Projekto lyginamasis variantas
2135
Nr. Vilnius
Papildyti 68 straipsnį 7 dalimi: „
kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus. Užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nustatytos informacijos iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų gavimo ir su šioje dalyje nustatytų pareigų viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų teikėjams vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.“
ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Užsienio reikalų ministras iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5108(2) lyginamasis variantas
2135
Vilnius
7 dalimi: „
aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką .“
įgyvendinimas
išskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki
. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – vykdant COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio
bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais, kad užsienyje esantys jų abonentai būtų laiku informuoti apie bręstančią krizę ir grįžimo į Lietuvą sąlygas“, užtikrinti efektyvų konsulinės pagalbos teikimą užsienyje esantiems žmonėms nepaprastosios ar karo padėties, ekstremaliųjų situacijų, tarp jų gaivalinių nelaimių, ir kitų nenugalimos jėgos ir panašių aplinkybių (toliau – ypatingos aplinkybės) užsienio valstybėje atvejais, taip pat ir kitais atvejais, kai kyla grėsmė užsienyje esančių Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, sveikatai, gyvybei ar saugumui. Operatyvios žinios apie faktinius viešojo judriojo telefono paslaugų naudotojus (toliau – paslaugų naudotojai) , kurie judriojo telefono ryšio paslaugas gauna iš Lietuvos ūkio subjektų, - viešojo judriojo telefono ryšio operatorių (toliau – operatoriai), skaičių užsienio valstybėje ir galimybė persiųsti pranešimus į šių asmenų mobiliuosius telefonus tokiais atvejais yra svarbūs efektyvios konsulinės pagalbos teikimo įrankiai, kuriuos siūloma reglamentuoti Įstatymo projektu. Poreikis rengti Įstatymo projektą itin išryškėjo ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 viruso paplitimo pasaulyje metu, kai užsienio valstybėse buvo daugiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių.
Dėl valstybių sienų kirtimo ir transporto apribojimų apie 6000 Lietuvos Respublikos piliečių, pageidavusių kuo greičiau grįžti į Lietuvą, užstrigo užsienio valstybėse, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis (toliau – konsulinės įstaigos) koordinavo jų grįžimą. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas išlieka aktualus, atsižvelgiant į antrosios COVID-19 bangos tikimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad, v adovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų 8.2.1.1 ir 8.2.1.2 papunkčiais, Užsienio reikalų ministerija, siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir interesų apsaugą užsienyje, organizuoja ir prižiūri konsulinę pagalbą, koordinuoja konsulinių krizių valdymą ir platina konsulinę informaciją. Užsienio reikalų ministerija konsulinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje teikia per konsulines įstaigas. Šiuo metu pasaulyje veikia 52 konsulinės įstaigos, kurių dauguma yra akredituotos kelioms užsienio valstybėms. Konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikos piliečiams teikia konsulinę pagalbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konsulinio statuto III skyriaus II skirsniu. Dažnai dėl ypatingų aplinkybių konsulinės pagalbos organizavimas užsienyje tampa gana sudėtingomis didesnio masto operacijomis Lietuvos Respublikos piliečių sveikatai, gyvybei ir saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad piliečių sveikatai, gyvybei ir saugumui grėsmingos situacijos gali susiklostyti ir pavieniais atvejais, pvz., 2019 m. buvo organizuojama Lietuvos Respublikos piliečio, pasiklydusio negyvenamoje užsienio valstybės teritorijoje, gelbėjimo operacija.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju konsulinės pagalbos efektyvumo pagrindas yra operatyviai ir laiku piliečiams teikiama informacija. Užsienio valstybėje susiklosčius ekstremaliajai situacijai, būtina nedelsiant identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį, t. y. nustatyti, ar pavojingose teritorijose yra Lietuvos Respublikos piliečių, ir, jei tokių piliečių yra, operatyviai informuoti juos apie esamą situaciją ir rekomenduojamus veiksmus. Pažymėtina, kad ne visi užsienyje keliaujantys Lietuvos Respublikos piliečiai aktualius duomenis apie save pateikia Užsienio reikalų ministerijai (per kelionių aplikaciją www.keliauk.lt ) ir ne visi užsienyje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra įrašyti į konsulinių įstaigų konsulinės registracijos informacinę sistemą. Dažnai viešojo judriojo telefono ryšio operatoriai (toliau – operatoriai) turi tikslesnius duomenis apie užsienio valstybėse ar jų teritorijose esančius asmenis iš Lietuvos. Operatoriai taip pat turi galimybę išsiųsti jiems trumpąsias žinutes – informacinius pranešimus (sms), kurių turinį galėtų nustatyti Užsienio reikalų ministerija. Kartu pažymėtina, kad paslaugų naudotojai gali būti ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau, nesant galimybės išskirti paslaugų naudotojų pagal pilietybę, tikslinga būtų perspėjimo, informacijos, rekomendacijų pranešimus siųsti platesniam ratui asmenų – visiems toje užsienio valstybėje ar jos teritorijoje esantiems paslaugų naudotojams.
Pavieniais konsulinės pagalbos atvejais, kai kyla grėsmė konkretaus Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei ar saugumui, identifikavus šį asmenį kaip konkretaus operatoriaus paslaugų gavėją, operatoriai turi galimybę teikti Užsienio ministerijai informacinę pagalbą ir perduoti jam individualų perspėjimo, informavimo ar rekomendacijų pranešimą. Pažymėtina, kad, nors iki šiol Įstatymo projektu siūlomi nustatyti įpareigojimai operatoriams bendradarbiauti su Užsienio reikalų ministerija nebuvo reglamentuoti, jos prašymu operatoriai geranoriškai teikdavo pagalbą konsulinės pagalbos atvejais. COVID-19 krizės laikotarpiu informaciją operatoriai taip pat nuolat teikė Užsienio reikalų ministerijai, tačiau lygiagrečiai sulaukdavo prašymų ir iš kitų institucijų, neturinčių kompetencijos teikti konsulinę pagalbą užsienyje. Tai kėlė painiavą konsulinės pagalbos užsienyje organizavimo procese ir išryškino būtinybę aiškiau reglamentuoti operatorių bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Tikėtina, kad tokio Užsienio reikalų ministerijos ir operatorių bendradarbiavimo reglamentavimas taptų itin efektyviu įrankiu konsulinei pagalbai teikti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Užsienio reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nėra reguliuojami. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ypatingų aplinkybių, kaip jos apibrėžtos Įstatymo
Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai būtų įpareigoti Užsienio reikalų ministerijai teikti informaciją apie užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siųsti Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, nustatyti, kad Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefonų ryšių paslaugų teikėjai pateiktų visą turimą informaciją, kuri būtų būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siųsti šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus. Tikimasi, kad šios nuostatos padės Užsienio reikalų ministerijai ir konsuliniams pareigūnams efektyviau organizuoti konsulinės pagalbos teikimą užsienyje. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nevartojamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti užsienio reikalų ministras įsakymu turės patvirtinti Įstatymo projektu nustatytos informacijos iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų gavimo ir su Įstatymo projektu nustatytų pareigų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjams vykdymu patirtų sąnaudų kompensavimo tvarką iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės biudžeto lėšų poreikis Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti priklausys nuo krizių, ekstremaliųjų situacijų ir kitų ypatingų aplinkybių pobūdžio ir masto ir į šias situacijas ir aplinkybes papuolusių asmenų, kurių sveikatai, gyvybei ar saugumui kils grėsmė, skaičiaus ir jiems būtinų siųsti pranešimų sąnaudų užsienio valstybėse, t. y. neprognozuojamų rodiklių. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu nustatoma, kad operatorių suteiktos paslaugos bus kompensuojamos pagal patirtas paslaugų teikimo sąnaudas . Biudžeto lėšos Įstatymo pakeitimui įgyvendinti būtų skiriamos Užsienio reikalų ministerijai iš Vyriausybės rezervo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų žmogiškųjų ir organizacinių išteklių ar naujų technologinių sprendimų įgyvendinti nereikės. Per biudžetinius metus, neatsiradus Įstatymo projekte nurodytoms sąlygoms, bendradarbiavimo su operatoriais struktūrai palaikyti biudžeto lėšų skirti nereikės. Pažymėtina, kad, kilus pasaulinei krizei dėl COVID-19, Užsienio reikalų ministerijos prašymu operatoriai siuntė pranešimus apie 100 000 paslaugų naudotojų. Tikėtina, kad šis apytikslis užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičius nesikeistų ir galimos antrosios COVID-19 bangos atveju.
Atsižvelgiant į situaciją konkrečiose užsienio valstybėse ir viruso plitimo dinamiką, būtų sprendžiama dėl pranešimų siuntimo geografijos ir dažnumo poreikio. Dėl sunkiai prognozuojamos situacijos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatyti šiuo metu nėra galimybių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Darbo tvarka Įstatymo projektas pristatytas viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams. Teikiamas Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į gautas pastabas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Konsulinė pagalba“, „krizė užsienio valstybėje“, „ekstremali situacija užsienio valstybėje“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams . Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir interesų apsaugą užsienyje, Užsienio reikalų ministerijai reikia žinoti visų užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, kurias teikia Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, naudotojų skaičių, t.y. ir tų naudotojų, kurių teisių apsauga bei konsulinės pagalbos jiems teikimas užsienyje nepriklauso Užsienio reikalų ministerijos jurisdikcijai.
Antra, kadangi siūlomas reguliavimas dėl asmenų vietos buvimo duomenų teikimo Užsienio reikalų ministerijai betarpiškai susijęs su asmenų teise į privatumą (o Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu), įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais). Trečia, atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė į privatumą gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik laikantis proporcingumo reikalavimų, įstatyme reikėtų nustatyti, kad minėtosios priemonės gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos užsienyje negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas, o šių duomenų teikimas nutraukiamas, bei gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai nebelieka ypatingų aplinkybių arba jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo teikiami.
Ketvirta, žodžiai „ ar kitų aplinkybių“ brauktini, nes
„ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtyje nėra pateiktas baigtinis tam tikrų
aplinkybių ar teisinių režimų sąrašas, o numatytos ir kitos panašios aplinkybės, kurios gali būti pagrindas specialiam teisinių santykių elektroninių ryšių srityje reguliavimui . 2. Vertinant projektu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies antrojoje pastraipoje įtvirtintas nuostatas, kuriose nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus, būtina dar kartą pažymėti, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, kuriais disponuoja viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai, nėra ir negali būti vertinami kaip būtini. Kitaip sakant, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo nuostatų, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą.
Be to, nuostata pildytina ir tuo požiūriu, kad minėtieji vietos nustatymo duomenys gali būti teikiami tik tuo atveju, kai kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. 3. Projektu pildomo įstatymo
subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų kompensuojamos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų patirtos išlaidos. 4. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnių dalys neturi struktūrinių dalių – pastraipų, todėl siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pastraipas reikėtų sujungti į vieną pastraipą, arba dėstyti kaip atskiras 68 straipsnio dalis. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Privatinės
teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2021-05-19 Nr. XIIIP-5108(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]
DĖL
2021 m. gegužės 5 d. Nr. 105-P-50
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Aušrinė Norkienė, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėjos Salvinija Jurėnaitė ir Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-201 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams.
Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir interesų apsaugą užsienyje, Užsienio reikalų ministerijai reikia žinoti visų užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, kurias teikia Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, naudotojų skaičių, t.y. ir tų naudotojų, kurių teisių apsauga bei konsulinės pagalbos jiems teikimas užsienyje nepriklauso Užsienio reikalų ministerijos jurisdikcijai.
Antra, kadangi siūlomas reguliavimas dėl asmenų vietos buvimo duomenų teikimo Užsienio reikalų ministerijai betarpiškai susijęs su asmenų teise į privatumą (o Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu), įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais). Trečia, atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė į privatumą gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik laikantis proporcingumo reikalavimų, įstatyme reikėtų nustatyti, kad minėtosios priemonės gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos užsienyje negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas, o šių duomenų teikimas nutraukiamas, bei gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai nebelieka ypatingų aplinkybių arba jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo teikiami.
Ketvirta, žodžiai „ar kitų aplinkybių“ brauktini, nes „ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtyje nėra pateiktas baigtinis tam tikrų aplinkybių ar teisinių režimų sąrašas, o numatytos ir kitos panašios aplinkybės, kurios gali būti pagrindas specialiam teisinių santykių elektroninių ryšių srityje reguliavimui. Nepritarti Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo metu pateiktus Užsienio reikalų ministerijos paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR konsulinio statuto 2 straipsnio 3 dalį, konsulinė pagalba yra konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai ne tik užsienyje į nelaimę patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir jų sutuoktiniams (sugyventiniams) ar artimiems giminaičiams, taip pat šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, o Konsuliniame statute numatytais atvejais – asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat ES piliečiams. Kadangi galimybės išskirti judriojo telefono ryšio paslaugų iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių naudotojų (toliau - paslaugų naudotojai) pagal pilietybę ar turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, rekomendaciniai pranešimai turi būti siunčiami visiems toje užsienio valstybėje ar jos teritorijoje esantiems paslaugų naudotojams.
Operatyvios žinios apie faktinių paslaugų naudotojų skaičių užsienio valstybėje ir galimybė persiųsti pranešimus į šių asmenų mobiliuosius telefonus yra svarbūs efektyvios konsulinės pagalbos teikimo įrankiai . Pažymėtina, kad duomenų apie užsienio valstybėse esančių paslaugų naudotojų skaičių rinkimas neturėtų būti traktuojamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kadangi nėra nustatoma paslaugų naudotojų tapatybė. Šių duomenų rinkimo tikslas – operatyviai identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį konkrečioje užsienio valstybėje ar jos dalyje nerenkant subjektus identifikuojančių duomenų. Viešųjų judriojo ryšio telefono paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio informaciją paslaugų naudotojams teiktų tuo pačiu pagrindu, kaip ir, pavyzdžiui, informuodami juos apie atvykimą į užsienio valstybę ir toje valstybėje esančios konsulinės įstaigos kontaktus . Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme projekte apibrėžiami aiškūs atvejai , kuomet viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjai siųstų Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams paslaugų naudotojams, t. y. ypatingos aplinkybės ir kitos aplinkybės, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti efektyvų konsulinės pagalbos teikimą pirmiau minėtiems asmenims ne tik ypatingomis aplinkybėmis, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje (nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės), bet ir kitais atvejais, kuomet yra kilusi grėsmė užsienyje esančių asmenų gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui
aplinkybių sąrašą ir nepritarti žodžių „ar kitų aplinkybių“ išbraukimui. Žr. URK pasiūlymą
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antrojoje pastraipoje įtvirtintas nuostatas, kuriose nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus, būtina dar kartą pažymėti, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, kuriais disponuoja viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai, nėra ir negali būti vertinami kaip būtini.
Kitaip sakant, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo nuostatų, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą. Be to, nuostata pildytina ir tuo požiūriu, kad minėtieji vietos nustatymo duomenys gali būti teikiami tik tuo atveju, kai kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Pritarti Atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijos nuomonę, kad pavieniais būtinosios pagalbos poreikio atvejais, kilus grėsmei konkretaus Lietuvos Respublikos ar ES piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, sveikatai ar gyvybei, būtų pasitelkiamos kitos tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje veikiančios institucijos, atsakingos už pagalbos teikimą, siūlytina 68 straipsnio 7 dalies antrąjį sakinį išbraukti. Žr. URK pasiūlymą
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pastraipoje reikėtų nurodyti, iš kokiam subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų kompensuojamos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų patirtos išlaidos.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerija į pagalbą pasitelktų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjus tik esant įstatyme apibrėžtoms ypatingoms aplinkybėms , kas pagal Įstatymo 3 straipsnio 27 dalį, apibrėžiama kaip nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės (dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais), pažymėtina, kad biudžeto lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti panaudojimas reglamentuotas LR biudžeto sandaros įstatyme ir LR valstybės rezervo įstatyme, todėl šių nuostatų kartoti Projektu pildomame įstatyme netikslinga. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies
ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, o pagal Valstybės rezervo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalių – pastraipų, todėl siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pastraipas reikėtų sujungti į vieną pastraipą, arba dėstyti kaip atskiras 68 straipsnio dalis. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 5.
skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2021-04-211
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) yra paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, kurios tikslas yra telkti Lietuvos verslą ir kurti konkurencinę ekonominę aplinką, skatinti rinkos ekonomikos sistemos plėtrą ir kt., šių tikslų įgyvendinimo siekiant per socialinį dialogą. Šiuo pagrindu ir atstovaudami LVK narių interesus kreipiamės į Jus dėl 2021 m. balandžio 22 d. LR Seimo posėdyje pateikiamų įstatymų projektų, susijusių su elektroninių ryšių sektoriumi:
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-5108), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projekto (XIVP-413) ir Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-9). Pirmasis įstatymo projektas, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135
išplečiamo LR užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais informuojant užsienyje esančius Lietuvos piliečius apie ekstremalias situacijas.
Siūlomi Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimai reglamentuoja tokio pobūdžio bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais, įskaitant Lietuvos piliečių informavimą laiku apie bręstančią krizę ir grįžimo į Lietuvą sąlygas bei informacijos suteikimą apie užsienio valstybėje esančių faktinių Lietuvos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių, siekiant užtikrinti efektyvią konsulinę pagalbą.<...> <....>Atsižvelgiant į rašte aptartų Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektais (XIIIP-5108, XIVP-413, XIVP-9) inicijuojamų pokyčių svarbą, LVK pritaria jų pateikimui LR Seimo posėdyje 2021 m. balandžio 22 d. ir tolesnei diskusijai dėl šių projektų Seime bei siūlo, kad visi trys Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektai Ekonomikos komitete būti svarstomi kartu. Manome, kad tai yra pozityvi teisėkūros praktika, kai tarpusavyje susiję įstatymų projektai yra svarstomi bendru paketu. Atsižvelgiant į Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektų aktualumą ir poveikį visam elektroninių ryšių sektoriui, prašome į tolesnę diskusiją dėl šių projektų įtraukti ir socialinius partnerius, LVK bei elektroninių ryšių sektoriaus atstovus. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2021-04-271 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) projektą, papildantį ERĮ 68 straipsnį 7 dalimi, teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų 8.2.1 papunktyje nustatyta, kad užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) vykdo šiame papunktyje išvardintas funkcijas Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir juridinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje srityje. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktai ir 3 dalis nustato, kad diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, taip pat rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. Kitaip tariant, URM ir jos diplomatinių atstovybių funkcijos apima tik Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių ERĮ projektu siekiama tvarkyti kitų valstybių piliečių ir (ar) jų sutuoktinių ar artimų giminaičių ar kitų asmenų asmens duomenis. Tačiau įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, URM informacija teikiama ne tik apie Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), bet ir apie Europos Sąjungos pilietį ar jo sutuoktinį (sugyventinį) ar artimą giminaitį ar asmenį be pilietybės, turintį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad vienas iš kriterijų vertinant asmens duomenų teikimo teisėtumą, yra tinkamas gavėjas, t. y. siekiant užtikrinti atitiktį 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) įtvirtintiems su asmens duomenų apsauga susijusiems principams ir teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygoms, asmens duomenys gali būti teikiami tik tiems subjektams, kurie turi teisę juos gauti. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą URM ir jos diplomatinių atstovybių kompetenciją ir į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar ne Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos ar kitų asmens duomenų teikimas būtų teisėtas. 2. VDAI palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrą pastabą, atkreipiančią dėmesį, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo) nustatytus reikalavimus, ERĮ projekte „reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais)“. Papildomai pastebėtina ir tai, kad ERĮ projekto, papildančio ERĮ 68 straipsnį 7 dalimi, antroje pastraipoje nustatyta, kad operatoriai teikia URM visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu. VDAI kelia abejonių siekiamų atlikti veiksmų (teikti visą turimą informaciją) santykis su asmens duomenų teikimo tikslu (pirma, kuri yra būtina, antra, padėtų susisiekti).
Pirmasis asmens duomenų teikimo tikslas („kuri yra būtina“) yra pernelyg abstraktus, nes iš jo nėra aišku, kam konkrečiai asmens duomenų teikimas yra būtinas (pvz. suteikti būtinai medicinos pagalbai, kitai pagalbai, susijusiais su grėsmės gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui pašalinimui ar pan.). Antrasis asmens duomenų teikimo tikslas nesudaro pagrindo asmens duomenų teikimui, nes siekiant susisiekti su asmeniu, asmens duomenų teikimas nėra būtinas, pavyzdžiui, tokiu atveju operatorių išsiųstas URM pranešimas pasiektų minėtą tikslą be asmens duomenų teikimo. Taigi, projektas tikslintinas, nustatant pirma, aiškius asmens duomenų teikimo tikslus, kriterijus (sąlygas), antra, teiktinas asmens duomenų kategorijas, siekiant užtikrinti, kad siekiamos įtvirtinti teisinės priemonės atitiktų būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo kriterijus. 3. VDAI palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento trečią ir ketvirtą pastabas, pabrėžiančią pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą ir tikslumą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5108 ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų komitetas, 2021-05-051 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ar siūlė atsižvelgti, siūlo Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalį dėstyti vienoje pastraipoje, neišskiriant atskirų sakinių į pastraipas, pirmąjį sakinį po žodžių „teikia informaciją“ papildyti žodžiais „ reikalingą identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį ir mastą“ tam, kad būtų pagrįstas renkamos informacijos apie konkrečioje valstybėje ar jos dalyje esančių judriojo telefono ryšio paslaugų iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių naudotojų skaičių, ir išbraukti antrąjį sakinį. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti 68 straipsnį 7 dalimi:
„7. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi
grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje , atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją, reikalingą identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį ir mastą, apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams.
Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu, ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus . Užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nustatytos informacijos iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų gavimo ir su šioje dalyje nustatytų pareigų viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų teikėjams vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.“
reikalų komitetas, 2021-05-052 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą – 2021 m. rugpjūčio 2 d.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja
m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Žygimantas Pavilionis, Giedrius Surplys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ekonomikos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys : U žsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Užsienio reikalų viceministro sekretorė Liana Streimikienė, U žsienio reikalų ministerijos Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Kristina Brazevič , Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Margarita Valčiukė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-201 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Pirma , nėra aišku, kodėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir interesų apsaugą užsienyje, Užsienio reikalų ministerijai reikia žinoti visų užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, kurias teikia Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, naudotojų skaičių, t.y. ir tų naudotojų, kurių teisių apsauga bei konsulinės pagalbos jiems teikimas užsienyje nepriklauso Užsienio reikalų ministerijos jurisdikcijai.
Antra , kadangi siūlomas reguliavimas dėl asmenų vietos buvimo duomenų teikimo Užsienio reikalų ministerijai betarpiškai susijęs su asmenų teise į privatumą (o Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu), įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus , kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais). Trečia , atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė į privatumą gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik laikantis proporcingumo reikalavimų, įstatyme reikėtų nustatyti , kad minėtosios priemonės gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos užsienyje negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas, o šių duomenų teikimas nutraukiamas, bei gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai nebelieka ypatingų aplinkybių arba jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo teikiami.
Ketvirta , žodžiai „ ar kitų aplinkybių“ brauktini, nes „ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtyje nėra pateiktas baigtinis tam tikrų aplinkybių ar teisinių režimų sąrašas, o numatytos ir kitos panašios aplinkybės, kurios gali būti pagrindas specialiam teisinių santykių elektroninių ryšių srityje reguliavimui . Nepritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 2 straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad konsulinė pagalba yra konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai ne tik užsienyje į nelaimę patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir jų sutuoktiniams (sugyventiniams) ar artimiems giminaičiams, taip pat šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, bei numatytais atvejais – asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat ES piliečiams. Tokiais atvejais operatyvios žinios apie faktinių paslaugų naudotojų, gaunančių judriojo telefono ryšio paslaugas iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių, skaičių užsienio valstybėje ir galimybė persiųsti pranešimus į šių asmenų mobiliuosius telefonus yra svarbūs efektyvios konsulinės pagalbos teikimo įrankiai. Kadangi galimybės išskirti paslaugų naudotojų pagal pilietybę ar turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, rekomendaciniai pranešimai turi būti siunčiami visiems toje užsienio valstybėje ar jos teritorijoje esantiems paslaugų naudotojams.
Duomenų apie užsienio valstybėse esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių rinkimas nėra asmens duomenų tvarkymas, kadangi nėra nustatoma paslaugų naudotojų tapatybė. Šių duomenų rinkimo tikslas – operatyviai identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį konkrečioje užsienio valstybėje ar jos dalyje nerenkant duomenų subjektus identifikuojančių duomenų. Pranešimų paslaugų naudotojams apie esamą situaciją ir rekomenduojamus veiksmus siuntimas per viešųjų judriojo ryšio telefono paslaugų teikėjus laikytinas asmens duomenų tvarkymu, tačiau šiuo atveju duomenų valdytojai ir tvarkytojai yra viešųjų judriojo ryšio telefono paslaugų teikėjai, kurie turi pareigą tvarkyti asmens duomenis taip, kaip reglamentuoja jų veiklą reguliuojantys teisės aktai. Viešųjų judriojo ryšio telefono paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio informaciją paslaugų naudotojams teiktų tuo pačiu pagrindu, kaip ir, pavyzdžiui, informuodami juos apie atvykimą į užsienio valstybę ir toje valstybėje esančios konsulinės įstaigos kontaktus. Atvejai, kuomet viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjai siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams, yra aiškiai apibrėžti, t. y. ypatingos aplinkybės ir kitos aplinkybės, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje.
Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti efektyvų konsulinės pagalbos teikimą pirmiau minėtiems asmenims ne tik ypatingomis aplinkybėmis, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje (nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės), bet ir kitais atvejais, kuomet yra kilusi grėsmė užsienyje esančių asmenų gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, siūlytume numatyti platesnį aplinkybių sąrašą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies antrojoje pastraipoje įtvirtintas nuostatas, kuriose nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus, būtina dar kartą pažymėti, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, kuriais disponuoja viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai, nėra ir negali būti vertinami kaip būtini.
Kitaip sakant, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo nuostatų, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą. Be to, nuostata pildytina ir tuo požiūriu, kad minėtieji vietos nustatymo duomenys gali būti teikiami tik tuo atveju, kai kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Pritarti Argumentai:
Įvertinę tai, kad 68 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje numatytų priemonių – duomenų apie užsienio valstybėse esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių turėjimas ir galimybė jiems perduoti pranešimus apie esamą situaciją ir rekomenduojamus veiksmus – būtų pakankamos priemonės efektyviam konsulinės pagalbos teikimui užtikrinti, o pavieniais būtinosios pagalbos poreikio atvejais, kilus grėsmei konkretaus Lietuvos Respublikos ar ES piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, sveikatai ar gyvybei, pasitelktume kitas institucijas, atsakingas už pagalbos teikimą. Pasiūlymas 1:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 68 str.
„ Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu, ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus “ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 68 str. 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių
gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies trečiojoje pastraipoje reikėtų nurodyti, iš kokiam subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų kompensuojamos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų patirtos išlaidos. Nepritarti Argumentai: Biudžeto lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti panaudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, todėl šių nuostatų kartoti Projektu papildomame įstatyme netikslinga.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo straipsnių dalys neturi struktūrinių dalių – pastraipų, todėl siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pastraipas reikėtų sujungti į vieną pastraipą, arba dėstyti kaip atskiras 68 straipsnio dalis Pritarti Pastraipos sujungtos į vieną pastraipą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija, 2021-04-21 <...>pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-5108), svarbus dėl išplečiamo LR užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais informuojant užsienyje esančius Lietuvos piliečius apie ekstremalias situacijas.
Siūlomi Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimai reglamentuoja tokio pobūdžio bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais, įskaitant Lietuvos piliečių informavimą laiku apie bręstančią . Krizę ir grįžimo į Lietuvą sąlygas bei informacijos suteikimą apie užsienio valstybėje esančių faktinių Lietuvos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių, siekiant užtikrinti efektyvią konsulinę pagalbą.<...> <....>Atsižvelgiant į rašte aptartų Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektais (XIIIP-5108, XIVP-413, XIVP-9) inicijuojamų pokyčių svarbą, LVK pritaria jų pateikimui LR Seimo posėdyje 2021 m. balandžio 22 d. ir tolesnei diskusijai dėl šių projektų Seime bei siūlo, kad visi trys Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektai Ekonomikos komitete būti svarstomi kartu. Manome, kad tai yra pozityvi teisėkūros praktika, kai tarpusavyje susiję įstatymų projektai yra svarstomi bendru paketu. Atsižvelgiant į Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektų aktualumą ir poveikį visam elektroninių ryšių sektoriui, prašome į tolesnę diskusiją dėl šių projektų įtraukti ir socialinius partnerius, LVK bei elektroninių ryšių sektoriaus atstovus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektui XIVP-9 buvo parašyta Vyriausybės išvados Seimo salėje pateikimo metu. Vyriausybės išvada dėl XIVP-9 dar negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
duomenų apsaugos inspekcija, 2021-04-271 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) projektą, papildantį ERĮ 68 straipsnį 7 dalimi, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų 8.2.1 papunktyje nustatyta, kad užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) vykdo šiame papunktyje išvardintas funkcijas Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir juridinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje srityje. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktai ir 3 dalis nustato, kad diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių , įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, taip pat rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. Kitaip tariant, URM ir jos diplomatinių atstovybių funkcijos apima tik Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių ERĮ projektu siekiama tvarkyti kitų valstybių piliečių ir (ar) jų sutuoktinių ar artimų giminaičių ar kitų asmenų asmens duomenis . Tačiau įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, URM informacija teikiama ne tik apie Lietuvos Respublikos pilietį(-ius), bet ir apie Europos Sąjungos pilietį ar jo sutuoktinį (sugyventinį) ar artimą giminaitį ar asmenį be pilietybės, turintį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad vienas iš kriterijų vertinant asmens duomenų teikimo teisėtumą, yra tinkamas gavėjas, t. y. siekiant užtikrinti atitiktį 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) įtvirtintiems su asmens duomenų apsauga susijusiems principams ir teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygoms, asmens duomenys gali būti teikiami tik tiems subjektams, kurie turi teisę juos gauti. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą URM ir jos diplomatinių atstovybių kompetenciją ir į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar ne Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos ar kitų asmens duomenų teikimas būtų teisėtas. Nepritarti Argumentai:
Konsulinė pagalba teikiama ne tik užsienyje į nelaimę patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir jų sutuoktiniams (sugyventiniams) ar artimiems giminaičiams, taip pat šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, bei Konsuliniame statute numatytais atvejais – asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat ES piliečiams. Žr. argumentus prie TD 1 pastabos. 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
Teisės departamento antrą pastabą, atkreipiančią dėmesį, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo) nustatytus reikalavimus, ERĮ projekte „ reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais) “.
Papildomai pastebėtina ir tai, kad ERĮ projekto, papildančio ERĮ 68 straipsnį 7 dalimi, antroje pastraipoje nustatyta, kad operatoriai teikia URM visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu. VDAI kelia abejonių siekiamų atlikti veiksmų (teikti visą turimą informaciją) santykis su asmens duomenų teikimo tikslu (pirma, kuri yra būtina, antra, padėtų susisiekti). Pirmasis asmens duomenų teikimo tikslas („kuri yra būtina“) yra pernelyg abstraktus, nes iš jo nėra aišku, kam konkrečiai asmens duomenų teikimas yra būtinas (pvz. suteikti būtinai medicinos pagalbai, kitai pagalbai, susijusiais su grėsmės gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui pašalinimui ar pan.). Antrasis asmens duomenų teikimo tikslas nesudaro pagrindo asmens duomenų teikimui, nes siekiant susisiekti su asmeniu, asmens duomenų teikimas nėra būtinas, pavyzdžiui, tokiu atveju operatorių išsiųstas URM pranešimas pasiektų minėtą tikslą be asmens duomenų teikimo. Taigi, projektas tikslintinas, nustatant pirma, aiškius asmens duomenų teikimo tikslus, kriterijus (sąlygas), antra, teiktinas asmens duomenų kategorijas, siekiant užtikrinti, kad siekiamos įtvirtinti teisinės priemonės atitiktų būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo kriterijus.
Atsižvelgti Žr. pasiūlymą prie antros Teisės departamento pastabos. 3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
Teisės departamento trečią ir ketvirtą pastabas, pabrėžiančią pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą ir tikslumą. Atsižvelgti Žr. argumentus prie trečios ir ketvirtos Teisės departamento pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komitetas, 2021-05-05 pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5108 ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti 2.
reikalų komitetas, 2021-05-051 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ar siūlė atsižvelgti, siūlo Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
sakinių į pastraipas, pirmąjį sakinį po žodžių „teikia informaciją“ papildyti žodžiais „ reikalingą identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį ir mastą“ tam, kad būtų pagrįstas renkamos informacijos apie konkrečioje valstybėje ar jos dalyje esančių judriojo telefono ryšio paslaugų iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių naudotojų skaičių, ir išbraukti antrąjį sakinį. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti
dalimi: „7. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje , atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją, reikalingą identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį ir mastą, apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams.
Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu, ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus . Užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nustatytos informacijos iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų gavimo ir su šioje dalyje nustatytų pareigų viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų teikėjams vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.“
reikalų komitetas, 2021-05-052 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą – 2021 m. rugpjūčio 2 d.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2020 m. spalio 1 d 2021 m. rugpjūčio 2 d. 2. Užsienio reikalų ministras iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 2021 m. rugpjūčio 1 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5108(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP- 5108(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė