksliniai tyrimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai darbų yra užbaigti užbaigimo nepraėjo vieneri metai , arba patvirtinimą, kad nuo jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai .“
2
49 5 straipsnio 4 dalį . 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinęs ar įsipareigojantis įdarbinti darbdavys . 25 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ;“. 2.
išdėstyti taip:
„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 441
straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo44
67 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio56 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „
a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieni vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo .
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal A dministracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieneri metai ;
“. 26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Papildyti 52 straipsnį 9 punktu: „
9) leidimas laikinai gyventi neatsiimamas per 6 mėnesius nuo s prendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar keitimo priėmimo dienos. “
Pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji poreikiai, taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims , vaikams ir užsie niečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje
Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo491 straipsnio 6 dalį;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nurodytą atvejį arba kai leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas darbuotojui – stažuotojui pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punktą) ar praktikantas;
4) jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;
5) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.
1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį;
3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;
4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.
1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį;
3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;
4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. 2. Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus. 32 .
3
2. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
kvalifikacinius reikalavimus;
ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas. 4. Neteko galios. 3 . Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse. 54 . Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 65 . Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 571 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą
siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus.
Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. “30 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „4) turi leidimą kreipiasi dėl leidimo
ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą ;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio516 dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu
Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienerius metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 3. Pakeisti 58 straipsnio 51
“. 4. Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies
1110 punkte nurodytą teisę . ; “. 5.
5Papildyti 58 straipsnį 15 punktu:
„
15) jis yra užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, ir kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą; “. 6. Papildyti 58 straipsnį 16 punktu: „
16) atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinėse sutartyse numatytas jaunimo mainų programas; “
7Papildyti 58 straipsnį 17 punktu:
„
17) neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje. “31 straipsnis. Įstatymo papildymas 611 straipsniu
atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams
socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Re spublikos darbo rinkos poreikiams, įvertinusi , ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą arba 441 straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublik os darbo rinkos poreikius. 2.
2Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 3 punkto c papunktyje arba 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rink os poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte ar ba44 1 straipsnio 1 d alyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal U žimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vien er i metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo arba darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieneri metai ;
5) darbdavys yra likviduojamas, bankrutuojan tis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys turi d idesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valsty binė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai ;
9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastar ųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybi nio socialinio draudimo įmok ų nors už vieną įdarbintą užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirb o dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba , kai darbdavys pateikia dokumentą , patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikom i ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį .
Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 3 punkto c papunktyje arba 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rink os poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte ar ba44 1 straipsnio 1 d alyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal U žimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vien er i metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo arba darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieneri metai ;
5) darbdavys yra likviduojamas, bankrutuojan tis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys turi d idesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valsty binė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai ;
9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastar ųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybi nio socialinio draudimo įmok ų nors už vieną įdarbintą užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirb o dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba , kai darbdavys pateikia dokumentą , patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikom i ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį . 3.
3Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikin amas , jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pri imtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai ;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį , ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
5) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;
6) pateiktas darbdavio arba užsieniečio praš ymas panaikinti sprendimą;
7) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi. 4. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios , jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 st raipsnio 7 dalyje ir44 1 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, pakeičia darbdavį ir darbdavys pateikė informacij ą apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
“ 32 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11 . Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio
6 7 –13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.
Jeigu šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „22 . Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje
ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą . Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. “
3Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso
reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi arba nacionalinę vizą .“
4Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
5Papildyti 62 straipsnį 8 dalimi:
„
Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti
sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo Užimtumo įstatyme;“. 34 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų,
nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio32 dalyje ar 621 straipsnio 1 dalyje;“. 2.
2Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas , praėjo mažiau kaip vieneri metai ;“. 3. Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„
9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastar ųjų 6 mėnesi ų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudi mo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį . “
4Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;
5.
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti
išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio32 dalyje ar 621 straipsnio 1 dalyje;“. 6. Papildyti 63 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „
9) pasibaigus teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje ; “ . 7. Papildyti 63 straipsnio 2 dalį 10 punktu: „
šymas panaikinti leidimą dirbti . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Priimant sprendimus pagal Įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“
straipsnio pakeitimas
71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos
Lietuvos Respublikoje 1.
Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises:
1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose , bei pasienio kontrolės punktuose , ir tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
3) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ;
5) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
naudotis nemokamomis vertėjo vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ;
7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;
8) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintus prieglobsčio prašytojus, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai;98 ) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas) ;109 ) priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;1110 ) dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;1211 ) naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises:
1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose , bei pasienio kontrolės punktuose , ir tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
3) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ;
5) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
naudotis nemokamomis vertėjo vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ;
7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;
8) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintus prieglobsčio prašytojus, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai;98 ) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas) ;109 ) priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;1110 ) dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;1211 ) naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2.
ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės. 3. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio prašytojams, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos. 34 .
3
4. Prieglobsčio prašytojo pareigos:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;
3) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;
pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą ir Migracijos departamentui laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;
6) nedelsiant , bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje . ;
7) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos. 45 . Šio straipsnio
ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. 51 . Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu. 56 . Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir ( arba ) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio
8 punkte3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė gerokai pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų ministras. 7.
7Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu. 68 . Prieglobsčio prašytojui, Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam Lietuvos Respublikos institucijų paskirtoje apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio
3 4 dalies 4 , 5 ir 6 punktuose, ir (ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba kitoje apgyvendinimo vietoje Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas, o nustačius šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes – turi būti nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte 3 dalyje numatytos piniginės pašalpos mokėjimas. 79 . Šio straipsnio 1 dalies11 10 punkte nurodytą teisę įgijęs prieglobsčio prašytojas, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies11 10 punkte nurodytą teisę įgijo, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti.
“ 37 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Sprendimo dėl valstybės Valstybės , atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo priėmimas nustatymas
1Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr.
604/2013, nustato valstybę, atsakingą išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą , nustatymo . 2. Nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. 3. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios
73 straipsnį. 73 straipsnis. Veiksmai, susiję su valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu ir prieglobsčio prašytojo perdavimu Europos Sąjungos valstybei narei
departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. 2. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas. 3. Priėmęs sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, Migracijos departamentas bendradarbiauja su šios valstybės kompetentingomis institucijomis, siekdamas perduoti jai pri eglobsčio prašytoją. 39 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis.
Kelionės dokumento išdavimas prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei
1Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, išduodamas Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentas dokumentą ( Laissez-passer ), skirtas skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę. 2. Sprendimą dėl kelionės dokumento išdavimo priima Migracijos departamentas.
“ 40 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės
1Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad jokia kita Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, priima sprendimą dėl prašymo nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. 2. Prašymą Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės , nagrinėja Migracijos departamentas , atlikdamas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 3. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. 4.
departamento sprendimu prašymas departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 5.
nagrinėjimo iš esmės taip pat priimamas, kai prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perduodamas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai arba kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nėra atsakinga Lietuvos Respublika, dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio Įstatymo 76 straipsnio
nagrinėjimo iš esmės priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento. 76 . Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“41 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti
prieglobstį nenagrinėjamas 1.
Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu:
1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę bei ir toliau naudotis prieglobsčiu;
2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės;
3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 2. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per
nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento. Jeigu per šį terminą neįmanoma tinkamai įvertinti aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamento sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms . 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims , taip pat nustačius kitą Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Užsieniečio registracijos
pažymėjimo išdavimas pažymėjimas
teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą tvirtina vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui. 3.
išduodamas arba pakeičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau negu prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. “
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai , išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre . Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
Prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras , o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo
iš esmės terminai
esmės kuo greičiau ir
ne vėliau kaip per36 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimo nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos , o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo. 32 . Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalis netaikoma nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi , kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Šiais atvejais Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per
7 10 darbo dienas dienų nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka priėmimo pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, jeigu tai būtina dėl sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo. 43 . Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi taikomas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai dalyje nustatytas terminas .“ 45 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais
73
1 2 dalyje arba 80 straipsnyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa .
Apklausa atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas šiam tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją žodžiu ir teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja , ir teisė į vertėją . Prieglobsčio prašytojo pageidavimu apklausoje gali dalyvauti teisines paslaugas jam teikiantis atstovas. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas ir užtikrinama jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta apklausa gali būti neatliekamas, kai:
1) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimtas remiantis dokumentais ir surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis , surinktais atliekant šio Įstatymo
;
aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma. 3. Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. 4. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, arba tai, kad prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą , ir nėra tam pateisinamų priežasčių, neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį arba prieglobsčio prašytojui, jo atstovui ar teisėtam atstovui pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją. 4.
4Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju apklausa neatliekama,
prieglobsčio prašytojas, jo atstovas ar teisėtas atstovas gali pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, nedraudžia Migracijos departamentui priimti sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, o apklausos neatlikimas neturi neigiamos įtakos sprendimui dėl prašymo suteikti prieglobstį priimti. 5. Kai prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą arba neatsakė į prašymą pateikti informaciją, būtiną jo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, ir nėra tam pateisinamų priežasčių, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, jeigu pagal šio Įstatymo 85 straipsnio 1 dalį prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nenutrauktas. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios
84 straipsnį. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas
nagrinėjimas sustabdomas, jeigu prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžta į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas. 2. Prieglobsčio prašytojo, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei per 72 valandas nėra galimybės su juo susisiekti. 3.
prašymu, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Pabėgėlių priėmimo centrą ar kitą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtą apgyvendinimo vietą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo 9 mėnesiai. 4. Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais pagrindais, kartu su prašymu atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą prieglobsčio prašytojas išsamiai raštu pateikia Migracijos departamentui tokių savo veiksmų ar neveikimo motyvus. 5. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną kartą. 6. Sprendimą sustabdyti ar atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas. 7. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, tai ir paslaugų, ir paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimas prieglobsčio prašytojui yra sustabdomas. Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas. 8. Sprendimai sustabdyti ir atnaujinti paslaugų ir paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimą prieglobsčio prašytojui priimami socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 47 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„85 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimo nutraukimas ir atnaujinimas 1.
Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;
prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžo į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas;
3) su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas;34 ) prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį kitų šeimos narių vardu. 2. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 9 mėnesiai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas prieglobsčio prašytojo prašymu. Nutraukus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalies 2 ir
terminas sustabdomas, o atnaujinto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas tęsiamas toliau. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną kartą. 23 . Sprendimą nutraukti arba atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas. 4. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, nutraukiamas ir paslaugų bei paramos, įgyvendinant šio Įstatymo
straipsnio 3 dalyje nurodytos piniginės pašalpos mokėjimas.
Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas atnaujinus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 871 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau
kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje , priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės pradeda šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą arba priima sprendimą suteikti prieglobstį.“
Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus vienerius metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) ar ba veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);“. 50 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas Papildyti 103 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„103 straipsnis. Atleidimas nuo pareigos įsigyti
leidimą dirbti
narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti. 2.
valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. “
1Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis:
Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, sukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ar valstybinę šalpos senatvės pensiją, nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą;
Respublikoje ne mažiau kaip 2 metus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas neįgaliuoju ir dėl to nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą;
savarankiškai dirbantis asmuo, dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta bent kartą per savaitę;
dirbo mokamą darbą be pertraukos ne mažiau kaip 3 metus pragyvenęs Lietuvos Respublikoje ir pastaruosius vienerius metus buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, ir kuris pasinaudojo savo teise į išankstinę senatvės pensiją.“
2Pakeisti 105 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo
prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–1011 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;“. 2. Pakeisti 113 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti , įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją , norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą ;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ;
9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;
10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų
11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;
12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;
13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo;
14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares). “
Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti , įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją , norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą ;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ;
9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;
10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų
11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;
12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;
13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo;
14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares). “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. “
straipsnio pakeitimas
punktu: „
5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje .“
išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę
straipsnis. Sulaikytų užsieniečių arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė , laikinas apgyvendinimas Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “
pakeitimas 1.
pakeitimas
124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2–549 ,711 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. “
124 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama,
ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju atsakingos institucijos nepriima sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu tokie sprendimai jau priimti, sustabdo jų vykdymą tol, kol išnyks šioje dalyje nurodytos priežastys. “
125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „
6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–549 ,711 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; “. 2. Papildyti 125 straipsnį 4 dalimi: „
prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių. “
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis. Skundo padavimo terminas 1.
terminas
pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2. Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. “
Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundas pateiktas šio Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos. “
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ priedas
11985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos
Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 2 tomas, p. 3) . 2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 2 tomas, p.
9) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 . 3. Neteko galios. 4. Neteko galios. 53 . 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 4 tomas, p. 107) . 64 . 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarp usavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 4 tomas, p. 162) . 7. Neteko galios. 85 . 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vie nodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 6 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 380/2008 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglament u (ES) 2017/1954 (OL 2009 L 115, p. 1) . 9. Neteko galios. 106 . 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 6 tomas, p. 224) . 117 . 2003 m. la pkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 6 tomas, p. 272) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d.
2011 /51/ES . 128 . 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 6 tomas, p. 233) . 139 . 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemon es (OL 2004 m. specialusis leidimas , 1 skyrius, 5 tomas, p. 25) . 1410 . 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dal ies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB,
(OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius,
. 1511 . 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompeten tingomis institucijomis (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 7 tomas, p. 69) . 16. Neteko galios. 17. Neteko galios. 1812 . 2004 m. gruodžio
ir kelionės dokumentų apsaug inių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1) . 19. Neteko galios . 20. Neteko galios . 21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. b irželio
182, p. 1). 2213 . 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglament u (ES) 2018/1861 . 2314 . 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L 218, p. 60) su paskutiniais pakeitima is, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1)
reglamentu (ES) 2019/817 . 2415 . 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse ( OL 2008 L 348, p. 98) . 2516 . 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyveni mo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17) . 2617 . 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būti niausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24) . 2718 . 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
elio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1)
u
2011 /51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (OL
. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9) . 3020 . 2011 m. gruodžio 13 d. Eur opos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų be ndrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1) . 21 . 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europ olo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija). 3122 . 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nag rinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31)
3. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OL
4. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96) . 34. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p.1). 3525 . 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375) . 3626 . 2014 m. balandžio
integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr.
573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007 /435/EB (OL 2014 L 150, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 3727 . 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1) . 28 . 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/817 . 3829 . 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 , p. 21) . 3930 . 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303, p. 39) .“
dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 3.
atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 4. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5. Užsieniečių skundai dėl prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2021 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2020-10-21
statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Saugodama išorines Europos Sąjungos sienas, Lietuva yra atsakinga už prieglobsčio prašytojų antrinio judėjimo kontrolę. Pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, kad nemaža dalis prieglobsčio prašytojų piktnaudžiauja prieglobsčio procedūromis ir naudojasi Lietuva kaip tranzitine šalimi vykti į ekonomiškai patrauklesnes Europos Sąjungos valstybes nares. 2020 m. per 3 mėnesius (sausį–kovą) iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centro pasišalino 111 prieglobsčio prašytojų. 2019 m. tik dėl 18 procentų prieglobsčio prašytojų buvo priimtas sprendimas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ( 2019 m. priimti 499 sprendimai dėl prieglobsčio, prieglobstis suteiktas 92 prieglobsčio prašytojams; ankstesniais metais sprendimų suteikti prieglobstį skaičių lėmė perkeltųjų į Lietuvą Sirijos piliečių skaičius, todėl, vertinant tik savarankiškai atvykusių prieglobsčio prašytojų atvejus, 2018 m. teigiamų sprendimų skaičius sudarė 20 proc., 2017 m.
Kita problema – ilgos apeliacinės procedūros teismuose. Dauguma neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio yra apskundžiami teismui, nes prieglobsčio prašytojams yra garantuojama nemokama teisinė pagalba, o skundų nagrinėjimo teismuose metu prieglobsčio prašytojas turi teisę likti Lietuvoje (dažnu atveju – gyventi ir būti išlaikomu valstybės lėšomis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kai yra naikinamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priimtas sprendimas ir byla dėl prieglobsčio suteikimo grąžinama nagrinėti iš naujo, skaičius yra labai mažas (2019 m. teismo grąžintos 9 bylos, o palikti galioti 68 Migracijos departamento priimti sprendimai, 2018 m. Migracijos departamentui grąžintos nagrinėti iš naujo tik 3 bylos iš 69). Pažymėtina, kad ilgas piktnaudžiaujančių prieglobsčio prašytojų buvimas prieglobsčio procedūroje, laukiant galutinio sprendimo Lietuvoje, be galimybės grąžinti juos į kilmės valstybę, brangiai kainuoja valstybei (vieno prieglobsčio prašytojo išlaikymas siekia apie 500 eurų per mėnesį). Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisija 2019 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 139-P-8, kuriuo įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir kitas suinteresuotas institucijas parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) pakeitimo projektą ir patobulinti nuostatas, susijusias su užsieniečių įdarbinimu Lietuvos Respublikoje.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimus bylose, kurios aktualios ir Lietuvai, todėl atsižvelgiant į suformuotą praktiką būtina keisti Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslai yra šie:
piktnaudžiavimo prieglobsčio sistema galimybes visuose prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo etapuose;
2) tobulinti esamą reglamentavimą dėl užsieniečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais;
3) tinkamai į nacionalinę teisę perkelti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – direktyva 2004/38/EB).
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema;
2) sudaryti palankesnes sąlygas dirbti Lietuvoje užsieniečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, supaprastinti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo ir keitimo sąlygas, aiškiau reglamentuoti leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti) ir sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimą. 3) užtikrinti tinkamą direktyvos 2004/38/EB nuostatų, reglamentuojančių teisės nuolat gyventi įgijimą nepragyvenus 5 metus, perkėlimą atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą atitinkamų direktyvos nuostatų išaiškinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (8 5) 271 7078) vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis (tel. (8 5) 271 7070), patarėja Danutė Petrauskienė (tel. (8 5) 271 8467) ir patarėja Rūta Jasulaitienė (tel. (8 5) 271 8897). 3. K aip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo
priėmimo centro sąvokoje nurodyta, kokiems užsieniečiams šis centras teikia socialines paslaugas, tačiau šiuo metu centras teikia paslaugas platesnei užsieniečių kategorijai, nei nustatyta apibrėžtoje sąvokoje.
Pagal Įstatyme apibrėžtą paskesnio prašymo suteikti prieglobstį sąvoką tai yra užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kuris teikiamas po to, kai dėl ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Įstatyme nenustatyta, kad paskesniu prašymu suteikti prieglobstį laikomas ir prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Įstatymo 2 straipsnio 22 ir 26 dalyse įsivestas trumpinys „toliau – vaikai“. Įstatymo 2 straipsnio 274 dalyje apibrėžta sąvoka „Šengeno viza“. Šioje sąvokoje duodama nuoroda į
Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), kuris buvo pakeistas 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1155 (toliau – Vizų kodeksas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo priedas papildomas nuoroda į Vizų kodeksą, minėta sąvoka turi būti patikslinta. Šiuo metu Įstatyme nevartojamos sąvokos, nustatytos Vizų kodekse . Įstatymo
nustatyta, kad paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tokiam užsieniečiui panaikinamas leidimas gyventi arba užsieniečio teisę Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas. Įstatymo nuostatos nenumato vizų panaikinimo galimybės užsieniečiams, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo
priede nenurodytas 2006 m. kovo 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). Šį reglamentą įrašius į Įstatymo priedą, reikia tikslinti nuorodą į reglamentą. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatyme nenustatyta, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Taip pat Įstatymo nuostatos nenumato galimybių prašymus suteikti prieglobstį nagrinėti pasienyje, kai užsieniečiai sulaikomi neteisėtai kertant valstybės sieną, kartu jų neįleidžiant į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatyme nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką, be to, nenumatyta išimtis, kad toks sprendimas nepriimamas, jeigu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas skubos tvarka arba nenagrinėjamas Įstatymo nustatytais atvejais. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio prašytojai – ir pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose skundo padavimo termino laikotarpiu, tačiau Įstatyme nenustatyta, kad tokią teisę turi tik prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose ir dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką.
Įstatyme nustatyta, kad pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose prieglobsčio prašytojai apgyvendinami jiems įrengtose patalpose. Įstatyme nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, gali būti apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, taip pat nenustatyta, kad tokių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Įstatymo
Respublikoje laikotarpį, numato, kad jo buvimas negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Įstatyme nenustatyta, kokios Šengeno vizos nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų, tačiau nenustatyta, kad šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti, nors Europos Sąjungos teisės aktai jam tą leidžia.
Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje. Tačiau Įstatyme nenustatyta, kad toks užsienietis taip pat turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas, nors Europos Sąjungos teisės aktai jam tą leidžia. Įstatymo 17 straipsnis Įstatyme nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Įstatyme nustatyta, kad nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam sveikatos patvirtinantį draudimą. Įstatymo
pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Įstatymo
atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo priima Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija. Įstatymo
gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Įstatymo22
nustatyta, kad teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Įstatyme nenustatyta, kad teisę likti Lietuvos Respublikoje įgyja tik tie prieglobsčio prašytojai, dėl kurių priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo
pasikeisti leidimą laikinai gyventi, privalo pateikti dokumentus, kad turi ar naudojasi gyvenamąja patalpa, kurioje deklaruos gyvenamąją vietą ir kuri atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus.
Taip pat Įstatyme detaliai nurodyta, kokius dokumentus užsieniečiui reikia pateikti, kad patvirtintų, kad turės tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje deklaruos gyvenamąją vietą. Įstatyme turėtų būti nustatytas tik bendras reikalavimas, o detalesnės nuostatos dėl įrodymų pateikimo turėtų būti dėstomos poįstatyminiuose teisės aktuose. Įstatymo
straipsnio 2 dalis, 442 straipsnio 4 dalis, 492 straipsnio 2 dalis ir 495 straipsnio 4 dalis) Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu gali pateikti tik Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Įstatyme nenustatyta galimybė minėtu atveju užsieniečiui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti Migracijos departamentui, kai toks užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Įstatyme vis dar nustatyti atvejai, kada prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti ne pats užsienietis, o kiti subjektai. Pradėjus veikti Lietuvos migracijos informacinei sistemai (toliau – MIGRIS), prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą, todėl galimybės pateikti prašymą už kitą asmenį nebėra. Įstatymo
nustatyta, kad nelydinam nepilnamečiui užsieniečiui užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas per 2 darbo dienas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nelydimas nepilnametis užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, minėtas dokumentas turėtų būti išduodamas kuo greičiau.
34
vis dar likusi perteklinė nuostata dėl valstybės rinkliavos ėmimo ir jos dydžio nustatymo. Įstatymo
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tiek ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos detalios nuostatos, susijusios su reikalavimu turėti tinkamą gyvenamąją patalpą gyvenamosios vietos deklaravimui, todėl, keičiant Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę, analogiškai reikia pakeisti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Įstatyme nustatyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu jis įsidarbina pas darbdavį, kuris buvo baustas už Įstatyme nurodytus pažeidimus. Įstatyme nustatyti atvejai, kai darbdavys, kaip juridinis asmuo, buvo baustas už Įstatyme nurodytus pažeidimus, tačiau nenustatyti atvejai, kai už atitinkamus pažeidimus buvo baustas juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Įstatymo
pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.
Įstatymo
Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu (startuolis), privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos raštu pranešti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Tokia Įstatymo formuluotė tiesiogiai neįpareigoja užsieniečio įsteigti įmonę. Įstatyme taip pat nustatyta, kad ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsienietį, kuris neįvykdė pareigos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos raštu pranešti apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Įstatymo
nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių, tačiau, pradėjus veikti MIGRIS, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą, todėl galimybės pateikti prašymą už kitą asmenį nebėra.
Įstatymo
nustatyta, kad dėl leidimo laikinai gyventi besikreipiantys užsieniečiai, atvykstantys dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojai ar praktikantai, taip pat užsieniečiai, komandiruojami į Lietuvos Respubliką dirbti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, turi kreiptis į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) dėl leidimo dirbti išdavimo. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečiui, užbaigusiam studijas Lietuvos Respublikoje, netaikomas darbo patirties reikalavimas ir Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Tačiau tokiam užsieniečiui taikomas reikalavimas įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, o tai sumažina galimybes iš karto po studijų susirasti darbą. Įstatyme nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Įstatyme nenustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi patikrinti, ar yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkai, taip pat nenustatyta, kokį laikotarpį sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja. Įstatymo44
nuostatas Užimtumo tarnyba turi priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams net ir dėl užsieniečio, kuris yra aukštos profesinės kvalifikacijos užsienietis, kuris ketina dirbti vadovaujantį darbą įmonėje, kurios dalyvio metinės pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu
darbą, toks sprendimas neturėtų būti priimamas. Įstatyme nenustatyta galimybė aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiui, esančiam teisėtai Lietuvos Respublikoje, pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo. Įstatyme nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys, tačiau, pradėjus veikti MIGRIS, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą, todėl galimybės pateikti prašymą už kitą asmenį nebėra. Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Įstatyme nustatyta, kad aukštos profesinės kvalifikacijos užsienietis, kuris neteko darbo ir nepraėjus 3 mėnesiams susirado kitą darbdavį, turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, bet ne dėl leidimo pakeisti darbdavį. Įstatyme nustatyta, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi patikrinti, ar užsienietis atitinka441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Įstatyme nenustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi patikrinti, ar yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkai, taip pat nenustatyta, kokį laikotarpį sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja. Įstatymo44
nenustatyta galimybė užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje, pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 442 straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. Įstatyme nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, tačiau, pradėjus veikti MIGRIS, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą, todėl galimybės pateikti prašymą už kitą asmenį nebėra.
Įstatyme nustatyta, kad užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienus metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Įstatyme nenustatyta galimybė tokiam užsieniečiui netaikyti reikalavimo išvykti, jeigu jam išduotas leidimas laikinai gyventi kitu Įstatymo nustatytu pagrindu, nors 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų 12 straipsnio 1 dalyje tokia išlyga yra numatyta. Įstatymo45
nustatyta, kad užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Įstatyme nenustatyta galimybė tokiam užsieniečiui pasikeisti leidimą laikinai gyventi ilgiau nei 3 metams.
Taip pat Įstatyme nenustatyta pareiga užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui), įsteigti įmonę ar tapti dalyviu nuo leidimo laikinai gyventi gavimo. Įstatymo
nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Įstatyme nenustatyta galimybė išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, jeigu jis prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu Įstatymo nustatytu pagrindu. Įstatyme nenustatyta, kad užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Įstatyme nustatyta, kad darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje, tačiau Įstatyme nenustatyta, kad toks apribojimas netaikomas studijuojantiems magistrantūroje, taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje ir dirbantiems leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
49
nustatyta, kad užsienietis, kuriam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu tik gavęs leidimą dirbti. Tokiam užsieniečiui neturėtų būti taikoma sąlyga gauti leidimą dirbti. Įstatymo49
nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija, tačiau, pradėjus veikti MIGRIS, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą, todėl galimybės pateikti prašymą už kitą asmenį nebėra. Įstatymo49
nustatyta, kad užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai yra užbaigti, arba patvirtinimą, kad jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Įstatyme nenustatyta, kad susiradęs darbą užsienietis galėtų pradėti dirbti nelaukdamas, kol jam bus išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, taip pat Įstatyme nenustatyta, per kokį laikotarpį nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo ar kvalifikacijos įgijimo jis turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Įstatymo49
nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo atveju, kai užsienietis dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinęs ar įsipareigojantis įdarbinti darbdavys. Pradėjus veikti MIGRIS, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą, todėl galimybės pateikti prašymą už kitą asmenį nebėra. Įstatymo
nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti. Taip pat įstatyme nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo darbdavys baustas už Įstatyme nurodytus pažeidimus. Įstatyme nustatyti atvejai, kai darbdavys, kaip juridinis asmuo, buvo baustas už Įstatyme nurodytus pažeidimus, tačiau nenustatyti atvejai, kai buvo baustas juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo už atitinkamus pažeidimus.
Įstatymo
nustatyti atvejai, kada leidimas laikinai gyventi laikomas negaliojančiu, tačiau nenustatyta, kad leidimas laikinai gyventi laikomas negaliojančiu, jeigu užsienietis jo neatsiima per tam tikrą laikotarpį. Įstatymo
nustatyta, kad užsieniečiai, kurie Lietuvoje pragyveno 5 metus, gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi. Toks leidimas užsieniečiui gali būti išduodamas, tik jeigu jis išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos konstitucijos pagrindų egzaminus. Įstatyme nustatyta, kam šis reikalavimas netaikomas, tačiau nenustatyta, kad šių egzaminų gali nelaikyti vaikai. Įstatymo
nurodomi atvejai, kada užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, tačiau neišvardijami visi konkretūs atvejai, o pateikiamos nuorodos į kitus Įstatymo straipsnius. Įstatyme nenustatyta, kad leidimo dirbti išdavimas užsieniečiui, kuris ketina pasinaudoti teise dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje ilgiau nei nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse. Įstatymo57
nustatyta, kad kvotą kalendoriniams metams tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Tačiau nenustatyta, kad tvirtinama kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarka. Įstatymo
nurodomi atvejai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatyme nenustatyta , kad užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Įstatyme nenustatyta, kad užsieniečiai, ketinantys dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatymo61
straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Užimtumo tarnyba priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Įstatyme nenustatyti s prendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo, atsisakymo priimti šį sprendimą ir šio sprendimo panaikinimo pagrindai. Įstatymo
nustatyta, kad užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam išduotas leidimas dirbti arba jis atleistas nuo tokios pareigos. Įstatyme nustatyta, kad darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi, tačiau užsienietis galėtų dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ir turėdamas nacionalinę vizą. Įstatyme nustatyta, kad darbdavys turi teikti informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai. Įstatyme nenustatyta, kad informaciją apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį turėtų teikti įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, taip pat nenustatyta, kad Įstatymo nustatytais atvejais prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams galima teikti tik praėjus tam tikram laikotarpiui.
Įstatymo
nustatyta, kad atsisakoma užsieniečiui išduoti leidimą dirbti arba leidimas dirbti panaikinamas, jeigu jis įsidarbina pas darbdavį, kuris buvo baustas už Įstatyme nurodytus pažeidimus. Įstatyme nustatyti atvejai, kai darbdavys, kaip juridinis asmuo, buvo baustas už Įstatyme nurodytus pažeidimus, tačiau nenustatyti atvejai, kai už atitinkamus pažeidimus buvo baustas juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taip pat nenustatyta, kad leidimas dirbti panaikinamas, jeigu, pasibaigus teisėto buvimo laikotarpiui, užsienietis negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo
sprendimus pagal Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, tačiau į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus turėtų būti atsižvelgiama ne tik priimant sprendimus, bet įgyvendinant visas Įstatymo nuostatas, kurios apima ir sprendimų priėmimą. Įstatymo
nustatytos prieglobsčio prašytojo teisės, tarp jų ir teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir naudotis vertėjo paslaugomis. Įstatyme nepakankamai aiškiai išdėstytos nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir vertėjo paslaugų teikimo apimties. Įstatyme nustatyta teisė prieglobsčio prašytojams gauti piniginę pašalpą, tačiau nenustatyta, nuo kada ši pašalpa turi būti mokama.
Įstatyme nustatytos prieglobsčio prašytojo pareigos, tačiau nenustatyta pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo
Įstatyme nustatyta, kaip priimamas sprendimas dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, ir kokie veiksmai, susiję su valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu ir prieglobsčio prašytojo perdavimu Europos Sąjungos valstybei narei, atliekami. Tikslinga šias nuostatas dėstyti viename straipsnyje ir atsisakyti šiuose Įstatymo straipsniuose numatytų sprendimų priėmimo kaip perteklinių. Įstatymo
nuostatos dėl kelionės dokumento išdavimo prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, išdėstytos nenuosekliai ir neaiškiai. Įstatymo
nustatyta, kokie sprendimai priimami nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, tačiau kai kurių sprendimų priėmimas yra perteklinis, todėl siūloma jų atsisakyti. Įstatymo
nustatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį turi priimti per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento. Šis terminas gali būti pratęstas 3 darbo dienoms. Tikslinga nustatyti vieną bendrą terminą be jo pratęsimo. Įstatyme nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo atvejai netaikomi pažeidžiamiems asmenims, taip pat nustačius kitą Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Nustačius kitą Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, o prieglobsčio prašytojas perduodamas tai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad šiuo atveju tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymo
nustatyta, kad Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojui per 3 darbo dienas išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau, siekiant, kad prieglobsčio prašytojas kuo greičiau gautų dokumentą, kuris patvirtina jo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siūloma šį dokumentą išduoti per 3 dienas. Įstatyme nenustatyta, kas tvirtina užsieniečio registracijos pažymėjimo formą. Įstatyme nenustatyta, kokiam laikotarpiui išduodamas ar keičiamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, taip pat – kiek jis galioja. Įstatymo
nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tačiau pagal keičiamas nuostatas galės būti apgyvendinti ir Pabėgėlių priėmimo centre. Įstatyme nustatyta, kad Užsieniečių laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, tačiau šis Įstatymo straipsnis reguliuoja prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Kituose Įstatymo straipsniuose dėstomos nuostatos, susijusios su kitų užsieniečių apgyvendinimu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Kadangi keičiant Įstatymą nustatoma, kad prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, Įstatyme reikia nustatyti, kas tvirtins laikino apgyvendinimo tvarką minėtame centre.
Įstatymo
nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas 3 mėnesiams. Kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas skubos tvarka, sprendimas turi būti priimtas per 7 darbo dienas ir terminas gali būti pratęstas dar 3 darbo dienoms. Tikslinga nustatyti bendrą terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas, nenumatant jo pratęsimo. Įstatymo
nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją apklausų metu, tačiau nenustatyta, kokia apimtimi vertėjo paslaugos teikiamos. Įstatyme nustatyta, kad sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimamas remiantis dokumentais ir įrodymais, tačiau tikslingiau būtų neapsiriboti tik dokumentais ir įrodymais, o remtis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios apimtų ir dokumentus. Įstatymo
Įstatyme nustatyta, kada prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti sustabdomas, atnaujinamas, nutraukiamas. Siūloma šias nuostatas nuosekliai išdėstyti viename straipsnyje. Įstatymo87
nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. Įstatyme siūloma nustatyti, kad toks sprendimas nepriimamas, o pradedamas atitinkamas tyrimas arba priimamas sprendimas suteikti prieglobstį.
Įstatymo
nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo ir tokį statusą išlaiko tuo atveju, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo. Įstatyme nenustatyta, kad nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogos ir (arba) atostogos vaikui prižiūrėti patenka į išimtį, nors, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis išlaiko ir savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai laikinai nedirba dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti. Įstatymo
nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatyme nenustatyta, kad darbdavys ar įmonė, į kurią toks užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, turėtų teikti informaciją apie įdarbintą Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar jo šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai. Įstatymo
reglamentuojamas teisės nuolat gyventi suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jo šeimos nariui nepraėjus 5 metų laikotarpiui. Formuluotės turi būti tikslinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą ir į pasikeitusias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas. Įstatymo
nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Atsižvelgiant į Įstatyme keičiamas nuostatas ir į praktiką, tikslinga Įstatymą papildyti naujais prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais.
Įstatymo
reglamentuojamas užsieniečio sulaikymas, tačiau nenustatytas reguliaraus užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmas. Įstatymo
nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, tarp kurių nėra priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Įstatymo115
nenustatyta, kas tvirtina sulaikytų užsieniečių arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo
užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatyme nėra numatytas sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo sustabdymas tais atvejais, kai dėl užsieniečio pradedamas ikiteisminis tyrimas ir skiriama kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojanti jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 125 straipsnis Įstatyme nenustatyta, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių.
Įstatymo
Įstatyme nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, gali apskųsti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Įstatyme nenustatyta, kad tais atvejais, kai sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimamas skubos tvarka, prieglobsčio prašytojas apskųsti jį galėtų per trumpesnį terminą. Taip pat Įstatyme nenustatyta, per kokį terminą teismas turėtų priimti nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimtas skubos tvarka. Įstatymo priedo pakeitimas Įstatymo priede nenurodytas 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad Pabėgėlių priėmimo centre paslaugos teikiamos ne tik užsieniečiams, kurie nurodyti Įstatyme apibrėžtoje Pabėgėlių priėmimo centro sąvokoje, siūloma patikslinti šią sąvoką ir nustatyti, kad Pabėgėlių priėmimo centras teikia apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams. Šiuo metu prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytas sutartis.
Įvertinant tai, kad jeigu būtų prieglobsčio prašytojų antplūdis ir reikėtų skubiai spręsti, kur visus juos apgyvendinti, būtų galima pagal Įstatymo nuostatas prieglobsčio prašytojus apgyvendinti įvairiose apgyvendinimo vietose pagal galimybes (esamas laivas vietas). Taip pat siūloma tikslinti Pabėgėlių priėmimo centro sąvoką nustatant, kad šiame centre teikiamos paslaugos užsieniečiams perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Tokia formuluotė apimtų pagal Europos Sąjungos susitarimus perkeliamus užsieniečius, taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą perkeliamus užsieniečius. Kadangi šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinami ir užsieniečiai, esantys ar buvę su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, apsisprendimo laikotarpiu, per kurį jie, kaip esantys ar buvę su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukos, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu, minėta sąvoka tikslinama ir šiuo aspektu. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį sąvoka keičiama siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į kitas keičiamas Įstatymo nuostatas, susijusias su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Įstatymo 2 straipsnio 22 ir 26 dalyse įsivestas analogiškas trumpinys „toliau – vaikai“, todėl, siekiant aiškumo, Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje šio trumpinio atsisakoma kaip perteklinio. Įstatymo 2 straipsnio 274 dalyje apibrėžta sąvoka „Šengeno viza“, kurioje duodama nuoroda į Vizų kodeksą. Kadangi Įstatymo priedas papildomas nuoroda į Vizų kodeksą, Įstatymo 2 straipsnio 274 dalyje turėtų būti vartojamas šio teisės akto sutrumpintas pavadinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 274 dalyje įsivestas Vizų kodekso trumpinys, kuris vartojamas ir kituose Įstatymo straipsniuose, siūlome šį trumpinį palikti, kad nereikėtų keisti kitų Įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo
kodekse (oro uosto tranzitinė viza ir riboto teritorinio galiojimo viza, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), papildoma Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis nurodant, kad kitos Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos apibrėžtos Vizų kodekse. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje
pakeitimo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymas Nr. XIII-2348). Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d., o Įstatymo projekto siūloma įsigaliojimo data 2021 m. kovo 1 d., Įstatymo projekte keičiant minėtą nuostatą pakeitimai dėstomi pagal Įstatymo redakciją, kuri bus aktuali 2021 m. kovo 1 d. Įstatymo 4 straipsnio pakeitimas Kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai gali ne tik užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, bet ir užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje su viza, todėl siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiams, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, panaikinama ir viza. Įstatymo 5 straipsnio pakeitimas Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai turi būti dėstomi Įstatymo priede, todėl nuoroda į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.
562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), dėstoma Įstatymo priede, o Įstatymo tekste vartojamas reglamento sutrumpinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme įsivestas trumpinys „Šengeno sienų kodeksas“, kuris vartojamas ir kituose Įstatymo straipsniuose, siūloma tokį trumpinį palikti, kad nereikėtų keisti kitų Įstatymo nuostatų. Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Tai reiškia, kad jeigu būtų nustatyta, kad turi būti taikoma Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis ar 77 straipsnio 1 dalis, Migracijos departamentas nagrinėtų prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka arba tokio prašymo nenagrinėtų, ir šie veiksmai būtų atliekami dar kol prieglobsčio prašytojas neįleistas į Lietuvos Respubliką. Tai paspartintų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema. Taip pat Įstatyme siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai užsieniečiai sulaikomi neteisėtai kertant valstybės sieną ir pateikia prašymus suteikti prieglobstį, jie neįleidžiami į Lietuvos Respubliką, o tokie prašymai suteikti prieglobstį būtų nagrinėjami pasienyje. Siekiant aiškumo Įstatyme siūloma nustatyti terminą, per kurį Migracijos departamentas priima sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką – 48 valandos nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks sprendimas nepriimamas tais atvejais, kai taikoma Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis ar 77 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgiant į ribotas galimybes apgyvendinti prieglobsčio prašytojus pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Įstatyme siūloma nustatyti, kad teisę pasilikti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose skundo padavimo termino laikotarpiu turi tik prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose ir dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką. Taip pat, siekiant aiškumo, patikslinamos nuostatos, aiškiai išdėstant, kada turi teisę pasilikti prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, ir kiti užsieniečiai. Atsižvelgiant į praktikoje susidariusias situacijas, kai dėl didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus nėra galimybių jų apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Įstatyme siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, gali būti apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, taip pat nustatyti, kad tokių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimas ( Įstatymo 23 straipsnio 1 punkto,
punktų, 124 straipsnio 2 dalies, 125 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimas) Šiuo metu Įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, numato, kad jo buvimas negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Toks reglamentavimas nėra tikslus, nes nenurodoma, kaip skaičiuojamas 180 dienų laikotarpis. Tiek Vizų kodekse, tiek 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) užsieniečių buvimo trukmė apibrėžiama kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Dėl to, siekiant suderinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės nuostatas, siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 11 straipsnį. Įstatyme nenustatyta, kokios Šengeno vizos nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 274 dalį, Šengeno viza yra Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis Vizų kodekso ir Šengeno teisyno nuostatomis. Įstatymo
vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Tokia Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata nėra tiksli įvertinant tai, kad pagal Vizų kodeksą išduodamos ir oro uosto tranzitinės Šengeno vizos, ir riboto teritorinio galiojimo Šengeno vizos. Oro uosto tranzitinė viza galioja vykstant tranzitu per vieno valstybės narės oro uosto ar kelių valstybių narių oro uostų tarptautines tranzito zonas ir ji nesuteikia teisės atvykti į valstybės narės teritoriją. Riboto teritorinio galiojimo viza galioja tik vienos valstybės narės arba kelių valstybių narių, bet ne visų valstybių narių teritorijoje, todėl jeigu riboto teritorinio galiojimo Šengeno viza negalios Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos turėtojas atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje neturės teisės. Atsižvelgus į tai, siūloma patikslinti Įstatymo
Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką gali tik užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje).
Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų, tačiau nenustatyta, kad šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti, nors Europos Sąjungos teisės aktai jam tai leidžia. Įstatyme siūloma nustatyti, kad į Lietuvos Respubliką be vizos atvykęs užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, galėtų ne tik vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, bet ir dirbti kaip dėstytojas būdamas Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 180 dienų per 360 dienų laikotarpį. Šiuo pakeitimu siekiama supaprastinti tyrėjų atvykimą į Lietuvos Respubliką turint kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu ir aiškiai nurodyti, kad užsienietis tuo metu gali ir dirbti kaip dėstytojas.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 11 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir pasikeičia šio straipsnio dalių numeracija, tikslinamos nuorodos Įstatymo 23 straipsnio 1 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 17 punkte, 58 straipsnio 5 ir 51 punkte, 124 straipsnio 2 dalyje, 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Įstatyme nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu užsieniečiui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, galima išduoti tik vienkartinę nacionalinę vizą, taip nepagrįstai ribojant užsieniečio teisę atvykus į Lietuvos Respublikos, tačiau dar neatsiėmus leidimo gyventi, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir vėl į ją sugrįžti nesikreipiant dėl naujos vizos išdavimo. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. kovo 25 d. reglamentą (ES) Nr. 265/2010, iš dalies keičiantį Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu, nacionalinės vizos yra išduodamos ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, o užsieniečiai, turintys vienos iš valstybių narių išduotą galiojančią ilgalaikę vizą, turi teisę ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį keliauti kitų valstybių narių teritorijose.
Todėl galiojanti Įstatymo nuostata, kad užsieniečiui, kuriam leista gyventi Lietuvoje, t. y. užsieniečiui, kuris kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo pateikė apie save išsamesnius duomenis, nei kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo, o šiuos duomenis patikrino suinteresuotos institucijos, nepagrįstai apriboja užsieniečio laisvo judėjimo galimybę tol, kol jis atsiima leidimą gyventi. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatyme atsisakyti nacionalinių vizų skirstymo į vienkartinę ir daugkartinę (kaip ir su leidimais gyventi, visų nacionalinių vizų turėtojai įgys teisę atvykti į Lietuvą ir išvykti iš jos daug kartų). Taip pat siūloma patikslinti nuostatą, kad užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, nacionalinė viza yra ne išduodama, bet gali būti išduota, nes vien tik sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento turėjimas nesuponuoja automatiško nacionalinės vizos išdavimo. Įstatymo 21 straipsnio pakeitimas Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentus vizai gauti pateikia užsienietis, tačiau Vizų kodeksas nustato, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys prašymo pateikimo tikslais asmeniškai atvyksta, kad būtų paimti jų pirštų atspaudai. Valstybės narės gali leisti tinkamai įpareigotai trečiajai šaliai pateikti prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų, kurių pirštų atspaudai jau surinkti, vardu. Todėl siūloma Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nenurodyti subjekto, pateikiančio dokumentus dėl vizos, o vartoti bendro pobūdžio formuluotę, kuri leistų dokumentus dėl vizos teikti tiek užsieniečiui, tiek ir kitam subjektui.
Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikai gali būti atstovaujama visų, o ne tik Šengeno vizų klausimais, todėl, siekiant aiškumo, reikia patikslinti šią dalį, nustatant, kad Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija gali priimti sprendimus dėl visų vizų (ne tik Šengeno) išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų vizų (ne tik Šengeno) panaikinimo ir atšaukimo. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 8 dalį, užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba per pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl to, kas įgalioja garbės konsulą ar pasirenka išorės paslaugų teikėją (Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ar kiti subjektai), Įstatyme patikslinama, kad garbės konsulą įgalioja užsienio reikalų ministras, o išorės paslaugų teikėją pasirenka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Įstatymo 221 straipsnio pakeitimas Įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kad teisę likti Lietuvos Respublikoje įgyja tik tie prieglobsčio prašytojai, dėl kurių priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką.
Įstatymo 26 straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, gali būti net neatvykęs į Lietuvos Respubliką, Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsienietis, teikdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks gyvenamojo ploto reikalavimą – 7 kvadratinius metrus kiekvienam pilnamečiam asmeniui. Įstatyme siūloma nustatyti tik bendrą reikalavimą, o detalesnes nuostatas dėl įrodymų pateikimo tvarkos dėstyti Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų laikinai gyventi išdavimo aprašas). Šiame apraše būtų nustatytos procedūrinės nuostatos, kada ir kokią informaciją privalo pateikti užsienietis apie gyvenamąją vietą, kurioje deklaruos gyvenamąją vietą. Įstatymo
dalies, 441 straipsnio 2 dalies, 442 straipsnio 4 dalies,492 straipsnio 2 dalies ir 495 straipsnio 4 dalies pakeitimas) Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu galėtų pateikti ne tik Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, bet ir Migracijos departamentui, jeigu jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.
Pradėjus veikti MIGRIS, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pildomi per šią sistemą, o pateikiami asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą. U žsienietis, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamente, privalo pateikti biometrinius duomenis, todėl nėra galimybės pateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi už kitą asmenį. Atsižvelgiant į tai, nuostatos, kad minėtą prašymą už užsienietį gali pateikti kitas asmuo, pripažįstamos netekusiomis galios. Taip pat pripažįstamos netekusiomis galios atitinkamos Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio
straipsnio 2 dalies, 442 straipsnio 4 dalies, 492 straipsnio 2 dalies ir 495 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šis pasiūlymas neapribos kitų asmenų (užsieniečio darbdavio ar kito subjekto) galimybių užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pildyti per MIGRIS. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad nelydimas nepilnametis užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, jam užsieniečio registracijos pažymėjimas turėtų būti išduodamas kuo greičiau, todėl Įstatyme siūloma nustatyti, kad minėtas dokumentas išduodamas per 2 dienas.
341 straipsnio pakeitimas Valstybės rinkliavos už prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu, todėl Įstatyme siūloma šią nuostatą pripažinti netekusia galios kaip perteklinę. Įstatymo
Atsižvelgiant į Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimus, atitinkamai siūloma patikslinti Įstatymo nuostatas, susijusias su atsisakymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nustačius, kad užsienietis nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks Įstatyme nustatytus reikalavimus. Įstatyme siūloma patikslinti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą ir numatyti, kad užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti, kai užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys, priimančioji įmonė ar priimantysis subjektas yra baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, ir kai darbdavio, priimančiosios įmonės ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą. Šio pakeitimo tikslas – Įstatyme aiškiai nurodyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas ir kai juridinio asmens vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo yra baustas už atitinkamus pažeidimus.
Įstatymo
pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl leidimo gyventi išdavimo po vienerių metų gali būti teikiamas visai kitu pagrindu ir priežastys dėl kurių leidimas gyventi nebuvo išduotas tuo atveju nebus aktualios, siūloma šios netikslios ir klaidinančios nuostatos Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje atsisakyti. Įstatymo
451 straipsnio papildymą nauja 21 dalimi, atitinkamai keičiama Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustatant, kad u žsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio
punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per
straipsnio 21 dalyje nurodytos įmonės įsteigimo ar tapimo įmonės dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą įmonės dalyviu. Taigi, reglamentavimas bus aiškesnis ir nuoseklesnis, nes Įstatymo451 straipsnyje bus nustatyta pareiga per nustatytą terminą įsteigti įmonę ar tapti dalyviu, o Įstatymo 36 straipsnyje – pareiga per nustatytą terminą informuoti atitinkamą instituciją apie įmonės įsteigimą ar tapimą dalyviu.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, tikslinama ir Įstatymo 36 straipsnio 5 dalis, nustatant, kad ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį, kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 21 dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba netapo tokios įmonės dalyviu. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu keičiama daugiau kaip pusė Įstatymo 44 straipsnio nuostatų, Įstatymo
leidimo laikinai gyventi besikreipiantys užsieniečiai, atvykstantys dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojai ar praktikantai, taip pat užsieniečiai, komandiruojami į Lietuvos Respubliką dirbti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą ne dėl leidimo dirbti išdavimo, o dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, šiame straipsnyje ir toliau Įstatyme patikslinamas Užimtumo tarnybos priimamo sprendimo pavadinimas. Įstatyme taip pat siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, užbaigusiam studijas Lietuvos Respublikoje, nebūtų taikomas ne tik darbo patirties reikalavimas, bet ir reikalavimas įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. .
Siekiant aiškumo Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi patikrinti ne tik, ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, bet ir ar Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kai toks sprendimas būtinas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo darbdavio keitimo procedūra, siūloma Įstatymo 44 straipsnyje nustatyti, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo. Įstatymo441 straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte keičiama daugiau kaip pusė Įstatymo 441 straipsnio nuostatų, Įstatymo 441 straipsnis išdėstomas nauja redakcija. Įstatyme siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 441 straipsnio 4 dalyje išvardintas sąlygas, t. y. aukštos profesinės kvalifikacijos užsienietis, kuris ketina dirbti vadovaujantį darbą įmonėje, kurios dalyvio metinės pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad aukštos profesijos kvalifikacijos darbuotojai yra viena iš prioritetinių darbuotojų grupių, ir siekiant tokiems darbuotojams sudaryti kuo palankesnes sąlygas atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, Įstatyme siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip ketinantis dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu Įstatymo 441 straipsnio
užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. Įstatyme siūloma nustatyti, kad aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiui reikia kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį tik tuo atveju, jeigu užsienietis tai ketina daryti per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus. Vėliau tokie užsieniečiai gali keisti darbdavį nesikreipdami į Migracijos departamentą dėl leidimo keisti darbdavį.
Įstatymą taip pat siūloma papildyti nuostata, kad tokiu atveju, kai aukštos profesinės kvalifikacijos užsienietis netenka darbo ir per 3 mėnesius susiranda kitą, jis turi kreiptis į Migracijos departamentą ne dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, o dėl leidimo pakeisti darbdavį. Siekiant aiškumo Įstatymo 441 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi patikrinti ne tik, ar užsienietis atitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, bet ir ar Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kai toks sprendimas būtinas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo darbdavio keitimo procedūra, siūloma Įstatymo 441 straipsnyje nustatyti, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo. Įstatymo442 straipsnio pakeitimas Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas atvykti dirbti užsieniečiams, kurie perkeliami įmonės viduje, ir kad šie darbuotojai sparčiau prisijungtų prie Lietuvos darbo rinkos ir užpildytų trūkstamas darbo vietas, Įstatyme siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 442 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, perkeliami įmonės viduje, privalėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė tik tais atvejais, kai jie nesikreipia ir negauna leidimo gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Tokia išimtis numatyta ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos
trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų 12 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo451 straipsnio pakeitimas Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsienietis, kuris atvyksta užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliai), ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.
Šioje Įstatymo nuostatoje nėra suformuluota tiesioginė pareiga užsieniečiui įsteigti įmonę, todėl, siekiant aiškaus reglamentavimo ir atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, steigdami įmones, susiduria su įvairiausiomis kliūtimis (dažniausiai pasitaikančia kliūtimi nurodoma Lietuvos Respublikos bankų priimamų sprendimų dėl sąskaitos atidarymo trukmė) ir įmonės steigimas užtrunka, siūloma Įstatymo 451 straipsnį papildyti 21 dalimi ir nustatyti pareigą užsieniečiui per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos įsteigti įmonę, o įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje – pareigą per 7 dienas nuo įmonės įsteigimo informuoti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotą instituciją. Įmonės dažniausiai yra steigiamos kelių užsieniečių, kurie skirtingu metu pradeda migracijos procedūras ir skirtingu laiku gauna leidimus laikinai gyventi, todėl būtina atskirti įmonės steigimą ir kitų įmonės narių (dalyvių) prisijungimą prie įmonės.
Atsižvelgiant į tai, kad užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliai) gali keletas užsieniečių, kurie leidimus laikinai gyventi gauna skirtingu laiku, siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiai, kurie prisijungs prie įsteigtos įmonės vėliau, turėtų tapti dalyviais per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pagal Įstatymo 451 straipsnio
veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui), išduodamas vieneriems metams ir gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus, taigi iš viso
(startuoliams) sudėtinga atitikti bendrus visoms įmonėms keliamus reikalavimus. Tokioms įmonėms būtinos nuolatinės rizikos kapitalo investicijos, kurių kiekviena keičia akcininkų struktūrą, todėl vien dėl šios priežasties įmonė (startuolis) negali atitikti Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgiant į įmonės (startuolio) veiklos ypatumus bei į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtą startuolio sąvoką (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus), siūloma Įstatyme nustatyti galimybę įmonei (startuoliui) pratęsti veiklą dar 2 metams. Įstatymo451 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduotų ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. Po įmonės (startuolio) trejų metų veiklos Lietuvoje sprendžiant, ar pratęsti leidimą laikinai gyventi dar dvejiems metams, tikslinga įvertinti jo ekonominį gyvybingumą, kurio pagrindinis rodiklis yra įmonės (startuolio) pritrauktos nustatyto dydžio investicijos. Tai sudarytų sąlygas užsieniečiui startuolio veiklą plėtoti 5 metus, per kuriuos startuolis galėtų atrasti pelningą veiklos modelį .
Įstatymo
Atsižvelgus į praktikoje iškilusias problemas užsieniečiui, studijuojančiam Europos Sąjungos valstybėje narėje ir norinčiam atlikti praktiką Lietuvos Respublikoje, Įstatyme siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi stažuotės tikslu gali būti išduodamas užsieniečiams, studijuojantiems užsienio valstybėje nepriklausomai nuo to, ar tai yra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tai yra kita užsienio valstybė. Įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kad užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti ir kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo kitu Įstatymo nustatytu pagrindu. Taip pat siūloma nustatyti, kad tokiems užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie studijuoja magistrantūroje, nebūtų taikomas darbo laiko apribojimas. Priėmus siūlomus pakeitimus, darbo laiko apribojimas būtų taikomas tik užsieniečiams, kurie studijuoja pirmosios pakopos studijų programose. Įstatymo491 straipsnio pakeitimas Siekiant atsisakyti pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurie turi leidimą laikinai gyventi, Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, t. y. užsieniečiai, kurie bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi šiuo pagrindu per 2017–2019 metų laikotarpį nė karto nebuvo išduotas. Įstatymo492 straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymą išduodami leidimai laikinai gyventi arba leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tikslinama Įstatymo 492 straipsnio 5 dalies formuluotė, kuri apimtų abiejų minėtų leidimų išdavimą.
494 straipsnio pakeitimas Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsieniečiams, baigusiems studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus Lietuvos Respublikoje, susirasti darbą ir pradėti dirbti, Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi darbo paieškos tikslu, gali pradėti dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Taip pat siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi darbo paieškos tikslu gali būti išduodamas tik tada, kai užsienietis dėl tokio leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi nepraėjus vieneriems metams nuo studijų ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo. Įstatymo
Kadangi Įstatyme siūloma nustatyti, kad, išduodant leidimą laikinai gyventi bus priimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, o ne išduodamas leidimas dirbti, tikslinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatant, kad leidimas laikinai gyventi bus panaikinamas, jeigu panaikinamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies
Įstatymo 441 straipsnio dalių numeraciją.
Įstatyme siūloma patikslinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir nustatyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys, priimančioji įmonė ar priimantysis subjektas yra baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir kai darbdavio, priimančiosios įmonės ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą. Šio pakeitimo tikslas – Įstatyme aiškiai nurodyti, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas ir kai juridinio asmens vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo yra baustas už atitinkamus pažeidimus. Įstatymo 52 straipsnio pakeitimas Įstatyme nenustatyta, per kokį laikotarpį nuo sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis turi atvykti atsiimti leidimo laikinai gyventi. Taigi, užsienietis leidimą laikinai gyventi gali atsiimti bet kada, net ir praėjus metams nuo sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kai užsieniečio pateikta informacija, susijusi su leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu, jau gali būti nebeaktuali. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, Įstatyme siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi taptų negaliojantis, jeigu užsienietis jo neatsiima per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar keitimo priėmimo. Įstatymo
Užsienietis, pragyvenęs Lietuvos Respublikoje 5 metus, gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šis leidimas užsieniečiui gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Atsižvelgiant į tai, kad šie egzaminai yra skirti suaugusiems asmenims, o dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali kreiptis ir nepilnamečiai asmenys, Įstatyme siūloma nustatyti, kad vaikams nebūtų taikomas reikalavimas išlaikyti minėtus egzaminus. Įstatymo
Įstatyme nurodomi atvejai, kada užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, tačiau neišvardijami visi konkretūs atvejai, o pateikiamos nuorodos į kitus Įstatymo straipsnius. Todėl, siekiant aiškumo, Įstatyme siūloma aiškiai išdėstyti atvejus, kada užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Taip pat, atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 491 straipsnio pakeitimus dėl teisės dirbti suteikimo užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, siūloma panaikinti leidimo dirbti išdavimo pagrindą kaip perteklinę nuostatą. Siekiant aiškumo, Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimo dirbti išdavimas užsieniečiams, kurie dirbs trumpalaikio teisėto buvimo metu, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau nei nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo
Respubliką ir kurių profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, bus pradėta taikyti kvota, siūloma Įstatyme nustatyti, kad leidimas dirbti reikalingas ir užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį. Įstatymo571 straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nėra tiesioginio teisinio pagrindo tvirtinti kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką, kurios reikia kvotos nustatymo mechanizmams reglamentuoti, siūloma Įstatymo 571 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Įstatymo
Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, Įstatyme siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti taip pat siūloma atleisti tuos užsieniečius, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą turėdami nacionalinę vizą ir dėl kurių Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams t. y. užsieniečius, kurių profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir kuriems darbdaviai įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Taip pat nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti siūloma atleisti tuos užsieniečius, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinėse sutartyse numatytas jaunimo mainų programas. Įstatymo papildymas 611 straipsniu Įstatymą siūloma papildyti nauju straipsniu, kuriame būtų nustatyta sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo atvejai, taip pat atsisakymo priimti tokį sprendimą ir šio sprendimo panaikinimo pagrindai. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnyba ir šiuo metu priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, tačiau šio sprendimo priėmimo atvejai, taip pat atisakymo priimti bei panaikinimo pagrindai nėra nustatyti Įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, Įstatyme siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnyba sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priima įvertinusi užsieniečio darbo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams tais atvejais, kai užsienietis ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punktą arba pagal Įstatymo 441 straipsnį. Užsieniečiui keičiant darbdavį Užimtumo tarnyba priima naują sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, jeigu šis reikalavimas taikomas. Taigi, prieš tai priimtas sprendimas tampa nebeaktualus ir jį reikėtų panaikinti, tačiau, panaikinus sprendimą, turėtų būti naikinamas ir leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 611 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tokiu atveju sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios. Įstatymo
Įstatyme siūloma patikslinti nuostatas, kuriose nurodoma, kokie užsieniečiai gali dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu, t. y. siūloma numatyti, kad trumpalaikio buvimo metu galėtų dirbti ir aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai, kurie arba turi leidimą dirbti, arba yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Taip pat Įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatyme siūloma patikslinti nuostatas, aiškiai nurodant, kad užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netaikomas apribojimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti. Atsižvelgus į praktikoje kylančias problemas, siūloma leisti dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ne tik užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi, bet ir užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza. Įstatyme taip pat siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnybai bei Valstybinei darbo inspekcijai būtų teikiama ne tik informacija apie įdarbintą užsienietį, bet ir informacija apie į Lietuvos Respubliką komandiruotą užsienietį. Siūloma tokią informaciją įpareigoti teikti ir įmonę, į kurią užsienietis yra atsiunčiamas laikinai dirbti (komandiruojamas). Tokį reikalavimą siūloma nustatyti, atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba, išduodama leidimus dirbti ir priimdama sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, vertina darbuotojų Lietuvoje poreikį, todėl, norint atlikti šį vertinimą, būtina žinoti, kiek darbuotojų iš viso įdarbinta ir ar reikia darbuotojų.
Atsižvelgiant į praktiką ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą dirbti Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo. Įstatymo
Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 5 punktas keičiami redakciniu aspektu pasikeitus Įstatymo
išduoti leidimą dirbti pagrindus ir nustatyti, kad leidimą dirbti atsisakoma išduoti ir kai darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą. Šio pakeitimo tikslas – Įstatyme aiškiai nurodyti, kad atsisakoma išduoti leidimą dirbti ir kai juridinio asmens vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo yra baustas už atitinkamus pažeidimus.
Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas ir piktnaudžiavimą, siūloma papildyti atsisakymo išduoti leidimą dirbti pagrindus nustatant, kad atsisakoma išduoti leidimą dirbti, jeigu nustatoma, kad darbdavys per pastaruosius 6 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį. Praktikoje susiduriama su situacijomis, kai įdarbinamas užsienietis, tačiau jis išleidžiamas nemokamų atostogų, todėl kyla klausimas, ar tikrai tokio užsieniečio įdarbinimas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius. Taip pat susiduriama su situacijomis, kai užsienietis įdarbinamas Lietuvos įmonėje, tačiau jis net neatvykęs į Lietuvą siunčiamas dirbti į kitą užsienio valstybę ir tada negalima nustatyti, kurioje valstybėje mokami socialinio draudimo mokesčiai ir ar šie mokesčiai mokami. Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūloma pripažinti netekusiu galios, nes atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimus išduodant leidimą laikinai gyventi turi būti įsigytas ne leidimas dirbti, o priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Siūloma papildyti leidimo dirbti panaikinimo pagrindus nustatant, kad leidimas dirbti panaikinamas užsieniečiui, kuris šį dokumentą gavo trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu ir kuris iki teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpio pabaigos negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad užsieniečiai, kurie naudojasi teise dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nepiktnaudžiautų šia teise ir paskatinti tokius asmenis kreiptis leidimo laikinai gyventi išdavimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad leidimas dirbti panaikinamas ir tuo atveju, kai to prašo darbdavys arba užsienietis. Įstatymo
Į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus turėtų būti atsižvelgiama ne tik priimant sprendimus, bet įgyvendinant visas Įstatymo nuostatas, kurios apima ir sprendimų priėmimą. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamas Įstatymo nuostatas prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Įstatyme siūloma nustatyti, kad, gyvendami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, jie galės naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Įstatymo n uostatos, reguliuojančios prieglobsčio prašytojų teises ir pareigas, sudaro sąlygas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, neefektyviai naudojant valstybės lėšas, pavyzdžiui, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, net jei gyvena savarankiškai pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, gauti nemokamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimą nesuteikti prieglobstį dviem apeliacinėms institucijoms, prieglobsčio suteikimo procedūros metu neribotai naudotis vertėjo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme siūloma aiškiai apibrėžti prieglobsčio prašytojui teikiamų valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos ir vertėjo paslaugų apimtį. Įstatyme nustatyta teisė prieglobsčio prašytojams gauti piniginę pašalpą, tačiau nėra nustatytas šios pašalpos mokėjimo pradžios momentas.
Siūloma nuostata norima nustatyti, kad prieglobsčio prašytojui piniginė pašalpa mokama tik nuo prašymo gauti piniginę pašalpą pateikimo dienos. Tokiu būdu bus aiškiai nustatyta, kad teisė gauti piniginę pašalpą atsiranda nuo prašymo pateikimo, o ne nuo tada, kai užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju. Įstatyme siūloma aiškiai nustatyti terminą, per kurį prieglobsčio prašytojas privalo pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema, kai prieglobsčio prašytojai išvyksta iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, Įstatyme siūloma nustatyti naują pareigą prieglobsčio prašytojams – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo
Siekiant mažinti perteklinių sprendimų priėmimą ir atsižvelgiant į tai, kad šiuose Įstatymo straipsniuose numatyti Migracijos departamento veiksmai atliekami pagal Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma Įstatymo 72 ir 73 straipsnių nuostatas dėstyti viename straipsnyje, nustatant, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus joms teikia reikiamą informaciją. Įstatymo
Siekiant aiškumo, nuostatos, susijusios su kelionės dokumento išdavimu prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, dėstomos nuosekliau ir atsisakoma perteklinio sprendimo priėmimo.
Įstatymo
Siekiant mažinti perteklinių sprendimų priėmimą, Įstatyme siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas, įvertinęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusias aplinkybes ir taikytinas Įstatymo nuostatas, prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja iš esmės, o Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja skubos tvarka. Šiais atvejais Migracijos departamentas atskiro sprendimo nepriimtų, todėl atitinkamai braukiamos su sprendimų priėmimu susijusios nuostatos. Įstatymo
Įstatyme siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas sprendimą nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį turi priimti per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento. Atsižvelgiant į praktiką ir siekiant mažinti perteklinių sprendimų priėmimą, siūloma nustatyti vieną bendrą terminą be jo pratęsimo. Nustačius kitą Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, o prieglobsčio prašytojas perduodamas tai Europos Sąjungos valstybei narei. Šiuo atveju tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymo
Siekiant, kad prieglobsčio prašytojas kuo greičiau gautų dokumentą, kuris patvirtina jo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siūloma šį dokumentą išduoti per
teisiniam reglamentavimui nebeliko teisinio pagrindo vidaus reikalų ministrui tvirtinti užsieniečių registracijos pažymėjimo formą, todėl siūloma tokį teisinį pagrindą nustatyti Įstatyme.
Siekiant aiškumo, Įstatyme nustatoma, kokiam laikotarpiui išduodamas ar keičiamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, taip pat kiek jis galioja. Atsižvelgiant į keičiamas nuostatas, patikslinamas ir šio straipsnio pavadinimas. Įstatymo
Atsižvelgiant į Įstatymo keičiamas nuostatas, kad prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinami ir Pabėgėlių priėmimo centre, atitinkamai keičiama Įstatymo 79 straipsnio 1 dalis nustatant, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 79 straipsnis reguliuoja prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, siūloma Įstatyme nustatyti, kad prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Kituose Įstatymo straipsniuose atitinkamai pagal reguliuojamą sritį dėstomos nuostatos, susijusios su kitų užsieniečių apgyvendinimu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Atsižvelgiant į Įstatymo keičiamas nuostatas, kad prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinami ir Pabėgėlių priėmimo centre, Įstatymo 79 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus, jų teikiamų prašymų suteikti prieglobstį sudėtingumo ir apimties daugeliu atveju prašymo suteikti prieglobstį terminai pratęsiami, Įstatyme siūloma tiek nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, tiek skubos tvarka, nustatyti vieną terminą, per kurį turi būti priimtas atitinkamas sprendimas.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentui suteikiama teisė priimti sprendimą ne vėliau kaip iki Įstatyme nustatyto termino pabaigos, tai reiškia, kad sprendimai bus priimami viso termino eigoje, o tik sudėtingesniais atvejais sprendimai būtų priimami termino pabaigoje. Įstatymo
Įstatyme patikslinta, kokia apimtimi užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją apklausų metu (teikiamos vertimo žodžiu paslaugos). Įstatyme nustatyta, kad sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimamas remiantis dokumentais ir įrodymais, tačiau tikslingiau būtų neapsiriboti tik dokumentais ir įrodymais, o remtis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios apimtų ir dokumentus. Siekiant aiškaus reglamentavimo ir atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 28 straipsnio nuostatas, siūloma pakeisti įstatymo 82 straipsnio 4 dalį ir joje išdėstytas nuostatas išskaidyti į dvi atskiras dalis, taip atskiriant nuostatas, reglamentuojančias atvejį, kai apklausa neatliekama, ir atvejus, kai prieglobsčio prašytojas nebendradarbiauja su atsakingų valstybės institucijų darbuotojais. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, susijusios su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymu, atnaujinimu, nutraukimu, yra susijusios tarpusavyje, siūloma Įstatyme šias nuostatas nuosekliai išdėstyti viename straipsnyje.
Taip pat siūloma Įstatyme aiškiai nustatyti, kad nutraukto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas sustabdomas, o atnaujinto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas tęsiamas toliau. Įstatymo871 straipsnio pakeitimas Įstatyme siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį, pradeda tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, dėl kurių prieglobstis nesuteikiamas, arba priima sprendimą suteikti prieglobstį. Siūloma nuostata leidžia pasirinkti, ar, perkėlus prieglobsčio prašytoją į Lietuvos teritoriją, atlikti tyrimą ar be tyrimo priimti sprendimą suteikti prieglobstį (papildomą apsaugą arba pabėgėlio statusą). Toks sprendimas gali būti priimtas remiantis Įstatymo 871 straipsnio
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos C-544/18 sprendime nurodoma, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
savarankiškai dirbančio asmens veiklą dėl fizinių suvaržymų, susijusių su paskutiniais nėštumo mėnesiais ir trumpu laikotarpiu po gimdymo, išsaugo savarankiškai dirbančio asmens statusą, jeigu per pagrįstą laikotarpį po vaiko gimimo atnaujina tą veiklą arba pradeda vykdyti kitą savarankišką veiklą ar dirbti.
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatyme nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis išlaiko savarankiškai dirbančio asmens statusą ir kai jis laikinai nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės institucijos neturi informacijos apie Lietuvos Respublikoje dirbančius Europos Sąjungos valstybių narių piliečius, siūloma Įstatyme nustatyti pareigą darbdaviui arba įmonei, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas laikinai dirbti, teikti informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba, išduodama leidimus dirbti ir priimdama sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, vertina darbuotojų Lietuvoje poreikį, todėl, norint atlikti šį vertinimą, būtina žinoti, kiek darbuotojų iš viso įdarbinta ir ar yra darbuotojų poreikis.
Įstatymo
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos C-32/19 sprendime Europos Sąjungos teisė aiškinama taip, kad direktyvos 2004/38/EB
įgyti teisę nuolat gyventi priimančiojoje valstybėje narėje prieš pasibaigiant penkerių metų nepertraukiamo gyvenimo joje laikotarpiui, bent dvylikos paskutinių mėnesių darbo ir nepertraukiamo gyvenimo šioje valstybėje daugiau nei trejus metus reikalavimai taikytini darbuotojui, kuriam nutraukiant darbinę veiklą sukako šios valstybės narės teisės aktuose nustatytas amžius, kada suteikiama teisė į senatvės pensiją. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, būtina papildyti Įstatymą siekiant užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme siūloma nustatyti, kad teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis sukakęs Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ar šalpos senatvės pensiją, nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą tik tada, jeigu toks asmuo yra pragyvenęs Lietuvos Respublikoje be pertraukos ne mažiau kaip 3 metus ir pastaruosius vienerius metus buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.
Įstatymo
Atsižvelgiant į Įstatyme keičiamas nuostatas ir į praktiką ir siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti prieglobsčio suteikimo procedūromis, siūloma Įstatymą papildyti naujais prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir į Šengeno vertintojų 2018 m. pateiktas rekomendacijas, siūloma Įstatyme nustatyti reguliaraus užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, turės vertinti užsieniečio sulaikymo aplinkybes, o paaiškėjus, kad jos išnyko, kreipsis į teismą, kad šis pakartotinai svarstytų sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo
Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, siūloma Įstatyme nustatyti naują alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Taip pat Įstatyme nustatoma, kad alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir jie grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo1151 straipsnio pakeitimas Siekiant aiškumo, Įstatyme nustatoma, kad sulaikytų užsieniečių arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Įstatymo
Atsižvelgiant į praktiką, Įstatyme nustatomas sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo sustabdymas tais atvejais, kai dėl užsieniečio pradedamas ikiteisminis tyrimas ir skiriama kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojanti jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo
Siekiant aiškaus Įstatymo nuostatų taikymo, siūloma Įstatymo 125 straipsnį papildyti 4 dalimi ir joje nustatyti, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal Įstatymo IV skyrių.
Įstatymo
Siekiant paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, Įstatyme nustatoma, kad tais atvejais, kai sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimamas skubos tvarka, prieglobsčio prašytojas gali jį apskųsti per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos . Toks apskundimo terminas siūlomas remiantis Direktyvos 2013/32/ES
prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis skundui parengti, o ši paslauga užtikrinama remiantis Migracijos departamento sudaryta sutartimi su paslaugų teikėju, kurioje griežtai apibrėžiami paslaugų teikimo terminai, prieglobsčio prašytojui suteikiamas 7 dienų terminas skundui pateikti yra pakankamas. Pažymėtina, kad nepagrįstiems prašymams ir pasienio procedūros atvejais apskundimo terminas nuo 7 iki 10 dienų nustatytas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pvz.:
Austrijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir kt. Taip pat Įstatyme nustatoma, per kokį terminą teismas turėtų priimti nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimtas skubos tvarka. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4253(2), kuriame keičiami Įstatymo 138 ir 139 straipsniai. Jeigu šis projektas bus priimtas, Įstatymo projekte keičiami 138 ir 139 straipsniai turės būti patikslinti.
Įstatymo priedo pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos įgyvendinami teisės aktai turi būti nurodomi Įstatymo priede, šis priedas tikslinamas nurodant jame 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) su visais pakeitimais. Šis priedas taip pat tikslinamas, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 69, nuostatas, taip pat atnaujinamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Įstatymo projekto priėmimas neturės neigiamų pasekmių. 6. K okią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Į statymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte keičiamos sąvokos iki Įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuotos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. A r Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams
išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr.
1V-346 „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose sąlygų aprašo patvirtinimo“;
Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1V-194 „Dėl Teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro,
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. A1-454/1V-588 „Dėl Prieglobsčio prašytojo teisės kas mėnesį gauti piniginę pašalpą įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
nuostatų patvirtinimo“; 13.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 4-56 „Dėl Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. įsakymą Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekte nustatoma galimybė prieglobsčio prašytojus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, o apgyvendinimo tvarką pavedama tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Šiuo metu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Nutarimas Nr. 171) Vidaus reikalų ministerija kasmet sudaro sutartį su Pabėgėlių priėmimo centru dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo šiame centre. Šiam nutarimui įgyvendinti Vidaus reikalų ministerijai kasmet yra skiriama biudžeto lėšų, kurios paskirstomos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui savivaldybėse ir Pabėgėlių priėmimo centre. Įstatymo pakeitimu siekiama supaprastinti esamą prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre mechanizmą, atsisakant tarpinės grandies – Vidaus reikalų ministerijos.
Remiantis šiuo metu apgyvendintų prieglobsčio prašytojų skaičiumi ir didėjančiomis jų srautų tendencijomis, šiems pakeitimams įgyvendinti (prieglobsčio prašytojams išlaikyti) kasmet Pabėgėlių priėmimo centrui reikėtų skirti iš valstybės biudžeto maždaug 80 000 eurų (2019 m., palyginti su 2018 m., prieglobsčio prašytojų skaičius padidėjo 53 proc.). Kartu reikėtų sumažinti Vidaus reikalų ministerijai Nutarimo Nr. 171 nuostatoms įgyvendinti kasmet skiriamų lėšų dydį 50 proc. (37 000 eurų), kita pusė skiriamų lėšų būtų panaudota prieglobsčio prašytojams apgyvendinti savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo
bus teikiama per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą, būsimi pakeitimai pareikalaus papildomų šio fondo veiklos sąnaudų, nesusijusių su šio fondo veikla, todėl Įstatymo nuostatoms įgyvendinti 2021 m. reikės 20 000 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos pakeitimams. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Prieglobsčio prašytojas“, „prašymas suteikti prieglobstį“, „užsienietis“, „leidimas laikinai gyventi“, „leidimas dirbti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad reikės pakeisti daug įgyvendinamųjų teisės aktų, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigaliotų 2021 m. kovo 1 d.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio
nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 79 straipsniu, kuriame nustatytos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos (jame nėra numatyta tokių apgyvendinimo vietų kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) ir kokie subjektai nustato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką (t. y. pagal šio straipsnio nuostatas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose (po ja patektų ir pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija , bet ne vidaus reikalų ministras). 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „apgyvendinami“ įrašyti žodžio „laikinai“, kadangi prieglobsčio prašytojai nurodytose vietose yra apgyvendinami laikinai. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina šio straipsnio 7 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 1151 straipsnio pavadinimas. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „ Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas , Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ”.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato kelis užsieniečio sulaikymo pagrindus, todėl siekiant aiškumo siūlytina žodžius ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas” pakeisti žodžiais ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas”. 4. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo
Respublikos užimtumo įstatymo“ pavadinimas. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame vartojamas pilnas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas. 5. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
sutartį“ įrašytini žodžiai ,,dirbantis, pagal neterminuotą darbo sutartį“ (analogiškai kaip numatyta keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte). 6. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo451 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį „51 punkte” įrašytini skaičius ir žodis „1 dalies”. 7.
straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a-c papunkčius , kadangi tai apima visus šiame punkte nurodytus papunkčius, todėl jų nurodyti nereikėtų. 8. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 442 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punkte, prieš žodžius
„reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme“ išbraukti
žodžius „Lietuvos Respublikos“. 9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvestą santrumpą ,,Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU “, tikslintinas įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punktas, t. y. vietoj žodžių ,,šalies BDU“ įrašytini žodžiai ,,šalies ūkio BDU“. 10. Tikslintina įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnį, ne darbdaviui, bet užsieniečiui yra nustatyti atsisakymo išduoti leidimo dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai. 11. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra patikslinamas švietimo ir mokslo ministro pareigų pavadinimas, t. y. vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašomi žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina kartu atitinkamai pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius (pvz., 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 451 straipsnio 2 dalį ir kt.) 12.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 7 dalimis nustatomos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos tokios kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 13. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 48 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomus pakeitimus (dėl darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymo, kai jis laikinai nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti ir dėl jo registravimosi Užimtumo tarnyboje ne tik bedarbio statusu), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį ir jame nustatyti analogiškas taisykles. 14. Siūlytina įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte vartojamas sąvokas ,,kompetentingų institucijų atstovas“, ,,kompetentingų institucijų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ suderinti su keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama sąvoka ,,kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ ir ją nuosekliai vartoti. 15. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 57 straipsnio pakeitimo esmę, kadangi keičiamo įstatymo 138 straipsnis ne tik pildomas 2 dalimi, bet yra keičiama ir šio straipsnio 1 dalis. 16.
du 58 straipsnius, todėl tikslintina projekto straipsnių numeracija. 17. Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas, išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“
Nr. XIIIP-5109(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis ir patarėjos Rūta Jasulaitienė, Danutė Petrauskienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovas Vladimiras Siniovas, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Tomas Garuolis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus antrasis sekretorius Paulius Grigonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
40 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio6 ir 7 dalių nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 79 straipsniu, kuriame nustatytos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos (jame nėra numatyta tokių apgyvendinimo vietų kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) ir kokie subjektai nustato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką (t. y. pagal šio straipsnio nuostatas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose (po ja patektų ir pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija , bet ne vidaus reikalų ministras). Pritarti Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Prieglobsčio prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 40 keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“3 2.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „apgyvendinami“ įrašyti žodžio „laikinai“, kadangi prieglobsčio prašytojai nurodytose vietose yra apgyvendinami laikinai. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina šio straipsnio 7 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 1151 straipsnio pavadinimas. Pritarti3
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „ Kai pagal šio straipsnio 4 ar
Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas , Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ”. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato kelis užsieniečio sulaikymo pagrindus, todėl siekiant aiškumo siūlytina žodžius ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas” pakeisti žodžiais ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas”. Pritarti31
punkto a papunktyje yra vartojamas pilnas ,,Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo“ pavadinimas. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame vartojamas pilnas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas. Pritarti Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju
numeraciją: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo
įstatyme;“. 16
punkte vietoj žodžių ,,dirbantis, pagal neterminuotą sutartį“ įrašytini žodžiai ,,dirbantis, pagal neterminuotą darbo sutartį“ (analogiškai kaip numatyta keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte). Pritarti19
straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį „51 punkte” įrašytini skaičius ir žodis „1 dalies”. Pritarti28
įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a-c papunkčius, kadangi tai apima visus šiame punkte nurodytus papunkčius, todėl jų nurodyti nereikėtų.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų ;“30
8Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1.
punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 442 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punkte, prieš žodžius „reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti30
įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvestą santrumpą ,,Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU
“, tikslintinas įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo
32
projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnį, ne darbdaviui, bet užsieniečiui yra nustatyti atsisakymo išduoti leidimo dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Kai užsieniečiui Darbdavys, kuriam atsisakyta atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs jį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“1119
įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra patikslinamas švietimo ir mokslo ministro pareigų pavadinimas, t. y. vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašomi žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina kartu atitinkamai pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius (pvz., 32 straipsnio 2 dalies
straipsnio 2 dalį ir kt.) Pritarti Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“
2Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per
gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“ Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 451 straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme esančias nuorodas į 451 straipsnį: „Pakeisti 451 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „451 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu
laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2.
tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 21
3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34 . Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją.
Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45 . Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“46
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 7 dalimis nustatomos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos tokios kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Nepritarti Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, ir apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tol kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, neturės galimybės palikti apgyvendinimo vietą, todėl keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas jiems netaikomas. 48 13.
48
projekto 48 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomus pakeitimus (dėl darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymo, kai jis laikinai nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti ir dėl jo registravimosi Užimtumo tarnyboje ne tik bedarbio statusu), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį ir jame nustatyti analogiškas taisykles. Pritarti Siūloma papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“51
vartojamas sąvokas ,,kompetentingų institucijų atstovas“, ,,kompetentingų institucijų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ suderinti su keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama sąvoka ,,kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ ir ją nuosekliai vartoti.
Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovus valstybės tarnautoją ar darbuotoją , pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“
57
15Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 57 straipsnio pakeitimo esmę, kadangi keičiamo įstatymo 138 straipsnis ne tik pildomas 2 dalimi, bet yra keičiama ir šio straipsnio 1 dalis. Pritarti
58
16Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas turi du 58 straipsnius, todėl tikslintina projekto straipsnių numeracija. Pritarti
58
17Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas, išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
3 Lietuvos Raudonasis Kryžius (toliau – LRK), dirbantis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje bei remdamasis LR Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., numatančiu, kad LRK gina užsieniečių, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, teises, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIIP-5109 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto nuostatų. Dėl Įstatymo projekto 3 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ
Įstatymo projekto 3 str. numatyta pakeisti UTPĮ 5 str. Pakeitus UTPĮ
pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, ar užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, sulaikyti ir nedelsdami pateikę prieglobsčio prašymus, nebūtų laikomi atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat numatyta nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, kurie yra pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje ir, kurių prieglobsčio prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nebūtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. Be to, priėmus numatytus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol nebūtų priimtas sprendimas dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Papildomai numatyta panaikinti nuostatą, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką.
LRK atkreipia dėmesį, kad priėmus numatytus pakeitimus būtų neproporcingai apribotos prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė ir materialinės priėmimo sąlygos, apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva). Pažymėtina tai, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario
panaikinimo tvarka), 19 p. įtvirtinta, kad nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis , nepriklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra apgyvendintas ar kokia prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka jam taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo straipsnio
prašytojai turi būti įleisti į teritoriją. Taigi siūlomais pakeitimais būtų sukurta tokia prieglobsčio priėmimo sistema, kurioje prieglobsčio prašytojai, kurie pateikė prieglobsčio prašymus pasienyje ir kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami skubos tvarka būtų laikomi pasienyje 28 dienas, neužtikrinant jiems pakankamų priėmimo sąlygų, kaip jos apibrėžtos Priėmimo sąlygų direktyvoje. Pavyzdžiui, Direktyvos 14 str. 1 d. įtvirtinta nepilnamečių teisė į švietimą panašiomis teisėmis ir panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams; 19 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad prašytojams būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju; 17 str.
2 d. numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad materialinėmis priėmimo sąlygomis prašytojams būtų garantuojamas tinkamas gyvenimo lygis, kuriuo suteikiamos jų pragyvenimo garantijos ir apsaugoma jų fizinė bei psichinė sveikata. LRK palaiko pakeitimą, kuriuo numatyta įtraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip vietą kurioje būtų apgyvendinti prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nėra priimti sprendimai įleisti. Tokiu būdu prieglobsčio prašytojų poreikiai būtų geriau užtikrinti. Tačiau Įstatymo projekte numatyta palikti galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojai toliau gali būti apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Esant tokiam reglamentavimui yra susiduriama su nepakankamu prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimu bei prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, o pažeidžiami prieglobsčio prašytojai atsiduria krizinėse situacijose. LRK atkreipia dėmesį, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitose dėl žmogaus teisių padėties užkardose (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33, 2016 05 11 ataskaita Nr. 2016/1-24, 2017 05 22 ataskaita Nr. 2017/1-49) yra konstatuojama, kad ne visose prieglobsčio prašytojų ir laikino sulaikymo patalpose buvo užtikrinta švara ir atliekama dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija, higienos priemonės. Be to, ne visose užkardose ir pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) prieglobsčio prašytojams skirtos patalpos tinkamai įrengtos ir aprūpintos reikiamu inventoriumi (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33).
2015/1-33). Taip pat ataskaitose yra fiksuojama, kad daugelyje užkardų ir PKP vaistinėlėse (pirmosios pagalbos rinkiniuose) esančių medicininės pagalbos priemonių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, viename PKP pirmosios pagalbos rinkinio apskritai nebuvo, kai kurių užkardų vaistinėlėse buvo ne tik medicinos pagalbos priemonių, bet ir vaistinių preparatų. Be to, yra fiksuojama, kad užkardos ir PKP patalpos nėra pritaikytos asmenims su negalia. Papildomai Seimo kontrolierių įstaiga nurodo, kad PKP ir užkardose neužtikrinamos kvalifikuoto vertėjo paslaugos, kad su neteisėtai atvykusiais į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiais užsieniečiais, kalbančiais tik savo gimtąja kalba, kai ši kalba nėra Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dažniausiai vartojama kalba (anglų, prancūzų, vokiečių arba rusų), būtų galima tinkamai komunikuoti. LRK jau vienuoliktus metus įgyvendina VSAT pasienio kontrolės punktų ir užkardų stebėseną, konkrečiau tai, kaip užtikrinamos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos konkrečiuose PKP ar užkardose. Paskutiniojoje, 2019 m. priėmimo sąlygų stebėsenos ataskaitoje [1] teigiama, kad nė vienas PKP ar užkarda nėra pasiruošusi atliepti tinkamų sąlygų apgyvendinimui ilgiau negu 48 val., todėl atsakingos valstybės institucijos turi planuoti kitas alternatyvas ir joms iš anksto atsakingai ruoštis, įtraukiant ir pasitelkiant į pagalbą kitas atsakingas organizacijas. Priėmimo sąlygos ypatingai nėra tinkamos šeimoms su nepilnamečiais vaikais, apgyvendinant jas PKP ir užkardose ilgiau nei 48 val.
Atkreipiamas dėmesys į galimybių užtikrinti tinkamą mitybą pažeidžiamiems žmonėms (ypatingai kūdikiams, vaikams, nėščiosioms moterims) nebuvimą ir konstatuojama, kad pasienio kontrolės punktuose teikiami maisto paketai tinkami tik kaip vienkartinis maitinimas, o ne ilgesniam nei 48 val. vartojimui, tačiau jie nepritaikyti pažeidžiamų asmenų (tarp jų vaikų) maisto poreikiams, PMIF finansuojamo projekto papildomų maisto davinių kiekio prieglobsčio prašytojams išaugus prieglobsčio prašytojų skaičiui ir pailgėjus jų buvimo PKP ir užkardose laikui, nepakako; prieglobsčio prašytojų palydėjimas į parduotuvę yra gera praktika, tačiau pastebėta, kad dažnu atveju prieglobsčio prašytojai neturi lėšų arba pagyvenę pasienyje ilgesnį laiką (daugiau nei 48 val.), lėšas pabaigia. Vaikų apgyvendinimas PKP ar užkardose ilgesniam kaip 48 val. laikotarpiui sukelia papildomų iššūkių tinkamoms priėmimo sąlygoms: buvimui gryname ore, tinkamam maistui bei drabužiams, gydytojų apžiūrai, vaikų laisvalaikiui ir užimtumui. Kita problema – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas PKP ar užkardose. Stebėsenos metu nustatyta, kad į PKP kviečiamos GMP funkcija yra užtikrinti greitąją medicinos pagalbą, esant ūmioms būklėms ar grėsmei gyvybei su galimybe vežti į ligoninę. GMP neišrašo receptų vaistams ir negydo peršalimo virusais sergančių vaikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, jei pasienyje yra mama su keliais mažamečiais vaikais ir GMP siūlo vieną vaiką vežti į ligoninę, lieka klausimas dėl kitų vaikų, kurių GMP nesiveža kartu dėl vietos automobilyje trūkumo ir lovų trūkumo ligoninėje. Situacija, kai prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami PKP ir nesant galimybės užtikrinti jų judėjimo laisvę, gali būti prilyginama de facto sulaikymui, nesant kompetentingo teismo ar pareigūno sprendimo dėl asmenų sulaikymo.
Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabose dėl Lietuvos ketvirtos periodinės ataskaitos pagal Pilietinių ir politinių teisių paktą nurodyta, kad Komitetui „kelia nerimą prieglobsčio prašytojų sulaikymas pasienyje iki
sprendimą“ (Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio
[2] . Taip pat reikia paminėti 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, kuriuo buvo pripažinta, kad „[...] trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu “ [...]“. Be to, šiame Europos Sąjungos Teisingumo Teisme sprendime buvo pasisakyta, jog būtina nustatyti teisminę kontrolę susiklosčius tokioms situacijoms. Taigi nustatytas 28 dienų buvimo pasienyje terminas bei numatoma pakeisti prieglobsčio prašytojo įleidimo į teritoriją tvarka iš esmės toliau išlaikytų faktinio sulaikymo situaciją. Faktiškai pasienyje sulaikytiems prieglobsčio prašytojams nėra garantuojama teisė pabūti gryname ore. Šiuo metu prieglobsčio prašytojų buvimas lauke priklauso tik nuo pareigūnų geranoriškumo ir asmeninės iniciatyvos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas galimam negrąžinimo principo (angl. non-refoulement ) pažeidimui, kadangi prieglobsčių prašytojų teisę likti lemia įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-550/16 nurodė, kad pabėgėlio statuso pripažinimas yra deklaratyvus aktas (52-54 p.), todėl užsienietis, atvykęs ir pateikęs prieglobsčio prašymą, deklaruoja, kad yra pabėgėlis, o valstybės atlikdamos tyrimą nustato, ar užsienietis atitinka pabėgėlio statusui keliamus reikalavimui. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimą 2007 m. balandžio 26 d. byloje Gebremedhin [Gaberamadhien] v. France Nr. 25389/05, kad prieglobsčio prašytojams, esantiems pasienio kontrolės punktuose, turėtų būti taikomas automatinis grąžinimo sprendimo vykdymo sustabdymas. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 2013 m. birželio
(nauja redakcija) (toliau – Procedūrų direktyva) 9 str. 1 d. yra nurodyta, kad prašytojams leidžiama likti valstybėje narėje, kol sprendžiančioji institucija priima sprendimą pagal pirmosios instancijos procedūras. Todėl atsižvelgus į vystomą praktiką prieglobsčio srityje bei negrąžinimo principo taikymą, prieglobsčio prašytojai, apskundę jų atžvilgiu priimtus sprendimus, neišvengiamai dėl teisminių procesų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose turėtų likti ilgiau negu 28 dienos, kas lemtų jų įleidimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiu būdu siūlomi pakeitimai iš esmės tik papildomai apkrauna pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas 28 dienas, tačiau vėliau prieglobsčio prašytojai bet kokiu atveju įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami.
Atskirai pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų galimybė judėti teritorijoje bei gauti įvairias paslaugas susijusi su užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimu (pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojai yra apdraudžiami sveikatos draudimu užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui). Tačiau užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimas siejamas su teise likti. Kaip yra numatyta Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos 57 p., k iekvienam prieglobsčio prašytojui, kuris turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintos formos užsieniečio registracijos pažymėjimą. Taigi prieglobsčio prašytojams, kurie nėra įleidžiami į Lietuvos teritoriją, t. y. neturintys teisės likti, nėra išduodami užsieniečių registracijos pažymėjimai, tokiu būdu apribojamos galimybės naudotis priėmimo sąlygomis. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, LRK siūlo nustatyti tokią prieglobčio prašytojų atvykimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, pagal kurią pažeidžiami prieglobsčio prašytojai būtų iš karto įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, o numatytų Įstatymo projekte pakeitimų nepriimti. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos neišplečia suvaržymų prieglobsčio prašytojams laisvai judėti ar naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Iš esmės „pasienio procedūra“ kurios metu prašymai nagrinėjami skubos tvarka ir asmenys laukia sprendimo pasienio zonoje-nėra keičiama, tik tikslinami procedūriniai elementai (terminai, praplečiamos apgyvendinimo galimybės, atsisakoma tarpinių sprendimų).
Kadangi Projekte numatoma galimybė pasienio procedūros taikymo atveju prieglobsčio prašytoją apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (Užsieniečių registracijos centre), atitinkamai nuostata, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką, tapo nebeaktuali, nes nesant tinkamoms priėmimo sąlygoms pasienyje, užsieniečiai būtų apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (skirtame prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui). Pažymėtina, kad perkeldama ES 2013/33 „Priėmimo sąlygų“ direktyvos nuostatas Lietuva pasirinko perkelti ne visus direktyvoje numatytus galimus sulaikymo pagrindus, šios direktyvos 8 str. numatytas pagrindas „ siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją“ nebuvo perkeltas, siekiant taikyti švelnesnes „pasienio procedūros“ priėmimo sąlygas, nors būtent taikant pasienio procedūras galimas formalus sulaikymo pagrindas, kurios teismo sprendimu įgalintų sulaikyti prieglobsčio prašytojus sulaikymui, o ne prieglobsčio prašytojams skirtose patalpose. Taikant prieglobsčio prašytojams pasienio procedūrą užsieniečiams ribojimas tik judėjimas į Lietuvos teritoriją, tačiau nevaržomas jų judėjimas iš Lietuvos teritorijos Projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 5 str.
Respublikoje, o prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Tiek Projekto nuostatos, tiek ir kitos Įstatymo nuostatos nenumato prieglobsčio prašytojų grąžinimo ar priverstinio perdavimą į trečiąją šalį galimybės tol, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas. Projekto tikslas-užtikrinti greitas ir efektyvias procedūras prieglobsčio procedūra piktnaudžiaujančių asmenų atžvilgiu ir užkirsti kelią antriniam judėjimui, taip kovojant su nelegalia migracija. Tuo tikslu trumpinami procedūrų terminai ir tikslinamos tam tikros pasienio procedūros (kuri netaikoma pažeidžiamų asmenų kategorijai) nuostatos. Išimtys dėl nuostatų netaikymo nelydimiems nepilnamečiams yra įtvirtintos įstatymo76 str. 5 d. bei 77 str. 3d. 35
įtvirtinamas UTPĮ71
Įstatymo projekto 35 str. yra keičiamas UTPĮ 71 str. Pakeitimu numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams būtų teikiama skundžiant sprendimus tik pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai pakeitimu siekiama apriboti vertimo paslaugas ir nustatyti, kad vertimo žodžiu paslaugos būtų teikiamos apklausų metu, pirmosios instancijos teismo proceso metu ir bendraujant su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjais.
Taip pat išbraukiama nuostata, jog Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti su prieglobsčio prašytojais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Papildomai numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose gyvenamosiose vietose, nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Visų pirma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apribojimas skundžiant sulaikymo sprendimus ir sprendimus dėl prieglobsčio tik pirmosiosios instancijos teismui ypatingai sumažina prieglobsčio prašytojų galimybes naudotis efektyvia teisine gynyba. Prieglobsčio procedūrų direktyvos preambulės 23 p. nurodyta, kad per apeliacines procedūras prašytojams tam tikromis sąlygomis turėtų būti teikiama nemokama teisinė pagalba ir užtikrinamas atstovavimas. Toliau šios Direktyvos 20 str. 3 d. yra nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami ir nebūtų trukdoma prašytojo veiksmingai prieigai prie teisingumo. Taip pat reikia pabrėžti, kad remiantis Migracijos departamento prie LR VRM statistikos duomenimis, būtent Lietuvos vyriausias administracinis teismas dažniau priima sprendimus dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo panaikinimo [3] . Šie duomenys patvirtina, kad būtent skundas apeliacinės instancijos teismui užtikrina prieglobsčio prašytojams efektyvias teisinės gynybos priemones. Antra, pakeitimu numatyta sumažinti teikiamų vertimo paslaugų apimtį.
Norime atkreipti dėmesį, kad prieiga prie vertimo paslaugų prieglobsčio prašytojams yra ypatingai svarbi ir jos apimties teikimo sumažinimas gali turėti itin sunkių pasekmių. Procedūrų direktyvos
valstybės pareiga užtikrinti vertimo žodžiu paslaugas apeliacinių procedūrų metu. Taip pat numatomas Įstatymo projekte pakeitimas iš esmės prieštarauja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 4 d., kurioje yra nustatyta, kad asmenims nemokantiems lietuvių kalbos garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, o už šias paslaugas mokama iš valstybės biudžeto. Taigi ir Procedūrų direktyva, ir Lietuvos teisės aktai numato vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. Be to, LRK pažymi, kad 2019 09 03 LR Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre Nr. NKP-2019/1-2 26-28 psl. yra nurodyta, jog (past. URC) darbuotojams trūksta užsienio kalbos žinių ir galimybės kelti kvalifikaciją, neužtikrinamos vertėjų paslaugos ir bei nepasitelkiami kompetentingi išorės institucijų ekspertai. Taigi jau šiuo metu prieglobsčio prašytojams nėra pilna apimtimi efektyviai užtikrinamos vertimo paslaugos. Dėl šių priežasčių tikslinga ne mažinti vertimo paslaugų teikimą, bet plėsti jų prieinamumą ir kokybę. Trečia, numatyta panaikinti nuostatą, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose.
LRK siūlo palikti detalesnį apibrėžimą, kas gali susitikti su prieglobsčio prašytojais PKP ar tranzito zonose, ir nepriimti Įstatymo projekte numatyto pakeitimo, tokiu būdu būtų aišku, jog nurodytos organizacijos gali susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Ketvirta, Įstatymo projekte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose vietose nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Šiuo metu šios skiriamos pašalpos dydis yra 12,50 EUR. LRK atkreipia dėmesį, jog tai, kad prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje vietoje nerodo, jog jų finansinė padėtis yra gera. LRK yra susidūręs su situacijomis, kuomet prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau skiriama pašalpa papildomai padeda išsilaikyti. Pažymime, kad teisė dirbti prieglobsčio prašytojams suteikiama tik tuomet, jei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgesnį negu
gyvena iš savo santaupų, artimųjų paramos, todėl bet kokio dydžio skiriama pašalpa prieglobsčio prašytojams turi įtaką jų finansinei padėčiai, galimybėms save išsilaikyti. Dėl šių priežasčių tikslinga nustatyti, kad prieglobsčio prašytojams skiriama pašalpa būtų skiriama visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama.
Dėl tokių priežasčių LRK siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu, nuostatą, kad su prieglobsčio prašytojais dirbančios organizacijos gali su jais susitikti pasienio kontrolės punktuose bei tranzito zonose, bei numatyti piniginę pašalpą visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama, ir nepriimti numatytų Įstatymo projekte pakeitimų. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai ir toliau galės susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, pakeitimas redakcinio pobūdžio (išbraukta perteklinė dalis). Detaliau bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis nustatytas įstatymo 91 str. 39 Dėl Įstatymo projekto 39 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ
Įstatymo projekto 39 str. numatyta pakeisti UTPĮ 76 str. Pakeitimu nustatoma tvarka, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM nepriims atskiro sprendimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka. Panaikinus šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą skubos tvarka, būtų apribotas prieglobsčio prašytojų informavimas apie jų atžvilgiu taikomas procedūras.
Toks siūlomas straipsnio pakeitimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintų reikalavimų individualiam sprendimui ir Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatų. Direktyvos preambulės 22 p. nurodyta, kad per pirmosios instancijos procedūras prašytojams, atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes, turėtų būti suteikta nemokama teisinė ir procesinė informacija. Suteikus tokią informaciją prašytojai, inter alia , geriau suprastų taikomą tvarką ir tai jiems padėtų geriau įvykdyti atitinkamas pareigas. Dėl šių priežasčių yra tikslinga palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų. Tuo pačiu siūlome nustatyti Migracijos departamentui prie LR VRM pareigą informuoti prieglobsčio prašytoją apie jo atžvilgiu vykdomą procedūrą, tokiu būdu užtikrinant prieglobsčio teisę žinoti apie jų atžvilgiu vykdomą procedūrą bei galimybę apskųsti tokį sprendimą. Pritarti51 Dėl Įstatymo projekto 51 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 113 str. pakeitimas Įstatymo projekto 51 str. yra keičiamas UTPĮ
pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytos naujos aplinkybės, kurios būtų laikomos pagrindu manyti, kad užsienietis gali pasislėpti yra dviprasmiškos ir nebūtinai galėtų būti susijusios su pasislėpimo grėsme. Nauja nurodoma aplinkybė: „[...] norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.“ Užsieniečių klastotų dokumentų teikimas gali neturėti jokio ryšio su ketinimu pasislėpti.
Be to, tam, kad dokumentai būtų pripažinti suklastotais, turi būti atliktas tyrimas, o užsienietis turi turėti galimybę pateikti savo išsamius paaiškinimus ar tokį sprendimą apskųsti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad formuoluotė „[...] ir pan.“ nėra suderinama su teisinio apibrėžtumo principu, kadangi teismui suteikiama itin plati aplinkybių, kurios gali lemti sulaikymą, vertinimo diskrecija. Kita nauja nurodoma aplinkybė: „ bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu“ . Ši aplinkybė irgi neturi vienareikšmiško ryšio su užsieniečio ketinimu pasislėpti, kadangi užsieniečiai, kurie ketina kreiptis dėl prieglobsčio, dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis pasinaudoti teise pateikti prieglobsčio prašymą ir saugiai atvykti į valstybę. Šios kliūtys gali būti, tiek valdžios persekiojimas ir uždraudimas išvykti iš savo valstybės, tiek vykstantys karo veiksmai. Taip pat užsieniečiais gali pasinaudoti ir jų gabenimą organizuoti asmenų gabentojai, kurie neteisėtai bandytų įvežti užsieniečius. Todėl užsieniečiai, bėgantys nuo persekiojimą, yra priversti naudotis kitomis patekimo į teritoriją priemonėmis. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad užsieniečiai, kurie ieško prieglobsčio ir neteisėtai kerta sieną, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal UPTĮ 70 str. ir LR baudžiamojo kodekso 291 str. 2 d. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės netaikymo principas yra plačiai taikomas ir pripažįstamas. Dėl šių priežasčių tikslinga palikti šiuo metu nustatytą aplinkybių sąrašą, kadangi jis yra pakankamas užtikrinant sprendimų vykdymą užsieniečių atžvilgiu ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų.
Nepritarti Aplinkybių dėl pasislėpimo rizikos praplėtimas yra paremtas praktikoje pasitaikančiais atvejais ir pasiūlytas su prieglobsčio prašytojais dirbančių specialistų. Pažymėtina, kad siekiama nustatyti aukštą pasilėpimo riziką sąlygojančias aplinkybes, kaip pavyzdžiui ketinimą suklaidinti pareigūnus, pateikiant suklastotus dokumentus (su svetimais duomenimis), pažymėtina, kad kalba eina ne apie pasinaudojimą suklastotais dokumentais, siekiant atvykti, bet apie norą suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus. Pasitaiko atveju, kai užsieniečiai neteisėtai vykdami per Lietuvą atvirai neslepia savo ketinimo vykti į kitą valstybę ir deklaruoja ketinimą nepasilikti Lietuvoje. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis teismo būtų vertinamas individualiai, o nauji siūlymai sietini tik su akivaizdžių ir neabejotinų pasislėpimo rizikų identifikavimu. 52
įtvirtinamas UTPĮ114
Įstatymo projekto 52 str. yra keičiamas UTPĮ
kaip kartą per 3 mėnesius vertinti užsieniečio sulaikymo aplinkybes. Šiuo metu teismų praktikoje yra įprasta sulaikyti užsienietį 3 mėnesių laikotarpiui. Suėjus šiam laikotarpiui Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi dėl užsieniečio sulaikymo persvarstymo (sulaikymo pratęsimo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo). Taigi Įstatymo projekte numatytas pakeitimas iš esmės jokios įtakos užsieniečių sulaikymui neturės, kadangi bet kokiu atveju 3 mėnesių laikotarpyje yra persvarstomas užsieniečių sulaikymas. Dėl šios priežasties siūlome sutrumpinti 3 mėnesių laikotarpį iki 1 mėnesio, t. y., numatyti pareigą Valstybės sienos apsaugos tarnybai kas mėnesį peržiūrėti sulaikymo pagrindus.
Nepritarti Jei peržiūros terminą sutrumpintume labai padidėtų administracinė našta teismams ir Užsieniečių registracijos centrui, o teismas greičiausiai pratęstų sulaikymą, nes jokios aplinkybės nebūtų pasikeitę. Jau dabar Įstatymo 116 str. 1 d. numato, kad „ Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo
prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją .“53
įtvirtinamas UTPĮ115
Įstatymo projekto 53 str. yra keičiamas UTPĮ 115 str. Pakeitimu yra siekiama nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Ši priemonė būtų taikytina ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir jie yra grąžinami į užsienio valstybę. LRK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką (LVAT
Nr.
A-5160-602/2017), bei užsieniečiams taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimo. Užsieniečių judėjimo apribojimas tik apgyvendinimo teritorijoje sukuria faktinio sulaikymo situaciją, nes iš esmės užsieniečiai faktiškai lieka sulaikyti tik didesniame teritorijos plote, todėl nėra aišku, ko tokia alternatyvia sulaikymui priemone siekiama . Taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamos, pavyzdžiui, užsieniečių vaikų teisės, kadangi Priėmimo sąlygų direktyvos 14 str. 1 d. yra nurodyta, kad valstybės narės nepilnamečiams prašytojų vaikams bei nepilnamečiams prašytojams suteikia galimybę naudotis švietimo sistema panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams iki tol, kol jiems arba jų tėvams bus realiai pritaikyta išsiuntimo priemonė . Būtų tikslinga nustatyti, kad apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje būtų taikomas ne tik užsieniečiams, kurie yra pateikę prašymus suteikti prieglobstį ar dėl kurių yra priimti galutiniai sprendimai ir jie yra grąžinami į užsieniečio valstybę, bet ir neteisėtai esantiems užsieniečiams. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, užsieniečiai, kurie neteisėtai yra Lietuvoje, bei neturi lėšų apsirūpinti gyvenamąja vieta, iš esmės neturi kitos galimybės, kaip tik būti sulaikyti, kadangi tik būdami sulaikyti jie turi gyvenamąją vietą, gauna maitinimą. Taip pat Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai neturi sveikatos draudimo, teikiamos ribotos socialinės paslaugos. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse 14 str. yra nustatytos apsaugos priemonės iki grąžinimo, pavyzdžiui, teikiama neatidėliotina medicinos pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas; nepilnamečiams sudaromos sąlygos dalyvauti pagrindinio švietimo sistemoje, atsižvelgiant į jų buvimo trukmę. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad ir neteisėtai esantiems užsieniečiams gali būti pritaikytas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, būtų užtikrintas tokių asmenų orumas, humanitariniai ir baziniai poreikiai , kaip yra numatyta
2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos. Nepritarti Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti. 56
įtvirtinamas UTPĮ125
Įstatymo projekto 56 str. yra keičiamas UTPĮ
prašytojo grąžinimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal UTPĮ IV skyrių. LRK palaiko šį Įstatymo pakeitimą, kadangi šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti negrąžinimo principą. Tačiau, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, prieglobsčio prašytojai iš esmės turi teisę likti teritorijoje ir kol vyksta apeliaciniai procesai.
Dėl šios priežasties, siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principą bei prieglobsčio prašytojų teises yra tikslinga nustatyta, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo, įpareigojimo išvykti ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nėra priimtas galutinis sprendimas. Atskirai LRK pažymi, kad siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principo įgyvendinimą bei prieglobsčio prašytojų apsaugą nuo grąžinimo ir išsiuntimo tiek apeliacinės procedūros metu, tiek laukiant sprendimo dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, būtų tikslinga nustatyti, jog sprendimas dėl grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol vyksta apskundimo procedūra dėl grąžinimo ar išsiuntimo, bei kol prieglobsčio prašytojai skundžia sprendimą įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kadangi apskundimo metu yra itin svarbu užtikrinti prieglobsčio prašytojų dalyvavimą teismo posėdžių metu, kada teikiami svarbūs parodymai, taip pat ir rengiant dokumentus, kuomet reikalingas tiesioginis pokalbis su prieglobsčio prašytoju. Todėl su Įstatymo projekte numatytu pakeitimu sutinkame, bet siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojų efektyvią teisę į gynybą, negrąžinimo principo apsaugą ir atitinkamai apsaugoti nuo galimo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str. pažeidimo grąžinant, LRK siūlo papildomai nustatyti, jog sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo nebūtų priimami, kol nėra priimti galutiniai sprendimai.
Nepritarti Įstatymo 139 str. numato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, tačiau tokiais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Ši nuostata atspindi Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 6 dalį, kuri leidžia valstybėms narėms neleisti likti jų teritorijoje prieglobsčio prašytojams, kuriems nesuteiktas prieglobstis, jų prašymą išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (taikant „pasienio procedūrą“). Tokiais atvejais teismui leidžiama prieglobsčio prašytojo prašymu arba ex officio priimti sprendimą, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje. Siekiant, kad prieglobsčio procedūros būtų efektyvios ir jomis nebūtų galimybės piktnaudžiauti nėra tikslinga priiminėti atskirą sprendimą dėl grąžinimo tik po to kai įsigaliotų sprendimas dėl prieglobsčio, nes tai sudarytų galimybę vilkinti apeliacinį procesą ir būtų naudinga tik piktnaudžiaujantiems prieglobsčio sistema. 57 Dėl Įstatymo projekto 57 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ
Įstatymo projekto 57 str. keičiamas UTPĮ 138 str. Pakeitimu siekiama sumažinti ir nustatyti 7 dienų terminą skundo apygardos administraciniam teismui pateikimui, jeigu prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ar buvo priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo.
Numatytu pakeitimu itin apsunkinamas ir apribojamas efektyvios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas. Prieglobsčio prašymų aplinkybės gali būti sudėtingos, neretai prieglobsčio prašytojai dėl galimai patirtų traumų kilmės valstybėje ar kelionės metu sudėtingai pateikia aplinkybes, kas reikalauja susitikimo su prieglobsčio prašytojais aptariant motyvus ir aplinkybes, papildomai pasitelkiant vertėją, gali prireikti surinkti kilmės valstybės informaciją, taip pat susipažinti su prieglobsčio prašytojo byla Migracijos departamente prie LR VRM. Be to, pagal numatytus įstatymo pakeitimus tokie prieglobsčio prašytojai tikėtina būtų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems atstovams reikėtų nuvykti į šias vietas. Tai yra papildomi laiko reikalaujantys iššūkiai norint suteikti teisinę pagalbą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Suso Musa v. Malta nurodė valstybei užtikrinti galimybes naudotis teisinėmis gynimo priemonėmis bei paslaugomis. Taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad prieiga prie teisinės pagalbos yra bendras Europos Sąjungos efektyvios teisinės apsaugos principas. Dėl šios priežasties prieiga prie teisinių gynimo priemonių yra būtina siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 18, 19 ir
paspartinti prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą, tačiau yra abejotina, ar
esminę įtaką prieglobsčio prašymų nagrinėjimo paspartinimui.
Taigi siekiant užtikrinti realią ir efektyvią teisę į gynybą yra tikslinga palikti bendrą 14 dienų apskundimo terminą, o numatytų Įstatymo projekto pakeitimų nepriimti. Nepritarti
pabėgėlių komisaro biuras3 UNHCR pastabų santrauka lietuvių kalba Įstatymo projekto 3 straipsnis Siūlomoje Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Užsieniečių įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). Remiantis Užsieniečių įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, prieglobsčio prašytojai gali būti laikomi šiose vietose iki 28 dienų. Ilgesnis prieglobsčio prašytojo laikymas pasienyje prilygsta sulaikymui. Kai tokia sulaikymo priemonė naudojama vykdant pasienio procedūrą, ji turėtų atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos 8-11 straipsnių reikalavimus. Tai neseniai patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU. Anot ESTT, tokiais atvejais atitinkamas sulaikymo pagrindas turi būti nustatytas įstatyme, sulaikymo sprendimas turi atitikti proporcingumo ir būtinumo reikalavimus, taip pat turėtų būti numatyta teisminė sulaikymo peržiūra. Kadangi nei siūlomose 5 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 8 dalyje, nei kitose Užsieniečių įstatymo nuostatose nenumatytos pirmiau nurodytos garantijos, taikomas teisinis reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas.
rekomendacija: Numatyti būtinas procesines garantijas, tokias kaip rašytinis sulaikymo sprendimas, sulaikymo proporcingumo ir būtinumo įvertinimas bei teisminė peržiūra, prieglobsčio prašytojams, kurie apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (t.y. Užsieniečių registracijos centre) pasienio procedūros kontekste. Atsižvelgti Direktyvos 2013/32/ES 43 str. (Pasienio procedūros) numato, kad jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją , kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas. Lietuva pasirinko neperkelti Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 3 punkto c papunktčio (ši nuostata nėra privaloma ), kuris leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją (taikant P asienio procedūrą). 35 Įstatymo projekto 35 straipsnis Pagal siūlomą Užsieniečių įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojai turėtų teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dviem atvejais, t.y. i) VSAT teikimo sulaikyti arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo apylinkės teisme metu, ir ii) skundžiant priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų pirmosios instancijos teismui. Numatyti pakeitimai ženkliai sumažina prieglobsčio prašytojams teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtį. Pirma, prieglobsčio prašytojai nebegalės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinėse procedūrose Vyriausiame administraciniame teisme bei sulaikymo pakartotinio svarstymo procedūroje apylinkės teisme (Užsieniečių įstatymo 118 straipsnis).
Be to, remiantis siūloma formuluote, lieka neaišku, ar prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vykdant sulaikymo termino pratęsimo apylinkės teisme procedūrą. UNHCR pabrėžia, kad teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra esminis teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisminę apsaugą pagal tarptautinę ir ES teisę reikalavimas. Prieglobsčio bylose nagrinėjami klausimai dažnai liečia fundamentalias vertybes, tokias kaip teisė į gyvybę, teisė į laisvę bei kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimas. Be to, prieglobsčio srities įstatymai ir procedūros ES tampa vis sudėtingesni, o prieglobsčio prašytojai nemoka oficialios kalbos, jiems trūksta teisės aktų žinių. Atsižvelgiant į teisinių klausimų, dažnai susijusių su aukštesnio lygio apeliacijomis, svarbą ir atitinkamų apeliacinių procedūrų sudėtingumą, UNHCR rekomenduoja, kad šiais atvejais būtų išsaugota galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kai nacionalinė teisinė sistema leidžia prieglobsčio prašytojui pateikti apeliaciją dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, UNHCR mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta veiksminga galimybė pasinaudoti tokia teise, be kita ko, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. UNHCR sutinka, kad dabartinė teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams sistema Lietuvoje turi tam tikrų trūkumų. Ją gali tekti keisti ir tobulinti. Tačiau, UNHCR nuomone, bet kokia esminė šios sistemos reforma turėtų būti pagrįsta i) nuodugniu dabartinės sistemos vertinimu ir ii) numatomų priemonių poveikio vertinimu.
Todėl UNHCR rekomenduoja prieš priimant įstatymo pakeitimus atlikti išsamų teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams Lietuvoje sistemos vertinimą, įskaitant galimas jos reformos galimybes. UNHCR rekomendacijos: Toliau teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kuriems panaikinamas prieglobstis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo procedūrose. Toliau teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pakartotinio sulaikymo svarstymo procedūroje bei sulaikymo termino pratęsimo procedūroje. Apsvarstyti galimybę inicijuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams sistemos reformą atlikus išsamų jos vertinimą bei siūlomų priemonių poveikio vertinimą. Pritarti Atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 47 str. Komitetas ragina užtikrinti veiksmingos teisminės apsaugos principą. Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. 44 Įstatymo projekto 44 straipsnis Siūlomais pakeitimais keičiama Užsieniečių įstatymo 82 straipsnio 1 dalis, sumažinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taikymo sritį prieglobsčio administracinėje stadijoje (toliau - "Pirmosios instancijos prieglobsčio procedūra"). Šiuo metu Užsieniečių įstatymo 82 straipsnio 1 dalis suteikia bet kuriam prieglobsčio prašytojui teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apklausos metu. Pagal siūlomą nuostatą ši teisė būtų užtikrinama tik pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams.
Nors UNHCR džiaugiasi, kad pažeidžiami prašytojai vis dar turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apklausos metu, mes apgailestaujame, kad Lietuva įveda valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apribojimus pirmos instancijos prieglobsčio procedūroje. UNHCR mano, kad investicijos į pirmosios instancijos procedūrą, be kita ko, teikiant kokybišką teisinę pagalbą proceso pradžioje, gali pagerinti sprendimų kokybę ir sumažinti apeliacijų ir paskesnių prašymų skaičių trumpinant bendrą procedūros trukmę ir sumažinant išlaidas priėmimo sąlygoms. JTVPK rekomendacijos:
Išsaugoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vykdant pirmosios instancijos prieglobsčio procedūrą. Pritarti53 Įstatymo projekto 53 straipsnio Įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti Užsieniečių įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, numatant nauja priemonę - apgyvendinti užsienietį valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pakeitimu siekiama apriboti suinteresuotų asmenų judėjimo laisvę VSAT padaliniams priklausančiose teritorijose. UNHCR palaiko alternatyvių sulaikymui priemonių naudojimą. Tačiau alternatyvios sulaikymui priemonės neturėtų būti naudojamos kaip alternatyvios sulaikymo formos. UNHCR vertinimu, siūloma priemonė, nenumačius papildomų garantijų, gali reikšti laisvės atėmimą, t.y. sulaikymą. Siekiant užtikrinti, kad siūloma priemonė galėtų būti laikoma alternatyva sulaikymui, UNHCR siūlo ją peržiūrėti numatant galimybę prieglobsčio prašytojams laikinai palikti apgyvendinimo vietą. JTVPK rekomendacijos:
Numatyti, kad siūloma priemonė galėtų būti taikoma tik nustačius, kad mažiau ribojančios priemonės, išvardytos Užsieniečių įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, negali būti veiksmingai pritaikytos konkrečiu atveju.
Suteikti galimybę prieglobsčio prašytojams laikinai palikti apgyvendinimo vietą. Nepritarti Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti. 58 Įstatymo projekto 58 straipsnis Šiuo metu galiojančio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nenumatytas automatinis sprendimo vykdymo sustabdymas teikiant skundus dėl sprendimų priimtų nagrinėjant prieglobsčio prašymus skubos tvarka, įskaitant pasienio procedūroje priimtus sprendimus. Tokiais atvejais administracinis teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę. Siūlomoje Užsieniečių įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 dienų terminas, per kurį tokiais atvejais teismas turi priimti sprendimą dėl priemonės taikymo. Atsižvelgiant į negrįžtamas ir galimai gyvybei pavojingas klaidingo administracinio sprendimo pasekmes, labai svarbu, kad tokiais atvejais teismas kruopščiai išnagrinėtų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 7 dalies b punktą reikalaujama, kad nagrinėdamas prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas įvertintų neigiamą sprendžiančiosios institucijos sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu. UNHCR vertinimu, ši esminė garantija Lietuvos teisės aktuose, kuriais perkeliama Prieglobsčio procedūrų direktyva, nenumatyta.
rekomendacija: Numatyti, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, turi įvertinti neigiamą sprendžiančiosios institucijos sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu. Nepritarti Įstatyme nustatytas apskundimo mechanizmas atitinka Direktyvos 2013/32/ES nuostatas. O administracinių bylų nagrinėjimo teismuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, kuriame nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 3. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ 2020-09-29 Nr. S-1337 Norime gerbiamus Komiteto narius informuoti apie situaciją Lietuvos kelių transporto sektoriuje ir galimą teisėkūros iniciatyvų poveikį kelių transporto verslo išlikimui, viešiesiems finansams. Primename kad Lietuvos banko duomenimis paslaugų eksporto dėka, kurio didžiausią dalį sudaro transporto paslaugos Lietuvos einamosios sąskaitos balansas yra teigiamas (LB „Lietuvos ekonomikos apžvalga 2020 balandis). Lietuvos kelių transporto sektorius jau ne vienerius metus susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu, o prasidėjus COVID-19 pandemijai situacija pasidarė dar sudėtingesnė. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis net karantino laikotarpiu kelių transporto sektoriaus darbo paklausa buvo išaugusi. Prie dar didesnio vairuotojų poreikio prisideda Europos Sąjungos dokumentų rinkinį sudarančių teisės aktų (toliau - Mobilumo paketas) nuostatos. Remiantis asociacijos atliktos apklausos duomenimis, norint įgyvendinti Mobilumo paketo reikalavimus, reikės dažniau keisti vairuotojus, ko pasėkoje jų poreikis augs apie 30 proc. Efektyviam veiklos vykdymui vienai krovininei transporto priemonei jau reikalingas nebe 1,5, bet 2 vairuotojai.
Taip pat nerimą kelia neaiškios Mobilumo paketo nuostatos, susijusios su vairuotojo grįžimu į įsisteigimo valstybę. Neaiškus šių nuostatų įgyvendinimas tik dar labiau apsunkins Lietuvos kelių transporto sektoriaus darbo organizavimą, todėl, asociacijos nuomone, siekiant užtikrinti Lietuvos kelių transporto funkcionavimą bei išvengti darbuotojų trūkumo didėjimo ateityje būtina skirti didesnį dėmesį kelių transporto sektoriaus aiškesniam reguliavimui. Prašome įvertinti visas aplinkybes svarstant Projekte siūlomos nuostatas, kuriomis itin sugriežtintos sąlygos ir numatyta, kad darbuotojui nebus išduodamas leidimas laikinai gyventi ir leidimas dirbti, o jau išduoti leidimai bus naikinami tuo atveju, kai darbdaviai bus bausti ne tik už nelegalų, bet ir nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, kas dažniausiai apima mažareikšmius pažeidimus (ar bus atsižvelgta į sektoriaus darbo apskaitos specifiką - pvz. dirbtas laikas fiksuojamas automatiškai, kt.), kurie, asociacijos nuomone, nesudarys pagrindo projekte numatytam neproporcingos sankcijos skyrimui, o uždraudus įdarbinti užsieniečius daugeliui transporto įmonių pasekmės bus tiesiog tragiškos. Svarstant Projekto 13 straipsnį tikslinga įvertinti kaip jis derės su kitais mobilių darbuotojų darbo laiko apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 birželio 21 d, nutarimu Nr.496 „ Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Minėto Vyriausybės nutarimo 18 punktas numato, kad vairuotojų darbo laiko apskaitai naudojama registravimo įranga - tachografai su tachografo registracijos lapais (jeigu tai analoginis tachografas) arba vairuotojo skaitmeninio tachografo kortele (jeigu tai skaitmeninis tachografas).
Manome, kad yra didelė rizika, kad įmonėms, turinčioms mobilius darbuotojus, tiesiogiai pritaikius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatos (apibrėžiančios nedeklaruoto darbo sąvoką), kurios nedera su darbo apskaitos reikalavimais taikomas mobiliems darbuotojams ir uždraudus darbinti užsieniečius - įmonės susidurs su neįveikiamais sunkumais. Taip pat nerimą kelia Projekto nuostata dėl atsisakymo išduoti leidimą dirbti nustačius, kad atsisakoma išduoti leidimą dirbti, jeigu nustatoma, kad darbdavys per pastaruosius 6 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį. Dėl kelių transporto sektoriaus darbo specifikos, vairuotojai išnaudoję savo kasmetines atostogas grįžę iš reiso nori pailsėti ilgesnį laiką ir prašo suteikti neapmokamas atostogas. Tai itin aktualu užsieniečiams, kurie pageidauja reguliariai grįžti į savo kilmės valstybę ir ilsėtis su savo šeima. Nemokamos atostogos yra kiekvieno darbuotojo teisė, todėl papildomi apribojimai užsieniečiams nesudaro galimybių dirbti lygiomis teisėmis su Lietuvos piliečiais. Nors nemokamų atostogų laikotarpiai kelių transporto sektoriuje praktikoje neviršija Projekte numatytų terminų, tačiau esant išskirtinėms aplinkybėms, būtina įvertinti kiekvieną situaciją individualiai ir pavieniams atvejams netaikyti neproporcingų sankcijų. Nepritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-5109 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro pastabas ir Komiteto siūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Žmogaus teisių komitetas 2020-09-303 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlome šiuos pakeitimus: Pasiūlymas:
Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Prieglobsčio prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 40 keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3031 Pasiūlymas:
Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 31 straipsniu, atitinkamai pakeičiant paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją:
„ 31 straipsnis. 621 straipsnio pakeitimas Pakeisti 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą.
Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo Užimtumo įstatyme;“. Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3028 Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų ;“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3032 Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Kai užsieniečiui Darbdavys, kuriam atsisakyta atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs jį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas
19 Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1.
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“
išdėstyti taip: „3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“ Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 451 straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme
laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 21
3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.
Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34 . Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45 .
4
5Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3048 Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip:
2Pakeisti 105 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3051 Pasiūlymas:
Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovus valstybės tarnautoją ar darbuotoją , pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...>
10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai :
pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.
Simulik Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [1] Su LRK 2019 m. stebėsenos ataskaita galima susipažinti čia: https://www.redcross.lt/leidiniai . [2] [2] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabos yra prieinamos: https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CCPR/C/LTU/CO/4&Lang=En . [3] Pagal Migracijos departamento prie LR VRM kasmetinius metraščius, LVAT vidutiniškai patenkinta dvigubai daugiau pareiškėjų skundų negu pirmosios instancijos teismai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO UŽSIENIO REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO
spalio 21 d. Nr. 105-P-68 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: v idaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis ir patarėja Danutė Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-313 40 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio
nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 79 straipsniu, kuriame nustatytos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos (jame nėra numatyta tokių apgyvendinimo vietų kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) ir kokie subjektai nustato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką (t. y. pagal šio straipsnio nuostatas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose (po ja patektų ir pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija , bet ne vidaus reikalų ministras). Pritarti Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Prieglobsčio prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto naujos numeracijos 43 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-313 2.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „apgyvendinami“ įrašyti žodžio
„laikinai“, kadangi prieglobsčio prašytojai nurodytose vietose yra
apgyvendinami laikinai. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina šio straipsnio 7 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 1151 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „ Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas , Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ”. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato kelis užsieniečio sulaikymo pagrindus, todėl siekiant aiškumo siūlytina žodžius ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas” pakeisti žodžiais ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas”. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje yra vartojamas pilnas ,,Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo“ pavadinimas. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame vartojamas pilnas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas. Pritarti Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 33 straipsniu, atitinkamai pakeičiant paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį
darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo Užimtumo įstatyme;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ,,dirbantis, pagal neterminuotą sutartį“ įrašytini žodžiai ,,dirbantis, pagal neterminuotą darbo sutartį“ (analogiškai kaip numatyta keičiamo įstatymo 57 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 451 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį „51 punkte” įrašytini skaičius ir žodis „1 dalies”. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslinti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a-c papunkčius, kadangi tai apima visus šiame punkte nurodytus papunkčius, todėl jų nurodyti nereikėtų.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų ;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 442 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punkte, prieš žodžius „reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvestą santrumpą ,,Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU
“, tikslintinas įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-3132 10.
Tikslintina įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnį, ne darbdaviui, bet užsieniečiui yra nustatyti atsisakymo išduoti leidimo dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Kai užsieniečiui Darbdavys, kuriam atsisakyta atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
19
tai, kad įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra patikslinamas švietimo ir mokslo ministro pareigų pavadinimas, t. y. vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašomi žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina kartu atitinkamai pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius (pvz., 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 451 straipsnio 2 dalį ir kt.) Pritarti Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
„
ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio
mokymo programą (programas) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“ 2.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą
nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“ Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 451 straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme esančias nuorodas į 451 straipsnį: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 451 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „451 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu
užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2.
numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 21
3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio
51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per
įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34 . Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus.
Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45 . Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 7 dalimis nustatomos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos tokios kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Nepritarti Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, ir apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tol kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, neturės galimybės palikti apgyvendinimo vietą, todėl keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas jiems netaikomas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-3148 13.
Atsižvelgiant į įstatymo projekto 48 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomus pakeitimus (dėl darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymo, kai jis laikinai nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti ir dėl jo registravimosi Užimtumo tarnyboje ne tik bedarbio statusu), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį ir jame nustatyti analogiškas taisykles. Pritarti Siūloma papildyti nauja numeracija dėstomo Įstatymo projekto 49 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip:
taip: „2. Šio straipsnio
Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte vartojamas sąvokas ,,kompetentingų institucijų atstovas“, ,,kompetentingų institucijų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ suderinti su keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama sąvoka ,,kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ ir ją nuosekliai vartoti.
Pritarti Siūloma patikslinti nauja numeracija dėstomo Įstatymo projekto 52 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovus valstybės tarnautojus ar darbuotojus , pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“
15Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 57 straipsnio pakeitimo esmę, kadangi keičiamo įstatymo 138 straipsnis ne tik pildomas 2 dalimi, bet yra keičiama ir šio straipsnio 1 dalis. Pritarti Pastaba dėl Įstatymo projekto naujos numeracijos 58 straipsnio. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-3158
16Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas turi du 58 straipsnius, todėl tikslintina projekto straipsnių numeracija. Pritarti
17Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas, išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Pastaba dėl Įstatymo projekto naujos numeracijos 61 straipsnio. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2020-09-283 Lietuvos Raudonasis Kryžius (toliau – LRK), dirbantis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje bei remdamasis LR Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., numatančiu, kad LRK gina užsieniečių, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, teises, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIIP-5109 (toliau
Įstatymo projekto 3 str. numatyta pakeisti UTPĮ 5 str. Pakeitus UTPĮ 5 str., užsieniečiai, kurie pateikė prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, ar užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, sulaikyti ir nedelsdami pateikę prieglobsčio prašymus, nebūtų laikomi atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat numatyta nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, kurie yra pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje ir, kurių prieglobsčio prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nebūtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. Be to, priėmus numatytus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol nebūtų priimtas sprendimas dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Papildomai numatyta panaikinti nuostatą, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. LRK atkreipia dėmesį, kad priėmus numatytus pakeitimus būtų neproporcingai apribotos prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė ir materialinės priėmimo sąlygos, apibrėžtos 2013 m. birželio
nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva). Pažymėtina tai, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarka), 19 p. įtvirtinta, kad nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis , nepriklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra apgyvendintas ar kokia prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka jam taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo straipsnio 8 d. yra numatytas
teritoriją. Taigi siūlomais pakeitimais būtų sukurta tokia prieglobsčio priėmimo sistema, kurioje prieglobsčio prašytojai, kurie pateikė prieglobsčio prašymus pasienyje ir kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami skubos tvarka būtų laikomi pasienyje 28 dienas, neužtikrinant jiems pakankamų priėmimo sąlygų, kaip jos apibrėžtos Priėmimo sąlygų direktyvoje. Pavyzdžiui, Direktyvos 14 str.
panašiomis teisėmis ir panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams;
prašytojams būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju; 17 str. 2 d. numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad materialinėmis priėmimo sąlygomis prašytojams būtų garantuojamas tinkamas gyvenimo lygis, kuriuo suteikiamos jų pragyvenimo garantijos ir apsaugoma jų fizinė bei psichinė sveikata. LRK palaiko pakeitimą, kuriuo numatyta įtraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip vietą kurioje būtų apgyvendinti prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nėra priimti sprendimai įleisti. Tokiu būdu prieglobsčio prašytojų poreikiai būtų geriau užtikrinti. Tačiau Įstatymo projekte numatyta palikti galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojai toliau gali būti apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Esant tokiam reglamentavimui yra susiduriama su nepakankamu prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimu bei prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, o pažeidžiami prieglobsčio prašytojai atsiduria krizinėse situacijose. LRK atkreipia dėmesį, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitose dėl žmogaus teisių padėties užkardose (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33, 2016 05 11 ataskaita Nr. 2016/1-24, 2017 05 22 ataskaita Nr. 2017/1-49) yra konstatuojama, kad ne visose prieglobsčio prašytojų ir laikino sulaikymo patalpose buvo užtikrinta švara ir atliekama dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija, higienos priemonės. Be to, ne visose užkardose ir pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) prieglobsčio prašytojams skirtos patalpos tinkamai įrengtos ir aprūpintos reikiamu inventoriumi (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33).
2015/1-33). Taip pat ataskaitose yra fiksuojama, kad daugelyje užkardų ir PKP vaistinėlėse (pirmosios pagalbos rinkiniuose) esančių medicininės pagalbos priemonių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, viename PKP pirmosios pagalbos rinkinio apskritai nebuvo, kai kurių užkardų vaistinėlėse buvo ne tik medicinos pagalbos priemonių, bet ir vaistinių preparatų. Be to, yra fiksuojama, kad užkardos ir PKP patalpos nėra pritaikytos asmenims su negalia. Papildomai Seimo kontrolierių įstaiga nurodo, kad PKP ir užkardose neužtikrinamos kvalifikuoto vertėjo paslaugos, kad su neteisėtai atvykusiais į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiais užsieniečiais, kalbančiais tik savo gimtąja kalba, kai ši kalba nėra Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dažniausiai vartojama kalba (anglų, prancūzų, vokiečių arba rusų), būtų galima tinkamai komunikuoti. LRK jau vienuoliktus metus įgyvendina VSAT pasienio kontrolės punktų ir užkardų stebėseną, konkrečiau tai, kaip užtikrinamos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos konkrečiuose PKP ar užkardose. Paskutiniojoje, 2019 m. priėmimo sąlygų stebėsenos ataskaitoje [1] teigiama, kad nė vienas PKP ar užkarda nėra pasiruošusi atliepti tinkamų sąlygų apgyvendinimui ilgiau negu 48 val., todėl atsakingos valstybės institucijos turi planuoti kitas alternatyvas ir joms iš anksto atsakingai ruoštis, įtraukiant ir pasitelkiant į pagalbą kitas atsakingas organizacijas. Priėmimo sąlygos ypatingai nėra tinkamos šeimoms su nepilnamečiais vaikais, apgyvendinant jas PKP ir užkardose ilgiau nei 48 val.
Atkreipiamas dėmesys į galimybių užtikrinti tinkamą mitybą pažeidžiamiems žmonėms (ypatingai kūdikiams, vaikams, nėščiosioms moterims) nebuvimą ir konstatuojama, kad pasienio kontrolės punktuose teikiami maisto paketai tinkami tik kaip vienkartinis maitinimas, o ne ilgesniam nei 48 val. vartojimui, tačiau jie nepritaikyti pažeidžiamų asmenų (tarp jų vaikų) maisto poreikiams, PMIF finansuojamo projekto papildomų maisto davinių kiekio prieglobsčio prašytojams išaugus prieglobsčio prašytojų skaičiui ir pailgėjus jų buvimo PKP ir užkardose laikui, nepakako; prieglobsčio prašytojų palydėjimas į parduotuvę yra gera praktika, tačiau pastebėta, kad dažnu atveju prieglobsčio prašytojai neturi lėšų arba pagyvenę pasienyje ilgesnį laiką (daugiau nei 48 val.), lėšas pabaigia. Vaikų apgyvendinimas PKP ar užkardose ilgesniam kaip 48 val. laikotarpiui sukelia papildomų iššūkių tinkamoms priėmimo sąlygoms: buvimui gryname ore, tinkamam maistui bei drabužiams, gydytojų apžiūrai, vaikų laisvalaikiui ir užimtumui. Kita problema – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas PKP ar užkardose. Stebėsenos metu nustatyta, kad į PKP kviečiamos GMP funkcija yra užtikrinti greitąją medicinos pagalbą, esant ūmioms būklėms ar grėsmei gyvybei su galimybe vežti į ligoninę. GMP neišrašo receptų vaistams ir negydo peršalimo virusais sergančių vaikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, jei pasienyje yra mama su keliais mažamečiais vaikais ir GMP siūlo vieną vaiką vežti į ligoninę, lieka klausimas dėl kitų vaikų, kurių GMP nesiveža kartu dėl vietos automobilyje trūkumo ir lovų trūkumo ligoninėje. Situacija, kai prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami PKP ir nesant galimybės užtikrinti jų judėjimo laisvę, gali būti prilyginama de facto sulaikymui, nesant kompetentingo teismo ar pareigūno sprendimo dėl asmenų sulaikymo.
Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabose dėl Lietuvos ketvirtos periodinės ataskaitos pagal Pilietinių ir politinių teisių paktą nurodyta, kad Komitetui „kelia nerimą prieglobsčio prašytojų sulaikymas pasienyje iki 28 dienų netinkamomis sąlygomis ir nesant teisinių priemonių skųsti tokį sprendimą“ (Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabų
[2] . Taip pat reikia paminėti 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, kuriuo buvo pripažinta, kad „[...] trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu “ [...]“. Be to, šiame Europos Sąjungos Teisingumo Teisme sprendime buvo pasisakyta, jog būtina nustatyti teisminę kontrolę susiklosčius tokioms situacijoms. Taigi nustatytas
prašytojo įleidimo į teritoriją tvarka iš esmės toliau išlaikytų faktinio sulaikymo situaciją. Faktiškai pasienyje sulaikytiems prieglobsčio prašytojams nėra garantuojama teisė pabūti gryname ore. Šiuo metu prieglobsčio prašytojų buvimas lauke priklauso tik nuo pareigūnų geranoriškumo ir asmeninės iniciatyvos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas galimam negrąžinimo principo (angl. non-refoulement ) pažeidimui, kadangi prieglobsčių prašytojų teisę likti lemia įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-550/16 nurodė, kad pabėgėlio statuso pripažinimas yra deklaratyvus aktas (52-54 p.), todėl užsienietis, atvykęs ir pateikęs prieglobsčio prašymą, deklaruoja, kad yra pabėgėlis, o valstybės atlikdamos tyrimą nustato, ar užsienietis atitinka pabėgėlio statusui keliamus reikalavimui. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimą 2007 m. balandžio 26 d. byloje Gebremedhin [Gaberamadhien] v. France Nr. 25389/05, kad prieglobsčio prašytojams, esantiems pasienio kontrolės punktuose, turėtų būti taikomas automatinis grąžinimo sprendimo vykdymo sustabdymas. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 2013 m. birželio 26 d. dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Procedūrų direktyva) 9 str. 1 d. yra nurodyta, kad prašytojams leidžiama likti valstybėje narėje, kol sprendžiančioji institucija priima sprendimą pagal pirmosios instancijos procedūras. Todėl atsižvelgus į vystomą praktiką prieglobsčio srityje bei negrąžinimo principo taikymą, prieglobsčio prašytojai, apskundę jų atžvilgiu priimtus sprendimus, neišvengiamai dėl teisminių procesų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose turėtų likti ilgiau negu 28 dienos, kas lemtų jų įleidimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiu būdu siūlomi pakeitimai iš esmės tik papildomai apkrauna pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas 28 dienas, tačiau vėliau prieglobsčio prašytojai bet kokiu atveju įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami.
Atskirai pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų galimybė judėti teritorijoje bei gauti įvairias paslaugas susijusi su užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimu (pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojai yra apdraudžiami sveikatos draudimu užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui). Tačiau užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimas siejamas su teise likti. Kaip yra numatyta Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos 57 p., k iekvienam prieglobsčio prašytojui, kuris turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintos formos užsieniečio registracijos pažymėjimą. Taigi prieglobsčio prašytojams, kurie nėra įleidžiami į Lietuvos teritoriją, t. y. neturintys teisės likti, nėra išduodami užsieniečių registracijos pažymėjimai, tokiu būdu apribojamos galimybės naudotis priėmimo sąlygomis. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, LRK siūlo nustatyti tokią prieglobčio prašytojų atvykimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, pagal kurią pažeidžiami prieglobsčio prašytojai būtų iš karto įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, o numatytų Įstatymo projekte pakeitimų nepriimti. (pabraukimas mūsų) Nepritarti Projekto nuostatos neišplečia suvaržymų prieglobsčio prašytojams laisvai judėti ar naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Iš esmės „pasienio procedūra“ kurios metu prašymai nagrinėjami skubos tvarka ir asmenys laukia sprendimo pasienio zonoje-nėra keičiama, tik tikslinami procedūriniai elementai (terminai, praplečiamos apgyvendinimo galimybės, atsisakoma tarpinių sprendimų).
Kadangi Projekte numatoma galimybė pasienio procedūros taikymo atveju prieglobsčio prašytoją apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (Užsieniečių registracijos centre), atitinkamai nuostata, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką, tapo nebeaktuali, nes nesant tinkamoms priėmimo sąlygoms pasienyje, užsieniečiai būtų apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (skirtame prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui). Pažymėtina, kad perkeldama ES 2013/33 „Priėmimo sąlygų“ direktyvos nuostatas Lietuva pasirinko perkelti ne visus direktyvoje numatytus galimus sulaikymo pagrindus, šios direktyvos 8 str. numatytas pagrindas „ siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją“ nebuvo perkeltas, siekiant taikyti švelnesnes „pasienio procedūros“ priėmimo sąlygas, nors būtent taikant pasienio procedūras galimas formalus sulaikymo pagrindas, kurios teismo sprendimu įgalintų sulaikyti prieglobsčio prašytojus sulaikymui, o ne prieglobsčio prašytojams skirtose patalpose. Taikant prieglobsčio prašytojams pasienio procedūrą užsieniečiams ribojimas tik judėjimas į Lietuvos teritoriją, tačiau nevaržomas jų judėjimas iš Lietuvos teritorijos Projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 5 str.
4 d. numatyta, kad užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Tiek Projekto nuostatos, tiek ir kitos Įstatymo nuostatos nenumato prieglobsčio prašytojų grąžinimo ar priverstinio perdavimą į trečiąją šalį galimybės tol, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas. Projekto tikslas – užtikrinti greitas ir efektyvias procedūras prieglobsčio procedūra piktnaudžiaujančių asmenų atžvilgiu ir užkirsti kelią antriniam judėjimui, taip kovojant su nelegalia migracija. Tuo tikslu trumpinami procedūrų terminai ir tikslinamos tam tikros pasienio procedūros (kuri netaikoma pažeidžiamų asmenų kategorijai) nuostatos. Išimtys dėl nuostatų netaikymo nelydimiems nepilnamečiams yra įtvirtintos įstatymo
str. 3d. 2. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2020-09-2835
71 str. pakeitimas Įstatymo projekto 35 str. yra keičiamas UTPĮ
prieglobsčio prašytojams būtų teikiama skundžiant sprendimus tik pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai pakeitimu siekiama apriboti vertimo paslaugas ir nustatyti, kad vertimo žodžiu paslaugos būtų teikiamos apklausų metu, pirmosios instancijos teismo proceso metu ir bendraujant su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjais.
Taip pat išbraukiama nuostata, jog Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti su prieglobsčio prašytojais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Papildomai numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose gyvenamosiose vietose, nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Visų pirma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apribojimas skundžiant sulaikymo sprendimus ir sprendimus dėl prieglobsčio tik pirmosiosios instancijos teismui ypatingai sumažina prieglobsčio prašytojų galimybes naudotis efektyvia teisine gynyba. Prieglobsčio procedūrų direktyvos preambulės 23 p. nurodyta, kad per apeliacines procedūras prašytojams tam tikromis sąlygomis turėtų būti teikiama nemokama teisinė pagalba ir užtikrinamas atstovavimas. Toliau šios Direktyvos 20 str. 3 d. yra nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami ir nebūtų trukdoma prašytojo veiksmingai prieigai prie teisingumo. Taip pat reikia pabrėžti, kad remiantis Migracijos departamento prie LR VRM statistikos duomenimis, būtent Lietuvos vyriausias administracinis teismas dažniau priima sprendimus dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo panaikinimo [3] . Šie duomenys patvirtina, kad būtent skundas apeliacinės instancijos teismui užtikrina prieglobsčio prašytojams efektyvias teisinės gynybos priemones. Antra, pakeitimu numatyta sumažinti teikiamų vertimo paslaugų apimtį.
Norime atkreipti dėmesį, kad prieiga prie vertimo paslaugų prieglobsčio prašytojams yra ypatingai svarbi ir jos apimties teikimo sumažinimas gali turėti itin sunkių pasekmių. Procedūrų direktyvos 12 str. 1 d. b punkte ir 12 str. 2 d. numatoma valstybės pareiga užtikrinti vertimo žodžiu paslaugas apeliacinių procedūrų metu. Taip pat numatomas Įstatymo projekte pakeitimas iš esmės prieštarauja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 4 d., kurioje yra nustatyta, kad asmenims nemokantiems lietuvių kalbos garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, o už šias paslaugas mokama iš valstybės biudžeto. Taigi ir Procedūrų direktyva, ir Lietuvos teisės aktai numato vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. Be to, LRK pažymi, kad
teisių padėties Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre Nr. NKP-2019/1-2 26-28 psl. yra nurodyta, jog (past. URC) darbuotojams trūksta užsienio kalbos žinių ir galimybės kelti kvalifikaciją, neužtikrinamos vertėjų paslaugos ir bei nepasitelkiami kompetentingi išorės institucijų ekspertai. Taigi jau šiuo metu prieglobsčio prašytojams nėra pilna apimtimi efektyviai užtikrinamos vertimo paslaugos. Dėl šių priežasčių tikslinga ne mažinti vertimo paslaugų teikimą, bet plėsti jų prieinamumą ir kokybę. Trečia, numatyta panaikinti nuostatą, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose.
LRK siūlo palikti detalesnį apibrėžimą, kas gali susitikti su prieglobsčio prašytojais PKP ar tranzito zonose, ir nepriimti Įstatymo projekte numatyto pakeitimo, tokiu būdu būtų aišku, jog nurodytos organizacijos gali susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Ketvirta, Įstatymo projekte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose vietose nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Šiuo metu šios skiriamos pašalpos dydis yra 12,50 EUR. LRK atkreipia dėmesį, jog tai, kad prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje vietoje nerodo, jog jų finansinė padėtis yra gera. LRK yra susidūręs su situacijomis, kuomet prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau skiriama pašalpa papildomai padeda išsilaikyti. Pažymime, kad teisė dirbti prieglobsčio prašytojams suteikiama tik tuomet, jei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgesnį negu 6 mėnesių terminą, taigi nagrinėjimo laikotarpiu prieglobsčio prašytojai gyvena iš savo santaupų, artimųjų paramos, todėl bet kokio dydžio skiriama pašalpa prieglobsčio prašytojams turi įtaką jų finansinei padėčiai, galimybėms save išsilaikyti. Dėl šių priežasčių tikslinga nustatyti, kad prieglobsčio prašytojams skiriama pašalpa būtų skiriama visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama.
Dėl tokių priežasčių LRK siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu, nuostatą, kad su prieglobsčio prašytojais dirbančios organizacijos gali su jais susitikti pasienio kontrolės punktuose bei tranzito zonose, bei numatyti piniginę pašalpą visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama, ir nepriimti numatytų Įstatymo projekte pakeitimų. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei vertimo paslaugų teikimo prieglobsčio prašytojams. Tačiau siekiant taikymo aiškumo, kartu siūloma sukonkretinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Įstatymo projekto naujos numeracijos 36 straipsnyje dėstomo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus siūloma dėstyti taip: „4) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ;“ „6) nemokamai naudotis nemokamomis vertėjo vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ;“. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai ir toliau galės susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, pakeitimas redakcinio pobūdžio (išbraukta perteklinė dalis). Detaliau bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis nustatytas įstatymo 91 str. 3.
Dėl Įstatymo projekto 39 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 76 str. pakeitimas Įstatymo projekto 39 str. numatyta pakeisti UTPĮ 76 str. Pakeitimu nustatoma tvarka, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM nepriims atskiro sprendimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka. Panaikinus šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą skubos tvarka, būtų apribotas prieglobsčio prašytojų informavimas apie jų atžvilgiu taikomas procedūras. Toks siūlomas straipsnio pakeitimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintų reikalavimų individualiam sprendimui ir Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatų. Direktyvos preambulės 22 p. nurodyta, kad per pirmosios instancijos procedūras prašytojams, atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes, turėtų būti suteikta nemokama teisinė ir procesinė informacija. Suteikus tokią informaciją prašytojai, inter alia , geriau suprastų taikomą tvarką ir tai jiems padėtų geriau įvykdyti atitinkamas pareigas. Dėl šių priežasčių yra tikslinga palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų. Tuo pačiu siūlome nustatyti Migracijos departamentui prie LR VRM pareigą informuoti prieglobsčio prašytoją apie jo atžvilgiu vykdomą procedūrą, tokiu būdu užtikrinant prieglobsčio teisę žinoti apie jų atžvilgiu vykdomą procedūrą bei galimybę apskųsti tokį sprendimą. Pritarti iš dalies Siūloma atskiro sprendimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės ar iš esmės skubos tvarka nepriimti, tačiau apie nagrinėjimą informuoti prieglobsčio prašytoją. Siūloma Įstatymo projekto naujos numeracijos 40 straipsnyje dėstomo Įstatymo 76 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos . “ Siūloma atitinkamai pakeisti paskesnės dalies numeraciją. 4. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2020-09-2851 Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo projekto 51 str. yra keičiamas UTPĮ 113 str., t. y. išplečiamas sąrašas aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytos naujos aplinkybės, kurios būtų laikomos pagrindu manyti, kad užsienietis gali pasislėpti yra dviprasmiškos ir nebūtinai galėtų būti susijusios su pasislėpimo grėsme. Nauja nurodoma aplinkybė: „[...] norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.“ Užsieniečių klastotų dokumentų teikimas gali neturėti jokio ryšio su ketinimu pasislėpti. Be to, tam, kad dokumentai būtų pripažinti suklastotais, turi būti atliktas tyrimas, o užsienietis turi turėti galimybę pateikti savo išsamius paaiškinimus ar tokį sprendimą apskųsti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad formuoluotė „[...] ir pan.“ nėra suderinama su teisinio apibrėžtumo principu, kadangi teismui suteikiama itin plati aplinkybių, kurios gali lemti sulaikymą, vertinimo diskrecija. Kita nauja nurodoma aplinkybė: „ bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu“ .
Ši aplinkybė irgi neturi vienareikšmiško ryšio su užsieniečio ketinimu pasislėpti, kadangi užsieniečiai, kurie ketina kreiptis dėl prieglobsčio, dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis pasinaudoti teise pateikti prieglobsčio prašymą ir saugiai atvykti į valstybę. Šios kliūtys gali būti, tiek valdžios persekiojimas ir uždraudimas išvykti iš savo valstybės, tiek vykstantys karo veiksmai. Taip pat užsieniečiais gali pasinaudoti ir jų gabenimą organizuoti asmenų gabentojai, kurie neteisėtai bandytų įvežti užsieniečius. Todėl užsieniečiai, bėgantys nuo persekiojimą, yra priversti naudotis kitomis patekimo į teritoriją priemonėmis. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad užsieniečiai, kurie ieško prieglobsčio ir neteisėtai kerta sieną, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal UPTĮ 70 str. ir LR baudžiamojo kodekso 291 str. 2 d. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės netaikymo principas yra plačiai taikomas ir pripažįstamas. Dėl šių priežasčių tikslinga palikti šiuo metu nustatytą aplinkybių sąrašą, kadangi jis yra pakankamas užtikrinant sprendimų vykdymą užsieniečių atžvilgiu ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų. Nepritarti Aplinkybių dėl pasislėpimo rizikos praplėtimas yra paremtas praktikoje pasitaikančiais atvejais ir pasiūlytas su prieglobsčio prašytojais dirbančių specialistų. Pažymėtina, kad siekiama nustatyti aukštą pasilėpimo riziką sąlygojančias aplinkybes, kaip pavyzdžiui ketinimą suklaidinti pareigūnus, pateikiant suklastotus dokumentus (su svetimais duomenimis), pažymėtina, kad kalba eina ne apie pasinaudojimą suklastotais dokumentais, siekiant atvykti, bet apie norą suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus. Pasitaiko atveju, kai užsieniečiai neteisėtai vykdami per Lietuvą atvirai neslepia savo ketinimo vykti į kitą valstybę ir deklaruoja ketinimą nepasilikti Lietuvoje.
Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis teismo būtų vertinamas individualiai, o nauji siūlymai sietini tik su akivaizdžių ir neabejotinų pasislėpimo rizikų identifikavimu. 5. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2020-09-2852
114 str. pakeitimas Įstatymo projekto 52 str. yra keičiamas UTPĮ 114 str., nustatant Valstybės sienos apsaugos tarnybai pareigą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius vertinti užsieniečio sulaikymo aplinkybes. Šiuo metu teismų praktikoje yra įprasta sulaikyti užsienietį 3 mėnesių laikotarpiui. Suėjus šiam laikotarpiui Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi dėl užsieniečio sulaikymo persvarstymo (sulaikymo pratęsimo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo). Taigi Įstatymo projekte numatytas pakeitimas iš esmės jokios įtakos užsieniečių sulaikymui neturės, kadangi bet kokiu atveju
šios priežasties siūlome sutrumpinti 3 mėnesių laikotarpį iki
tarnybai kas mėnesį peržiūrėti sulaikymo pagrindus . Nepritarti Jei peržiūros terminą sutrumpintume, labai padidėtų administracinė našta teismams ir Užsieniečių registracijos centrui, o teismas greičiausiai pratęstų sulaikymą, nes jokios aplinkybės nebūtų pasikeitę. Žr. URK teikiamą pasiūlymą dėl
115 str. pakeitimas Įstatymo projekto 53 str. yra keičiamas UTPĮ 115 str. Pakeitimu yra siekiama nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Ši priemonė būtų taikytina ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir jie yra grąžinami į užsienio valstybę. LRK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką (LVAT 2017 10 18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5160-602/2017), bei užsieniečiams taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimo. Užsieniečių judėjimo apribojimas tik apgyvendinimo teritorijoje sukuria faktinio sulaikymo situaciją, nes iš esmės užsieniečiai faktiškai lieka sulaikyti tik didesniame teritorijos plote, todėl nėra aišku, ko tokia alternatyvia sulaikymui priemone siekiama . Taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamos, pavyzdžiui, užsieniečių vaikų teisės, kadangi Priėmimo sąlygų direktyvos 14 str. 1 d. yra nurodyta, kad valstybės narės nepilnamečiams prašytojų vaikams bei nepilnamečiams prašytojams suteikia galimybę naudotis švietimo sistema panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams iki tol, kol jiems arba jų tėvams bus realiai pritaikyta išsiuntimo priemonė . Būtų tikslinga nustatyti, kad apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje būtų taikomas ne tik užsieniečiams, kurie yra pateikę prašymus suteikti prieglobstį ar dėl kurių yra priimti galutiniai sprendimai ir jie yra grąžinami į užsieniečio valstybę, bet ir neteisėtai esantiems užsieniečiams. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, užsieniečiai, kurie neteisėtai yra Lietuvoje, bei neturi lėšų apsirūpinti gyvenamąja vieta, iš esmės neturi kitos galimybės, kaip tik būti sulaikyti, kadangi tik būdami sulaikyti jie turi gyvenamąją vietą, gauna maitinimą. Taip pat Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai neturi sveikatos draudimo, teikiamos ribotos socialinės paslaugos. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse 14 str. yra nustatytos apsaugos priemonės iki grąžinimo, pavyzdžiui, teikiama neatidėliotina medicinos pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas; nepilnamečiams sudaromos sąlygos dalyvauti pagrindinio švietimo sistemoje, atsižvelgiant į jų buvimo trukmę. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad ir neteisėtai esantiems užsieniečiams gali būti pritaikytas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, būtų užtikrintas tokių asmenų orumas, humanitariniai ir baziniai poreikiai , kaip yra numatyta
2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos. Nepritarti Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti. 7. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2020-09-2856
125 str. pakeitimas Įstatymo projekto 56 str. yra keičiamas UTPĮ 125 str. Pakeitimu siekiama nustatyti, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal UTPĮ IV skyrių. LRK palaiko šį Įstatymo pakeitimą, kadangi šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti negrąžinimo principą. Tačiau, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, prieglobsčio prašytojai iš esmės turi teisę likti teritorijoje ir kol vyksta apeliaciniai procesai.
Dėl šios priežasties, siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principą bei prieglobsčio prašytojų teises yra tikslinga nustatyta, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo, įpareigojimo išvykti ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nėra priimtas galutinis sprendimas. Atskirai LRK pažymi, kad siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principo įgyvendinimą bei prieglobsčio prašytojų apsaugą nuo grąžinimo ir išsiuntimo tiek apeliacinės procedūros metu, tiek laukiant sprendimo dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, būtų tikslinga nustatyti, jog sprendimas dėl grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol vyksta apskundimo procedūra dėl grąžinimo ar išsiuntimo, bei kol prieglobsčio prašytojai skundžia sprendimą įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kadangi apskundimo metu yra itin svarbu užtikrinti prieglobsčio prašytojų dalyvavimą teismo posėdžių metu, kada teikiami svarbūs parodymai, taip pat ir rengiant dokumentus, kuomet reikalingas tiesioginis pokalbis su prieglobsčio prašytoju. Todėl su Įstatymo projekte numatytu pakeitimu sutinkame, bet siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojų efektyvią teisę į gynybą, negrąžinimo principo apsaugą ir atitinkamai apsaugoti nuo galimo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str. pažeidimo grąžinant, LRK siūlo papildomai nustatyti, jog sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo nebūtų priimami, kol nėra priimti galutiniai sprendimai.
Nepritarti Įstatymo 139 str. numato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, tačiau tokiais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Ši nuostata atspindi Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 6 dalį, kuri leidžia valstybėms narėms neleisti likti jų teritorijoje prieglobsčio prašytojams, kuriems nesuteiktas prieglobstis, jų prašymą išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (taikant „pasienio procedūrą“). Tokiais atvejais teismui leidžiama prieglobsčio prašytojo prašymu arba ex officio priimti sprendimą, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje. Siekiant, kad prieglobsčio procedūros būtų efektyvios ir jomis nebūtų galimybės piktnaudžiauti nėra tikslinga priiminėti atskirą sprendimą dėl grąžinimo tik po to kai įsigaliotų sprendimas dėl prieglobsčio, nes tai sudarytų galimybę vilkinti apeliacinį procesą ir būtų naudinga tik piktnaudžiaujantiems prieglobsčio sistema. 8. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2020-09-2857 Dėl Įstatymo projekto 57 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 138 str. pakeitimas Įstatymo projekto 57 str. keičiamas UTPĮ 138 str. Pakeitimu siekiama sumažinti ir nustatyti 7 dienų terminą skundo apygardos administraciniam teismui pateikimui, jeigu prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ar buvo priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo.
Numatytu pakeitimu itin apsunkinamas ir apribojamas efektyvios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas. Prieglobsčio prašymų aplinkybės gali būti sudėtingos, neretai prieglobsčio prašytojai dėl galimai patirtų traumų kilmės valstybėje ar kelionės metu sudėtingai pateikia aplinkybes, kas reikalauja susitikimo su prieglobsčio prašytojais aptariant motyvus ir aplinkybes, papildomai pasitelkiant vertėją, gali prireikti surinkti kilmės valstybės informaciją, taip pat susipažinti su prieglobsčio prašytojo byla Migracijos departamente prie LR VRM. Be to, pagal numatytus įstatymo pakeitimus tokie prieglobsčio prašytojai tikėtina būtų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems atstovams reikėtų nuvykti į šias vietas. Tai yra papildomi laiko reikalaujantys iššūkiai norint suteikti teisinę pagalbą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Suso Musa v. Malta nurodė valstybei užtikrinti galimybes naudotis teisinėmis gynimo priemonėmis bei paslaugomis. Taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad prieiga prie teisinės pagalbos yra bendras Europos Sąjungos efektyvios teisinės apsaugos principas. Dėl šios priežasties prieiga prie teisinių gynimo priemonių yra būtina siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 18, 19 ir 47 str. Pažymėtina ir tai, kad termino sutrumpinimu yra siekiama paspartinti prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą, tačiau yra abejotina, ar 7 dienos, vietoj bendrojo 14 dienų apskundimo termino, turėtų esminę įtaką prieglobsčio prašymų nagrinėjimo paspartinimui.
Taigi siekiant užtikrinti realią ir efektyvią teisę į gynybą yra tikslinga palikti bendrą 14 dienų apskundimo terminą, o numatytų Įstatymo projekto pakeitimų nepriimti. Nepritarti Projekto 57 str. keičiantis Įstatymo 138 str. 2 d. numato skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, pateikimo teismui laikotarpio sutrumpinimą iki 7 d. Pažymėtina, kad šis pakeitimas yra kompleksinė priemonė, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, kadangi pakeitimas taikytinas tik nepriimtiniems ir skubos tvarka nagrinėjamiems prašymams suteikti prieglobstį, paliekant visiems kitiems atvejams 14 dienų laikotarpį. ES valstybėse narėse toks terminų diferencijavimas taikomas eilėje valstybių, kovojant su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra (pvz. Austrija, Vokietija, Bulgarija, Lenkija), kur nepagrįstiems prašymams ir pasienio procedūros atvejais apskundimo terminas nustatytas nuo 7 iki 10 dienų. Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 7 d. a) p. taip pat nustato, kad taikant pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojui suteikiama bent viena savaitė prašymui parengti ir pateikti teismui argumentus. Kadangi prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis skundui parengti, o ši paslauga užtikrinama remiantis Migracijos departamento sudaryta sutartimi su paslaugų teikėju, kurioje griežtai apibrėžiami paslaugų teikimo terminai, prieglobsčio prašytojui suteikiamas 7 dienų terminas skundui pateikti yra pakankamas. 9.
biuras, 2020-09-293 UNHCR pastabų santrauka lietuvių kalba Įstatymo projekto 3 straipsnis Siūlomoje Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Užsieniečių įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). Remiantis Užsieniečių įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, prieglobsčio prašytojai gali būti laikomi šiose vietose iki 28 dienų. Ilgesnis prieglobsčio prašytojo laikymas pasienyje prilygsta sulaikymui. Kai tokia sulaikymo priemonė naudojama vykdant pasienio procedūrą, ji turėtų atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos 8-11 straipsnių reikalavimus. Tai neseniai patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU. Anot ESTT, tokiais atvejais atitinkamas sulaikymo pagrindas turi būti nustatytas įstatyme, sulaikymo sprendimas turi atitikti proporcingumo ir būtinumo reikalavimus, taip pat turėtų būti numatyta teisminė sulaikymo peržiūra. Kadangi nei siūlomose 5 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 8 dalyje, nei kitose Užsieniečių įstatymo nuostatose nenumatytos pirmiau nurodytos garantijos, taikomas teisinis reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas. UNHCR rekomendacija:
Numatyti būtinas procesines garantijas, tokias kaip rašytinis sulaikymo sprendimas, sulaikymo proporcingumo ir būtinumo įvertinimas bei teisminė peržiūra, prieglobsčio prašytojams, kurie apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (t.y. Užsieniečių registracijos centre) pasienio procedūros kontekste.
Nepritarti Direktyvos 2013/32/ES 43 str. (Pasienio procedūros) numato, kad jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją , kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas. Lietuva pasirinko neperkelti Direktyvos 2013/33/ES
sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją (taikant P asienio procedūrą). 10. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras, 2020-09-2935 Įstatymo projekto 35 straipsnis Pagal siūlomą Užsieniečių įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojai turėtų teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dviem atvejais, t.y. i) VSAT teikimo sulaikyti arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo apylinkės teisme metu, ir ii) skundžiant priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų pirmosios instancijos teismui. Numatyti pakeitimai ženkliai sumažina prieglobsčio prašytojams teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtį. Pirma, prieglobsčio prašytojai nebegalės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinėse procedūrose Vyriausiame administraciniame teisme bei sulaikymo pakartotinio svarstymo procedūroje apylinkės teisme (Užsieniečių įstatymo 118 straipsnis). Be to, remiantis siūloma formuluote, lieka neaišku, ar prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vykdant sulaikymo termino pratęsimo apylinkės teisme procedūrą. UNHCR pabrėžia, kad teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra esminis teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisminę apsaugą pagal tarptautinę ir ES teisę reikalavimas.
Prieglobsčio bylose nagrinėjami klausimai dažnai liečia fundamentalias vertybes, tokias kaip teisė į gyvybę, teisė į laisvę bei kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimas. Be to, prieglobsčio srities įstatymai ir procedūros ES tampa vis sudėtingesni, o prieglobsčio prašytojai nemoka oficialios kalbos, jiems trūksta teisės aktų žinių. Atsižvelgiant į teisinių klausimų, dažnai susijusių su aukštesnio lygio apeliacijomis, svarbą ir atitinkamų apeliacinių procedūrų sudėtingumą, UNHCR rekomenduoja, kad šiais atvejais būtų išsaugota galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kai nacionalinė teisinė sistema leidžia prieglobsčio prašytojui pateikti apeliaciją dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, UNHCR mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta veiksminga galimybė pasinaudoti tokia teise, be kita ko, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. UNHCR sutinka, kad dabartinė teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams sistema Lietuvoje turi tam tikrų trūkumų. Ją gali tekti keisti ir tobulinti. Tačiau, UNHCR nuomone, bet kokia esminė šios sistemos reforma turėtų būti pagrįsta i) nuodugniu dabartinės sistemos vertinimu ir ii) numatomų priemonių poveikio vertinimu. Todėl UNHCR rekomenduoja prieš priimant įstatymo pakeitimus atlikti išsamų teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams Lietuvoje sistemos vertinimą, įskaitant galimas jos reformos galimybes. UNHCR rekomendacijos:
Toliau teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kuriems panaikinamas prieglobstis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo procedūrose. Toliau teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pakartotinio sulaikymo svarstymo procedūroje bei sulaikymo termino pratęsimo procedūroje.
Apsvarstyti galimybę inicijuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams sistemos reformą atlikus išsamų jos vertinimą bei siūlomų priemonių poveikio vertinimą. Pritarti Analogiška pateikta antra Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos pastaba, kuriai Komitetas pritarė su pasiūlymais. 11. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras, 2020-09-2944 Įstatymo projekto 44 straipsnis Siūlomais pakeitimais keičiama Užsieniečių įstatymo 82 straipsnio 1 dalis, sumažinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taikymo sritį prieglobsčio administracinėje stadijoje (toliau -
"Pirmosios instancijos prieglobsčio procedūra"). Šiuo metu Užsieniečių
įstatymo 82 straipsnio 1 dalis suteikia bet kuriam prieglobsčio prašytojui teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apklausos metu. Pagal siūlomą nuostatą ši teisė būtų užtikrinama tik pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Nors UNHCR džiaugiasi, kad pažeidžiami prašytojai vis dar turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apklausos metu, mes apgailestaujame, kad Lietuva įveda valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apribojimus pirmos instancijos prieglobsčio procedūroje. UNHCR mano, kad investicijos į pirmosios instancijos procedūrą, be kita ko, teikiant kokybišką teisinę pagalbą proceso pradžioje, gali pagerinti sprendimų kokybę ir sumažinti apeliacijų ir paskesnių prašymų skaičių trumpinant bendrą procedūros trukmę ir sumažinant išlaidas priėmimo sąlygoms. JTVPK rekomendacijos:
Išsaugoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vykdant pirmosios instancijos prieglobsčio procedūrą. Pritarti Atsižvelgiant į prieš tai teiktus pasiūlymus dėl teisinės pagalbos ir vertimo paslaugų teikimo, Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir apklausų metu.
Siūlome Įstatymo projekto naujos numeracijos 45 straipsnyje dėstomo Įstatymo 82 straipsnio 1 dalį dėstyti taip: „
nustatant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausa atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją žodžiu , o prieglobsčio prašytojams, priskirtiems pažeidžiamiems asmenims ir teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja. Prieglobsčio prašytojo pageidavimu apklausoje gali dalyvauti teisines paslaugas jam teikiantis atstovas. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas. “
biuras, 2020-09-2953 Įstatymo projekto 53 straipsnio Įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti Užsieniečių įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, numatant nauja priemonę - apgyvendinti užsienietį valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pakeitimu siekiama apriboti suinteresuotų asmenų judėjimo laisvę VSAT padaliniams priklausančiose teritorijose. UNHCR palaiko alternatyvių sulaikymui priemonių naudojimą. Tačiau alternatyvios sulaikymui priemonės neturėtų būti naudojamos kaip alternatyvios sulaikymo formos. UNHCR vertinimu, siūloma priemonė, nenumačius papildomų garantijų, gali reikšti laisvės atėmimą, t.y. sulaikymą.
Siekiant užtikrinti, kad siūloma priemonė galėtų būti laikoma alternatyva sulaikymui, UNHCR siūlo ją peržiūrėti numatant galimybę prieglobsčio prašytojams laikinai palikti apgyvendinimo vietą. JTVPK rekomendacijos: Numatyti, kad siūloma priemonė galėtų būti taikoma tik nustačius, kad mažiau ribojančios priemonės, išvardytos Užsieniečių įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, negali būti veiksmingai pritaikytos konkrečiu atveju. Suteikti galimybę prieglobsčio prašytojams laikinai palikti apgyvendinimo vietą. Nepritarti Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti. 13. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras, 2020-09-2958 Įstatymo projekto 58 straipsnis Šiuo metu galiojančio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nenumatytas automatinis sprendimo vykdymo sustabdymas teikiant skundus dėl sprendimų priimtų nagrinėjant prieglobsčio prašymus skubos tvarka, įskaitant pasienio procedūroje priimtus sprendimus. Tokiais atvejais administracinis teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę. Siūlomoje Užsieniečių įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 dienų terminas, per kurį tokiais atvejais teismas turi priimti sprendimą dėl priemonės taikymo. Atsižvelgiant į negrįžtamas ir galimai gyvybei pavojingas klaidingo administracinio sprendimo pasekmes, labai svarbu, kad tokiais atvejais teismas kruopščiai išnagrinėtų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio
b punktą reikalaujama, kad nagrinėdamas prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas įvertintų neigiamą sprendžiančiosios institucijos sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu. UNHCR vertinimu, ši esminė garantija Lietuvos teisės aktuose, kuriais perkeliama Prieglobsčio procedūrų direktyva, nenumatyta. UNHCR rekomendacija:
Numatyti, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, turi įvertinti neigiamą sprendžiančiosios institucijos sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu. Nepritarti Įstatyme nustatytas apskundimo mechanizmas atitinka Direktyvos 2013/32/ES nuostatas. O administracinių bylų nagrinėjimo teismuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, kuriame nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 14. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ 2020-09-30 Nr. G-2020-8049 Norime gerbiamus Komiteto narius informuoti apie situaciją Lietuvos kelių transporto sektoriuje ir galimą teisėkūros iniciatyvų poveikį kelių transporto verslo išlikimui, viešiesiems finansams. Primename kad Lietuvos banko duomenimis paslaugų eksporto dėka, kurio didžiausią dalį sudaro transporto paslaugos Lietuvos einamosios sąskaitos balansas yra teigiamas (LB „Lietuvos ekonomikos apžvalga 2020 balandis). Lietuvos kelių transporto sektorius jau ne vienerius metus susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu, o prasidėjus COVID-19 pandemijai situacija pasidarė dar sudėtingesnė.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis net karantino laikotarpiu kelių transporto sektoriaus darbo paklausa buvo išaugusi. Prie dar didesnio vairuotojų poreikio prisideda Europos Sąjungos dokumentų rinkinį sudarančių teisės aktų (toliau - Mobilumo paketas) nuostatos. Remiantis asociacijos atliktos apklausos duomenimis, norint įgyvendinti Mobilumo paketo reikalavimus, reikės dažniau keisti vairuotojus, ko pasėkoje jų poreikis augs apie 30 proc. Efektyviam veiklos vykdymui vienai krovininei transporto priemonei jau reikalingas nebe 1,5, bet 2 vairuotojai. Taip pat nerimą kelia neaiškios Mobilumo paketo nuostatos, susijusios su vairuotojo grįžimu į įsisteigimo valstybę. Neaiškus šių nuostatų įgyvendinimas tik dar labiau apsunkins Lietuvos kelių transporto sektoriaus darbo organizavimą, todėl, asociacijos nuomone, siekiant užtikrinti Lietuvos kelių transporto funkcionavimą bei išvengti darbuotojų trūkumo didėjimo ateityje būtina skirti didesnį dėmesį kelių transporto sektoriaus aiškesniam reguliavimui. Prašome įvertinti visas aplinkybes svarstant Projekte siūlomos nuostatas, kuriomis itin sugriežtintos sąlygos ir numatyta, kad darbuotojui nebus išduodamas leidimas laikinai gyventi ir leidimas dirbti, o jau išduoti leidimai bus naikinami tuo atveju, kai darbdaviai bus bausti ne tik už nelegalų, bet ir nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, kas dažniausiai apima mažareikšmius pažeidimus (ar bus atsižvelgta į sektoriaus darbo apskaitos specifiką - pvz. dirbtas laikas fiksuojamas automatiškai, kt.), kurie, asociacijos nuomone, nesudarys pagrindo projekte numatytam neproporcingos sankcijos skyrimui, o uždraudus įdarbinti užsieniečius daugeliui transporto įmonių pasekmės bus tiesiog tragiškos.
Svarstant Projekto 13 straipsnį tikslinga įvertinti kaip jis derės su kitais mobilių darbuotojų darbo laiko apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 birželio 21 d, nutarimu Nr.496 „ Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Minėto Vyriausybės nutarimo 18 punktas numato, kad vairuotojų darbo laiko apskaitai naudojama registravimo įranga - tachografai su tachografo registracijos lapais (jeigu tai analoginis tachografas) arba vairuotojo skaitmeninio tachografo kortele (jeigu tai skaitmeninis tachografas). Manome, kad yra didelė rizika, kad įmonėms, turinčioms mobilius darbuotojus, tiesiogiai pritaikius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatos (apibrėžiančios nedeklaruoto darbo sąvoką), kurios nedera su darbo apskaitos reikalavimais taikomas mobiliems darbuotojams ir uždraudus darbinti užsieniečius - įmonės susidurs su neįveikiamais sunkumais.
Taip pat nerimą kelia Projekto nuostata dėl atsisakymo išduoti leidimą dirbti nustačius, kad atsisakoma išduoti leidimą dirbti, jeigu nustatoma, kad darbdavys per pastaruosius 6 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį. Dėl kelių transporto sektoriaus darbo specifikos, vairuotojai išnaudoję savo kasmetines atostogas grįžę iš reiso nori pailsėti ilgesnį laiką ir prašo suteikti neapmokamas atostogas. Tai itin aktualu užsieniečiams, kurie pageidauja reguliariai grįžti į savo kilmės valstybę ir ilsėtis su savo šeima. Nemokamos atostogos yra kiekvieno darbuotojo teisė, todėl papildomi apribojimai užsieniečiams nesudaro galimybių dirbti lygiomis teisėmis su Lietuvos piliečiais. Nors nemokamų atostogų laikotarpiai kelių transporto sektoriuje praktikoje neviršija Projekte numatytų terminų, tačiau esant išskirtinėms aplinkybėms, būtina įvertinti kiekvieną situaciją individualiai ir pavieniams atvejams netaikyti neproporcingų sankcijų. Nepritarti Nedeklaruotas darbas, t. y. nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes darbuotojai, dirbę nedeklaruotą darbą, negauna dalies priklausančio apmokėjimo už darbą, nukenčia jų sauga ir sveikata, darbingumas ir produktyvumas, kyla nelaimingų atsitikimų ir /ar kelių eismo taisyklių pažeidimų rizika. Tendencijos rodo nedeklaruoto darbo atvejų didėjimą krovininio kelių transporto sektoriuje. Iš 32 nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės inspektavimų šiame sektoriuje 2020-03-16
nedeklaruoto darbo atvejų ir 43 asmenys, dirbę nedeklaruotą darbą. Palyginimui: nelegalaus darbo atvejų – 4 ir 10 ir atitinkamai 12 ir 15 nelegaliai dirbusių asmenų už tuos pačius laikotarpius ir tame pačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad 2020 m. I pusm. 42 proc. nustatytų nedeklaruoto darbo pažeidimų buvo dėl darbo apmokėjimo, t. y. vis daugiau atvejų yra nustatoma, kai darbuotojams nesumokamas visas uždirbtas darbo užmokestis . Taip pat daugiau nei 1,5 karto padidėjo užsieniečių kreipimųsi į Darbo ginčų komisijas skaičius (2020 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas kreipėsi 569 užsieniečiai (2019 m. – 350). Iš kurių 175 – Ukrainos piliečiai (2019 m. – 64); 143 – Baltarusijos piliečiai (2019 m. – 79). Daugiausia kreipimųsi sulaukiama iš transporto (2020 m. I pusm. – 754) ir statybos (2020 m. I pusm. – 596) sektorių. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Migracijos komisija, 2020-09-30 * Sprendimas : Siūlyti pagrindiniam Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetui pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5109 ir tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komisija pritarė. Pritarti
2Žmogaus teisių komitetas,
2020-09-30 * Sprendimas : iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5109 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro pastabas ir Komiteto siūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir pritarti
2020-09-303
Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlome šiuos pakeitimus: Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Prieglobsčio prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
1 Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 40 keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose.
Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“ Pritarti Pasiūlymas dėl nauja numeracija dėstomo įstatymo projekto 43 straipsnio. 5. Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3033 N Pasiūlymas:
Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 31 straipsniu, atitinkamai pakeičiant paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka
„tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta
Lietuvos Respublikos užimtumo Užimtumo įstatyme;“. Pritarti iš dalies Siūlytina dėstyti įstatymo projekto naujame 33 straipsnyje, atitinkamai pernumeruojant paskesnius straipsnius. 6. Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3028 Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų ;“
2020-09-3032 Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8.
Kai užsieniečiui Darbdavys, kuriam atsisakyta atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs jį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“ Pritarti Vietoj žodžio
„jį“ patikslinti formuluotę „užsienietį“, nuostatos pabaigoje įrašyti žodį
„dienos.“
2020-09-3011 Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio
mokymo programą (programas) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“
2Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą
nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“ Pritarti 9.
Žmogaus teisių komitetas 2020-09-3019 Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 451 straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme esančias nuorodas į 451 straipsnį: Pakeisti 451 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „451 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu
gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2.
2Vertinimo tvarką,
pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 21
3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34 . Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją.
Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45 . Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
praleisti žodžiai „1 dalies“ pagal TD pastabą
2 Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip:
taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo
laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“ Pritarti Pasiūlymas dėl nauja numeracija dėstomo įstatymo projekto 51 straipsnio. 11.
2 Pasiūlymas: Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovus valstybės tarnautoją ar darbuotoją , pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...>
10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“ Pritarti Pasiūlymas dėl nauja numeracija dėstomo įstatymo projekto 52 straipsnio. siūlytina dėstyti analogiškai pagal daugiskaitą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: p ritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5109(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas ir pasiūlymus, pateiktus derinant Įstatymo projekte keičiamas sąvokas, siūlomi šiuo pakeitimus: Siūlome iš „Pabėgėlių priėmimo centro“ sąvokos pakeitimo išbraukti žodžius „apsisprendimo laikotarpio“, nes atsižvelgiant į galimas įvairias aplinkybes, tikslinga nustatyti, kad užsieniečiai, esantys ar buvę su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, pabėgėlių priėmimo centre galėtų gyventi ne tik apsisprendimo laikotarpiu, kuris nustatytas Įstatymo 130 straipsnio 4 dalyje, bet ir ilgiau, kol bus nustatyta jų teisinė padėtis.
Pasiūlymas:
17 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„171 . Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, apsisprendimo laikotarpiu, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.“ Pritarti
4 (271 ) N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Terminų banke yra aprobuotas terminas „Šengeno teisynas“, siūlome atitinkamai tikslinti Įstatyme keičiamą sąvoką „Šengeno viza“, o taip pat ir sąvokas „Šengeno acquis “ ir „Šengeno valstybė“. Atitinkamai pakeisti paskesnių Įstatymo projekto 1 straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 271 dalį ir ją išdėstyti taip:
„271 . Šengeno acquis teisynas – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d.
Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo bei Šengeno konvencijos pagrindu.“ Pritarti
5 (273 ) N Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 273 dalį ir ją išdėstyti taip:
„273 . Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno acquis teisynas .“ Pritarti
6 (274 ) N Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 274 dalį ir ją išdėstyti taip:
„274 . Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Reglamento (EB) Nr. 810/2009 , nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksą), (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno acquis teisyno nuostatomis.“ Pritarti
5Užsienio reikalų komitetas, 2020-10-213 (5) (8) Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnyje vartojamas formuluotes, siūlo jas vienodai vartoti – prieglobsčio prašytojai yra laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol dėl jų nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, esančio laikinai apgyvendinto pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Pritarti
aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, Komitetas siūlo aiškiau dėstyti Įstatymo nuostatas, konkretizuojant Įstatyme vartojamas formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2, 5 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti
į Lietuvos Respubliką ir būti joje Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“
„5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi
kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“ „9 . Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis. “ Pritarti 7.
Užsienio reikalų komitetas, 2020-10-2116
Argumentai: Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, Komitetas siūlo suderinti Įstatyme vartojamas formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas
užsieniečio darbo
dvejiems2 metams.“
komitetas, 2020-10-2116
Argumentai: Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, Komitetas siūlo suderinti Įstatyme vartojamas formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje , jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
reikalų komitetas, atsižvelgdamas į darbo tvarka pateiktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą, siūlo atsisakyti reikalavimo užsieniečiui įsigyti leidimą dirbti, kai jo darbo vieta yra užsienio valstybėje, kai toks užsienietis neatvyksta į Lietuvos Respubliką, o pagal darbo sutartį visą darbo laiką dirba nuotoliniu būdu užsienio valstybėje (išbraukiant siūlomą Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto papildymą). Nors tai mažintų administracinę naštą darbdaviams, tačiau darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą vis tiek turės pranešti Užimtumo tarnybai per SODROS informacinę sistemą EDAS (papildant Įstatymo 58 straipsnį nauju 17 punktu).
Pasiūlymas: Išbraukti 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „
sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje. “ Pasiūlymas: Papildyti 58 straipsnį 17 punktu: „
būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą
aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, Komitetas siūlo suderinti Įstatyme vartojamas formuluotes – „tvarkos“ yra nustatomos, o jas reglamentuojantys dokumentai – patvirtinami. Pasiūlymas: Pakeisti 571 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką tvirtina nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų
reikalų komitetas siūlo redakcinius nuostatų pakeitimus.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalyje dėstomą naują Įstatymo 611 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastaruosius pastarųjų6 mėnesius mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį , išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje dėstomą naują Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastaruosius pastarųjų6 mėnesius mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį , išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ Pritarti Pritarti redakcinis 12.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalyje dėstomą naują Įstatymo 611 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastaruosius pastarųjų6 mėnesius mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį , išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje dėstomą naują Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau nei 3 mėnesius per pastaruosius pastarųjų6 mėnesius mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį , išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba, kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ Pritarti
redakcinis
reikalų komitetas, 2020-10-2153
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į darbo tvarka pateiktą Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, siekiant Įstatymo pakeitimais atliepti 2020 m. liepos
dalies pakeitimas nėra pakankamas, nes nenumato, kad sprendimų dėl sulaikymo
„ex oficio“ peržiūrą atliks teisminė institucija, kaip numatyta 2008 m.
gruodžio 16 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsnio 3 dalyje (
sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros. ). Todėl siūloma pateiktą Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatą patikslinti nustatant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba ne pati įvertina užsieniečio sulaikymo aplinkybes, bet visais atvejais kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo (atsisakyti šių žodžių „įvertina šioje dalyje nurodyto užsieniečio sulaikymo aplinkybes ir, nustačiusi, kad išnyko užsieniečio sulaikymo pagrindas, nedelsdama“). Pasiūlymas:
Pakeisti 114 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo
ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, įvertina šioje dalyje nurodyto užsieniečio sulaikymo aplinkybes ir, nustačiusi, kad išnyko užsieniečio sulaikymo pagrindas, nedelsdama šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
“ Pritarti Naujos numeracijos įstatymo projekto straipsnis
6 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, nuostatomis, Įstatymo projekto 61 straipsnio 6 dalyje suformuluotą pavedimą ministrams dėsto, nurodydamas aiškiai iki kokios konkrečios datos įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 61 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras , Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2021 m. vasario 28 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti redakcinis
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė [1] Su LRK 2019 m. stebėsenos ataskaita galima susipažinti čia: https://www.redcross.lt/leidiniai . [2] [2] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabos yra prieinamos: https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CCPR/C/LTU/CO/4&Lang=En . [3] Pagal Migracijos departamento prie LR VRM kasmetinius metraščius, LVAT vidutiniškai patenkinta dvigubai daugiau pareiškėjų skundų negu pirmosios instancijos teismai.