Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai atlieka šio straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą ir išaiškina pareiškėjui ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu galimybes. Jeigu pareiškėjas sutinka spręsti ginčą valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo būdu, užpildo nustatytos formos sutikimą, kuris pateikiamas kartu su antrinės teisinės pagalbos prašymu. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnio 4 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) informacija apie valstybės užtikrinamą neteisminį taikinamąjį tarpininkavimą, kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija. 3 straipsnis 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį nauja 1 dalimi: 1. Asmuo, turintis teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir tarnybos sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, norintis ginčą spręsti taikiai, pateikia tarnybai prašymą ir kitos ginčo šalies sutikimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo. Sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu formą nustato teisingumo ministras. 1. 2. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą taikinamojo tarpininkavimo būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo. 2. 3.
3. Advokatas, siūlydamas tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo, turi pateikti tarnybai abiejų ginčo šalių sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu. Sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu formą nustato teisingumo ministras. 3. 4. Taikinamasis tarpininkavimas pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuotas tik vieną kartą. 4 straipsnis 27 straipsnio pakeitimas
27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Tarnyba, gavusi šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyto asmens prašymą ar antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato siūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu ir pareiškėjo bei kitos ginčo šalies sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu, sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos. Priėmus sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo, antrinė teisinė pagalba taikinamojo tarpininkavimo vykdymo metu neteikiama sprendžiant ginčo dalį, dėl kurios inicijuotas taikinamasis tarpininkavimas. 2. Papildyti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
darbo dienas nuo taikinamojo tarpininkavimo pabaigos dienos praneša pareiškėjui ir antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, kad pareiškėjui tęsiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai:
1) taikinamasis tarpininkavimas pasibaigia be taikos sutarties ir nėra šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;
2) taikinamasis tarpininkavimas pasibaigia taikos sutartimi ir pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba veiksmams, susijusiesiems su taikos sutarties pateikimu tvirtinti teismui, atlikti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras
iki 2017 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Julius Sabatauskas Irena Šiaulienė
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant skatinti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtrą, sudaryti asmenims galimybes kreiptis dėl valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos), skatinti taikų ginčų sprendimą, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų bei valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme, mažinti nevykdomų ir /ar priverstinai vykdomų teismų sprendimų skaičių. Įstatymo projektu įgyvendinamos Septynioliktos Vyriausybės 2016 – 2019 programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 224.7, 224.8 punktų nuostatos
numatančios skatinti būdus ginčus spręsti neteismine tvarka, plėtojant taikinamojo tarpininkavimo sistemą, numatant privalomą mediaciją nagrinėjant tam tikrų kategorijų civilinius ir administracinius ginčus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 5.3.4. priemonės
„Darbas. Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema
stiprinimas“ 3 punktas „Alternatyvių ginčų sprendimų taikymo išplėtimas civiliniame procese ir įteisinimas administraciniame procese“. Įstatymo projektu taip pat įgyvendinamos Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos, kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr.
1R-268, nuostatos. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (toliau – Direktyva) nurodyta, kad valstybės narės turi skatinti mediacijos paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmų įdiegimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja
tarpininkavimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas ir jos taikymo teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1R-256 „Dėl Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo planas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268 „Dėl Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos patvirtinimo“ siekiama nustatyti detalų ir aiškų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) reglamentavimą, sudaryti teisines prielaidas taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai) ir skatinti jo plėtrą civiliniame, baudžiamajame ir administraciniame procesuose, sudaryti sąlygas paprasčiau ir efektyviau spręsti ginčus, mažinti teismų darbo krūvį.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 1R-82 „Dėl Valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2016 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 1R-83 „Dėl sutikimo spręsti ginčą valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo būdu formos patvirtinimo“; 2016 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 1R-84 „Dėl valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikėjų atrankos nuostatų patvirtinimo“; 2016 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo taisykles ir tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. Nr. 364 nutarimu „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo" nustatytas 11,58 euro užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar taikinamąjį tarpininkavimą. 2013 m. buvo priimta nauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Šia redakcija sudarytos sąlygos taikyti taikinamąjį tarpininkavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje. Minėto įstatymo nuostatos dėl taikinamojo tarpininkavimo taikymo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d., tačiau praktikoje dar nėra taikomos.
rezultatų laukiama. Dėl Įstatymo pakeitimų Įstatymo projektu siūloma keisti šiuo metu praktiškai negaliojančią valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo inicijavimo ir teikimo tvarką. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, kurioje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą taikinamojo tarpininkavimo būdu ir pasiūlyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnybai) priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo. Tai yra Tarnyba priima sprendimą skirti taikinimo tarpininką tik gavusis antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato siūlymą, gavus abiejų ginčo šalių sutikimą. Esamas teisinis reguliavimas nenumato galimybės pačiam pareiškėjui, kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir kuriame Tarnybos sprendimu numatyta teikti antrinę teisinę pagalbą, norinčiam ginčą spręsti taikiai, pateikti Tarnybai prašymą ir kitos ginčo šalies sutikimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo. Nežiūrint to, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo taisykles, yra patvirtintas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos viešai skelbiamas Neteisminio taikinimo tarpininkavimo (mediatorių) sąrašas, duomenų apie jų suteiktas paslaugas nėra. Augantis teisminės mediacijos atvejų skaičius rodo, ginčo šalių norą spręsti ginčus taikiai.
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog esamas reguliavimas ne tik stabdo mediacijos plėtrą, bet ir varžo asmens, siekiančio ginčą spręsti taikiai, teises pačiam kreiptis dėl valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos). Priėmus Įstatymo projektą, būtų skatinama mediacijos plėtra, taikus ginčų sprendimas, tikėtina, daugiau ginčų būtų išsprendžiama mediacijos būdu ir būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų bei valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme, taip pat ginčo šalims pavykus susitarti taikiai mažės nevykdomų ar priverstinai vykdomų teismo sprendimų. Skatinant taikų ginčo sprendimą šeimos ginčuose, ypač ginčuose dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, bus geriau užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesai, užkirstas kelias galimiems vaiko teisių pažeidimams, manipuliavimams vaiku ir piktnaudžiavimas tėvų teisėmis. Taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos Lietuvoje įgyvendinti Direktyvos nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir terminai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektu sudaromos geresnės sąlygos įgyvendinti Direktyvos nuostatas. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turėtų patvirtinti kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo skyrimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriate buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-4439, kuriame nurodytos reikalingos valstybės biudžeto lėšos privalomajai mediacijai finansuoti, mediatorių sąrašui administruoti, mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti, suinteresuotų subjektų mokymams (švietimui) mediacijos tema organizuoti, mediacijos infrastruktūrai sukurti (pavyzdžiui, patalpoms pritaikyti), mediacijos viešinimui. Atsižvelgiant į tai, šio įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neteisminė mediacija“, „ginčas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Julius Sabatauskas Irena Šiaulienė
15, 18, 26, 27
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu formą nustato teisingumo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti ir to paties straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vienos iš minėtų nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Be to, tobulinant projekto 3 straipsnio juridinę techniką, šiame straipsnyje siūlytina nauja redakcija išdėstyti visą keičiamo įstatymo 26 straipsnį. Kitu atveju, atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra siūloma keisti (pildyti) galiojančių keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-3 dalių turinio, projekto 3 straipsnį turėtų sudaryti tik 2 struktūrinės dalys: 1 dalyje turėtų būti dėstoma nauja keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, o 2 dalimi – pernumeruojamos galiojančios keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-3 dalys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
projekto 5 straipsnio 2 dalyje - ,,Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“. Atsižvelgus į tai, projekte naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. 2. Tobulinant projekto 1-4 straipsnių teisinę techniką, šiais straipsniais siūlomus keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių struktūrinių dalių pakeitimus reikėtų dėstyti kabutėse. 3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4.
dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-29 Nr. S-2017-3025 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
15, 18, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-510 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑510 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
15,
2017-10-18
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, vyriausioji specialistė Reda Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-0310 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu formą nustato teisingumo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti ir to paties straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vienos iš minėtų nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Be to, tobulinant projekto 3 straipsnio juridinę techniką, šiame straipsnyje siūlytina nauja redakcija išdėstyti visą keičiamo įstatymo 26 straipsnį.
Kitu atveju, atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra siūloma keisti (pildyti) galiojančių keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-3 dalių turinio, projekto 3 straipsnį turėtų sudaryti tik 2 struktūrinės dalys: 1 dalyje turėtų būti dėstoma nauja keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, o 2 dalimi – pernumeruojamos galiojančios keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-3 dalys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio
straipsnio 2 dalyje - ,,Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“. Atsižvelgus į tai, projekte naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Pritarti Komiteto patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIP-4441(2) (Vyriausybės teiktą įstatymo projektą Nr. XIIP-4441 sujungus su įstatymo projektu Nr. XIIIP-510) atsižvelgta į Teisingumo ministerijos siūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
810
siūlomus keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių struktūrinių dalių pakeitimus reikėtų dėstyti kabutėse. Pritarti Jungtinio projekto Nr. XIIP-4441(2) nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pateiktą pastabą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Jungtinio projekto Nr. XIIP-4441(2) nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pateiktą pastabą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kontroliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, teikia Vyriausybei su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos susijusių teisės aktų projektus, organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos stebėseną, komitete 2017 m. gegužės 9 d. yra gauta Teisingumo ministerijos nuomonė. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-04-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑510 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija 2017-05-0910 Teisingumo ministerijoje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas dėl pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-510 (toliau - Projektas) pateikimo. Iš esmės pritariame Projekto tikslui skatinti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtrą, tačiau kartu pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Dėl Projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių. 1. Siekiant suteikti asmenims teisę inicijuoti valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo (toliau - taikinamasis tarpininkavimas) procedūrą savarankiškai kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau - tarnyba), turėtų būti sistemiškai peržiūrimos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos. Pastebėtina, kad priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra paskiriamas advokatas, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmeniui numatoma pareiga tiek savarankiškai kreiptis į tarnybą dėl taikinamojo tarpininkavimo inicijavimo, tiek pateikti kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu, kyla klausimas, koks bus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vaidmuo ir įgaliojimai šiame etape. Svarstytina, ar siekiant efektyvaus šio proceso organizavimo, nebūtų tikslinga suteikti tarnybai įgaliojimus priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo procedūros inicijavimo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo metu, jeigu asmuo prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą prideda teisingumo ministro nustatytos formos sutikimą (kuriame atsispindi tiek pareiškėjo, tiek kitos ginčo šalies valia) dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu. Pritarti Komiteto patobulintame jungtiniame įstatymo projekte Nr. XIIP-4441(2), siekiant skatinti mediacijos plėtrą, pritarta įstatymo projekto Nr. XIIIP-510 iniciatorių siūlymui, kad asmenys, norintys ginčą spręsti mediacijos būdu, galės su prašymu kreiptis į tarnybą dėl mediacijos vykdymo.
Taip pat nustatyta, kad pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turės išaiškinti ginčo sprendimo mediacijos būdu galimybes ir jeigu pareiškėjas išreikš norą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą tiekiantis asmuo padės surašyti arba surašys prašymą dėl mediacijos vykdymo. Sprendimą dėl mediacijos vykdymo priims tarnyba. 2. Lietuvos
priimamuose sprendimuose. Pritarti Šiomis nuostatomis yra patikslintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIIP-4441(2). 3. Lietuvos
10
3Sistemiškai vertinant Projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomus pakeitimus,
abejotina dėl poreikio teikti tris dokumentus (pareiškėjo sutikimas, jo prašymas ir kitos ginčo šalies sutikimas), siekiant inicijuoti taikinamojo tarpininkavimo vykdymo procedūrą. Svarstytina, ar nebūtų racionalu numatyti vieną dokumentą, pavyzdžiui, prašymą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo, kuriame, be kita ko, būtų išreiškiamas sutikimas spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojančios sutikimo spręsti ginčą valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo būdu formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-83, nuostatas vieną sutikimą pildo abi ginčo šalys. Pritarti Jungtinis įstatymo projektas Nr. XIIP-4441(2) patobulintas atsižvelgiant į pateiktą pastabą. 4. Lietuvos
710 4.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio teisinio reguliavimo, kuris numato, jog taikinamąjį tarpininkavimą inicijuoja antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas, tikslas yra užtikrinti, kad profesionalus teisininkas, susipažinęs su atstovaujamojo pateikta informacija ir jo pozicija dėl galimybės ginčą spręsti taikiai, kitais surinktais duomenimis apie visą ginčo esmę, galėtų objektyviai įvertinti taikinamojo tarpininkavimo poreikį ir perspektyvas. Pastebėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, siekti taikaus ginčo išsprendimo (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos civilinėse ir administracinėse bylose pavyzdinių reikalavimų 7 punktas). Advokatas betarpiškai kontaktuodamas su ginčo šalimis gali nustatyti, kad šalys dėl esminių taikaus susitarimo sąlygų jau yra tinkamai susitarusios ir yra reikalinga tik parengti taikos sutartį, todėl iš esmės papildomai nėra poreikio taikinamojo tarpininkavimo vykdymui. Kartu, matydamas taikinamojo tarpininkavimo vykdymo poreikį, prieš siūlydamas tokią galimybę šalims, advokatas, be kita ko, pateikia informaciją apie taikaus susitarimo reikšmę (teisines pasekmes) ir taikos sutarties esminius reikalavimus. Tokiu būdu išvengiama atvejų, kad ginčo šalys, pradinio apsisprendimo ir sutikimo ginčą spręsti taikiai metu, gali būti neįvertinusios taikos sutarties pasekmių bei aplinkybių, jog tam tikiu sąlygų jos negali įtraukti į teismui teikiamą taikos sutartį (pavyzdžiui, dėl imperatyviomis įstatymų nuostatomis nustatytų taisyklių). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad taikus susitarimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje gali būti pasiektas ne tik vykdant taikinamąjį tarpininkavimą.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pirminę teisinę pagalbą teikiantiems specialistams numatyta pareiga imtis veiksmų dėl taikaus ginčo išsprendimo. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Taigi, jeigu ginčo šalys jau šiame teisinės pagalbos teikimo etape yra apsisprendusios dėl taikaus ginčo išsprendimo, poreikio kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (išskyrus, jeigu siekiama taikos sutartį patvirtinti teisme) ar pildyti Projekto 1 straipsnyje nurodytą sutikimą, nėra. Pažymėtina, kad 2016 m. duomenimis, pirminės teisinės pagalbos specialistai parengė 89 taikos sutartis. Tuo tarpu teikiant antrinę teisinę pagalbą, taikus susitarimas taip pat gali būti pasiektas iki teismo sprendimo priėmimo. Pastebėtina, kad vien
teikė prireikus ją teikiantys advokatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas taikinamojo tarpininkavimo procedūros inicijavimas ar nesėkmingas taikinamasis tarpininkavimas turi įtakos papildomam valstybės biudžeto lėšų poreikiui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, kadangi toliau yra tęsiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Taigi, siūlytina įtvirtinti teisę tarnybai atsisakyti taikyti taikinamąjį tarpininkavimą tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai taikinamojo tarpininkavimo taikymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar neperspektyvus. Pritarti Jungtiniame įstatymo projekte Nr. XIIP-4441(2), siekiant skatinti mediacijos plėtrą, pritarta įstatymo projekto Nr.
XIIIP-510 iniciatorių siūlymui, kad asmenys, norintys ginčą spręsti mediacijos būdu, galės su prašymu kreiptis į tarnybą dėl mediacijos vykdymo. Taip pat nustatyta, kad pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turės išaiškinti ginčo sprendimo mediacijos būdu galimybes ir jeigu pareiškėjas išreikš norą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą tiekiantis asmuo padės surašyti arba surašys prašymą dėl mediacijos vykdymo. Sprendimus dėl mediacijos vykdymo priims tarnyba. 5. Lietuvos
3 Dėl Projektu siūlomo teisinio reguliavimo teisės technikos. 1. Atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, Projekto 1 ir 2 straipsniuose vartotina sąvokos „valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas“ santrumpa „taikinamasis tarpininkavimas“. Nepritarti Jungtinio projekto Nr. XIIP-4441(2) nuostatos patobulintos atsižvelgiant į šio projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvokos santrumpą ‑ „mediacija“. 6. Lietuvos
punktuose pateiktiems pastebėjimams. Atsižvelgta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto
patobulintam jungtiniam (sujungtų projektų Nr. XIIIP-510 ir Nr. XIIP-4441) įstatymo projektui Nr. XIIP-4441(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė