Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
netekusiais galios 21 straipsnio 4 dalies 1–3 punktus. 1) ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla (pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);
stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);
3) kita asmens sveikatos priežiūros veikla, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro;
netekusiu galios 21 straipsnio 4 dalies 5 punktą. 5 ) stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigų veikla, stacionarių vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veikla;
netekusiu galios 21 straipsnio 4 dalies 14 punktą. 14) stacionarių triukšmo šaltinių veikla triukšmo prevencijos zonose. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2499
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai L ietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2773 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) tikslas – panaikinti dvigubą asmens sveikatos priežiūros, socialinių globos įstaigų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, atsisakyti leidimo-higienos paso išdavimo stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose, sumažinti administracinę naštą asmens sveikatos priežiūros, socialinių globos, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų veiklą vykdantiems ūkio subjektams, naštą, tenkančią institucijoms atliekant priežiūros funkcijas, užtikrinti efektyvų ūkio subjektų priežiūrai skirtų resursų panaudojimą. Įstatymų projektų uždaviniai:
panaikinti dvigubą licencijavimą ir sumažinti reguliavimo, administracinę naštą asmens sveikatos priežiūros, stacionarių socialinių paslaugų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų veiklą vykdantiems ūkio subjektams, atsisakyti leidimų-higienos pasų šioms veikloms išdavimo. 2.
ūkio subjektų priežiūrai skirtų resursų panaudojimą, atsisakyti leidimo-higienos paso išdavimo stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1–3 ir 5 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros ir stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos, stacionarių vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veiklai vykdyti yra būtinas leidimas-higienos pasas. Analogiškas reikalavimas numatytas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų veiklai Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2773, įsigaliosiančiame 2021 m. sausio 1 d. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punktu leidimus-higienos pasus įgaliotas išduoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC). Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti gali tik asmenys (fiziniai ir (arba) juridiniai), gavę licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai (toliau – licencija). Licencija, kurią vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.
V-156
„Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ išduoda Valstybinė
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), suteikia teisę asmeniui verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vienas iš dokumentų, kuriuos turi Akreditavimo tarnybai pateikti asmuo, siekiantis gauti licenciją, yra NVSC išduoto leidimo-higienos paso ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos kopijos. Taip susiklosto situacija, kai dvi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos tai pačiai veiklai išduoda du dokumentus (licencijas) (leidimą-higienos pasą ir licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai), suteikiančius teisę vykdyti veiklą. Asmens sveikatos priežiūros veikla galima tik turint abu šiuos dokumentus. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) socialinės globos įstaigoms išduoda licencijas teikti socialinę globą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-684 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Globos įstaigų licencijavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Remiantis Globos įstaigų licencijavimo taisyklių nuostatomis, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas licenciją teikti socialinę globą išduoda atsižvelgdamas į NVSC išduotą leidimą-higienos pasą stacionarios socialinės globos įstaigos veiklai.
Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas reglamentuoja, kad juridinis asmuo papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas turi teisę teikti tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigos licenciją, fizinis asmuo – turintis papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto licenciją. Tarp reikalavimų licencijai gauti, yra numatytas ir reikalavimas atitikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII- 2773 nuo 2021 m. sausio 1 d. numatyta papildyti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalį 31 punktu, pagal kurį papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklai bus privaloma turėti ir leidimą-higienos pasą. T aigi, tai pačiai veiklai bus išduodami du dokumentai (licencijos) (leidimas-higienos pasas ir papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros licencija), suteikiantys teisę vykdyti veiklą. Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veikla galima tik turint abu šiuos dokumentus. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo
triukšmo šaltinių veikla triukšmo prevencijos zonose priskiriama veikloms, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, triukšmo prevencijos zonose ūkio subjektams draudžiama planuoti ir vykdyti ūkinę veiklą, kuriai naudojami nauji triukšmo šaltiniai, kol bus gautas leidimas-higienos pasas.
Tačiau nuo minėtų Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų įsigaliojimo datos (2010 m.) nebuvo išduotas nė vienas leidimas-higienos pasas stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose. Įvairių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nepriklausomai nuo to, ar stacionarus triukšmo šaltinis yra triukšmo prevencijos zonoje ir ar turi leidimą-higienos pasą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pripažinti netekusiais galios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1–3, 5 ir 14 punktus ir atsisakyti leidimų-higienos pasų išdavimo asmens sveikatos priežiūros, stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose. Atsisakius leidimo-higienos paso išdavimo asmens sveikatos priežiūros, stacionarių socialinių paslaugų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, panaikinus dvigubą licencijavimą ir palikus reikalavimą subjektui gauti tik vieną licenciją, asmens sveikatos priežiūros veikla galės būti vykdoma gavus licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, stacionarių socialinių paslaugų veikla
licenciją teikti socialinę globą, o papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veikla – gavus papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigos ar specialisto licenciją. Papildomo dokumento (leidimo-higienos paso) išduodant šias licencijas nebus reikalaujama.
Visuomenės sveikatos saugos teisės aktų (higienos normų) reikalavimų įgyvendinimas bus vertinamas licenciją išduodančiai institucijai pateikus asmens sveikatos priežiūros ar stacionarių socialinių paslaugų veiklą numatančio vykdyti ūkio subjekto užpildytą deklaraciją apie konkrečių visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, o vėliau, ūkio subjektui vykdant veiklą, NVSC vykdomos asmens sveikatos priežiūros, stacionarių socialinių paslaugų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą vykdančių ūkio subjektų valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, numatytos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, metu. Atsižvelgiant į licencijų išdavimo principus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“ nuostatas, ūkio subjekto veiklos atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams bus grindžiama paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis ir (ar) dokumentais (deklaracija), informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų, o rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus bus valdoma atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą. Ūkio subjekto veiklos atitiktis visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems reikalavimams galės būti vertinama iš karto po to, kai bus išduota licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar licencija teikti socialinę globą. Paaiškėjus, kad ūkio subjekto pateiktoje deklaracijoje pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad ūkio subjektas neatitinka veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektas informuojamas apie nustatytus trūkumus ir nustatomas terminas šiems trūkumams pašalinti.
Kol trūkumai šalinami, licencijos galiojimas nestabdomas ir nenaikinamas. Per nustatytą terminą nepašalinus deklaracijos trūkumų ir (arba) neinformavus licenciją išduodančios institucijos apie šių trūkumų pašalinimą, licencijos galiojimas galės būti sustabdomas, o paaiškėjus, kad ūkio subjekto pateiktoje deklaracijoje pateikti žinomai melagingi duomenys ir (arba) duomenys, pateikti deklaracijoje (pranešime), yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad ūkio subjektas neatitinka veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų licencijos išdavimo sąlygų, licencijos galiojimas galės būti panaikintas. Deklaracijų formos, jų pateikimo tvarka ir būdai turės būti reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. V-156
„Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“, Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A1-684 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. A1-684 ). Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, deklaracijos dėl stacionarių socialinių paslaugų atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams forma turėtų būti patvirtinta Įsakymu Nr. A1-684. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad deklaracijos turinys susijęs su visuomenės sveikatos saugos reikalavimais, Sveikatos apsaugos ministerija parengs ir pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai deklaracijos formos projektą.
Siekiant užtikrinti efektyvų ūkio subjektų priežiūrai skirtų resursų panaudojimą, atsižvelgiant į tai, kad nuo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 14 punkto, kuriuo nustatoma, kad stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose būtinas leidimas-higienos pasas, įsigaliojimo datos (2010 m.) nebuvo išduotas nė vienas leidimas-higienos pasas minėtai veiklai ir į tai, kad įvairių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkto nuostatomis nepriklausomai nuo to, ar stacionarus triukšmo šaltinis yra triukšmo prevencijos zonoje ir ar turi leidimą-higienos pasą, siūloma atsisakyti leidimo-higienos paso išdavimo stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose. Pritarus Įstatymų projektais teikiamiems siūlymams, bus panaikintas dvigubas asmens sveikatos priežiūros, stacionarių socialinių paslaugų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklų licencijavimas, sumažės administracinė našta šias veiklas vykdantiems ūkio subjektams, supaprastės licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo sąlygos, sumažės našta leidimus išduodančiai institucijai, bus efektyviau naudojami ūkio subjektų priežiūrą vykdančios institucijos finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, teisės akte bus įtvirtintos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, institucijos priežiūros veiklą ir turimus ribotus išteklius galės skirti didžiausiems rizikos atvejams šalinti. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pritarus Įstatymų projektais teikiamiems siūlymams, ūkio subjektams sukeliama administracinė našta sumažės – 72 155,9 Eur. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos v alstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. V-156 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio
leidimas-higienos pasas, ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomo valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „visuomenės sveikata“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (1.1.3-411)10-2270 derintas su Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (registruotas TAIS 2020-04-01 Nr. 20- 4727).
20- 4727). Į institucijų pateiktas pastabas atsižvelgta. Siekiant sisteminio teisės aktų keitimo ir atsižvelgus į Teisingumo ministerijos siūlymą, kartu su Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2773 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2020-10-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, Seimo narys A. Skardžius, pavaduojantis Komiteto narį A. Vinkų, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė, Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, viceministras A. Šešelgis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja V. Toleikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai V. Čmilytė-Nielsen, K. Glaveckas, V. Alekna, 2020-09-221 Argumentai: Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX- 886 21 straipsnio įstatymo pakeitimo Nr.
XIIIP-5094 aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo pakeitimu siekiama panaikinti dvigubą licencijavimą ir sumažinti reguliavimo, administracinę naštą asmens sveikatos priežiūros, stacionarių socialinių paslaugų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigų veiklą vykdantiems ūkio subjektams, atsisakyti leidimų-higienos pasų šioms veikloms išdavimo. Taip pat įstatymo projektu siekiama užtikrinti efektyvų ūkio subjektų priežiūrai skirtų resursų panaudojimą, atsisakyti leidimo-higienos paso išdavimo stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis tais pačiais argumentais bei siekiant įstatymo vientisumo, teikiamas pasiūlymas, kuriuo būtų panaikintas dvigubas licencijavimas, atsisakant leidimų – higienos pasų ugdymo veikla: ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla, profesinių mokyklų ugdymo veikla, aukštųjų mokyklų ugdymo veikla bei žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veikla, kremavimo veikla, balzamavimo veikla užsiimantiems ūkio subjektams. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
4Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą. 2. Papildyti 1 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją
išdėstyti taip:
dalies 13 punktą. Nepritarti Dėl švietimo įstaigų: Įstatymo projekto tikslas – panaikinti dvigubą licencijavimą . Ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla nėra licencijuojama , licencijos (leidimai) šioms veikloms neišduodamos. Leidimas-higienos pasas yra vienintelė ikimokyklinio, bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veiklai valstybės institucijos išduodamas leidimas (licencija).
Atsisakius leidimo-higienos paso šių veiklų vykdymui, jų priežiūrą būtų itin sunku vykdyti ir tai galėtų atsiliepti pažeidžiamos grupės (vaikų ir jaunimo) saugos užtikrinimui ugdymo proceso metu. Profesinėms ir aukštosioms mokykloms išduodama licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą (Profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnis) ir išduodamas leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą (Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnis). Nei Profesinio mokymo įstatymas nei Mokslo ir studijų įstatymas nenumato pareigos švietimo teikėjams turėti higienos normas atitinkančias mokymo patalpas. Todėl nekeičiant minėtų įstatymų susidarytų teisinis vakuumas ir švietimo teikėjams nebūtų galimybės deklaruoti veiklos atitiktį higienos normoms. Išdavus licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ar leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pradedama švietimo veikla, kuri yra tęstinė ir susijusi su mokinių ir studentų pagrįstais lūkesčiais baigti atitinkamą programą. Nustačius, kad švietimo teikėjas neužtikrina higienos normų, vykdant veiklą, ir stabdant švietimo procesus nukentėtų mokiniai ir studentai. Dėl žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklos, kremavimo veiklos, balzamavimo veiklos:
Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai, balzamavimo veiklai licencijos neišduodamos (2011 m. buvo atsisakyta laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo, o 2015 m. – balzamavimo veiklos licencijavimo) Kremavimo veiklai išduodama licencija.
Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, išduodama licenciją kremavimo veiklai, vertina pareiškėjo personalo kvalifikaciją, pareiškėjo įrangos ir patalpų, kuriose bus vykdoma kremavimo veikla, atitikimą aplinkosaugos reikalavimams (pvz., kremavimo įrenginio projektavimo ir eksploatavimo, išmetamų ir išleidžiamų į aplinką teršalų normas ir reikalavimus monitoringui). Visuomenės sveikatos saugos aspektai nevertinami . Todėl dabartinis reglamentavimas atitinka būtinumo (reikalavimas pateisinamas svarbiais visuomenės interesais) ir proporcingumo (reikalavimas yra proporcingas ir tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti) principus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-5094 iniciatoriams tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai:
(balsuota už pritarimą įstatymo projektui): už –3, prieš –0, susilaikė –6. Nepritarta. 2 balsavimas (balsuota už projekto grąžinimą iniciatoriams tobulinti): pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Vinkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas