Projekto lyginamasis variantas
203
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis
šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku ( mediatoriumi ) , kai sprendžiami ginčai , ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų (toliau – aukcionai) organizatoriumi bei vykdytoju .“
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame
konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys . Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų
parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą.
Notaras dėl civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo ( mediacijos ) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainos kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“ 4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų teikimą, atlyginimą už aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimą , atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.“ 5 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„202 straipsnis. Notarų teikiamos taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugos Notarai teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus . Notaras privalo teikti pirmenybę įstatymų nustatytų funkcijų atlikimui notariniams veiksmams atlikti . Teikdamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus .
Atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus ir teikdamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas, notaras turi atriboti savo funkcijų notarinių veiksmų atlikimą nuo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų teikimo. Notaras negali teikti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus . Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų notarinių veiksmų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas.“
straipsnis. Notaro teikiamos aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugos Notaras Civilinio kodekso, šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turto, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notaras būti negali. Aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo teikti pirmenybę notariniams veiksmams atlikti. Aukcionai organizuojami ir vykdomi informacinių technologijų priemonėmis. Organizuojant ir vykdant aukcionus imamasi priemonių, kad būtų u žtikrinami: patikimas asmens tapatybės nustatymas, konfidencialumas, tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma. Aukciono dalyvio mokestis mokamas į notaro depozitinę sąskaitą.
Aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklės, kuriose nurodomos aukciono organizatoriaus teisės ir pareigos, aukciono objekto įsigijimo bei apmokėjimo tvarka, aukciono dalyvio mokesčio mokėjimo, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka, aptariamos kitos organizuojant ir vykdant aukcioną reikšmingos aplinkybės. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. “
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų , nurodytų šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose .“
ir ją išdėstyti taip:
„Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal
notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jei pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria notaro atstovą. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų , nurodytų šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose .
Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.“ 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:
„ Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais .“ 9 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Notarinių veiksmų ir paslaugų registravimas Visi notariniai veiksmai ir paslaugos registruojami viename notariniame registre. Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo ar paslaugos duomenys:
1) notarinio veiksmo ar paslaugos registracijos numeris;
2) notarinio veiksmo atlikimo ar suteiktos paslaugos data;
3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data;
4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę;
5) notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys;
6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą ar suteiktą paslaugą ;
7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę paslaugą ;
8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai .
Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente. Įrašas notariniame registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio antrosios dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas. Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio Notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas
Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai ar suteiktos paslaugos , rašytinį pareiškimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formos Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas ir jų bei tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras .“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021
d . 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
203
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis
šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku ( mediatoriumi ) , kai sprendžiami ginčai , ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų (toliau – aukcionai) organizatoriumi bei vykdytoju .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų
parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo ( mediacijos ) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainos kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“
20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų teikimą, atlyginimą už aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimą , atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.“ 4 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„202 straipsnis. Notarų teikiamos taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugos Notarai teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus . Notaras privalo teikti pirmenybę įstatymų nustatytų funkcijų atlikimui notarinių veiksmų atlikimui . Teikdamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus . Atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus ir teikdamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas, notaras turi atriboti savo funkcijų notarinių veiksmų atlikimą nuo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų teikimo.
Notaras negali teikti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas notarinius veiksmus . Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų notarinių veiksmų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugas.“
straipsnis. Notarų teikiamos aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugos Notarai Civilinio kodekso, šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turtą, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notaras būti negali. Aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo teikti pirmenybę notarinių veiksmų atlikimui. Aukcionai organizuojami ir vykdomi informacinių technologijų priemonėmis. Organizuojant ir vykdant aukcionus imamasi priemonių, kad būtų u žtikrinama patikimas asmens tapatybės nustatymas, konfidencialumas, tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas ir naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma. Aukciono dalyvio mokestis mokamas į notaro depozitinę sąskaitą. Aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka nustatyta Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklėse.
Šiose taisyklėse nurodomos aukciono organizatoriaus teisės ir pareigos, aukciono objekto įsigijimo ir apmokėjimo tvarka, aukciono dalyvio mokesčio mokėjimo, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka, aptariamos kitos organizuojant ir vykdant aukcioną reikšmingos aplinkybės. Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. “
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų .“
ir ją išdėstyti taip:
„Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal
notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jei pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria notaro atstovą. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų .
Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas
Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo. Notaro Depozitinėje depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi: „ Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Notarinių veiksmų ir paslaugų registravimas Visi notariniai veiksmai ir paslaugos registruojami viename notariniame registre.
Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo ar paslaugos duomenys:
1) notarinio veiksmo ar paslaugos registracijos numeris;
2) notarinio veiksmo atlikimo ar paslaugos suteikimo data;
3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data;
4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę;
5) notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys;
6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą ar suteiktą paslaugą ;
7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę paslaugą ;
8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai . Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente. Įrašas notariniame registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio antrosios dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas. Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio Notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“ 10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai ar suteiktos paslaugos , rašytinį pareiškimą.“ 11 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis.
Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formos Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas, ir jų tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras .“
, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021
d . 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-2882 2, 3, 19, 20, 202
203
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2883 2, 3, 19, 20, 202 , 22, 26, 37, 38, 44 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems parduoti (pirkti) ar išnuomoti (nuomotis) turtą didžiausios pasiūlytos kainos (nuomos mokesčio) aukciono būdu, dalyvauti notaro organizuojamuose ir vykdomuose turto pirkimo – pardavimo ar nuomos viešuosiuose aukcionuose (toliau – aukcionai), įvertinus šios paslaugos poreikį ir užsienio valstybių (pavyzdžiui, Belgijos, Ispanijos, Graikijos, Nyderlandų, Italijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Estijos ir kt.), kuriose notarai turi teisę organizuoti ir vykdyti aukcionus, praktiką. Įstatymo projektu taip pat siekiama atsisakyti nuostatos, kad Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Įstatymo projekto tikslas – suteikti notarams teisę organizuoti ir vykdyti aukcionus naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, sudarant galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims gauti kokybiškas aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, nustatyti notaro teikiamų paslaugų registravimo teisinį reguliavimą bei pašalinti diskriminuojančią amžiaus pagrindu nuostatą dėl dalyvavimo Viešame konkurse eiti notaro pareigas. Įstatymo projektas taip pat prisidėtų prie Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), tikslų įgyvendinimo.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 197.2 p. numatyto tikslo – siekti elektroninių viešųjų paslaugų turinio ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros, 197.11 p. numatyto tikslo – didinti elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumą, 197.12 p. numatyto tikslo – tęsti viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę darbus, užtikrinti paslaugų teikimo procesų kompleksinį pertvarkymą, pagrįstą naudotojų poreikių tenkinimu bei elektroninių paslaugų patogumu ir patrauklumu jų naudotojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto parengimą iniciavo Lietuvos notarų rūmai, projektą parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Daiktų pardavimo aukciono būdu teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos ,,Prievolių teisė“ IV dalies ,,Atskiros sutarties rūšys“ XXIII skyriaus ,,Pirkimas – pardavimas“ dvyliktasis skirsnis ,,Daiktų pardavimas aukciono būdu“. Šiame skirsnyje nustatytos pagrindinės aukcionų organizavimo ir vykdymo taisyklės bei principai. Vadovaujantis CK 6.419 straipsnio 1 dalimi, daiktų pirkimas – pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Pagal CK 6.421 straipsnio 2 dalį, įrašas aukciono vedėjo registre apie pasiūlymą ir laimėtojo pavardė (pavadinimas) yra sutarties sudarymo įrodymas. CK 6.419 straipsnio
nurodytos aukciono rūšys – savanoriškas arba priverstinis.
CK 6.419 straipsnio
nustatyta, kad valstybei bei savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui – pardavimui aukciono būdu šio skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita. Notaras pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dalyvauja aukciono būdu realizuoto nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio įforminimo procese atlikdamas notarinį veiksmą, t. y. tvirtindamas aukcione parduoto nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perleidimo sutartį, kuri pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalo būti notarinės formos ir pagal 6.421 straipsnio 3 dalį turi būti sudaryta per dešimt dienų nuo nekilnojamojo daikto pardavimo aukcione. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių turto pirkimo – pardavimo (nuomos) aukcionus organizuoja ir vykdo valstybės (savivaldybių) institucijos, kurioms teisės aktais pavesta tokius aukcionus organizuoti, pavyzdžiui, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Žemės fondas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt. Privačių subjektų turto pirkimo – pardavimo (nuomos) aukcionus organizuoja įvairios nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės ir kitos įmonės, kurios pagal savo įstatus gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas. Minėtiems aukcionams organizuoti ir vykdyti naudojamos skirtingos elektroninės platformos, pavyzdžiui, elektroninius aukcionus integruojant į įmonės informacines sistemas arba kuriant valstybės informacines sistemas. Taip pat organizuojami ir vykdomi tiesioginiai aukcionai, kai nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje susirinkę aukciono dalyviai varžosi tarpusavyje.
Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, daikto pardavimas aukciono būdu ir tokiu būdu parduoto turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas (įforminimas) pagal savo prigimtį, pobūdį ir turinį yra atskiri veiksmai, kuriuos atlieka skirtingi subjektai: aukcioną vykdo – tarpininkas – aukciono vedėjas, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį tvirtina notaras. Šiuo metu aukciono vykdymas nepriskiriamas prie Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – Notariato įstatymas) ar kituose įstatymuose nustatytų notarinių veiksmų ar Notariato įstatyme įtvirtintų notarų teikiamų paslaugų. Notariato įstatyme šiuo metu reguliuojamas tik notarinių veiksmų ir su jų atlikimu susijusių techninių paslaugų registravimas, tačiau nėra nustatytas privalomas notaro teikiamų kitų paslaugų (mediacijos, aukciono organizavimo bei vykdymo paslaugos , arbitravimo funkcijų ) registravimas. Taip pat nėra patvirtintos Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo taisyklės, nors piniginių sumų į notaro depozitinę sąskaitą priėmimas yra vienas iš Notariato įstatymo 26 straipsnyje nustatytų notarinių veiksmų, taip pat ši notaro funkcija nustatyta CK (pvz., 6.56 straipsnyje, 6.344 straipsnio
straipsnio 5 dalyje, 4.197 straipsnio 4 dalyje, 4.226 straipsnyje), Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje ir kt. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą dalyvauti Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę ne vyresni kaip 60 metų asmenys . 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma suteikti notarams teisę organizuoti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis. Aukcionų organizavimas ir vykdymas būtų neprivaloma paslauga, už kurią notaras pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį galėtų imti su paslaugos gavėju sutartą atlyginimą . Kartu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad aukcionų organizavimas ir vykdymas neturėtų trukdyti notarui atlikti notarinių veiksmų. Notaras turėtų teikti pirmenybę notariniams veiksmams atlikti, kad būtų tinkamai vykdoma prevencinė funkcija ir užtikrinamas civilinės apyvartos teisėtumas. Notaras teiktų aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugą, kurią sudarytų informacijos apie ketinamą vykdyti aukcioną skelbimas pagal kliento nustatytas aukciono sąlygas, aukcionų dalyvių registravimas ir jų pripažinimas aukcionų dalyviais, detalios informacijos apie aukciono objektą teikimas, aukciono vykdymas, jo pabaigos fiksavimas, aukciono dalyvių mokesčių notaro depozitinėje sąskaitoje administravimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais gali būti nustatytas konkretus tam tikro turto (pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto) pirkimo – pardavimo
(nuomos) aukciono organizatorius ir vykdytojas, pažymėtina, kad notarai galėtų teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turto, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notarai negali būti. Aukcionai būtų organizuojami ir vykdomi Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Lietuvos notarų rūmai būtų atsakingi už savo kuriamos informacinės sistemos nepertraukiamą veikimą, sistemos techninių ir programinių priemonių plėtrą, tvarkomos elektroninės informacijos saugą ir kibernetinį saugumą, tinkamų techninių ir organizacinių asmens duomenų tvarkymo priemonių naudojimą.
Detalią aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką nustatytų Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklėse būtų aptariamos aukciono organizatoriaus teisės ir pareigos, aukcionų objekto įsigijimo bei apmokėjimo tvarka, aukciono dalyvio mokesčio mokėjimo, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka, kitos aukciono organizavimui ir vykdymui reikšmingos aplinkybės. Taisykles tvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Pardavus nekilnojamąjį daiktą notaro organizuojamame aukcione, pirkimo – pardavimo sandoriai būtų sudaromi, tvirtinami ir duomenys Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodami ta pačia tvarka, kuria minėti veiksmai atliekami šiuo metu, t. y. naudojantis Nekilnojamojo turto sandorių viešąja elektronine paslauga (NETSVEP). Įgyvendinus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo rinkoje atsiras dar viena alternatyvi paslauga, teikiama informacinių technologijų priemonėmis. Ši nauja paslauga prisidės prie verslo skatinimo keltis į elektroninę erdvę ir jo vystymo bei plėtros, taip pat gyventojams ir verslo subjektams užtikrins turto realizavimo procesų efektyvumą, operatyvumą, skaidrumą ir konfidencialumą. Be to, šią paslaugą teiktų aukštos profesinės kvalifikacijos asmuo – notaras, kuris suteiktų klientams kvalifikuotą aukciono organizavimo ir vykdymo paslaugą bei užtikrintų turto perleidimo aukciono būdu bei turto nuomos aukciono būdu procedūros teisėtumą.
Tokiu būdu ne tik būtų tinkamai įgyvendinami teisės aktų reikalavimai aukcionų organizavimo ir vykdymo procese, bet kartu būtų užtikrintas ir visuomenės/vartotojų interesas dėl operatyvios, patogios, patikimos paslaugos gavimo ir konkurencingos paslaugos kainos (atsirastų galimybė rinktis iš platesnio rato subjektų, teikiančių šią paslaugą, o tai sąlygotų lankstesnę teikiamos paslaugos kainodarą). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nėra įtvirtinama privilegija aukcioną organizavusiam ir vykdžiusiam notarui atlikti privalomus nekilnojamojo turto realizavimo proceso veiksmus. Dėl aukcione parduoto nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perleidimo sutarties šalys galėtų kreiptis pas bet kurį notarą (ši teisė įtvirtinta Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje), o aukcioną organizavęs ir vykdęs notaras neturėtų jokio pranašumo prieš kitus notarus. Taip pat p ažymėtina, kad Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti teisę, bet ne pareigą notarui teikti aptariamą paslaugą (kiekvienas notaras pats spręs, ar veikti aukcionų organizavimo ir vykdymo srityje). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemiškumo ir visų notaro gaunamų pajamų (tiek už notarinių veiksmų atlikimą, tiek už kitas notaro teikiamas paslaugas) apskaitos, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti privalomą notaro teikiamų paslaugų registravimą notariniame registre.
Tačiau, atsižvelgiant į skirtingą notarinių veiksmų ir notaro teikiamų paslaugų prigimtį, atlikimo taisykles ir tikslus, notarinių veiksmų ir notaro teikiamų paslaugų priežiūros apimtis ir mechanizmus, įgyvendinant šią nuostatą Notarinio registro pildymo taisyklėse būtų nustatyta, kad notariniame registre būtų atskirai registruojami notariniai veiksmai (taip pat su jais susijusios techninės paslaugos) ir notaro teikiamos paslaugos ( arbitro, mediacijos ir aukciono organizatoriaus bei vykdytojo). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurios tikslas – saugoti pagrindines žmogaus teises, atitinkančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, III antraštinėje dalyje, skirtoje lygybei, įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas (20 straipsnis), taip pat įtvirtintas bet kokios diskriminacijos draudimas, ypatingai dėl asmens lyties, rasės, tautinės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos, amžiaus <...>. Konstatuotina, kad Europos Sąjungos institucijose įtvirtintas ir diskriminacijos dėl amžiaus draudimas. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti diskriminuojančios nuostatos amžiaus pagrindu, kad dalyvauti Viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne vyresni kaip 60 metų asmenys. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymui, buvo pakeista taikinamojo tarpininkavimo samprata (sąvoka) ir šiuo metu šis ginčų sprendimų būdas vadinamas – mediacija, todėl Įsakymo projekte keičiamos „taikinamojo tarpininkavimo“ ir „civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius)“ sąvokos taip, kaip jos nurodytos minėtame įstatyme.
Taip pat siūloma nustatyti, kad aukciono dalyvio mokestis būtų mokamas į notaro depozitinę sąskaitą. Aukciono dalyvio, laimėjusio aukcioną, sumokėtas dalyvio mokestis būtų įskaitomas į planuojamo parduoti (išnuomoti) turto kainą. Kartu Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. Priešingai, manytina, kad p riėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir sudarius dar vieną alternatyvią galimybę turtą įsigyti konkurencijos sąlygomis, būtų skatinamas ekonominis efektyvumas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir nesudarys notarams išskirtinių sąlygų kitų elektroninius aukcionus organizuojančių subjektų atžvilgiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Naujos alternatyvios elektroninės aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugos atsiradimas prisidės prie dar didesnio verslo aplinkos gerinimo ir skatinimo keltis į elektroninę erdvę ir spartesnio jo vystymo ir plėtros. 8 .
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos notarų rūmais, turės patvirtinti Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką ir Notarų rūmų prezidiumo teikimu turės patvirtinti Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Informacinę sistemą, kuri bus skirta organizuoti ir vykdyti aukcionus kurs ir (arba) tobulins Lietuvos notarų rūmai savo lėšomis. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto su visuomene konsultuojamasi paskelbus Įstatymo projektą Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „notaras“, „aukcionas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Projekto 8 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnį 3 dalimi ir joje nustatyti, kad pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad p asibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo. Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teisingumo ministras tvirtintų vieną tvarką, kurioje būtų nustatoma tiek notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarka, tiek pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarka, ar tai būtų atskiros tvarkos. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga vienoje teisingumo ministro tvirtinamoje tvarkoje nustatyti visus paminėtus klausimus, susijusius su notaro depozitine sąskaita ir joje esančiomis lėšomis. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, esminių pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad reikėtų tikslinti įstatymo projekto pavadinimą, išbraukiant jame skaičių „3“, nes Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnis šiuo projektu nėra keičiamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
,
2020-10-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-08-258 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Projekto 8 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnį 3 dalimi ir joje nustatyti, kad pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad p asibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo.
Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teisingumo ministras tvirtintų vieną tvarką, kurioje būtų nustatoma tiek notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarka, tiek pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarka, ar tai būtų atskiros tvarkos. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga vienoje teisingumo ministro tvirtinamoje tvarkoje nustatyti visus paminėtus klausimus, susijusius su notaro depozitine sąskaita ir joje esančiomis lėšomis. Pritarti iš dalies Piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą yra vienas iš Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnyje įtvirtintų notarų atliekamų notarinių veiksmų. Tačiau nei Notariato įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra detalizuota piniginių sumų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą tvarka. Bendro pobūdžio nuostatos įtvirtintos tik LR civilinio kodekso 6.56 straipsnyje, tačiau šių nuostatų nepakanka, siekiant aiškiai ir detaliai reglamentuoti piniginių sumų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą tvarką. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 8 straipsnyje ir siūloma nustatyti, kad tokią tvarką tvirtintų ministras. Ši tvarka reglamentuotų visų piniginių sumų priėmimą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. ne tik pagal prievoles, kylančias iš notarų organizuojamų ir vykdomų aukcionų teisinių santykių, o ir pagal bet kokias kitas pinigines prievoles, kai atsiranda pagrindas sumokėti pinigines sumas į notaro depozitinę sąskaitą.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarkoje yra nustatytos lėšų perdavimo tvarkyti kitam notarui tvarka ir sąlygos, kai baigiasi lėšas perduodančio notaro įgaliojimai vykdyti profesinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, teisinius santykius, t. y. piniginių sumų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimą klientui, siekiant reglamentuoti notarinio veiksmo atlikimo tvarką tarp kliento ir notaro, turėtų reglamentuoti viena tvarka, o notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindu, siekiant užtikrinti notaro veiklos tęstinumą, depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarką kitam veiklą vykdančiam notarui turėtų reglamentuoti kita (atskira) tvarka. Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarka ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarka turėtų būti atskiros, nes reglamentuotų savo esme skirtingo pobūdžio ir skirtingų subjektų teisinius santykius (vienu atveju – kliento ir notaro, kitu – dviejų notarų (baigusio ir vykdančio veiklą). Siekiant teisinio aiškumo, patikslintinas Notariato įstatymo 24 straipsnyje įvardintos depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarkos pavadinimas į Notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarką
2 Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią viešame konkurse eiti notaro pareigas gali dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys.
Jei amžiaus, kurio sulaukus asmuo negali tapti ir dirbti notaru, nustatymas laikytinas diskriminacija dėl amžiaus, tai įstatymai, nustatantys ribojimus dirbti atitinkamus darbus sulaukus tam tikro amžiaus, turėtų būti keičiami sistemiškai. Pritarti Projekto autoriai atkreipia dėmesį, kad kitoms teisinėms profesijoms nėra nustatoma amžiaus riba, nuo kurios nebūtų galima pretenduoti užimti atitinkamas pareigas. Tačiau yra nustatyti tokie amžiaus ribojimai, kaip, pavyzdžiui, 65 metai, iki kurių skiriama į teisėjo pareigas. O vidaus tarnybos statute nustatyta analogiška kaip ir notariato įstatyme 60 metų riba pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
589 Argumentai: Pasiūlymas:
1) 6 straipsniu keičiamo 203 straipsnio paskutinį sakinį išdėstyti taip: „.... Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo siūlymus teikimu .“
papildomą 26 straipsnį 3 dalį išdėstyti taip: „Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras., derindamas suderinęs su Notarų rūmais.“
3) 9 straipsniu keičiamo 37 straipsnio paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Notarinis registras tvarkomas elektroniniu būdu.
Notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, derindamas suderinęs su Notarų rūmais.“ Nepritarti
1) Aukcionų organizavimas ir vykdymas būtų notarų teikiama neprivaloma paslauga ir kiekvienas notaras pats spręstų, ar teikti šią paslaugą. Nėra būtina revizuoti vidinius aukcionų organizavimo ir vykdymo procesus, kurie, be kita ko, būtų organizuojami ir vykdomi Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Notarų rūmai turėtų teisę spręsti dėl aukcionų organizavimo procesų, o Teisingumo ministerija turėtų užtikrinti, kad aukcionų organizavimo ir vykdymo procesus (tvarką) nustatančios taisyklės atitiktų teisės aktų reikalavimus. 2) Formuluotė „derindamas“ reiškia nebaigtinį procesą, taigi tokiu atveju teisingumo ministras tvirtintų tvarką dar nesibaigus derinimo procesui, t. y. ne galutinai aptarus visus aspektus ir suderinus galutinę poziciją. Lingvistinė termino „suderinti“ analizė suponuoja, kad derinimo metu turėtų būti pašalinami nuomonių prieštaravimai bei pasiekiamas derinantiems subjektams priimtinas rezultatas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-01-4-05 yra pasisakęs, kad s uderinimas reiškia ne tik pastangas pasiekti bendrą poziciją dėl teisės akto turinio, tačiau ir suderinimo fakto patvirtinimą bei atsakomybės už šį norminį aktą prisiėmimą.
Toks suderinimas, kuris rengiant norminį aktą yra privalomas aukštesnės galios teisės aktų pagrindu, skiriasi nuo įprastinio išvadų, pastabų ir pasiūlymų apie teisės akto projektą pareiškimo, kurį teisės aktų rengimo procese atlieka įvairūs asmenys ir organizacijos – tiek viešojo administravimo subjektai, tiek suinteresuotos grupės, mokslo institucijos, ekspertai ir kt. Šiuo gi atveju tikslas – pasiekti bendrą poziciją dėl turinio. Kartu pastebėtina, kad teisės aktuose formuluotė „derindamas“ nėra naudojama. 3) Žr. argumentus dėl 2 punkto. Taip pat paminėtina, kad notarinis registras yra tvarkomas Notarų rūmų sukurtoje E-notaro informacinėje sistemoje, todėl jam netaikomi Valstybės informacinių išteklių įstatyme numatyti reikalavimai, kurie taikomi valstybės registrams. Tai lemia mažesnį valstybės vaidmenį priimant sprendimus dėl organizacinių procesų ir tikslingumą suteikti didesnę diskreciją šiais klausimais Notarų rūmams. Papildomai paminėtina, kad sistemiškai įvertinus Notariato įstatymo nuostatas, susijusias su teisingumo ministro kompetencija tvirtinti poįstatyminius teisės aktus, pažymėtina, jog teisingumo ministras konkrečius teisės aktus tvirtina šiais būdais: 1) suderinęs su suinteresuotomis institucijomis ar subjektais arba
2) Lietuvos notarų rūmų prezidiumo teikimu . Pavyzdžiui, be siūlomų Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklių tvirtinimo analogiškai Notarų rūmų prezidiumo teikimu patvirtinti Notarų atestavimo nuostatai (4 str.).
Notariato įstatyme nustatyta, kad suderinus su atitinkamu subjektu ar institucija yra tvirtinami šie teisės aktai: 1) Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarka (151 str.); 2) Įkainiai už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas (19 str.); 3) Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarka (24 str.); 4) Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro pildymo tvarka (37 str.); 5) Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo tvarka (59 str.). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė